Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO
NR. I-857 10, 12, 17, 18 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1657
2018 m. spalio 31 d. Nr. 1087
Vilnius
Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 10, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1657 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte pateiktas pasiūlymas suteikti teisę ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai (toliau – ūkininkai), per kalendorinius metus gaminti ne daugiau kaip 1000 litrų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 65 procentų, ir juos parduoti prieštarauja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslui – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, taip pat šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems valstybės alkoholio kontrolės politikos principams – remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą, skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą. Be to, Įstatymo projektas taip pat neatitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 49 punkto nuostatų, kuriomis siekiama įvairiomis priemonėmis mažinti alkoholio pasiūlą ir alkoholinių gėrimų prieinamumą.
2. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio produktai yra specifinės prekės, kurių vartojimas kenkia žmonių sveikatai, Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklai, susijusiai su minėtais produktais, yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas ir šių produktų gamyba ir prekyba yra licencijuojama. Įstatymo projektu siūloma vienai grupei gamintojų ir prekybininkų netaikyti šio valstybinio reglamentavimo režimo, t. y. siekiama leisti ūkininkams gaminti ir parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 65 procentų, netaikant reikalavimo įsigyti alkoholio produktų gamybos ir mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų.
Taip pat ūkininkų pagamintiems alkoholiniams gėrimams nebūtų taikomi alkoholio produktų saugos, kokybės, laikymo, gabenimo, prekybos ir kiti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Be to, ūkininkų pagamintiems alkoholiniams gėrimams nebūtų taikomi ir Europos Sąjungos teisės aktuose (2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL 2008 L 39, p. 16), 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (OL 2014 L 84, p. 14) ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriame iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18)) nustatyti reikalavimai alkoholinių gėrimų gamybai, klasifikavimui ir prekybai.
Todėl ūkininkai galėtų gaminti alkoholinius gėrimus, kurie neatitiktų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir keltų pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai.
3. Priėmus Įstatymo projektą, nebūtų užtikrinta juo ūkininkams leidžiamos veiklos priežiūra, nes Įstatymo projekte ūkininkams nenustatoma atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Nors Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūloma papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnį, tačiau jame nustatomos tik priežiūros institucijos, kurios galėtų skirti baudas ūkininkams, bet nenurodomi konkretūs pažeidimai ir už juos siūlomos ekonominės sankcijos. Be to, pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą ūkininko sąvokos apibrėžtį ūkininkas yra fizinis asmuo. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas fiziniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Todėl Įstatymo projekto 5 straipsnyje teikiamas siūlymas prieštarauja ir Alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
4. Ūkininkai, norintys gaminti alkoholinius gėrimus ir jais prekiauti, turėtų vadovautis bendromis ir visiems subjektams taikomomis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis, t. y. įsteigti juridinį asmenį, įsigyti atitinkamas licencijas ir gaminti alkoholinius gėrimus, atitinkančius saugos, kokybės ir kitus šiame įstatyme bei jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o už jų nesilaikymą jiems turėtų būti taikomos bendros atsakomybę reglamentuojančios taisyklės.