LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2009 M. LIEPOS 23 D. NUTARIMO
NR. XI-411 „DĖL MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. birželio 25 d. Nr. XIV-2848
Vilnius
1 straipsnis.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. XI-411 „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO IR BUVEINĖS NUSTATYMO
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalimi, nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2009 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. XI-411
(Lietuvos Respublikos Seimo
2024 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. XIV-2848
redakcija)
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO
STATUTAS
Mykolo Romerio universitetas, pirmoji aukštoji mokykla, įsteigta po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d., – šiuolaikinis ir modernus universitetas, kurio veikla neatsiejama nuo Lietuvos valstybės raidos.
Universiteto sukūrimą lėmė būtinybė Lietuvos valstybės valdymą organizuoti vadovaujantis teisės viršenybės, demokratijos, viešumo, atsakingumo visuomenei, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms ir kitais demokratinės teisinės valstybės principais, kurti naujas valstybės valdymo institucijas, siekis pertvarkyti Lietuvos teisės sistemą rengiant kvalifikuotus teisininkus, viešojo saugumo, viešojo valdymo ir įvairių kitų socialinių mokslų krypčių specialistus, išplėsti aukštojo mokslo sektorių naujomis galimybėmis.
Kiekvienas universiteto raidos etapas – nuo 1990 m. įsteigtos Lietuvos policijos akademijos, kaip specializuotos aukštosios mokyklos, iki visaverčio, įvairių specialybių studentus ugdančio, tarptautinius mokslinius tyrimus vykdančio socialinių ir humanitarinių mokslų universiteto, 2004 m. spalio 28 d. gavusio Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjo, žymaus tarpukario Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjo Mykolo Romerio vardą – pasižymėjo įvairiais iššūkiais ir darbais. Universitete plėtojama mokslo ir studijų veikla, vykdomi svarbūs tarptautiniai ir nacionaliniai moksliniai tyrimai, kuriamos novatoriškos studijų programos, daromas reikšmingas poveikis visuomenės ir valstybės raidai. Universitetas įsiliejo į Europos Sąjungos ir tarptautinę mokslo ir studijų erdvę.
Mykolo Romerio universitetas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteiktą autonomijos teisę ir suvokdamas savo atsakomybę, tarnauja mokslui, valstybės ir visuomenės gerovei, siekia stiprinti demokratinę Lietuvos valstybę, skatinti darnią mokslu grindžiamą visuomenės pažangą, ugdyti laisvas, kūrybingas, atsakingas, kritiškai mąstančias ir visą gyvenimą besimokančias asmenybes, kiekvienam bendruomenės nariui atverti kelius į asmeninę ir profesinę sėkmę.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mykolo Romerio universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla, mokslo ir studijų institucija, turinti autonomiją, kaip numatyta Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.
2. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turintis antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.
3. Universitetas turi savo vėliavą, herbą, prekių ženklą ir kitą atributiką, kurios naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas (toliau – Senatas).
4. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas. Nepažeisdama Mokslo ir studijų įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinio universiteto savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Universitetas savo veikloje vadovaujasi Didžiosios universitetų chartijos, Europos aukštojo mokslo erdvės ir kitomis pažangiomis tarptautinės akademinės bendruomenės nuostatomis.
6. Universitete skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje, meninėje ir sportinėje veikloje.
7. Universiteto bendruomenė savo veikloje puoselėja šias pamatines vertybes: sąžiningumą, kolegialumą ir pagarbą žmogaus orumui, atsakomybę, akademinę laisvę, atsakingumą naudojantis turtu ir ištekliais, aplinkos tausojimą.
8. Universitetas yra socialiai atsakinga institucija, besivadovaujanti darnaus vystymosi principais, savo tikslų siekianti kartu su socialiniais partneriais.
9. Universitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi šiais principais:
II SKYRIUS
UNIVERSITETO VEIKLOS TIKSLAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
10. Universiteto veiklos tikslai:
10.1. ugdyti visapusiškai išsilavinusias, atsakingas, kūrybingas, kritiškai mąstančias ir verslias asmenybes vykdant studijas, teikiančias asmeniui naujausiais moksliniais tyrimais ir kokybės standartais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo lygmens kompetencijas ir kvalifikaciją;
10.2. ugdyti pažinimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią, visą gyvenimą besimokančią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslo pasiekimais, sudarant sąlygas asmenims tobulinti asmenines, pilietines, socialines ir profesines kompetencijas neformaliojo švietimo būdu;
10.3. skatinti šalies ir jos regionų raidą vykdant aukšto lygio mokslinius tyrimus, kuriant moksliniais tyrimais grindžiamas socialines inovacijas visuomenei ir verslui, bendradarbiaujant su šalies ir užsienio socialiniais partneriais;
10.4. rengti mokslininkus, darniai plėtojant įvairių sričių mokslinį pažinimą visų pakopų studijose, taip skatinant mokslo ir technologijų pažangą;
10.5. vadovaujantis tvarios lyderystės principais siekti Europos ir pasaulio universitetų partnerystės, dalyvauti tarptautiniuose universitetų tinkluose;
12. Universitetas vykdo šių rūšių veiklą:
12.1. švietimo – aukštojo mokslo veiklą, švietimui būdingų paslaugų teikimo, kitą ugdomąją ir šviečiamąją veiklą;
III SKYRIUS
UNIVERSITETO AUTONOMIJA IR ATSKAITOMYBĖ
14. Universitetas turi Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo, kitų įstatymų ir šio Mykolo Romerio universiteto statuto (toliau – Statutas) laiduojamą autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, personalo, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms. Universiteto autonomija įgyvendinama Statuto, Mokslo ir studijų įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių aukštųjų mokyklų veiklą, nustatyta tvarka.
15. Universiteto autonomija derinama su atsakomybe Lietuvos valstybei, atvirumu ir atskaitomybe visuomenei, steigėjui ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
16. Universitetas turi Mokslo ir studijų įstatyme ir kituose mokslo ir studijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas teises.
IV SKYRIUS
UNIVERSITETO VALDYMAS
18. Universiteto bendruomenės savivaldą, neperžengdami savo kompetencijos, įgyvendina kolegialūs Universiteto valdymo organai – Universiteto taryba (toliau – Taryba), Senatas ir vienasmenis valdymo organas – Universiteto rektorius (toliau – rektorius).
19. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir efektyvumo principais.
PIRMASIS SKIRSNIS
PAREIGŲ NESUDERINAMUMAS
21. Senato narys, išrinktas Tarybos nariu, iki pirmojo Tarybos posėdžio, kuriame turi dalyvauti, privalo atsistatydinti iš Senato narių. Tarybos narys, išrinktas Senato nariu, iki pirmojo Senato posėdžio, kuriame turi dalyvauti, privalo atsistatydinti iš Tarybos narių. To nepadaręs išrinktasis Tarybos narys arba Senato narys netenka savo naujų pareigų atitinkamai Senate arba Taryboje.
ANTRASIS SKIRSNIS
TARYBA
23. Taryba yra kolegialus Universiteto strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jo autonomiją, atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius, besirūpinantis parama Universitetui.
24. Taryba:
25. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
25.1. vieną Tarybos narį skiria ir atšaukia studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas iš Universiteto studentų savo nustatyta tvarka;
25.2. 4 Tarybos narius renka ir atšaukia Universiteto akademinė bendruomenė iš Universiteto dėstytojų, mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų darbuotojų Senato nustatyta tvarka;
25.3. 3 Tarybos narius iš asmenų, ne iš Universiteto darbuotojų ar studentų, renka ir atšaukia Senatas viešo konkurso būdu savo nustatyta tvarka;
27. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Universiteto strateginių tikslų ir įgyvendinti jo misiją, puoselėjantis jo vertybes ir siekiantis rūpintis Universiteto ir jo bendruomenės gerove, veiklos efektyvumu ir nuolatiniu vystymusi. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą kriterijų, dėl kurio asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos.
29. Tarybos kadencija – 5 metai. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo buvo Tarybos nariu ne visą kadenciją.
30. Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki Tarybos kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudarytos Tarybos sudėtį.
31. Naujos kadencijos Taryba į pirmąjį posėdį susirenka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusios Tarybos įgaliojimų pasibaigimo dienos.
32. Jeigu naujos kadencijos Taryba nebuvo sudaryta laiku ar per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusios Tarybos įgaliojimų pasibaigimo dienos nesusirinko į pirmąjį posėdį, kadenciją baigianti Taryba išlaiko savo įgaliojimus iki tol, kol išrenkami visi naujos kadencijos Tarybos nariai ir naujos kadencijos Taryba susirenka į pirmąjį posėdį.
33. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
34. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.
35. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma atviru balsavimu. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Jeigu posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas.
36. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statute ar Tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 33 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą Tarybos narį išrinkusį subjektą, prašydamas atšaukti išrinktą Tarybos narį.
37. Tarybos nario įgaliojimai pasibaigia:
37.6. Tarybos nariui užėmus pareigas ar neatsistatydinus iš pareigų, kurios vadovaujantis Statuto 20, 21 ir 22 punktais yra nesuderinamos su Tarybos nario pareigomis;
37.7. Senato nustatyta tvarka Tarybos narį atšaukus dėl jo neatitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ar Tarybos nariui nevykdant pasirašyto įsipareigojimo, nurodyto Statuto 33 punkte. Studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo išrinkti Tarybos nariai šiame papunktyje nurodytais pagrindais atšaukiami studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo nustatyta tvarka.
38. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki Tarybos kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui Senato nustatyta tvarka arba studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo nustatyta tvarka išrenka arba paskiria subjektas, išrinkęs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo išrinkimą ar paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 33 punkte nurodytą įsipareigojimą.
39. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas atlyginama iš Universiteto lėšų, išskyrus atvejus, kai Tarybos nariai atsisako atlygio. Išmokos Tarybos nariams skiriamos vieną kartą per metus kalendorinių metų pabaigoje rektoriaus įsakymu. Išmokų dydžiai nustatomi pagal Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą:
TREČIASIS SKIRSNIS
SENATAS
41. Senatas yra kolegialus Universiteto akademinių reikalų valdymo organas, užtikrinantis Universitete akademinę laisvę ir sprendžiantis svarbiausius su akademine veikla susijusius klausimus.
42. Senatas:
42.5. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto filialų ir atstovybių steigimo ar jų veiklos nutraukimo;
42.6. šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę Universiteto interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomos akademinės bendruomenės susirinkimo datos.
44. Senato nariais gali būti išrinkti, paskirti ir pagal pareigas į Senatą patenkantys Universiteto akademinės bendruomenės nariai. studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų, o docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys – ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Senato nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Rektorius ir studentų atstovybės prezidentas yra Senato nariai pagal pareigas.
45. Naujos kadencijos Senato narių skaičius ir kvotos nustatomi kadenciją baigiančio Senato sprendimu.
46. Studentų atstovus į Senatą skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas.
47. Senato narius, išskyrus studentų atstovus, renka fakultetai. Universiteto fakulteto išrinkto Senato nario įgaliojimams pasibaigus anksčiau laiko, tas fakultetas renka naują Senato narį. Rinkimai į atsilaisvinusias Senato narių vietas neorganizuojami, jeigu iki Senato kadencijos pabaigos liko mažiau kaip pusė metų. Senato rinkimų tvarka nustatoma kadenciją baigiančio Senato sprendimu.
48. Universitete įsteigus ar panaikinus fakultetą, Senato narių skaičius ir sudėtis nėra keičiami iki Senato kadencijos pabaigos. Pasikeitus Senato nario Universitete einamoms pareigoms, jis išlieka Senato nariu iki Senato kadencijos pabaigos.
50. Senato nario įgaliojimai pasibaigia:
51. Kadenciją baigiančio Senato įgaliojimai pasibaigia, kai naujos kadencijos Senatas susirenka į pirmąjį posėdį.
52. Senato veiklą reglamentuoja Senato tvirtinamas Senato darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo dienos šaukia rektorius.
53. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių slaptu balsavimu renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Senato narių Senato darbo reglamento nustatyta tvarka. Senato pirmininku negali būti Universiteto rektorius ar vicerektorius.
54. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per studijų metų semestrą. Neeilinis Senato posėdis šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektoriaus siūlymu.
56. Apie Senato sprendimus Universiteto bendruomenė informuojama Universiteto teisės aktuose nustatytais terminais Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais. Senatas kartą per metus Universiteto bendruomenei atsiskaito už savo veiklą, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REKTORIUS
58. Rektorius:
58.2. įvertinęs Senato nuomonę, skiria ir atleidžia vicerektorius, fakultetų dekanus, įvertinęs dekanų nuomonę, skiria ir atleidžia prodekanus ir institutų direktorius;
59. Rektorių viešo konkurso būdu Tarybos nustatyta tvarka renka ir atleidžia Taryba. Kai rektorius negali eiti pareigų, Tarybos sprendimu vienam iš vicerektorių pavedama laikinai eiti rektoriaus pareigas.
60. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 Tarybos narių. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip 2 kandidatai, per pirmąjį balsavimą surinkę daugiausia balsų. Jeigu per pakartotinį balsavimą nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po vienos savaitės rengiamas antras pakartotinis balsavimas. Jeigu per antrą pakartotinį balsavimą nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, dar po vienos savaitės rengiamas trečias pakartotinis balsavimas. Jeigu per trečią pakartotinį balsavimą nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, Taryba skelbia naujus rektoriaus rinkimus.
61. Rektoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo daktaro laipsnį, ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio ir vadybinio darbo patirtį Lietuvos ar užsienio universitetuose ir mokantis lietuvių kalbą. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą kriterijų, dėl kurio asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos.
62. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
63. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo antra iš eilės.
64. Rektoriaus įgaliojimai pasibaigia Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais pagrindais.
65. Rektoriaus patariamoji institucija yra rektoratas. Rektoratą sudaro rektorius savo įsakymu. Rektoratas svarsto ir teikia siūlymus rektoriui dėl strateginio veiklos plano įgyvendinimo, mokslo, studijų, organizacinių, ūkio ir kitų klausimų, Universiteto padalinių darbo.
66. Vicerektorių, dekanų, prodekanų ir institutų direktorių kadencija – 5 metai. Vicerektorių įgaliojimų trukmė sutampa su rektoriaus kadencija. Rektoriaus įgaliojimams nutrūkus iki jo kadencijos pabaigos, vicerektorių įgaliojimai tęsiasi, kol išrenkamas naujas rektorius. Išrinktam naujam rektoriui pradėjus eiti pareigas, baigiasi prieš tai buvusio rektoriaus paskirtų vicerektorių įgaliojimai. Išrinktas naujas rektorius gali pratęsti vicerektorių įgaliojimus tol, kol jis paskirs naujus vicerektorius.
V SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLO IR STUDIJŲ VIENOVĖ
67. Universitete užtikrinama mokslo ir studijų vienovė: dėstytojai ir studentai dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje plėtroje, mokslo darbuotojai – studijų procese, mokslo žinios ir mokslinio darbo įgūdžiai perteikiami visų pakopų studijų programose, Universitete atliekami užsakomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai verslui, nevyriausybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su Universiteto mokslinės veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji veikla ir pedagoginė praktika yra privaloma.
68. Universitetas vykdo fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai taiko mokslinės veiklos rezultatus, vykdo mokslinės veiklos rezultatų sklaidą.
69. Mokslinė veikla Universitete yra vykdoma pagal mokslo programas, kurias tvirtina Senatas, atsižvelgdamas į Lietuvos, regioninius ir tarptautinius mokslo prioritetus, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, Universiteto bendruomenės mokslines kompetencijas, visuomenės poreikius, vykdomų studijų kryptis.
70. Universiteto fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymo principus, sistemą, organizavimo, finansavimo ir kitus su moksline veikla susijusius klausimus reguliuoja Senato tvirtinamas Universiteto mokslinės veiklos reglamentas.
71. Universitete vykdomos pirmosios pakopos (bakalauro) ir antrosios pakopos (magistrantūros) studijos, skirtos kvalifikaciniam laipsniui įgyti, ir trečiosios pakopos (mokslo doktorantūros) studijos, skirtos mokslo daktaro laipsniui įgyti. Universitete taip pat gali būti vykdomos profesinės studijos kvalifikacijai įgyti ir pasirengti savarankiškai praktinei veiklai bei laipsnio ar kvalifikacijos nesuteikiančios (dalinės, papildomos ar panašaus pobūdžio) studijos.
72. Universitetas Mokslo ir studijų įstatyme nustatytais atvejais taip pat gali vykdyti koleginių studijų programas ir teikti aukštąjį koleginį išsilavinimą.
73. Universitetas kartu su kitais Lietuvos ar užsienio universitetais, o Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais kartu su kolegijomis gali vykdyti jungtines visų pakopų universitetinių studijų programas.
