Administracinė byla Nr. I-3-602/2022
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00086-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 53.1; 58.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Aido Gedvilo, Ligitos Girskienės, Valiaus Ąžuolo, Dainiaus Kepenio, Beatos Petkevič, Mindaugo Puidoko, Juozo Varžgalio, Vigilijaus Juknos, Kęstučio Mažeikos, Laimos Nagienės, Lino Kukuraičio ir Zenono Streikaus pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų pakeitimo“ 1.1 ir 1.2 papunkčių dalies teisėtumo,
Išplėstinė teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Valius Ąžuolas, Dainius Kepenis, Beata Petkevič, Mindaugas Puidokas, Juozas Varžgalys, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Laima Nagienė, Linas Kukuraitis ir Zenonas Streikus su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų pakeitimo“ 1.1 ir 1.2 papunkčių nuostatos ta apimtimi, kuria nebenumatoma, jog kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, ugdomiems pagal pradinio ugdymo programą, jiems esant ugdymo įstaigoje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės bei 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintam geriausių vaiko interesų prioriteto ir 4 straipsnio 7 punkte įtvirtintam vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo principams.
2. Pareiškėjai savo pareiškimą grindžia iš esmės tuo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – ir operacijų vadovas) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų pakeitimo“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. V-2621) yra priimtas be jokios esamos situacijos analizės ir mokslinio pagrindimo, neturint įstatyminių įgaliojimų. Privalomas kaukių dėvėjimas kelia grėsmę vaikų psichiniam ir emociniam vystymuisi. Nėra absoliučių įrodymų, jog veido kaukių dėvėjimas ne ligoninėse ar tyrimų įstaigose turi pozityvų poveikį stabdant viruso plitimą. Dėvėdami kaukes, vaikai nuolat liečia veidą rankomis, todėl tokiu būdu platina kitus patogeninius virusus ir bakterijas. Saugus kaukių nešiojimo laikas yra ribojamas maksimaliai 2–4 val., o ilgalaikis kaukės dėvėjimas vaikams nėra tirtas, todėl gali sukelti nepageidaujamus poveikius vaikų sveikatai. Sveiki vaikai perserga COVID-I9 be komplikacijų ir taip prisideda prie visų imuniteto stiprinimo. Pagal Civilinės saugos įstatymą gyventojams ir kitiems subjektams ūkinės laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus gali nustatyti tik Vyriausybė ir tik tiek, kiek tai būtina ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Minėtas įstatymas operacijų vadovui nesuteikia jokių įgaliojimų savo nuožiūra priimti sprendimus, nenumatytus šiame įstatyme. Bet kokie veiklos apribojimai gyventojams, įstaigoms, ūkio subjektams, net ir paskelbus ekstremaliąją situaciją, yra teisėti tiek, kiek jie tiesiogiai išplaukia iš Civilinės saugos įstatymo. Operacijų vadovas turi įgaliojimus priimti ne bet kokius, o įstatyme numatytus sprendimus (Civilinės saugos įstatymo 28 str. 4 d.). Šie įgaliojimai neapima sprendimų, įpareigojančių vaikus (mokinius) dėvėti konkrečius veido uždangalus. Nei Civilinės saugos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nėra nuostatų, numatančių fiziniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus, o tuo labiau – jų parinkimo operacijų vadovo nuožiūra. Bendro pobūdžio įstatymo nuostatos negali būti teisėtas pagrindas bet kokiems Vyriausybės ar operacijų vadovo veiksmams. Pareiškėjai nurodo konstitucinį teisinės valstybės principą, cituoja oficialiąją konstitucinę doktriną; teigia, jog vadovaujantis Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, net menkiausias kišimasis į asmens fizinę neliečiamybę prieš jo valią turi būti laikomas privataus gyvenimo gerbimo ribojimu, todėl gali būti grindžiamas tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Ginčijamas teisinis reguliavimas prilygsta privataus gyvenimo, apimančio fizinę ir psichologinę asmens neliečiamybę, gerbimo, laiduojamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, ribojimui ir yra priimtas neturint jokių įstatyminių įgaliojimų. Pasak pareiškėjų, priemonės, kuriomis ribojamos žmogaus teisės, turi būti proporcingos siekiamam tikslui. Tai reiškia, kad šios priemonės turi būti teisėtos, numatytos įstatyme, taikomos tik atlikus išsamią analizę ir padarius išvadą, kad kitomis, švelnesnėmis priemonėmis tikslas nebūtų pasiektas. Tikimybė, kad užsikrėtę koronaviruso infekcija, vaikai ir paaugliai sunkiai susirgs ar net mirs, yra minimali. Kitose valstybėse tokios priemonės nebuvo taikomos, o jų rodikliai geresni nei Lietuvoje. Operacijų vadovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl vadovaujantis įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, viešojo administravimo funkcijos jam galėjo būti perduotos tik pagal įstatymą. Šiuo atveju nėra duomenų, kad operacijų vadovui funkcijos buvo deleguotos įstatymu, vadinasi, jis veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus).
3. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, gauti atsakovų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir operacijų vadovo atsiliepimai, kuriuose prašoma pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, o pareiškimu ginčijamą teisinį reguliavimą pripažinti teisėtu. Atsiliepimuose iš esmės teigiama, kad operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. V-2621 buvo priimtas, atsižvelgiant į koronaviruso infekcijos sparčiai plintančią Delta atmainą, registruojamus šios ligos protrūkius ugdymo įstaigose, į tai, kad Delta atmaina vaikų amžiaus grupėse plinta aktyviau nei ankstesnės atmainos, o susirgus vaikams, protrūkiai gali neišvengiamai išplisti ne tik ugdymo įstaigose, bet ir kitose vietose, kuriose gali lankytis vaikai. Ugdymo įstaigose taikomos koronaviruso infekcijos prevencijos priemonės buvo nustatytos, atsižvelgiant į kompetentingų tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Atsakovai pateikia įvairių mokslinių tyrimų ir modeliavimo rezultatus, pagal kuriuos privalomas kaukių dėvėjimas kartu su kitomis nefarmacinėmis priemonėmis padeda kontroliuoti ir ženkliai stabdyti šios infekcijos plitimą. Pasak atsakovų, ginčijamas sprendimas apskritai nereglamentuoja asmens privataus ir šeiminio gyvenimo klausimų, o nustato švietimo įstaigose vykdomo viešųjų paslaugų organizavimo sąlygas. Atsakovai pateikia statistinius duomenis apie koronaviruso infekcijos sergamumą Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesiais. Remiasi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 2 punktu, 28 straipsnio 4 dalimi. Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų leidėjas yra suteikęs išimtines teises civilinės saugos valdymo srityje, siekiant užtikrinti ekstremaliosios situacijos likvidavimą. Vadovaujantis Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 punktu, valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą. Pasak atsakovų, pareiškime nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl ginčijamas teisinis reguliavimas neatitinka geriausių vaiko interesų prioriteto ir vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo principų. Civilinės saugos įstatymo nuostatomis (301 str. 3 d.) užtikrinama, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu taikomi apribojimai nebūtų taikomi neribotą laiką ir būtų periodiškai peržiūrimi bei tęsiami tik esant pagrįstoms aplinkybėms. Įgaliotos valdžios institucijos nuolat stebi epidemiologinę situaciją ir koreguoja ją atitinkančias priemones.
4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (nauja redakcija nuo 2021 07 01, (TAR, 2021, Nr. 2021-14469) 3.2.1.1 papunktis tiek, kiek juo pavesta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui nustatyti šias valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones – viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimo priemones – švietimo veiklos organizavimo srityje – visuomenės sveikatos saugos, higienos reikalavimus (bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ugdymo programą vadovų įpareigojimą organizuoti švietimo įstaigų darbą laikantis reikalavimo – kad mokiniai, ugdomi pagal pradinio ugdymo programas, švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną), neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (nauja redakcija nuo 2010 01 01 (Žin., 2009, Nr. 159-7207) 8 straipsniui (2020 04 28 įstatymo Nr. XIII-2864 straipsnio redakcija (nuo 2020 05 01), TAR, 2020, Nr. 2020-09205). Konstitucinis Teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. KT51-S47/2022 minėtą prašymą grąžino pareiškėjui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgus į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.
5. Proceso šalys pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. KT51-S47/2022 ir norminės administracinės bylos procesinės eigos bei baigties.
6. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Valius Ąžuolas, Dainius Kepenis, Beata Petkevič, Mindaugas Puidokas, Juozas Varžgalys, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Laima Nagienė, Linas Kukuraitis ir Zenonas Streikus paaiškina, kad:
6.1. Iš Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. KT51-S47/2022 išdėstytų motyvų matyti, jog Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 3.2.1.1 papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip savaime suponuojantis tai, kad operacijų vadovui pavesta nustatyti asmens teises ir laisves (teisę į privatų gyvenimą) ribojančius reikalavimus. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 3.2.1.1 papunktyje nėra detalizuota, kokių konkrečių priemonių organizuojant pradinį mokymą, privalo būti imtasi. Taigi atsakovų argumentai, jog operacijų vadovui būtent šis punktas suteikė įgaliojimus, teisiškai nepagrįsti. Šios bendro pobūdžio Vyriausybės nutarimo nuostatos nesuteikia neribotų įgaliojimų ir negali būti teisėtas pagrindas, kuriuo remiantis galima būtų legitimizuoti bet kokius operacijų vadovo veiksmus.
6.2. Nagrinėjamos norminės administracinės bylos neišsprendus iš esmės, galėtų būti sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes inter alia (be kita ko) Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Nagrinėjamojoje byloje ginčijamas aktas (jo dalis) yra operacijų vadovo sprendimo konkretus punktas dėl įpareigojimo dėvėti kaukes vaikams. Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga ginti vaikų interesus. Vaikų interesai – Konstitucijos ginamas viešasis interesas. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją operacijų vadovui nėra leidžiama savavališkai kištis į konstitucines teises ir laisves ir savo nuožiūra rinktis įsiterpimo į teises bei laisves mastą ir priemones. Konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaikais susijusius klausimus, būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaikų interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti. Įstatyme nesuformulavus aiškių pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių leistino ribojimo turinio, apsaugos ir gynimo teisinių garantijų leistino apribojimo ekstremalios situacijos atveju, operacijų vadovas negali reguliuoti santykių, kurie yra įstatymo reguliavimo dalykas. Taigi teisėtumo užtikrinimas inter alia viešojo administravimo subjektui priimant norminius teisės aktus yra viešojo intereso apsaugos forma. Sprendžiant su vaikų interesais susijusius klausimus, turi būti taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės, todėl norminė administracinė byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turi būti nagrinėjama iš esmės.
7. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi nagrinėdamas norminę administracinę bylą pagal abstraktų Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės pareiškimą. Atsakovais byloje nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas ir Sveikatos apsaugos ministerija. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 378 buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais). 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 379 buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, kuriuo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu buvo paskirtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V-847 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų pripažinimo netekusiais galios“, buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės ginčijamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“. Taigi tyrimo dalykas šioje norminėje administracinėje byloje yra išnykęs, ir nebegaliojančios teisės nuostatos pripažinimas prieštaraujančia ar neprieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams netenka prasmės. Egzistuoja visos faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai pakartotinai į Konstitucinį Teismą nesikreipti ir norminę administracinę bylą nutraukti.
Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja:
II.
8. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė prašo ištirti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų pakeitimo“ 1.1 ir 1.2 papunkčių ta apimtimi, kuria nebenumatoma, jog kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, ugdomiems pagal pradinio ugdymo programą, jiems esant ugdymo įstaigoje, atitiktį Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės bei 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintam geriausių vaiko interesų prioriteto ir 4 straipsnio 7 punkte įtvirtintam vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo principams.
9. Ginčijamais operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 1.1 ir 1.2 papunkčiais buvo pakeisti operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ atitinkamai 1.1 ir 3 punktai.
10. Ginčijamu operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 1.1 papunkčiu operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 1.1. papunktis išdėstytas taip: „1.1. Kad mokiniai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kiti vyresni nei 6 metų asmenys švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Kaukių leidžiama nedėvėti asmenims sportuojant, veiklų, kurių negalima atlikti būnant su kauke, vykdymo metu, taip pat neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį). Jei darbuotojas negali dėvėti kaukės dėl vykdomos veiklos pobūdžio (pvz. darbas su klausos negalią turinčiais asmenimis), gali būti naudojamos kitos riziką mažinančios priemonės (pvz., veido skydeliai)“.
