LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2005 M. LIEPOS 15 D. ĮSAKYMO NR. V-592/A1-210 „DĖL ERGONOMINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMO METODINIŲ NURODYMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2021 m. rugpjūčio 25 d. Nr. A1-626/V-1933

Vilnius

1. P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. V-592/A1-210 „Dėl Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ERGONOMINIŲ PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ TYRIMO METODINIŲ NURODYMŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamiesi Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, 8 punktu ir 16.2 papunkčiu:

1. Tvirtiname Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinius nurodymus (pridedama).

2. Pavedame įsakymo vykdymą kontroliuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrui ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministrui pagal veiklos sritį.“

2. Nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. V-592/A1-210 „Dėl Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“ kituose teisės aktuose reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. V-592/A1-210 „Dėl Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“.

3. N u s t a t o m e, kad šis įsakymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2005 m. liepos 15 d.

įsakymu Nr. V-592/A1-210

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2021 m. rugpjūčio 25 d.

įsakymo Nr. A1-626/V-1933

redakcija)

ERGONOMINIŲ PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ TYrimo METODINIAI NURODYMAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai (toliau – Nurodymai) nustato ergonominių profesinės rizikos veiksnių (toliau – ergonominiai veiksniai) tyrimo reikalavimus ir kvalifikacinius reikalavimus šį tyrimą atliekantiems asmenims.

2. Nurodymuose vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

2.1. Darbo įtampa – didelis dėmesio koncentravimas ir (ar) regos analizatoriaus įtampa atliekant įvairių veiklos rūšių darbus.

2.2. Darbo poza – kaklo, galvos, rankų, nugaros, klubų ir kojų padėtis darbo metu.

2.3. Darbo sunkumas – fizinė įtampa, patiriama atliekant dinaminį ir (ar) statinį darbą.

2.4. Darbo zona – darbo priemonių apribota erdvė, kurioje darbuotojas dirba tam tikra darbo poza ir atlieka darbo judesius.

2.5. Dėmesio koncentravimas – ilgalaikis darbo objekto stebėjimas ir dėmesio sutelkimas į atliekamą darbą per visą darbo dieną (pamainą).

2.6. Dinaminis darbas – jėgos reikalaujantys rankų, kojų ir nugaros raumenų susitraukimai keliant, pernešant krovinius.

2.7. Fizinio darbo krūvis – fizinė įtampa (jėga) atliekant įvairių veiklos rūšių darbus.

2.8. Kartotiniai rankų judesiai – vienodi, nuolat kartojami rankų judesiai, kuriuos atliekant dalyvauja plaštakų ir pirštų ar rankų ir pečių juostos raumenys.

2.9. Kartotiniai liemens pasilenkimai – daugkartinis liemens palenkimas keliant krovinį rankomis ar dirbant kitus darbus.

2.10. Regos analizatoriaus įtampa – regos analizatoriaus organų krūvis atliekant darbus, reikalaujančius vizualinio tikslumo ir greitos orientacijos priklausomai nuo stebimo objekto dydžio, spalvos ir jo santykio su fonu.

2.11. Statinis darbas – jėgos reikalaujantys rankų, nugaros ir kojų raumenų susitraukimai neatliekant judesių, kai palaikoma darbo poza, viena ar abiem rankomis laikomas krovinys.

2.12. Kitos sąvokos vartojamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu
Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai), Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimuose tvarkant krovinius rankomis, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų tvarkant krovinius rankomis patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbuotojų saugą ir sveikatą.

3. Ergonominių veiksnių tyrimą atlieka:

3.1. asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne žemesnį nei bakalauro laipsnį), įgytą baigus universitetines inžinerijos mokslų arba technologijų mokslų studijų krypčių grupių ergonomikos studijas arba;

3.2. kompetentingi asmenys, Nurodymų 4 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančių mokymų, kurių bendra apimtis ne mažiau kaip 16 val., metu įgiję toliau išvardytų sričių kompetencijų ir turintys tai patvirtinantį (-ius) pažymėjimą (-us):

3.2.1. ergonominiai veiksniai, jų poveikis darbuotojų sveikatai ir gerovei, darbingumui;

3.2.2. tarptautinių organizacijų gairės dėl ergonominių veiksnių tyrimo ir vertinimo, ergonominių veiksnių tyrimo ir vertinimo principai;

3.2.3. ergonominių veiksnių tyrimo ir vertinimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje;

3.2.4. ergonominių veiksnių tyrimo metodikos, ergonominiai standartai, geroji praktika.

4. Ergonominių veiksnių tyrimo mokymai gali būti vykdomi pagal vieną ar kelias švietimo teikėjų parengtas mokymo programas. Švietimo teikėjų darbuotojai, teikiantys ergonominių veiksnių tyrimo mokymų paslaugas, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją), įgytą baigus universitetines inžinerijos mokslų, technologijų mokslų arba sveikatos mokslų studijų krypčių grupių studijas ir turėti ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį vienoje ar keliose Nurodymų 3.2.1–3.2.4 papunkčiuose išvardytose srityse.

II SKYRIUS

ERGONOMINIŲ VEIKSNIŲ TYRIMAS

5. Tiriant ergonominius veiksnius analizuojama:

5.1. darbo aplinka, darbo procesas;

5.2. darbo priemonės ir jų išdėstymas darbo zonose;

5.3. darbo pobūdis: darbo sunkumas dinaminio ir statinio darbo metu ir poveikį sunkinantys veiksniai (jėgos naudojimas, judesių kartojimas, darbo poza, triukšmas ir vibracija, nepalankus mikroklimatas).

6. Tiriant ergonominius veiksnius, matuojami ergonominių veiksnių dydžiai bei nustatoma jų veikimo trukmė, atsižvelgiama į darbuotojų amžių, lytį, atliekamų darbo užduočių dažnumą, trukmę, intensyvumą. Ergonominių veiksnių neviršytini dydžiai ir matavimo rekomendacijos pateikti Nurodymų priede.

7. Ergonominiai veiksniai tiriami taikant ergonomikos standartus, gerąja praktika ir (arba) moksliniais tyrimais pagrįstas ir (ar) tarptautinių organizacijų rekomenduotas tyrimo metodikas ir atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Rekomenduojamos ergonominių veiksnių tyrimo metodikos ar nuorodos į jas skelbiamos Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt.

8. Ergonominių veiksnių tyrimo metu vertinama: fizinio darbo krūvis, darbo įtampa, darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms.

9. Fizinio darbo krūvio tyrimo metu vertinamas krovinių tvarkymas rankomis, kartotiniai liemens pasilenkimai, kartotiniai rankų judesiai, statinio darbo krūvis, darbo poza bei kiti su dinaminiu ir (ar) statiniu darbu susiję ergonominiai veiksniai:

9.1. krovinių tvarkymas rankomis su priverstiniais liemens palenkimais, pasisukimais ir (ar) krovinio pernešimu, dalyvaujant rankų, kojų ir nugaros raumenims, galintis kelti riziką darbuotojui, tiriamas nustatant keliamo krovinio svorį, horizontalų atstumą tarp keliamo krovinio ir darbuotojo kūno (krovinio laikymo rankose nuotolis) ir krovinio kėlimo aukštį;

9.2. kartotiniai liemens pasilenkimai tiriami nustatant pasilenkimų dažnį ir kampą keliant krovinį rankomis ir (ar) atliekant kitus darbus;

9.3. kartotiniai rankų judesiai (lenkimas, tiesimas, sukimas ar spaudimas), atliekami dalyvaujant plaštakos ir pirštų ar rankų ir pečių juostos raumenims, tiriami nustatant atliekamų judesių skaičių per minutę, jų atlikimo trukmę per pamainą ir jėgą, su kuria jie atliekami;

9.4. statinio darbo krūvis (atliekant gręžimo, sukimo, veržimo ir kitus darbus, susijusius su įrankių fiksacija), dalyvaujant rankų, nugaros ir kojų raumenims, tiriamas nustatant prilaikomo įrankio ar daikto masę ir prilaikymo laiką per pamainą;

9.5. darbo pozos palaikymas yra susijęs su statinio darbo krūviu, todėl vertinamas kaip ergonominis veiksnys. Darbo poza priklauso nuo darbo zonų parametrų, darbo pobūdžio (dinaminis ar statinis), darbo sunkumo, darbo judesių ir jų tempo, darbo operacijų vykdymo tikslumo, pusiausvyros išlaikymo, darbo aplinkos ir technologinio proceso organizacinių ypatybių. Sėdimoji ir stovimoji darbo poza tiriama nustatant:

9.5.1. ar sėdint darbuotojo nugara yra tiesi ir išlaiko natūralius stuburo linkius bei klubo sąnarių kampus, ar kojos per kelio sąnarį sulenktos buku kampu ir abi kojos remiasi į pagrindą;

9.5.2. ar darbuotojui sėdint rankų sąnariai darbo metu nėra fiziologiškai kraštutinėje pozoje, o rankų judesiai nereikalauja didelių pastangų ir rankas galima atremti;

9.5.3. ar darbuotojui sėdint nereikia dažnai palenkti ir (ar) sukioti liemenį ir galvą;

9.5.4. ar darbuotojui sėdint užtikrinta pakankama erdvė darbui atlikti;

9.5.5. ar darbuotojui stovint galima keisti pozą ir numatyta galimybė atsisėsti;

9.5.6. ar darbuotojui sėdint galima keisti pozą ir numatyta galimybė pamainos dalį dirbti stovint;

9.5.7. ar darbuotojui stovint nėra ilgai trunkančių nenatūralių kūno pozų, kurių metu rankoms, kojoms ar liemeniui tenka didelis papildomas statinio darbo krūvis (atsitūpus, klūpant, pakėlus rankas);

9.5.8. ar darbuotojui stovint darbo judesiai nesukelia pusiausvyros nestabilumo ir nereikalauja pastangų ją išlaikyti;

9.5.9. ar darbuotojui stovint yra pakankamai erdvės laisvai judėti.

