Autentiškas vertimas

Vyriausybės kanceliarijos

Vyriausybės posėdžių skyrius

2023 04 27

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

ŠVEICARIJOS FEDERALINĖS TARYBOS

PAGRINDŲ SUSITARIMAS

DĖL ANTROJO ŠVEICARIJOS ĮNAŠO ATRINKTOMS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMS NARĖMS ĮGYVENDINIMO SIEKIANT MAŽINTI EKONOMINIUS IR SOCIALINIUS SKIRTUMUS EUROPOS SĄJUNGOJE

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ (toliau – Lietuva)

ŠVEICARIJOS FEDERALINĖ TARYBA (toliau – Šveicarija),

toliau kartu – Šalys,

· ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į Šveicarijos solidarumą su Europos Sąjungos (ES) pastangomis mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ES;

· PASIRYŽUSIOS toliau mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ES ir Lietuvoje;

· REMDAMOSI sėkmingu Šalių bendradarbiavimu Lietuvos pereinamojo laikotarpio procese, per kurį valstybė įstojo į ES, ir Šveicarijos įnašu į išsiplėtusią ES;

· SKLEISDAMOS ir SKATINDAMOS pagrindines demokratijos, teisinės valstybės ir politinio pliuralizmo vertybes;

· GERBDAMOS IR GINDAMOS žmogaus teises, žmogaus orumą ir pagrindines laisves;

· REMDAMOSI Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais;

· ATSIŽVELGDAMOS į draugiškus Šalių santykius;

· NORĖDAMOS toliau stiprinti šiuos santykius ir vaisingą Šalių bendradarbiavimą;

· REMDAMOSI 2022 m. birželio 30 d. pasirašytu Europos Sąjungos ir Šveicarijos susitarimo memorandumu dėl Šveicarijos įnašo siekiant mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ir bendradarbiavimo migracijos srityje Europos Sąjungoje, kurio bendra suma yra 1 302 000 000 CHF (vienas milijardas trys šimtai du milijonai Šveicarijos frankų), skirta atrinktoms ES valstybėms narėms siekiant bendradarbiauti sanglaudos ir migracijos srityse (toliau – antrasis Šveicarijos įnašas);

· ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į bendradarbiavimą migracijos srityje, kuriam skiriama iki 200 000 000 CHF (dviejų šimtų milijonų Šveicarijos frankų) pagal antrąjį Šveicarijos įnašą;

· ATSIŽVELGDAMOS į bendradarbiavimą sanglaudos srityje, kuriam skiriama iki 1 102 000 000 CHF (vieno milijardo šimto dviejų milijonų Šveicarijos frankų) pagal antrąjį Šveicarijos įnašą,

susitaria:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Pagrindų susitarime:

„įnašas“ – didžiausias negrąžinamas finansinis įnašas, Šveicarijos suteiktas Lietuvai pagal šį Pagrindų susitarimą;

„Konkrečiai valstybei skirtas schemos aprašas“ (1 priedas) – įnašo teminis ir geografinis paskirstymas ir specialios taisyklės, dėl kurių susitarė Šveicarija ir Lietuva, taip pat pareigų ir užduočių priskyrimas subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant atitinkamai Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą ir finansavimo priemones;

„Susitarimo memorandumas“ – 2022 m. birželio 30 d. pasirašytas Europos Sąjungos ir Šveicarijos susitarimo memorandumas dėl Šveicarijos įnašo mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus ir bendradarbiavimo migracijos srityje Europos Sąjungoje, kurio bendra suma yra 1 302 000 000 CHF (vienas milijardas trys šimtai du milijonai Šveicarijos frankų), skirta atrinktoms ES valstybėms narėms siekiant bendradarbiauti sanglaudos ir migracijos srityse;

„nacionalinė koordinavimo institucija“ – Lietuvos nacionalinis viešasis subjektas, paskirtas veikti jos vardu įgyvendinant Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą;

