Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. RUGPJŪČIO 10 D. NUTARIMO NR. 896 „DĖL GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. vasario 25 d. Nr. 215
Vilnius
1. Pakeisti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 215
redakcija)
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJOS STATUTAS
PREAMBULĖ
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos – Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo institucijos – ištakos siejamos su XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje veikusiomis karo mokyklomis ir kadetų korpusais.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos istorijos pradžia – 1919 m. sausio 25 d., kai Kaune įsteigta Karo mokykla, kuri 1929 metais pavadinta Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 metų liepą Vilniuje įsteigta Krašto apsaugos mokykla. 1994 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu įsteigta Lietuvos karo akademija. 1998 m. lapkričio 20 d. akademijai suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas. Akademija yra Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos istorijos ir tradicijų perėmėja ir tęsėja.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė aukštoji universiteto tipo mokykla.
2. Akademijos sutrumpintas pavadinimas – LKA, pavadinimas anglų kalba – „The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania“.
3. Akademijos savininkė yra valstybė. Sprendimus dėl Akademijos reorganizavimo ir likvidavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kitas savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija).
4. Akademija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Duomenys apie Akademiją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
5. Akademija turi savo vėliavą, ženklą ir kitą atributiką, kurių sukūrimo ir naudojimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
II SKYRIUS
AKADEMIJOS VEIKLOS PRINCIPAI, TIKSLAI, UŽDAVINIAI, SRITYS IR RŪŠYS
9. Akademija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais. Akademija taip pat vadovaujasi Krašto apsaugos ministerijos strateginiu veiklos planu. Akademijos metinį veiklos planą Akademijos viršininko teikimu tvirtina krašto apsaugos ministras.
10. Akademijos veiklos tikslai:
10.1. vykdyti studijas, ugdančias karininkus, karybos ir nacionalinio saugumo specialistus, teikti moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą ir kūrybingą asmenybę;
11. Siekdama veiklos tikslų, Akademija įgyvendina šiuos uždavinius:
12. Pagrindinė Akademijos veiklos sritis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) – švietimas. Pagrindinės Akademijos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių): aukštasis universitetinis mokslas, doktorantūra, taikomieji moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, sportinis ir rekreacinis švietimas, kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas. Kitos Akademijos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių): bibliotekų ir archyvų veikla, knygų leidyba, kita apgyvendinimo veikla, kitos maitinimo paslaugos.
13. Akademija gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos ir užsienio šalių mokslo ir studijų institucijomis, taip pat sutartis su asmenimis dėl studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų, studentų ir dėstytojų akademinių mainų ir kitų klausimų.
14. Akademija savo veiklą grindžia kūrybos laisvės, akademinės etikos, orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus, sąžiningos konkurencijos, intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo, dalyvavimo tarptautinėje mokslinių tyrimų erdvėje, akademinės laisvės, atvirumo ir atsakomybės visuomenei, akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo, studentų asmeninio suinteresuotumo, įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą, lituanistikos prioriteto, suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis, nuolatinio mokymosi siekio, integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą principais.
III SKYRIUS
AKADEMIJOS VALDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS VIRŠININKAS
16. Akademijai vadovauja, veikia Akademijos vardu ir jai atstovauja Akademijos viršininkas, vienasmenis valdymo organas. Krašto apsaugos ministras Akademijos viršininku skiria profesinės karo tarnybos karį. Akademijos viršininkas pavaldus krašto apsaugos ministrui.
17. Akademijos viršininkas:
17.1. planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Akademijos veiklą, užtikrina tinkamą Akademijos funkcijų atlikimą;
17.2. kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, krašto apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimų vykdymą Akademijoje;
17.3. tvirtina Akademijos vidaus tvarkos taisykles, Akademijos struktūrinių padalinių nuostatus, karių ir darbuotojų pareiginius nuostatus;
17.4. užtikrina tinkamą karinio rengimo ir universitetinių studijų lygį, tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
17.6. priima ir atleidžia Akademijos darbuotojus, skiria karius į pareigas ir užtikrina kitų personalo valdymo funkcijų atlikimą;
17.7. Akademijos vardu pasirašo sutartis ir susitarimus su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis;
17.9. valdo biudžetines lėšas ir materialinius išteklius, skirtus Akademijai aprūpinti ir išlaikyti, neviršijant krašto apsaugos ministro patvirtintoje sąmatoje nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, užtikrina efektyvų ir skaidrų jų naudojimą, ūkinių ir finansinių operacijų teisėtumą;
17.10. nustato Akademijos finansų kontrolės procedūras ir užtikrina, kad būtų laikomasi šių procedūrų;
17.12. atstovauja Akademijai valstybės, savivaldybių, mokslo ir studijų institucijose, kitose įstaigose ir organizacijose arba suteikia įgaliojimus atstovauti Akademijai, išskyrus Akademijos statute nustatytus atvejus;
ANTRASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS SENATAS
19. Akademijoje sudaromas senatas – kolegialus Akademijos viršininko patariamasis organas, padedantis siekti Akademijos tikslo, vykdyti uždavinius ir atlikti funkcijas universitetinių studijų ir mokslinių tyrimų srityse.
20. Senato nariais gali būti akademinės bendruomenės nariai, Akademijos administracijos nariai, patenkantys į senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų siųsti atstovai.
21. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Studentų atstovus į senatą skiria Akademijos studentų atstovybė. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Akademijos administracijos nariai pagal pareigas ir kariniai instruktoriai turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato narių. Senato narių neturi būti daugiau kaip trisdešimt. Akademijos viršininkas yra senato narys pagal pareigas.
22. Senato narių skaičių, Akademijos administracijos narių, patenkančių į senatą pagal pareigas, pareigybes, karinių instruktorių skaičių nustato Akademijos viršininkas.
23. Senato nariai renkami (skiriami) 5 metų kadencijai. Senato narius, išskyrus studentų atstovus, renka Akademijos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir karinių instruktorių, turinčių mokslinius laipsnius, susirinkimas. Susirinkimą šaukia Akademijos viršininkas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir karinių instruktorių. Senato narys laikomas išrinktu, jeigu už jo kandidatūrą balsuoja dauguma susirinkimo narių.
24. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka senato pirmininką ir sekretorių. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų senato narių balsų dauguma. Akademijos viršininkas negali būti senato pirmininku ar sekretoriumi.
25. Senato veiklą reglamentuoja Akademijos viršininko patvirtintas senato darbo reglamentas. Pirmąjį naujos sudėties senato posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo senato narių išrinkimo šaukia Akademijos viršininkas. Kitus senato posėdžius ne rečiau kaip kartą per semestrą šaukia senato pirmininkas. Neeilinis senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 senato narių, arba Akademijos viršininko siūlymu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo siūlymo įteikimo senato pirmininkui. Senato posėdis teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė senato narių.
26. Senatas:
26.1. svarsto ir teikia Akademijos viršininkui tvirtinti studijų programas, teikia Akademijos viršininkui siūlymus dėl studijų programų įgyvendinimo, atlieka taikomųjų mokslinių tyrimų stebėseną, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Akademijos mokslo veiklos kokybę ir lygį;
26.2. teikia Akademijos viršininkui siūlymus dėl studijų ir Akademijos vidaus tvarkos taisyklių ir jų tobulinimo;
26.3. svarsto ir teikia Akademijos viršininkui siūlymus dėl vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos;
26.4. svarsto ir teikia Akademijos viršininkui tvirtinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašus;
27. Senato funkcijoms atlikti senato sprendimu gali būti sudaromi komitetai ir komisijos, kurioms vadovauja senato paskirti pirmininkai.
TREČIASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS TARYBA
29. Akademijos taryba – Akademijos viršininko patariamoji institucija, skirta Akademijos veiklos klausimams nagrinėti, siūlymams dėl veiklos planavimo teikti.
30. Akademijos tarybą sudaro šie asmenys: 2 krašto apsaugos ministro siųsti atstovai, 2 Lietuvos kariuomenės vado siųsti atstovai, Akademijos viršininkas, Akademijos štabo viršininkas, Akademijos viršininko pavaduotojai, mokomojo karinio padalinio vadas, 2 Akademijos studentų atstovai, senato pirmininkas ir Akademijos viršininko paskirtas vienas iš akademinių padalinių vadovų. Akademijos tarybai vadovauja Akademijos viršininkas.
31. Akademijos taryba:
31.2. išklausiusi senato nuomonę, teikia Akademijos viršininkui siūlymus dėl Akademijos statuto pakeitimų;
31.3. aptaria Akademijos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį metiniam veiklos planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį;
31.5. svarsto ir teikia krašto apsaugos ministrui siūlymus dėl studijų programų taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimo, studentų ir klausytojų skaičiaus pagal studijų programas;
IV SKYRIUS
STUDIJOS IR MOKSLAS
33. Akademijoje universitetinės studijos vykdomos pagal akredituotas ir Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotas studijų programas. Universitetinės studijos vykdomos nuolatine ir ištęstine formomis.
34. Studijos Akademijoje yra trijų pakopų:
36. Studijų programos rengiamos Mokslo ir studijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kariuomenės vado nustatytus ir krašto apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus karininkams, karybos ir nacionalinio saugumo specialistams.
37. Akademijos parengtas studijų programas tvirtina, studijų programas akredituoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotai institucijai ir akredituotas studijų programas registruoti teikia Akademijos viršininkas.
38. Asmeniui, baigusiam studijas ar studijavusiam Akademijoje pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami Akademijos nustatyta tvarka, Akademija atitinkamai išduoda tai patvirtinantį diplomą ar pažymėjimą. Diplomai ir pažymėjimai išduodami vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis.
39. Studijų programų tikslams pasiekti Akademija pagal kariuomenės vado nustatytus ir krašto apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus studentams, turintiems kariūno statusą (toliau – kariūnai), organizuoja lyderio ugdymą ir karinį rengimą.
40. Asmeniui, įgijusiam būrio vado arba kitą krašto apsaugos ministro nustatytą karininko ar vado kvalifikaciją, išduodamas tai patvirtinantis dokumentas.
42. Akademijoje atliekamų taikomųjų mokslinių tyrimų temas, tikslus ir terminus tvirtina krašto apsaugos ministras. Siūlymai dėl Akademijos atliekamų taikomųjų mokslinių tyrimų teikiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
43. Taikomuosius mokslinius tyrimus atliekančius darbuotojus skiria Akademijos viršininkas. Taikomiesiems moksliniams tyrimams atlikti gali būti pasitelkti kiti asmenys pagal atskirus susitarimus.
44. Akademijoje vykdomos mokslinės veiklos rezultatai naudojami studijų procese. Studentai skatinami aktyviai dalyvauti mokslinėje veikloje.
45. Akademija teikia mokslo laipsnius ir (Akademijos viršininko nustatyta tvarka) garbės ir kitus vardus.
V SKYRIUS
AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ
PIRMASIS SKIRSNIS
AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ IR AKADEMINĖ ETIKA
47. Akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, kariniai instruktoriai ir profesoriai emeritai.
48. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi akademinės etikos principais. Akademinė laisvė apima:
48.2. mokslo ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;
49. Akademinei bendruomenei laiduojama:
49.1. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
50. Akademijoje etikos principus nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas Lietuvos karių etikos kodeksas ir senato teikimu Akademijos viršininko tvirtinamas Akademinės etikos kodeksas.
51. Akademinės etikos klausimus svarsto senato sudaroma 7 narių Akademinės etikos kolegija. Akademinės etikos kolegija svarsto Akademinės etikos kodekso pažeidimus ir teikia Akademijos viršininkui išvadas ir siūlymus. Penkis kandidatus į Akademinės etikos kolegiją teikia akademiniai padaliniai, po vieną kandidatą – Akademijos studentų atstovybė ir Akademijos viršininkas.
ANTRASIS SKIRSNIS
STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
53. Akademijoje studijuoja studentai (kariūnai ir šio statuto 62 punkte nurodyti studentai) ir klausytojai. Studentai ir klausytojai Akademijoje pradeda studijuoti tik sudarę sutartį su Akademija.
54. Kariūnais priimti asmenys studijuodami Akademijoje atlieka karo tarnybą. Studijas Akademijoje baigusiems kariūnams suteikiamas pirmasis karininko laipsnis, ir jie priimami į profesinę karo tarnybą arba išleidžiami į atsargą.
55. Studijas Akademijoje baigę kariūnai į profesinę karo tarnybą atrenkami ir į pareigas skiriami krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
56. Kariūnai Akademijoje studijuoja nuolatine studijų forma pagal pirmosios universitetinių studijų pakopos ar vientisųjų studijų ir karinio rengimo programas, kurias baigus suteikiamas pirmasis karininko laipsnis.
57. Kariūnų universitetinių studijų ir karinio rengimo tikslams pasiekti sudaromas mokomasis karinis padalinys. Mokomojo karinio padalinio struktūrą tvirtina krašto apsaugos ministras.
58. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiu pagal kariūnų pareigas mokomajame kariniame padalinyje suteikiami kariūnų laipsniai. Davusiems priesaiką kariūnams suteikiami ir studijų Akademijoje laikotarpiu suspenduojami karių laipsniai. Kariūnų pareigybes mokomajame kariniame padalinyje ir joms priskirtinus kariūnų laipsnius nustato, kariūnus į pareigas mokomajame kariniame padalinyje skiria ir kariūnų laipsnius suteikia Akademijos viršininkas.
59. Kariūnų atitiktis nustatytiems reikalavimams dėl teisės susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis įvertinama iki antrųjų studijų metų pradžios.
60. Pasibaigus kiekvienam semestrui, kariūnai krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atestuojami, ar tinka profesinei karo tarnybai suteikiant pirmąjį karininko laipsnį.
61. Kariūnų teises ir pareigas turi ir užsienio valstybių piliečiai, studijuojantys nuolatine studijų forma pagal pirmosios universitetinių studijų pakopos ir karinio rengimo programas, tačiau jiems netaikomos šio statuto nuostatos dėl aprūpinimo, socialinių garantijų, priėmimo į profesinę karo tarnybą ir pirmojo karininko laipsnio suteikimo.
62. Studentai, išskyrus kariūnus, studijuoja nuolatine arba ištęstine studijų forma pagal pirmosios ir antrosios universitetinių studijų pakopos karybos ir nacionalinio saugumo specialistų rengimo studijų programas.
63. Valstybės institucijų valstybės tarnautojai ir užsienio piliečiai studijuoti Akademijoje priimami pagal Krašto apsaugos ministerijos ir kitų valstybės ar kitų valstybių institucijų susitarimus, kuriuose nustatomos studijų kainos kompensavimo, aprūpinimo ir kitos sąlygos. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojai, policijos sistemos įstaigų policijos pareigūnai ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai pagal neformaliojo švietimo programas, būtinas Lietuvos kariuomenės sąveikai su šiomis institucijomis užtikrinti, mokomi neatlygintinai. Krašto apsaugos sistemos personalas studijuoti ar tobulinti kvalifikacijos Akademijoje siunčiamas krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto asmens sprendimu.
64. Akademijos klausytojai studijuoja atskirus universitetinių studijų programų dalykus, mokosi pagal karinio rengimo programas (jų modulius) ar kitas neformaliojo švietimo programas.
66. Kariūnai ir klausytojai, turintys kario statusą, studijų klausimais pavaldūs Akademijos viršininkui.
67. Į Akademiją priimamų asmenų skaičių pagal studijų programas ir pakopas nustato krašto apsaugos ministras.
68. Akademijos studentai, be įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
68.1. nutraukti ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atnaujinti studijas studento rašytiniu prašymu ir Akademijos viršininko įsakymu; studentas, nutraukęs studijas, gali gauti pažymą apie studijuotus dalykus ir jų įvertinimus;
69. Studentams Akademijos viršininko nustatytomis sąlygomis ir tvarka suteikiamos įstatymų nustatytos trukmės atostogos.
70. Studentų pareigos:
70.3. vykdyti Akademijos dėstytojų ir karinių instruktorių teisėtus reikalavimus, Akademijos viršininko įsakymus;
70.5. laikytis šio statuto, Akademijos vidaus tvarkos taisyklių, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų;
71. Kariūnas pašalinamas iš Akademijos šiais atvejais:
71.2. jeigu įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba jam skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti studijų;
71.6. jeigu dėl savo kaltės netenka teisės susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis arba jam tokia teisė negali būti suteikta;
71.7. studijas nutraukęs dėl krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka svarbiomis nepripažintų ir nuo kariūno valios nepriklausančių ir nepašalinamų aplinkybių;
72. Kariūnas atleidžiamas iš Akademijos šiais atvejais:
72.1. jeigu negali tęsti studijų dėl sveikatos būklės (karinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimu);
72.4. jeigu yra kariūno rašytinis prašymas dėl šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) mirties;
74. Studentai, išskyrus kariūnus, gali būti skatinami arba jiems skiriamos drausminės nuobaudos, įskaitant pašalinimą iš Akademijos, Akademijos viršininko nustatytais atvejais ir tvarka, įvertinus Akademijos studentų atstovybės siūlymus.
75. Akademijoje veikia ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija), kuri sprendžia studentų, išskyrus kariūnus, ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla. Komisija sudaroma 2 metams iš 3 Akademijos viršininko paskirtų Akademijos administracijos narių ir 3 Akademijos studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) skirtų studentų.
76. Komisija išnagrinėja gautą skundą ir priima sprendimą per 20 dienų nuo skundo gavimo. Komisijos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės Komisijos narių balsų dauguma. Su Komisijos sprendimu ginčo šalys supažindinamos pasirašytinai. Komisijos sprendimas per 7 dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Akademijos viršininkui, kurio sprendimas yra galutinis.
77. Klausytojų teisės, pareigos ir atsakomybė nustatomos Akademijos ir klausytojų susitarimais. Klausytojams drausminės nuobaudos, įskaitant pašalinimą iš Akademijos, skiriamos Akademijos viršininko nustatytais atvejais ir tvarka.
78. Iš Akademijos pašalinti, atleisti ar studijas nutraukę studentai gali atnaujinti studijas Akademijoje krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
79. Kariūnai ir klausytojai, turintys kario statusą, pažeistas savo teises gina Kariuomenės drausmės statute nustatyta tvarka, o kiti studijuojantys asmenys savo teises ir interesus gina kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
80. Akademijoje studentų interesams atstovauja ir studentų atstovybės funkcijas atlieka Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta ir pagal savo įstatus veikianti Akademijos studentų atstovybė, kuri savo veiklą grindžia teisėtumo, demokratijos, viešumo, skaidrumo, sąžiningumo, kolegialumo ir savivaldos principais.
81. Akademijos studentų atstovybė:
81.1. teikia Akademijos vadovybei pasiūlymus dėl studijų organizavimo, mokslo, drausmės, socialiniais ir kitais klausimais;
81.2. bendradarbiauja su Lietuvos studentų organizacijomis, kitais aukštųjų mokyklų savivaldos organais, taip pat asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis, veikiančiomis mokslo, meno, sporto ir kultūros srityse;
81.8. gali pareikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir ne vėliau kaip per 7 dienas raštu pareikalauti dar kartą svarstyti Akademijos viršininko priimtus sprendimus;
82. Kariūnų garbės teismas – kariūnų savivaldos organas, kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų laikomasi Karių etikos kodekso nuostatų, ugdyti kariūnų garbės sampratą ir skatinti juos garbingai elgtis.
83. Kariūnų garbės teismo sudarymo tvarką, garbės teismo procedūras ir darbo tvarką nustato Akademijos viršininkas.
TREČIASIS SKIRSNIS
KARIŪNŲ APRŪPINIMAS
85. Kariūnai studijų metu aprūpinami maistu pagal kariams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas fiziologines mitybos normas. Kariūnams, išleidžiamiems iš Akademijos teritorijos daugiau negu vienai parai savaitgaliui, atostogų ir kitais atvejais, nustatytais Akademijos vidaus tvarkos taisyklėse, už kiekvieną laisvą nuo tarnybos dieną išmokama kariams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
86. Kariūnams už kiekvieną dieną, kai reikia vykti į kitų mokyklų, kuriose jie mokomi, mokymo bazes, išmokama kariams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
87. Kariūnai, kuriems išmokamos kariams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos, tą dieną, už kurią išmokamos kompensacijos, maistu neaprūpinami.
88. Kariūnams kiekvieną mėnesį Akademijos vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka, atsižvelgiant į studijų rezultatus, mokama skirtingo dydžio stipendija. Sudarant stipendijų fondą, turintiesiems iki vienų metų karo tarnybos stažą skaičiuojama vienos bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI), nuo 1 iki 2 metų – 1,7 BSI, nuo 2 iki 3 metų – 2,4 BSI, nuo 3 iki 4 metų – 3,1 BSI, nuo 4 iki 5 metų – 3,8 BSI, didesnį kaip 5 metų – 4,5 BSI dydžio stipendija. Be šios stipendijos, kariūnams gali būti mokama tikslinė stipendija, kurią skiria fiziniai ar juridiniai asmenys. Tikslinės stipendijos mokėjimo sąlygas nustato tikslinę stipendiją skiriantis asmuo kartu su Akademijos viršininku.
90. Kariūnams kompensuojamos važiavimo visų rūšių motorinėmis transporto priemonėmis (išskyrus taksi) išlaidos: vykstant į stažuotę ir atgal; vykstant atlikti praktikos ir atgal; mokantis kitose mokyklose, kai reikia vykti į tų mokyklų mokymo bazes ir atgal; vykstant į artimų giminaičių laidotuves ir atgal; karo gydytojo siuntimu vykstant į sveikatos priežiūros ar reabilitacijos įstaigą ir atgal; vykstant atostogų į gyvenamąją vietą ir atgal. Važiavimo išlaidos kompensuojamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
91. Kariūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra kariūno rašytinis prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš Akademijai skirtų lėšų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
AKADEMIJOS PERSONALAS
93. Konkursą Akademijos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigoms skelbia ir organizuoja Akademijos viršininkas. Dėstytojais, mokslo darbuotojais ir kitais tyrėjais taip pat gali būti skiriami profesinės karo tarnybos kariai.
94. Dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius nei nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme, šių pareigybių konkursų organizavimo tvarką, dėstytojų atestavimo tvarką senato teikimu nustato Akademijos viršininkas.
VI SKYRIUS
AKADEMIJOS TURTAS IR LĖŠOS
96. Akademijos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą sudaro pastatai ir kitos materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektinio darbo rezultatai ir kitas teisėtai įgytas turtas. Šį turtą Akademija naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Akademijos personalas Akademijos turtu naudojasi vadovaudamasis Akademijos vidaus tvarkos taisyklėmis ir Akademijos viršininko įsakymais.
97. Akademijos veikla finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąmatą. Akademija gali turėti ir kitų teisėtai įgytų lėšų ir naudoti jas savo veiklai finansuoti.
98. Akademija planuoja, tvarko ir naudoja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitas gaunamas lėšas. Laikydamasi krašto apsaugos ministro nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų tikslinio paskirstymo ir nustatytų sandorių sudarymo apribojimų, Akademija turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti reikiamų medžiagų, prekių ir paslaugų, sudaryti kitus sandorius.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
100. Akademijos vidaus auditas atliekamas, buhalterinė apskaita tvarkoma krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
101. Akademijos valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.