LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE IR BENDRO ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE SUSIDARIUSIŲ PELENŲ IR ŠLAKO TVARKYMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2016 m. lapkričio 25 d. Nr. D1-805
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsniu, Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo”, ir Atliekų deginimo aplinkosauginiais reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu
Nr. D1-805
ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE IR BENDRO ATLIEKŲ DEGINIMO ĮRENGINIUOSE SUSIDARIUSIŲ PELENŲ IR ŠLAKO TVARKYMO REIKALAVIMAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir nepavojingojo šlako tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus.
2. Šie Reikalavimai privalomi asmenims, kurių veikla susijusi su nepavojingųjų pelenų ir nepavojingojo šlako susidarymu, tvarkymu ir panaudojimu.
3. Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusiems nepavojingiesiems pelenams ir šlakui taikomi Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, I priede įtvirtinti atliekų sąrašo kodai 19 01 12 ir 19 01 16.
4. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
4.1. atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji pelenai (toliau – pelenai) – atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai – degimo kameroje degimo proceso pabaigoje iškrentančios deginimo proceso atliekos ir nepavojingosios garo katilų dulkės – deginimo proceso atliekos, iškrentančios iš katilo šilumokaičių sistemos (19 01 16 „garo katilų dulkės, nenurodytos 19 01 15“);
4.2. atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidaręs nepavojingasis šlakas (toliau – šlakas) – deginimo proceso nedeganti liekana, susikaupusi degimo kameros dugne;
4.3. pelenų ir šlako apdorojimas – pelenų ir šlako naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti (ši veikla apima smulkinimą, sijojimą, metalų separavimą (atskyrimą), sendinimą (brandinimą), plovimą ir kitus būdus, siekiant stabilizuoti pelenus ir sumažinti cheminių medžiagų išplovimą);
4.4. pelenų ir šlako sendinimas – pelenų ir šlako apdorojimo veikla, kurios trukmė – ne mažiau kaip 3 mėnesiai, kurios tikslas – stabilizuoti pelenus ir šlakus;
4.5. pelenų ir šlako gamintojas – atliekų tvarkytojas, eksploatuojantis atliekų deginimo ar bendro atliekų deginimo įrenginį, kurio vykdomos atliekų tvarkymo veiklos metu susidaro pelenai ir šlakas;
4.6. pelenų ir šlako panaudojimas – aplinkai ir visuomenės sveikatai saugi ūkinė veikla, apimanti pelenų ir šlako kaip medžiagos panaudojimą civilinės ir (ar) statybos inžinerijos reikmėms, sąvartynų rekultivacijai, pakeičiant pirmines žaliavas;
II SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
6. Pelenus ir šlakus surinkti, vežti ir apdoroti gali tik atliekų tvarkytojai, turintys teisę tvarkyti tokias atliekas.
7. Pelenų ir šlako tvarkymo būdai ir priemonės turi nekelti neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.
8. Pelenai ir šlakas turi būti tvarkomi taip, kad esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų neišnešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui cheminės medžiagos, esančios pelenuose ir šlake, negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis ar kitaip nepatektų į aplinką.
9. Negalima tarpusavyje maišyti šių pelenų ir šlako rūšių: neapdorotų, sendinamų ir laikomų po sendinimo.
10. Pelenų ir šlako pakrovimui, iškrovimui, vežimui naudojamas transportas, atsižvelgiant į pelenų ir šlako būklę (dulkingi, birūs ir kt.), turi būti pritaikytas taip, kad atliekant šiame punkte nurodytus veiksmus pelenai ir šlakas nepatektų į aplinką. Vežant neapdorotus ir apdorotus pelenus ir šlaką, jie turi būti uždengti.
11. Pelenai ir šlakas gali būti apdorojami atliekų deginimo ar bendro atliekų deginimo įrenginio teritorijoje tam skirtuose įrenginiuose iki tokio laipsnio, kad atitiktų pasirinktam jų panaudojimo būdui keliamus reikalavimus.
12. Pelenai ir šlakas apdorojami (įskaitant D13–D15; R11–R13 atliekų apdorojimo veiklas) tam skirtuose įrenginiuose, kuriuose turi būti įrengtos neapdorotų pelenų ir šlako zonos, apdorotų pelenų ir šlako tvarkymo zonos pagal frakcijas ir sendinimo trukmę.
13. Pelenų ir šlako apdorojimas, įskaitant jų laikymą, turi būti vykdomas uždaruose įrenginiuose su įrengta dulkių filtravimo ir dujų pašalinimo sistema arba atviruose įrenginiuose (pvz., atvirose aikštelėse), kuriuose pelenai ir šlakas natūraliai ir/ar dirbtinai drėkinami, siekant sumažinti galimą dulkėjimą.
14. Pelenų ir šlako apdorojimo įrenginiai turi būti su nelaidžia vandeniui danga arba dugnu. Pelenų ir šlako laikymo ir apdorojimo įrenginiuose surenkamos gamybinės nuotekos privalo būti valomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.
15. Pelenai ir šlakas turi būti sendinami kaupuose ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo kaupo supylimo. Sendinamas pelenų ir šlako kaupas turi būti specialiai pažymėtas, ir sendinimo pradžia įregistruota pelenų ir šlako apdorojimo žurnale (1 priedas). Praėjus 3 mėnesių sendinimo periodui, pelenų ir šlako tyrimais turi būti nustatyti cheminių medžiagų rodikliai, atitinkamai pelenų ir šlako tvarkymo tikslui pagal 1 lentelėje pateiktus rodiklius ir (ar) Reikalavimų 24 punkte nustatytus reikalavimus.
III SKYRIUS
PELENŲ IR ŠLAKO TYRIMO REIKALAVIMAI
16. Pelenų ir šlako gamintojas atlieka neapdorotų pelenų ir šlako tyrimus, kaip nurodyta Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“, 42 punkte.
17. Apdorotų pelenų ir šlako ėminiai imami Lietuvos standarto LST EN 932-1:2001 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai. 1 dalis. Ėminio ėmimo metodai“ nustatyta tvarka. Apdorotų pelenų ir šlako tvarkytojas po pelenų ir šlako apdorojimo ima 6, ne mažesnius kaip 0,5 kg mėginius, tyrimams iš skirtingų to pačio kaupo vietų. Ėminiai sumaišomi ir dalinami į dvi lygias dalis, kurių vienas siunčimas į laboratoriją, kitas lieka paėmimo vietoje ir saugomas 1 metus. Į laboratoriją mėginys siunčiamas atitinkamo dydžio uždarytame konteineryje, kuris ženklinamas nenusivalančiu numeriu. Į konteinerio vidų įdedamas lydraštis (2 priedas). Mėginys turi būti pristatytas į laboratoriją ne vėliau kaip per 48 valandas nuo mėginio paruošimo (paėmimo). Mėginio paėmimas ir išsiuntimas į laboratoriją dokumentuojamas tyrimų žurnale (3 priedas).
18. Išplovimo tyrimui eliuatas turi būti paruoštas pagal Lietuvos standartą LST EN 12457-2:2003 „Atliekų apibūdinimas. Išplovimas. Iš grūdėtų atliekų išplautų medžiagų ir dumblo sudėties atitikties tyrimas. 2 dalis. Vienpakopis partijos (tyrinio) tyrimas, kai skysčio ir kietosios medžiagos santykis 10 l/kg ir dalelių dydis mažesnis kaip 4 mm (dydį mažinant arba nemažinant)“.
19. Pelenų ir šlako tyrimai turi būti atlikti akredituotais metodais laboratorijose, kurios turi leidimą tokiems tyrimams atlikti. Pelenų ir šlako laboratorinių tyrimų metodai nurodyti 4 priede.
IV SKYRIUS
PELENŲ IR ŠLAKO PANAUDOJIMO REIKALAVIMAI
21. Po apdorojimo pelenai ir šlakas, atitinkantys Reikalavimuose nustatytus reikalavimus, gali būti panaudojami civilinės ir statybų inžinerijos statiniams (pavyzdžiui, keliams tiesti ir rekonstruoti, pastatų pamatams ir pan.) kaip statybinė medžiaga, statybinės medžiagos papildas arba pakaitalas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, atitinkamuose statybos ir kelių techniniuose reglamentuose nustatytais reikalavimais arba naudojami sąvartynų rekultivacijai.
22. Civilinėje ir statybos inžinerijoje leidžiama panaudoti pelenus ir šlaką, kai metalų likutis juose sudaro ne daugiau kaip 5 procentus pelenų ar šlako svorio, bendros organinės anglies kiekis pelenuose ir šlake ne didesnis kaip 3 procentai pelenų ir šlako svorio, iškaitinimo nuostolis ne didesnis kaip 6 procentai, o išplovimo rodikliai neviršija 1 lentelėje nurodytų verčių.
1 lentelė. Išplovimo ribinės vertės, kai pelenai ir šlakas gali būti naudojami civilinėje ir statybos inžinerijoje.
| Parametras |
Matavimo vienetas |
Vertė |
| Spalva |
- |
Įvertinama mėginiui apibūdinti |
| Drumstumas |
- |
Įvertinama mėginiui apibūdinti |
| Kvapas |
- |
Įvertinama mėginiui apibūdinti |
| pH |
vnt. |
7-13 |
| Elektros laidumas |
µS/cm |
6000 |
| Ištirpusi organinė anglis |
µg/l |
Įvertinama mėginiui apibūdinti |
| Arsenas |
µg/l |
Mėginiui apibūdinti |
| Švinas |
µg/l |
50 |
| Kadmis |
µg/l |
3 |
| Chromas ges. |
µg/l |
200 |
| Varis |
µg/l |
150 |
| Nikelis |
µg/l |
40 |
| Gyvsidabris |
µg/l |
1 |
| Cinkas |
µg/l |
300 |
| Chloridai |
mg/l |
1000 |
| Sulfatai |
mg/l |
2000 |
| Cianidai (l. fr.) |
mg/l |
0,020 |
24. Laikomi atliekomis pelenai ir šlakas gali būti naudojami atliekų sluoksnių perdengimui sąvartynuose ir kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti, taip pat šalinami į atliekų sąvartyną, jeigu atitinka Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.
Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo
pelenų ir šlako tvarkymo
ir naudojimo taisyklių
1 priedas
PELENŲ IR ŠLAKO APDOROJIMO ŽURNALAS 20__ m.
| Data |
Nr. 1 |
| Kaupo Nr. |
|
| Sendinimo pradžia (data) |
|
| Kaupo dydis, m3 (arba t) |
|
| Pelenų/šlako frakcija |
|
| Pelenų/šlako frakcija, mm |
|
| Iki sendinimo naudoti apdorojimo metodai |
|
| Sendinimo pabaiga (data) |
|
| Pakartotinio sendinimo pradžia (data) |
|
Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo
pelenų ir šlako tvarkymo
ir naudojimo taisyklių
2 priedas
PELENŲ IR ŠLAKO LABORATORINIO MĖGINIO LYDRAŠTIS
| Įmonės pavadinimas, aikštelės pavadinimas |
|
| Ėminio paėmimo data ir valanda |
|
| Ėminio paėmimo vieta (įmonės pavadinimas, adresas, įrenginys ar vieta aikštelėje) |
|
| Ėminį paėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos, įmonės pavadinimas |
|
| Ėminio svoris, kg |
|
| Pelenų/šlako frakcija, mm |
|
| Pelenų/šlako apdorojimo būdas (sendintas, sijotas, plautas ar pan.) |
|
| Ėminio išsiuntimo į laboratoriją data ir valanda |
|
| Laboratorijos pavadinimas ir adresas |
|
| Tyrimo tikslas (taisyklių lentelės Nr.) |
|
| Ėminio pakuotė (nurodyti ėminio pakuotės dydį ir tipą) |
|
Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo
pelenų ir šlako tvarkymo
ir naudojimo taisyklių
3 priedas
PELENŲ IR ŠLAKO TYRIMO ŽURNALAS 20__ m.
| Data |
|
| Ėminio paėmimo data ir valanda |
|
| Ėminio paėmimo vieta (įmonės pavadinimas, adresas, įrenginys ar vieta aikštelėje) |
|
| Ėminį paėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos, įmonės pavadinimas |
|
| Ėminio svoris, kg |
|
| Pelenų/šlako tūris, iš kurio paimtas ėminys, m3 |
|
| Pelenų/šlako frakcija, mm |
|
| Pelenų/šlako apdorojimo būdas (sendintas, sijotas, plautas ar pan.) |
|
| Ėminio išsiuntimo į laboratoriją data ir valanda, lydraščio Nr. |
|
| Laboratorijos pavadinimas ir adresas |
|
| Tyrimo tikslas (nurodyti pelenų tvarkymo būdą) |
|
| Ėminio pakuotė (nurodyti ėminio pakuotės dydį ir tipą) |
|
Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo
pelenų ir šlako tvarkymo
ir naudojimo taisyklių
4 priedas
PELENŲ IR ŠLAKO ELIUATŲ PARAMETRŲ NUSTATYMO METODAI
| Elementas |
Žymuo |
Metodas |
| Arsenas |
As |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Baris |
Ba |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Kadmis |
Cd |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Chromasbend. |
Crb |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Varis |
Cu |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Gyvsidabris |
Hg |
ISO 12846:2012 |
| Molibdenas |
Mo |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Nikelis |
Ni |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Švinas |
Pb |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Stibis |
Sb |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Selenas |
Se |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Cinkas |
Zn |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Aliuminis |
Al |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Kobaltas |
Co |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Manganas |
Mn |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Alavas |
Sn |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Vanadis |
V |
ISO 15586:2003; EPA Method 282.2:1978; EPA Method 7010:2007 |
| Natris |
Na |
LST EN ISO 14911 |
| Chloridai |
Cl |
LST EN ISO 10304 |
| Fluoridai |
F |
LST EN ISO 10304 |
| Bromidai |
Br |
LST EN ISO 10304 |
| Sulfatai |
SO4 |
LST EN ISO 10304 |
| Sausa liekana |
BIK (TDS) |
LST EN 12880:2002 |
| Ištirpusi organinė anglis |
IOB (DOC) |
ISO 8245:2003 |
| Bendroji organinė anglis |
BOA (TOC) |
LST EN 13137:2002 |
| pH |
|
ISO 10523:2008 |
| Rūgščių neutralizavimo geba |
RNG (ANC) |
LST CEN/TS 15364:2006 |
| Savitasis elektrinis laidis |
SEL |
LST EN 27888 |
| Drėgmė |
|
LST EN 14346:2007 |