LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMO NR. XII-717 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. gruodžio 5 d. Nr. XIII-2626
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą Nr. XII-717 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – kurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų veiklos ir plėtros sąlygas.
2. Šis įstatymas nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus, Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo tvarką ir funkcijas, nevyriausybinių organizacijų finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis (toliau – finansavimas) tikslus ir tvarką, nevyriausybinių organizacijų duomenų tvarkymą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Grupinės naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą tik jos dalyviams.
2. Nacionalinė nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, veikianti vienoje ar keliose viešosios politikos srityse ir veiklą vykdanti Lietuvos Respublikos mastu.
3. Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:
1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;
2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai – juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;
6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;
4. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika – priemonių, kuriomis gerinamos nevyriausybinių organizacijų veikimo sąlygos, skatinama nevyriausybinių organizacijų plėtra šalyje bei užtikrinamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis stiprinant pilietinę visuomenę, visuma.
5. Skėtinė nacionalinė nevyriausybinė organizacija – nacionalinė nevyriausybinė organizacija, įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir vienijanti nacionalines ir kitas bendrų tikslų siekiančias nevyriausybines organizacijas.
6. Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei.
Ii SKYRIUS
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS VALSTYBĖS POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
3 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos principai
Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika formuojama ir įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:
1) pariteto – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai;
2) dalyvavimo ir įtraukimo – klausimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalyvaujant jų atstovams;
3) tarpinstitucinio bendradarbiavimo – spręsdamos su nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politika susijusius klausimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos bendrauja ir bendradarbiauja;
4) informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos keičiasi informacija, susijusia su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, ir teikia ją visuomenei;
5) savanoriškumo – asmuo nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvauja savo noru, niekieno neverčiamas;
4 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė planavimo dokumentuose nustato nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir numatomus pasiekti rezultatus.
2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
1) formuoja nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir prižiūri jos įgyvendinimą;
3) renka ir analizuoja duomenis apie nevyriausybinėms organizacijoms valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamą finansavimą;
4) analizuoja nevyriausybinių organizacijų būklę Lietuvos Respublikoje, inicijuoja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir jų veikla susijusius tyrimus;
3. Įgyvendindamos nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, valstybės institucijos ir įstaigos su toje viešosios politikos srityje veikiančiomis skėtinėmis nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ir (arba) Nevyriausybinių organizacijų taryba, o savivaldybės institucijos ir įstaigos – su savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba konsultuojasi dėl:
4. Savivaldybės taryba pagal kompetenciją:
1) atsižvelgdama į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir nustatytus nacionalinius prioritetus bei įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, planavimo dokumentuose nustato ilgalaikius nevyriausybinių organizacijų plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis;
2) nustato viešosios naudos ir grupinės naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;
5 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų taryba
1. Nevyriausybinių organizacijų taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, veikianti prie Vyriausybės. Nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma iš valstybės institucijų ir įstaigų, skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlytų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2. Nevyriausybinių organizacijų tarybą sudaro dvidešimt narių: devyni valstybės institucijų ir įstaigų atstovai, vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas ir dešimt nevyriausybinių organizacijų atstovų. Nevyriausybinių organizacijų tarybos institucinę sudėtį tvirtina Vyriausybė. Atstovai į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguojami Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose (toliau – Tarybos nuostatai) nustatyta tvarka. Tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
3. Personalinę Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nevyriausybinių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai.
4. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų metų kadencijai iš Nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka Nevyriausybinių organizacijų taryba Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus valstybės institucijos ar įstaigos atstovą arba Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas valstybės institucijos ar įstaigos atstovas ar Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.
5. Nevyriausybinių organizacijų taryba nagrinėja nevyriausybinių organizacijų plėtros klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos, jos įgyvendinimo, nevyriausybinių organizacijų programų ir projektų finansavimo prioritetų. Nevyriausybinių organizacijų taryba kas dveji metai atlieka nevyriausybinių organizacijų veiklos Lietuvos Respublikoje vertinimą ir paskelbia vertinimo rezultatus, atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
6 straipsnis. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba
2. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba veikia vadovaudamasi savivaldybės tarybos patvirtintais savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatais. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą techniškai aptarnauja savivaldybės administracija.
3. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba sudaroma taip, kad ne daugiau kaip 1/2 tarybos narių būtų savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių būtų nevyriausybinių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nario kadencijos trukmė – dveji metai. Nevyriausybinių organizacijų atstovus į savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Jeigu savivaldybės teritorijoje nėra veikiančių nevyriausybinių organizacijų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka pasiūlo savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos.
4. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją vienų metų kadencijai iš savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos narių visų jos narių balsų dauguma slaptu balsavimu renka savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovą, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas.
5. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba:
1) teikia savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų stiprinimo;
2) dalyvauja rengiant savivaldybės institucijų ir įstaigų teisės aktų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų plėtra, projektus;
3) dalyvauja savivaldybės institucijoms ir įstaigoms atliekant analizę dėl savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimo ir teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo;
4) dalyvauja darbo ar ekspertų grupėse nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikos klausimams svarstyti;
6. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas.
III SKYRIUS
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ FINANSAVIMAS
7 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų finansavimas
1. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimas konkurso būdu gali būti skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų šiems tikslams:
2. Nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai.
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš valstybės biudžeto ir šių lėšų administravimo tvarką, projektų vertinimo procedūras, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką. Asignavimų valdytojai, įgyvendindami nevyriausybinių organizacijų finansavimo programas ir priemones, tvirtina finansavimo konkursų nuostatus, kuriuose nustato finansavimo kryptis, siekiamus tikslus ir projektų įgyvendinimo rezultatų vertinimo tvarką.
4. Nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarką, šių lėšų administravimo tvarką ir finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis, atsižvelgusi į nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politiką ir įvertinusi vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės taryba.
8 straipsnis. Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų finansavimas
Asignavimų valdytojai, skirstydami nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimo lėšas, gali numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms teikiamas prioritetas. Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų fondas
1. Nevyriausybinių organizacijų fondas (toliau – fondas) sudaromas siekiant kaupti lėšas ir jas paskirstyti nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant bendruomenines organizacijas, taip pat nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti. Nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti gali būti skiriama ne daugiau negu 20 procentų Fondo lėšų. Fondo lėšos konkurso būdu gali būti skiriamos:
1) nevyriausybinių organizacijų, įskaitant bendruomenines organizacijas, instituciniams gebėjimams stiprinti;
2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio valstybės biudžete liekančios dalies, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta gyventojų pajamų mokesčio atitinkama dalis, kuri negali būti mažesnė negu 20 procentų, skaičiuojant nuo užpraėjusių metų gyventojų paskirtos gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalies.
3. Fondas administruojamas pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nustatančius valstybės biudžeto lėšų naudojimo principus ir tvarką, ir Vyriausybės patvirtintus Fondo nuostatus. Fondą administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Per biudžetinius metus nepanaudotos Fondo lėšos lieka Fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais biudžetiniais metais.
4. Sprendimus dėl Fondo strateginių programų krypčių ir lėšų tam tikroms Fondo veiklos kryptims skyrimo Fondo nuostatuose nustatyta tvarka priima Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro septyni nariai: trys nevyriausybinių organizacijų atstovai, trys valstybės institucijų ir įstaigų atstovai ir vienas nevyriausybinių organizacijų srities mokslininkas. Fondo tarybos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantis asmuo. Fondo tarybos institucinę sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu trejiems metams tvirtina Vyriausybė. Personalinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Fondo tarybos sudarymo tvarka, Fondo tarybos narių kompetencijos reikalavimai nustatomi Fondo nuostatuose.
10 straipsnis. Finansavimo neskyrimo pagrindai
1. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos nevyriausybinėms organizacijoms negali būti skiriamos, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
2) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba pradėtos juridinio ar kito asmens bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas;
3) juridinis asmuo, prašydamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
4) juridinis asmuo, naudodamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšas, buvo neįvykdęs valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties, sudarytos su valstybės ar savivaldybės institucija, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis (kaip nurodyta sutartyje) valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas;
5) juridinis asmuo neatitinka asignavimų valdytojo patvirtintuose projektų finansavimo konkursų nuostatuose nustatytų reikalavimų;
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda arba paaiškėja po sprendimo skirti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų projektui įgyvendinti priėmimo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka per nustatytus terminus turi būti grąžintos atitinkamai į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą arba į savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės išnyksta nepasibaigus projektų įgyvendinimo terminui, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas atnaujinamas projektams, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti.
11 straipsnis. Informacijos apie finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms skyrimą skelbimas
1. Asignavimų valdytojai savo interneto svetainėse skelbia:
1) numatomas finansuoti veiklų sritis, kuriose veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms bus skiriamas finansavimas;
3) informaciją apie nevyriausybines organizacijas, kurios pateikė paraiškas dėl finansavimo (nevyriausybinės organizacijos pavadinimas, projekto pavadinimas ir prašoma skirti lėšų suma);
4) informaciją apie nevyriausybines organizacijas, kurios gavo finansavimą (nevyriausybinės organizacijos pavadinimas, projekto pavadinimas ir skirto finansavimo suma);
IV SKYRIUS
INFORMACIJOS APIE NEVYRIAUSYBINES ORGANIZACIJAS KAUPIMAS
12 straipsnis. Informacijos apie nevyriausybines organizacijas kaupimas
1. Informacija apie juridinius asmenis, kurie yra nevyriausybinės organizacijos, kaupiama Juridinių asmenų registre ir skelbiama viešai.
2. Juridinio asmens vadovas įvertina, ar jo vadovaujamas juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką, ir Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre pažymi, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.
3. Asignavimų valdytojas, kilus pagrįstų abejonių, ar juridinis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą nevyriausybinės organizacijos sąvoką, turi teisę tikrinti juridinio asmens atitiktį nevyriausybinės organizacijos požymiams patvirtinančią informaciją Juridinių asmenų registre ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Jeigu nevyriausybinės organizacijos požymius patvirtinančios informacijos Juridinių asmenų registre ar Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje nėra, asignavimų valdytojas turi teisę prašyti, kad juridinis asmuo jam šią informaciją pateiktų.
4. Asignavimų valdytojas, turėdamas duomenų, kad juridinis asmuo neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos nevyriausybinės organizacijos sąvokos, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl žymos, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, panaikinimo.
5. Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, kai įregistruojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo inicijuotas šio juridinio asmens likvidavimas arba įregistruojamas jo, kaip likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens, statusas, taip pat kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros.
6. Juridinių asmenų registre žyma, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija, gali būti panaikinta ir šio juridinio asmens iniciatyva.
7. Juridinis asmuo, kurio kaip nevyriausybinės organizacijos žyma buvo panaikinta asignavimų valdytojo iniciatyva šio straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją pakartotinai gali nurodyti praėjus ne mažiau negu vieniems metams nuo šios žymos panaikinimo dienos.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. asociacijoms, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavusioms finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendinančioms vietos plėtros strategijas, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.
3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. viešajai įstaigai Rytų Europos studijų centrui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nevyriausybinės organizacijos sąvoką apibrėžiančios nuostatos.