VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVIŲ kalbos PRESTIŽO STIPRINIMO PROGRAMOS
PATVIRTINIMO
2024 m. kovo 29 d. Nr. N-1
Vilnius
PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2024 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. N-1
LIETUVIŲ KALBOS PRESTIŽO STIPRINIMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programa (toliau – Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą, Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymą, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 26 d. posėdžio nutarimą „Dėl Lietuvių kalbos prestižo programos projekto rengimo“ (protokolo Nr. P-8).
II SKYRIUS
PADĖTIES ĮVERTINIMAS
3. Komisija, rengdama Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires, įvertino veiksnius, turinčius teigiamos ir neigiamos įtakos dabartinei valstybinės kalbos būklei. Lietuvių kalbos funkcionavimui didelę reikšmę turi du dalykai: teisinė jos padėtis (statusas valstybėje) ir jos prestižas. Tačiau iki šiol vienai svarbiausių valstybinės kalbos politikos planavimo sričių – kalbos prestižui – skirta nepakankamai dėmesio.
Kalbos prestižas suprantamas kaip kalbai visuomenės suteikiamas statusas, įvaizdis, vertybinis pranašumas, lemiantis pasirinkimą tą kalbą vartoti; jis siejamas su socialine kalbos verte ir socialine sanglauda, bendruomenės kalbiniu tapatumu. Kalbos prestižo, atspindinčio kalbos statusą[1], padėtis parodo statuso problemas, o prestižo stiprinimas tas problemas sprendžia. Howardas Gilesas pažymi, kad bendruomenės kalbos socialinis statusas rodo jos pasitikėjimo savimi laipsnį. Antra vertus, aukštas savęs vertinimas sustiprina socialinį kalbos statusą[2]. Valstybinės kalbos mokėjimas, komunikaciniai gebėjimai turi nemažą įtaką socialiniam kiekvieno žmogaus statusui, akademiniams ir darbo pasiekimams, ekonominei gerovei. Valstybinei kalbai funkcionuojant daugiakalbiame ir daugiakultūriame kontekste atveriamos naujos galimybės, tačiau kyla ir naujų iššūkių, susijusių su kalbos prestižu. Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose[3],[4],[5] akcentuojama pagarba kalbų įvairovei, skatinama mokytis ir populiarinti valstybių narių kalbas (ne tik vyraujančias didžiąsias, bet ir mažąsias), kartu teigiama, kad kiekvienas daugiakalbės Europos pilietis turi išsaugoti gimtąją kalbą kaip savo kultūros paveldo ženklą. Valstybinės kalbos reikšmė neturėtų sumenkti dėl didėjančio anglų kalbos prestižo.
Teorinių kalbos prestižo planavimo darbų, kuriuose ši vertybinė funkcija[6] įgyja savarankiško planavimo objekto vertę, radosi tik XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje[7], todėl dėsninga, kad įgyvendinant valstybinės kalbos politiką ilgą laiką buvo telktasi į kitas kalbos planavimo sritis.
Iš viešojoje erdvėje besiklostančių kalbinių nuostatų ir atliktų tyrimų matyti, kad lietuvių kalbos prestižas kai kuriose visuomenės grupėse (pavyzdžiui, jaunimo) kelia klausimų. 2020–2021 m. atliktas didelis sociolingvistinis Lietuvos gyventojų kalbinių nuostatų ir kalbinio elgesio tyrimas[8]. Jis atskleidė, kad jokia kalba, taip pat ir anglų, nenukonkuruoja lietuvių kalbos žvelgiant į emocinį kalbinių nuostatų komponentą: lietuvių kalba išlieka gražiausia, su anglų kalba žmonės, taip pat ir jauni, emociškai savęs visai nesieja. Vis dėlto dėl sparčiai kylančios anglų kalbos socialinės vertės stiprėja utilitarinė nuostata šios kalbos atžvilgiu; dėl to vertinančių lietuvių kalbą kaip įprasčiausią ir reikalingiausią skaičiai per dešimtmetį sumažėjo. Kaip itin problemiškas iškilo gimtakalbių lietuvių kalbos kaip labai sunkios, kaip sunkesnės nei anglų kalba, keliančios problemų mokykloje, vertinimas. Tokios nuostatos gali ne tik silpninti lietuvių kalbos prestižą, bet ir skatinti polinkį bent kai kuriose srityse pakeisti ją lengvesne kasdienėms veikloms – anglų kalba.
