Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-3606(2)
2016 m. liepos 20 d. Nr. 753
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1559 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3606(2), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į toliau nurodytus pasiūlymus:
1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.24 straipsnio 1 dalyje siūlomas pakeitimas siejamas tik su įžeidimu, tačiau, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pavadinimą ir siekiamus reglamentuoti teisinius santykius, Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje tikslinga apskritai aptarti asmens garbės ir orumo gynimą, kai asmens garbė ir orumas pažeminami, – papildyti nuostatomis dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, paskleidus žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės duomenis. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse panaikinus įžeidimo sudėtį, šį konkretų veiksmą netikslinga įvardyti Civiliniame kodekse, kadangi asmens garbę ir orumą pažeminti galima tiek įžeidimu, tiek šmeižimu ar kitu veiksmu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti asmens garbės ir orumo pažeminimu bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu) jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. nesiejant normos konkrečiai su įžeidimu.
2. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodžius, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti asmens garbės ir orumo pažeminimu bet kokia forma (raštu, žodžiu, veiksmu) jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat siūlytina tikslinti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalį, kurioje reglamentuojama asmenų, paskelbusių tikrovės neatitinkančius duomenis, civilinės atsakomybės išimtis. Šių nuostatų pakeitimas aktualus atsižvelgiant į teismų praktiką asmens garbės ir orumo gynimo bylose, kuriose aiškinama, kad vertinamieji teiginiai, nesant jokio faktinio pagrindo, gali būti perdėti; be to, saviraiškos laisvės įgyvendinimas nepateisina ribų tarp kritikos ir įžeidimo peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalga „Saviraiškos laisvės apribojimai ginant asmens garbę ir orumą baudžiamosiose bylose (III)“ Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29). Atsižvelgiant į tai ir siekiant, kad Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatyta civilinės atsakomybės išimtis nebūtų taikoma tais atvejais, kai be faktinio pagrindo paskleisti vertinamieji teiginiai ar kritika atitinka įžeidimo apibrėžtį, t. y. pažemina asmens garbę ir orumą, siūlytina šioje Civilinio kodekso nuostatoje nurodyti, kad civilinės atsakomybės išimtis netaikoma, kai paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis yra pažeminama asmens garbė ir orumas.