11. Ginčijamu operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 1.2 papunkčiu operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 3 punktas išdėstytas taip: „3. Įpareigoti mokinius, ugdomus pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kitus vyresnius nei 6 metų asmenis švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėti kaukes. Kaukių leidžiama nedėvėti asmenims sportuojant, veiklų, kurių negalima atlikti būnant su kauke, vykdymo metu, taip pat neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį)“.
12. Pradėjus norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ buvo ne kartą keičiamas, įskaitant ir tas norminio teisės akto nuostatas, kurios ginčijamos šioje byloje.
13. Operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendime Nr. V-1552 (su operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 pakeitimais) įtvirtintas ir nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės ginčijamas teisinis reguliavimas buvo pakeistas inter alia operacijų vadovo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. V-739 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“, kuriuo operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1552 išdėstytas nauja redakcija. Operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendime Nr. V-1552 (operacijų vadovo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. V-739 redakcija) nustatyta, kad rekomenduojama vyresniems nei 6 metų asmenims švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėti kaukes (3 punktas). Taigi konstatuotina, kad įsigaliojus operacijų vadovo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimui Nr. V-739, ginčijamose nuostatose įtvirtintas reikalavimas mokiniams valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu visoje šalyje švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius yra panaikintas, nurodant, kad kaukių dėvėjimas mokiniams yra rekomendacija.
14. Operacijų vadovas 2022 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. V-847 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų pripažinimo netekusiais galios“, kurio 1.55 papunkčiu pripažino netekusiu galios operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ su visais pakeitimais ir papildymais. Šio operacijų vadovo 2022 m. balandžio 29 d sprendimo 2 punkte nustatyta, kad jis įsigalioja nuo 2022 m. gegužės 1 d. Taigi tiek operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1552, tiek jį keitę operacijų vadovo sprendimai, įskaitant operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. V-2621, kurio nuostatas šioje byloje ginčija pareiškėjai, šiuo metu yra netekę galios. Vadinasi, atsižvelgus į operacijų vadovo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. V-739 ir 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. V-847, byloje ginčijamas teisinis reguliavimas šiuo metu panaikintas ir nebegalioja, t. y. yra pašalintas iš teisės sistemos.
15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kai dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikros į administracinį teismą kreipiamasi su abstrakčiu pareiškimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str.), administraciniams teismams priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų ar jų dalių atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Todėl ginčijamo norminio administracinio akto ar jo dalies panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo reiškia, jog tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo kreipiasi ne teismai, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje nurodyti subjektai, norminio administracinio akto teisėtumo byla praranda savo objektą. Taigi, kai teisme nagrinėjama norminė administracinė byla pagal abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumą, prašomo ištirti (ginčijamo) norminio administracinio akto ar jo dalies panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo tokiais atvejais yra pagrindas nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2006, 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-3/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I438-1/2014, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-2-261/2017).
16. Pažymėtina, kad jeigu dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ginčijamos norminio administracinio teisės akto nuostatos nebegalioja, pripažinimas, kad nebegaliojantis norminis administracinis aktas ar jo dalis prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams, nebetenka prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams. Toks poveikis būtų tik tada, jei teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su pažeistų subjektinių teisių gynimu, ir norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuotų individualią bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I756-19/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1767/2012).
17. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie yra pasibaigę, taigi nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima, tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai). Tokia pat beprasmė būtų ir Konstitucinio Teismo intervencija į teisinį reguliavimą, kuris nebegalioja, nebegali būti taikomas ir kurio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai yra pasibaigę (Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimas).
18. Nagrinėjamu atveju į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą inicijuodami norminio administracinio akto nuostatų teisėtumo patikros procesą kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo nariai, paduodami abstraktų pareiškimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalį. Minėta, kad abstrakčiu pareiškimu ginčijami operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 1.1 bei 1.2 papunkčiai ir jame nustatytas teisinis reguliavimas šiuo metu yra panaikintas ir nebegalioja, t. y. pareiškėjų ginčijamas teisinis reguliavimas yra pašalintas iš teisės sistemos. Procesine prasme tai reiškia, kad tyrimo dalykas šioje norminėje administracinėje byloje yra išnykęs, ir ginčijamo teisės akto dalies panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą norminio administracinio akto tyrimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nutraukti.