Požiūrį į kalbą pirmiausia lemia pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai. Dėl ekonominio ir pragmatiškojo globalizacijos poveikio kinta kalbų vartotojų vertybės, ima vyrauti funkcionalumo kriterijus, todėl į kalbą imama žiūrėti tik kaip į komunikacijos įrankį. Šie procesai skatina didesnę komunikacinę vertę turinčių kalbų, visų pirma anglų kalbos, įsigalėjimą. Anglų kalba skverbiasi į visas lietuvių kalbos vartojimo sritis, lietuvių kalba stumiama iš mokslo ir studijų, darbo santykių, viešosios informacijos ir kitų sričių, menkėja jos prestižas, mažėja visuomenės pasitikėjimas savo kalbos galiomis. Tokiomis aplinkybėmis lietuvių kalbai darosi vis sunkiau išlaikyti savo pozicijas valstybės ir visuomenės gyvenime. Visuomenė savo kalbą gali išlaikyti tik sąmoningai suvokdama jos vertę ir raiškos galimybes, teikdama jai pirmenybę, norėdama ją vartoti ir kurti, palaikydama ir puoselėdama jos įvairovę.
Pastaraisiais metais Lietuvoje, įtraukiant ir diasporos lietuvius, ieškoma naujų būdų sudominti visuomenę lietuvių kalba ir skatinti ją vartoti, kurti, naujinti: rašomas nacionalinis diktantas, mokiniams rengiami kalbos konkursai internetu, įgyvendinama valstybinė Skaitymo skatinimo programa. Nuo 2016 metų Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Valstybinė kalbos inspekcija kasmet organizuoja Gražiausio įmonės pavadinimo konkursą, Komisija teikia apdovanojimus už reikšmingus darbus lietuviškos terminijos kūrimo, mokslo kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse, Lietuvių kalbos institutas rengia nacionalinį konkursą „Mano žodynas“. 2017 metais visuomenė įsitraukė į pradėtų rinkti Metų žodžio ir Metų posakio iniciatyvą. Komisija rengia nuotolinius diskusijų forumus su įvairių tikslinių grupių kalbos vartotojais. Tačiau vykdomos visuomenės lingvistinio švietimo priemonės, lietuvių kalbos palaikymo ir stiprinimo iniciatyvos yra fragmentiškos. Lietuvių kalbos prestižo formavimas reikalauja sistemiškesnio požiūrio, grindžiamo visuomenėje vykstančių kalbinės elgsenos, kalbinių nuostatų pokyčių tyrimais.
Trūksta profesionaliai parengtų šviečiamųjų kalbos laidų, straipsnių, interneto svetainių, kurios padėtų ugdyti atsakomybę už kalbą kaip šiuolaikinės valstybės, puoselėjančios europines tradicijas, vertybinį pagrindą. Ieškotina būdų, kaip kelti kalbos specialistų profesinį prestižą.
Yra žinoma, kad lietuvių kalbą daugybė diasporos lietuvių laiko svarbia ir rūpinasi jos išlaikymu šeimose[9]. Nuostatų tyrimai rodo, kad daugumai emigravusiųjų svarbu mokėti lietuvių kalbą, nes tai užtikrina lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimą bei tęstinumą[10]. Dauguma nori ir bando perduoti ją savo vaikams, bet susiduria su įvairiomis problemomis[11]. Tėvams trūksta informacijos apie ankstyvosios (vaikų) dvikalbystės specifiką, šeimos kalbų politikos formavimą (pvz., bendruosius dvikalbių vaikų mažumos kalbos ugdymo principus ir konkrečias strategijas).
Pastaruoju metu Lietuvoje susiduriama su dar vienu iššūkiu – išaugusia lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo paklausa tarp imigrantų ir pabėgėlių. Atvykusiųjų, kurių dalis įsikuria Lietuvoje ilgesniam laikui, santykis su valstybine kalba yra labai svarbus. Plačiai prieinamas ir kokybiškas lietuvių kalbos mokymas jos siekiantiems užsieniečiams lengvina kalbinę ir kultūrinę integraciją, iš dalies laiduoja teigiamas jų nuostatas tiek juos priėmusios šalies, tiek jos kalbos atžvilgiu. Tai ne tik leidžia sėkmingai gausinti lietuvių kalbos mokėtojų bei vartotojų skaičių esant sudėtingai demografinei šalies situacijai ir visuomenei nuogąstaujant dėl lietuvių kalbos ateities: lietuvių kalbą vertinančių, ją svarbia ir reikalinga laikančių, savo resursus jai skiriančių ir jos išmokstančių užsieniečių pavyzdžiai palaiko ir kelia lietuvių kalbos prestižą pačių lietuvių akyse.
Nors kalbos prestižo planavimas nėra tapatybės planavimas (etninė tapatybė apima ir daugelį kitų požymių), vis dėlto jis susijęs su visuomenės kalbinio tapatumo ugdymu. Kalbos prestižas visuomenėje veikia ir kaip kalbos pasirinkimo, ir netgi kaip kalbos išlaikymo ar pakeitimo veiksnys. Taigi dėsninga, kad kalbos prestižo (planavimo) dėmuo įtraukiamas tiek įgyvendinant kalbos (ir kalbų) politiką, tiek vykdant lingvistinius, pirmiausia taikomuosius, tyrimus. Iš esmės prestižo planavimas integruoja kalbos statuso problematiką[12] net ir tose šalyse, kur intensyviai plėtojama daugiakalbystės politika[13].
Kalbų politikos planuotojams svarbu stebėti žiniasklaidos poveikį kalbinėms nuostatoms ir kalbų prestižui. Žiniasklaida kartu su mokykla yra tie veikėjai, kurie gali daryti svarbią įtaką įvairioms amžiaus grupėms. Atliktas žiniasklaidos diskurso tyrimas parodė, kad straipsniuose atspindimos tiek teigiamos, tiek neigiamos nuostatos dėl lietuvių kalbos, tačiau dominuoja neutralus kontekstas, daugeliu klausimų matomos stereotipinės pozicijos, nepopuliaru skleisti naujų mokslinių tyrimų rezultatus, nors ne vienu atveju, kalbant apie aktualias su kalba susijusias problemas, moksliniai atradimai ir argumentai galėtų prisidėti prie įvairių klausimų sprendimo[14].
Dėmesingumą kalbos prestižui skatina konkurencingi santykiai globalioje (tarp kalbų ar netgi su viena dominuojančia kalba) ir vietinėje (tarp atmainų) kalbų rinkoje[15] (angl. language market), kuriuos grindžia ir lemia ne kalbų statusas, bet vartotojų pasirinkimas. Taigi kalbos prestižo planavimas, kaip palankaus psichologinio pagrindo[16] kūrimas, įgyja bene svarbiausią planavimo veiklų vertę, siekiant užtikrinti valstybinės kalbos politikos įgyvendinimą.
