Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. BIRŽELIO 28 D. NUTARIMO NR. 801 „DĖL IŠMOKŲ VAIKAMS SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2019 m. kovo 13 d. Nr. 246
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ ir preambulę išdėstyti taip:
2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintus Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus:
2.1. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato kreipimosi dėl Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytų išmokų (toliau – išmokos), jų skyrimo ir mokėjimo tvarką, dokumentus, būtinus išmokoms gauti, užsienio valstybės mokymo įstaigų mokymo programų atitikties Išmokų vaikams įstatymo
6 straipsnyje nurodytoms programoms nustatymo tvarką, faktinės gyvenamosios vietos nustatymo tvarką, bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo ir su juo bendrai gyvenančių asmenų duomenų apie gautas pajamas patikrinimo ir informavimo apie sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą tvarką.“
2.2. Papildyti 11 punktu:
2.3. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. Fiziniai asmenys dėl išmokų, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu asmenų gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jie neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją. Jeigu vaikų (asmenų), besimokančių užsienio valstybės mokymo įstaigoje pagal mokymo programas, atitinkančias Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas, gyvenamoji vieta iki išvykstant mokytis nebuvo deklaruota ir jie nebuvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui vaikai (asmenys) kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje jie iki išvykimo faktiškai gyveno, administraciją. Juridiniai asmenys dėl išmokų, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruota juridinio asmens buveinė, administraciją.
Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta iki 2006 m. gruodžio 31 d. imtinai, išskyrus tuos, kuriems, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, išmoka nemokama, globėjai (rūpintojai) dėl globos (rūpybos) išmokos ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje globėjai (rūpintojai) Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu globėjų (rūpintojų) gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jie neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją, juridiniai asmenys – į savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruota juridinio asmens buveinė, administraciją.
Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 d. imtinai, globėjai (rūpintojai) dėl globos (rūpybos) išmokos ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo kreipiasi į savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui nustatyta globa (rūpyba), administraciją.
Turintys teisę gauti globos (rūpybos) išmoką asmenys, besimokantys Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra mokykla, administraciją. Asmenys, besimokantys ar studijuojantys užsienio valstybės mokymo įstaigoje, dėl globos (rūpybos) išmokos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravę gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją. Jeigu iki išvykstant mokytis ar studijuoti į užsienio valstybės mokymo įstaigą asmenų gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota ir jie nebuvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jie kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje iki išvykimo faktiškai gyveno, administraciją.
Vaiko tėvų įgalioti asmenys dėl išmokų kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje vaiko tėvas ar motina Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu nė vienas iš vaiko tėvų nedeklaravęs gyvenamosios vietos arba nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra deklaruota vaiko gyvenamoji vieta arba jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nedeklaruota arba jeigu jis neįtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokų vaiko tėvų įgalioti asmenys kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra faktinė vaiko gyvenamoji vieta, administraciją.
Asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Išmokų vaikams įstatymas, jeigu nė vienas iš vaiko tėvų ir vaikas nedeklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą bei faktiškai negyvena Lietuvos Respublikoje, dėl išmokų kreipiasi į savivaldybės, kurioje vienas iš tėvų dirba, administraciją.
Asmenų, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravusių gyvenamosios vietos ir neįtrauktų į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, faktinė gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis asmens, pateikusio prašymą gauti išmoką (toliau – pareiškėjas), pateikta informacija ir duomenimis, taip pat valstybės, žinybiniuose registruose arba valstybės, savivaldybių informacinėse sistemose esančiais duomenimis, pagrindžiančiais asmenų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.
Tais atvejais, kai, įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją ir duomenis apie gyvenamąją vietą, paaiškėja, kad jie netikslūs ar klaidingi, ir (ar) valstybės, žinybiniuose registruose arba valstybės, savivaldybių informacinėse sistemose nėra duomenų apie pareiškėją, gyvenamoji vieta patikrinama savivaldybės administracijos socialinių darbuotojų ir (ar) kitų savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar savivaldybės administracijos darbuotojų ir surašomas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas.“
2.4. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9. Dėl išmokų skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiką auginančių tėvų (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjas (rūpintojas), pats pilnametis asmuo, turintis teisę gauti išmoką, arba visiškai veiksniu (emancipuotu) pripažintas ar susituokęs nepilnametis vaikas, turintis teisę gauti išmoką, vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, arba šių asmenų įgalioti asmenys, taip pat neveiksnių šioje srityje asmenų globėjai.“
2.5. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Kreipiantis dėl bet kurios Išmokų vaikams įstatyme nustatytos išmokos, būtina pateikti asmens, turinčio teisę gauti išmoką, tapatybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai dėl atitinkamos išmokos skyrimo kreipiamasi elektroniniu būdu, jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos prašymą skirti atitinkamą išmoką. Fizinio ar juridinio asmens, turinčio teisę gauti išmoką, įgaliotas asmuo turi pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai dėl atitinkamos išmokos skyrimo kreipiamasi elektroniniu būdu, jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga, dokumentus, nurodytus Nuostatų III skyriuje, ir įgaliojimą.
Jei dėl atitinkamos išmokos skyrimo kreipiasi asmenys, kurie pripažinti ribotai veiksniais šioje srityje, jie turi pateikti savivaldybės administracijai dokumentus, nurodytus Nuostatų III skyriuje, ir dokumentus, patvirtinančius rūpybos nustatymą ir rūpintojo paskyrimą, bei rūpintojo sutikimą dėl asmens, kuris pripažintas ribotai veiksniu šioje srityje, kreipimosi skirti išmoką.
Jei dėl išmokos vaikui skyrimo kreipiasi vaikai nuo 14 iki 18 metų, jie turi pateikti savivaldybės administracijai dokumentus, nurodytus Nuostatų III skyriuje, ir vieno iš vaiką auginančių tėvų ar rūpintojų laisvos formos sutikimą dėl vaiko kreipimosi skirti išmoką.
Jei dėl atitinkamos išmokos skyrimo kreipiasi vaiko tėvas ar motina, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, jie turi pateikti savivaldybės administracijai dokumentus, nurodytus Nuostatų III skyriuje, ir teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.“
2.6. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Kreipiantis dėl išmokos vaikui skyrimo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į išmoką (toliau – aplinkybės), būtina:
12.1. pateikti mokymo įstaigos pažymą, jeigu 18–24 metų asmuo mokosi, ir šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose. Jei vaikas (asmuo) mokosi užsienio valstybės mokymo įstaigoje, būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius mokymąsi pagal mokymo programas, atitinkančias Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas. Savivaldybių administracijos užsienio valstybės mokymo įstaigų mokymo programų atitiktį Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio
1 dalyje nurodytoms mokymo programoms nustato įvertinusios pareiškėjo dokumentuose pateiktą informaciją apie mokymo įstaigą, mokymo dalykus, besimokančio asmens amžių ir (ar) kitą informaciją, leidžiančią nustatyti, kad asmuo mokosi pagal nustatytas programas. Jeigu pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus savivaldybių administracijos negali nustatyti užsienio valstybės mokymo įstaigos mokymo programos atitikties Išmokų vaikams įstatymo
6 straipsnio 1 dalyje nustatytoms mokymo programoms, jos raštu per 5 darbo dienas nuo dokumentų, patvirtinančių mokymąsi užsienio valstybės mokymo įstaigoje, gavimo savivaldybės administracijoje dienos kreipiasi į Studijų kokybės vertinimo centrą;
12.2. pateikti dirbančių (taip pat savarankiškai dirbančių) pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kreipimosi mėnesį ir (ar) už laikotarpį, pagal kurį apskaičiuojamos vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų mėnesio pajamos išmokai gauti, kaip nustatyta Išmokų vaikams įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje, gautų pajamų dydį patvirtinančius dokumentus;
12.3. prašyme pažymėti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
17 straipsnio 1 dalyje ir tenkančių vienam asmeniui per mėnesį, dydį, apskaičiuotą pagal praėjusių kalendorinių metų pajamas, gautas iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos;
12.4. jei pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas (rūpintojas) ir su juo bendrai gyvenantys asmenys neturėjo teisės gauti išmokos vaikui, pajamoms sumažėjus, pateikti per praėjusius 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų gautų pajamų, nustatytų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, dydį patvirtinančius dokumentus;
12.8. pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduotą neįgalumo pažymą ar kitus dokumentus, patvirtinančius vaiko neįgalumą, jeigu šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose.“
2.7. Papildyti 15.4. papunkčiu:
„15.4. pateikti mokymo įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo mokosi ar studijuoja, jeigu vienkartinė išmoka įsikurti naudojama studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti ar mokymosi priemonėms įsigyti, arba darbo sutartį ar kitus dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo dirba, jeigu vienkartinė išmoka įsikurti naudojama darbo priemonėms įsigyti. Šių dokumentų pateikti nereikia, jeigu duomenys apie mokymąsi, studijavimą ar darbą yra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose;“.
2.8. Papildyti 15.5 papunkčiu:
„15.5. pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę, jeigu vienkartinė išmoka įsikurti naudojama automobiliui įsigyti. Šio dokumento pateikti nereikia, jeigu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro tvarkomi duomenys gaunami pagal duomenų teikimo sutartį.“
2.9. Pakeisti 17.2. papunktį ir jį išdėstyti taip:
„17.2. mokymo įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, doktorantūroje ar rezidentūroje, arba, baigus mokslus ar studijas, mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą. Šių dokumentų pateikti nereikia, jeigu duomenys apie mokymąsi yra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose;“.
2.10. Pakeisti 23 punktą ir jį išdėstyti taip:
„23. Apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų vidutines pajamas, tenkančias vienam asmeniui per mėnesį, skaičiuojamos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos gautos pajamos:
23.1. išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jeigu iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų pajamų yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
23.2. įskaitant kalendoriniais metais ar laikotarpiu, pagal kurį skaičiuojamos pajamos teisei į išmoką vaikui nustatyti, gautas sumas į pajamas tų mėnesių, kuriais jos išmokėtos;
23.4. neįskaitant globojamo vaiko, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, gautų pajamų į globėjų (rūpintojų) gautas pajamas ir nenustatant jam tenkančios pajamų dalies; į bendrai gyvenančių asmenų auginamų vaikų skaičių globojamas vaikas įskaitomas. Jeigu kreipiantis dėl išmokos vaikui bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų skaičius pasikeitęs, palyginti su laikotarpiu, pagal kurį skaičiuojamos gautos pajamos teisei į išmoką nustatyti, vidutinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, apskaičiuojamos sudedant kiekvieno kreipimosi metu bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų sudėtyje esančio asmens pajamas, gautas per vertinamą laikotarpį arba šio laikotarpio dalį tų asmenų, kurie bendrai gyvenančiais asmenimis tapo per vertinamą laikotarpį, ir dalijant pajamų sumą iš kreipimosi metu nurodyto asmenų skaičiaus ir 12 mėnesių laikotarpio;
23.5. pajamas iš žemės ūkio veiklos skaičiuojant pagal šios veiklos apskaitos dokumentus, netaikant pajamų nustatymo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus arba pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų;
23.6. skaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų gautas pajamas tuo laikotarpiu, pagal kurį nustatoma teisė į išmoką vaikui, jeigu kreipiamasi dėl išmokos mokėjimo už praėjusį laikotarpį;
23.7. skaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamas, gautas vykdant individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, atskaičius leidžiamus atskaitymus;
23.8. įskaitant gautą socialinę pašalpą ir neįskaitant išmokos vaikui, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijų;
2.11. Pakeisti 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24. Pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 25 dienos socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) valdytojas, vadovaudamasis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro, pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) užklausą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos turimų duomenų apie bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų, kurių auginamiems ir (ar) globojamiems vaikams naujai per praėjusį laikotarpį paskirta išmoka vaikui, gautas pajamas. Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikiama užklausa dėl globojamo vaiko, kuriam mokama globos (rūpybos) išmoka ir (ar) našlaičių pensija, ir bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų, gaunančių socialinę pašalpą arba socialinę paramą mokiniams, duomenų.“
2.12. Pakeisti 27 punktą ir jį išdėstyti taip:
„27. Savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą skirti išmokas:
27.1. jas moka, iki atsiranda aplinkybių, turinčių įtakos išmokos dydžio pasikeitimui, išmokos mokėjimo sustabdymui ar nutraukimui;
27.2. skiria ir moka išmoką vaikui, nustatytą Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, išskyrus išmoką, skiriamą neįgaliam vaikui, iki vaikui sukaks 18 metų. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip
18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis per Išmokų vaikams įstatymo
