LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ politikos 2015–2020 METŲ PLĖTROS KRYPČIŲ PATVIRTINIMO

 

2015 m. liepos 31 d. d. Nr. ĮV-524

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ 1 prioriteto „Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra” prioriteto įgyvendinimo išankstinėmis sąlygomis ir sėkmės prielaidomis:

1. T virtinu Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos 2015-2020 metų plėtros kryptis (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. ĮV-217 „Dėl Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijos patvirtinimo“.

 

 

 

Kultūros ministras                                                                                                       Šarūnas Birutis

 

 

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos

2015-07-24 raštu Nr. SR-3472

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

2015-07-16 raštu Nr. (21.5-62)-3-3620

 

SUDERINTA

Lietuvos statistikos departamento

2015-06-30 raštu Nr. SD-5574

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. ĮV-524

 

KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ POLITIKOS 2015–2020 METŲ PLĖTROS KRYPTYS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kultūros ir kūrybinių industrijų (toliau – KKI) politikos 2015–2020 metų plėtros krypčių (toliau – plėtros kryptys) siekis – numatyti šios srities plėtros, minėtu laikotarpiu, prioritetus, tikslus, uždavinius bei užtikrinti efektyvų ir koordinuotą jų įgyvendinimą. KKI plėtros kryptys parengtos vadovaujantis Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (toliau – strategija „Lietuva 2030“) deklaruojamomis atvirumo, kūrybingumo ir atsakomybės vertybėmis, atsižvelgiant į 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė pažangos programa) bei į Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“.

2. KKI plėtros kryptys:

2.1. įgyvendina:

2.1.1. Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014-2020 metų programos patvirtinimo“ (toliau – LIP);

2.1.2. Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioriteto įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“;

2.1.3. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetų veiksmų planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-290/4-175 „Dėl prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;

2.2. prisideda prie šių veiksmų planų įgyvendinimo:

2.2.1. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioriteto „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“ veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-133/4-88 „Dėl prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;

2.2.2. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos“ prioriteto „Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika“ veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-363/4-239 „Dėl prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;

2.2.3. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioriteto „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“ veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-422/4-293 „Dėl prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“.

3. Valstybės investicijų į kultūros paveldo ir kultūros infrastruktūros objektus, tikslus, uždavinius, prioritetus ir bendruosius bei specialiuosius reikalavimus nustato Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-711 „Dėl kultūros objektų aktualizavimo 2014-2020 metų programos patvirtinimo“.

4. Pagrindinės sąvokos KKI plėtros kryptyse vartojamos vadovaujantis 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/71/EB Dėl teisinės dizaino apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 21 tomas, p. 120), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos klasterių plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 4-131 „Dėl Lietuvos klasterių plėtros koncepcijos patvirtinimo“, 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 (OL 2013 L 347, p. 221), kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB“:

4.1. Audiovizualinės medijos – priemonės, kūriniai, programos, procesai, kuriami derinant garso ir vaizdo technologijas bei suvokiami ir (ar) interpretuojami klausa ir (ar) rega.

4.2. Dizainas –  produkto ar jo dalies vaizdas, sukuriamas dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių bei jų dermės.

4.3. Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.

4.4. Gyvenimo kokybė – tai individualus savo vietos gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, kontekste, susijęs su individo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Sąvoka apima ir fizinę žmogaus sveikatą, ir psichologinę būseną, nepriklausomumą, socialinius santykius, asmenines pažiūras, tikėjimą bei aplinką.

4.5. Klasteris – tai įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą.

4.6. Kultūros ir kūrybinės industrijos (KKI) – kūrybiškumu ir intelektiniu kapitalu grindžiamos tarpsektorinės ekonominės veiklos, kuriančios materialius produktus ir nematerialias intelektines arba menines paslaugas, pasižyminčias kūrybine, kultūrine ir ekonomine verte.

4.7. Kūrybos ekonomika – tarpsektorinių, kūrybinius išteklius naudojančių, žiniomis grįstų ekonominių veiklų visuma, skatinanti ūkio augimą, visuomenės ugdymą, socialinę įtrauktį, kultūrinę įvairovę ir tvarią plėtrą.

4.8. Kultūros ir kūrybinių industrijų subjektai – viešieji ir privatūs juridiniai bei fiziniai asmenys, vykdantys kultūros ir kūrybinių industrijų veiklas.

4.9. Kūrybinės inovacijos kultūros ir kūrybinių industrijų subjektų kuriamos ir diegiamos sisteminės inovacijos, apimančios technologinius, organizacinius, proceso sprendimus ir kuriančios arba naudojančios kultūrinį simbolinį turinį ir pasižyminčios tarpsektoriškumu.

4.10. Kūrybinių inovacijų ekosistema – savitarpio priklausomybe pasižyminčių kultūros ir kūrybinių industrijų subjektų, jų veiklai reikalingos infrastruktūros, kūrybinių gebėjimų ugdymo sistemų, kūrybos ekonomikos skatinimo priemonių ir kitų elementų visuma, užtikrinanti sistemišką kūrybinių inovacijų kūrimą ir diegimą, skatinanti kūrybinių inovacijų poreikį visuomenėje bei sukurianti teisines, administracines, infrastruktūrines, finansines prielaidas kurti ir diegti kūrybines inovacijas.

4.11. Menų inkubatorius – juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – naudojantis turima infrastruktūra (patalpos, įranga ir pan.), sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusius verslus (priklausančius KKI sričiai) plėtojančius asmenis vienoje erdvėje ir taip sudaryti sąlygas menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusius verslus, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo.

5. KKI apibrėžiamos ir klasifikuojamos remiantis 2008 m. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (toliau – UNCTAD) apžvalga „Kūrybos ekonomika“.

6. KKI kategorijos ir sritys sudaro dinamišką tarpusavyje susijusių elementų visumą, kuriai būdinga savitarpio priklausomybė. Pateikta klasifikacija nepakeičia galiojančiuose teisės aktuose nustatyto kultūros politikos atsakomybės sričių suskirstymo, ji išreiškia įvardytų sričių galimybes prisidėti prie kūrybos ekonomikos plėtros, šalies ūkio augimo ir socialinės sanglaudos didinimo. KKI skiriamos į keturias kategorijas:

6.1. Kultūros paveldas – sektorius apima šias sritis: nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, paminklų, saugomų teritorijų, kitų kultūrine verte pasižyminčių vietų ir objektų eksploatavimas, atminties institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų, kinematekų veikla, antikvarinės vertybės, tradiciniai amatai, kultūrinis turizmas, tradicinės kultūros šventės ir festivaliai.

6.2. Menas – sektorius apima šias sritis: vaizduojamieji menai (vaizduojamoji ir taikomoji dailė, fotografija, skulptūra, kinas), scenos menai (teatras, šokis, muzika, cirkas), tarpdisciplininis menas, literatūra.

6.3. Medijos –  sektorius apima šias sritis: leidyba, spauda, audiovizualinės medijos (kinas, televizija, radijas), naujosios medijos (programinė įranga, kompiuteriniai žaidimai, skaitmeninis turinys), skaitmeninės paslaugos, reklama.

6.4. Taikomoji kūryba – sektorius apima šias sritis: architektūra, dizainas.

 

II SKYRIUS

KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ APŽVALGA

 

7. Visame pasaulyje KKI išskiriamos kaip sparčiai augantis ir besivystantis sektorius. Europos ekonomikos požiūriu, KKI sektoriaus dalis Europos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) struktūroje 2003 m. sudarė 2,6 proc. (2003 m. KKI Europoje apyvarta siekė 654 288 milijonus eurų). 1999-2003 m. KKI sektoriaus pridėtinės vertės augimas buvo 19,7 proc., kai nominalus Europos ekonomikos augimas siekė 17,5 proc. Lietuvoje KKI sektoriaus pridėtinės vertės augimas buvo didžiausias visoje Europoje – net 67,8 proc., kai nominalus visos ekonomikos augimas buvo tik 5,1 proc. 2010 m. kultūros ir kūrybinis sektorius sukūrė 4,5 proc. Europos BVP bei 3,8 proc. visų Europos darbo vietų. Taip pat nurodoma, kad KKI Prancūzijoje sugeneravo 4,9 proc. BVP, Vokietijoje 4,2 proc., Italijoje 3,8 proc., Ispanijoje 3,6 proc. BVP („Skaitmeninės ekonomikos kūrimas: darbo vietų išsaugojimo svarba Europos Sąjungos kūrybinių industrijų sektoriuje“, Tera Consultants, 2010 m.). Lietuvoje 2009 m. KKI dirbo iki 70 tūkst. darbuotojų, tai sudarė 4,94 proc. visos Lietuvos darbo rinkos. KKI sektoriaus sukuriama BVP dalis siekė net 6 proc. Daugumoje išsivysčiusių rinkos ekonomikos principu paremtų šalių KKI sukuria nuo 2 iki 5 proc. BVP bei pasižymi stabiliu laipsnišku augimu, viršijančiu pasaulinio ekonomikos augimo vidurkį (Lietuvos Respublikos partnerystės sutartis, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu nr. C(2014)4234 ).

8. Remiantis 2008 m. atliktos Integruotos meno, mokslo, studijų ir verslo nacionalinės kompleksinės programos „Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos“ galimybių studijos duomenimis, KKI įmonių realizavimo pajamų dalis Lietuvos BVP nuo 2 proc. (0,6 mlrd. EUR) 2001 m. išaugo iki 5,2 proc. (1,16 mlrd. EUR) 2006 m.

9. 2010 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Atvirojo kodo instituto atliktos galimybių studijos „Vilniaus miesto kūrybinių industrijų žemėlapis“ duomenimis, didžiausią pridėtinę vertę Vilniuje kūrė šios sritys: taikomoji kūryba (architektūra, reklama, kūrybiniai moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos (toliau - MTEPI), skaitmeninės kūrybos paslaugos) – 0,5 mlrd. EUR, 16,7 tūkst. darbuotojų; knygos ir spauda (knygos, žurnalai, laikraščiai) – 89,2 mln. EUR, 4,7 tūkst. darbuotojų; naujosios medijos (programinė įranga, video žaidimai, skaitmeninis turinys) – 95,6 mln. EUR, 3,3 tūkst. darbuotojų; audiovizualinės veiklos (filmai, televizija, radijas) – 75,9 mln. EUR, 2,6 tūkst. darbuotojų.

10. Lietuvos KKI gyvybingumą patvirtino 2012 m. atliktas Autorių teisių ir gretutinių teisių (toliau - ATGT) ekonominio indėlio į Lietuvos ekonomiką tyrimas, kurio duomenimis 2008 m. ATGT ekonominės veiklos sudarė 5,4 proc. BVP ir 4,92 proc. nacionalinio užimtumo, o užsienio prekyboje ATGT srities eksportas siekė 4,68 proc. bendrojo eksporto.

11. Įgyvendinant Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217 „Dėl kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) 2007-2013 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu pagal „Ekonomikos augimo veiksmų programos priedą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 „Dėl ekonomikos augimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“, į menų inkubatorių tinklo Lietuvoje kūrimą investavo 22,24 mln. EUR (finansuota 12-os menų inkubatorių įsteigimas).

12. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), įgyvendindama Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą 2009 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos  švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ĮSAK-2642 „Dėl nacionalinių kompleksinių programų projektų tvirtinimo“, skyrė 2,66 mln. EUR Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų KKI plėtrai buvo įgyvendinti 3 Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos projektai.

13. KKI Lietuvoje yra pripažįstamos kaip svarbi ir perspektyvi Lietuvos ūkio bei visuomenės gyvenimo dalis, tačiau kryptinga sektoriaus vystymo politika nėra suformuota: trūksta Lietuvos KKI būklės ir plėtros galimybių analizių (žemėlapių), neištirta tarptautinė šio sektoriaus produktų ir paslaugų rinka. Sektorius iki šiol stokoja nuoseklaus ir koordinuoto politinio prioritetų nustatymo, aktuali teisinė bazė ir paramos mechanizmai ne visais atvejais palankūs KKI plėtrai, nepakankamai įvertinta šio sektoriaus specifika (KKI situacijos analizė, remiantis stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) metodika pateikta priede Nr. 4).

14. Lietuvos profesionaliojo meno kūrybos, meno ir kultūros sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, kultūros paveldo apsaugos, visuomenės informacinio aprūpinimo ir viešosios informacijos sklaidos bei kitose KKI srityse įgyvendinami projektai finansuojami Kultūros rėmimo fondo lėšomis (atsakinga institucija – Lietuvos kultūros taryba).

 

III SKYRIUS

KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ POLITIKOS PLĖTROS KRYPTYS IR JŲ PAGRINDIMAS

 

15. PIRMOJI KRYPTIS – Visų amžiaus grupių Lietuvos visuomenės narių kūrybingumo gebėjimų skatinimas. Strategijoje „Lietuva 2030“ visuomenės kūrybiškumas ir atsakomybė pripažįstamos pažangai svarbiomis vertybėmis. Kultūros prieinamumas ir visuomenės dalyvavimas kultūroje yra pagrindinės gyventojų kultūros ir kūrybinių kompetencijų ugdymo prielaidos, užtikrinančios gyventojų visuomeniškumą, pilietiškumą ir komunikabilumą. 2013 m. Eurobarometro duomenimis, 71 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų aktyviai nedalyvauja jokioje kultūrinėje veikloje. Vienas iš efektyviausių būdų didinti gyventojų dalyvavimą kultūroje – plėsti specializuotas, įvairioms amžiaus grupėms skirtas kultūros sklaidos priemones, muziejų, bibliotekų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų vykdomas edukacines programas. KKI būdingas tarpdiscipliniškumas, todėl kūrybingumo gebėjimų ugdyme itin vertinga kūryba pagrįstų partnerysčių patirtis, jungianti švietimo ir kultūros sritis bei motyvuojanti dalyvauti ugdymo ir kūrybos procesuose, kurių sklandžiai eigai ypatingai svarbios kūrybinės, edukacinės erdvės.

15.1. Nacionalinis kultūros paveldas yra kultūros tapatumo išsaugojimo ir atnaujinimo galimybės pagrindas. 1-oji KKI plėtros kryptis pabrėžia kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo poreikį atsižvelgiant į tai, jog kultūros paveldas ugdo piliečių kultūrinę tapatybę, plečia jų istorinį akiratį, ugdo kūrybiškumą. Nacionalinio kultūros paveldo pažinimas leidžia refleksyviai vertinti šiuolaikinės kultūros tendencijas, kritiškai vertinti nacionalinės kultūros regioninį ir tarptautinį kontekstą bei suteikia platesnes galimybes kūrybiškumo ugdymui ir naujų kūrybinių idėjų įgyvendinimui. Kultūros paveldo objektuose vykdomos kultūrinės edukacijos programos prisideda prie visuomenės kūrybiškumo ugdymo bei įgalina bendruomenes aktyviau dalyvauti kūrybinėse veiklose.

15.2. 2013 m. gruodžio mėnesio Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje apžvalgoje Nr. 12 (98) „Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas“ nurodyta, kad savaime formaliojo švietimo sistema nepakankamai efektyviai ugdo kūrybiškumo kompetencijas - Lietuvos moksleiviai nors ir sėkmingai atlieka minimalių mąstymo gebėjimų reikalaujančias užduotis, tačiau pasižymi gerokai prastesniais interpretavimo, integravimo, teksto turinio vertinimo rezultatais. Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos patvirtinimo“ atkreipiamas dėmesys, kad „į neformalųjį švietimą menkai įtraukiami arba neįsitraukia muziejai, bibliotekos, kitos kultūros, meno įstaigos ir kiti potencialūs neformaliojo švietimo teikėjai“. Valstybinėje studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu „Dėl Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013-2020 metų plėtros programos patvirtinimo“ (toliau - studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa) nurodoma, kad Lietuvoje visuomenės mokymosi visą gyvenimą lygis nusileidžia Europos Sąjungos vidurkiui: 2011 m. buvo 5,9 proc. 25-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, nuolatos siekiančių plėsti savo kompetencijas ir įgyti naujų gebėjimų (Europos Sąjungos vidurkis siekia 8,9 proc.) (Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys). Siekiant spręsti šią problemą studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoje numatoma „kurti naujas žinias, sudaryti mokslo, verslo ir kultūros integracijos sąlygas, siekiant stiprinti šalies pranašumus“.

16. Šios KKI plėtros krypties uždaviniai: 1) kurti kūrybingumui palankią ugdymo aplinką; 2) didinti kvalifikacijos tobulinimo galimybes kultūros srities darbuotojams; 3) gerinti sąlygas visuomenei aktyviau dalyvauti kultūrinėse veiklose; 4) gerinti sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimams ir jų pritaikymui kultūrinei bei edukacinei veiklai.

17. ANTROJI KRYPTIS – KKI potencialo panaudojimas kuriant gyvenimo kokybę gerinančią, visuomenės kūrybingumą ir pilietiškumą skatinančią aplinką – 2-oji KKI plėtros kryptis atspindi KKI srities sąsajas su visuomenės gyvenimo kokybės, asmeninės, bendruomeninės ir visuomeninės gerovės, visuomenės narių savivertės, pasitenkinimo savo gyvenimu, kitais socialinę aplinką apibūdinančiais parametrais. Remiantis 2012 metų projekto „Menas žmogaus gerovei“ rezultatais, menas Lietuvoje vis labiau pripažįstamas priemone, skirta kurti asmens ir bendruomenės gerovę, tačiau meno teikiamos galimybės vis dar nėra pilnai išnaudojamos teigiamiems pokyčiams siekti. 2010 m. gruodžio 1 d. Europos Tarybos išvadoje dėl kultūros vaidmens kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi Nr. 2010/C 324/03 (OL 2010 C 324, p. 16 (toliau – Tarybos išvada dėl kultūros vaidmens kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi)  nurodoma, kad galimybė naudotis kultūra, dalyvavimas kultūriniame gyvenime ir lavinimas kultūros srityje gali būti svarbūs veiksniai kovojant su skurdu ir didinant socialinę aprėptį.

18. Vadovaujantis aukščiau išvardintais KKI privalumais siekiant socialinės sanglaudos bei Tarybos išvada dėl kultūros vaidmens kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, svarbu didinti KKI bei kultūros vaidmenį regionuose, siekiant tvarios plėtros bei socialinės sanglaudos tikslų. Lietuvoje ir užsienio šalyse sėkmingai įgyvendinami kultūros, socialiniai projektai atskleidžia KKI galimybes telkti bendruomenes, skatinti jas savarankiškai ir efektyviai spręsti jų gyvenamosios aplinkos problemas, kuriant ir diegiant socialines inovacijas, didinant vietos gyventojų užimtumą, praturtinant jų laisvalaikį bei kultūrinį gyvenimą.

19. Įgyvendinant 2-ąją KKI plėtros kryptį „KKI potencialo panaudojimas kuriant gyvenimo kokybę gerinančią, visuomenės kūrybingumą ir pilietiškumą skatinančią aplinką“ siekiama šių uždavinių: 1) Didinti KKI bei kultūros vaidmenį regionuose; 2) didinti KKI galimybes prisidėti sveikatinant visuomenę.

20. TREČIOJI KRYPTIS – Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimas. KKI kuriama ekonominė vertė ir eksporto apimtis tiesiogiai atspindi šalies ekonomikos kūrybingumo ir inovatyvumo laipsnį. LIP nurodoma, kad „Kūrybinių ir kultūrinių industrijų vaidmuo įvairių sektorių plėtrai vis didėja, nes kūrybinė veikla reikalinga visų sektorių pažangai. KKI pasižymi išskirtiniu intelektinio kapitalo poreikiu, imlumu naujosioms technologijoms ir kūrybinių žinių panaudojimu didelei pridėtinei vertei kurti kituose sektoriuose“. Įvertinus KKI potencialą ir plėtros galimybes, 2014–2020 metais Sumanios specializacijos kontekste didžiausias proveržis numatomas audiovizualinių medijų ir dizaino sektoriuose.

20.1. Įgyvendinant 3-iąją KKI plėtros kryptį, atkreipiamas dėmesys į KKI subjektų, pirmiausiai smulkių ir vidutinių įmonių, ekonominės veiklos vystymą. Parama KKI verslui telkiama sudarant jam aktualių paramos verslui paslaugų paketą, išskiriant, bet neapsiribojant, finansinės paramos mechanizmus, klasterizaciją, rinkodaros, eksporto, tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimo, verslumo kompetencijų ugdymo priemones.

20.2. Lietuvos, kaip kūrybingos šalies tapatumas, tiesiogiai priklauso nuo KKI žinomumo ir pripažinimo Lietuvoje ir užsienyje. Nuolatinė KKI stebėsena ir tiksliniai tyrimai (žemėlapiai) padeda įvertinti srities būklę, prognozuoti ir planuoti jos plėtrą. Kūrybos ir kultūros sklaida yra susijusi su Lietuvos kaip kūrybingos šalies pristatymu tarptautiniame kontekste bei potencialiai palengvina jų patekimą į užsienio rinkas. Atsižvelgiant į tai, kad neretai KKI sklaidos projektai apima ir meninius–kultūrinius, ir komercinius aspektus, įgyvendinant šią kryptį ypač svarbus Kultūros ir Ūkio ministerijų bendradarbiavimas derinant paramą meno ir kultūros sklaidai su parama KKI rinkodarai ir eksportui.

21. Įgyvendinant 3-ąją KKI plėtros kryptį „KKI sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimas“ siekiama šių uždavinių: 1) didinti Lietuvos KKI dalį valstybės BVP struktūroje; 2) didinti Lietuvos KKI dalį Lietuvos eksporto struktūroje; 3) gerinti sąlygas vykdyti Lietuvos kūrybos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

22.  KETVIRTOJI KRYPTIS Inovacijų visose KKI srityse skatinimas bei taikymas. KKI subjektai kuriant produktus ir paslaugas lengvai integruoja technologines, organizacines, rinkodaros, sistemines, socialines ir kultūros inovacijas, siekdami spręsti kompleksiškas kūrybinių sprendimų reikalaujančias problemas. Didžiąją dalį KKI sudaro smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurios yra ženkliai lankstesnės ir galinčios efektyviai išnaudoti KKI turimas tarpsektorines jungtis. Siekiant skatinti aktyvų KKI ir kitų sektorių bendradarbiavimą kuriant ir diegiant inovacijas, svarbu sudaryti tam tinkamas sąlygas, t.y. sukurti efektyviai veikiančią kūrybinių inovacijų ekosistemą. Siekiant kultūrinių ir mokslinių kompetencijų sinergijos yra svarbus su kultūra ir KKI veikla susijusių MTEPI humanitarinių ir socialinių mokslų srityse skatinimas. MTEPI humanitarinių ir socialinių mokslų srityse tiesiogiai didina KKI subjektų galimybes naudoti kultūrinę informaciją kuriant naujus KKI produktus ir paslaugas, stiprina visuomenės kultūrinę savimonę ir skatina KKI produktų ir paslaugų poreikį.

23. Įgyvendinant 4-ąją KKI plėtros kryptį „Inovacijų visose KKI srityse skatinimas bei taikymas“ siekiama šių uždavinių: 1) gerinti sąlygas kūrybinių inovacijų kūrimui ir diegimui; 2) gerinti sąlygas KKI ekosistemos kūrimuisi ir plėtrai.

 

IV SKYRIUS

SIEKTINI REZULTATAI

 

24. Vadovaujantis numatytomis KKI plėtros kryptimis siekiama 2014-2020 metų nacionalinės  pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Kultūra” tarpinstituciniame veiklos plane, patvirtintame  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl 2014-2020 metų nacionalinės  pažangos programos horizontaliojo prioriteto  „Kultūra” tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo” (toliau – TVP „Kultūra”) numatytų ir toliau išvardintų rezultatų:

24.1. siekti, kad 2020 m. Lietuvos gyventojai aktyviau dalyvautų kultūrinėse veiklose: dalyvaujančių scenos meno veiklose skaičius išaugtų nuo 12,9 proc. iki 17,9 proc., architektūros, vaizduojamųjų menų ir amatų veikloje – nuo 21 proc. iki 24,5 proc., filmų ir video veikloje – nuo 2,6 proc. iki 3,9 proc. („Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo ataskaita“, SIC ir ESTEP, 2014 m., Vilnius, 177 p.);

24.2. siekti didesnio gyventojų domėjimosi kultūros paslaugomis: gyventojų, lankiusių scenos meno renginius procentas nuo visų gyventojų padidėtų nuo 57,5 proc. 2014 m. iki 64,5 proc. 2020 m., bibliotekas – nuo 36,7 proc. iki 48,4 proc., lankiusių paveldo objektus skaičius išaugtų nuo 50 proc. 2014 m. iki 57,4 proc. 2020 m. („Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo ataskaita“, SIC ir ESTEP, 2014 m., Vilnius, 173 p.);

24.3. siekti, kad iki 2020 m. gyventojų pasitenkinimas kultūros prieinamumu ir paslaugų kokybe išliktų stabilus visais metais – kultūros prieinamumą teigiamai vertintų ne mažiau 28,9 proc. gyventojų, paslaugų kokybę – ne mažiau 37,8 proc. gyventojų, o atskirų KKI sričių rodikliai augtų: scenos meno renginių prieinamumu išaugtų nuo 15,98 proc. iki 23,4 proc., scenos meno renginių paslaugų kokybe – nuo 34,45 proc. iki 36,6 proc., kultūros paveldo institucijų  prieinamumas  – nuo 24,73 proc. iki 27,8 proc.,  kultūros paveldo institucijų teikiamų paslaugų kokybė – nuo 34,62 proc. iki 36,7 proc. („Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo ataskaita“, SIC ir ESTEP, 2014 m., Vilnius, 207 p.)));

24.4. stiprinti Lietuvos kūrybinės visuomenės tapatumą – siekti, kad užimtumas sektoriuje 2020 m. sudarytų 7 proc. Lietuvos darbo rinkos (2009 m. KKI dirbo apie 70 tūkst. darbuotojų – tai sudarė 4,94 proc. visos Lietuvos darbo rinkos „Galimybių studija „Kūrybinių ir kultūrinių industrijų NKP projektų galimybės paskatinti ekonomiką“, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, 2013 m.);

24.5. didinti KKI vaidmenį Lietuvos ekonomikoje – siekti, kad 2020 m. Lietuvos KKI srities dalis valstybės BVP struktūroje sudarytų 7 proc. (2009 m. KKI dalis valstybės BVP struktūroje sudarė 6 proc.) (Galimybių studija „Kūrybinių ir kultūrinių industrijų NKP projektų galimybės paskatinti ekonomiką“, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, 2013 m.);

24.6. didinti Lietuvos KKI sektoriaus konkurencingumą užsienyje: siekti, kad ATGT srities eksportas išaugtų iki 7 proc. bendro Lietuvos eksporto (2008 m. - 4,68 proc.) („Autorių teisių ir gretutinių teisių (ATGT) ekonominio indėlio į Lietuvos ekonomiką tyrimas“, ESTEP, 2012 m.).

 

V SKYRIUS

KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ POLITIKOS PLĖTROS KRYPČIŲ ĮGYVENDINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

 

25. Už KKI politikos formavimą yra atsakinga Kultūros ministerija. Prie KKI plėtros krypčių įgyvendinimo gali prisidėti Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos valstybės institucijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Konkrečias priemones KKI plėtros krypčių tikslams ir uždaviniams pasiekti kiekviena įgyvendinanti institucija gali numatyti savo strateginiuose veiklos planuose. TVP „Kultūra“ numatytų,  KKI plėtrai skirtų priemonių įgyvendinimą koordinuos Kultūros ministerija, kituose tarpinstituciniuose veiksmų planuose įtvirtintų priemonių – pagal kompetenciją atsakingos institucijos.

26. KKI plėtros krypčių įgyvendinimo priežiūrą atliks Kultūros ministerija vykdydama nuolatinę stebėseną.

27. KKI plėtros kryptims įgyvendinti nukreipiami Kultūros ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai, panaudojami kitų asignavimų valdytojų ištekliai (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas), pritraukiamos fizinių ir kitų juridinių asmenų lėšos. Informacija apie skiriamas lėšas, jų skyrimo kriterijus ir sąlygas turi būti aiški, vieša ir prieinama visuomenei.

 

 

Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos

2015 – 2020 metų plėtros krypčių

Priedas Nr. 1

 

KKI PLĖTROS KRYPTYS IR UŽDAVINIAI

 

Plėtros kryptis

Uždavinys

Atsakinga institucija

Priemonės, kuriomis įgyvendinamas uždavinys

1. Visų amžiaus grupių Lietuvos visuomenės narių kūrybingumo gebėjimų skatinimas.

1.1.Kurti kūrybingumui palankią ugdymo aplinką.

Kultūros ministerija

2.3.5. TVP „Kultūra“

įgyvendinti vaikams ir jaunimui skirtas kultūros ir kultūrinės edukacijos skatinimo iniciatyvas

 

Švietimo ir mokslo ministerija

2.3.2 TVP „Kultūra“

plėtoti kūryba paremtas partnerystes, kūrybingumą ugdančias programas ir metodus visais švietimo lygmenimis

 

Švietimo ir mokslo ministerija

2.3.1. TVP „Kultūra“

pereiti prie kūrybingumui palankios ugdymo(si) aplinkos, orientuotos į kūrybingumą skatinančios infrastruktūros diegimą visais švietimo lygmenimis

 

Švietimo ir mokslo ministerija

1.2.2. TVP „Regioninė plėtra“

plėtoti vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymosi galimybes (ypač kaimo vietovėse)

Kultūros ministerija

Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos priemonės.

1.2. Didinti kvalifikacijos tobulinimo galimybes kultūros srities darbuotojams.

Švietimo ir mokslo ministerija

2.1.4. TVP „Kultūra“

 

tobulinti kultūros srities viešųjų paslaugų darbuotojų kvalifikaciją

1.3. Gerinti sąlygas visuomenei aktyviau dalyvauti kultūrinėse veiklose

 

Kultūros ministerija

2.1.3. TVP „Kultūra“

modernizuoti kultūros įstaigų infrastruktūrą, įgyvendinant valstybės investicijų programą

 

2.1.2. TVP „Kultūra“

 

optimizuoti ir modernizuoti nacionalinio ir valstybinio lygmens kultūros įstaigų fizinę ir informacinę infrastruktūrą

 

1.2.6. TVP „Regioninė plėtra“

optimizuoti ir modernizuoti kultūros įstaigų (kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų ir kitų) fizinę ir informacinę infrastruktūrą

 

1.4. Gerinti sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimams ir jų pritaikymui kultūrinei bei edukacinei veiklai.

Kultūros ministerija

Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos priemonės

 

1.1.1 TVP „Kultūra“

kompleksiškai tirti, restauruoti ir aktualizuoti kultūros paveldą

 

1.2.7. TVP „Regioninė plėtra“

sutvarkyti ir aktualizuoti savivaldybių kultūrinės atminties, paveldo objektus

 

Ūkio ministerija

1.1.3. TVP „Kultūra“

kurti ir plėtoti kultūros kelių, apimančių reikšmingiausius Lietuvos kultūros paveldo objektus, rinkodarą

2. KKI potencialo panaudojimas kuriant gyvenimo kokybę gerinančią, visuomenės kūrybingumą ir pilietiškumą skatinančią aplinką.

2.1 Didinti KKI bei kultūros vaidmenį regionuose.

Kultūros ministerija

Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos priemonės

2.2. Didinti KKI galimybes prisidėti sveikatinant visuomenę.

Kultūros ministerija

1.2.8. TVP „Sveikata visiems“

įgyvendinti iniciatyvas „Menas žmogaus gerovei“, sudarančias palankias sąlygas stiprinti meno poveikį sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sritims, siekiant gerinti žmonių gyvenimo kokybę

 

3. KKI sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimas.

3.1. Didinti Lietuvos KKI dalį valstybės BVP struktūroje.

 

 

Ūkio ministerija

2.2.1. TVP „Kultūra“

plėtoti menų inkubatorių, kūrybinių rezidencijų infrastruktūrą ir paslaugas kūrybinių ir kultūrinių industrijų verslui, konsultavimo ir paramos paslaugas naujoms kūrybinių ir kultūrinių industrijų įmonėms

 

2.2.3. TVP „Kultūra“

skatinti diegti originalius dizaino ir rinkodaros sprendimus gamybos procesuose ir (ar) paslaugų srityje, pasitelkiant meninę, kultūrinę raišką

 

3.2. Didinti Lietuvos KKI dalį Lietuvos eksporto struktūroje.

Ūkio ministerija

2.2.2. TVP „Kultūra“

remti kūrybinių ir kultūrinių industrijų, jų įmonių grupių (klasterių, asociacijų) rinkodaros medžiagos, plėtros strategijų rengimą ir dalyvavimą užsienio parodose ir kituose renginiuose

3.3. Gerinti sąlygas vykdyti Lietuvos kūrybos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

Kultūros ministerija

2.1.7. TVP „Kultūra“

remti Lietuvos kultūros institucijų, dalyvaujančių Europos Sąjungos programose, projektus

 

2.2.6. TVP „Kultūra“

pristatyti Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų produktus užsienio rinkose

 

2.2.7. TVP „Kultūra“

įgyvendinti Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų skatinimo iniciatyvas

 

2.2.8. TVP „Kultūra“

įgyvendinti užsienio menininkų rezidencijų projektus Lietuvoje

 

4. Inovacijų visose KKI srityse skatinimas bei taikymas.

4.1. Gerinti sąlygas kūrybinių inovacijų kūrimui ir diegimui.

 

Ūkio ministerija

2.2.4. TVP „Kultūra“

remti įmonių kūrybinių inovacijų projektus, vykdomus kūrybinių ir kultūrinių industrijų (dizaino, medijų ir rinkodaros) srityse, bendradarbiaujant su mokslo ir studijų institucijomis

 

Švietimo ir mokslo ministerija

1.2.2. TVP „Kultūra“

skatinti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimą kūrybinių inovacijų srityje

 

1.2.1. TVP „Kultūra“

plėtoti MTEP ir kūrybines inovacijas, siekiant ugdyti įtraukią ir kūrybingą visuomenę

 

4.2. Gerinti sąlygas KKI ekosistemos kūrimuisi ir plėtrai.

Ūkio ministerija

 

 

2.2.5. TVP „Kultūra“

plėtoti verslo kūrybinių inovacijų infrastruktūrą

 

 

Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos

2015 – 2020 metų plėtros krypčių

Priedas Nr. 2

 

KKI PLĖTROS KRYPČIŲ, UŽDAVINIŲ, SEKTORIAUS KATEGORIJŲ IR SRIČIŲ KOORDINACIJA

 

Plėtros kryptys

Uždaviniai

Sektoriaus kategorija

Sektoriaus sritys

1. Visų amžiaus grupių Lietuvos visuomenės narių kūrybingumo gebėjimų skatinimas.

1.1. Kurti kūrybingumui palankią ugdymo aplinką.

 

1.2. Didinti kvalifikacijos kėlimo galimybes kultūros srities darbuotojams.

 

1.3. Sudaryti sąlygas visuomenei aktyviau dalyvauti kultūrinėse veiklose.

 

1.4. Sudaryti sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimams ir jų pritaikymui kultūrinei bei edukacinei veiklai.

Kultūros paveldas,

 

Menas,

 

Medijos

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, paminklų, saugomų teritorijų, kitų kultūrine verte pasižyminčių vietų eksploatavimas, atminties institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų veikla, antikvarinės vertybės, tradiciniai amatai, tradicinės kultūros šventės ir festivaliai, kultūrinis turizmas, vaizduojamieji menai, scenos menai, tarpdisciplininis menas, literatūra, mėgėjų menas, etnokultūra, leidyba, spauda, audiovizualinės medijos (kinas, televizija, radijas), naujosios medijos (programinė įranga, kompiuteriniai žaidimai, skaitmeninis turinys).

 

2. KKI potencialo panaudojimas kuriant gyvenimo kokybę gerinančią, visuomenės kūrybingumą ir pilietiškumą skatinančią aplinką.

2.1 Didinti KKI bei regionų kultūros vaidmenį. tarnaujančias viešąsias erdves.

 

2.2. Didinti KKI galimybes prisidėti sveikatinant visuomenę.

Kultūros paveldas

 

 

 

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, paminklų, saugomų teritorijų, kitų kultūrine verte pasižyminčių vietų eksploatavimas, atminties institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų veikla, antikvarinės vertybės, tradiciniai amatai, tradicinės kultūros šventės ir festivaliai, kultūrinis turizmas.

 

Menas

Vaizduojamieji menai, scenos menai, tarpdisciplininis menas, literatūra, mėgėjų menas.

Taikomoji kūryba

Architektūra, dizainas.

3. KKI sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimas.

3.1. Didinti Lietuvos KKI dalį valstybės BVP struktūroje.

 

3.2. Didinti Lietuvos KKI dalį Lietuvos eksporto struktūroje.

 

3.3. Sudaryti sąlygas vykdyti Lietuvos kūrybos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

Medijos

 

Leidyba, spauda, audiovizualinės medijos (kinas, televizija, radijas), naujosios medijos (programinė įranga, kompiuteriniai žaidimai, skaitmeninis turinys), reklama, skaitmeninės paslaugos.

 

Taikomoji kūryba

Architektūra, dizainas.

Menas

Vaizduojamieji menai, scenos menai, tarpdisciplininis menas, literatūra, mėgėjų menas.

4. Inovacijų visose KKI srityse skatinimas bei taikymas.

4.1. Sudaryti sąlygas kūrybinių inovacijų kūrimui ir diegimui.

 

4.2. Sudaryti sąlygas KKI ekosistemos kūrimuisi ir plėtrai.

Visos KKI

Visos KKI

 

 

Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos

2015 – 2020 metų plėtros krypčių

Priedas Nr. 3

 

KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SEKTORIAUS ANALIZĖ PAGAL SSGG METODIKĄ

1.         Stiprybės:

1.1.      Nuolatos auganti BVP dalis, sukuriama papildoma ekonominė vertė, skatinamas kitų sektorių efektyvumas;

1.2.      Augantis kūrybinių verslų skaičius;

1.3.      Visuomenės kūrybiškumo ugdymas, aktyvių įvairaus pobūdžio kultūros ir kūrybinių visuomenės raiškų skatinimas;

1.4.      Kultūros inovacijos skatina socialinių ir humanitarinių mokslinių tyrimų plėtrą;

1.5.      Kūrybinės inovacijos sudaro pagrindą skirtingų sektorių bendradarbiavimui;

1.6.      Sudaromos sąlygos kultūros paveldo išsaugojimui;

1.7.      Kartu su kitais sektoriais kuriamos efektyvios netradicinės ugdymo priemonės, leidžiančios užtikrinti geresnius švietimo sistemos pasiekimus;

1.8.      Per kūrybines partnerystes sukuriamas teigiamas poveikis švietimo, sveikatos sektoriams;

1.9.      Išlaikomos ir kuriamos tautos tradicijos;

1.10.    Prisidedama prie šalies identiteto kūrimo;

1.11.    Plėtojamas kultūros įstaigų tinklas, apimantis visus šalies regionus;

1.12.    Aukštas kūrybinis potencialas įvertinamas ir pripažįstamas tarptautinėje erdvėje;

1.13.    Daugėja netradicinių erdvių įvairiai kultūriniai veiklai vykdyti;

1.14.    Plečiasi kūrybinių iniciatyvų skaičius regionuose;

1.15.    Skirtingų kūrybinių sričių atstovai jungiasi į bendruomenes;

1.16.    Susiformavusi stipri tradicinių menų kultūra;

1.17.    Besiplečiantis menų inkubatorių tinklas;

1.18.    KKI produkcija ir paslaugos, atitinkančios rinkos ir klientų poreikius.

2.         Silpnybės:

2.1.      Kultūros infrastruktūros, kultūros prieinamumo apribojimai bei tarpsektorinių edukacinių programų ir projektų trūkumas mažina galimybes  optimaliai išnaudoti  KKI potencialą;

2.2.      Nusidėvėjusi kultūros infrastruktūra (ypatingai šalies regionuose);

2.3.      Kiti ūkio subjektai nuvertina KKI potencialą ir neišnaudoja jo teikiamų galimybių;

2.4.      Nevienodas KKI apibrėžimas skirtinguose šaltiniuose/teisės aktuose;

2.5.      Nepakankamai įvertinama KKI sukuriama ekonominė vertė ir inovacijų potencialas;

2.6.      Kultūrinės veiklos suvokiamos kaip nekomercinės, neskiriamas reikiamas dėmesys kultūrinių ir kūrybinių veiklų komercializacijai;

2.7.      KKI silpnai išnaudoja rinkodaros priemones;

2.8.      Menkas KKI tarpusavio bendradarbiavimas;

2.9.      Menkas KKI bendradarbiavimas su mokslu, verslu;

2.10.    Menkas KKI finansavimas, nėra specialiai pritaikytų finansavimo schemų, nepritraukiami privatūs investuotojai;

2.11.    Kredito įstaigų nenoras teikti kredito, finansavimo paslaugas kūrybiniams verslams;

2.12.    Dominuoja KKI produktų ir paslaugų importas;

2.13.    Menkas privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimas;

2.14.    Silpna intelektinės nuosavybės apsauga;

2.15.    Didesnė nei įprastai rizika pradedant naują kūrybinį verslą;

2.16.    Pedagogai neturi reikiamų gebėjimų kūrybiškumo ugdymui;

2.17.    Ugdymo programose nėra skiriamas dėmesys kūrybiškumui vystyti;

2.18.    Menininkai stokoja verslumo įgūdžių;

2.19.    Silpnai išvystytas kultūros, kūrybinių verslų konsultavimo tinklas;

2.20.    Itin mažai kultūros, kūrybinių verslų vadybos ir plėtros specialistų, nėra (beveik nėra) šioje srityje dirbančių agentų;

2.21.    Nuoseklios, koordinuotos KKI politikos trūkumas.

3.         Galimybės:

3.1.      Visuomenės dalyvavimo kultūrinėje veikloje didinimas;

3.2.      Kultūros produktų ir paslaugų vartojimo skatinimas;

3.3.      Kultūros įstaigų vykdomų edukacinių programų skaičius didinimas;

3.4.      Kūrybinių partnerysčių švietimo, sveikatos bei kituose sektoriuose augimas;

3.5.      Darbo vietų skaičiaus augimas kultūros, kūrybos ir kituose sektoriuose;

3.6.      Mažėjantis anksti švietimo sistemą paliekančių vaikų skaičius;

3.7.      Augantis visuomenės, ypač jaunimo, verslumo lygis;

3.8.      Didėjantis sėkmingai veiklą vykdančių mažų ir vidutinių verslų, savo veikloje naudojančių KKI produktus ir paslaugas, skaičius;

3.9.      Socialinę atskirtį patiriančių žmonių integracija į visuomenę dalyvaujant kultūrinėse veiklose;

3.10.    Patyčių ir netolerancijos mažinimas;

3.11.    Informacinio raštingumo didinimas;

3.12.    Tarpsektorinio bendradarbiavimo metu sukuriamų naujų patentuojamų produktų skaičiaus augimas;

3.13.    Taikomųjų kultūros ir kūrybinių produktų skaičiaus augimas;

3.14.    Kultūros ir kūrybinių paslaugų ir produktų plėtra;

3.15.    Socialinių ryšių tarp kūrybinio verslo, verslo ir vietos bendruomenių kūrimas;

3.16.    Socialinės atsakomybės didėjimas;

3.17.    Sklandesnis darnaus vystymosi principų įgyvendinimas;

3.18.    Mokslinio potencialo plėtra;

3.19.    MTEPI KKI sektoriuose skaičiaus augimas;

3.20.    Mokslo ir verslo bendradarbiavimo didėjimas;

3.21.    Kvalifikuoti kultūros ir kūrybos sričių specialistai;

3.22.    Skaitmeninės erdvės išnaudojimas KKI sklaidai, produktų ir paslaugų pristatymui, rinkodarai, bendradarbiavimo platformų kūrimui ir (ar) dalyvavimui jose.

4.         Grėsmės:

4.1.      Atskirų KKI sektorių uždarumas;

4.2.      Profesionaliojo meno kokybės mažėjimas;

4.3.      Orientacija į tarptautines rinkas, neskiriant dėmesio vietinei rinkai;

4.4.      Gebėjimų tinkamai įsisavinti technologines naujoves stygius;

4.5.      Kultūros ir kūrybos vadybos gebėjimų trūkumas;

4.6.      Nepakankamas teisinis reglamentavimas dirbantiems kultūros ir kūrybos sektoriuose;

4.7.      Koncentracija į vieną KKI sektoriaus dalį;

4.8.      Kultūros įstaigų pasipriešinimas pokyčiams;

4.9.      Tradicinių sektorių nenoras bendradarbiauti tarpusavyje ir (ar) su verslo, mokslo institucijomis;

4.10.    KKI atstovų koncentracija Vilniuje ir Kaune;

4.11.    Netolygus atskirų KKI sektorių plėtros skatinimas.

 

Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos

2015–2020 metų plėtros krypčių

Priedas Nr. 4

 

KULTŪROS IR KŪRYBINĖMS INDUSTRIJOMS PRISKIRIAMŲ VEIKLŲ KODAI PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIŲ (EVRK)

 

Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) veiklų pavadinimas

EVRK 2 kodas

Audiovizualinės medijos

Kompiuterių programavimo veikla

62.01

Kompiuterinių žaidimų leidyba

58.21

Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas

59.12

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba

59.11

Radijo programų transliavimas

60.10

Kino filmų rodymas

59.14

Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba

59.20

Televizijos programų rengimas ir transliavimas

60.20

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas

59.13

Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla

70.21

Naujienų agentūrų veikla

63.91

Reklamos agentūrų veikla

73.11

Fotografavimo veikla

74.20

Scenos pastatymų veikla

90.01

Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla

90.02

Dizainas, projektavimas, leidyba

Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba

32.12

Specializuota projektavimo veikla (pramoninis, grafinis, interjero dizainais, modeliavimas)

74.10

Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba

32.13

Meninė kūryba

90.03

Architektūros veikla

71.11

Knygų leidyba

58.11

Laikraščių leidyba

58.13

Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba

58.14

Kita leidyba

58.19

Vertimo raštu ir žodžiu veikla

74.30

Kitos KKI veiklos: turizmas, švietimas

Ekskursijų organizatorių veikla

79.12

Atrakcionų ir teminių parkų veikla

93.21

Muziejų veikla

91.02

Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas

91.03

Meno įrenginių eksploatavimo veikla

90.04

Bibliotekų ir archyvų veikla

91.01

Kultūrinis švietimas (menų mokyklų veikla)

85.52

Knygų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.61

Laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.62

Muzikos ir vaizdo įrašų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.63

Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba

47.78.10

Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba

47.79.10

Vaizdajuosčių ir kompaktinių diskų nuoma

77.22

Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

72.20