„programa“ – nuoseklus sudėtinių programos dalių rinkinys, kuris vykdomas pagal valstybės partnerės nacionalinius prioritetus, politikos kryptis ar strategijas, naudojantis įnašo parama, ir kuris apima vieną visapusišką įgyvendinimo ir biudžeto sistemą su pagrindiniais tikslais. Kartu su programa gali būti vedamas politinis dialogas;

„projektas“ – įnašo remiama tam tikra vykdomų nedalomų veiklų seka, kuria siekiama sutartų tikslų ir rezultatų ir kuri nėra programos dalis;

„Reglamentai“ – Šveicarijos paskelbti Reglamentai dėl antrojo Šveicarijos įnašo sanglaudos srityje įgyvendinimo, kuriuose išdėstytos Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos įgyvendinimo bendrosios taisyklės ir procedūros;

sąvoka „finansavimo priemonė“ vartojama kaip bendra sąvoka ir reiškia konkretų projektą, programą arba techninę paramą pagal Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą;

„Finansavimo priemonės sutartis“ – Šalių, o prireikus ir papildomų susitariančiųjų šalių sutartis dėl finansavimo priemonės įgyvendinimo;

„Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa“ – šio Pagrindų susitarimo įgyvendinimo dvišalė programa;

„techninė parama“ – pagal Bendradarbiavimo programą skiriamo įnašo dalis, skirta finansavimo priemonėms parengti ir Bendradarbiavimo programai veiksmingai bei efektyviai įgyvendinti.

2 straipsnis

Teisinis pagrindas

1. Šis Pagrindų susitarimas kartu su toliau nurodytais dokumentais sudaro antrojo Šveicarijos įnašo įgyvendinimo sanglaudos srityje teisinį pagrindą:

a) Reglamentai ir vėlesni jų pakeitimai;

b) Finansavimo priemonių sutartys arba kitos Šalių sutartys, sudarytos pagal Pagrindų susitarimą; ir

c) bet kokios veiklos procedūros ar gairės, kurias Šveicarija priima pasikonsultavusi su Lietuva.

2. Jei šių dokumentų nuostatos viena kitos neatitinka ar viena kitai prieštarauja, taikoma anksčiau nurodyta pirmumo tvarka.

3 straipsnis

Tikslai ir principai

1. Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos bendras tikslas – padėti mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus ES ir Lietuvoje, remiantis dvišaliais Šveicarijos ir ES bei jos valstybių narių santykiais ir juos toliau stiprinant.

2. Šalys atrenka finansavimo priemones, kurios padeda siekti bendro tikslo ir, išskyrus techninę paramą, padeda siekti bent vieno iš šių penkių antrojo Šveicarijos įnašo tikslų:

a) ekonomikos augimo ir socialinio dialogo skatinimas, (jaunimo) nedarbo mažinimas;

b) migracijos valdymas ir integracijos rėmimas. Visuomenės saugos ir saugumo didinimas;

c) aplinkos ir klimato apsauga;

d) socialinių sistemų stiprinimas;

e) pilietinis įsitraukimas ir skaidrumas.

3. Finansavimo priemonės, išskyrus techninę paramą ir išskyrus atvejus, kai Šalys susitaria kitaip, priskiriamos bent vienai teminei bendradarbiavimo sričiai, kaip nustatyta Reglamentuose. Šalys užtikrina įnašo skyrimą pagal temas. Todėl Šalys abipusiškai susitaria dėl tam tikro nustatyto skaičiaus teminių sričių, kurioms būtų teikiama parama pagal Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą, kaip nustatyta Konkrečiai valstybei skirtame schemos apraše.

4. Šalys skatina Lietuvos ir Šveicarijos subjektų partnerystę bei keitimąsi ekspertine pagalba.

5. Finansavimo priemonėmis paisoma socialinės įtraukties ir užtikrinamas aplinkos tvarumas.

6. Visi veiksmai pagal Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą įgyvendinami atsižvelgiant į tikslus, principus, strategines kryptis, geografinį ir teminį aspektą, kaip nurodyta Konkrečiai valstybei skirtame schemos apraše ir Reglamentuose.

4 straipsnis

Finansinis pagrindas

1. Šveicarija sutinka Lietuvai skirti įnašą, sudarantį iki 45,2 mln. CHF (keturiasdešimt penkių milijonų dviejų šimtų tūkstančių Šveicarijos frankų), atsižvelgiant į sutartas temines sritis ir geografinį paskirstymą bei remiantis preliminariu paskirstymu, apibrėžtu Konkrečiai valstybei skirtame schemos apraše.

2. 1 dalyje nurodytas įnašas neapima Šveicarijos išlaidų Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos ir Šveicarijos ekspertinės pagalbos ir partnerystės fondo sanglaudos valdymo išlaidoms padengti. Pastarasis fondas yra Šveicarijos administruojamas fondas, kurio tikslas – suteikti Šveicarijos ekspertinę pagalbą atrinktoms ES valstybėms narėms, užtikrinti finansavimo priemonių kokybę ir tvarumą, stiprinti dvišalius santykius ir skatinti Šveicarijos ir Lietuvos partnerystę.

3. Finansavimo priemonių išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis, kaip apibrėžta Reglamentų 6 skyriuje, baigiasi 2029 m. gruodžio 3 d. imtinai. Iki šios datos nepanaudotomis lėšomis Lietuva nebegalės naudotis.

4. Pagal Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą, išskyrus Šveicarijos valdymo išlaidoms rezervuotas sumas ir Šveicarijos ekspertinės pagalbos ir partnerystės fondą, įnašas turėtų būti teikiamas kaip negrąžinamos dotacijos arba lengvatinės finansinės priemonės, kaip antai kredito linijos, garantijų sistemos, dalyvavimas kapitale, skolose ir paskolos.

5. Finansavimas iš įnašo neviršija 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų pagal finansavimo priemonę, išskyrus:

a) projektus arba programas, kuriems skiriamas papildomas finansavimas biudžeto asignavimų forma iš nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų; tokiu atveju finansavimas iš įnašo negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų;

b) nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamus projektus arba programas, kurie naudojant įnašą gali būti finansuojami daugiau kaip 60 proc. arba visiškai;

c) techninę paramą, kuri naudojant įnašą gali būti finansuojama daugiau kaip 60 proc. arba visiškai;

d) finansavimo priemones, kurias sudaro kredito linijos, garantijų sistemos, dalyvavimas kapitale ir skolose, taip pat paskolos privačiam sektoriui, kurios naudojant įnašą gali būti finansuojamos daugiau kaip 60 proc. arba net visiškai.

6. Lietuva užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinų valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių.

5 straipsnis

Finansavimo priemonėms taikomi principai

1. Finansavimo priemonės įgyvendinamos pagal 2 straipsnyje nurodytą teisinį pagrindą.

2. Lietuva atsakinga, kad būtų nustatytos finansavimo priemonės, kurios yra:

a) aktualios ir atitinkančios nacionalinius prioritetus;

b) veiksmingai tenkinančios nustatytus poreikius;

c) įmanomos ir efektyviai įgyvendinamos;

d) tikėtina, kad turės poveikį;

e) sukurtos siekiant tvarios naudos.

3. Lietuva atitinkamai vengia bet kurios finansavimo priemonės dalies, gaunančios paramą iš bet kurių kitų struktūrinių ir (arba) sanglaudos fondų, pvz., Europos fondų, Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo arba Norvegijos finansinio mechanizmo, bet kokio dubliavimosi ir (arba) dalinio sutapimo su ja.

4. Kiekvieną finansavimo priemonę pirmiausia patvirtina Lietuva, o vėliau – Šveicarija.

5. Kiekvienai finansavimo priemonei taikoma Finansavimo priemonės sutartis.

6. Šalys teikia didelę svarbą finansavimo priemonių ir įnašo stebėsenai, vertinimui ir auditui. Kiekviena Šalis nedelsdama dalijasi visa naudinga informacija, kurios prašo kita Šalis. Šalys užtikrina veiksmingą Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos koordinavimą ir stebėseną.

7. Šveicarija arba bet kuri trečioji šalis, paskirta veikti jos vardu, turi teisę lankytis, stebėti, peržiūrėti, audituoti ir vertinti visą veiklą ir procedūras, susijusias su finansavimo priemonių įgyvendinimu, Šveicarijos nuožiūra. Lietuva teikia bet kokią bei visą informaciją, pagalbą ir dokumentus, kurių gali būti prašoma arba kurie gali būti naudingi, kad Šveicarija galėtų pasinaudoti tokia teise.

8. Siekiant užtikrinti veiksmingą Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos įgyvendinimą, 6 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos rengia metinius susitikimus. Tokių susitikimų tikslas – apžvelgti Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos pažangą, susitarti dėl visų priemonių, kurių būtina imtis, ir sudaryti sąlygas dvišalio intereso klausimams aptarti.

6 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Lietuva įgaliojo nacionalinį viešąjį subjektą veikti jos vardu kaip nacionalinę koordinavimo instituciją (žr. Konkrečiai valstybei skirtą schemos aprašą). Nacionalinei koordinavimo institucijai tenka visa atsakomybė už Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos tikslų pasiekimą bei jos įgyvendinimą pagal šį Pagrindų susitarimą.

2. Šveicarija įgaliojo Federalinį užsienio reikalų departamentą, veikiantį per Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūrą (SDC), ir Federalinį ekonomikos reikalų, švietimo ir mokslinių tyrimų departamentą, veikiantį per Valstybinį ekonomikos reikalų sekretoriatą (SECO), veikti jos vardu įgyvendinant Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą. Finansavimo priemonės priskiriamos SDC arba SECO atsižvelgiant į atitinkamas jų kompetencijos sritis.

7 straipsnis

Atsakomybė

Šveicarijos atsakomybė Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos atžvilgiu apsiriboja lėšų teikimu pagal atitinkamas Finansavimo priemonių sutartis. Šveicarija neprisiima ir neprisiims jokios atsakomybės Lietuvai, jokiam viešajam ar privačiam subjektui, dalyvaujančiam finansavimo priemonėje, arba jokioms trečiosioms šalims.

8 straipsnis

Bendras tikslas

Šalys bendrai siekia užkirsti kelią korupcijai ir kovoti su ja, nes tai kelia pavojų geram valdymui ir išteklių, kurių reikia tinkamam vystymuisi, naudojimui, taip pat kelia pavojų sąžiningai ir atvirai konkurencijai viešųjų pirkimų procedūrose, grindžiamose kaina ir kokybe. Todėl Šalys susitaria bendromis pastangomis kovoti su korupcija ir visų pirma susitaria, kad bet koks pasiūlymas, dovana, mokėjimas, atlyginimas ar bet kokios rūšies nauda bet kam, pateikta tiesiogiai ar netiesiogiai tam, kam pagal šį Pagrindų susitarimą arba jo vykdymo metu būtų paskirti įgaliojimai ar sudaryta sutartis, bus laikomi neteisėtu veiksmu ar korupcine veikla. Bet koks tokio pobūdžio veiksmas yra pakankamas pagrindas nutraukti šį Pagrindų susitarimą ir atitinkamą Finansavimo priemonės sutartį, atšaukti viešąjį pirkimą ar su juo susijusį laimėjimą arba imtis bet kokių kitų proporcingų taisomųjų priemonių, nustatytų taikytinuose teisės aktuose. Šalys nedelsdamos praneša viena kitai apie visus tinkamai pagrįstus įtarimus dėl neteisėto veiksmo ar korupcinės veiklos.

9 straipsnis

Pakeitimai

1. Visi šio Pagrindų susitarimo pakeitimai daromi raštu abipusiu Šalių sutarimu.

2. Neatsižvelgiant į 1 dalį, Konkrečiai valstybei skirtas schemos aprašas gali būti iš dalies keičiamas abipusiu 6 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų sutarimu, joms pasikeičiant raštais.

10 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Konkrečiai valstybei skirtas schemos aprašas (1 priedas) yra neatskiriama šio Pagrindų susitarimo dalis.

2. Šis Pagrindų susitarimas įsigalioja jį pasirašius tą dieną, kai gaunamas paskutinis pranešimas, kuriuo patvirtinama, kad abi Šalys baigė savo atitinkamas patvirtinimo procedūras. Jis taikomas tol, kol abi Šalys įvykdys visus savo įsipareigojimus. Šalys šį Pagrindų susitarimą ir jo priedą laikinai taiko nuo tos dienos, kai abi Šalys pasirašo šį Pagrindų susitarimą.

3. Bet koks ginčas, galintis kilti dėl šio Pagrindų susitarimo taikymo, sprendžiamas diplomatinėmis priemonėmis.

4. Šį Pagrindų susitarimą bet kuriuo metu gali nutraukti viena iš Šalių, apie tai iš anksto raštu pranešusi prieš šešis mėnesius. Prieš priimdamos tokį sprendimą, Šalys pradeda konsultacijas dėl nutraukimo priežasčių.

5. Nutraukus šį Pagrindų susitarimą, jo nuostatos ir toliau taikomos atitinkamoms Finansavimo priemonių sutartims, sudarytoms iki šio Pagrindų susitarimo nutraukimo. Šalys bendru sutarimu priima sprendimą dėl bet kokių kitų nutraukimo pasekmių.

Pasirašyta 2023 m. gegužės 22 d. Vilniuje dviem originaliais egzemplioriais anglų kalba.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu Šveicarijos Federalinės Tarybos vardu

1 priedas

KONKREČIAI VALSTYBEI SKIRTAS SCHEMOS APRAŠAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

ŠVEICARIJOS FEDERALINĖS TARYBOS

PAGRINDŲ SUSITARIMAS

DĖL ANTROJO ŠVEICARIJOS ĮNAŠO ATRINKTOMS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖMS NARĖMS ĮGYVENDINIMO SIEKIANT MAŽINTI EKONOMINIUS IR SOCIALINIUS SKIRTUMUS EUROPOS SĄJUNGOJE

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Šis Konkrečiai valstybei skirtas schemos aprašas yra neatskiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Lietuva) ir Šveicarijos Federalinės Tarybos (toliau – Šveicarija) pagrindų susitarimo dėl antrojo Šveicarijos įnašo atrinktoms Europos Sąjungos valstybėms narėms įgyvendinimo siekiant mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos Sąjungoje (toliau – Pagrindų susitarimas) dalis.

1.2. Šiame Konkrečiai valstybei skirtame schemos apraše taikomos Pagrindų susitarimo apibrėžtys.

1.3. Šiame Konkrečiai valstybei skirtame schemos apraše nustatomi teminiai ir geografiniai įnašo paskirstymai bei specialios taisyklės, dėl kurių susitarė Šveicarija ir Lietuva, taip pat pareigų ir užduočių priskyrimas subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant atitinkamai Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą ir finansavimo priemones.

1.4. Specialioms taisyklėms ir procedūroms, kurios nėra nustatytos Konkrečiai valstybei skirtame schemos apraše, taikomos Reglamentų nuostatos.

2. Funkcijos ir pareigos pagal Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą

2.1. Nacionalinė koordinavimo institucija

Valstybė partnerė įgaliojo Lietuvos Respublikos finansų ministeriją veikti jos vardu kaip Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos nacionalinę koordinavimo instituciją.

Finansų ministerijos Investicijų departamentas (toliau – Investicijų departamentas) veikia kaip nacionalinė koordinavimo institucija. Investicijų departamentas yra Finansų ministerijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus finansų viceministrui.

Investicijų departamentas taip pat yra atsakingas už kelių kitų finansavimo šaltinių, pvz., Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Europos Sąjungos investicijų fondų, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, valdymą.

Nacionalinės koordinavimo institucijos funkcija ir pareigos nustatytos Reglamentuose.

Be to, nacionalinė koordinavimo institucija perduoda dalį savo pareigų viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Konkretus nacionalinės koordinavimo institucijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros pareigų pasidalijimas bus nustatytas finansų ministro įsakymu.

2.2. Mokėjimo institucija

Mokėjimo institucija yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Mokėjimo institucijos pareigos perduodamos Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentui (toliau – Valstybės iždo departamentas). Valstybės iždo departamentas yra Finansų ministerijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus finansų viceministrui.

Mokėjimo institucijos funkcijos ir pareigos nustatytos Reglamentuose. Be to, mokėjimo institucija dalį savo pareigų perduoda viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai. Laikydamasi aiškaus užduočių ir pareigų atskyrimo, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atlieka programų operatoriaus, nacionalinės koordinavimo institucijos ir mokėjimo institucijos funkcijas.

Konkretus mokėjimo institucijos pareigų pasidalijimas bus nurodytas finansų ministro įsakyme. Valstybės iždo departamentas vykdo įstatymo jam pavestas funkcijas, pvz., banko sąskaitų atidarymas / uždarymas, mokėjimo operacijų vykdymas Lietuvos Respublikos vardu ir išlaidų konvertavimas. Kitas pareigas vykdo viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

2.3. Audito institucija

Audito institucija yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Audito institucijos pareigos perduodamos Finansų ministerijos Centralizuotam vidaus audito skyriui. Tai nepriklausomas padalinys, tiesiogiai pavaldus finansų ministrui.

Audito institucija taip pat vykdo audito institucijos pareigas keliose programose, pvz., Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje, Europos Sąjungos investicijų fonduose, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniuose mechanizmuose.

Audito institucijos funkcijos ir pareigos nustatytos Reglamentuose.

2.4. Programų operatorius

Programų operatorius yra viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Programų operatoriaus funkcijos ir pareigos nustatytos Reglamentuose.

Atitinkamos susijusios ministerijos dalyvauja programos rengimo etape ir tam tikruose programos įgyvendinimo procesuose. Konkretus funkcijų ir pareigų pasidalijimas nustatomas trijose Finansavimo priemonių sutartyse.

3. Bendradarbiavimo parametrai

3.1. Teminis paskirstymas

Konkretus tikslas ir teminė sritis

Preliminarus įnašo paskirstymas

[mln. CHF]

1. Ekonomikos augimo ir socialinio dialogo skatinimas, (jaunimo) nedarbo mažinimas

i) Profesinis mokymas ir profesinis rengimas

4,388

ii) Moksliniai tyrimai ir inovacijos

iii) Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimas

2. Migracijos valdymas ir integracijos rėmimas. Visuomenės saugos ir saugumo didinimas

iv) Migracijos valdymas ir integracijos priemonių skatinimas

v) Visuomenės saugos ir saugumo gerinimas

3. Aplinkos ir klimato apsauga

vi) Energijos efektyvumas ir atsinaujinančioji energija

vii) Viešasis transportas

viii) Vandens ir nuotekų tvarkymas

ix) Atliekų tvarkymas

x) Gamtos išsaugojimas ir biologinė įvairovė

4. Socialinių sistemų stiprinimas

xi) Sveikatos ir socialinė apsauga

29,55

xii) Mažumos ir palankių socialinių sąlygų neturinčios grupės

5. Pilietinis įsitraukimas ir skaidrumas

xiii) Pilietinis įsitraukimas ir skaidrumas

9,75

6. Techninė parama

xiv) Techninės paramos fondas

0,678

xv) Finansavimo priemonių rengimo fondas

0,834

Iš viso skiriamų lėšų

45,2

Visų Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos finansavimo priemonių bet kurios nepanaudotos lėšos gali būti perkeltos į bet kurią kitą patvirtintą finansavimo priemonę, jei įgyvendinant Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą Pagrindų susitarimo 6 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų abipusiu susitarimu (pvz., patvirtintu posėdžių protokoluose arba korespondencija) yra įmanoma tai padaryti iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos. Tolesniam finansavimo priemonės pakeitimui taikomas Reglamentų 4.12 straipsnis.

3.2. Iš anksto nustatyti parametrai pagal temines sritis

i) Profesinis mokymas ir profesinis rengimas

Finansavimo priemonės pavadinimas

Profesinis mokymas ir rengimas

Finansavimo priemonės tipas

Programa

Tikslai

Programa numato prisidėti prie Lietuvos 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, siekiant užtikrinti, kad profesinio mokymo ir rengimo (toliau – PMR) sistema atitiktų darbo rinkos poreikius, gerinant švietimo sistemoje įgytų kompetencijų ir darbo rinkos reikalavimų atitikimą bei į ją pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus

Strateginis dėmesys

Pagal programą daugiausia investuojama į:

– darbo vietoje įgytų meistriškumo kvalifikacijų modelio testavimą ir įgyvendinimą. Modelis leis pripažinti asmens kompetencijas, neatsižvelgiant į jų įgijimo būdus;

– neformaliojo praktinio mokymosi darbo vietoje kokybės užtikrinimo modelio, kuris sudarys prielaidas skatinti darbuotojų kompetencijų tobulinimą, kūrimą ir testavimą;

– PMR sistemos pritaikymą migrantų integracijai, siekiant atsižvelgti į migrantų poreikius ir palengvinti jų integraciją į darbo rinką ir visuomenę

Šveicarijos preliminarus įsipareigojimas

4,388 mln. CHF (į šią sumą neįtrauktas apskaičiuotas 0,112 mln. CHF įnašas į Finansavimo priemonių rengimo fondą)

Projekto arba programos operatorius

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, dalyvaujant Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Šveicarijos finansavimo priemonės partneris (-iai)

Šveicarijos valstybinės PMR mokyklos, įmonės (MVĮ), profesinės asociacijos, ekspertų organizacijos ir Šveicarijos valdžios institucijos

Kita su finansavimo priemone susijusi informacija

xi) Sveikatos ir socialinė apsauga

Finansavimo priemonės pavadinimas

Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė

Finansavimo priemonės tipas

Programa

Tikslai

Programa numato prisidėti prie Lietuvos 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, gerinant sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, ypač ambulatorinių, kokybę ir prieinamumą motinoms, kūdikiams ir vaikams

Strateginis dėmesys

Programoje daugiausia dėmesio skiriama:

– ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo nėščioms moterims, naujagimiams ir kūdikiams gerinimui;

– kūdikių ir vaikų, turinčių vystymosi sutrikimų, sveikatos ir gerovės gerinimui, įgyvendinant holistines vaiko vystymosi paslaugas;

– sisteminio ir integruoto požiūrio laikymuisi; programa gali veikti pagal įvairias strategines kryptis, įskaitant strategijų, standartų, diagnostikos, gydymo ir vertinimo gairių rengimą, taip pat būtinos medicininės įrangos įsigijimą ir sveikatos bei socialinės rūpybos darbuotojų gebėjimų stiprinimą

Šveicarijos preliminarus įsipareigojimas

29,55 mln. CHF (į šią sumą neįtrauktas apskaičiuotas 0,45 mln. CHF įnašas į Finansavimo priemonių rengimo fondą)

Projekto arba programos operatorius

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, dalyvaujant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai

Šveicarijos finansavimo priemonės partneris (-iai)

Šveicarijos viešosios institucijos, privatus sektorius ir pilietinės visuomenės / nevyriausybinės organizacijos, turinčios atitinkamų žinių ir patirties sveikatos sektoriuje

Kita su finansavimo priemone susijusi informacija

Finansavimo priemonių rengimo fondas bus naudojamas galimybių studijai atlikti, siekiant nustatyti konkrečius finansavimo poreikius

xiii) Pilietinis įsitraukimas ir skaidrumas

Finansavimo priemonės pavadinimas

Pilietinis įsitraukimas

Finansavimo priemonės tipas

Programa

Tikslai

Programa numato prisidėti prie Lietuvos 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, suteikiant pilietinei visuomenei daugiau galių ir stiprinant jos dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei gerinant pilietinės visuomenės organizacijų kokybę

Strateginis dėmesys

Pagal programą bus daugiausia investuojama į:

– piliečių dalyvavimo priimant sprendimus stiprinimą kuriant priemones, skirtas pirmą kartą dalyvaujantiems dalyviams (jaunimui ir užsieniečiams);

– pilietinės visuomenės organizacijų stiprinimą parengiant nevyriausybinių organizacijų atskaitomybės standartą, daugiau dėmesio skiriant migrantų vadovaujamoms vietos organizacijoms;

– savanoriškos veiklos kokybės gerinimą parengiant organizacinį kokybiško savanorių valdymo standartą, įskaitant virtualios savanoriškos veiklos (e. savanorystės) plėtojimą

Šveicarijos preliminarus įsipareigojimas

9,75 mln. CHF (į šią sumą neįtrauktas apskaičiuotas 0,25 mln. CHF įnašas į Finansavimo priemonių rengimo fondą)

Projekto arba programos operatorius

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, dalyvaujant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Šveicarijos finansavimo priemonės partneris (-iai)

Šveicarijos viešosios institucijos, privatus sektorius ir pilietinės visuomenės / nevyriausybinės organizacijos, turinčios atitinkamų žinių ir patirties piliečių dalyvavimo ir migrantų integracijos srityse

Kita su finansavimo priemone susijusi informacija

4. Valstybių partnerių specialios taisyklės ir procedūros

Šveicarija ir Lietuva susitaria dėl šių specialių nuostatų, kuriomis nukrypstama nuo Reglamentų, jie keičiami, papildomi, konkretinami:

4.1. papildyti Reglamento 4.12 straipsnio 5 dalies c punktą ir 6 dalies c punktą taip: susitariama, kad Lietuvos centrinio banko valiutos keitimo kursas bus taikomas nuo Finansavimo priemonės sutarties pasirašymo dienos;

4.2. papildyti Reglamento 7.2 straipsnio 1 dalies c punktą taip: susitariama, kad Lietuvos centrinio banko valiutos keitimo kursas bus taikomas nuo Finansavimo priemonės sutarties pasirašymo dienos;

4.3. pakeisti Reglamento 4.15 straipsnio 2 dalies c punktą šiuo punktu: yra tinkamai prižiūrimi užtikrinant pakankamus išteklius šiam tikslui;

4.4. pakeisti Reglamento 7.2 straipsnio 1 dalies b punktą šiuo punktu: kad konkursas būtų paskelbtas Šveicarijoje, prašoma pateikti pranešimą, kuriame būtų pagrindinė informacija apie konkursą. Pranešimas pateikiamas Šveicarijos įnašo biurui ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki konkurso paskelbimo, kad konkursas būtų paskelbtas Šveicarijoje netrukus po konkurso paskelbimo valstybėje partnerėje;

4.5. pakeisti Reglamento 11.1 straipsnio 2 dalį šia dalimi: Pažeidimai gali būti, be kita ko, nepagrįstas lėšų panaudojimas, korupcija, vagystė, grobstymas, sukčiavimas ar kiti turtiniai nusikaltimai, dokumentų klastojimas, netinkamas dovanos ar kitokios naudos priėmimas, neišspręstas interesų konfliktas, elgesio kodeksų pažeidimas, seksualinis išnaudojimas, prievarta ir priekabiavimas (angl. SEAH)^{^[1]}, susijusios informacijos slėpimas, neskelbtinos informacijos naudojimas ir (arba) atskleidimas, viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai. Administracinės klaidos, kurių poveikį nacionalinė koordinavimo institucija laiko nedideliu, nėra pažeidimai.

Tuo atveju, jeigu Reglamentai prieštarauja šioms specialioms nuostatoms, vadovaujamasi šio priedo specialiomis nuostatomis.

^{^[1]} Atitinka JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A/RES/73/148 remiantis seksualinio priekabiavimo apibrėžtimi ir JT generalinio sekretoriaus biuletenį Nr. ST/SGB/2003/13 remiantis seksualinio išnaudojimo ir prievartos apibrėžtimi.