Kasacinio skundo Nr. DOK-4244/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35989-2022-3
(S) (N)
N U T A R T I S
2024 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo E. B. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius E. B. kasaciniu skundu prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir jį išteisinti, nes, kaip teigia, lytinių santykių su nukentėjusiąja neturėjo. Jo vertinimu, byloje nesutampa faktai ir trūksta įrodymų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.
Kasaciniame skunde nuteistasis E. B. nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, tvirtina, kad nusikalstamos veikos, nustatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje, BK 150 straipsnyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Kasatorius skunde iš esmės kelia įrodymų, reikalingų jo kaltei pagrįsti, pakankamumo klausimą.
Pažymėtina, kad tokie skunde dėstomi faktinio pobūdžio argumentai nepatvirtina kasacijos pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, buvimo ir nesudaro pagrindo nagrinėti bylą kasacine tvarka, nes iš esmės susiję su įrodymų rinkimu ir jų vertinimu, naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Tačiau fakto klausimų, kaip nurodyta aukščiau, kasacinės instancijos teismas nenagrinėja.
Nesant teisinių argumentų dėl galimai padarytų teisės taikymo klaidų nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teismuose, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalimi,