Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINĘ REIKŠMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO Nr. Ix-1132 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1884
2014 m. spalio 15 d. Nr. 1097
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-692 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 11 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1884 (toliau – įstatymo projektas) teisinio reguliavimo tikslui – užtikrinti nacionalinį saugumą, tačiau iš esmės nepritarti įstatymo projektui (teisinio reguliavimo priemonėms) dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas Nr. IX-1132) 2 straipsnį, kuriame pateikta potencialaus dalyvio sąvoka, ir nustatyti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros (technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir panašiai) projekto dalyviui taikomi Įstatyme Nr. IX-1132 įtvirtinti reikalavimai potencialiems dalyviams.
1.2. Įstatymo Nr. IX-1132 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Šiame įstatyme nustatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų. Be to, kaip nurodyta Įstatymo Nr. IX-1132 1 straipsnyje, įstatymo paskirtis yra nustatyti, kurios įmonės ir įrenginiai turi strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie iš jų nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei, kuriuose iš jų kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, o kuriuose iš jų privalo būti palikta sprendžiamoji galia valstybei. Šiame įstatyme nustatyta tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinama strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių potencialių dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams, apibrėžiami ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai, jiems ir investuotojams taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės.
1.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir panašiai) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Sistemiškai išanalizavus Įstatymo Nr. IX-1132 nuostatas ir vadovaujantis minėtuoju Civilinio kodekso 2.45 straipsniu, galima teigti, kad Įstatyme Nr. IX-1132 potencialaus dalyvio sąvoka pirmiausia siejama su fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teisės įgyvendinimu, kai šie asmenys įgyja strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijas (tampa juridinio asmens dalyviais) ar teises į kitą įmonės turtą. Plėtros projekto dalyvio sąvoka įstatymo projekte nepateikta, tačiau akivaizdu, kad plėtros projekto dalyviais būtų laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, komercinių sandorių pagrindu tiekiantys žaliavas, parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms. Minėti sandoriai nėra įmonės akcijų ar kito turto perleidimo sandoriai, todėl tokių sandorių pagrindu plėtros projekto dalyvis netampa strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalyviu, taip pat nuosavybės, valdymo ar bet kuria kita teise neįgyja šios įmonės akcijų, įrenginių ar kitų teisių į įmonės turtą. Taigi plėtros projekto dalyvio sąvoka negali būti siejama su potencialaus dalyvio sąvoka. Vadinasi, teikiamas siūlymas išplėsti potencialaus dalyvio sąvoką ir suteikti potencialaus dalyvio statusą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros projekto dalyviams neatitiktų tikrosios Įstatymo Nr. IX-1132 paskirties – reglamentuoti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių akcijų įgijimą ir šių įmonių kapitalo paskirstymo santykį tarp valstybės ir privačių asmenų.
2. Be to, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės tuo atveju, kai jos yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 4 straipsnį, plėtros projekto dalyvius pasirenka vadovaudamosi įstatymo nuostatomis. Viešųjų pirkimų įstatymas perkančiąją organizaciją įpareigoja užtikrinant viešųjų pirkimų principus nustatyti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Kiekvienu konkrečiu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo įrašyti Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą ir atsižvelgdama į perkamo objekto savybes gali nustatyti vieną ar kelis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
Viešųjų pirkimų įstatymas įgyvendina viešųjų pirkimų direktyvų (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 132) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107) (toliau – direktyva 2004/18/EB), ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 19) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107) (toliau – direktyva 2004/17/EB) nuostatas, kad minėtų reikalavimų sąrašas yra baigtinis ir negali būti perkančiosios organizacijos pildomas jokiais kitais papildomais reikalavimais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų direktyvų (direktyvos 2004/18/EB ir direktyvos 2004/17/EB) nuostatos draudžia valstybėms narėms ar perkančiosioms organizacijoms nurodytą sąrašą papildyti kitais neleidžiančiais dalyvauti viešajame pirkime pagrindais (2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Nr. C-213/07 Michaniki AE prieš Ethniko Symvoulio Radiotileorasis ir Ypourgos Epikrateias, Rink. [2008] p. I-0000, 42, 43 pastraipos). Taigi direktyvos 2004/18/EB 45 straipsnio 1 dalies nuostata, leidžianti nukrypti nuo pirmosios straipsnio dalies nuostatų, jeigu to reikia bendrosios svarbos poreikiams tenkinti, aiškintina kaip galimybė netaikyti šios direktyvos 45 straipsnio 1 dalyje išvardytų reikalavimų, bet ne išplėsti direktyvos 45 straipsnyje minimų reikalavimų sąrašą. Todėl, jeigu įstatymo projekte būtų siūloma nustatyti papildomą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams, toks reikalavimas neatitiktų proporcingumo, lygiateisiškumo, kitų viešųjų pirkimų principų ir viešųjų pirkimų direktyvų nuostatų.