Kasacinio skundo Nr. DOK-2473/2024
Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00002-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimato Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios E. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistosios E. K. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį bei baudžiamąją bylą E. K. nutraukti, t. y. E. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Netenkinus šio prašymo, pakeisti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nuosprendį ir E. K. skirti kuo mažesnę baudą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad E. K. nepagrįstai nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, kadangi jos kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pagrįsta prielaidomis. Byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad E. K. gavo kyšį iš A. G. ir kyšį perdavė G. K.. Teismai, pripažindami E. K. kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus. Teismai nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, neatliko pareigos nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes - tiek kaltinamąją teisinančias, tiek jos kaltę pagrindžiančias. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, konkrečiais motyvais nepaaiškinant, kodėl atmetami visi apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas bei neatitinka BPK reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio turiniui. Teismai netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį ir E. K. paskyrė per griežtą savo dydžiu bausmę. Skiriant bausmę nebuvo įvertinta E. K. asmenybė. Teismo paskirta bauda E. K. yra didelė, galimybės ją sumokėti ji neturi. Nagrinėjamu atveju yra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų ir pagrindų, leidžiančių E. K. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su E. K. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, E. K. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje atsakė į esminius nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl E. K. padarytos veikos kvalifikavimo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistosios E. K. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Kasaciniame skunde deklaratyviai keliami BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimai, o išdėstyti teiginiai daugiau susiję su nuteistosios E. K. asmenybės bei ją charakterizuojančių aplinkybių vertinimu. Nors nuteistosios gynėjas skunde nurodė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau siekdamas švelnesnės bausmės E. K. teisiniais argumentais šių nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo.
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,