18 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir pateikti dokumentus, nurodytus Nuostatų
III skyriuje;
27.3. skiria ir moka išmoką vaikui, nustatytą Išmokų vaikams įstatymo
6 straipsnio 1 dalyje, neįgaliam vaikui neįgalumo laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks
18 metų. Jeigu, pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui, neįgalumo lygis nustatytas pakartotinai ar pratęstas, savivaldybės administracijai gavus iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenis apie neįgalumo nustatymą ar pratęsimą arba išmokos gavėjui pateikus dokumentus, nurodytus Nuostatų 12.8 papunktyje, išmokos (1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio) mokėjimas vaikui iki 18 metų tęsiamas be atskiro prašymo. Jeigu, pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui, neįgalumo lygis nėra pakartotinai nustatytas ar pratęstas, išmokos (1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio) mokėjimas vaikui iki 18 metų tęsiamas be atskiro prašymo. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui, jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), dėl tolesnio išmokos vaikui (1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio) skyrimo asmuo turi teisę kreiptis per Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir pateikti dokumentus, nurodytus Nuostatų III skyriuje;
27.4. papildomai skiria ir moka išmoką vaikui, nustatytą Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 12 mėnesių arba trumpesnį laikotarpį, jeigu vaikas sukanka Išmokų vaikams įstatymo nustatytą amžių, iki kurio gali būti mokama išmoka, arba ši išmoka pradedama mokėti ir kitam tų pačių bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) auginamam ir (ar) globojamam vaikui, suvienodinant jau mokamos ir kitam vaikui skiriamos išmokos mokėjimo laikotarpį. Pasibaigus papildomai paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui, dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis per Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir pateikti dokumentus, nurodytus Nuostatų III skyriuje;
27.5. papildomai skiria ir moka išmoką vaikui, nustatytą Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kol ne mažiau kaip trys bendrai gyvenančių asmenų vaikai įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį arba kol globėjas (rūpintojas) augina ir (ar) globoja ne mažiau kaip tris vaikus. Papildomai skiriant išmoką vaikui, nustatytą Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, bendrai gyvenančių asmenų pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, neturintys teisės į išmoką, bet įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, priskaičiuojami prie bendrai gyvenančių asmenų auginamų vaikų;
27.6. skiria ir moka išmoką vaikui vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjui (rūpintojui), emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, vaikui nuo 14 iki 18 metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, ar pilnamečiam asmeniui, turinčiam teisę gauti išmoką. Jei bendrai gyvenantys asmenys turi teisę į papildomai skiriamą išmoką vaikui, nustatytą Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte, prašymą dėl išmokos skyrimo turi pateikti vienas iš bendrai gyvenančių asmenų;
27.7. skiria ir moka išmokas asmenims, nurodytiems Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, išskyrus Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus asmenis, iki asmenų, besikreipiančių dėl išmokų, dokumentų, patvirtinančių jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, iki asmuo turi teisę gauti išmoką. Jeigu, paskirtos išmokos mokėjimo laikotarpiui pasibaigus, išmokos gavėjai pateikia savivaldybės administracijai dokumentus, patvirtinančius jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, sprendimą skirti ir mokėti priklausančias išmokas savivaldybės administracija priima be atskiro prašymo;
27.8. sustabdo išmokos mokėjimą, jeigu nepateikiamos Nuostatų 12.1, 14.7 ir 14.9 papunkčiuose nurodytos pažymos, jei šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose arba valstybės informacinėse sistemose, iki pažymos bus pateiktos;
27.9. globos (rūpybos) išmoką moka šeimynai, globos centrui ar socialinės globos įstaigai, jeigu besimokantis vyresnis negu 18 metų asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimynoje, globos centre ar socialinės globos įstaigoje, kurioje iki pilnametystės jam buvo nustatyta globa (rūpyba);
27.10. informuoja išmokos gavėją apie priimtą sprendimą nutraukti išmokos mokėjimą asmens prašyme nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos;
27.11. išskaičiuoja iš išmokų, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą, dėl gavėjo kaltės permokėtą išmokos sumą, kol ji bus visa išskaičiuota. Jeigu išmokos mokėjimas nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, išmokos gavėjas bei savivaldybės administracija susitaria ir sudaro sutartį dėl permokėtos išmokos sumos grąžinimo, o nesusitarus negrąžinta ar neišskaičiuota permokėta išmokos suma išieškoma teismo tvarka, jeigu, įvertinus savivaldybės administracijos specialistų, atliekančių veiksmus dėl išmokos permokos išieškojimo teismo tvarka, darbo valandinį įkainį, veiksmams atlikti skiriamą darbo laiką ir su šiais veiksmais susijusias kitas išmokų vaikams administravimo išlaidas, su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos;
2.13. Pakeisti antrąjį 29 punktą ir jį išdėstyti taip:
„Jeigu vaikas (asmuo) išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre ir gauna našlaičių pensiją ir (arba) vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, jam mokama globos (rūpybos) išmoka, lygi skirtumui tarp 2 bazinių socialinių išmokų dydžių bei gaunamos našlaičių pensijos ir (arba) vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio.“
2.14. Pakeisti 37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37. Išmoka, išskyrus išmoką vaikui, kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje, globos centre ar socialinės globos įstaigoje, pervedama per Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotą kredito įstaigą ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją į pareiškėjo nurodytą asmeninę, šeimynos, globos centro, socialinės globos įstaigos ar vaiko vardu atidarytą sąskaitą. Jei vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje, globos centre ar socialinės globos įstaigoje, išmoka vaikui pervedama į vaiko vardu atidarytą sąskaitą. Išmokų gavėjams, gyvenantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmokos gali būti išmokamos savivaldybių administracijų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktose mokėjimo įstaigose (jų padaliniuose). Išmoka gali būti mokama savivaldybės kasoje. Išmokos gavimo būdą, išskyrus atvejus, nurodytus Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnyje ir 24 straipsnio 3 punkte, pasirenka jos gavėjas, jo įgaliotas asmuo, taip pat neveiksnaus ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens globėjas ar rūpintojas, vienas iš asmens, kuriam paskirta išmoka, tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas.“
2.15. Pakeisti 40 punktą ir jį išdėstyti taip:
„40. Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus tuos atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 2 bazinių socialinių išmokų dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui. Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu vienkartinė išmoka įsikurti pervedama viso dydžio arba dalimis tiesiogiai kredito teikėjui, būsto savininkui, automobilio pardavėjui, darbų atlikėjui, kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius būsto įsigijimą, automobilio įsigijimą, baldų, namų apyvokos reikmenų ar vaizdo ir garso, buitinės technikos įsigijimą, būsto nuomą, atliktus remonto darbus ir pan., ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pateikimo dienos. Ši išmoka turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos, o nepanaudotą išmokos sumą savivaldybės administracija grąžina į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.“
2.16. Papildyti 47 punktu:
„47. Išmokų vaikams skyrimo procedūroje dalyvaujantys ir išmokas vaikams mokantys subjektai privalo užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas atitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.“
3. Nustatyti, kad:
3.1. pasibaigus Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos išmokos vaikui, paskirtos iki 2018 m. gruodžio 31 d. vaikui iki 2 metų, mokėjimo laikotarpiui, sprendimą skirti ir mokėti priklausančią išmoką savivaldybės administracija priima be atskiro išmokos gavėjo prašymo, ir išmokos mokėjimo laikotarpis suvienodinamas su jau paskirtos ir kitiems bendrai gyvenančių asmenų vaikams mokamos išmokos mokėjimo laikotarpiu;