VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS R. NEMENČINĖS GEDIMINO, vILNIAUS R. NEMENČINĖS KONSTANTO PARČEVSKIO gimnazijŲ IR Vilniaus r. NEMENČINĖS VAIKŲ DARŽELIO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2020 m. gruodžio 18 d. Nr. T3-392

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1164 patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 patvirtintu Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu ir atsižvelgdama į Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. prašymą Nr. 2.4-197, Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 18 d. prašymą Nr. S2.4-210 ir Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželio direktoriaus 2020 m. gruodžio 9 d. prašymą Nr. 100, Vilniaus rajono savivaldybės taryba  nusprendžia:

1. Patvirtinti:

1.1. Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos nuostatus (1 priedas);

1.2.  Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos nuostatus (2 priedas);

1.3. Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželio nuostatus (3 priedas).

2. Įgalioti Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktorių, Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos direktorių ir Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželio direktorių pasirašyti ir įregistruoti jų vadovaujamų švietimo įstaigų patvirtintus nuostatus Juridinių asmenų registre bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Pripažinti netekusiais galios nuo 1 punkte patvirtintų nuostatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos:

3.1. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. T3-189 „Dėl Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos ir Vilniaus r. Buivydžių vidurinės mokyklos nuostatų patvirtinimo“;

3.2. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T3-175 „Dėl Vilniaus r. Marijampolio pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo, Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico ir Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijų nuostatų patvirtinimo“ 1.3. punktą;

3.3. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. T3-143 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono ugdymo įstaigų reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašų bei nuostatų patvirtinimo“ 2.8. punktą.

4. Šį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre ir Savivaldybės tinklalapyje.

Savivaldybės merė                                                                                   Marija Rekst

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2020 m. gruodžio 18 d.

sprendimu Nr. T3-392

VILNIAUS R. NEMENČINĖS GEDIMINO GIMNAZIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos nuostatai (toliau Nuostatai) reglamentuoja Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos (toliau - Gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, grupę, tipą, paskirtį, mokymo kalbą ir formas, veiklos teisinį pagrindą, veiklos sritį ir rūšis, tikslus, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus, įteisinančių dokumentų išdavimą, gimnazijos teises ir pareigas, gimnazijos veiklos organizavimą ir valdymą, gimnazijos savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, gimnazijos turtą, lėšas, jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo tvarką.

2. Oficialusis švietimo įstaigos pavadinimas – Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazija, trumpasis pavadinimas – Nemenčinės Gedimino gimnazija, juridinio asmens kodas – 191316016.

3. Švietimo įstaiga įsteigta 1990 m. birželio 15 d., remiantis Vilniaus rajono tarybos 1990 m. birželio 11 d. potvarkiu Nr. 34 „Dėl vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos atidarymo Nemenčinės mieste“. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T3 - 220 suteiktas gimnazijos statusas ir naujas pavadinimas – Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazija.

4. Gimnazijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Gimnazijos priklausomybė – savivaldybės mokykla.

6. Gimnazijos savininkas – Vilniaus rajono savivaldybė (toliau – Savininkas), kodas– 111104987, Rinktinės g. 50, LT- 09318, Vilnius. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kuri:

6.1. tvirtina gimnazijos nuostatus;

6.2. priima sprendimą dėl Gimnazijos buveinės pakeitimo;

6.3. priima sprendimą dėl Gimnazijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo;

6.4. priima sprendimą dėl Gimnazijos skyrių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

6.5. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir Gimnazijos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

7. Gimnazijos buveinė – Ežero g. 14, LT-15170 Nemenčinės m., Vilniaus r.

8. Gimnazijos grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

9. Mokyklos tipas – gimnazija.

10. Pagrindinė gimnazijos paskirtis – Gimnazijos tipo gimnazija visų amžiaus tarpsnių vaikams; mokymo kalba – lietuvių.

11. Mokymosi formos – grupinio ir pavienio mokymosi. Grupinio mokymosi forma įgyvendinama kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – mokiniai reguliariai, pagal gimnazijos vadovo patvirtintą pamokų tvarkaraštį, lanko mokyklą ir nuosekliai mokosi mokomi mokytojų: pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. Pavienio mokymosi forma įgyvendinama šiais mokymo proceso organizavimo būdais:

11.1. savarankišku – mokinys savarankiškai mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas (visų dalykų, atskirų dalykų ar jų modulių);

11.2. ugdymasis šeimoje – mokinys nuolat individualiai ir nuosekliai mokosi visų dalykų pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas šeimos aplinkoje, mokomas tėvų (globėjų, rūpintojų) ir (ar) samdomo mokytojo(-ų) ir konsultuojamas gimnazijos, su kuria sudaryta mokymo sutartis, mokytojo(-ų).

12. Gimnazijoje vykdomos švietimo programos – pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo, neformaliojo švietimo.

13. Gimnazijos išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai – mokymosi pasiekimų pažymėjimai, pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai, pradinio išsilavinimo pažymėjimai, pažymėjimai baigusiam Pagrindinio ugdymo programos (pagrindinio ugdymo individualizuotos programos) pirmąją dalį, pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai, brandos atestatai ir jų priedai.

14. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, antspaudą su Vilniaus rajono savivaldybės herbu ir savo pavadinimu, atributiką, gimnazijos vėliavą bei mokyklinę uniformą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose. Gimnazijai suteiktas paramos gavėjo statusas.

15. Gimnazija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiais, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir Švietimo skyriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais.

II SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

16. Gimnazijos veiklos sritis – švietimas, kodas 85.

17. Gimnazijos pagrindinė švietimo veiklos rūšis: vidurinis ugdymas, kodas 85.31.20.

18. Kitos Gimnazijos švietimo veiklos rūšys:

18.1. ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.10;

18.2. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20;

18.3. pradinis ugdymas, kodas 85.20;

18.4. pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

18.5. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

18.6. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

18.7. kitas, niekur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;

18.8. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

19. Kitos Gimnazijos ne švietimo veiklos rūšys:

19.1. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

19.2. vaikų poilsio stovyklų veikla, kodas 55.20.20;

19.3. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

19.4. kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla, kodas 62.09;

19.5. ekskursijų organizatorių veikla, kodas 79.12;

19.6. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90;

19.7. kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla, kodas 88.99;

19.8. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas 91.01;

19.9. kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, kodas 93.29.

20. Gimnazijos tikslai:

20.1. teikti kokybišką išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas Bendrąsias programas;

20.2. ugdyti pilietiškumą, patriotizmą, puoselėti tautinės kultūros tradicijas bei pagarbą gimtajai kalbai, formuoti demokratinio gyvenimo, sveikos gyvensenos įgūdžius, skatinti toleranciją įvairių pažiūrų, socialinių sluoksnių, tikėjimų bei kultūrų žmonėms;

20.3. sudaryti sąlygas bendruomenės nariams maksimaliai atskleisti individualias kūrybines galias ir gebėjimus, tenkinant jų įgimtas savęs įprasminimo, laisvės, meilės, pagarbos, kūrybos, tvarkos ir darnos poreikius, įgyti demokratijos ir pilietinės kultūros tradicijų pagrindus.

21. Gimnazijos uždaviniai:

21.1. formuoti ir įgyvendinti mokinių ugdymo turinį pagal Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas Bendrąsias programas, Bendruosius arba nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus, paisyti mokinių poreikių įvairoves ir priklausomai nuo jos derinti ugdymo turinį, siūlyti ir taikyti skirtingus mokymo būdus, formas bei koreguoti mokymo programas ir planus;

21.2. sudaryti mokiniams sveikas ir saugias, atitinkančias higienos normas, ugdymo ir ugdymosi sąlygas bei užtikrinti savitarpio pagarba bei tolerancija grįstą bendravimą;

21.3. sudaryti sąlygas visiems bendruomenės nariams ugdyti individualius mokslinius, kūrybinius ir meninius gebėjimus.

22. Gimnazijos funkcijos:

22.1. bendradarbiaudama su tėvais Gimnazija ugdo savarankišką, sąmoningą, atsakingai savo gyvenimą kurti gebantį žmogų;

22.2. ugdo tvirtus dorovinius pagrindus, savarankišką pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, kultūringus, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus už savo poelgius, tvirto charakterio, gyvenimui pasirengusius kūrybingus, darbščius jaunuolius, jaunuoles ir suaugusius piliečius;

22.3. sudaro mokiniams sąlygas įgyti lietuvių kalbos, šiuolaikinės visuomenės, gamtos bei tiksliųjų mokslų žinių pagrindus, pradinius techninius ir technologinius, praktinės veiklos įgūdžius, Europos religinę ir filosofinę patirtį, perprasti pagrindines ideologijos ir ekonomines teorijas, įgyti estetinę nuovoką ir Europos žmogui reikalingus kalbinės komunikacijos gebėjimus, istoriškai pagrįstą Vakarų kultūros supratimą. Šioms sąlygoms užtikrinti gimnazija:

22.3.1. konkretina ir individualizuoja ugdymo turinį;

22.3.2. rengia ir įgyvendina ugdymo programas papildančius bei mokinių poreikius tenkinančius šių programų modulius;

22.3.3. rengia ir įgyvendina neformaliojo vaikų švietimo programas;

22.4. siekia socialinio mokinių solidarumo, moko teikti socialinę paramą artimiesiems, skatina solidarumą su žmonėmis, turinčiais skirtingus gebėjimus, kitokias socialines galimybes, nei dauguma, ugdo pagarbą žmogui, sudaro palankias sąlygas veikti mokinių organizacijoms;

22.5. teikia bendrąjį pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

22.6. organizuoja mokinių neformalųjį švietimą, integruodama su bendruoju lavinimu;

22.7. gali organizuoti pailgintos darbo dienos grupės darbą;

22.8 organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu jų mokamas papildomas paslaugas (klubus, būrelius, stovyklas, ekskursijas ir kita) teisės aktų nustatyta tvarka;

22.9. vykdo mokinių sveikatos priežiūrą;

22.10. vykdo profesinį orientavimą;

22.11. vykdo vaikų minimalios priežiūros priemones;

22.12. teikia informacinę, psichologinę, socialinę, pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, vertina mokinių specialiuosius ugdymo(-si) poreikius, skiria specialųjį ugdymą, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja integruotą specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrosiose klasėse;

22.13. įgyvendina smurto ir patyčių prevenciją ir intervenciją;

22.14. užtikrina krizių valdymą gimnazijoje.

22.15. sudaro sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją;

22.16. vykdo savo veiklos kokybės įsivertinimą, vadovaudamasi mokyklų, įgyvendinančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika;

22.17. vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą;

22.18. vykdo baigiamuosius brandos egzaminus Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

22.19. sudaro sąlygas gabių bei mokymosi sunkumų turinčių mokinių ugdymuisi;

22.20. siekia, kad visi mokiniai iki 16 metų lankytų gimnaziją;

22.21. ugdymo procesą organizuoja nuo kiekvienų metų rugsėjo mėnesio pirmos darbo dienos;

22.22. sudaro palankias veiklos sąlygas mokinių savivaldos organizacijų kūrimuisi bei veiklos plėtotei;

22.23. užtikrina savivaldos institucijoms galimybę dalyvauti gimnazijos veiklos planavime, valdyme, priežiūroje;

22.24. užtikrina sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką, numato priemones nusikalstamumo, narkotikų bei psichotropinių medžiagų vartojimo ir smurto prieš vaikus prevencijai;

22.25. kuria ugdymo turiniui įgyvendinti reikiamą materialinę bazę ir edukacinę aplinką, Gimnaziją kaip vietos bendruomenės, regiono kultūros židinį;

22.26. gali nuomoti patalpas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

22.27. organizuoja mokinių maitinimą ir pavėžėjimą į Gimnaziją ir iš jos į namus (viešuoju transportu ir mokykliniu autobusu);

22.28. viešai skelbia informaciją apie Gimnazijos veiklą savo internetinėje svetainėje;

22.29. bendradarbiauja su švietimo, sveikatos priežiūros, mokslo, kultūros, sporto, teisėsaugos, vaiko teisių apsaugą užtikrinančiomis institucijomis, jos veiklai įtaką darančiais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

23. Gimnazija vykdo kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir šiuose Nuostatuose nustatytas funkcijas.

24. Gimnazijos mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka:

24.1. išsilavinimo pažymėjimų blankų užsakymą, apsirūpinimą jais, saugojimą ir atsiskaitymą už panaudotus blankus vykdo Gimnazijos direktorius, pažymėjimų išrašymą organizuoja Gimnazijos direktorius arba jo įgaliotas direktoriaus pavaduotojas;

24.2. už išsilavinimo pažymėjimų apskaitą ir jos tvarkymą atsako Gimnazijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

III SKYRIUS

GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

25. Gimnazija, įgyvendindama savo tikslus, uždavinius ir funkcijas, turi teisę:

25.1. sudaryti bendradarbiavimo sutartis su socialiniais partneriais;

25.2. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

25.3. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

25.4. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius;

25.5. dalyvauti šalies ir tarptautiniuose švietimo projektuose;

25.6. teikti investicinių projektų paraiškas Europos Sąjungos finansinei paramai gauti;

25.7. gauti paramą teisės aktų nustatyta tvarka;

25.8. naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

26. Gimnazija turi teisę bendradarbiauti su analogiškomis užsienio šalių institucijomis, sudaryti sutartis dėl pasikeitimo mokytojais, bendrų renginių organizavimo, dalyvauti tarptautinėse programose bei projektuose.

27. Gimnazijos pareigos:

27.1. užtikrinti geros kokybės švietimą;

27.2. vykdyti švietimo programas;

27.3. suprantamai ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai teisės aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių kalba;

27.4. sudaryti mokymo sutartis ir vykdyti sutartus įsipareigojimus;

27.5. užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

27.6. rūpintis mokytojų ir kitų ugdymo proceso dalyvių kvalifikacijos kėlimu;

27.7. užtikrinti atvirumą vietos bendruomenei;

27.8.  vykdyti kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

IV SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

28. Gimnazija savo veiklą organizuoja vadovaudamasi šiais dokumentais:

28.1. Gimnazijos strateginiu planu, kuris sudaromas trejiems metams, vadovaujantis veiklos įsivertinimo rezultatais, kuriam pritarusi gimnazijos taryba, Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo, kuris patvirtintas gimnazijos direktoriaus;

28.2. Gimnazijos metiniu veiklos planu, kuriam pritaria Gimnazijos taryba ir ją tvirtina gimnazijos direktorius;

28.3. Gimnazijos ugdymo planu, kurį tvirtina Gimnazijos direktorius, pritarus Gimnazijos tarybai ir suderinus su Vilniaus rajono savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

29. Gimnazijai vadovauja direktorius, penkeriems metams skiriamas į pareigas viešo konkurso būdu ir atleidžiamas iš jų Vilniaus rajono savivaldybės mero Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Asmuo, siekiantis eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas, privalo atitikti Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

31. Šiuose nuostatuose neaptarti klausimai, susiję su Gimnazijos direktoriaus skyrimu ir atleidimu, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Gimnazijos direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Vilniaus rajono savivaldybės merui ir tarybai. Gimnazijos direktorius atsako:

32.1. už visą Gimnazijos veiklą ir Gimnazijos veiklos rezultatus;

32.2. už demokratinį Gimnazijos valdymą, bendradarbiavimu pagrįstų santykių užtikrinimą, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;

32.3. už Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymų, kitų norminių teisės aktų, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų, Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkių, Savivaldybės administracijos direktoriaus, Švietimo skyriaus vedėjo įsakymų, nurodymų ir pavedimų vykdymą;

32.4. už darbo saugą, priešgaisrinę saugą, turto ir aplinkos apsaugą, vidaus tvarkos reikalavimų vykdymą;

32.5. už teikiamų duomenų teisingumą;

32.6. už sąlygų sudarymą atlikti Gimnazijos veiklos priežiūrą pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus Mokyklų veiklos priežiūros nuostatus;

32.7. už mokinių apskaitą, mokinių registro tvarkymą, mokiniams išduodamų pažymėjimų tvarkymą.

33. Direktoriaus funkcijos:

33.1. aiškina Gimnazijos bendruomenės nariams valstybinę ir regioninę švietimo politiką, formuojant visuomenės poreikius, atliepiančius Gimnazijos veiklos tikslus, inicijuoja ilgalaikių ir trumpalaikių Gimnazijos veiklos planų rengimą, organizuoja jų vykdymą;

33.2. telkia Gimnazijos bendruomenę, įgyvendinant valstybinę ir savivaldybės švietimo politiką;

33.3. puoselėja demokratinius Gimnazijos bendruomenės santykius;

33.4. inicijuoja Gimnazijos savivaldos institucijų kūrimąsi, sudaro sąlygas Gimnazijos bendruomenės nariams dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas;

33.5. tvirtina Gimnazijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

33.6. paskirsto vadybines funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, įpareigoja periodiškai atsiskaityti už nuveiktą darbą;

33.7. nustato direktoriaus pavaduotojų ugdymui veiklos sritis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos.

33.8. tvirtina mokytojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Gimnazijos darbuotojus, skatina juos, sprendžia darbo pareigų pažeidimo klausimus;

33.9. priima mokinius Steigėjo nustatyta tvarka, sudaro mokymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;

33.10. vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, Gimnazijos darbo tvarkos taisyklėse nustato bendruomenės teises, pareigas ir atsakomybę;

33.11. suderinęs su Gimnazijos taryba, tvirtina Gimnazijos darbo tvarkos taisykles;

33.12. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;

33.13. užtikrina neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą mokinių atostogų metu, tvirtina šių programų vykdymo tvarką;

33.14. vadovauja Gimnazijos strateginio veiklos plano, metinio veiklos plano rengimui, jų įgyvendinimui, organizuoja ir koordinuoja Gimnazijos veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti;

33.15. analizuoja Gimnazijos veiklos rezultatus ir valdymo bei kitų išteklių būklę, inicijuoja ir prižiūri Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą;

33.16. sudaro Vaiko gerovės komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimu mokiniams, užtikrina specialiojo ugdymo programų Gimnazijoje įgyvendinimą, laiduoja valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę taikant vadybos priemones: stebėseną, planavimą, įgaliojimą ir atsakomybės paskirstymą bei priežiūrą;

33.17. analizuoja ir vertina Gimnazijos veiklą, materialinius ir intelektinius išteklius;

33.18. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;

33.19. sudaro teisės aktų nustatytas komisijas, darbo grupes, metodinę tarybą;

33.20. sudaro Gimnazijos vardu sutartis Gimnazijos funkcijoms atlikti;

33.21. organizuoja Gimnazijos dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

33.22. teisės aktų nustatyta tvarka analizuoja, valdo, naudoja Gimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja; rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;

33.23. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

33.24. inicijuoja Gimnazijos savivaldos institucijų sudarymą ir skatina jų veiklą;

33.25. bendradarbiauja su mokinių tėvais (rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugą užtikrinančiomis institucijomis;

33.26. atstovauja Gimnazijai kitose institucijose;

33.27. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti atlikti direktoriaus pavaduotojui ugdymui;

33.28. vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

V SKYRIUS

GIMNAZIJOS SAVIVALDA

34. Savivaldos institucijų sistema grindžiama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Gimnazijos nuostatais ir kuriama atsižvelgiant į Gimnazijos istorijoje susiklosčiusias tradicijas.

35. Gimnazijos taryba (toliau – Taryba) – aukščiausia Gimnazijos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei svarbiausiems Gimnazijos veiklos tikslams numatyti ir uždaviniams spręsti.

36. Tarybos nuostatus tvirtina Gimnazijos direktorius.

37. Taryba formuojama iš 15 narių, joje mokiniai, tėvai (globėjai), mokytojai ir vietos bendruomenė atstovauja lygiomis dalimis. Tėvai į Gimnazijos tarybą renkami Gimnazijos tėvų susirinkimo metu, mokytojus – mokytojų tarybos posėdžio metu, mokinius – mokinių susirinkimo metu

38. Taryba renkama penkeriems metams. Dėl objektyvių priežasčių sumažėjus Tarybos narių skaičiui, Taryba papildoma iki visos sudėties.

39. Į Tarybą gali būti renkami 9-12 klasių mokiniai.

40. Nariai į Tarybą renkami remiantis demokratiniais rinkimų principais: visuotinumo, periodiškumo ir viešumo.

41. Tarybos pirmininką, jo pavaduotoją, sekretorių renka Tarybos nariai. Gimnazijos direktorius ir mokinys negali būti tarybos pirmininku.

42. Tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip 2 kartus per mokslo metus. Teisę sušaukti neeilinį susirinkimą turi Gimnazijos direktorius ir Tarybos pirmininkas;

43. Posėdžiui vadovauja Tarybos pirmininkas. Jei Tarybos pirmininkas nedalyvauja, susirinkimą veda jo pavaduotojas. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų Tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Tarybos nutarimus, kurie prieštarauja Gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, Gimnazijos direktorius prašo svarstyti iš naujo;

44. Gimnazijos Savininkas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, nustačiusios, kad Tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems Gimnazijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo Tarybai juos svarstyti iš naujo. Tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

45. Tarybos veikloje arba susirinkimuose patariamojo balso teise gali dalyvauti vietos savivaldos atstovai ar rėmėjai, jei tam neprieštarauja 2/3 Tarybos narių.

46. Tarybos funkcijos. Taryba:

46.1. numato Gimnazijos veiklos perspektyvas, pagrindines veiklos kryptis;

46.2. suderina Gimnazijos veiklos planą, Nuostatus, strateginį planą, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, nustato ugdymo organizavimo tvarką, priima sprendimus dėl Gimnazijos ugdymo plano, svarsto ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui dėl Gimnazijos išlaidų sąmatos sudarymo ir vykdymo;

46.3. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo;

46.4. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui priimant darbuotojus ir vertinant jų darbą bei rezultatus, vertina Gimnazijos vadovų veiklą, išsako nuomonę jiems atestuojantis;

46.5. sprendžia mokinių šalinimo iš Gimnazijos klausimus;

46.6. inicijuoja Gimnazijos bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą, svarsto mokinių, neturinčių mokymosi motyvacijos, problemas;

46.7. skiria atstovus į Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisiją ir stebėtoją(us) į viešo konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją;

46.8. inicijuoja šeimos ir Gimnazijos bendradarbiavimą;

46.9. kontroliuoja Gimnazijos finansinę ir ūkinę veiklą;

46.10. gali sustabdyti kitų Gimnazijos savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

47. Gimnazijos tarybos nariai turi teisę gauti visą informaciją apie Gimnazijos veiklą.

48. Gimnazijos taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems Gimnazijos bendruomenės nariams.

49. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimas spręsti. Ją sudaro direktorius ir jo pavaduotojas(-ai) ugdymui, visi Gimnazijoje dirbantys mokytojai, psichologas, socialinis, specialusis pedagogas, logopedas, bibliotekininkas, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys. Mokytojų tarybos pirmininkas yra Gimnazijos direktorius, Mokytojų tarybos sekretorių renka Mokytojų tarybos nariai atviru balsavimu.

50. Mokytojų tarybos posėdžiai:

50.1. šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Mokytojų tarybos posėdis;

50.2. yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma;

51. Į posėdį gali būti kviečiami kiti su posėdžio darbotvarkės klausimais susiję asmenys ir socialiniai partneriai bei vietos savivaldos atstovai.

52. Mokytojų tarybos funkcijos:

52.1. svarsto praktinius švietimo reformos įgyvendinimo klausimus, mokinių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus;

52.2. aptaria ugdymo planų, Bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimą ir teikia pasiūlymus Gimnazijos tarybai dėl Gimnazijos veiklos plano;

52.3. svarsto kartu su Gimnazijos socialiniais, specialiaisiais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologais mokinių sveikatos, darbo saugos, mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus bei priima nutarimus;

52.4. priima nutarimus dėl tų ugdymo proceso organizavimo klausimų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintuose Bendruosiuose ugdymo planuose;

52.5. renka atstovus į Gimnazijos tarybą, renka narius į Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisiją.

53. Mokinių taryba:

53.1. Mokinių taryba – aukščiausia mokinių savivaldos institucija;

53.2. Mokinių tarybos nuostatus tvirtina Gimnazijos direktorius;

53.3. Mokinių tarybos funkcijos:

53.3.1. rengia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

53.3.2. svarsto ir, suderinusi su gimnazijos vadovybe, numato mokinių neformaliosios veiklos planus;

53.3.3. koordinuoja mokinių visuomeninę veiklą, planuoja ir organizuoja mokinių neformaliojo švietimo veiklą bei laisvalaikį;

53.3.4. rūpinasi drausmės ir tvarkos palaikymu Gimnazijoje;

53.3.5. svarsto mokinių teisių gynimo klausimus, siūlo atstovus į Mokyklos tarybą;

53.3.6. dalyvauja žalingų įpročių prevencijos veikloje;

53.3.7. Mokinių taryba sudaroma iš 9 -12 klasių išrinktų atstovų;

53.3.8. Mokinių taryba renkama kiekvienų mokslo metų pradžioje, bet ne vėliau spalio mėn. 15 d.

53.4. Mokinių tarybos pirmininkas:

53.4.1. mokinių tarybos pirmininkas renkamas iš 9-12 kl. mokinių. Gimnazijos mokinių slaptu balsavimu;

53.4.2. vadovauja mokinių savivaldos institucijai, derina jos veiklą;

53.4.3. su Mokinių taryba svarsto neformaliojo švietimo projektus ir kitas naujas iniciatyvas bei, suderinęs su Gimnazijos administracija, inicijuoja jų įgyvendinimą;

54. Gimnazijos tėvų aktyvas:

54.1. aktyvūs klasių tėvų kiekvienų mokslo metų pradžioje renkasi savanorystės principu; 54.2. gimnazijos tėvų aktyvas sprendžia su mokinių ugdymu ir gimnazijos veikla susijusias problemas, teikia siūlymus gimnazijos vadovų komandai.

55. Metodinė taryba:

55.1. Metodinė taryba – savivaldos institucija, sudaroma trejiems mokslo metams metodinei veiklai organizuoti ir koordinuoti. Ją sudaro Gimnazijoje veikiančių metodinių grupių pirmininkai;

55.2. Metodinei tarybai vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui, turintis dalykinę kvalifikacinę kategoriją;

55.3. Metodinė taryba veikia pagal Gimnazijos direktoriaus patvirtintus Metodinės tarybos veiklos nuostatus.

56. Metodinės grupės:

56.1. dalyko mokytojų arba kelių dalykų metodinės grupės – savivaldos institucijos, vienijančios mokytojus ugdomajai veiklai organizuoti, Mokyklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

56.2. metodinių grupių pirmininkus renka metodinių grupių nariai, tvirtina Gimnazijos direktorius;

56.3. metodinių grupių funkcijos:

56.3.1. nagrinėja ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo, vertinimo ir įsivertinimo strategijų įgyvendinimo klausimus;

56.3.2. nustato grupės metodinės veiklos ir kvalifikacijos tobulinimo prioritetus;

56.3.3. siūlo Gimnazijos metinės metodinės veiklos prioritetus;

56.3.4. nagrinėja ir aptaria dalykų, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo švietimo programas;

56.3.5. nagrinėja mokinių ugdymo sėkmingumą, pažangą ir jų pasiekimų kokybę gerinančių metodų diegimą;

56.3.6. konsultuojasi, įvairiais darbo metodikos klausimais sprendžiant pedagogines problemas;

56.3.7. teikia pasiūlymus metodinės veiklos organizavimo klausimais Gimnazijos tarybai ir Gimnazijos vadovams;

56.3.8. planuoja ugdymo proceso aprūpinimą vadovėliais ir mokymo priemonėmis;

56.3.9. teikia rekomendacijas dėl mokytojų atestacijos;

56.3.10. savo veiklą planuoja vieneriems mokslo metams, dirba pagal veiklos planą, veiklą įformina dokumentais.

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

57. Darbuotojus į darbą gimnazijoje priima ir iš jo atleidžia direktorius Lietuvos Respublikos Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

59. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai atestuojasi ir kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymų nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA,

FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

60. Gimnazija valdo patikėjimo teise perduotą Vilniaus rajono savivaldybės turtą, jį naudoja ir disponuoja jų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priimtų nutarimų nustatyta tvarka.

61. Gimnazijos lėšos:

61.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

61.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

61.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;

61.4. projektinės lėšos;

61.5. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

62. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

63. Gimnazija buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.

64. Gimnazijos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

65. Gimnazijos veiklos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

66. Gimnazija gali turėti rėmimo fondą, kurį sudaro savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

67. Gimnazija turi interneto svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus, informacija apie Gimnazijos veiklą skelbiama Gimnazijos direktoriaus nustatyta tvarka. Vieši pranešimai skelbiami gimnazijos internetiniame puslapyje, kvietimuose, skelbimuose, gimnazijos informaciniuose stenduose, periodinėje spaudoje.

68. Nuostatų pakeitimus ar papildymus gali inicijuoti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, Gimnazijos taryba bei Gimnazijos direktorius atsižvelgdami į įvykusius pokyčius dėl Gimnazijos statuso pakeitimo ir kitas priežastis.

69. Gimnazijos nuostatus, jų pakeitimus ar papildymus savo sprendimu tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba, Gimnazijos tarybai pritarus.

70. Gimnazija reorganizuojama, pertvarkoma arba vykdoma Gimnazijos struktūros pertvarka ar likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka.

71. Pranešimai apie Gimnazijos likvidavimą, reorganizavimą ar pertvarkymą bei kitais Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai (Lietuvos teritorijoje leidžiamame dienraštyje) arba pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenis pasirašytinai ir (arba) registruotu laišku.

72. Vieši pranešimai, kuriuos, vadovaujantis šiais Nuostatais ar Lietuvos Respublikos teisės aktais, reikia paskelbti viešai, skelbiami Gimnazijos interneto svetainėje teisės aktų nustatyta tvarka.

________________________________________

PRITARTA

Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino

gimnazijos tarybos 2020 m. rugpjūčio 26 d.

posėdžio protokoliniu nutarimu

(Protokolas Nr. 2)

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės

tarybos 2020 m. gruodžio 18 d.

sprendimu Nr. T3-392

VILNIAUS R. NEMENČINĖS KONSTANTO PARČEVSKIO GIMNAZIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos (toliau – Gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, mokyklos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, Gimnazijos teises, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, lėšų šaltinius, jų naudojimo tvarką ir finansinės veiklos kontrolę, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Gimnazijos oficialus pavadinimas – Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija.

2.1. Gimnazijos trumpasis pavadinimas – Nemenčinės K. Parčevskio gimnazija.

2.2. Gimnazija įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 191315971.

3. Švietimo įstaiga įsteigta 1865-09-01. Istorinis šaltinis: Nemenčinė, Vilniaus gubernijos miestelis (istorijos – statistikos apžvalga). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. T3-313 suteiktas Gimnazijos statusas ir naujas pavadinimas – Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija.

4. Gimnazijos teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Gimnazijos priklausomybė – savivaldybės mokykla.

6. Gimnazijos savininkas – Vilniaus rajono savivaldybė, identifikavimo kodas 111104987, LT – 09318 Rinktinės g. 50, Vilnius.

7. Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kuri

7.1. tvirtina Gimnazijos nuostatus;

7.2. priima sprendimą dėl Gimnazijos buveinės pakeitimo;

7.3. priima sprendimą dėl Gimnazijos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;

7.4. priima sprendimą dėl Gimnazijos skyrių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

7.5. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir Gimnazijos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

8. Gimnazijos buveinė – A. Mickevičiaus g. 20, Nemenčinės m., LT – 15170 Vilniaus r.

9. Grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

10. Tipas –gimnazija.

11. Pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo gimnazija visų amžiaus tarpsnių vaikams.

12. Mokymo kalbos – lenkų, rusų.

13. Mokymosi formos – grupinio ir pavienio mokymosi (dieninė, savarankiško mokymosi, mokymo namuose, ugdymas šeimoje):

13.1. grupinio mokymosi forma įgyvendinama šiuo mokymo proceso organizavimo būdu:

13.1.1. kasdieniu – mokiniai reguliariai, pagal gimnazijos vadovo patvirtintą pamokų tvarkaraštį, lanko mokyklą ir nuosekliai mokosi mokomi mokytojų: pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;

13.2. pavienio mokymosi forma įgyvendinama šiais mokymo proceso organizavimo būdais:

13.2.1.  savarankišku – mokinys savarankiškai mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas (visų dalykų, atskirų dalykų ar jų modulių);

13.2.2. ugdymasis šeimoje – mokinys nuolat individualiai ir nuosekliai mokosi visų dalykų pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas šeimos aplinkoje, mokomas tėvų (globėjų, rūpintojų) ir (ar) samdomo mokytojo(-ų) ir konsultuojamas gimnazijos, su kuria sudaryta mokymo sutartis, mokytojo(-ų).

14. Vykdomos švietimo programos – ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo.

15. Išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai: mokymosi pasiekimų pažymėjimai, pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai, pradinio išsilavinimo pažymėjimai, pažymėjimai baigusiam Pagrindinio ugdymo programos (pagrindinio ugdymo individualizuotos programos) pirmąją dalį, pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai, brandos atestatai ir jų priedai. Mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai išduodami Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

16. Gimnazija turi bendrabutį, kurio buveinė yra A. Mickevičiaus g. 16, Nemenčinės m., LT – 15170 Vilniaus r.

17. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Vilniaus rajono savivaldybės herbu ir savo pavadinimu, savo atributiką, uniformą, atsiskaitomąsias ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose. Gimnazijai suteiktas paramos gavėjo statusas.

18. Gimnazija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos švietimo bei kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiais, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Gimnazijos nuostatais.

II SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAI, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS

19. Gimnazijos veiklos sritis – švietimas, kodas 85.

20. Gimnazijos pagrindinė švietimo veiklos rūšis – vidurinis ugdymas, kodas 85.30.

21. Kitos švietimo veiklos rūšys:

21.1. ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.10;

21.2. priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20;

21.3. pradinis ugdymas, kodas 85.20;

21.4. pagrindinis ugdymas, kodas 85.31.10;

21.5. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

21.6. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

21.7. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

22. Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

22.1. kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas, kodas 49.39;

22.2. kita apgyvendinimo veikla, kodas 55.90;

22.3. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

22.4. nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20.

22.5. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90

22.6. bibliotekų ir archyvų veikla, kodas 91.10;

22.7. kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla, kodas 93.29;

23. Gimnazijos tikslas: plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi, profesinei karjerai ir savarankiškam gyvenimui, ugdyti kūrybingumą, pilietiškumą, lyderystę.

24. Gimnazijos veiklos uždaviniai:

24.1. teikti mokiniams kokybišką ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą, pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą;

24.2. tenkinti mokinių pažinimo, ugdymo(-si) ir saviraiškos poreikius;

24.3. teikti mokiniams reikiamą švietimo pagalbą;

24.4. užtikrinti sveiką ir saugią mokymo(-si) aplinką;

24.5. bendradarbiauti su šalies ir užsienio mokyklomis;

24.6. aktyvinti ir skatinti savivaldos institucijų, komandų ir grupių bendradarbiavimą, įtakojant gimnazijos valdymą;

24.7. kelti mokytojų profesinę kvalifikaciją;

24.8. efektyviai naudoti edukacines erdves, nuolat atnaujinti techninę bazę.

25. Gimnazijos funkcijos. Gimnazija:

25.1. formuoja ir įgyvendina ugdymo turinį vadovaudamasi Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamomis Bendrosiomis programomis, atsižvelgdama į vietos ir Gimnazijos bendruomenės reikmes, taip pat mokinių poreikius ir interesus;

25.2. rengia bendruosius arba nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus, ugdymo programas bei mokinių poreikius tenkančius šių programų modulius, neformaliojo vaikų švietimo programas;

25.3. vykdo pradinio, pagrindinio ugdymo pirmosios dalies, pagrindinio ugdymo antrosios dalies, vidurinio ugdymo mokymo sutartyse esančius įsipareigojimus;

25.4. vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, brandos egzaminus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

25.5. išduoda mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pasiekimus įteisinančius dokumentus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

25.6. užtikrina švietimo kokybę:

25.6.1. teisę mokytis tikybos arba etikos;

25.6.2. švietimo prieinamumą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių;

25.6.3. mokinių maitinimą ir pavėžėjimą;

25.6.4. higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią ugdymo (-si) ir darbo aplinką;

25.6.5. tautos bei savo krašto kultūros tęstinumą;

25.7. puoselėja kultūrą, gimtąją kalbą, tautos tradicijas;

25.8. sudaro palankias sąlygas veikti mokinių ir jaunimo organizacijoms;

25.9. teikia informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą;

25.10. vykdo mokinių sveikatos priežiūrą, profesinį orientavimą, ugdymą karjerai bei minimalios priežiūros priemones;

25.11. ugdo specialiųjų poreikių mokinius pagal pritaikytas ir individualizuotas bendrąsias programas teisės aktų nustatyta tvarka;

25.12. organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu jų mokamas papildomas paslaugas (neformaliojo švietimo užsiėmimus, stovyklas, ekskursijas ir kita) teisės aktų nustatyta tvarka;

25.13. sudaro sąlygas darbuotojams tobulėti savo darbo srityje;

25.14. kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikiamą materialinę bazę, vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais Švietimo aprūpinimo standartais;

25.15. viešai skelbia informaciją apie Gimnazijos veiklą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

25.16. vykdo ir dalyvauja šalies ir tarptautiniuose projektuose;

25.17. koordinuoja mokinių savivaldos ir organizacijų veiklą;

25.18. vykdo kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir šiuose Nuostatuose nustatytas funkcijas.

26. Mokiniams išduodami mokymosi pasiekimus įteisinantys dokumentai Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

27. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslus ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:

27.1. parinkti mokymo metodus ir mokymosi veiklos būdus;

27.2. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, užtikrinančius kokybišką išsilavinimą;

27.3. bendradarbiauti su savo veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

27.4. vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

27.5. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

27.6. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

27.7. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.

28. Gimnazijos pareigos:

28.1. užtikrinti geros kokybės švietimą;

28.2. švietimo programų vykdymą;

28.3. mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą;

28.4. atvirumą vietos bendruomenei;

28.5. sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams ugdymo aplinką;

28.6. vykdyti kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

IV SKYRIUS

GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

29. Gimnazijos veikla organizuojama pagal:

29.1. direktoriaus patvirtintą gimnazijos strateginį planą, kuriam yra pritarusios Gimnazijos taryba ir savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo;

29.2. direktoriaus patvirtintą Gimnazijos metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi Gimnazijos taryba;

29.3. direktoriaus patvirtintą Gimnazijos ugdymo planą, kuriam yra pritarusios Gimnazijos taryba ir Gimnazijos savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo;

29.4. direktoriaus patvirtintus tvarkos aprašus, taisykles, reglamentus.

30. Gimnazijai vadovauja direktorius:

30.1. Gimnazijos direktorius skiriamas penkeriems metams į pareigas viešo konkurso būdu ir atleidžiamas iš jų Vilniaus rajono savivaldybės mero Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

30.2. Gimnazijos direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Vilniaus rajono savivaldybės merui ir tarybai.

31. Direktoriaus funkcijos:

31.1. tvirtina Gimnazijos struktūrą, etatinių darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

31.2. organizuoja Gimnazijos darbą, kad būtų įgyvendintas Gimnazijos tikslas ir atliekamos nustatytos funkcijos;

31.3. vadovauja Gimnazijos strateginio plano, metų veiklos plano rengimui, jų įgyvendinimui, organizuoja ir koordinuoja Gimnazijos veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti, analizuoja ir vertina Gimnazijos veiklą, materialinius ir intelektinius išteklius;

31.4. nustato direktoriaus pavaduotojo(-ų) ugdymui veiklos sritis;

31.5. nustato Gimnazijos tikslus, uždavinius, funkcijas;

31.6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Gimnazijos darbuotojus, skatina juos, sprendžia darbo pareigų pažeidimo klausimus;

31.7. tvirtina Gimnazijos darbuotojų pareigybių aprašymus;

31.8. priima mokinius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir sudaro mokymo sutartis;

31.9. tvirtina Gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisykles;

31.10. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;

31.11. analizuoja Gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už Gimnazijos veiklos rezultatus;

31.12. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą;

31.13. sudaro komisijas, darbo grupes, metodines grupes, metodinę tarybą;

31.14. sudaro Gimnazijos vardu sutartis Gimnazijos funkcijoms vykdyti;

31.15. organizuoja Gimnazijos dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

31.16. teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Gimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja, rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;

31.17. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

31.18. inicijuoja Gimnazijos savivaldos institucijų sudarymą ir skatina jų veiklą;

31.19. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugą užtikrinančiomis institucijomis;

31.20. atstovauja Gimnazijai kitose institucijose;

31.21. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali skirti direktoriaus pavaduotojui ugdymui;

31.22. vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

32. Direktorius atsako už:

32.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų, savivaldybės mero potvarkių, savivaldybės administracijos direktoriaus, Švietimo skyriaus vedėjo įsakymų laikymąsi ir tinkamą jų įgyvendinimą Gimnazijoje;

32.2. tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų Gimnazijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą;

32.3. informacijos skelbimą apie vykdomas įstaigoje formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius įstaigos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatus, Gimnazijos bendruomenės tradicijas ir pasiekimus;

32.4. demokratinį ugdymo įstaigos valdymą;

32.5. mokytojo etikos normų laikymąsi;

32.6. skaidriai priimamus sprendimus;

32.7. bendruomenės narių informavimą;

32.8. pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą;

32.9. sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

32.10. gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą;

32.11. Gimnazijos veiklos rezultatus;

32.12. bendradarbiavimu grįstų santykių užtikrinimą.

33. Gimnazijos mokytojų metodinei veiklai organizuoti sudaromos mokytojų metodinės grupės ir Metodinė taryba.

34. Metodinės grupės skirtos mokytojams kartu su pagalbos mokiniui specialistais pasirengti ugdyti mokinius: planuoti ir aptarti ugdymo turinį (programas, mokymo ir mokymosi metodus, kontekstą, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo(-si) ir ugdymo(-si) priemones bei patyrimą, kurį mokiniai sukaupia ugdymo procese), pritaikyti jį mokinių individualioms reikmėms, nagrinėti praktinę veiklą, plėtoti mokytojų profesinės veiklos kompetencijas, suderintas su Gimnazijos strateginiais tikslais, ir kartu siekti mokinių ir Gimnazijos pažangos.

35. Metodinė taryba nustato mokytojų metodinės veiklos prioritetus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, inicijuoja pedagoginių inovacijų diegimą Gimnazijoje, teikia Gimnazijos direktoriui suderintus metodinių grupių siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo gerinimo.

36. Metodinę tarybą sudaro metodinių grupių pirmininkai. Metodinei tarybai vadovauja tarybos narių išrinktas pirmininkas, o jos veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

37. Metodinės grupės nariai yra vieno ar kelių mokomųjų dalykų mokytojai. Metodinei grupei vadovauja grupės narių išrinktas pirmininkas. Metodinių grupių veiklą organizuoja Metodinės grupės pirmininkas, o koordinuoja gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

38. Gimnazijos metodinė taryba ir metodinės grupės veikia pagal direktoriaus patvirtintus metodinės tarybos ir metodinių grupių nuostatus.

V SKYRIUS

GIMNAZIJOS SAVIVALDA

39. Gimnazijoje veikia gimnazijos savivaldos institucijos: Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba, Mokinių taryba, klasių tėvų komitetai, Gimnazijos tėvų komitetas.

40. Gimnazijos taryba – aukščiausioji Gimnazijos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Gimnazijos tarybos nuostatus tvirtina Gimnazijos direktorius.

40.1. Gimnazijos taryboje mokiniai, tėvai (globėjai), mokytojai ir vietos bendruomenė atstovauja lygiomis dalimis, Tarybą sudaro 15 narių. Dėl objektyvių priežasčių sumažėjus Tarybos narių skaičiui, Taryba papildoma iki visos sudėties. 

40.2. tėvus į Gimnazijos tarybą renka Tėvų komitetas, mokytojus – Mokytojų taryba, mokinius – Mokinių taryba slaptu balsavimu balsų dauguma;

40.3. Gimnazijos tarybos pirmininką renka tarybos nariai (Gimnazijos tarybos pirmininku negali būti Gimnazijos direktorius);

40.4. Gimnazijos direktorius tarybos posėdžiuose gali dalyvauti kviestinio nario teisėmis;

40.5. Gimnazijos taryba renkama 3 kalendoriniams metams;

40.6. posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų jos narių;

40.7. nutarimai priimami dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

41. Gimnazijos taryba:

41.1. teikia siūlymus dėl Gimnazijos strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių, nustato Gimnazijos veiklos perspektyvas, pagrindines darbo kryptis;

41.2. pritaria Gimnazijos strateginiam planui, metiniam Gimnazijos veiklos planui, Gimnazijos ugdymo planui, Gimnazijos nuostatams bei kitiems Gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams;

41.3. aptaria ugdymo organizavimo tvarką, neformaliojo švietimo organizavimo principus, siūlymus dėl vadovėlių užsakymo;

41.4. svarsto Gimnazijos lėšų naudojimo klausimus;

41.5. išklauso Gimnazijos direktoriaus metines veiklos ataskaitas ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui dėl Gimnazijos veiklos tobulinimo;

41.6. renka narius į Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisiją;

41.7. teikia siūlymus dėl Gimnazijos darbo tobulinimo, saugių mokinių ir mokytojų darbo sąlygų sudarymo, talkina formuojant Gimnazijos materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

41.8. sprendžia mokinių elgesio, skatinimo, nuobaudų skyrimo klausimus;

41.9. svarsto Gimnazijos direktoriaus teikiamus klausimus;

41.10. sprendžia kitus Gimnazijos darbui svarbius klausimus.

42. Gimnazijos tarybos nutarimas priimami dalyvaujančių balsų dauguma. Tarybos sprendimus, kurie prieštarauja Gimnazijos veiklą reglamentuojantiems dokumentams, Gimnazijos direktorius prašo svarstyti iš naujo.

43. Gimnazijos taryba už savo veiklą kartą per metus atsiskaito ją rinkusiems gimnazijos bendruomenės nariams.

44. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Gimnazijos savivaldos institucija, svarstanti mokinių ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo formas ir metodus. Ją sudaro Gimnazijos direktorius, pavaduotojai ugdymui, visi Gimnazijoje dirbantys mokytojai, logopedas, psichologas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, bibliotekininkai.

45. Mokytojų tarybos pirmininkas yra Gimnazijos direktorius.

46. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau, kaip vieną kartą per pusmetį, taip pat prasidedant ir baigiantis mokslo metams. Į posėdį gali būti kviečiami ir kitų gimnazijos savivaldos institucijų atstovai. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis pedagogų tarybos posėdis. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.

47. Mokytojų tarybos nutarimai priimami dalyvaujančiųjų narių balsų dauguma.

48. Mokytojų taryba:

48.1. inicijuoja gimnazijos kaitos procesus;

48.2. formuoja ir koreguoja veiklos tikslus ir uždavinius;

48.3. aptaria aktualius švietimo klausimus;

48.4. dalyvauja planuojant gimnazijos veiklą;

48.5. pritaria ugdymo planui, įstaigos veiklos planui, analizuoja jų realizavimą;

48.6. svarsto mokymo programų įgyvendinimą, ugdymo ir mokymo rezultatus;

48.7. kartu su gimnazijos specialistais sprendžia gimnazijos mokinių sveikatos, saugos mokymosi, poilsio ir mitybos klausimus;

48.8. svarsto ir priima sprendimus dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę;

48.9. svarsto ir priima nutarimus teisės aktų nustatytais ir Gimnazijos direktoriaus teikiamais klausimais;

48.10. slaptu balsavimu renka atstovus į Gimnazijos tarybą, renka narius į Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisiją.

49. Gimnazijoje veikia tėvų savivaldos institucijos: Gimnazijos tėvų komitetas, klasių tėvų komitetai, kurie atstovauja mokinių tėvams (globėjams).

50. Gimnazijos tėvų komitetas susideda iš klasių tėvų atstovų. Kiekvienos klasės tėvai išrenka po vieną atstovą į Gimnazijos tėvų komitetą.

50.1. Tėvų komiteto nariai atviru balsavimu renka pirmininką;

50.2. Tėvų komiteto susirinkimai yra kviečiami prireikus, bet ne rečiau kaip du kartus per metus.

51. Tėvų komitetas gali:

51.1. steigti Gimnazijos tėvų fondą (įsteigus jam vadovauja ir vykdo darbą);

51.2. inicijuoti Gimnazijos patalpų remonto darbus;

51.3. teikti siūlymus dėl ugdymo proceso ir mokinių laisvalaikio organizavimo Gimnazijos tarybai, Mokytojų tarybai;

51.4. bendradarbiauti su kitomis Gimnazijos savivaldos institucijomis sprendžiant iškilusias problemas ir opiausius Gimnazijos gyvenimo klausimus;

51.5. organizuoti tėvų budėjimą Gimnazijos renginiuose;

51.6. talkininkauti Gimnazijai ieškant rėmėjų;

51.7. vykdyti paramos fondo lėšų priežiūrą.

52. Tėvų komiteto nariai apie savo veiklą informuoja juos rinkusius bendruomenės narius.

53. Klasių tėvų komitetai susideda iš 3 narių, išrinktų klasės tėvų susirinkime.

54. Klasių tėvų komitetas:

54.1. padeda klasės vadovui spręsti ūkinius, klasės renginių organizavimo klausimus, išvykas, kurti edukacinę aplinką;

54.2. aptaria su klasės vadovu klasės mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo klausimus;

54.3. bendradarbiauja su Gimnazijos tėvų komitetu, mokytojais, Gimnazijos administracija.

55. Mokinių ugdymo organizavimo, elgesio, lankomumo, saugumo užtikrinimo ir kitais mokinių tėvams (rūpintojams) aktualiais klausimais Gimnazijos direktorius gali organizuoti klasių tėvų pirmininkų pasitarimus.

56. Gimnazijoje steigiamos mokinių savivaldos institucijos: mokinių taryba, klasių mokinių komitetai.

57. Mokinių tarybą sudaro 5-G4(12) klasių seniūnai išrinkti klasių susirinkimų metu.

58. Kiekvienais metais rugsėjo mėnesį Mokinių tarybos sudėtis yra papildoma naujais 5 klasių mokinių atstovais vietoj gimnaziją baigusių G4(12) klasių mokinių.

59. Mokinių tarybos sudėtį, Mokinių tarybos valdybos teikimu, kiekvienų mokslo metų pradžioje savo įsakymu tvirtina gimnazijos direktorius.

60. Mokinių tarybos veiklą koordinuoja demokratiškai išrinkta Mokinių tarybos valdyba, veiklą prižiūri gimnazijos direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo (direktoriaus pavaduotojas ugdymui ar kitas pedagoginis darbuotojas).

61. Mokinių tarybos valdybą sudaro 5 nariai, kurie yra renkami iš 8 – G4 klasių Mokinių tarybos narių slaptu balsavimu balsų dauguma.

62. Mokinių tarybos valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir sekretorius renkami pirmo valdybos narių posėdžio metu.

63. Mokinių tarybos valdybos nariai yra ir Gimnazijos tarybos nariais, mokinių atstovais.

64. Mokinių taryba:

64.1. svarsto Gimnazijos veiklą reglamentuojančių dokumentų, ugdymo planų, programų projektus ir teikia siūlymus dėl jų įgyvendinimo;

64.2. svarsto ir, suderinusi su Gimnazijos vadovybe, tvirtina svarbiausių mokinių renginių planus;

64.3. teikia siūlymus ugdymo procesui tobulinti;

64.4. koordinuoja klasių mokinių komitetų veiklą, teikia siūlymus dėl mokinių laisvalaikio organizavimo;

64.5. padeda organizuoti mokinių socialinės pagalbos veiklą, organizuoja drausmės ir tvarkos palaikymo Gimnazijoje, žalingų įpročių prevencijos akcijas;

64.6. svarsto mokinių teisių gynimo klausimus;

64.7. inicijuoja Gimnazijos informacinių mokinių savivaldos stendų apipavidalinimą.

65. Klasių mokinių komitetai renkami klasėse vieneriems metams atviro balsavimo metu balsų dauguma.

65.1. Dėl klasių mokinių komitetų narių skaičiaus sprendžia pačios klasių bendruomenės;

65.2. Klasės mokinių komitetui vadovauja klasės seniūnas, jam nesant – jo pavaduotojas;

65.3. Klasės seniūną ir pavaduotoją renka visi klasės mokiniai atviro balsavimo metu balsų dauguma;

65.4. Klasių mokinių komitetai inicijuoja, kartu su klasės vadovais organizuoja veiklą klasėse, teikia siūlymus Mokinių tarybai.

66. Gimnazijos savivaldos institucijos veikia bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su kitomis Gimnazijos savivaldos institucijomis.

67. Gimnazija prireikus gali keisti Gimnazijoje susiformavusią savivaldos institucijų sistemą.

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

68. Darbuotojai į darbą Gimnazijoje priimami ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

69. Gimnazijos darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

70. Gimnazijos direktorius, jo pavaduotojai ugdymui, mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai atestuojasi ir kvalifikaciją tobulina Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

71. Gimnazija valdo patikėjimo teise Vilniaus rajono savivaldybės perduotą turtą, naudoja ir disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka. Valstybės turtą, valdomą savivaldybės patikėjimo teise, naudoja ir disponuoja juo pagal panaudos sutartis įstatymų ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

72. Gimnazijos lėšos:

72.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

72.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

72.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;

72.4. projektinės lėšos;

72.5. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

73. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

74. Gimnazija turi nebiudžetinių lėšų, kurias sudaro patalpų nuoma, fizinių ir juridinių asmenų labdara.

75. Teisės aktų nustatyta tvarka Gimnazijos buhalterinę apskaitą tvarko ir finansinių mokestinių operacijų bei statistinių atskaitomybių parengimą užtikrina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius, su kuriuo Gimnazija pasirašiusi buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį.

76. Gimnazijos finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

77. Gimnazijos veiklos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

78. Gimnazija turi interneto svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

79. Gimnazijos vieši pranešimai, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reikia skelbti viešai, skelbiami Gimnazijos interneto svetainėje, vietinėje spaudoje, prireikus teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus rajono savivaldybės administracijos interneto svetainėje.

80. Gimnazijos nuostatus, jų pakeitimus ir papildymus svarsto ir derina Gimnazijos taryba, savo sprendimu tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

81. Nuostatų pakeitimus ar papildymus gali inicijuoti Vilniaus rajono savivaldybės taryba, Gimnazijos taryba bei Gimnazijos direktorius, atsižvelgdamas į įvykusius pokyčius dėl Gimnazijos statuso pakeitimo ir kitas priežastis.

82. Gimnazija registruojama teisės aktų nustatyta tvarka.

83. Gimnazija reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

84. Pranešimai apie Gimnazijos likvidavimą, reorganizavimą ar pertvarkymą bei kitais Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai (Lietuvos teritorijoje leidžiamame dienraštyje) ir (arba) pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir (arba) registruotu laišku. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

85. Klausimai, neaptarti šiuose nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

86. Pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems šiuose nuostatuose išdėstytus klausimus, ar jei Nuostatų 85 punkte nurodyti teisės aktai atitinkamus klausimus reglamentuoja kitaip nei šie nuostatai, taikomos tų teisės aktų nuostatos.

_______________________________________

SUDERINTA

Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos tarybos

2020 m. rugpjūčio 31 d.

protokoliniu nutarimu

(Protokolas Nr. 3)

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2020 m. gruodžio 18 d. 

sprendimu Nr. T3-392

VILNIAUS R. NEMENČINĖS VAIKŲ DARŽELIO NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželio nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželio (toliau – Vaikų darželis) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, vykdomas švietimo programas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, Vaikų darželio teises, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, Vaikų darželio turtą, lėšas, jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę ir Vaikų darželio veiklos priežiūrą, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.

2. Vaikų darželio oficialusis pavadinimas – Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželis, trumpasis pavadinimas – Nemenčinės vaikų darželis, juridinio asmens kodas 303381239.

3. Nemenčinės vaikų lopšelis-darželis įsteigtas 1988 m. gruodžio 31 d. Po buvusių Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos patalpų (Kranto g. 21, Nemenčinės m.) rekonstrukcijos Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. T3-279 „Dėl naujų ikimokyklinio ugdymo grupių įsteigimo Nemenčinės vaikų lopšelyje-darželyje“ buvo įsteigta 10 ikimokyklinio ugdymo grupių lietuvių, lenkų ir rusų ugdomosiomis kalbomis. Po Vilniaus r. Nemenčinės lopšelio-darželio reorganizavimo padalijimo būdu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 25 dienos sprendimu Nr. T3-129 „Dėl Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio reorganizavimo padalijimo būdu“ buvo įsteigtas Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželis.

4. Vaikų darželio teisinė forma – biudžetinė įstaiga.

5. Vaikų darželio priklausomybė – Vilniaus rajono savivaldybės mokykla.

6. Vaikų darželio savininkas – Vilniaus rajono savivaldybė, kodas 111104987, Rinktinės g. 50, LT-09318 Vilnius. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės taryba, kuri:

6.1. tvirtina Vaikų darželio nuostatus;

6.2. priima sprendimą dėl Vaikų darželio buveinės pakeitimo;

6.3. priima sprendimą dėl Vaikų darželio pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;

6.4. priima sprendimą dėl Vaikų darželio skyrių steigimo ir jo veiklos nutraukimo.

6.5. sprendžia kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, kituose įstatymuose ir Vaikų darželio nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

7. Vaikų darželio buveinė – Kranto g. 21, Nemenčinės m., LT-15177 Vilniaus r.

8. Vaikų darželio:

8.1. grupė ir tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla;

8.2. pagrindinė paskirtis – ikimokyklinio ugdymo grupės įstaiga darželis, kurio pagrindinė veikla yra nuo 3 iki 5 (arba 6) metų vaikų ugdymas pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas;

8.3. Mokymo kalbos – lietuvių, lenkų, rusų;

8.4. Mokymosi formos – pavienio ir grupinio mokymosi; mokymosi organizavimo būdai – kasdienis ir ugdymasis šeimoje;

8.5. Vaikų darželis vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

9. Vaikų darželis turi skyrių, kurio:

9.1. pavadinimas – Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželio skyrius Rudausių daugiafunkcis centras (toliau – Skyrius);

9.2. įsteigimo data – 1994 m. liepos 7 d. (Vilniaus rajono valdybos potvarkis Nr. 400 p.) veiklos pradžios data – 1994-09-01.

9.3. buveinė: Mokyklos g. 2, Rudausių k., Nemenčinės sen., LT – 15166 Vilniaus r.

9.4. mokymo kalbos – lietuvių, lenkų.

9.5. mokymosi formos – grupinio mokymosi forma įgyvendinama kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pavienio mokymosi forma įgyvendinama ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdu.

9.6. vykdomos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos.

9.7. Skyriaus patalpose vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ir kitoms paslaugoms teikti

10. Vaikų darželis yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Vilniaus rajono savivaldybės herbu ir savo pavadinimu, savo atributiką, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose. Vaikų darželiui suteiktas paramos gavėjo statusas.

11. Vaikų darželis veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais, Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiais, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir Švietimo skyriaus vedėjo įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais.

II SKYRIUS

VAIKŲ DARŽELIO VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS

12. Vaikų darželio veiklos sritis – švietimas.

13. Vaikų darželio pagrindinė veiklos rūšis – ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.10 ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas 85.10.20;

14. Kitos švietimo veiklos rūšis:

14.1. sportinis ir rekreacinis švietimas, kodas 85.51;

14.2. kultūrinis švietimas, kodas 85.52;

14.3. kitas, niekur nepriskirtas, švietimas, kodas 85.59;

14.4. švietimui būdingų paslaugų veikla, kodas 85.60.

15. Kitos ne švietimo veiklos rūšys:

15.1. vaikų poilsio stovyklų veikla, kodas 55.20.20;

15.2. kitų maitinimo paslaugų teikimas, kodas 56.29;

15.3. kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla, kodas 62.09;

15.4.nuosavo arba nuomojamo nekilnojamo turto nuoma ir eksploatavimas, kodas 68.20;

15.5. ekskursijų organizatorių veikla, kodas 79.12;

15.6. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, kodas 86.90;

15.7. archyvų veikla, kodas 91.01.

16. Vaikų darželio tikslas – teikti kokybišką, vaikų poreikius atitinkantį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, ugdyti pilietiškas ir dvasines vertybes, gerinti gimtosios ir valstybinės kalbų ugdymo kokybę, naujųjų darbo metodų ir formų paieška bei taikymas, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, sudaryti prielaidas tolimesniam, sėkmingam mokymui(-si) mokykloje.

17. Vaikų darželio uždaviniai:

17.1. ikimokyklinio ugdymo programos:

17.1.1. saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, garantuoti jo socialinį saugumą;

17.1.2. skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, atskleisti ir ugdyti jo gebėjimus puoselėti individualybę;

17.1.3. užtikrinti ikimokyklinio ugdymo tęstinumą, palengvinti vaiko perėjimą nuo ugdymosi šeimoje prie institucinio ugdymo;

17.2. priešmokyklinio ugdymo programos:

17.2.1. taikyti inovatyvius darbo metodus, ugdant pilietiškas ir dvasines vertybes;

17.2.2. formuoti gyvenimui svarbius ir aktualius lietuvių (valstybinės) kalbos mokymosi poreikiu;

17.2.3. plėtoti ugdymo pagalbą specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems bei gabiems vaikams;

17.2.4. pagilinti įstaigos darbuotojų ir tėvų turimas žinias;

17.2.5. tęsti integraciją specialiųjų poreikių turinčių vaikų į bendrąją ugdomąją veiklą;

17.2.6. užtikrinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tęstinumą.

18. Vaikų darželis atlieka šias funkcijas:

18.1. rengia ikimokyklinio ugdymo programas;

18.2. vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, mokymo sutartyse sutartus įsipareigojimus, užtikrina ugdymo kokybę;

18.3. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais bei atsižvelgdamas į vietos ir įstaigos bendruomenės reikmes, taip pat vaikų, tėvų (globėjų) poreikius ir interesus, konkretina ir individualizuoja ugdymo turinį;

18.4. dalyvauja įvairiose konkursuose, renginiuose, kuriais siekiama vaikų integracijos ir socializacijos, komunikacinių gebėjimų vystymo, juos organizuoja;

18.5. puoselėja pilietiškas ir dvasines vertybes, gerina gimtosios ir valstybinės kalbų ugdymo kokybę;

18.6. teikia ugdymą specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems bei gabiems vaikams;

18.7. sudaro sąlygas darbuotojams tobulinti kvalifikaciją, dalintis gerąja darbo patirtimi;

18.8. bendradarbiauja su rajono, šalies, kitų valstybinių ugdymo įstaigomis;

18.9. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką;

18.10. kuria ugdymo turiniui įgyvendinti reikiamą materialinę bazę ir edukacines aplinkas;

18.11. organizuoja vaikų maitinimą Vaikų darželyje;

18.12. organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu nemokamas bei jų apmokamas papildomas paslaugas (neformaliojo švietimo grupių veiklas, ekskursijas ir kita) teisės aktų nustatyta tvarka;

18.13. viešai skelbia informaciją apie Vaikų darželio veiklą teisės aktų nustatyta tvarka;

18.14. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas.

III SKYRIUS

VAIKŲ DARŽELIO TEISĖS IR PAREIGOS

19. Vaikų darželis, įgyvendindamas jam pavestus tikslus ir uždavinius, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę:

19.1. sudaryti ugdymosi ir kitas sutartis;

19.2. parinkti ugdymo metodus ir ugdymosi veiklos būdus,

19.3. kurti naujus ugdymo ir ugdymosi modelius, užtikrinančius kokybišką ugdymąsi;

19.4. stebėti ir vertinti ugdymo procesą, taikyti įvairias tyrimo metodikas vidiniam įsivertinimui ir ugdymo tobulinimui užtikrinti;

19.5. bendradarbiauti su savo veiklai įtakos turinčiais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

19.6. vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;

19.7. stoti ir jungtis į asociacijas, dalyvauti jų veikloje;

19.8. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

19.9. naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis, neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.

20. Vaikų darželio pareigos:

20.1. kurti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką;

20.2. užtikrinti kokybišką ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymą;

20.3. pripažinti kiekvieno ugdytinio individualumą, poreikių įvairovę, skirtingus gebėjimus ir potyrius;

20.4. užtikrinti atvirumą vietos bendruomenei;

20.5 sudaryti ugdymo sutartis ir vykdyti sutartus įsipareigojimus;

20.6. teikti geros kokybės paslaugas;

20.7. sudaryti darbuotojams tinkamas sąlygas, laiduojančias darbo efektyvumą;

20.8. efektyviai naudoti lėšas ir turtą nuostatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;

20.9. sudaryti palankias veiklos sąlygas Skyriuje veikiančioms jaunimo organizacijoms;

20.10. vykdyti kitas pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

IV SKYRIUS

VAIKŲ DARŽELIO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

21. Vaikų darželio veiklos organizavimo teisinis pagrindas:

21.1. Vaikų darželio strateginis planas, patvirtintas Vaikų darželio direktoriaus, pritarus Vaikų darželio tarybai ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotam asmeniu;

21.2. Vaikų darželio metinis veiklos planas, patvirtintas Vaikų darželio direktoriaus, pritarus Vaikų darželio tarybai;

22. Vaikų darželiui vadovauja direktorius, penkeriems metams skiriamas į pareigas viešo konkurso būdu ir atleidžiamas iš jų Vilniaus rajono savivaldybės mero Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Vaikų darželio direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Vilniaus rajono savivaldybės merui ir tarybai.

24. Vaikų darželio direktorius:

24.1. tvirtina Vaikų darželio struktūrą, etatinių darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

24.2. nustato Vaikų darželio direktoriaus pavaduotojo (-ų) ugdymui veiklos sritis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos;

24.3. tvirtina mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų ir aptarnaujančio personalo pareigybių parašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Vaikų darželio darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas, atlieka kitas su darbo santykiais susijusias funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka;

24.4. priima ugdytinius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;

24.5. sudaro ugdymo sutartis;

24.6. sudaro ir tvirtina Vaikų darželio vidaus darbo taisykles;

24.7. sudaro ugdytiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygas visais su ugdymusi ir darbu susijusiais aspektais;

24.8. organizuoja ir koordinuoja Vaikų darželio veiklą, analizuoja, vertina ir valdo materialinius ir intelektualinius išteklius;

24.9. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą, užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šių Nuostatų;

24.10. sudaro darbo grupes, metodines grupes ir komisijas;

24.11. Vaikų darželio vardu sudaro sutartis Vaikų darželio funkcijoms vykdyti;

24.12. organizuoja Vaikų darželio dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

24.13. valdo, naudoja Vaikų darželio turtą, lėšas ir jais disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais;

24.14. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro sąlygas mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams tobulinti kvalifikaciją ir atestuotis Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

24.15. inicijuoja Vaikų darželio savivaldos institucijų sudarymą, skatina jų veiklą;

24.16. bendradarbiauja su ugdytinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

24.17. atstovauja Vaikų darželiui kitose institucijose;

24.18. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;

24.19. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti direktoriaus pavaduotojams;

24.20. organizuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio bei neformalaus švietimo programų vykdymo patikrinimą;

24.21. sudaro Vaikų darželio vaiko gerovės komisiją ir tvirtiną jos darbo reglamentą;

24.22. vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

25. Vaikų darželio direktorius atsako už:

25.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi Vaikų darželyje;

25.2. demokratinį Vaikų darželio valdymą, etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą;

25.3. pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą;

25.4. sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

25.5. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą;

25.6. tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, Vaikų darželio veiklą ir jos rezultatus.

26. Vaikų darželio metodinei veiklai organizuoti ir koordinuoti sudaromos metodinės grupės. Metodinės grupės skirtos mokytojams kartu su pagalbos mokiniui specialistais pasirengti ugdyti ugdytinius: planuoti ir aptarti ugdymo turinį (programas, ugdymo(si) metodus, kontekstą, ugdytinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus), pritaikyti jį ugdytinių individualioms reikmėms, nagrinėti praktinę veiklą, plėtoti mokytojų profesinės veiklos kompetencijas, suderintas su Vaikų darželio strateginiais tikslais, ir kartu siekti ugdytinių ir Vaikų darželio pažangos, nustato mokytojų metodinės veiklos prioritetus, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, inicijuoja pedagoginių inovacijų diegimą, teikia direktoriui suderintus metodinių grupių siūlymus dėl ugdymo turinio formavimo ir jo įgyvendinimo organizavimo gerinimo.

27. Metodinės grupės nariai yra mokytojai bei pagalbos mokiniui specialistai. Metodinei grupei vadovauja grupės narių išrinktas vadovas. Metodinių grupių veiklą koordinuoja Vaikų darželio direktorius arba pavaduotojas ugdymui.

28. Metodinių grupių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.

29. Metodinių grupių nuostatus tvirtina Vaikų darželio direktorius.

30. Ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo, kitais Vaikų darželio veiklos klausimais direktorius gali organizuoti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialisto, kitų veiklos sričių specialistų, kurių veikla susijusi su nagrinėjamu klausimu, pasitarimus.

V SKYRIUS

VAIKŲ DARŽELIO SAVIVALDA

31. Vaikų darželio bendruomenė savivaldą organizuoja, kuria jos formas ir institucijas remdamasi Vaikų darželio filosofija ir švietimo tikslais, Vaikų darželio vykdomomis švietimo programomis ir tradicijomis.

32. Vaikų darželyje veikia šios savivaldos institucijos: Vaikų darželio taryba, mokytojų taryba, ugdytinių tėvų komitetai.

33. Vaikų darželio taryba yra aukščiausioji Vaikų darželio savivaldos institucija, atstovaujanti mokytojams, tėvams, (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei, telkianti tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų ir kitų Vaikų darželio bendruomenės narių atstovus svarbiausiems Vaikų darželio veiklos sričių klausimams aptarti, kolegialiai nagrinėti ir spręsti.

34. Vaikų darželio taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo ir tęstinumo principais.

35. Vaikų darželio tarybos priimti nutarimai, neprieštaraujantys Vaikų darželio veiklą reglamentuojantiems dokumentams, yra privalomi visai Vaikų darželio bendruomenei.

36. Vaikų darželio direktorius gali teikti iš naujo svarstyti tuos Vaikų darželio tarybos nutarimus, kurie prieštarauja Vaikų darželio veiklą reglamentuojantiems dokumentams.

37. Jei Vilniaus rajono savivaldybės taryba ar švietimo priežiūrą vykdančios institucijos nustato, kad Vaikų darželio tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, siūlo Vaikų darželio tarybai juos svarstyti iš naujo.

38. Vaikų darželio tarybos nuostatus tvirtina Vaikų darželio direktorius.

39. Vaikų darželio tarybos nuostatai gali būti keičiami ar papildomi Vaikų darželio tarybos nutarimu paprasta balsų dauguma. Inicijuoti Vaikų darželio tarybos nuostatų pakeitimą gali:

39.1. Vaikų darželio tarybos narys (-iai);

39.2. Vaikų darželio administracija;

39.3. Vilniaus rajono savivaldybės taryba;

40. Vaikų darželio tarybą, kurią tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai ir vietos bendruomenė atstovauja lygiomis dalimis, sudaro 9 nariai.

41. Visuotiniame tėvų susirikime atviru balsavimu renkami trys tėvų atstovai.

42. Mokytojų tarybos posėdyje atviru balsavimu renkami trys mokytojų atstovai.

43. Vaikų darželio taryba renkama dvejiems metams.

44. Vaikų darželio tarybai vadovauja pirmininkas. Pirmininką renka ir atšaukia Vaikų darželio tarybos nariai slaptu balsavimu pirmojo posėdžio metu.

45. Vaikų darželio tarybos narį gali atšaukti jį išrinkusi institucija. Į atšaukto nario vietą išrenkamas naujas narys.

46. Vaikų darželio tarybos dokumentus tvarko Vaikų darželio tarybos sekretorius, išrenkamas iš Vaikų darželio tarybos narių atviru balsavimu balsų dauguma.

47. Vaikų darželio tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

48. Vaikų darželio tarybos posėdį šaukia pirmininkas savo iniciatyva arba Vaikų darželio tarybos nutarimu. Vaikų darželio tarybos posėdį gali inicijuoti Vaikų darželio administracija (direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui).

49. Vaikų darželio tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Vaikų darželio tarybos posėdis.

50. Į Vaikų darželio tarybos posėdžius gali būti kviečiami kitų Vaikų darželio savivaldos institucijų atstovai, administracija, mokytojai, ugdytinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys.

51. Vaikų darželio taryba atlieka šias funkcijas:

51.1. nustato Vaikų darželio veiklos perspektyvas, pagrindinės darbo kryptis, ugdymo ir mokymo organizavimo tvarką;

51.2. pritaria Vaikų darželio metiniam veiklos planui, strateginiam planui, vidaus darbo tvarkos taisyklėms, nuostatams, kitiems veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems Vaikų darželio direktoriaus;

51.3. inicijuoja Vaikų darželio bendruomenės ir visuomenės bendravimą, telkia Vaikų darželio bendruomenę Vaikų darželio uždaviniams spręsti, ugdo, plėtoja Vaikų darželio kultūrą;

51.4. vertina Vaikų darželio vadovų veiklą;

51.5. teikia siūlymus dėl Vaikų darželio darbo tobulinimo, saugių darbo, ugdytinių ugdymo sąlygų sudarymo.

51.6. svarsto lėšų panaudojimo klausimus, pritaria Vaikų darželio pajamų ir išlaidų sąmatai, analizuoja ūkinę, finansinę veiklą;

51.7. aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, ugdytinių žinių ir gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos ir renginių organizavimo klausimus;

51.8 teikia pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvių paskirstymo;

51.9. atviru balsavimu renka atstovus į Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisiją;

51.10. nagrinėja ir vertina Vaikų darželio psichologinio mikroklimato, demokratinių santykių formavimąsi, inicijuoja Vaikų darželio, šeimos, visuomenės bendradarbiavimą, analizuoja bendradarbiavimo galimybės ir patirtį;

51.11. teikia siūlymus direktoriui dėl Vaikų darželio nuostatų keitimo ar papildymo, vidaus struktūros tobulinimo;

51.12. išklauso direktoriaus metines ataskaitas ir teikia siūlymus dėl Vaikų darželio veiklos tobulinimo;

51.13. svarsto Mokytojų tarybos, ugdytinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų ar Vaikų darželio bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus Vaikų darželio direktoriui;

51.14. pasirenka Vaikų darželio veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo;

51.15. sprendžia kitus klausimus, kurie nepriskiriami kitų Vaikų darželio savivaldos institucijų ar administracijos kompetencijai.

52. Vaikų darželio tarybos nariai privalo dalyvauti Vaikų darželio tarybos posėdžiuose.

53. Vaikų darželio taryba gali sustabdyti kitų Vaikų darželio savivaldos institucijų sprendimų įgyvendinimą, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.

54. Vaikų darželio tarybos nariai turi teisę gauti visą informaciją apie Vaikų darželio veiklą.

55. Vaikų darželio taryba už savo veiklą atsiskaito kartą per metus jos narius rinkusiems bendruomenės nariams: bendrame susirinkime arba mokytojų tarybos posėdyje.

56. Vaikų darželio tarybos atsiskaitymo formas ir būdus nustato Vaikų darželio taryba.

57. Vaikų darželio taryba paleidžiama:

57.1. reikalaujant 2/3 Vaikų darželio tarybos narių;

57.2. į tris posėdžius iš eilės nesusirinkus 2/3 jos narių;

57.3. likviduojant Vaikų darželį.

58. Mokytojų taryba yra nuolat veikianti Vaikų darželio savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti.

59. Mokytojų taryba savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos norminiais aktais, Vaikų darželio nuostatais, Mokytojų tarybos nuostatais.

60. Mokytojų taryba vadovaujasi humaniškumo, demokratiškumo, viešumo, racionalumo principais.

61. Mokytojų tarybos nuostatus, pritarus Vaikų darželio tarybai, tvirtina Vaikų darželio direktorius.

62. Mokytojų tarybos nuostatų pakeitimą gali inicijuoti:

62.1. mokytojų tarybos narys(-iai);

62.2. Vaikų darželio administracija;

62.3. Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

63. Mokytojų taryba sudaro Vaikų darželio direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, visi Vaikų darželyje dirbantys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai.

64. Mokytojų tarybai vadovauja Vaikų darželio direktorius, jei jo nėra – Vaikų darželio direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

65. Mokytojų tarybos dokumentus tvarko mokytojų tarybos sekretorius, išrenkamas atviru balsavimu balsų dauguma.

66. Mokytojų tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis balsas priklauso Mokytojų tarybos pirmininkui.

67. Mokytojų tarybos posėdžiu šaukia Vaikų darželio direktorius. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Prireikus gali būti sušauktas neeilinis Mokytojų tarybos posėdis.

68. Į Mokytojų tarybos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų Vaikų darželio savivaldos institucijų atstovai, kiti asmenys. Jie turi patariamojo balso teisę.

69. Mokytojų taryba:

69.1. inicijuoja Vaikų darželio kaitos procesus;

69.2. formuoja ir koreguoja Vaikų darželio veiklos tikslus ir uždavinius;

69.3. dalyvauja planuojant Vaikų darželio veiklą;

69.4. svarsto mokymo programų įgyvendinimą, ugdymo ir ugdymosi rezultatus;

69.5. aptaria skirtingų gebėjimų ugdytinių ugdymo organizavimo principus, jų ugdymo ir ugdymosi programas, metodus;

69.6. sprendžia kitus su ugdymu ir veikla susijusius klausimus;

69.7. aptaria pedagoginės veiklos tobulinimo būdus, mokytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos tobulinimo galimybes;

69.8. priima nutarimus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priimtais ir kitais teisės aktais;

69.9. atviru balsavimu renka atstovus į Vaikų darželio tarybą ir Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisiją;

69.10. svarsto mokytojų pedagoginius krūvius;

69.11. vertina Vaikų darželio vadovų veiklą;

69.12. teikia Vaikų darželio vadovybei, atestacijos komisijai siūlymus dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo;

69.13. analizuoja, kaip Vaikų darželio pedagogai vykdo metų veiklos planus ir ugdymo programas;

69.14. svarsto ir teikia Vaikų darželio tarybai siūlymus dėl pritarimo vidaus darbo tvarkos taisyklėms.

70. Mokytojų tarybos teisės:

70.1 gauti iš Vaikų darželio administracijos visą informaciją apie Vaikų darželio veiklą;

70.2. dalyvauti kitų Vaikų darželio savivaldos institucijų veikloje.

71. Mokytojų taryba nutraukia veiklą, likvidavus Vaikų darželį.

72. Vaikų darželyje yra grupių ugdytinių tėvų komitetai, kurie bendradarbiauja su grupių mokytojais, kitomis Vaikų darželio savivaldos institucijomis.

73. Grupių ugdytinių tėvų komitetai bendradarbiauja su Vaikų darželio direktoriumi, aptaria svarbiausias Vaikų darželio aktualijas, padeda organizuoti renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką.

74. Vaikų darželio ugdytinių tėvų visuotinis susirinkimas renka savo atstovus į Vaikų darželio tarybą.

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA

75. Darbuotojus į darbą Vaikų darželyje priima ir iš jo atleidžia Vaikų darželio direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

76. Vaikų darželio darbuotojams už darbą mokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

77. Vaikų darželio direktorius, direktoriaus pavaduotojas(ai) ugdymui, mokytojai ir kiti pedagoginiai darbuotojai atestuojami ir kvalifikaciją tobulina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

VAIKŲ DARŽELIO TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA IR FINANSINĖ VEIKLOS KONTROLĖ IR DARŽELIO VEIKLOS PRIEŽIŪRA

78. Vaikų darželio patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus rajono savivaldybės perduotą turtą Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

79. Vaikų darželis išlaikomas iš Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto ir valstybės tikslinių dotacijų, turi paramos ir labdaros gavėjo statusą, Vaikų darželį gali remti fiziniai ir juridiniai asmenys.

80. Vaikų darželis gali turėti kitų lėšų, naudojamų įstatymų numatyta tvarka. Jas sudaro fizinių ir juridinių asmenų parama ir labdara bei kitos teisėtai įgytos lėšos. Šios lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

81. Vaikų darželio lėšas sudaro:

81.1. valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Vilniaus rajono savivaldybės biudžetui skirtos lėšos ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas;

81.2. pajamos už teikiamas paslaugas;

81.3. fondų, organizacijų, kitų juridinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus;

81.4. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos.

82. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

83. Vaikų darželis buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.

84. Vaikų darželio finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

85. Vaikų darželio veiklos priežiūrą atlieka Vilniaus rajono savivaldybės vykdomoji institucija, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

86. Vaikų darželis turi internetinę svetainę, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

87. Vaikų darželio vieši pranešimai, kuriuos pagal šiuos Nuostatus ar Lietuvos Respublikos teisės aktus reikia skelbti vieši pranešimai, skelbiami, Vaikų darželio internetinėje svetainėje, vietinėje spaudoje, prireikus teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos interneto svetainėje.

88. Vaikų darželio nuostatus, jų pakeitimus ar papildymus svarsto ir derina Vaikų darželio taryba, tvirtina Vilniaus rajono savivaldybės taryba.

89. Vaikų darželio nuostatai keičiami ir papildomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos. Vaikų darželio direktoriaus ar Vaikų darželio tarybos iniciatyva.

90. Vaikų darželis reorganizuojamas, likviduojamas ar pertvarkomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

91. Pranešimai apie Vaikų darželio pertvarkymą, likvidavimą ar reorganizavimą bei kitais Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų ir kituose įstatymuose numatytais atvejais įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skelbiami viešai (Lietuvos teritorijoje leidžiamame dienraštyje) ir (arba) pranešama visiems įstatymų numatytiems asmenims pasirašytinai ir (arba) registruotu laišku. Pranešimuose nurodoma visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

92. Klausimai, neaptarti šiuose Nuostatuose, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

__________________________

SUDERINTA

Vaikų darželio tarybos posėdžio

2020 m. rugpjūčio 30 d. protokoliniu nutarimu

(protokolas Nr. 3)