4. Per pastaruosius trisdešimt metų Lietuvos mokslo institutuose ir aukštosiose mokyklose atlikta nemažai lituanistikai svarbių darbų ir tyrimų. Parengta nemažai skaitmeninių kalbos duomenų ir išteklių bazių (Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas, mokomieji ir besimokančiųjų tekstynai, Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema „E.kalba“ ir kt.), kalbos technologijų, dirbtinio intelekto sprendinių (automatizuoto transkribavimo priemonė, šnekos sintezės technologija, įgarsinanti užrašytą lietuvišką tekstą, automatinio morfologinio ir sintaksinio anotavimo priemonė, kirčiuoklė ir t. t.). Išleista fundamentinių kalbotyros veikalų, paskelbti pirmieji elektroniniai lietuvių kultūros ir raštijos šaltinių sąvadai ir kt. Mokslo institutai ir universitetai bendradarbiauja su baltistikos centrais užsienio šalyse, vykdo bendrus projektus. Universitetuose vykdomos formaliosios ir neformaliosios lituanistinės studijos, lietuvių kalbos ir kultūros kursai, skirti lietuvių diasporai ir užsieniečiams, rengiami kursai lituanistinių mokyklų mokytojams.
Palankios sąlygos lituanistikos moksliniams ir taikomiesiems tyrimams, visuomenės poreikius atitinkančiai lietuvių kalbos vartosenai viešajame gyvenime atsirado pradėjus vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamas specialiąsias programas.
Komisijos 2021 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. N-5 (188) patvirtintoje Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programoje numatyti svarbiausi darbai, užtikrinantys lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą ir funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse, skatinantys visuomenės poreikius atitinkančią lietuvių kalbos plėtrą.
Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių kalbos raidos, paveldo ir dabarties moksliniai tyrimai numatyti Lietuvos mokslo tarybos vykdomose mokslo programose. Valstybinės lituanistinių tyrimų sklaidos 2016–2024 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. V-519, tikslas – plėtoti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, skatinti lituanistikos atsinaujinimą ir tarptautiškumą, šiuolaikinių tyrimų instrumentų įsisavinimą, reagavimą į pokyčius visuomenėje naujomis žiniomis ir idėjomis, lituanistinio paveldo saugojimą, plėtoti ir stiprinti lituanistinių mokslinių tyrimų sklaidą Lietuvos ir tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, populiarinti lituanistinių tyrimų rezultatus visuomenėje.
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 781 patvirtintos 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę „Sąlygų Lietuvių kalbos gyvybingumui ir prestižo skatinimui sukūrimas“ siekiama saugoti valstybinę lietuvių kalbą, plėtoti ją kaip dinamišką raiškos priemonę, stiprinti lietuvių kalbos prestižą, elektroninėje erdvėje užtikrinti deramo lygio lituanizavimą, lietuvių kalbą diegti moderniose technologijose. Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-874 patvirtintą pažangos priemonės aprašą numatyta finansuoti su prestižo kėlimu susijusias veiklas.
Išvardytos programos apima svarbiausius lituanistikos darbus, užtikrina lituanistikos mokslinių tyrimų ir jų sklaidos tęstinumą, įgyvendina lituanistinių mokslinių tyrimų prioritetą, prisideda prie lietuvių kalbos prestižo kėlimo. Tačiau jose numatytos priemonės neaprėpia skirtingų visuomenės grupių lingvistinių poreikių, trūksta pasitikėjimą savo kalbos galiomis skatinančių priemonių, visuomenė per menkai įtraukiama į kalbos puoselėjimo ir kūrimo iniciatyvas.
5. Programa siekiama kelti lietuvių kalbos prestižą – skatinti visuomenės domėjimąsi kalba, stiprinti motyvaciją ją vartoti ir jos mokytis, plėtojant visuomenės lingvistinį švietimą, sudaryti prielaidas ir paskatas pačiai visuomenei aktyviai rūpintis lietuvių kalbos funkcionavimu ir jos kokybe. Atsižvelgiant į tai, Programoje daug dėmesio skiriama taikomųjų lietuvių kalbos, kultūros ir tapatybės tyrimų plėtrai, teigiamų visuomenės nuostatų dėl kalbos ir jos vartojimo formavimui, įvairių tikslinių grupių kalbinio sąmoningumo ugdymui, žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir visuomenės dialogui, lietuvių kalbos raiškos priemonėms skirtų išteklių kūrimui ir sklaidai.
Programoje numatytos priemonės yra tiesiogiai susijusios su Komisijai pavestų uždavinių vykdymu: užtikrinti valstybinės kalbos funkcionavimą, rūpintis skaitmeniniais lietuvių kalbos ištekliais, visuomenės kalbos kultūra, kalbos būkle švietimo įstaigose ir kt. Programa sudaro prielaidas valstybinės kalbos funkcionalumui viešojo gyvenimo srityse, reikšmingai prisideda prie visuomenės kalbinio švietimo ir ugdymo. Ja siekiama kuo įvairesnių visuomenės kalbinį aktyvumą skatinančių projektų įgyvendinimo, spartesnės lingvistinių iniciatyvų plėtros ir didesnio poveikio visuomenei.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
6. Programos tikslas – stiprinti lietuvių kalbos prestižą Lietuvoje ir lietuvių diasporoje, ugdyti visuomenės kalbinį sąmoningumą, aktyvumą ir pasitikėjimą savo kalbos galiomis.
7. Tikslui pasiekti nustatomi šie Programos uždaviniai:
7.1. skatinti domėjimąsi lietuvių kalba, formuoti teigiamas visuomenės (įvairių tikslinių grupių, tarp jų ir užsienio lietuvių bendruomenių) nuostatas dėl lietuvių kalbos ir jos vartojimo, aktyvinti žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir visuomenės dialogą aktualiais kalbos klausimais;
IV SKYRIUS
NUMATOMI REZULTATAI
8. Įvykdžius Programoje numatytus uždavinius, bus pasiekti šie rezultatai:
8.1. atlikta lietuvių kalbos, kultūros ir tapatybės tyrimų, kurie sudarys pagrindą plėtoti diskusijas aktualiais kalbos ir jos prestižo klausimais;
8.2. užtikrinta politinio ir kultūrinio žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir visuomenės dialogo dėl lietuvių kalbos perspektyvos globaliame pasaulyje plėtra;
8.4. sukurta lietuvių kalbos savitumą ir turtingumą atskleidžiančių, kalbos ugdymui skirtų literatūros kūrinių, sudarytos sąlygos jų sklaidai;
8.7. parengta užsienio lietuviams skirtų priemonių, padedančių išlaikyti lietuvių kalbą ir kelti jos prestižą;
8.9. surengta įvairių kalbos konkursų, viktorinų ir kitų renginių Lietuvoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse;
V SKYRIUS
PROGRAMOS VYKDYMO VERTINIMO KRITERIJAI
9. Programos rezultatai vertinami atsižvelgiant į priemonių vykdytojų bendradarbiavimo pobūdį, tyrimų ir darbų dermę su kitais susijusiais Lietuvoje vykdytais ir vykdomais tyrimais ir darbais.
10. Svarbiausi Programos rezultatų kokybiniai vertinimo kriterijai yra vykdomų tyrimų ir darbų dermė su Programos uždaviniais ir priemonėmis, tyrimų ir darbų rezultatų kokybė ir vertė (originalumas, analitiškumas, naujumas, patikimumas, pagrįstumas, reprezentatyvumas ir kt.), rezultatų ir duomenų sklaida, jų suprantamumas, pritaikomumas ir prieinamumas visuomenei.
11. Programos uždavinių įgyvendinimo kiekybinių vertinimo kriterijų rodikliai yra šie:
11.2. atliktų mokslinių vietinių kalbos variantų ir kalbinių nuostatų tyrimų Lietuvos regionuose skaičius;
11.9. kalbos forumų, konferencijų, diskusijų, seminarų, konkursų ir viktorinų dalyvių skaičiaus didėjimas;
VI SKYRIUS
PROGRAMOS FINANSAVIMAS
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Programos vykdymą administruoja Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos funkcijų programų vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Komisijos 2010 m. gruodžio 9 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-10.
15. Komisija vykdo Programos įgyvendinimo stebėseną: apibendrina Programos projektų rezultatus, organizuoja projektų ataskaitų svarstymą ir vertinimą, rengia metines ir baigiamąją ataskaitas. Metinė Programos vykdymo ataskaita tvirtinama Komisijos posėdyje ir teikiama Lietuvos Respublikos Seimui kartu su Komisijos metine veiklos ataskaita.
16. Nustatomi atsiskaitymo už Programos vykdymą terminai:
17. Programa laikoma įvykdyta, kai patvirtinama jos baigiamoji ataskaita ir atliekamas jos vertinimas.
Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo
programos priedas
Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos priemonių planas
| Uždaviniai |
Priemonės |
Metai |
Iš viso (tūkst. Eur) |
||||||||||||
| 2025 |
2026 |
2027 |
2028 |
2029 |
2030 |
|
|||||||||
| 1. Skatinti domėjimąsi lietuvių kalba, formuoti teigiamas visuomenės (įvairių tikslinių grupių, tarp jų ir užsienio lietuvių bendruomenių) nuostatas dėl lietuvių kalbos ir jos vartojimo, aktyvinti akademinės bendruome-nės, žiniasklaidos ir visuomenės dialogą aktualiais kalbos klausimais. |
1. Plėtoti lietuvių kalbos, kultūros ir tapatybės tyrimus (rengti konferencijas, seminarus, diskusijas, straipsnių rinkinius, monografijas ir kt. leidinius). |
55,0 |
55,0 |
59,0 |
59,0 |
67,0 |
65,0 |
360,0 |
|||||||
| 2. Plėtoti politinį ir kultūrinį žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir visuomenės dialogą dėl lietuvių kalbos perspektyvos globaliame pasaulyje (surengti forumų, viešų paskaitų, diskusijų su žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir visuomenės atstovais). |
5,0 |
5,0 |
7,0 |
9,0 |
10,0 |
10,0 |
46,0 |
||||||||
| 3. Remti kalbos atmainų ir įvairių tikslinių grupių kalbinių nuostatų tyrimus. |
25,0 |
25,0 |
25,0 |
30,0 |
35,0 |
40,0 |
180,0 |
||||||||
| 4. Rengti vasario–kovo mėn. Lietuvių kalbos dienas Lietuvoje ir užsienyje. |
10,0 |
11,0 |
12,0 |
13,0 |
14,0 |
15,0 |
75,0 |
||||||||
| 2. Skatinti lietuvių kalbos raiškos priemonėms skirtų išteklių kūrimą ir sklaidą. |
1. Remti lietuvių kalbos savitumą ir turtingumą atskleidžiančius, kalbos ugdymui skirtus literatūros kūrinius ir skatinti jų sklaidą. |
20,0 |
20,0 |
20,0 |
20,0 |
20,0 |
20,0 |
120,0 |
|||||||
| 2. Remti leidinius ir edukacines priemones, populiarinančias lietuvių kalbos išteklius (sinonimiją, frazeologiją, patarles, priežodžius, naujadarus ir kt.). |
22,0 |
22,0 |
25,0 |
25,0 |
25,0 |
25,0 |
144,0 |
||||||||
| 3. Stiprinti lietuvių kalbos prestižą plėtojant visuomenės lingvistinį švietimą.
|
1. Rengti ir teikti kalbinę informaciją įvairiose medijose (radijo ir TV laidų, tinklalaidžių kūrimas ir kt.). |
25,0 |
25,0 |
28,0 |
29,0 |
33,0 |
35,0 |
175,0 |
|||||||
| 2. Rengti kalbos konkursus ir viktorinas. |
16,0 |
16,0 |
16,0 |
16,0 |
16,0 |
16,0 |
96,0 |
||||||||
| 3. Remti užsienio lietuviams skirtas priemones, padedančias išlaikyti lietuvių kalbą. |
15,0 |
15,0 |
17,0 |
17,0 |
20,0 |
20,0 |
104,0 |
||||||||
| Iš viso |
193,0 |
194,0 |
209,0 |
218,0 |
240,0 |
246,0 |
1300,0 |
||||||||