10. Darbo įtampos tyrimo metu vertinamas dėmesio koncentravimas ir (ar) regos analizatoriaus įtampa:

10.1. dėmesio koncentravimas tiriamas nustatant laiką, per kurį darbuotojas turi stebėti (instrumentus, mechanizmus, ekranus, valdymo sistemas, procesus ir pan.) ir susikaupti atlikdamas darbo užduotis. Pavyzdžiui, didelio dėmesio koncentravimo reikalauja surinkimo, montavimo, korektūros darbai, užimantys iki 60–80 proc. pamainos laiko;

10.2. regos analizatoriaus įtampa tiriama, kai darbas reikalauja tikslumo ir greitos orientacijos (siuvimas, braižymas, smulkių detalių surinkimas, juvelyriniai darbai, darbas su optiniais prietaisais ir kt.), nustatant stebimo objekto dydį (nuo 5 mm ir mažiau), matymo objekto ir fono, kuriame jį reikia įžiūrėti, skirtumą (mažas, vidutinis, geras) ir regėjimo nuotolį (nuo 25 cm ir daugiau) iki stebimo objekto. Regėjimo nuotolis turi proporcingai atitikti darbo objekto dydį: mažas matymo objektas reikalauja trumpesnio regėjimo nuotolio ir aukštesnio darbo paviršiaus.

11. Darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms tiriamas nustatant darbo įrenginio, darbo priemonių, darbo kėdės ir darbo zonų parametrus bei išdėstymą. Darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms priklauso nuo atliekamo darbo pobūdžio ir įrengimų. Darbo vietos įrengimas vertinamas pagal tai, kiek techninės priemonės (kėdė, atrama nugarai, atramos rankoms, darbo paviršiai) leidžia darbuotojui išlaikyti teisingą darbo pozą ir atlikti ekonomiškus, teisingus darbo judesius (pagrindinių ir pagalbinių darbo priemonių išdėstymas), užtikrina pakankamai erdvės judėti ir keisti pozą, kiek suteikia galimybės reguliuoti darbo vietos parametrus ir kiek leidžia darbuotojui pagal jo antropometrines galimybes (rankos ilgis) išdėstyti naudojamas darbo priemones nuolat, trumpai ir retai atliekamo darbo zonose.

12. Ergonominių veiksnių tyrimo metu darbdavys užtikrina pokalbių su darbuotojais ar jų atstovais, darbuotojų anketavimo galimybę.

13. Ergonominių veiksnių tyrimo duomenys apibendrinami, lyginami su Nurodymuose ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, atitinkamuose standartuose ir metodikose nustatytais neviršytinais dydžiais ir reikalavimais, atsižvelgiant į ergonominių veiksnių veikimo trukmę, jų savybes ir žalos darbuotojo sveikatai tikimybę.

III SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

14. Baigus ergonominių veiksnių tyrimą, atliekami Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose nurodyti tolesni profesinės rizikos vertinimo veiksmai.

15. Ergonominių veiksnių tyrimo rezultatai aptariami su darbuotojais ir jų atstovais.

16. Asmenys, atliekantys ergonominių veiksnių tyrimą, turi užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą: šios informacijos viešai neskelbti ir neplatinti.

______________

Ergonominių profesinės rizikos veiksnių

tyrimo metodinių nurodymų

priedas

Ergonominių veiksnių NEVIRŠYTINI DYDŽIAI ir matavimo REKOMENDACIJOS

Eil. Nr.	Ergonominis veiksnys	Matavimo vienetas	Neviršytini dydžiai	Matavimo rekomendacijos
1	2	3	4	5
1.	Vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė*:	kg	ne daugiau kaip:	Krovinys pasveriamas arba svoris nustatomas pagal techninę dokumentaciją
1.1.	kai krovinys keliamas ištiesus rankas:
1.1.1.	krovinys keliamas į aukštį nuo žemės paviršiaus iki blauzdos vidurio		vyrams – 5 kg moterims – 3 kg
1.1.2.	krovinys keliamas į aukštį nuo blauzdos vidurio iki žemyn nuleistos rankos krumplių		vyrams – 10 kg moterims – 7 kg
1.1.3.	krovinys keliamas į aukštį nuo žemyn nuleistos rankos krumplių iki alkūnės		vyrams – 15 kg moterims – 10 kg
1.1.4.	krovinys keliamas į aukštį nuo alkūnės iki pečių		vyrams – 10 kg moterims – 7 kg
1.1.5.	krovinys keliamas į aukštį virš pečių		vyrams – 5 kg moterims – 3 kg
1.2.	kai krovinys keliamas sulenkus rankas:
1.2.1.	krovinys keliamas į aukštį nuo žemės paviršiaus iki blauzdos vidurio		vyrams – 10 kg moterims – 7 kg
1.2.2.	krovinys keliamas į aukštį nuo blauzdos vidurio iki žemyn nuleistos rankos krumplių		vyrams – 20 kg moterims – 13 kg
1.2.3.	krovinys keliamas į aukštį nuo žemyn nuleistos rankos krumplių iki alkūnės		vyrams – 25 kg moterims – 16 kg
1.2.4.	krovinys keliamas į aukštį nuo alkūnės iki pečių		vyrams – 20 kg moterims –13 kg
1.2.5.	krovinys keliamas į aukštį virš pečių		vyrams – 10 kg moterims – 7 kg
2.	Rankomis keliamo krovinio pakėlimo ar nuleidimo aukštis	-	pakėlimo ar nuleidimo zona, esanti tarp nuleistos rankos krumplių ir pečių linijos	Stebėjimo būdu nustatomas krovinio pakėlimo aukštis nuo pečių linijos aukštyn ar nuleidimo aukštis nuo nuleistos rankos krumplių žemyn
3.	Kartotiniai pasilenkimai	kampas laipsniais	pasilenkimo kampas ne didesnis kaip 60º	Kampainiu matuojamas liemens palenkimo kampas nuo vertikalios kūno padėties
4.	Statinis darbas per pamainą: prilaikant svorį viena ranka prilaikant svorį dviem rankomis ir dalyvaujant liemens ir kojų raumenims	kg ir sekundžių sandauga	ne daugiau kaip: vyrams – 43 000 moterims – 21 500 vyrams – 97 000 moterims – 43 000 vyrams – 130 000 moterims – 65 000	Prilaikomas svoris pasveriamas, nustatomas svorio prilaikymo per pamainą laikas (sekundėmis) ir gauti dydžiai sudauginami arba svoris ir laikas nustatomi pagal techninę dokumentaciją
5.	Darbo poza	-	sėdimoji – kai sėdinčiojo nugara tiesi ir išlaikomi natūralūs stuburo linkiai ir klubų, kojų sąnarių kampai buki, kojų pėdos remiasi į pagrindą; stovimoji – kai stovinčiojo nugara tiesi ir išlaikomi natūralūs stuburo linkiai, yra galimybė keisti pozą, nėra kūno pozų, kurių metu rankos, kojos ar nugara patiria papildomą statinį darbą, darbiniai judesiai nesukelia pusiausvyros sutrikimo	Stebėjimo būdu nustatoma kaklo, rankų, nugaros, klubų ir kojų padėtis darbo metu sėdint ar stovint
6.	Dėmesio koncentravimas	procentas	ne daugiau kaip 75 % pamainos laiko	Pagal techninę dokumentaciją ar darbo proceso aprašymą nustatomas dėmesio koncentravimo laikas ir apskaičiuojama, kokį procentą jis sudaro nuo viso darbo laiko (8 val.)
7.	Regos įtampa	mm	0,5 mm ir daugiau	Slankmačiu matuojamas apdirbamų detalių ar stebimų objektų dydis arba objekto dydis nustatomas pagal techninę dokumentaciją
8.	Darbo zonų parametrai	cm	retai atliekamo darbo zona ne toliau kaip: vyrams – 65 cm moterims – 58 cm	Matuokle matuojamas nuotolis nuo darbuotojo peties iki toliausiai ant darbo paviršiaus padėtos darbo priemonės

		10 kg	5 kg
3 kg	7 kg		Pečių aukštis
Pečių aukštis
		20 kg	10 kg
7 kg	13 kg		Alkūnės aukštis
Alkūnės aukštis		25 kg	15 kg
10 kg	16 kg
			Krumplių aukštis
Krumplių aukštis
7 kg	13 kg	20 kg	10 kg

Blauzdos vidurio aukštis				Blauzdos vidurio aukštis
	3 kg	7 kg	10 kg	5 kg

*Paveikslas. Vienkartinio rankomis keliamo krovinio masės neviršytini ribiniai dydžiai pagal darbuotojo lytį, krovinio kėlimo aukštį ir rankų padėtį keliant krovinį.

__________