LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL STĖGALIŲ GAMTINIO KOMPLEKSO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2015 m. balandžio 20 d. Nr. D1-319
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:
1. T v i r t i n u Stėgalių gamtinio komplekso gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
2.2.1. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-319
stėgalių gamtinio komplekso GAMTOTVARKOS PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Stėgalių gamtinio komplekso gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Dainavos giria daliai ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Dainavos giria daliai, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Šiam Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.
II SKYRIUS
TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas (toliau – Teritorija), yra Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Marcinkonių seniūnijoje. Teritorija yra Dzūkijos nacionaliniame parke. Bendras Teritorijos užimamas plotas yra 540 ha.
Teritorija užima dalį vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Dainavos giria (toliau – Dainavos girios BAST), kuri įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“. Teritorijoje aptinkamos šios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, įtrauktos į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva): 9010 Vakarų taiga, 9080 Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 Pelkiniai miškai, 91T0 Kerpiniai pušynai, 5130 Kadagynai; taip pat Teritorijoje aptiktos į Buveinių direktyvos II priedą įrašytos rūšys, kurių apsaugai įsteigta Dainavos girios BAST: vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina), ūdra (Lutra lutra).
Teritorija užima dalį paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Dainavos giria (toliau – Dainavos girios PAST), kuri nustatyta aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“. Teritorijoje aptinkamos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20, p.7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L, p. 193) (toliau – Paukščių direktyva), I priedą įrašytos lututės (Aegolius funereus).
Visą Teritoriją užima miškų ūkio paskirties žemė. Teritorijoje vyrauja normalaus drėgnumo nederlingi dirvožemiai, yra nemažai nesausintų pelkinių dirvožemių ir laikinai perteklinio drėgnumo dirvožemių. Teritorijoje plyti vidutinių ir stambių kopų masyvas, gūbriuotas, vietomis pereinantis į plokščius ir banguotus plotus, smėlingas, kai kur užpelkėjęs, miškingas, įtakojamas Ūlos slėnio. Teritorijoje antropogeninį kraštovaizdį sudaro anksčiau sausintos šlapynės, iš dalies išlikusi sausinimo įranga.
Gamtotvarkos plano rengimo metu buvo patikslinti teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir jų užimami plotai. Nustatytos 5 tipų natūralios buveinės, užimančios 271 ha bendrą plotą:
5130 Kadagynai. Teritorijoje šio tipo buveinė yra 23 kv. 10 skl. ir užima 12,6 ha plotą. Iki 2011 m. ši Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė Dzūkijos nacionaliniame parke nebuvo užregistruota. Buveinės būklė bloga, nes nustojus ganyti buveinė užauga pušimis;
9010 *Vakarų taiga. Ši buveinė Teritorijoje yra gausiausia ir užima 169,7 ha plotą. Rytinėje Teritorijos dalyje brandžiuose miškuose (6, 23, 48 kv.) telkiasi geriausios būklės buveinės su gerai išreikšta struktūra. Kitose Teritorijos dalyse dėl intensyvaus miško naudojimo tik dalis miškų atitinka šio tipo buveinių amžiaus ir natūralumo kriterijus, tačiau jų natūrali struktūra yra pažeista, trūksta negyvos medienos (stuobrių, virtuolių). Būklė patenkinama, nes dėl vykdomos ūkinės veiklos trūksta negyvos medienos, mažėja brandžių medžių;
9080 *Pelkėti lapuočių miškai Teritorijoje užima 30 ha. Šio tipo buveinės susitelkusios apsausintos Stėgalių pelkės pakraščiuose, daugiausia 47 ir 48 kv. Buveinių būklė gera, bet medžių amžius artėja prie kirtimo ribos, todėl dalis buveinių gali būti iškirsta. Buveinę neigiamai veikia ir pažeistas hidrologinis režimas;
91D0 *Pelkiniai miškai yra Teritorijos pietinėje dalyje, 111 kv. 4, 5 skl., kur užima nedidelį plotą – 2,4 ha. Buveinių būklė gera, tačiau stebimas kol kas dar nedidelis neigiamas pažeisto hidrologinio režimo poveikis;
91T0 Kerpiniai pušynai užima 56,3 ha. Labiausiai išplitę šiaurvakarinėje Stėgalių gamtinio komplekso dalyje. Šių buveinių būklė blogėja dėl vykdomos ūkinės veiklos, negyvos medienos trūkumo ir natūralios sukcesinės kaitos.
Gamtotvarkos plano rengimo metu nustatytos 6 augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas):
Vėjalandė šilagėlė. Saugomų rūšių sąrašo 2 (V) kategorija, Buveinių direktyvos II priedo rūšis. Aptikta šiaurinėje Teritorijos dalyje, kur auga 4 kereliai. Populiacijos būklė patenkinama, nes nedidelė;
Kalninė arnika (Arnica montana L.). Rūšis yra įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 2 (V) kategoriją. Šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje Teritorijos dalyse esančiuose pušynuose aptiktos 8 augavietės. Populiacijos būklė gera;
Šakotasis varpenis (Botrychium matricariifolium A. Br. ex Koch). Rūšis yra įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 1 (E) kategoriją. Aptiktos 2 augavietės su pavieniais žydinčiais individais centrinėje Teritorijos dalyje. Būklė patenkinama dėl per mažo gausumo;
Daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum (G. G. Gmel.) Rupr.). Rūšis yra įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategoriją. Aptikta Stėgalių ežerėlio šiaurinėje dalyje esančioje šlapioje pievoje, kur augo 10 individų. Augavietės būklė patenkinama dėl per mažo gausumo;
Statusis atgiris (Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank et Martius). Rūšis yra įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategoriją. Aptikta Teritorijos vakarinėje dalyje esančiame šlapiame miške. Populiacijos būklė gera;
Penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster (L.). Rūšis yra įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategoriją. Aptikta Teritorijos pietinėje dalyje, kurioje auga negausi populiacija. Būklė patenkinama.
Teritorijoje nustatyta 11 saugomų paukščių rūšių, iš kurių 7 įrašytos į Paukščių direktyvos I priedą ir 9 rūšys įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą:
Juodasis gandras (Ciconia nigra). Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 2 (V) kategoriją ir Paukščių direktyvos I priedą. Teritorijoje peri 1 pora, fiksuoti 2 apleisti lizdai. Būklė blogėjanti dėl brandžių medynų trūkumo;
Šaukštasnapė antis (Anas clypeata). Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategoriją. Stėgalių ežerėlyje stebėta perėjimo metu. Būklė neįvertinta;
Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus). Rūšis įrašyta ir į Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategoriją ir Paukščių direktyvos I priedą. Perėjimo metu stebėta Stėgalių ežerėlyje. Būklė neįvertinta;
Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Rūšis įrašyta į Paukščių direktyvos I priedą. Teritorijoje nereguliariai peri 1 pora. Būklė neįvertinta;
Vapsvaėdis (Pernis apivorus). Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategoriją ir Paukščių direktyvos I priedą. Teritorijoje nereguliariai peri 1 pora. Būklė patenkinama;
Vištvanagis (Accipiter gentilis). Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategoriją. Teritorijoje peri 1 pora. Būklė gera;
Pilkoji gervė (Grus grus). Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategoriją. Stėgalių ežerėlio pietinėje dalyje nereguliariai peri 1 pora. Būklė gera;
Griežlė (Crex crex). Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategoriją ir Paukščių direktyvos I priedą. Teritorijos centrinėse dalyse esančiose pievose fiksuoti 2 griežiantys patinai. Būklė vertinama kaip bloga, nes atviros buveinės užauga medžiais ir aukšta žoline augmenija;
Juodoji meleta (Dryopcopus martius). Rūšis įrašyta į Paukščių direktyvos I priedą. Teritorijoje reguliariai peri 2–3 poros. Būklė gera;
Uldukas (Columba oenas). Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategoriją. Teritorijoje nereguliariai peri 1 pora. Būklė patenkinama;
Lututė (Aegolius funereus). Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategoriją ir Paukščių direktyvos I priedą. Teritorijoje peri 3 poros, iš kurių 1 girdima nuolat toje pačioje vietoje, kitos girdimos nereguliariai. Būklė bloga, nes trūksta perėjimui tinkamų medžių su uoksais.
Teritorijoje aptinkamos 2 saugomų varliagyvių rūšys:
Raudonpilvė kūmutė. Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategoriją ir Buveinių direktyvos II priedą. Neršia Stėgalių ežerėlyje, kur suskaičiuota keliolikos „kūmuojančių“ patinų populiacija. Populiacijos būklė patenkinama, nes šiems varliagyviams svarbų Stėgalių ežerėlį ir aplinkines šlapynes neigiamai veikia pažeistas teritorijos hidrologinis režimas;
Česnakė (Pelobates fuscus). Rūšis įrašyta į Buveinių direktyvos II priedą. Teritorijoje aptinkama keliasdešimties individų populiacija, neršia Stėgalių ežerėlyje. Būklė patenkinama, nes šiems varliagyviams svarbų Stėgalių ežerėlį ir aplinkines šlapynes neigiamai veikia pažeistas teritorijos hidrologinis režimas.
Teritorijoje nustatytos 3 saugomos žinduolių rūšys:
Ūdra. Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 5 (Rs) kategoriją ir Buveinių direktyvos II priedą. Veiklos požymiai aptinkami prie Stėgalių ežerėlio ir kanalų. Būklė gera;
Baltasis kiškis (Lepus timidus). Rūšis įrašyta į Saugomų rūšių sąrašo 3 (R) kategoriją. Teritorijoje retas, vakarinėje dalyje aptinkami pavieniai veiklos požymiai. Būklė gera;
Vilkas (Canis lupus). Rūšis įrašyta į Buveinių direktyvos V priedą. Į Teritoriją užklysta pavieniai individai. Būklė patenkinama;
Didžiausia Teritorijoje esanti aplinkosauginė problema – Stėgalių ežerėlio hidrologinio režimo pažeidimas jį nusausinus. Tai neigiamai veikia ne tik Stėgalių gamtinio komplekso gamtines vertybes, bet ir sutrikdė Čepkelių valstybinio gamtinio ir Povilnio gamtinio rezervatų, Ūlos kraštovaizdžio draustinio hidrologinį režimą. Nusausinimas neigiamai veikia Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines 9080 *Pelkėti lapuočių miškai ir 91D0 *Pelkiniai miškai bei į Buveinių direktyvos II priedą ir Saugomų rūšių sąrašą įtrauktos ūdros ir varliagyvių: raudonpilvės kūmutės ir česnakės buveines. Pastarosios buveinė yra didžiausia ir svarbiausia Dzūkijos nacionaliniame parke. Teritorijoje esančių pievų ir Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės 5130 Kadagynai gamtosauginės problemos susijusios su užaugimu medžiais, krūmais ir aukštažoline augalija. Teritorijoje beveik visose pievose jau senokai nevykdomas tradicinis ūkininkavimas – ganymas ir šienavimas, kuris anksčiau palaikė buveinių struktūrą. Ūkininkaujama tik privačių sklypų ribose. Pakitusi pievų struktūra neigiamai įtakoja į Paukščių direktyvos ir Saugomų rūšių sąrašą įrašytų griežlių populiaciją. Miškų buveinėse 9010 *Vakarų taiga ir 91T0 Kerpiniai pušynai neigiamą įtaką daro vykdomi pagrindiniai ir intensyvūs sanitariniai kirtimai. Vykdant pastaruosius kirtimus yra pašalinami išdžiūvę, išvirtę ir pan. medžiai ir neužtikrinamas retoms rūšims reikalingos negyvos medienos kiekis. 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinių būklė Teritorijoje gera, bet medžių amžius artėja prie kirtimo ribos, todėl dalis buveinių gali būti iškirsta. Taip pat turi būti išlaikomas ir brandžių medynų procentinis kiekis lyginant su kitais medynais.
Teritorijoje numatytas įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-836 „Dėl stumbro (Bison bonasus L.) apsaugos plano tvirtinimo“ patvirtintas Stumbro apsaugos planas neprieštarauja Gamtotvarkos plano sprendiniams.
Visą Teritoriją užima miškų ūkio paskirties žemė. 84,43 proc. Teritorijos miškų yra valstybiniai, juos administruoja ir ūkinę veiklą organizuoja VĮ Varėnos miškų urėdija, o prižiūri – Marcinkonių girininkija. 2, 5 ir 6 kv. miškai ir 46 ir 47 miško kvartalų pievų 1,6 ha yra privatūs, jie sudaro 15,57 proc. bendro Teritorijos ploto. Teritorijoje Gamtotvarkos plano rengimo metu buvo 2 kertinės miško buveinės, kurios užėmė 13,77 ha plotą, ir 4 potencialios kertinės miško buveinės, kurios užėmė 7,43 ha plotą. Visos gamtotvarkos priemonės suplanuotos valstybinės reikšmės miškuose.
III SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, priemonių įgyvendinimo planas
3. Stėgalių gamtinio komplekso gamtotvarkos plano tikslai yra:
3.1. užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių su būdinga struktūra ir rūšine sudėtimi būklę ne mažesniame kaip 270 ha plote: 5130 Kadagynai ne mažesniame nei 12,5 ha plote, 9010 *Vakarų taiga ne mažesniame nei 169,5 ha plote, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai ne mažesniame ne 30 ha plote, 91D0 *Pelkiniai miškai ne mažesniame nei 2 ha plote, 91T0 Kerpiniai pušynai ne mažesniame nei 56 ha plote;
3.2. užtikrinti palankią į Buveinių direktyvos II priedą ir Saugomų rūšių sąrašą įrašytų gyvūnų populiaciją: ūdrų ne mažiau kaip 1 porą, raudonpilvės kūmutės ne mažiau kaip 12 individų, česnakės ne mažiau kaip 20 individų;
4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
4.1. atkurti Stėgalių ežerėlio ir šalia esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių 9080 *Pelkėti lapuočių miškai ir 91D0 *Pelkiniai miškai bei saugomų rūšių – ūdros, raudonpilvės kūmutės ir česnakės buveinių hidrologinį režimą;
4.2. atkurti ir geroje apsaugos būklėje išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę 5130 Kadagynai;
4.3. atkurti ir išsaugoti Stėgalių gamtiniame komplekse esančias griežlėms svarbias atviras pievų buveines;
IV SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Teritorijoje koordinuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Ji atsakinga už Teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija organizuoja šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano priemonių įgyvendinimą.
VĮ Varėnos miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą teritorijos valstybinės reikšmės miškuose. VĮ Varėnos miškų urėdija bendradarbiauja su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija įgyvendinant priemonių plano 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 3.1, 3.2, 4.1 ir 4.3 priemones.
Jeigu pasirenkama tvarkyti/prižiūrėti sutvarkytus tvarkymo plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, pareiškėju pagal šias priemones gali būti Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, VĮ Varėnos miškų urėdija tarpusavio susitarimu (kai deklaruotini plotai yra jos valdomoje miško žemėje), o pagal specialias sutartis su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija ir (ar) VĮ Varėnos miškų urėdija – ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys. Prioritetas deklaruoti tvarkomus/prižiūrimus tvarkymo plotus teikiamas faktinį Teritorijos tvarkymą/priežiūrą atliekančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pagal kompetenciją Teritorijoje vykdo Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo kontrolę ir kitas Gamtotvarkos planu jai priskirtas funkcijas. Direkcija kartu su VĮ Varėnos miškų urėdija vykdo tvarkymo darbų priežiūrą, pritaikytų miškotvarkos priemonių monitoringą.
V SKYRIUS
IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiami Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos biudžeto, ES struktūrinių fondų lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. Siekiant tvarkyti/prižiūrėti sutvarkytas Gamtotvarkos plane numatytas teritorijas, gali būti naudojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšos.
VI SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) tvarka
8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją, sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms.
9. Už Gamtotvarkos plano peržiūrėjimą atsakinga Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir tikslinamas kas trejus metus nuo jo įgyvendinimo pradžios, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą pagal Tvarkos aprašo 3 priede esančias rekomendacijas. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, ypatingai, jeigu jie vertino saugomų rūšių ir buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengta peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis.
10. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
10.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
10.6. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimo poveikis saugomoms Teritorijos gamtos vertybėms, vadovaujantis jų būkle;
11. Jeigu įgyvendinant patvirtintą Gamtotvarkos planą paaiškėja, kad mažėja saugomų rūšių gausa, blogėja buveinių būklė arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę, atsiranda naujų aplinkybių, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija inicijuoja patvirtinto dokumento pakeitimą.
12. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (9010 *Vakarų taiga, 91T0 Kerpiniai pušynai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai, 5130 Kadagynai) ir rūšių (griežlės, lututės, raudonpilvės kūmutės ir česnakės) stebėsena turi būti atliekama jų radavietėse pagal metodikas, nurodytas Pagrindžiamojoje informacijoje. Jų stebėsena turi būti atliekama ne rečiau, kaip kas trejus metus, t. y. prieš pat arba ne anksčiau kaip vienerius metus prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą.
Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta ir Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“ (toliau – VAMP). Todėl, jeigu ataskaitiniame laikotarpyje Teritorijoje vykdoma jų stebėsena ir pagal VAMP, Direkcija peržiūros ataskaitoje pagal galimybes panaudoja ir tokius duomenis.
13. Siekiant tinkamo Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikio saugomoms gamtos vertybėms, ne rečiau kaip prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą būtina įvertinti, ar vykdomos gamtotvarkos ir miškų ūkio veiklos pobūdis bei intensyvumas yra tinkami saugomų gamtos vertybių atžvilgiu.
Už visos stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.
14. Trečiaisiais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais, toliau šeštaisiais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais, visos Stėgalių gamtiniame komplekse esančios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės turėtų būti pakartotinai kartografuotos ir nustatyti jų užimami plotai. Ši informacija įtraukiama į peržiūrą.
15. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, jeigu blogėja saugomų buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių ir blogėja jų buveinių būklė, surandami efektyvesni būdai palankiai jų apsaugos būklei užtikrinti, atsirado kitų nenumatytų aplinkybių, dėl kurių Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimas tampa netikslingas ar neįmanomas.
PASTABA: *ženklu pažymėti prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.
Stėgalių gamtinio komplekso
Gamtotvarkos plano priedas
GAMTOTVARKOS PLANO priemonių įgyvendinimo planas
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai 2 |
Galimos alternatyvos |
| 1. Atkurti Stėgalių ežerėlio ir šalia esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių 9080 *Pelkėti lapuočių miškai ir 91D0 *Pelkiniai miškai bei saugomų rūšių – ūdros, raudonpilvės kūmutės ir česnakės buveinių hidrologinį režimą |
1.1. parengti Stėgalių ežerėlio hidrologinio režimo atkūrimo techninį projektą |
VĮ Varėnos miškų urėdija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija |
I metais |
I |
|
| 1.2. įgyvendinti Stėgalių ežerėlio hidrologinio rėžimo atkūrimo techninį projektą 1 |
VĮ Varėnos miškų urėdija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija |
III–IV metais |
I |
|
|
| 2. Atkurti ir geroje apsaugos būklėje išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę 5130 Kadagynai |
2.1. šalinti pušis iš kadagynų buveinės 1 |
VĮ Varėnos miškų urėdija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija |
I metais |
I |
Galvijų ganymas |
| 2.2. reguliariai šalinti pušų savaiminukus iš kadagynų buveinės 1 |
VĮ Varėnos miškų urėdija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija |
III, VI ir IX metais |
I |
||
| 3. Atkurti ir išsaugoti Stėgalių gamtiniame komplekse esančias griežlėms svarbias atviras pievų buveines |
3.1. išskirsti medžius ir krūmus, pašalinti susidariusią biomasę 1 |
VĮ Varėnos miškų urėdija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija |
I metais |
I |
|
| 3.2. išpjauti atžalas ir pašalinti susidariusią biomasę 1 |
VĮ Varėnos miškų urėdija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija |
II ir III metais |
I |
|
|
| 3.3. reguliariai šienauti ir pašalinti susidariusią biomasę |
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija |
II, IV, VI, VIII ir X metais |
I |
Galvijų ganymas |
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai |
Galimos alternatyvos |
| 4. Atkurti ir išsaugoti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių 9010 *Vakarų taiga ir 91T0 Kerpiniai pušynai struktūrą, pagerinti lutučių perėjimo sąlygas ir pagausinti negyvos medienos kiekį
|
4.1. organizuoti Teritorijai aktualių aplinkosauginių reikalavimų, nurodytų Pagrindžiamojoje informacijoje, suderinimą ir integravimą į VĮ Varėnos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą kartu su specialiai pažymėtomis (1) Gamtotvarkos plano priemonėmis |
VĮ Varėnos miškų urėdija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija |
I metais |
I |
|
| 4.2. pagaminti ir iškelti 9 lututei tinkamus inkilus Pagrindžiamojoje informacijoje nurodytose vietose |
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija |
I metais |
II |
|
|
| 4.3. reguliuoti miškinių kiaunių populiacijos gausumą |
VĮ Varėnos miškų urėdija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija |
I–X metais |
I |
|
1 Priemonės, kurios turi būti integruojamos į VĮ Varėnos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą;
2 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios.