LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO 2008 M. LIEPOS 9 D. ĮSAKYMO NR. D1-370/1K-230 „DĖL MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKOS APRAŠŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. birželio 28 d. Nr. D1-616/1K-233
Vilnius
1. Pakeičiame Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“:
1.1. pakeičiame 3 punktą ir jį išdėstome taip:
„3. Mokestis už TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą leistiną išmesti ar išleisti į Aplinką teršalo kiekį per mokestinį laikotarpį apskaičiuojamas:
Mn = Q × T × I × [k], kai Q ≤ N
Mn = (Q – ∑ Qnt) × T × I × [k], kai Qt > Nt, o Q ≤ N (2)
Mn = (N – ( ∑ Qnt – Qnp)) × T × I × [k], kai Q > N, o ∑ Qnt > Qnp
Mn = N × T × I × [k], kai Q > N, o ∑Qnt ≤ Qnp;
čia:
Q – faktinis per mokestinį laikotarpį išmestas ar išleistas į Aplinką atitinkamo teršalo kiekis (t);
T – teršalo tarifas (Eur/t), nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedėlyje;
I – mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas, nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento vartotojų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo“, padalijus iš 100. Vartotojų kainų indeksas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui skelbiamas Oficialiame statistikos portale. Bankroto ar restruktūrizavimo atveju, kada mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija teikiama nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikomas prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas;
[k] – koeficientas (lygus 1,2), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, taikomas apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už teršalus, kuriems TIPK ir (ar) taršos leidime yra nustatytas laikinai leistinos taršos (toliau – LLT) normatyvas;
Qnp – normatyvą viršijantis teršalo kiekis (t), viršijus TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą per mokestinį laikotarpį leistiną išmesti ar išleisti į Aplinką teršalo kiekį (t), kuris yra lygus faktinio ir normatyvinio teršalo kiekio skirtumui (Q – N);
Qnt – normatyvą viršijantis teršalo kiekis (t), viršijus TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją ir (ar) vienkartinį leistinos taršos normatyvą per visą mokestinio laikotarpio normatyvo viršijimo laiką. Teršalo kiekis, išleistas į paviršinius vandens telkinius ir žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, apskaičiuojamas: nuotekų kiekį, išleistą į paviršinius vandens telkinius ir (ar) žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, per visą mokestinio laikotarpio normatyvo viršijimo laikotarpį padauginus iš nustatytos faktinės teršalo koncentracijos ir iš gauto kiekio atėmus leistiną per viršijimo laikotarpį išmesti į paviršinius vandens telkinius arba žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius teršalo kiekį. Teršalo kiekis, išmestas į atmosferą (aplinkos orą), apskaičiuojamas: per visą mokestinio laikotarpio normatyvo viršijimo laikotarpį išmestą į atmosferą (aplinkos orą) dujų kiekį (m3) padauginus iš nustatytos per viršijimo laikotarpį faktinės teršalo koncentracijos (mg/Nm3), perskaičiuotos esant normalioms sąlygoms – 101,3 kPa slėgiui ir 0° C temperatūrai, (mg/Nm3) (atvejais, kai kartu su išmatuota teršalo koncentracija nepateikiamas išmatuotas dujų kiekis (m3), apskaičiavimui naudojamas dujų kiekis (m3) iš Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos, parengtos vadovaujantis Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 "Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo") arba faktinį per viršijimo laikotarpį išmestą teršalo kiekį per laiko vienetą (g/s) padauginus iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas, ir iš gauto kiekio atėmus per viršijimo laikotarpį leistiną išmesti į atmosferą (aplinkos orą) teršalo kiekį;
N – leistinas išmesti arba išleisti į Aplinką per mokestinį laikotarpį normatyvinis teršalo kiekis (t), nustatytas TIPK ir (ar) taršos leidime. Jeigu TIPK ir (ar) taršos leidime nustatyti metiniai teršalų išmetimo į Aplinką normatyvai mokestiniu laikotarpiu buvo tikslinti, apskaičiuojant mokestį už išmestą į aplinką per mokestinį laikotarpį teršalų kiekį, turi būti vadovaujamasi perskaičiuotu (atnaujinant arba tikslinant leidimą) leidžiamo išmesti į aplinką per mokestinį laikotarpį teršalo normatyvu. Šio mokestinio laikotarpio metinis teršalo normatyvas nustatomas sumuojant leidžiamą išmesti į Aplinką teršalo kiekį, kuris išskaičiuojamas atskiriems normatyvo galiojimo (taikymo) laikotarpiams, jei per mokestinį laikotarpį teršalui buvo taikyti keli skirtingi metiniai leidžiamos taršos normatyvai. Metinis teršalo normatyvas apskaičiuojamas: TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytą vidutinį per parą leidžiamą išmesti į Aplinką teršalo normatyvą (kiekį) padauginus iš dienų skaičiaus, per kurias šis normatyvas buvo taikytas. Kai TIPK ir (ar) taršos leidime nenustatytas vidutinis per parą leidžiamas išmesti į Aplinką teršalo normatyvas, metinis leidžiamas išmesti į Aplinką teršalo normatyvas apskaičiuojamas: metinį leidžiamą išmesti į Aplinką teršalo normatyvą (kiekį) dalinant iš metinio kalendorinių dienų skaičiaus ir gautą teršalo kiekį dauginant iš dienų skaičiaus, per kurį šis normatyvas buvo taikytas;
