LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1-309 „Dėl elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2022 m. gegužės 12 d. Nr. 1-157
Vilnius
P a k e i č i u Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 113 punktą ir jį išdėstau taip:
„113. Gatvėse ir aikštėse, kur tankus požeminių komunikacijų tinklas, 10 ir daugiau kabelių, kabelių linijoms turi būti įrengti kolektoriai, kabelių tuneliai arba kanalai. Kertant didelio eismo intensyvumo kelius, gatves ir aikštes, kabeliai turi būti klojami blokuose arba plastikiniuose vamzdžiuose.“
2. Pakeičiu 159 punktą ir jį išdėstau taip:
„159. KL gylis nuo išlyginto žemės paviršiaus 110–400 kV įtampos kabeliams turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m, o klojant mažesniame gylyje turi būti naudojamos specialios apsaugos priemonės, 35 kV įtampos kabeliams – ne mažesnis kaip 1 m, iki 10 kV įtampos kabeliams – 0,7 m, 110–400 kV įtampos kabeliai tiesiogiai žemėje (išskyrus sankirtas) neturi būti tiesiami giliau kaip 2 m, o 0,4–35 kV – ne giliau kaip 1,5 m. 6–10 kV įtampos kabeliai įvaduose į pastatus, transformatorines, skirstyklas ir sankirtos su požeminiais statiniais vietose, ne ilgesniame kaip 5 m ilgio ruože, turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,5 m gylyje. Iki 1000 V įtampos kabeliai tose vietose, kur yra požeminiai vamzdynai, nepakankamas grunto storis ir pan., turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 0,35–0,7 m gylyje, nurodant tas vietas projekte. Per gatves, aikštes ir kelius iki 35 kV įtampos kabeliai turi būti tiesiami ne mažesniame gylyje kaip nustato kelių techniniai norminiai dokumentai. Ariamose žemėse 0,4–35 kV įtampos kabeliai turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 1 m gylyje. Tiesiant kabelius tranšėjose, po kabeliu ir ne mažiau kaip 10 cm virš jo, neturi būti akmenų, kurių skersmuo didesnis kaip 3 cm, statybinių šiukšlių, šlako ar sukietėjusio molio. Kitu atveju po kabeliu ir (ar) virš jo turi būti pilamas ne mažesnio kaip 10 cm storio smėlio arba kitos smulkios frakcijos grunto sluoksnis be akmenų, statybinių šiukšlių ir šlako. Tiesiant kabelius netranšėjiniu būdu turi būti pasirinkta neakmenuota vietovė be statybinių šiukšlių ir šlako, jeigu kabelio tiesimo ruože yra kitų inžinerinių požeminių komunikacijų – šiuos darbus būtina suderinti su kitų inžinerinių požeminių komunikacijų savininkais ar valdytojais. Urbanizuotose teritorijose iki 1000 V įtampos požeminiai kabeliai gali būti tiesiami virš 6–10 kV įtampos požeminių kabelių. Šiuo atveju iki 1000 V įtampos požeminiai kabeliai turi būti apsaugoti plastikiniais vamzdžiais, o vertikalus atstumas tarp 1000 V įtampos požeminių kabelių ir 6–10 kV įtampos požeminių kabelių turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Kabelių tiesimo būdas turi būti nurodomas projektiniuose sprendiniuose.“
3. Pakeičiu 160 punktą ir jį išdėstau taip:
„160. Tranšėjose nutiestų kabelių apsauga nuo mechaninių pažeidimų priklauso nuo kabelių svarbos, įtampos, paklojimo gylio ir vietos. Kabelių apsaugos priemonių (apsauginių juostų) mechaninis atsparumas turi būti ne mažesnis kaip 6 MPa:
160.1. 110 kV ir aukštesnės įtampos kabeliai turi būti uždengti iš viršaus ne plonesnėmis kaip 50 mm gelžbetoninėmis arba specialiomis polimerinėmis apsauginėmis plokštėmis, sankirtų su gatvėmis (keliais) vietose ne plonesnėmis kaip 120 mm gelžbetoninėmis apsauginėmis plokštėmis. Kabelių linijų susikirtimo vietose su gatvėmis (keliais), kur negalimas kabelių tiesimas tranšėjiniu būdu, kabeliai turi būti tiesiami aukšto tankio polietileno (HDPE) vamzdžiuose, o sankirtų su geležinkelių keliais vietose kabeliai turi būti klojami aukšto tankio polietileno (HDPE) vamzdžiuose įvertuose į metalinį dėklą.
160.2. 6–35 kV įtampos kabeliai urbanizuotose teritorijose turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų uždengiant juos plokštėmis arba 1,5–5 mm storio apsauginėmis juostomis 0,10–0,15 m atstumu virš kabelio arba kabeliai turi būti tiesiami plastikiniuose vamzdžiuose. Vieno kabelio apsauginės juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, dviejų kabelių – 200 mm. Naudojant apsaugines juostas, ne mažesniame kaip 0,3 m nuo žemės paviršiaus kiekvienam lygiagrečiai paklotam kabeliui tiesiama ne plonesnė kaip 0,5 mm storio signalinė juosta su užrašu „Dėmesio! Kabelis“.
160.3. Nutiestus nedirbamose žemėse 6–10 kV įtampos kabelius ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje, o 35 kV įtampos – ne mažesniame kaip 1 m gylyje apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, kabelių nereikalaujama, tačiau ne mažesniame kaip 0,3 m gylyje nuo žemės paviršiaus turi būti nutiesta signalinė juosta.
160.4. Klojant kabelius vamzdžiuose arba uždengiant juos plokštėmis tiesti signalinių juostų nėra būtina.
160.5. 6–35 kV įtampos kabelius ariamose žemėse nuo mechaninių pažeidimų apsaugoti nereikalaujama, tačiau ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo žemės paviršiaus turi būti nutiesta signalinė juosta.
160.6. Iki 1000 V įtampos kabeliai, nutiesti 0,35–0,7 m gylyje ir tuose trasų ruožuose, kur yra galimybė juos pažeisti, turi būti apsaugoti plokštėmis arba nutiesti plastikiniuose vamzdžiuose. Kabelių požeminės linijos po šaligatviais ar dviračių takais turi būti tiesiamos plastikiniuose vamzdžiuose. Kitais atvejais urbanizuotose teritorijose ir nedirbamose žemėse ne mažesniame kaip 0,3 m gylyje nuo žemės paviršiaus, o ariamose žemėse ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje nuo žemės paviršiaus pakanka nutiesti tik signalinę juostą.
4. Pakeičiu 163 punktą ir jį išdėstau taip:
„163. Įrengiant kabelių požemines linijas želdiniuose ar želdynuose, atstumas nuo kabelių ar jų konstrukcijų iki medžių kamienų turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Klojant kabelius krūmais apsodintose žaliosiose zonose arba ankštose zonose prie medžių kamienų, nurodyti atstumai turi būti ne mažesni kaip 0,75 m. Suderinus su želdinių ar želdynų savininku ar valdytoju, šio atstumo reikalavimas netaikomas, tačiau kabeliai turi būti klojami ne mažesniame kaip 1 m gylyje. Siekiant nepažeisti šaknų sistemos šiais atvejais kabeliai turi būti klojami plastikiniuose vamzdžiuose uždaru būdu. Įrengiant kabelių požemines linijas atviru būdu miškuose apsauginiai plastikiniai vamzdžiai nenaudojami.“
5. Papildau 1631 punktu:
„1631. Sodinant medžius ir (ar) krūmus šalia elektros kabelių požeminių linijų, atstumas nuo įrengtų kabelių ar jų konstrukcijų iki medžių kamienų ar krūmų turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Sodinant medžius, suderinus su skirstomųjų tinklų operatoriumi, šis atstumas gali būti 0,7 m, tačiau šiuo atveju iki 10 kV įtampos kabeliai turi būti įrengti ne mažesniame kaip 0,7 m gylyje, o 35 kV įtampos – ne mažesniame kaip 1 m gylyje ir apsaugoti šaknų prasiskverbimą sustabdančiomis priemonėmis: geotekstile arba plastikiniu vamzdžiu. Suderinus su skirstomųjų tinklų operatoriumi krūmai gali būti sodinami nesilaikant šiame punkte nurodytų atstumų.“
6. Pakeičiu 173 punktą ir jį išdėstau taip:
„173. Kabelių požeminėms linijoms kertant geležinkelių kelius ir kelius, kabeliai kelių zonoje turi būti klojami tuneliuose, blokuose arba uždaru būdu plastikiniuose vamzdžiuose – ne mažesniame gylyje kaip nustato kelių techniniai norminai dokumentai. Jei kelių zona neapibrėžta, kabeliai nurodytu būdu klojami tik sankirtos ruože ir ne mažesniu kaip 2 m atstumu į abi puses nuo geležinkelio kelio ar kelio juostos. Geležinkelių kelius ir kelius kabeliai turi kirsti 75–90° kampu. Tose vietose, kur geležinkelių keliai ir keliai kertasi tarpusavyje mažesniu nei 75–90° kampu, kabelių susikirtimo su geležinkelių keliais ir keliais kampas nereglamentuojamas, tačiau kabeliai turi būti tiesiami lygiagrečiai šiems keliams. Kiti reikalavimai:
173.1. Sankirtose su nuolatinės srovės elektrifikuotais geležinkelių keliais kabeliai turi būti klojami vadovaujantis Taisyklių 167 punktu. Sankirta turi būti ne arčiau kaip 10 m nuo paprastų ir kryžminių iešmų ir nuo srovę nuvedančių kabelių prijungimo prie bėgių vietos.
173.2. Ne mažesniame kaip 0,3 m ilgyje blokų ir vamzdžių galai turi būti užsandarinti vandens nepraleidžiančiomis medžiagomis.
173.3. Jeigu kabelių požeminė linija įrengiama lygiagrečiai kelio ruožui ir patenka į kelio apsaugos zoną, kabelių požeminės linijos įrengimo sprendiniai turi būti suderinti su kelio savininku ar valdytoju.
173.4. Jeigu kabelių trasą kerta naujai tiesiamas neelektrifikuojamas geležinkelių ar automobilių kelias, pertiesti eksploatuojamų KL nereikia, tačiau kabeliams remontuoti sankirtoje turi būti paklotas atitinkamas kiekis rezervinių blokų arba vamzdžių užsandarintais galais.
7. Pakeičiu 174 punktą ir jį išdėstau taip:
„174. Kabelių požeminei linijai kertant įvažiavimo kelius į kiemus, garažus ir pan., kabeliai sankirtose turi būti klojami plastikiniuose vamzdžiuose uždaru būdu. Tokiu pat būdu turi būti apsaugoti kabeliai, kertantys upelius ir griovius. Jeigu įvažiavimo keliai neįrengti, bet planuojama juos įrengti ateityje – kabelius sankirtose reikia įrengti plastikiniuose vamzdžiuose. Jeigu įrengtą kabelių požeminę liniją kerta naujai tiesiami įvažiavimo keliai į kiemus, garažus ir pan., pertiesti sankirtoje įrengto kabelio nereikia, išskyrus atvejus, kai įrengtas kabelis su popierine, alyvoje įmirkyta izoliacija ir įvažiavimas įrengiamas nebuitiniam elektros energijos vartotojui. Tokiu atveju kabeliams remontuoti sankirtoje, įvertinant esamų kabelių kiekį, turi būti pakloti rezerviniai plastikiniai vamzdžiai užsandarintais galais, arba esami kabeliai turi būti apsaugoti plastikiniais surenkamais vamzdžiais.“
8. Pakeičiu 177 punktą ir jį išdėstau taip:
„177. Įrengiant kabelių blokus ir klojant kabelius, turi būti naudojami mechaniniam poveikiui atsparūs plastikiniai vamzdžiai. Parenkant plastikinius vamzdžius ir blokus, reikia atsižvelgti į gruntinių vandenų lygį ir jų aktyvumą ir į klaidžiojančias sroves. Klojant viengyslius kabelius kiekviena fazė turi būti klojama atskirame plastikiniame vamzdyje.“