Kasacinio skundo Nr. DOK-1055/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00664-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. K. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį jo atžvilgiu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sustabdyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 301 straipsnių, 302 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Dėl minėtų BPK pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos V. K. teisės į gynybą ir nešališką teismą (BPK 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 6, 7 dalių pažeidimai), tai sukliudė teismams priimti teisingą ir nešališką procesinį sprendimą.
Pasak kasatoriaus, skundžiamas teismo nuosprendis nėra nuoseklus, grindžiamas selektyviu įrodymu vertinimu. V. K. kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo preziumuota, nepateikti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, nesiremta aktualia teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų ir nepagrįstai paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį. Tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Teismai, vertindami bylos įrodymus, pažeidė in dubio pro reo principą, nes nepašalino juose esančių prieštaravimų ir juos aiškino V. K. nenaudai, darydami išvadas, vadovavosi neteisėtai surinktais duomenimis. Įrodinėjimo našta perkelta nuteistajam V. K.
Teismų išvados dėl nuteistojo V. K. kaltės, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nepagrįstai nuosprendyje buvo pripažinti kaltinančiais įrodymais G. G. ir A. E. K. (buvusi pavardė Č.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei melagingi, V. K. šmeižiantys liudytojo policijos pareigūno Č. V. parodymai. Tuo tarpu V. K. teisinantys teisiamajame posėdyje duoti G. G., liudytojo O. G. parodymai nebuvo vertinti. V. K. nepagrįstai inkriminuota BK 260 straipsnio 1 dalis, taip pat ir 259 straipsnio 1 dalis, nes jis neturėjo tyčios elgtis pavojingai ir iš anksto apgalvotai neteisėtai įgyti medikamentų su psichotropine medžiaga. Fakto, kad rasti vaistai draudžiami apyvartoje, V. K. nesuvokė.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas bylą išnagrinėjo šališkai, demonstruodamas palankumą kaltinimą palaikančio prokuroro pozicijai byloje, kurioje jo kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime procesiniai veiksmai buvo atliekami pažeidžiant BPK reikalavimus. Tokių procesinių veiksmų metu gautų duomenų teisėtumo teisėjas netikrino, bet juos vertino V. K. nenaudai, kaip jo kaltės įrodymus. Pareikšti teisėjui nušalinimai buvo nepagrįstai atmesti nemotyvuotomis protokolinėmis nutartimis, be to, nuteistajam V. K. ir jo gynėjui buvo atimta teisė susipažinti su nutarties turiniu. Akivaizdų teisėjo šališkumą rodo ir tai, kad kitai bylos kaltinamajai J. A., kuri liudijo V. K. nenaudai, prokurorui pasiūlius, pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jai laisvės apribojimo bausmę.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Nuteistasis V. K. kasacinio apskundimo pagrindus nurodo formaliai, kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu jų vertinimu ir pateikiamas savas subjektyvus atskirų įrodymų vertinimas. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde atkartojami apeliacinio skundo argumentai (dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, ginčijamų įrodymų atitikties BPK reikalavimams, pirmosios instancijos teismo šališkumo, pareikštų prašymų dėl nušalinimo išsprendimo, pažeidžiant BPK nuostatas). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, minėtus skundo argumentus išnagrinėjo ir dėl jų išdėstė aiškius ir išsamius motyvus. Šios instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Be kita ko, buvo išdėstyti ir argumentai, kuriais pritarta pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti gynybos prašymą išreikalauti prieš V. K. vykdytos kriminalinės žvalgybos informaciją (nutarties 12.2 punktas). Be to, skundžiamos nutarties 14, 15, 15.1, 15.2 punktuose išdėstyti aiškūs motyvai, kuriais nepritariama apelianto argumentams dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Todėl toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principų pažeidimus, įrodinėjimo naštos perkėlimą nuteistajam, jo teisės į gynybą ir nešališką teismą neužtikrinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,