Nt – didžiausias leistinas išmesti arba išleisti į Aplinką momentinis ir (ar) paros vidutinis ir (ar) vienkartinis leistinos taršos normatyvinis teršalo kiekis (t). Leistinas išmesti arba išleisti į vandens telkinius ar žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius normatyvinis teršalo kiekis apskaičiuojamas: leistiną per parą išmesti arba išleisti į aplinką teršalo kiekį padauginus iš skaičiaus parų, per kurias buvo viršytas teršalo normatyvas. Leistinas išmesti į atmosferą (aplinkos orą) teršalo kiekis apskaičiuojamas: vienkartinį leistinos taršos normatyvinį teršalo kiekį, nustatytą g/s, padauginus iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas, arba vienkartinį leistinos taršos normatyvinį teršalo kiekį, nustatytą mg/Nm3, padauginus iš debito (Nm3/s) ir iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas;
Qt – faktinis teršalo kiekis (t), išmestas arba išleistas į Aplinką per didžiausios leistinos momentinės ar paros vidutinės teršalo koncentracijos ir (ar) vienkartinės leistinos taršos normatyvo viršijimo laikotarpį. Teršalo kiekis, išleistas į vandens telkinius ar žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius, viršijus didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę teršalo koncentraciją normatyvo viršijimo laikotarpiu, apskaičiuojamas: faktinį per viršijimo laikotarpį išleistą nuotekų kiekį dauginant iš faktinės teršalo koncentracijos. Teršalo kiekis, išmestas į atmosferą (aplinkos orą) viršijus vienkartinį leistinos taršos normatyvą per normatyvo viršijimo laikotarpį, apskaičiuojamas: faktinį per viršijimo laikotarpį išmestą dujų kiekį (Nm3) padauginus iš faktinės teršalo koncentracijos (mg/Nm3) arba, kai TIPK ir (ar) taršos leidime vienkartinis leistinos taršos normatyvas nustatytas g/s, – faktinį per normatyvo viršijimo laikotarpį išmestą teršalo kiekį g/s padauginus iš laiko (s), per kurį buvo viršytas teršalo normatyvas.“;
1.2. pakeičiame 5 punktą ir jį išdėstome taip:
„5. Stichinių ir katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių atvejais, kurie atitinka LR Vyriausybės nustatytus stichinių ir katastrofinių hidrometeorologinių reiškinių kriterijus, avarinio išleistuvo savininkui (naudotojui), turinčiam TIPK ir (ar) taršos leidimą, išleidus teršalus į paviršinius vandens telkinius ar žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius per nuotekų avarinį išleistuvą ir prieš tai informavus Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD), mokestis mokamas už visą į paviršinius vandens telkinius ar žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius išleistą teršalo kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal Tvarkos aprašo 3 ir 4 punktus.“;
1.3. pakeičiame 7 punktą ir jį išdėstome taip:
„7. Didžiausios leistinos momentinės ar paros vidutinės koncentracijos ir (ar) vienkartinės leistinos taršos (normatyvo) viršijimo pabaiga yra ėminio, kurio matavimo rezultatai atitinka normatyvinius rodiklius, paėmimo diena. Jei vadovaudamasis laboratorijos, turinčios leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, ar akredituotos laboratorijos atliktais tyrimų rezultatais, mokesčio mokėtojas įrodo, kad išmestas arba išleistas į aplinką teršalo kiekis nebeviršija TIPK ir (ar) taršos leidime nustatytų leistinos taršos normatyvų, apie normatyvus viršijančią teršimo pabaigą ir atitinkančių normatyvą matavimų ar skaičiavimų rezultatus raštu praneša AAD.“;
1.4. pakeičiame 9 punktą ir jį išdėstome taip:
„9. Mokestis už išmestą arba išleistą į Aplinką teršalų kiekį, įskaitant ir mokestį, taikant didesnį tarifą už išmestą ar išleistą į Aplinką teršalų kiekį, viršijus didžiausią leistiną momentinę ar paros vidutinę koncentraciją ir (ar) vienkartinį leistinos taršos normatyvą, ir (ar) mokestinio laikotarpio normatyvą, apskaičiuojamas ir sumokamas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, per kurį buvo viršytas leistinas išmesti į Aplinką teršalo kiekis. Išmestų arba išleistų į Aplinką teršalų kiekis nustatomas pagal mokesčio mokėtojo laboratorinės kontrolės duomenis ir (arba) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliktų laboratorinių tyrimų / matavimų duomenis. Kai mokesčio mokėtojo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliktų laboratorinių tyrimų / matavimų duomenys (rezultatai) nesutampa, vadovaujamasi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliktų laboratorinių tyrimų / matavimų duomenimis.“;
1.5. pakeičiame 17 punktą ir jį išdėstome taip:
„17. Asmenys, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į Aplinką iš stacionarių taršos šaltinių 5 ir daugiau procentų skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, dėl atleidimo nuo mokesčio už šiuos teršalus mokėjimo priemonės įgyvendinimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 3 metams, prieš pradėdami vykdyti šias priemones kreipiasi į AAD. Vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų, įgyvendinančių aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, atleidimo nuo mokesčio už teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo“, mokesčio mokėtojas turi pateikti AAD visą informaciją ir dokumentus apie planuojamą įdiegti priemonę.“.