74. Siekdamas užtikrinti, kad studijos atlieptų visuomenės ir valstybės poreikius, Universitetas glaudžiai bendradarbiauja su socialiniais partneriais. Rengdamas viešojo saugumo pareigūnus, Universitetas bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijomis ir atitinkamomis statutinėmis įstaigomis, užtikrina jų atstovų dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su mokslo ir studijų planais ir jų įgyvendinimu, viešojo saugumo pareigūnų rengimo studijų programas ir jų pakeitimus suderina su atitinkamomis ministerijomis ir statutinėmis įstaigomis. Universitete gali veikti fakulteto (į kito akademinio padalinio sudėtį neįeinančio akademinio padalinio) statusą turintis struktūrinis padalinys, kuriame, taikant Mokslo ir studijų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokslą, studijas ir viešąjį saugumą, nustatytus reikalavimus, rengiami viešojo saugumo ir kiti pareigūnai, atliekami viešojo saugumo srities moksliniai tyrimai.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
75. Universitetas atsako už mokslo, studijų ir kitos veiklos kokybę, ne rečiau kaip kartą per metus supažindina akademinę bendruomenę ir interneto svetainėje viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie mokslinę veiklą, įsivertinimo rezultatus, kartu su vertinimo institucijomis puoselėja kokybės kultūrą.
76. Universiteto bendrieji studijų, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir mokymosi, taip pat mokslo kokybės užtikrinimo principai atitinka bendruosius vidinio ir išorinio studijų ir mokslo kokybės užtikrinimo principus, nustatytus Lietuvos ir tarptautiniuose švietimo politikos dokumentuose.
77. Universiteto vykdomos studijos atitinka Mokslo ir studijų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius studijų reikalavimus. Studijų rezultatų vertinimo proceso principus, kriterijus ir reikalavimus nustato Senatas.
78. Mokslinės veiklos ir studijų kokybė Universitete užtikrinama taikant Senato nustatytą vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, kuri apima strateginį veiklos planavimą, finansų, žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymą, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymą, veiklos procesų ir nustatytų rodiklių stebėseną, kokybės gerinimo ir rizikų valdymo kontrolę. Nuolatinis veiklos tobulinimas vyksta sistemiškai atliekant studijų, mokslo ir kitos veiklos savianalizę, vertinant veiklos rezultatyvumą, dalyvaujant išorinio Universiteto veiklos vertinimo procesuose.
TREČIASIS SKIRSNIS
STUDENTŲ PRIĖMIMAS IR ŠALINIMAS
79. Studentų priėmimą į visų pakopų studijas ir profesines studijas organizuoja rektoriaus įsakymu sudaryta komisija. Studentai į Universitetą priimami rektoriaus įsakymu.
80. Studentų ir klausytojų priėmimas į Universitetą vykdomas pagal Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą tvarką. Priėmimas į Universitetą vykdomas laikantis lygiateisiškumo, skaidrumo ir viešumo principų.
81. Į Universiteto visų pakopų studijas gali pretenduoti asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Mokslo ir studijų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti minimalūs reikalavimai. Asmenims, kurių įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija ir pasirengimas nėra pakankami studijuoti antrosios studijų pakopos programose, organizuojamos papildomosios studijos, kurių apimtį ir sandarą nustato Senatas, laikydamasis Mokslo ir studijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.
83. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą stojantiesiems į pirmosios pakopos studijas kiekvienais metais nustato Senatas. Universitetas, suderinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, skelbia šį sąrašą mokslo ir studijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
84. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys reikalavimus, nustatytus atitinkamos mokslo krypties mokslo doktorantūros reglamentuose, kuriuos tvirtina Senatas.
85. Studijos atnaujinamos rektoriaus įsakymu, vadovaujantis Senato nustatyta tvarka. Jeigu studijų programa Universitete nevykdoma, studentui pasiūloma kita artimiausia tos pačios ar kitos studijų krypties studijų programa, Senato nustatyta tvarka įskaitant jo ankstesnių studijų rezultatus.
86. Studijų sutartis šalių susitarimu gali būti nutraukta studento prašymu. Universiteto iniciatyva studijų sutartis vienašališkai nutraukiama studentui negrįžus iš akademinių atostogų, dėl studijų sutarties su Universitetu nevykdymo, už šiurkščius Statuto, Universiteto akademinės etikos kodekso ir Universiteto vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, studento mirties atveju.
VI SKYRIUS
UNIVERSITETO VEIKLOS VIEŠUMAS
88. Universitetas kiekvienais metais Mokslo ir studijų įstatyme nustatytais terminais viešai skelbia ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Universiteto steigėjui teikia metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.
89. Tarybos ir Senato sprendimai ir jų metinės veiklos ataskaitos skelbiamos viešai Universiteto interneto svetainėje. Viešu paskelbimu laikomas ir toks paskelbimas, kai viešai skelbiama tik ta Tarybos ar Senato sprendimo dalis, kurią paskelbus nebus pažeistos Universiteto ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
VII SKYRIUS
UNIVERSITETO BENDRUOMENĖ
91. Universiteto bendruomenę sudaro:
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ
92. Akademinę bendruomenę sudaro Universiteto studentai ir klausytojai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, mokslininkai emeritai, afilijuotojo, asocijuotojo dėstytojo ar mokslininko statusą turintys asmenys, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje.
93. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:
93.2. mokslinės ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, laikantis visuotinai pripažįstamų etikos principų;
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
95. Universiteto studentai turi teisę:
95.3. studijuoti pagal daugiau kaip vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;
95.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti studijų rezultatai;
95.8. kreiptis į atsakingus Universiteto struktūrinius padalinius, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
96. Mokslo ir studijų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.
97. Studento ir Universiteto santykiai įforminami studijų sutartimi, parengta ir sudaroma rektoriaus nustatyta tvarka. Klausytojo ir Universiteto santykiai įforminami sutartimi, parengta ir sudaroma rektoriaus nustatyta tvarka.
98. Visi Universitete studijuojantys studentai ir klausytojai privalo laikytis Statuto, Universiteto akademinės etikos kodekso, Universiteto vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų ir siekti studijų programos apraše nustatytų rezultatų. Studentų ir klausytojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys švietimą ir mokslą, Statutas ir Universiteto valdymo organų priimti teisės aktai.
99. Universiteto studentų ir klausytojų interesams Universitete atstovauja ir jų teises gina studentų savivaldos institucija – studentų atstovybė, kurios narių rinkimų tvarką nustato Universiteto studentų atstovybės įstatai.
100. Studentų atstovybės valdymo organų narius renka visuotinis studentų atstovybės narių susirinkimas, remdamasis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais.
101. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, Statutu ir visuotinio studentų atstovybės narių susirinkimo tvirtinamais studentų atstovybės įstatais.
102. Visuotinis studentų atstovybės narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų narių. Visuotinio studentų atstovybės narių susirinkimo sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių narių.
103. Studentų interesams Universiteto ir jo fakultetų valdymo organuose, ginčų komisijose, kitose komisijose, komitetuose ar darbo grupėse atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka. Studentų atstovai skiriami remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais.
104. Studentų atstovai dalyvauja Universiteto ir fakultetų valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.
105. Studentų atstovybė turi teisę gauti iš Universiteto ir jo padalinių informaciją ir paaiškinimus, reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais. Studentų atstovybė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Universiteto valdymo organų sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį valdymo organą, pateikdama argumentuotą prašymą dar kartą apsvarstyti priimtą sprendimą.
106. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūrinei, sportinei ir visuomeninei veiklai. Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos atsiskaito už Universiteto skirtas lėšas Tarybos nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
DARBUOTOJAI
107. Universiteto darbuotojai, naudodamiesi akademine laisve, turi teisę:
107.4. laisvai pasirinkti pripažįstamus etikos principus atitinkančius mokslinės ir pedagoginės veiklos metodus;
107.5. nevaržomai skelbti tyrimų rezultatus ir įsitikinimus, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar organizacijos paslaptis ar pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus;
109. Pasibaigus darbo santykiams kartu nutrūksta asmens narystė renkamuose ar skiriamuose Universiteto ir padalinių valdymo organuose, komisijose, komitetuose ir darbo grupėse.
110. Universiteto darbuotojai privalo vykdyti Darbo kodekse, Mokslo ir studijų įstatyme, Statute, Universiteto teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.
111. Darbo santykiai, socialinės garantijos, darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė Universitete nustatomos vadovaujantis Darbo kodeksu, Mokslo ir studijų įstatymu, jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, Statutu, Universiteto valdymo organų priimtais teisės aktais.
112. Už ypatingus nuopelnus vykdant mokslinę ir pedagoginę veiklą, kitus reikšmingus pasiekimus, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, kitokią veiklą, atitinkančią Universiteto misiją, kitą Universiteto vardą Lietuvoje ir pasaulyje garsinančią veiklą Senatas savo nustatyta tvarka teikia Universiteto garbės daktaro, garbės profesoriaus, mecenato ir kitus garbės vardus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI
113. Universiteto dėstytojams ir mokslo darbuotojams, kaip ir kitiems Universiteto darbuotojams, taikomos šio skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos.
114. Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybes ir jų kvalifikacinius reikalavimus, atsižvelgdamas į Mokslo ir studijų įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, nustato Senatas.
115. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pareigas priimami ir atleidžiami iš jų vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu ir Darbo kodeksu, laikantis Senato nustatytos tvarkos.
116. Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų vertinimo tvarką, minimalius kvalifikacinius pareigybių reikalavimus ir minimalius reikalavimus, kurie negali būti žemesni, negu nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, atsižvelgdamas į pareigybėms privalomas kompetencijas, nustato Senatas.
117. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotą darbo sutartį, yra atestuojami Senato nustatyta tvarka ir taikant atestacijos reikalavimus, kurie negali būti žemesni negu reikalavimai viešo konkurso dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti. Atestacijos atliekamos kas 5 metai. Gali būti rengiamos tarpinės ir neeilinės atestacijos.
118. Pedagoginį darbą dirbantiems Universiteto dėstytojams ir mokslo darbuotojams Universiteto pedagoginius profesoriaus ir docento vardus savo nustatyta tvarka ir sąlygomis teikia Senatas.
119. Senato nustatyta tvarka Universiteto dėstytojai vieną kartą per 5 metus gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei arba pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Šiuo laikotarpiu dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
120. Profesoriams, Universitete aktyviai dirbusiems mokslinį ir (ar) pedagoginį darbą, už ypatingus nuopelnus Senatas savo nustatyta tvarka gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Su profesoriumi emeritu darbo sutartis nesudaroma. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip ir kitiems Universitete dirbantiems tyrėjams.
121. Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų gali būti mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
122. Universiteto afilijuotojo dėstytojo ar mokslo darbuotojo statusą suteikia Senatas savo nustatyta tvarka Universitete nedirbantiems asmenims, reikšmingai prisidėjusiems prie Universiteto studijų ir mokslo plėtros, bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, kitaip garsinantiems Universiteto vardą Lietuvoje ir pasaulyje.
VIII SKYRIUS
GINČŲ NAGRINĖJIMAS
123. Universiteto akademinė bendruomenė vadovaujasi Universiteto akademinės etikos kodeksu, skirtu Universiteto mokslinės veiklos ir studijų kokybės kultūrai, socialiai atsakingam elgesiui, sąžiningumui, skaidrumui ir atsakomybei puoselėti.
124. Universiteto akademinės bendruomenės ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla, nagrinėja Universiteto ginčų nagrinėjimo komisija.
126. Į Universiteto ginčų nagrinėjimo komisiją skiriama po lygiai Universiteto darbuotojų ir studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo teikiamų asmenų.
IX SKYRIUS
TURTAS IR LĖŠOS
128. Universitetas valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės naudos, efektyvumo, darnumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
129. Universitetas nuosavybės teise sau priklausantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, ir Tarybos nustatyta tvarka.
130. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartis Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, ir valstybės turto patikėjimo sutartimis.
131. Universitetas ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos Universiteto interneto svetainėje paskelbia praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą.
132. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali pakeisti tik Seimas.
133. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi Tarybos nustatytos tvarkos.
134. Universiteto lėšas sudaro:
134.2. lėšos, skirtos Universitetui specialioms sutartims su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija;
134.4. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš meninių, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
134.5. lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas;
135. Universitetui valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
135.2. lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti ir studijų stipendijoms;
136. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui skiriamos pagal vykdomus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir studijas. Valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui bei sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai Universitetui skiriamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
137. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai Universitetui skiriamos pagal Universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo rezultatus, atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.
138. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
138.2. geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;
139. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos skiriamos Universitetui pagal kiekvienais metais atliekamo mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo rezultatus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS