LIETUVOS MOKSLO TARYBOS PIRMININKAS
įsakymas
Dėl PROJEKTO, ĮGYVENDINAMO PAGAL PAŽANGOS PRIEMONĘ NR. 12-003-03-06-01 „PIRMIAUSIA – MOKYTOJAS”, PARTNERIŲ ATRANKOS KONKURSO SĄLYGŲ APRAŠO patvirtinimo
2023 m. liepos 20 d. Nr. V-402
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos mokslo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“, 19.19 papunkčiu, t virtinu pridedamus:
1. Projekto, įgyvendinamo pagal pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 “Pirmiausia – mokytojas”, partnerių atrankos sąlygų aprašą;
PATVIRTINTA
Lietuvos mokslo tarybos pirmininko
2023 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-402
PROJEKTO, ĮGYVENDINAMO PAGAL PAŽANGOS PRIEMONĘ NR. 12-003-03-06-01 „PIRMIAUSIA – MOKYTOJAS”, PARTNERIŲ ATRANKOS KONKURSO SĄLYGŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Projekto, įgyvendinamo pagal pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 “Pirmiausia – mokytojas”, partnerių atrankos sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato šio projekto partneriams atrinkti skirtą paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos ir finansavimo tvarką.
2. Aprašas yra parengtas atsižvelgiant į:
2.3. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės);
2.4. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V–1877 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ aprašo patvirtinimo“;
2.5. Lietuvos mokslo tarybos ekspertų ir jų veiklos bendrąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos primininko 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-42 “Dėl Lietuvos mokslo tarybos ekspertų ir jų veiklos bendrųjų taisyklių patvirtinimo” (toliau – Ekspertų ir jų veiklos bendrosios taisyklės);
2.6. Projektų ir jų ataskaitų ekspertinio vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2018 m. sausio 29 d. Nr. V-43 “Dėl Projektų ir jų ataskaitų ekspertinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Ekspertinio vertinimo tvarkos aprašas);
2.7. Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-176 “Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo” (toliau – Konkursinio finansavimo bendrosios taisyklės);
2.8. Projektų, įgyvendinamų pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos bei Švietimo plėtros programos pažangos priemones, partnerių atrankos taisykles, patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-186 “Dėl Projektų, įgyvendinamų pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos bei Švietimo plėtros programos pažangos priemones, partnerių atrankos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Partnerių atrankos taisyklės).
3. Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Antrinė analizė (angl. secondary analysis) – analizė, apimanti turimų duomenų, surinktų per įvairius vykdytus tyrimus ir pan., naudojimą, siekiant įgyvendinti mokslinį, politinį, visuomeninį interesą, kuris skiriasi nuo pirminio tyrimo ar duomenų rinkimo intereso. Antrinė analizė apima duomenų ir literatūros, kurią organizavo ir paskelbė kiti, apibendrinimą arba sintezę;
3.2. Aukšto lygio dėstytojas – tai aktyvus mokslininkas, skelbiantis mokslo straipsnius tarptautinio lygio mokslo leidiniuose, vadovavęs sėkmingai baigtiems MTEP projektams, vadovavęs doktorantams ir (ar) podoktorantūros stažuotę atliekantiems mokslininkams;
3.3. Edukaciniai tyrimai – tai valstybei ir visuomenei strategiškai svarbūs švietimo ir ugdymo srities kompleksiniai (apimantys grupę, kompleksą reiškinių, procesų) tarpdalykiniai (apimantys skirtingų mokslo sričių atstovų bendradarbiavimą bei jų tyrimo metodų panaudojimą iškeltai mokslinei problemai spręsti) moksliniai tyrimai, tyrimų pirminės (atlikto tyrimo rezultatų ataskaita) ir antrinės analizės, kurių paskirtis – atlikti būklės analizę, modeliuoti ir prognozuoti švietimo procesus, pagrįsti aktualių švietimo ir ugdymo problemų sprendimus ir galimas alternatyvas, siūlyti inovacijas, orientuojantis į švietimo kokybę ir tvarų proveržį;
3.4. Edukacinių tyrimų projektas – edukologijos krypties moksliniai tyrimai, skirti spręsti aktualias švietimo ir ugdymo problemas ir atitinkantys bent vieną iš Aprašo 18 punkte nurodytų švietimo ir ugdymo srities mokslinių tyrimų tematikų;
3.5. Edukacinių tyrimų tarptautinis tinklas (angl. International Educational Research Network) - tai įvairių šalių bendradarbiaujanti mokslininkų grupė, tirianti konkrečią edukacinių tyrimų temą. Edukacinių tyrimų tarptautinis tinklas grindžiamas žinojimu ir partneryste. Edukacinių tyrimų tarptautinio tinklo tikslas – skatinti švietimą ir mokymą(si) analizuojančius mokslininkus visame pasaulyje jungtis į tiriamąsias grupes; bendradarbiauti nagrinėjant konkrečias edukologijos temas; visapusiškai ir nuodugniai įvertinti švietimo ir mokymo(si) kontekstą, procesus bei poveikį pasiekimams; palaikyti profesinį meistriškumą; užtikrinti aukštą tyrimų kokybę;
3.6. Mokslinio tyrimo rezultatų ataskaita, parengta po dalyvavimo tarptautinėse švietimo ir ugdymo tyrimų programose ir (ar) projektuose – ataskaita, kurioje turi būti nurodyti apibendrinti mokslinio tyrimo rezultatai, rekomendacijos ir siūlymai, įrodymais paremti sprendimai ir jų alternatyvos švietimo politikai įgyvendinti, pasiūlytos priemonės švietimo bei ugdymo praktikai tobulinti;
3.7. Mokslinio tyrimo grupė – projekto mokslinį tyrimą vykdantys mokslinio tyrimo vadovas, pagrindiniai ir nepagrindiniai mokslinio tyrimo grupės nariai;
3.8. Mokslinio tyrimo vadovas – mokslininkas, atitinkantis Aprašo 15 punkte nustatytus reikalavimus, kartu su mokslinio tyrimo grupės nariais įgyvendinantis projektą ir vadovaujantis jo įgyvendinimui;
3.9. Nepagrindinis mokslinio tyrimo grupės narys – asmuo, kuris atlieka jam paskirtą darbą mokslinio tyrimo tikslams pasiekti ir taip prisideda prie projekto įgyvendinimo;
3.10. Pagrindinis mokslinio tyrimo grupės narys – asmuo, kuris atlieka esminius edukacinių tyrimų projekto mokslinio tyrimo darbus, paprastai trunkančius visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, ir kurio mokslinė kompetencija svarbi vertinant paraišką. Mokslinio tyrimo vadovas taip pat yra laikomas projekto pagrindiniu mokslinio tyrimo grupės nariu;
3.11. Pareiškėjas – Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą;
3.12. Paraiška – dokumentas, parengtas pagal Aprašo reikalavimus ir Aprašo 1 priede nustatytą formą ir kuriuo siekiama gauti finansavimą edukacinių tyrimų projekto vykdymui;
3.13. Publikacija – tai mokslo straipsnis, paskelbtas (priimtas spausdinti) tarptautiniame leidžiamame recenzuojamame mokslo leidinyje arba paskelbtas (priimtas spausdinti) vienkartiniame tarptautiniame leidžiamame recenzuojamame mokslo leidinyje;
3.14. Tarptautinės švietimo ir ugdymo tyrimų programos ir (ar) projektai – tai programos ir/ar projektai, kuriuose dalyvauja Lietuvos tyrėjai ir juos vykdo kartu su tarptautinių organizacijų, asociacijų, aljansų, kitais tarptautinio daugiašalio bendradarbiavimo formatais, dirbančiais švietimo ir mokslo srityje, ar su tarptautiniais tyrėjais ar jų grupėmis. Dalyvavimas užtikrina galimybes Lietuvos tyrėjams įsitraukti į tarptautines tyrėjų komandas sprendžiant aktualias Lietuvos švietimo ir ugdymo problemas, naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais moksliniais, kitais ištekliais, siekiant didinti edukacinių tyrimų kokybę ir jų poveikį Lietuvos švietimo politikai formuoti, ugdymo ir švietimo praktikai tobulinti;
3.15. Tarptautinės organizacijos, kiti tarptautinio daugiašalio bendradarbiavimo formatai, asociacijos, aljansai – tarptautinės organizacijos (pvz. UNESCO, EBPO, Europos Taryba) ir kiti tarptautinio daugiašalio bendradarbiavimo formatai (įskaitant ir ES), dirbantys su švietimo ir mokslo klausimais, taip pat tarptautinės edukacinių tyrimų organizacijos, vienijančios švietimo ir ugdymo tyrėjus (Europos edukacinių tyrimų asociacija (EERA), Pasaulio edukacinių tyrimų asociacija (WERA), aljansai stiprinantys Europos aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo, įmonių ir kitų sektorių inovacijų pajėgumus suteikiant galimybes įgyti tarptautinio bendradarbiavimo patirties, stiprinti savo gebėjimus;
II SKYRIUS
REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS
5. Pareiškėjas turi turėti pajėgumų vykdyti edukacinių tyrimų projektą:
6. Pareiškėjas vienu metu gali vykdyti daugiau nei vieną edukacinių tyrimų projektą, jei užtikrina, kad projektams kokybiškai įgyvendinti turi pakankamą infrastruktūrą bei administracinius ir finansinius išteklius.
8. Mokslinio tyrimo vadovas gali vadovauti tik vienam pagal Aprašą finansuojamam edukacinių tyrimų projektui.
9. Paraiškos, kuriose nurodyto mokslinio tyrimo vadovo ar kito pagrindinio mokslinio tyrimo grupės nario atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl akademinės etikos pažeidimo, nesvarstomos 5 metus nuo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimo įsigaliojimo dienos. Paraiškos, kuriose mokslininkas, anksčiau vadovavęs nutrauktam ar neįgyvendintam LMT finansuotam projektui (finansuotam pagal LMT įgyvendinamas nacionalines ir (ar) tarptautines konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo programas), nurodomas kaip būsimo mokslinio tyrimo vadovas, nesvarstomos 3 metus nuo LMT sprendimo įsigaliojimo dienos.
III SKYRIUS
PROJEKTAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI
11. Edukacinių tyrimų projektu turi būti siekiama inovatyvių edukologijos mokslo žinių kūrimo, numatant, kaip planuojami edukacinių tyrimų rezultatai prisidėtų prie nacionalinio vystymosi tikslų ir pasaulines tendencijas atitinkančių švietimo pokyčių. Edukacinių tyrimų projekte turi būti numatytas tarpinstitucinis ir (ar) tarpdisciplininis bendradarbiavimas, skatinantis tyrėjų dalyvavimą tarptautiniuose tinkluose, kuriantis tarpdalykines tyrėjų grupes ir konsorciumus, įveiklinantis pedagogų rengimo programas įgyvendinančias institucijas, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinį pažangos plano patvirtinimo“, numatytiems strateginiams švietimo tikslams pasiekti.
14. Mokslinio tyrimo vadovo mokslinė kompetencija vertinama pagal pastarųjų 5 metų pasiekimus (į šį laikotarpį neįskaičiuojamos nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti iki vaikui sueis 3 metai).
15. Projekto vadovas turi būti aktyvus mokslininkas, per pastaruosius 5 metus paskelbęs reikšmingų mokslo publikacijų projekto tematika, turintis vadovavimo tarptautiniams ir (ar) nacionaliniams MTEP projektams patirties arba tokių projektų įgyvendinimo patirties, taip pat patirties ugdant jaunuosius mokslininkus ir kitus tyrėjus (vadovauta mokslo disertacijas apgynusiems doktorantams arba esama kitos patirties ugdant tyrėjus ir jaunuosius mokslininkus), ir kurio tiriamoji, taikomoji ar ekspertinė veikla prisidėjo prie konkrečių švietimo problemų sprendimo ir ugdymo praktikos tobulinimo.
16. Bent vienas edukacinių tyrimų projekto pagrindinis mokslinio tyrimo grupės narys turi būti mokslininkas, kuris per pastaruosius 5 metus ne trumpiau kaip 3 metus vykdė edukacinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas mokslo ir studijų institucijose užsienyje.
17. Edukacinių tyrimų projekto mokslinio tyrimo grupės sudėtyje turi būti bent po vieną užsienio tyrėją, edukologijos krypties doktorantą, magistro (ar jam prilygintą) ar daktaro laipsnį turintį mokytoją. Į tyrėjų grupės sudėtį taip pat gali būti įtraukti podoktorantūros stažuotojai ir ugdymo mokslų studijų bei gretutinių studijų magistrantūros studentai.
18. Edukacinių tyrimų projektas turi atitikti bent vieną iš nurodytų švietimo ir ugdymo srities mokslinių tyrimų tematikų:
18.1. Didaktika. Matematikos, biologijos, chemijos, fizikos ir kalbinių gebėjimų mokymo didaktikos vertinimas, kūrimas ir išbandymas;
18.2. Vertinimas. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemos transformacija pereinant prie naujojo ugdymo turinio ir naujų mokymo metodų;
18.3. Įtraukusis ugdymas. Įtraukiojo ugdymo sistemos plėtojimas siekiant užtikrinti visiems (specialiųjų poreikių turintiems asmenims, užsieniečiams, grįžusiems emigrantams ir pan.) geriausias galimybes švietime;
18.5. Skaitmeninis švietimas. Mokymosi analitika. Skaitmeninės mokymosi platformos, skaitmeninių priemonių kūrimas edukologijos, psichologijos, neuromokslų pagrindu. Didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto ir kitų technologijų pasitelkimas ugdymui;
18.6. Švietimo infrastruktūra. Švietimo erdvių ir infrastruktūros poveikis mokinių įtraukčiai, ugdymuisi ir pasiekimams;
19. Įgyvendinant edukacinių tyrimų projektą turi būti numatyta:
19.1. edukacinių tyrimų bent vienoje iš Aprašo 18 punkte nurodytų švietimo ir ugdymo srities mokslinių tyrimų tematikų atlikimas;
19.3. edukacinių tyrimų rezultatų sklaida ir diegimas tikslinėse grupėse (veiklos, skirtos rezultatams toliau taikyti, mokymai, konsultacijos, straipsniai mokytojų asociacijų ir kituose profesiniuose leidiniuose, inovacijų ir inovatyvių ugdymo sprendimų diegimas ir kt.);
19.4. antrinių analizių (angl. secondary analyses) ir / ar viešosios politikos siūlymų (angl. policy brief) parengimas; rekomendacijų, remiantis tyrimų duomenimis, valstybės institucijoms parengimas, publikacijų rengimas ir leidyba;
19.5. dalyvavimas tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir / ar projektuose, edukacinių tyrimų tinkluose;
19.6. mokslinio tyrimo rezultatų ataskaitos rengimas (apibendrinti mokslinio tyrimo rezultatai, rekomendacijos ir siūlymai, įrodymais paremti sprendimai ir jų alternatyvos švietimo politikai įgyvendinti, pasiūlytos priemonės švietimo bei ugdymo praktikai tobulinti) po dalyvavimo tarptautinėse švietimo ir ugdymo tyrimų programose ir / ar projektuose;
19.7. užsienio aukšto lygio dėstytojų pritraukimas dalyvauti doktorantūros procesuose (paskaitoms skaityti, doktorantų darbams vadovauti, konsultuoti ir t. t.);
20. Pareiškėjas planuodamas veiklas privalo siekti stebėsenos rodiklių:
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio kodas |
Matavimo vienetai |
Siektina minimali reikšmė 2026 m. |
Atlikti edukaciniai tyrimai |
P-12-003-03-06-01-04 (P.S.2.1503) |
Skaičius |
1 |
Atliktų edukacinių tyrimų pagrindu parengtos publikacijos |
R-12-003-03-06-01-05 (R.S.2.3506) |
Skaičius |
2 |
Iš užsienio atvykusių ir dalyvavusių doktorantūros procese aukšto lygio dėstytojų skaičius |
P-12-003-03-06-01-07 (P.N.2.4562) |
Skaičius |
1 |
Dalyvavusių tarptautinėse stažuotėse edukologijos krypties doktorantūros dalyvių (mokslo doktorantų ir mokslo doktoranto vadovų) skaičius |
P-12-003-03-06-01-08 (P.N.2.4563) |
Skaičius |
1 |
Tarptautinės švietimo ir ugdymo srities tyrimų programos ir (ar) projektai, kuriuose dalyvavo tyrėjai |
P-12-003-03-06-01-05 (P.S.2.1504) |
Skaičius |
1 |
Tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir (ar) projektuose dalyvavusių tyrėjų, mokslinio tyrimo rezultatų ataskaitos |
R-12-003-03-06-01-06 (R.S.2.3507) |
Skaičius |
1 |
21. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) reikalavimai:
21.1. Edukacinių tyrimų projekte negali būti numatyta:
21.1.1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinti;
21.2. Edukacinių tyrimų projekte turi būti numatyta, kad:
21.2.1. projektų veiklos organizuojamos, jų turinys ir galimi produktai kuriami laikantis universalaus dizaino ir inovatyvumo (kūrybingumo) principų (pvz., prieinamumo, lankstumo, paprasto ir intuityvaus naudojimo, tolerancijos klaidoms ir kt.);
21.2.2. edukacinių tyrimų rezultatų sklaidos renginiai organizuojami išsiaiškinus, ar būsimi dalyviai turi specialiųjų poreikių, į kuriuos organizatorius turėtų atsižvelgti (pvz., parinkdamas vietą, prieinamą žmonėms su judėjimo negalia, suorganizuodamas gestų kalbos specialisto paslaugą, parinkdamas tinkamas mokomąsias priemones akliesiems ar silpnaregiams ir pan.);
21.2.3. atvirumas pokyčiams ir inovacijoms siekiant atliepti besikeičiantį kontekstą ir sparčios kaitos kryptis, numatytas strateginiuose švietimo dokumentuose ir naujuose visuomenės raidos ateities scenarijuose;
21.2.4. atvirojo mokslo principu, grindžiamu dalijimusi žiniomis, duomenimis ir priemonėmis kuo ankstyvesniame mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etape, atvirai bendradarbiaujant su visais susijusiais, žinias kuriančiais subjektais, akademine bendruomene, pramonės atstovais, valdžios institucijomis, galutiniais naudotojais, piliečiais ir plačiąja visuomene.
22. Moksliniai tyrimai, tyrimų procesai bei rezultatai turi būti kiek įmanoma – atviri, kiek būtina – uždari, t. y., moksliniai tyrimai, tyrimų procesai ir jų rezultatai turėtų būti maksimaliai atviri, nebent to neleistų akademinės etikos ir (ar) teisės normos, susijusios su visuomenės saugumu, asmens duomenų, privatumo, intelektinės nuosavybės teisių ir (ar) komercinių paslapčių apsauga.
IV SKYRIUS
PROJEKTO IŠLAIDŲ IR FINANSAVIMO REIKALAVIMAI
23. Didžiausia edukacinių tyrimų projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 500 000,00 (penki šimtai tūkstančių) eurų.
24. Pagal Aprašą tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra šios:
Eil. Nr. |
Išlaidų tipai |
Reikalavimai ir paaiškinimai |
1. |
Žemė |
Netinkama finansuoti |
2. |
Nekilnojamasis turtas |
Netinkama finansuoti |
3. |
Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai |
Netinkama finansuoti
|
4. |
Įranga, įrenginiai ir kitas turtas |
Tinkami finansuoti: įranga, įrenginiai, techninė ir programinė įranga, licencijos IT produktams |
5. |
Projekto vykdymas |
Tinkama finansuoti: · Mokslinio tyrimo grupės narių (įskaitant mokslinio tyrimo vadovą) darbo užmokestis; · dalyvavimo tarptautiniuose edukacinių tyrimų tinkluose (tinklaveikos narystės) mokesčiai; · tarptautinių švietimo ir ugdymo srities tyrimų programų ir / ar projektų mokesčiai; · užsienio aukšto lygio dėstytojo paslaugos (dalyvauti doktorantūros procesuose, skaityti paskaitas, vadovauti doktorantų darbams, konsultuoti ir kt.); · komandiruočių išlaidos; · publikacijų rengimo ir leidybos išlaidos; · renginių, mokymų, konsultacijų, straipsnių mokytojų asociacijų ir kituose profesiniuose leidiniuose publikavimo, inovacijų ir inovatyvių ugdymo sprendimų, skirtų rezultatams skleisti ir diegti tikslinėse grupėse, išlaidos. |
6. |
Informavimas apie projektą |
Tinkamos finansuoti privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektą priemonės. |
7. |
Netiesioginės išlaidos ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą |
Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją normą (7 proc. nuo tinkamų finansuoti projekto išlaidų). |
25. Pareiškėjas, planuodamas edukacinių tyrimų projekto išlaidas, su paraiška turi pateikti jas pagrindžiančius dokumentus: darbo užmokesčio priskaitymo–atskaitymo žiniaraščius, darbo sutartis, sudarytas prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartis, tiekėjų komercinius pasiūlymus, nuorodas į rinkoje esančias kainas ir kt. Darbo užmokesčio išlaidos už kasmetines atostogas skaičiuojamos vadovaujantis Europos socialinio fondo agentūros 2022 m. balandžio 30 d. Kasmetinių atostogų išmokų fiksuotojų normų nustatymo tyrimo ataskaita (https://www.esf.lt/veiklos-sritys/metodines-pagalbos-centras/parengti-fiksuotuju-dydziu-tyrimai/1105#c-47/t-79).
26. Tinkamos finansuoti projekto išlaidos yra tos, kurios patirtos ir apmokėtos nuo su pareiškėju sudarytos sutarties dėl bendro projekto įgyvendinimo (toliau – Partnerystės sutartis) sudarymo dienos iki šio projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos. Edukacinių tyrimų projekto veiklos pradedamos įgyvendinti ne anksčiau negu sudaroma Partnerystės sutartis.
V SKYRIUS
PARAIŠKŲ TEIKIMAS
27. Pareiškėjas pildo paraišką anglų kalba ir kartu su šiame punkte nurodytais priedais iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos teikia ją per Lietuvos mokslo tarybos Paraiškų ir ataskaitų teikimo informacinę sistemą. Pareiškėjai Aprašo 28 punkte nustatyta tvarka atrinktų edukacinių tyrimų projektų paraiškų turinį turės išversti į lietuvių kalbą ir pateikti Tarybai. Pareiškėjas prie sistemos jungiasi per tinklalapį www.junkis.lmt.lt ir užsiregistravęs tampa jos naudotoju, arba jungiasi ankstesniais sukurtais naudotojo duomenimis, jei jis šia sistema jau buvo naudojęsis. Į sistemą pareiškėjas turi taip pat įkelti šiuos dokumentus:
27.2. Išlaidų pagrindimo dokumentus (darbo užmokesčio priskaitymo–atskaitymo žiniaraščius, darbo sutartis, sudarytas prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartis, tiekėjų komercinius pasiūlymus, nuorodas į rinkoje esančias kainas ir kt.);
27.3. mokslinio tyrimo vadovo ir pagrindinių mokslinio tyrimo grupės narių gyvenimo aprašymus (anglų kalba);
27.4. darbo sutarties (-ių) su užsienio institucija (-jomis) kopija (-as) ir (arba) užsienio organizacijos (-ų) ar įmonės (-ių) tyrimų departamento vadovo (ar jo įgalioto asmens) pasirašyta laisvos formos pažyma dėl turimų / turėtų darbo santykių pažyma (-as) (anglų kalba), siekiant įrodyti ne trumpesnę nei 3 metų darbo užsienyje trukmę;
VI SKYRIUS
PARAIŠKŲ VERTINIMAS IR ATRANKA
28. Paraiškų vertinimas ir atranka vykdomi vadovaujantis Konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių III skyriaus „Paraiškų konkursas“ II skirsnio „Paraiškų vertinimas ir atranka“ nuostatomis.
29. Paraiškų ekspertinį vertinimą atlieka Konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių tvarka sudarytos užsienio ekspertų komisijos.
VII SKYRIUS
PARTNERYSTĖS SUTARTIES SUDARYMAS
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Bendro projekto veiklų įgyvendinimo metu sukurta intelektinė nuosavybė penkerius metus po projekto finansavimo pasibaigimo negali būti perduota neatlygintinai, neatsižvelgiant į rinkos kainas, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Atlygintinai gali būti perduota vadovaujantis PAFT 245 p. nuostatomis.
33. Pareiškėjas, kurio edukacinių tyrimų projektas buvo atrinktas ir su kuriuo sudaryta Partnerystės sutartis, edukacinių tyrimų projekto įgyvendinimo metu teikia tarpinę, o pasibaigus jo veikloms – baigiamąją mokslinio tyrimo vykdymo ataskaitas.
34. Visi su bendro projekto veiklų įgyvendinimu susiję dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip 10 (dešimt) metų po projekto įgyvendinimo.
35. Pareiškėjas, kurio edukacinių tyrimų projektas buvo atrinktas ir su kuriuo sudaryta Partnerystės sutartis, vykdydamas projekto veiklas bei viešindamas projekto rezultatus privalo nurodyti informaciją apie finansavimo šaltinį.