Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administracinis departamentas
2015 11 18
REZOLIUCIJA MSC.202(81)
(priimta 2006 m. gegužės 19 d.)
1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE SU PAKEITIMAIS PAKEITIMŲ PRIĖMIMAS
Jūrų saugumo komitetas,
prisimindamas Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos 28 straipsnio b dalį dėl komiteto funkcijų;
taip pat prisimindamas 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) (toliau – Konvencija) VIII straipsnio b dalies nuostatas dėl Konvencijos priedo pakeitimų priėmimo tvarkos, išskyrus I skyriaus nuostatas;
apsvarstęs savo aštuoniasdešimt pirmajame posėdyje pagal VIII straipsnio b dalies i punktą pasiūlytus ir išplatintus Konvencijos pakeitimus,
1. priima pagal Konvencijos VIII straipsnio b dalies iv punktą šios Rezoliucijos priede išdėstytus Konvencijos pakeitimus;
2. nustato pagal Konvencijos VIII straipsnio b dalies vi punkto 2 papunkčio bb dalį, kad, laikoma, jog minėtiems pakeitimams pritarta 2007 m. liepos 1 d., jei iki šios dienos daugiau negu vienas trečdalis Konvencijos Susitariančiųjų Vyriausybių arba Susitariančiosios Vyriausybės, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos, nepranešė Organizacijos generaliniam sekretoriui, jog jos nepritaria pakeitimui;
3. prašo SOLAS Susitariančiąsias Vyriausybes prisiminti, kad pagal Konvencijos VIII straipsnio b dalies vii punkto 2 papunktį pakeitimai įsigalioja 2008 m. sausio 1 d. nuo 2 dalyje nurodytos jų priėmimo dienos;
4. prašo pagal Konvencijos VIII straipsnio b dalies v punktą Generalinį sekretorių visoms Konvencijos Susitariančiosioms Vyriausybėms pateikti patvirtintas šios Rezoliucijos ir Priedo, kuriame išdėstyti pakeitimai, kopijas;
PRIEDAS
1974 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽMOGAUS GYVYBĖS APSAUGOS JŪROJE SU PAKEITIMAIS PAKEITIMAI
V SKYRIUS
LAIVYBOS SAUGUMAS
Apibrėžtys[1]
1. Po esamo 5 punkto įterpiamas toks tekstas:
2. Po esamos 19 taisyklės įterpiama tokia nauja 19-1 taisyklė:
Tolimojo nuotolio laivų atpažinimas ir sekimas
1. Jokia šios taisyklės ar su tolimojo nuotolio laivų atpažinimu ir sekimu susijusi Organizacijos priimtų eksploatacinių normatyvų ar funkcinių reikalavimų[2] nuostata nepažeidžiamos Valstybių teisės, jurisdikcija ar pareigos pagal tarptautinę teisę, visų pirma, susijusios su teisėtai nustatyta plaukiojimo atviroje jūroje tvarka, išskirtine ekonomine zona, gretimąja zona, teritoriniais vandenimis ar naudojimusi tarptautinės laivybos sąsiauriais ir salynų jūrų laivybos keliais.
2.1. Pagal 4.1 ir 4.2 punktų nuostatas ši taisyklė taikoma šių tipų tarptautiniais reisais plaukiojantiems laivams:
2.1.2. krovininiams laivams, įskaitant 300 bendrosios talpos[3] ir didesnius greitaeigius laivus; ir
2.2. 3–11.2 punktuose vartojama sąvoka „laivas“ apima tiek keleivinius, tiek krovininius laivus, greitaeigius laivus ir mobiliuosius atviros jūros dugno gręžimo įrenginius, kuriems taikomos šios taisyklės nuostatos.
3. Šios taisyklės nuostatos leidžia Susitariančiosioms Vyriausybėms vykdyti tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo veiklą.
4.1. Informacijos, nurodytos 5 punkte, automatinė perdavimo sistema turi būti įrengta laivuose:
4.1.2. pastatytuose iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir pripažintuose tinkamais naudoti:
4.1.2.2. jūrų rajonuose A1, A2 ir A3, kaip nustatyta IV skyriaus 2 taisyklės 1.12, 1.13 ir 1.14 punktuose;
ne vėliau kaip per pirmą radijo įrangos apžiūrą, atliktą po 2008 m. gruodžio 31 d.;
4.1.2.3. laivuose, pastatytuose iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir pripažintuose tinkamais naudoti jūrų rajonuose A1, A2, A3 ir A4, kaip apibrėžta IV skyriaus 2 taisyklės 1.12, 1.13, 1.14 ir 1.15 punktuose, ne vėliau kaip per pirmą radijo įrangos apžiūrą, atliktą po 2009 m. liepos 1 d. Tačiau šie laivai jiems plaukiojant jūrų rajonuose A1, A2 ir A3 turi atitikti pirmiau pateikto 4.1.2.2 punkto nuostatas.
4.2. Laivai, neatsižvelgiant į jų pastatymo datą, kuriuose įrengta 19 taisyklės 2.4 punkte apibrėžta Automatinė atpažinimo sistema (AAS), ir kurie plaukioja vien tik jūrų rajone A1, kaip apibrėžta IV skyriaus 2 taisyklės 1.12 punkte, neprivalo atitikti šios taisyklės nuostatų.
5. Taikant 4.1 punkto nuostatas, laivai automatiškai perduoda tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo informaciją, kuri apima:
6. Pagal šios taisyklės reikalavimus naudojamos sistemos ir įranga turi atitikti ne mažiau griežtus, nei Organizacijai priimtini, eksploatacinius normatyvus ir funkcinius reikalavimus[4]. Bet kokia laivo įranga turi būti tokio tipo, kurį patvirtina Administracija.
7. Pagal šios taisyklės reikalavimus naudojamas sistemas ir įrangą turi būti galima laive išjungti arba nutraukti tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo informacijos teikimą:
7.1. jei tarptautiniais susitarimais, taisyklėmis ar standartais nustatytas laivybos informacijos apsaugos reikalavimas; ar
7.2. išskirtinėmis aplinkybėmis ir kuo trumpiau, jei kapitonas mano, kad sistemų ir įrangos veikimas kelią pavojų laivo saugai ir saugumui. Tokiu atveju kapitonas be pagrindo nedelsdamas praneša apie tai Administracijai ir padaro įrašą laivybos veiksmų ir įvykių registravimo žurnale, kuris privalomas vadovaujantis 28 taisykle, nurodydamas šio sprendimo priežastis ir laikotarpį, kuriam sistema ar įranga išjungiama.
8.1. Taikant 8.2–11.2 punktų nuostatas, Susitariančiosios Vyriausybės turi turėti galimybę gauti tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo informaciją saugumo ir kitais tikslais, kaip sutarta Organizacijos:
8.1.1. Administracija turi turėti teisę gauti tokią informaciją apie laivus, turinčius teisę plaukioti su jos vėliava, neatsižvelgiant į tai, kurioje vietoje gali būti tokie laivai;
8.1.2. Susitariančioji Vyriausybė turi turėti teisę gauti tokią informaciją apie laivus, kurie pareiškė apie savo ketinimą įplaukti į XI-2 skyriaus 1 taisyklės 1.9 punkte apibrėžtą uosto įrenginį ar į tos Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai priklausančią vietą, neatsižvelgiant į tai, kurioje vietoje gali būti tokie laivai, jei jie dar neįplaukę į kitos Susitariančiosios Vyriausybės vandenis, kranto link nuo pagal tarptautinę teisę nustatytų atskaitos linijų; ir
8.1.3. Susitariančioji Vyriausybė turi turėti teisę gauti tokią informaciją apie laivus, turinčius teisę plaukioti su kitų Susitariančiųjų Vyriausybių vėliavomis, kurie neketina įplaukti į tos Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai priklausantį uosto įrenginį ar vietą, ir plaukioja nenutoldami nuo jos kranto daugiau kaip 1000 jūrmylių, jei tokie laivai dar neįplaukę į kitos Susitariančiosios Vyriausybės vandenis, kranto link nuo pagal tarptautinę teisę nustatytų atskaitos linijų; ir
8.2. Susitariančiosios Vyriausybės pateikia ir perduoda Organizacijai atitinkamą išsamią informaciją, atsižvelgdamos į Organizacijos priimtus[5] eksploatacijos normatyvus ir funkcinius reikalavimus, kad galėtų gauti tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo informaciją remiantis 8.1 punkto nuostatomis. Suinteresuota Susitariančioji Vyriausybė gali bet kada vėliau pakeisti ar atšaukti tokios informacijos perdavimą. Organizacija, gavusi tokį pranešimą kartu su išsamia informacija, praneša apie tai visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.
9.1. Neatsižvelgiant į 8.1.3 papunkčio nuostatas, Administracija turi teisę, siekdama atitikti saugumo ar kitus reikalavimus, bet kada nuspręsti, kad tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo informacija apie laivus, turinčius teisę plaukioti su jos vėliava, turi būti teikiama Susitariančiosioms Vyriausybėms remiantis 8.1.3 papunkčio nuostatomis. Suinteresuota Administracija gali bet kada vėliau pakeisti, sustabdyti ar atšaukti tokius sprendimus.
9.2. Suinteresuota Administracija remdamasi 9.1 punktu praneša apie tokius sprendimus Organizacijai. Organizacija, gavusi tokį pranešimą kartu su išsamia informacija, praneša apie tai visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.
10. Susitariančiosios Vyriausybės visada:
10.2. pripažįsta ir laikosi reikalavimų dėl komercinę paslaptį sudarančios ir opios informacijos, susijusios su bet kokia tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo informacija, kurią jos gali gauti;
10.3. apsaugo informaciją, kurią gali gauti, nuo neleistino naudojimosi tokia informacija ar jos atskleidimo;
11.1. Susitariančiosios Vyriausybės padengia visas išlaidas, susijusias su bet kokia jų prašoma ir gaunama tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo informacija. Neatsižvelgiant į 11.2 punktą, Susitariančiosios Vyriausybės netaiko jokių mokesčių laivams, kai tai susiję su tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo informacija, kurią jie gali siekti gauti.
12. Neatsižvelgiant į 8.1 papunkčio nuostatas, Susitariančiųjų Vyriausybių paieškos ir gelbėjimo tarnybos turi teisę be jokių mokesčių gauti tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo informaciją, susijusią su nelaimės jūroje ištiktų asmenų paieška ir gelbėjimu.
13. Susitariančiosios Vyriausybės gali pranešti Organizacijai apie visus atvejus, kuriais, jų manymu, nebuvo ar nėra laikomasi ar paisoma Organizacijos nustatytų šios taisyklės nuostatų ar bet kokių kitų susijusių reikalavimų.
[1] 2 taisyklės pakeitimuose atsižvelgiama į 2004 m. gegužės 20 d. Rezoliucija MSC.153(78) priimtus taisyklės pakeitimus, kurie įsigalios 2006 m. liepos 1 d.
[2] Žr. Organizacijos jūrų saugumo komiteto Rezoliucija MSC.210(81) priimtus tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo įrangos eksploatacinius normatyvus ir funkcinius reikalavimus.
[3] Bendroji talpa, pagal kurią nustatoma, ar krovininis laivas arba greitaeigis laivas turi atitikti šios taisyklės reikalavimus, turi būti tokia, kaip nustatyta pagal 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo nuostatas, neatsižvelgiant į laivo ar greitaeigio laivo pastatymo datą.
[4] Žr. Organizacijos Jūrų saugumo komiteto Rezoliucija MSC.210(81) priimtus tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo įrangos eksploatacijos normatyvus ir funkcinius reikalavimus.
[5] Žr. Organizacijos jūrų saugumo komiteto Rezoliucija MSC.210(81) priimtus tolimojo nuotolio laivų atpažinimo ir sekimo įrangos eksploatacijos normatyvus ir funkcinius reikalavimus.