19. Nebegaliojančių nuostatų (operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 1.1 bei 1.2 papunkčių) pripažinimas prieštaraujančiomis ar neprieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams šiuo nagrinėjamu atveju netenka prasmės, kadangi byla, kaip minėta, pradėta pagal abstraktų Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės pareiškimą, kurio išnagrinėjimas iš esmės neturės poveikio visuomeniniams santykiams. Byloje ginčijamas buvęs reikalavimas mokiniams valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu visoje šalyje švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius. Šis reikalavimas panaikintas ir nebėra taikomas nuo 2022 m. balandžio 9 d. (operacijų vadovo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. V-739), o aktas, teisiškai reguliavęs aptariamus santykius ir operacijų vadovo sprendimų lygmeniu nustatęs priemones švietimo įstaigose valdant naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimą, apskritai panaikintas nuo 2022 m. gegužės 1 d. (operacijų vadovo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. V-847).
20. 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 378 buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais). Taigi šiuo metu valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės yra atšaukta. Vertindama tai, kas išdėstyta pirmiau, išplėstinė teisėjų kolegija neįžvelgia prielaidų nagrinėti norminę administracinę bylą iš esmės, kadangi tyrimo atlikimas neturėtų jokio poveikio jau pasibaigusiems visuomeniniams santykiams ir neturėtų realios įtakos apsaugant Konstitucijos ginamas vertybes inter alia viešąjį interesą apsaugoti vaikų teises bei interesus ir užtikrinti teisės aktų hierarchiją.
21. Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje pažymi ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu nutraukė pradėtą teiseną konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatų atitiktį Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymui. Nutraukdamas teiseną, Konstitucinis Teismas nurodė, kad net jeigu šioje konstitucinės justicijos byloje būtų nustatyta, kad ginčijamos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatos prieštaravo Konstitucijai ir (arba) Civilinės saugos įstatymui, jokia teisėkūros subjekto, pagal Konstituciją turinčio pareigą pakeisti arba panaikinti Konstitucijai prieštaravusį teisinį reguliavimą, intervencija į atitinkamą teisinį reguliavimą nebebūtų galima, nes minėtos Vyriausybės nutarimo nuostatos nebeegzistuoja, t. y. jos yra iš esmės pakeistos taip, kad jose neliko buvusio nustatyto pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo arba jos yra pripažintos netekusiomis galios, taigi pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas yra pašalintas iš teisės sistemos. Taigi matyti, kad Konstitucinis Teismas panašioje visuomeninių santykių srityje, susijusioje su valstybės nustatytomis priemonėmis valdant koronaviruso (COVID-19) plitimą šalyje, yra atsisakęs tirti teisinio reguliavimo nuostatų, kurios pradėjus konstitucinės justicijos bylą buvo panaikintos, taigi netekusios galios ir nebetaikomos, konstitucingumą.
22. Nurodytų aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išnykus norminės administracinės bylos dalykui ir nesant pagrįsto tikslo tirti jau nebegaliojančio teisinio reguliavimo nuostatų teisėtumą, egzistuoja pagrindas norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių Aido Gedvilo, Ligitos Girskienės, Valiaus Ąžuolo, Dainiaus Kepenio, Beatos Petkevič, Mindaugo Puidoko, Juozo Varžgalio, Vigilijaus Juknos, Kęstučio Mažeikos, Laimos Nagienės, Lino Kukuraičio ir Zenono Streikaus abstraktų pareiškimą ištirti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų pakeitimo“ 1.1 ir 1.2 papunkčių teisėtumą nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių Aido Gedvilo, Ligitos Girskienės, Valiaus Ąžuolo, Dainiaus Kepenio, Beatos Petkevič, Mindaugo Puidoko, Juozo Varžgalio, Vigilijaus Juknos, Kęstučio Mažeikos, Laimos Nagienės, Lino Kukuraičio ir Zenono Streikaus abstraktų pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų pakeitimo“ 1.1 ir 1.2 papunkčiai tiek, kiek juose nebenumatoma, jog kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, ugdomiems pagal pradinio ugdymo programą, jiems esant ugdymo įstaigoje, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės bei 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintam geriausių vaiko interesų prioriteto ir 4 straipsnio 7 punkte įtvirtintam vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo principams, nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė