Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

dėl Lietuvos respublikos vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo nr. 1216 „DĖL DEMOGRAFIJOS, MIGRACIJOS IR INTEGRACIJOS POLITIKOS 2018–2030 METŲ STRATEGIJOS įgyvendinimo 2019–2021 METŲ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

2020 m. sausio 22 d. Nr. 52

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 1216 „Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2019–2021 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL DEMOGRAFIJOS, MIGRACIJOS IR INTEGRACIJOS POLITIKOS 2018–2030 METŲ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2020–2022 METŲ TARPINSTITUCINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1484 „Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo“ 2 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos planą (pridedama).

2. Pasiūlyti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, kurios nėra pavaldžios ar atskaitingos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dalyvauti įgyvendinant Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos planą.“

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Saulius Skvernelis

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                            Linas Kukuraitis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.1216

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės  

2020 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 52

redakcija)

 

DEMOGRAFIJOS, MIGRACIJOS IR INTEGRACIJOS POLITIKOS 2018–2030 METŲ STRATEGIJOS įgyvendinimo 2020–2022 METŲ

TARPINSTITUCINIS VEIKLOS PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinis veiklos planas (toliau – Planas) parengtas vadovaujantis Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. XIII-1484 „Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo“ (toliau – Strategija).

2. Plano paskirtis – užtikrinti koordinuotą ir sklandų Strategijoje nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, pasirenkant priemones, asignavimus, veiklas, terminus ir nustatant Strategijoje numatytų tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijus.

3. Plano įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM). Įgyvendinant Planą dalyvauja SADM, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – AM), Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM), Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – FM), Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – KM), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – LRVK).

4. Plano II skyriuje nurodytos priemonės įgyvendinamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete vykdytojams, atsakingiems už Plano priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų, išskyrus priemones, nurodytas Plano 1 priede, kurioms asignavimai, atsižvelgiant į šalies makroekonominius rodiklius, planuojami LRVK rengiamuose kasmetiniuose pasitarimuose dėl numatomų pasiekti rezultatų ir preliminarių asignavimų paskirstymo ministrams pavestose valdymo srityse. Plano priemonės, kurioms įgyvendinti nenumatyta lėšų, įgyvendinamos naudojant vidinius atsakingų vykdytojų išteklius ir bendruosius asignavimus. Už reikiamų finansinių išteklių planavimą pagal kompetenciją atsako priemonių vykdytojai, atsakingi už Strategijos įgyvendinimą.

5. Plano įgyvendinimo stebėseną, išskyrus Plano įgyvendinimo stebėseną migracijos srityje, vykdo SADM. Plano antrojo tikslo („2. Užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą“) įgyvendinimo stebėseną vykdo LRVK.

6. Plano vykdytojai kasmet iki sausio 25 dienos pateikia informaciją apie Plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus SADM ir LRVK pagal patvirtintus Plano tikslus, uždavinius, priemones ir jiems vykdyti numatytus asignavimus, taip pat vertinimo kriterijus ir jų reikšmes. Informacija apie vertinimo kriterijus, kurių neįmanoma pateikti iki šiame punkte nurodyto termino, teikiama atsižvelgiant į duomenų gavimo terminus.

 

7. Plano vykdytojai už Plano įgyvendinimo koordinavimą atsakingos institucijos prašymu teikia informaciją apie Plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus ir kitais nei šio Plano 6 punkte nurodytais terminais.

 

II SKYRIUS

PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONIŲ APRAŠYMAI, VEIKLOS IR DALYVAUJANČIOS INSTITUCIJOS

 

Eil. Nr.

Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas

Priemonės aprašymas ir veiklos

Dalyvaujančios institucijos

8.

Tikslas – kurti šeimai palankią aplinką

8.1.

Uždavinys – sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas

8.1.1.

Priemonė – nustatyti ir apdovanoti šeimai palankius darbdavius

Aprašymas. Siekiant skatinti darbdavius sudaryti sąlygas darbuotojams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, siūloma parengti šeimai palankaus darbdavio vertinimo kriterijų rinkinį ir nominuoti šeimai palankiausius darbdavius.

Veiklos:

1.     Parengiamas šeimai palankaus darbdavio vertinimo kriterijų rinkinys

2.     Įsteigiamos šeimai palankiausio darbdavio metų nominacijos

3.     Įteikiami šeimai palankaus darbdavio apdovanojimai

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM

8.1.2.

Priemonė – išanalizuoti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms teisėtai naudotis švietimo įstaigų ir (arba) daugiafunkcių centrų patalpomis vasarą ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dienos stovykloms organizuoti

Aprašymas. Vaikų ugdymas vasarą, kai nebevykdomos švietimo veiklos ugdymo įstaigose, vis dar problemiškas. Todėl bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) galėtų inicijuoti ir organizuoti stovyklas, panaudodamos esamą ugdymo įstaigų infrastruktūrą, kuri pritaikyta maitinimui, poilsiui, ugdymui ir yra saugi. Veiklas tiksliai aprašytų vietos veiklos grupės, jų kaimo vietovėse yra 49. Siekiant paskatinti NVO aktyviau imtis vaikų ugdymo vasarą veiklų, būtina kartu su savivaldybėmis nustatyti esamos (pritaikytos) infrastruktūros objektus ir teisines prielaidas teisėtai jais naudotis.

Nauda. Sudarius prielaidas NVO teisėtai naudotis lopšelių–darželių, mokyklų ir (ar) daugiafunkcių centrų infrastruktūra (pagal terminuotas panaudos ar nuomos sutartis įgyvendinti konkrečias veiklas), ji galėtų būti panaudota vaikų ugdymo veikloms, neinvestuojant į naujos infrastruktūros sukūrimą ar pritaikymą.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

ŠMSM, ŽŪM

8.1.3.

Priemonė – paskatinti naujos rūšies vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugų atsiradimą – lanksčių mažų lopšelių steigimąsi, lengvinant jų reguliavimo ir įėjimo į rinką sąlygas bei suderinant kompensavimo mechanizmus

Aprašymas. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, siūloma paskatinti naujos rūšies vaiko priežiūros paslaugų atsiradimą.

Veiklos:

1.     Atlikti įvairaus amžiaus vaikų priežiūros paslaugų poreikio analizę, parengti skirtingus reguliavimo režimus įvairaus dydžio ir masto darželiams

2.     Integruoti užsienio šalių gerąją praktiką, diegiant naujas paslaugas Lietuvoje

3.     Peržiūrėti higienos normas, taikytinas lopšeliams arba kitoms organizacijoms, kurios dienos metu priima prižiūrėti iki 6 kūdikių (iki 1 m.)

4.     Sukurti adekvatų kompensacinį mechanizmą tokioms paslaugoms atsirasti

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM, ŠMSM, SAM

8.1.4.

Priemonė – valstybės institucijose įrengti vaikų priežiūros zonas

Aprašymas. Siekiant sudaryti galimybes tėvams prižiūrėti vaikus darbovietėje, siūloma valstybės institucijose įrengti vaikų priežiūros zonas.

Veiklos:

1. Atliekamas valstybės institucijose veikiančių vaikų priežiūros zonų vertinimas

2. Parengiamos vaikų priežiūros zonų steigimo valstybės institucijose rekomendacijos

3. Rekomendacijos išplatinamos valstybės institucijose per jų steigėjus, informacija apie vaikų priežiūros zonų steigimą valstybės institucijose ir jų svarbą platinama ir visuomenės informavimo priemonėmis

4. Nuo 2020 m., sukūrus interneto svetainę „Šeima ir darbas“, rekomendacijos ir gerosios praktikos pavyzdžiai skelbiami ir šioje interneto svetainėje

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Bus sudarytos galimybės tėvams prižiūrėti vaikus darbovietėje, ypač tais atvejais, kai reikia skubiai spręsti klausimą dėl vaiko priežiūros. Tėvams bus lengviau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, todėl sumažės poreikis imti laisvą dieną vaikui prižiūrėti. Numatoma, kad vaikų priežiūros zonos bus įsteigtos: 2021 m.  – 30 proc., 2022 m. – 40  proc. valstybės institucijų.

SADM

8.1.5.

Priemonė – remti NVO įgyvendinamų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų ugdymo, turiningo laisvalaikio užimtumo atostogų metu projektus, naudojant Europos Sąjungos (toliau – ES) investicinių fondų (toliau ESF) lėšas, ir sukurti mechanizmą finansavimui tęsti pasibaigus finansavimo iš ESF laikotarpiui

Aprašymas. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) lėšomis finansuojamose priemonėse numatyta galimybė teikti paramą veiklų projektams, įskaitant ir vaikų vasaros stovyklų ar kitų vaikų užimtumo veiklų organizavimą. Paramos teikimas sudarytų galimybes į vaikų vasaros stovyklų ar kitų vaikų užimtumo veiklų organizavimą labiau įsitraukti savivaldybes ir NVO.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Teikiamos kokybiškos vaikų užimtumo ir ugdymo paslaugos per vaikų atostogas, į socialinių problemų sprendimą įtraukiama bendruomenė (NVO), ugdomas socialinis visuomenės sąmoningumas ir naudojama esama švietimo įstaigų ir (ar) daugiafunkcių centrų infrastruktūra.

ŽŪM, ŠMSM, SADM

8.1.6.

Priemonė – sudaryti palankesnes finansines sąlygas tėvams, auginantiems vaikus iki 1 metų, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus

Aprašymas. Bus parengti teisės aktai, kuriais bus siūloma nustatyti, kad tam tikru vaiko auginimo laikotarpiu tėvai turės galimybę gauti ir darbo užmokestį, ir vaiko priežiūros išmoką. Kartu bus peržiūrėta ir galiojanti vaiko priežiūros išmokos mokėjimo antraisiais vaiko auginimo metais tvarka.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020 m.

SADM

8.1.7.

Priemonė – sukurti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) interneto svetainėje skiltį ir užtikrinti darbdavių ir darbuotojų konsultavimą dėl šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo (lanksčių užimtumo formų, vaiko priežiūros paslaugų zonų steigimo ir kt.)

Aprašymas. Siekiant tinkamai įgyvendinti Darbo kodekso nuostatas, svarbu skatinti darbdavius taikyti lanksčias užimtumo formas, padėti darbuotojams spręsti su vaikų priežiūra susijusias problemas. Numatoma sukurti interneto svetainės skiltį ir užtikrinti darbdavių bei darbuotojų konsultavimą dėl šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo.

Veiklos:

1.     Sukuriama interneto svetainės skiltis, kurioje darbdaviams ir darbuotojams aiškia ir prieinama forma teikiama informacija apie šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą

2.     Teikiamos konsultacijos darbdaviams ir darbuotojams

3.     Vykdomas svetainės administravimas

Nauda. Darbdaviai ir darbuotojai bus profesionaliai konsultuojami, daugiau darbuotojų pasirinks lanksčias užimtumo formas, atsižvelgdami į šeimos poreikius.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM, VDI

8.2.

Uždavinys – gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę ir prieinamumą

8.2.1.

Priemonė – sudaryti galimybę mokyklinio amžiaus vaikams, esant poreikiui, rinktis popamokinės veiklos formą: visos dienos mokyklą, vaikų dienos centrą, atvirąjį jaunimo centrą ar erdvę, ar neformalųjį ugdymą

Aprašymas. Įvertinti bandomojo visos dienos mokyklos projekto 40-yje mokyklų rezultatai, jie paviešinti ir pristatyti savivaldybių atstovams; peržiūrėti teisės aktai dėl visos dienos mokyklos įteisinimo ir apsvarstytos visos dienos mokyklos įteisinimo galimybės.

Papildomas lėšų poreikis:

2020 m. – 15,7 mln. eurų, 2021 m. – 23,5 mln. eurų.

Visos dienos mokyklos paslauga kompensuojama 20 proc. mokinių, besimokančių pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas: 2020 m. – rugsėjo–gruodžio mėn.; 2021 m. – 1 mokslo metus (visos dienos mokyklos / popamokinės priežiūros / neformalus ugdymas 6 val. per dieną, 5 dienas per savaitę)

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Sudarytos sąlygos kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(-si) visą dieną saugioje aplinkoje; pagerėję mokinių pasiekimai; padidėjęs švietimo ir mokymosi pagalbos prieinamumas; sumažėjusi socialinė atskirtis; pagerėjusios sąlygos šeimoms derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus; aktyvesnė socialinė mokyklų partnerystė; sukurti efektyvesni ugdymo organizavimo būdai.

ŠMSM, SADM, SAM

8.2.2.

Priemonė – didinti bazinių paslaugų šeimai prieinamumą savivaldybėse

Veikla – vadovaujantis Bazinių paslaugų šeimai paketu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 19  d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Bazinių paslaugų šeimai paketo patvirtinimo“, kuriame pateikiami bazinių paslaugų šeimai apibrėžimai, nustatomi šių paslaugų prieinamumo savivaldybėje kriterijai, paslaugų teikimo būdai, jų plėtros normos, vykdoma bazinių paslaugų šeimai prieinamumo stebėsena, teikiami pasiūlymai dėl šių paslaugų prieinamumo didinimo.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Užtikrintos galimybės visoms šeimoms gauti bazines paslaugas pagal poreikį.

SADM, ŠMSM, SAM, KM

8.2.3.

Priemonė – įgyvendinti Šeimos kortelės gausioms šeimoms ir šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, modelį

Veiklos:

1.     Sukuriama, testuojama ir tobulinama prašymų teikimo ir šeimos kortelių išdavimo bei jų naudojimo sistema.

2.     Gausioms šeimoms ir šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, išduodamos šeimos kortelės, suteikiančios teisę naudotis lengvatomis, paslaugomis ar privilegijomis, taip pat prekėms ar renginiams taikomomis nuolaidomis (toliau kartu  – nuolaidos)

3.     Sudaromos sutartys su viešaisiais ir privačiais juridiniais asmenimis dėl nuolaidų šeimos kortelės turėtojams suteikimo. Kuriamas ir derinamas kortelių naudojimo sistemos susiejimo su partnerių lojalumo sistemomis funkcionalumas.

4.     Užtikrinama šeimos kortelės turėtojų teisė naudotis šeimos kortele visose vietose, pažymėtose specialiu ženklu „Šeimos kortelė“.

5.     Prižiūrima šeimos kortelės interneto svetainė, vykdoma informacijos apie šeimos kortelės naudą sklaida.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Gausios šeimos ir šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, galės pasinaudoti nuolaidomis. Planuojama, kad šeimos kortelę gaus apie 63 tūkst. šeimų.

SADM

8.2.4.

Priemonė – užtikrinti nemokamą muziejų nuolatinių ekspozicijų lankymą

Aprašymas. Lietuvoje iki šiol taikyta nemokamo muziejų lankymo praktika iš esmės nesiskyrė nuo užsienio šalių, tačiau vertinant nemokamo lankymo taikymo mastą, Lietuvos muziejuose jos buvo daug fragmentiškesnės. Tai ypač svarbu mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kurie dėl ribotų finansinių galimybių negali pažinti krašto istorijos, kultūros ir gamtos paveldo, ugdyti savo ir šeimos narių kultūrines kompetencijas.

Nemokamas muziejų lankymas suteikia galimybę visiems visuomenės nariams, nesvarbu, kokia jų socialinė ar finansinė padėtis, pažinti krašto istoriją, šalies kultūrinį bei gamtos paveldą; ugdomos visų šeimos narių kultūrinės kompetencijos, formuojama kultūrinė tapatybė, stiprinamas bendruomeniškumas. Taip pat tai skatina ugdytis šeimų nuolatinio lankymosi muziejuose, kaip turiningo laisvalaikio praleidimo vietose, įpročius.

Veiklos:

Nemokamai lankyti muziejus suteikiama galimybė paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį, t. y. lankytojams sudarytos galimybės nemokamai susipažinti su nacionalinių ir respublikinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina KM, nuolatinėmis ekspozicijomis 12 kartų per metus. Respublikiniuose muziejuose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir AM, savivaldybių, žinybiniuose ir kituose muziejuose rekomenduojama taikyti patvirtintą nemokamo muziejų lankymo modelį.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

KM

8.2.5.

Priemonė – įdiegti mokinio kultūros pasą

Aprašymas. Iki atsirandant kultūros pasui, nebuvo sisteminės priemonės, skirtos kultūriniam ir meniniam mokinių ugdymui užtikrinti. Ypač tai svarbu mažiau galimybių turinčių šeimų vaikams, kurie galės pasinaudoti kultūros, meno įstaigų, menininkų teikiamomis paslaugomis.

Kiekvienam mokiniui kalendoriniams metams skiriama 15 eurų, iš jų suformuojama virtuali mokyklos piniginė. Už šias lėšas kiekvienas 1–12 klasių mokinys gali rinktis iš kultūros ir meno įstaigų ir (ar) menininkų pasiūlytų bei Kultūros paso ekspertų komisijos patvirtintų paslaugų, kurios sudaro kultūros paso paslaugų rinkinį. Visą procesą koordinuoja mokyklų paskirti kultūros paso paslaugų koordinatoriai.

Nauda. Kiekvienas mokinys turės galimybę dalyvauti teikiant kokybiškas kultūros ir meno paslaugas, bus ugdomi mokinių savarankiško kultūros pažinimo ir patyrimo įpročiai, užtikrinamas paslaugų prieinamumas visoms amžiaus grupėms. Bus skatinamas kultūrinis mokinių sąmoningumas, ugdomos kūrybingos asmenybės, o patirtis, įgyta dalyvaujant kultūriniuose renginiuose ir (ar) kultūrinės edukacijos užsiėmimuose, padės jiems ugdymosi procesuose.

Kultūros ir meno įstaigos bus skatinamos siekti aukštesnės paslaugų kokybės, didės kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų gavėjų skaičius, daugiau kultūros ir meno įstaigų įsitrauks į mokinių kultūrinį ugdymą(-si).

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

ŠMSM, KM

8.2.6.

Priemonė – teikti socialinę paramą mokiniams

Aprašymas. Atsižvelgiant į 2019 m. atliktos apklausos dėl visuotinio mokinių nemokamo maitinimo rezultatus, nemokamas maitinimas mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ar pagal pradinio ugdymo programas, įgyvendinamas etapais. Nuo 2020 m. sausio 1 d. nemokami pietūs bus skiriami mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą savivaldybių atrinktose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose mokinių maitinimas organizuojamas taikant viso ar dalinio švediško stalo principą, o nuo rugsėjo 1 d. – visiems mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje. Planuojama kasmet didinti nemokamai maitinamų mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programas, skaičių, ilgainiui užtikrinant visų pagal pradinio ugdymo programas besimokančių mokinių nemokamą maitinimą.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Veiklos:

1.     Įvertinti apklausos dėl visuotinio mokinių nemokamo maitinimo rezultatus

2.     Atlikti papildomo valstybės biudžeto lėšų poreikio priemonei įgyvendinti skaičiavimus

3.     Parengti Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

Papildomas lėšų poreikis. Papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje besimokantiems mokiniams maitinti 2020 m. – apie 6,8 mln. eurų speciali tikslinė dotacija savivaldybių biudžetams ir 118 tūkst. eurų bendrieji asignavimai ŠMSM.

Nauda. Nemokamą maitinimą mokyklose 2020 m. papildomai gaus apie 49,6 tūkst. mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas.

SADM, ŠMSM, SAM

8.2.7.

Priemonė – plėtoti pagalbą krizinio nėštumo atvejais (besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims), tokią pagalbą teikiančias nevyriausybines organizacijas remiant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis ir plėtojant valstybinių įstaigų pagalbą

Aprašymas. Finansuojant NVO, teikiančias pagalbą krizinio nėštumo atvejais, bus užtikrinta krizinį nėštumą patiriančioms besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims psichologinė, socialinė, finansinė pagalba.  Nevyriausybinio sektoriaus vykdomi projektai gali būti finansuojami Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, pritarus Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybai.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

 

SAM

8.2.8.

Priemonė – kiekvienam naujagimiui skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį (būtiniausių prekių rinkinį vaiko auginimo pradžiai)

Aprašymas. Kiekvienam naujagimiui numatoma skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį (būtiniausių prekių rinkinį vaiko auginimo pradžiai). Šia simboline dovana būtų parodomas valstybės dėmesys šeimai. Svarstytina galimybė numatyti sutartinius įpareigojimus kūdikio kraiteliui gauti, pvz., tik užregistravus naujagimį pas šeimos gydytoją, taip užtikrinant visų naujagimių sveikatos priežiūrą. Lėšų poreikis – 3 mln. eurų. Skiriant kraitelį, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko poreikius: ar gimė sveikas, ar neišnešiotas, ar turi specifinių poreikių.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2021–2022 m.

SAM, SADM

8.2.9.

Priemonė – organizuoti neįgalių vaikų aprūpinimą komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis

Aprašymas. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aprūpins neįgalius vaikus komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis, kurių tikslas – kompensuoti neįgalių vaikų dėmesio, verbalinio kalbos suvokimo, rašymo, skaitymo, bendravimo ir atminties funkcijų sutrikimus. Taip būtų užtikrinamos neįgalių vaikų teisės ir lygios galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, bendrauti ir reikšti savo nuomonę visais su jais susijusiais klausimais.

Veiklos:

Bus pakeistas Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-338 „Dėl Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir į jį įtraukta nauja komunikacijos techninės pagalbos priemonių grupė.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. Aprūpinimas komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis bus organizuojamas, kol bus poreikis ir skiriamas finansavimas.

Nauda. Komunikacijos techninės pagalbos priemonės suteiktų galimybę kompensuoti neįgalių vaikų dėmesio, verbalinio kalbos suvokimo, rašymo, skaitymo, bendravimo ir atminties funkcijų sutrikimus. Taip būtų užtikrinamos neįgalių vaikų teisės ir lygios galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, bendrauti ir reikšti savo nuomonę visais su jais susijusiais klausimais

SADM

8.3.

Uždavinys – sudaryti sąlygas lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti

8.3.1.

Priemonė – remti iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti lyčių segregaciją ir šalinti jos priežastis bei pasekmes

Aprašymas. Planuojama organizuoti viešųjų ryšių kampaniją, skirtą teigiamam tėvystės (tėvo, einančio vaiko priežiūros atostogų) įvaizdžiui visuomenėje formuoti, taip pat lygioms moterų ir vyrų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešajame gyvenime ir šeimoje užtikrinti.

Iniciatyvomis bus siekiama skatinti lankstaus darbo galimybes, kad ir moterys, ir vyrai galėtų lengviau suderinti įsipareigojimus šeimos, asmeninio gyvenimo ir darbo srityse, taip pat bus skatinama pasidalyti buities darbus šeimoje.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM

8.3.2.

Priemonė – atlikti tyrimą, siekiant įvertinti vyrų įsitraukimą į lyčių lygybės skatinimo priemones

Aprašymas. Planuojama atlikti kiekybinį ir kokybinį tyrimą, padėsiantį nustatyti, kokios priemonės yra veiksmingos įtraukiant vyrus į lyčių lygybės skatinimo procesą.

Atlikus tyrimą, bus pateikiamos rekomendacijos dėl specialių priemonių taikymo bei jų poveikio prognozė.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM

8.3.3.

Priemonė – sukurti efektyvias priemones, padedančias mažinti moterų ir vyrų pajamų atotrūkį

Aprašymas. Planuojama įgyvendinti Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą, skirtą moterų ir vyrų pajamų atotrūkio Lietuvoje analizei atlikti, sukurti efektyvias atotrūkio mažinimo priemones ir didinti visuomenės informuotumą apie atotrūkio įtaką darbo rinkoje.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM

8.3.4.

Priemonė – paskatinti motinas / tėvus sugrįžti į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų ir neatitrūkti nuo darbo jose esant. Paskatinti įmones diegti ryšio palaikymo programas, kurias įgyvendinant motinos / tėvai 1–4 kartus per metus atvyktų į įmonę pasimokyti

Aprašymas. Vykdant socialinę kampaniją, numatoma paskatinti įmones diegti ryšio palaikymo programas, kurias įgyvendinant motinos / tėvai 1–4 kartus per metus atvyktų į įmonę pasimokyti.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM

8.4.

Uždavinys – plėtoti finansines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus

8.4.1.

Priemonė – mokėti išmokas vaikams

Aprašymas. Nuosekliai didinti išmokos vaikui (vaiko pinigų) dydį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui (vaiko pinigų) dydis didinamas nuo 50 iki 60 eurų, o papildomai skiriamos išmokos vaikui, mokamos vaikams, auginamiems ir (ar) globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose, bei neįgaliems vaikams dydis – nuo 20 iki 40 eurų.

Veiklos:

1.     Įvertinti Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vaikų skurdo rizikos lygio pokyčius

2.     Įvertinti vaikų skurdo rizikos lygio pokyčius, remiantis SADM vykdomo projekto „Socialinės paramos politikos pokyčių prognozavimo, sprendimų priėmimo derinimo ir veiksmingumo stebėsenos sistemos sukūrimas“ prognozėmis

3.     Atlikti papildomo valstybės biudžeto lėšų poreikio priemonei įgyvendinti skaičiavimus

4.     Parengti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

Papildomas lėšų poreikis. Papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis išmokos vaikui dydžiui padidinti 2020 m. – apie 149,2 mln. eurų. 

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Prognozuojama, kad, padidinus universalios ir papildomai skiriamos išmokos vaikui dydį, skurdo rizika bendroje populiacijoje sumažės 0,6 procentinio punkto, o vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis – 2,4 procentinio punkto.

Šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms vaikus, suteikta didesnė valstybės finansinė parama.

SADM

8.4.2.

Priemonė – didinti finansavimo prieinamumą, panaudojant esamas finansines priemones NVO socialiniam ir bendruomeniniam verslui plėtoti

Aprašymas. Šiuo metu teorinė galimybė NVO pasinaudoti garantijomis ir paskolų padengimo priemonėmis yra, tačiau praktika rodo, kad jokia NVO negali šių priemonių panaudoti, nes neturi kreditingumo istorijos ir tinkamų finansinių rodiklių, ko reikalauja kredito įstaigos, per kurias yra įgyvendinamos finansinės priemonės. Todėl būtina pritaikyti esamas priemones arba sukurti naujus įrankius tik NVO socialinio ar bendruomeninio verslo projektams (lengvatinės paskolos, palūkanų kompensavimas ir kt.). Tam, kad būtų sudarytos galimybės pasinaudoti esamomis priemonėmis ar būtų sukurti nauji įrankiai, būtina tai išanalizuoti finansinių priemonių išankstiniame (ex ante) vertinime, kuriame turi būti atskleistas rinkos trūkumas ir galimi būdai jam padengti konkrečiomis finansinėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis ES reglamentavimu, finansinės priemonės gali būti taikomos tik finansiškai gyvybingoms veikloms. Taip pat siūlome NVO pasinaudoti EEE/NOR finansinių mechanizmų galimybėmis.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

FM, EIM, ŽŪM, SADM

8.5.

Uždavinys – plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus

8.5.1.

Priemonė – teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui įsigyti

Aprašymas. Numatoma padidinti pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma teisė į valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus.

Veikla. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas

Papildomas lėšų poreikis. Papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus gavusiems asmenims ar šeimoms subsidijoms mokėti 2020 m. – apie 0,5 mln. eurų.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Prognozuojama, kad, padidinus pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma teisė į valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus, padidės galimybės apsirūpinti būstu be tėvų globos užaugusiems asmenims, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms. Planuojama, kad 10–20 proc. valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito subsidija bus skirta didesniam asmenų (šeimų) skaičiui.

SADM

8.5.2.

Priemonė – teikti paramą asmenims ir šeimoms būstui išsinuomoti

Aprašymas. Numatoma padidinti pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma teisė į būsto nuomos mokesčio kompensaciją asmenims ir šeimoms, nuomojantiems būstą iš fizinių ar juridinių asmenų.

Veiklos:

1.     Įvertinti Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ rezultatus

2.     Įgyvendinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas apsirūpinti tinkamu būstu, mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms, nuomojantiems būstą iš fizinių ar juridinių asmenų, kompensuojama dalis būsto nuomos mokesčio.

SADM

8.5.3.

Priemonė – kompensuoti savivaldybėms rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokesčio dalį, aprūpinant asmenis ir šeimas socialiniu būstu

Aprašymas. Numatoma socialinio būsto fondo plėtrą vykdyti pernuomojant rinkoje išnuomotą būstą.

Veiklos:

1.     Įvertinti Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo „Gyventojų galimybės apsirūpinti būstu ir priemonės būsto prieinamumui didinti“ rezultatus

2.     Įgyvendinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. 2018 m. pabaigoje socialinio būsto nuomos laukė per 10 tūkst. asmenų (šeimų). Socialinio būsto fondo plėtra perkant ar statant būstus yra labai brangi investicija, todėl savivaldybės, pernuomodamos rinkoje išnuomotą būstą, mažesnėmis sąnaudomis galėtų socialinį būstą išnuomoti didesniam jo laukiančių asmenų (šeimų) skaičiui.

SADM

8.5.4.

Priemonė – teikti finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą

Aprašymas. Teikti finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionuose, skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti. Subsidijos, suteikiamos atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Daugiau jaunų šeimų, auginančių vaikus, turės galimybę įsigyti nuosavą būstą.

SADM

8.6.

Uždavinys – gerinti šeimos sveikatos būklę, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes

8.6.1.

Priemonė – plėtoti sveiką gyvenseną ir stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius nuo gimimo iki senatvės, gerinant savivaldybių teikiamų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą

Aprašymas. Pagerinti savivaldybių vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę visiems gyventojams, ypač mokiniams, besimokantiems ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, didinant įgyvendinamų visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos priemonių įvairovę bei mastą. Skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius, atsižvelgiant į gerąjį Islandijos pavyzdį (ŠMM).

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

 

 

SAM, ŠMSM

8.6.2.

Priemonė – nustatyti prievolę lankyti kiekvieną naujagimį namuose po gimdymo ir užtikrinti jo sveikatos būklės priežiūrą iki vienerių metų

Aprašymas. Prievolė lankyti kiekvieną naujagimį namuose po gimdymo ir jo sveikatos būklės priežiūros iki vienerių metų užtikrinimas reglamentuotas teisės aktais. Šeimos gydytojo komandos nariai  aplanko naujagimį 1 kartą per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro, vėliau lanko gydytojas ir slaugytoja. Šeimos gydytojo komandos nariai, lankydami naujagimį namuose,  jį apžiūri, įvertina naujagimio priežiūros kokybę, paaiškina maitinimo krūtimi, dienos, mitybos režimo reikšmę, migdymo padėtį, įvertina šeimos sanitarinį higieninį pasirengimą, informuoja tėvus apie sveikos gyvensenos ugdymą, ligų, traumų, uždusimo, apsinuodijimo, nudegimų, prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką, įvertina šeimos socialinį, psichologinį pasirengimą, pataria tėvams naujagimio priežiūros, higienos (ypač odos, bambos), maitinimo krūtimi,  mamos mitybos klausimais, įvertina sveikatos būklę,  stacionare atliktus tyrimus dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų, jei tyrimai neatlikti, siunčia jų atlikti, prireikus nustatyta tvarka informuoja socialinį darbuotoją ir (ar) savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą. Kiekvieno apsilankymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu gydytojas įvertina  kūdikio sveikatos, fizinę būklę, nustato ir įvertina rizikos sveikatai veiksnius, psichomotorinę raidą, atlieka reikiamus tyrimus, suteikia tėvams žinių apie kūdikio aplinkos higieną ir jos saugumą, informuoja apie ligų ir traumų, nudegimų ir prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką, padeda formuoti racionalios kūdikio ir motinos mitybos įgūdžius, skatina maitinimą krūtimi, informuoja tėvus apie dantų ėduonies profilaktiką ir pamoko burnos higienos. Teisės aktais numatyta  skatinti šeimos medicinos paslaugas teikiančias pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigas už vizitą į namus pas naujagimį arba vaiką ir (ar) kiekvieną naujagimio arba vaiko apsilankymą pas gydytoją ir (ar) slaugytoją ar akušerį.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SAM

8.6.3.

Priemonė – nemokamai skiepyti vaikus iki nustatyto amžiaus nuo B tipo meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų

Aprašymas. Lietuvoje imunoprofilaktikos programa įgyvendinama nuo 1992 metų. Per tą laiką dėl įtraukiamų naujų vakcinų keletą kartų keitėsi Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius (toliau – Skiepijimų kalendorius). Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programą, pasiekti ypač geri rezultatai – įtrauktos naujos vakcinos bei naujos tikslinės rizikos grupės.

Veiklos:

1.     Nuo 2018 m. liepos mėn. į Skiepijimų kalendorių įtraukti kūdikių skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos

2.     Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. kūdikiai skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SAM

8.7.

Uždavinys – ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas

8.7.1.

Priemonė – užtikrinti, kad patyčių prevencijos programos būtų įdiegtos kiekvienoje šalies mokykloje

Aprašymas. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalimi, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. kiekviena mokykla privalo įgyvendinti pasirinktą prevencinę programą. Šiuo metu patyčių ir kitas prevencijos programas įgyvendina apie 70 proc. mokyklų. Tikslas – pasiekti, kad iki 2020 m. jas būtų įsidiegusios ne mažiau kaip 95 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.  2018‑2020 m. tam numatoma skirti 3,53 mln. eurų iš ES struktūrinės paramos lėšų.

Veiklos:

1.     Finansuotas patyčių ir kitų prevencijos programų mokyklose įdiegimas

2.     Pagal nustatytus kriterijus atrinktos mokyklos pasirinktoms prevencinėms programoms įgyvendinti

3.     Nupirktos prevencinių programų įgyvendinimo paslaugos

4.     Įdiegtos patyčių bei kitos prevencinės programos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose

Papildomas lėšų poreikis. 2020 m. ir 2021 m. – po 1 370 tūkst. eurų.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Mokyklose bus įdiegtos prevencinės programos, mažės patyčių bei kitų neigiamų reiškinių, gerės mokyklų mikroklimatas ir mokinių savijauta, psichikos sveikata. Mokiniai geriau prisitaikys mokykloje, išmoks pozityviai reikšti savo emocijas, gebės patys įveikti sunkumus, suprasti netinkamo elgesio pasekmes, mokyklose mažės agresyvaus elgesio ir patyčių apraiškų, gerės mikroklimatas, santykiai.

ŠMSM

8.7.2.

Priemonė – remti NVO projektus, skirtus tėvystės įgūdžiams ugdyti ir tėvams konsultuoti, kad tėvystės įgūdžių ugdymas būtų prieinamas visiems tėvams

Aprašymas. Remiami nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti konsultacinei pagalbai telefonu pozityvios tėvystės klausimais teikti. Remiant nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų veiklos projektus, numatyta prioritetą teikti veikloms, skirtoms pozityvios tėvystės įgūdžiams ugdyti.

Nauda. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gaus reikalingas konsultacijas sprendžiant vaikų auklėjimo ir ugdymo klausimus, kylančius iššūkius, turės galimybę pagilinti žinias vaikų nesmurtinio auklėjimo klausimais, atrasti atsakymus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje dėl vaiko elgesio. Stiprės jų pozityvios tėvystės įgūdžiai.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM

9.

Tikslas – užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą

9.1.

Uždavinys – skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą, valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką

9.1.1.

Priemonė – suformuoti Lietuvos, kaip geros vietos dirbti ir kurti verslą, įvaizdį ir vykdyti kitas talentų pritraukimo į Lietuvą veiklas (stiprinti „Work in Lithuania“ funkcionalumą ir sklaidą)

Aprašymas. Šiuo metu bendras Lietuvos žinomumas užsienyje gerėja menkai ar net prastėja (URM 2018 m. atliktos užsienio lietuvių apklausos duomenimis, 56 proc. apklaustųjų manė, kad Lietuva vis geriau žinoma jų buvimo valstybėje, 41 proc. – kad žinomumas išlieka toks pat, 3 proc. apklaustųjų nuomone, žinomumas mažėja). Trūksta priemonių, padedančių didinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą užsienyje, pritraukti į Lietuvą užsienyje gyvenančius aukštos kvalifikacijos specialistus (Lietuvos ir užsienio šalių piliečius), kurie prisidėtų prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos augimo Lietuvoje.

Siūloma stiprinti Lietuvos, kaip geros vietos dirbti ir kurti verslą, įvaizdį užsienio šalyse, orientuojantis į užsieniečius, užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius bei lietuvių kilmės asmenis. „Work in Lithuania“ platformoje šiuo metu pateikiami ir planuojami toliau skelbti darbo pasiūlymai, skirti anksčiau nurodytoms asmenų grupėms, siekiant pritraukti specialistus, kuriems Lietuva gali pasiūlyti konkurencingą atlyginimą, sugrįžti arba atvykti dirbti į Lietuvą.

Veiklos:

1.     Ypač aukštos kvalifikacijos specialistų atranka ir individualių darbo pasiūlymų teikimas, siekiant juos pritraukti į Lietuvą

2.     Karjeros Lietuvoje galimybių viešinimas tarptautiniuose renginiuose

3.     Užsienio studentų integracija į Lietuvos darbo rinką

4.     „Work in Lithuania“ portalo ir specialistų duomenų bazės plėtra ir atnaujinimas

5.     Bendradarbiavimas su įmone „LinkedIn“ nustatant ir atnaujinant tikslines auditorijas, rinkas

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

EIM

9.1.2.

Priemonė – parengti Talentų politikos įgyvendinimo Lietuvoje gaires ir didinti institucinius gebėjimus talentų valdymo politikos srityje

Aprašymas. Atsižvelgiant į pasaulines talentų mobilumo tendencijas, kai žmogiškasis kapitalas lemia šalies konkurencingumą, aukštos pridėtinės vertės kūrimą, ekonominę sėkmę, sklandus talentų ekosistemos ir politikos priemonių įgyvendinimas yra viena iš būtinų sąlygų konkuruojant dėl aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo, tinkamo priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo.

Pasauliniame talentų konkurencingumo reitinge nurodoma, kad talentų pritraukimas, priėmimas ir išlaikymas tampa globaliu iššūkiu, o konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos tarp šalių ir miestų stiprėja. Pagal šį reitingą 2019 m. Lietuva tarp 125 šalių užima 35 vietą  (2018 m. – 32 pozicija).

Veiklos:

1.     Talentų valdymo ekosistemos, įgyvendinamų priemonių / iniciatyvų peržiūra ir įvertinimas

2.     Rekomendacijų institucijoms, atsakingoms už talentų politikos (pritraukimo, priėmimo, integracijos, ryšio palaikymo) įgyvendinimą, pateikimas remiantis atliktos analizės rezultatais

3.     Institucinių gebėjimų stiprinimas (mokymai valstybės institucijoms dėl talentų valdymo politikos įgyvendinimo, užsienio šalių gerosios praktikos pritaikymas Lietuvoje)

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2021 m.

LRVK, EIM

9.1.3.

Priemonė – sustiprinti Vyriausybės paskirtos už migrantų informavimą atsakingos organizacijos (šiuo metu Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“) funkcionavimą, pertvarkant jį į individualaus konsultavimo grįžimo į Lietuvą klausimais centrą, veikiantį vieno langelio principu, padidinant finansavimą to centro teikiamų paslaugų Lietuvos išeivijai sklaidai

Aprašymas. URM 2018 m. atliktos užsienio lietuvių apklausos duomenimis, 24 proc. apklaustųjų teigė, kad informacijos grįžimo ir reintegracijos Lietuvoje klausimais jiems užtenka / visiškai užtenka, 9 proc. apklaustųjų teigė, kad informacijos yra, tačiau ji neišsami, 4 proc. respondentų nuomone, informacijos visiškai neužtenka, didžioji dalis (63 proc.) apklaustųjų teigė, kad šiais klausimais nesidomėjo, todėl negali atsakyti. Airijos pavyzdys rodo, kad net turint santykinai gerai išplėtotą migrantų informavimo sistemą, informacijos trūkumas išlieka didžiausias trukdis norintiesiems sklandžiai grįžti į šalį ir svarbiausias prioritetas migracijos politikoje. Siūloma sustiprinti informacijos centro veiklą – teikti informaciją ir asmenines konsultacijas įvairiais praktiniais klausimais: grįžimo planavimo, socialinių, švietimo paslaugų, migracijos įforminimo, įsidarbinimo ir kt. Tam būtina padidinti centro žinomumą, teikti daugiau paslaugų ir gerinti jų prieinamumą. Priemonės veiklos įgyvendinamos per Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro Migracijos informacijos centrą (toliau – MIC) „Renkuosi Lietuvą“.

Veiklos:

1.     Plėsti Migracijos informacijos centro teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad aktuali informacija ir konsultacijos būtų teikiamos anglų ir rusų kalbomis

2.     Įvesti papildomas nemokamas telefono linijas ryšiui su Vokietija ir Ukraina palaikyti

3.     Didinti Migracijos informacijos centro žinomumą, viešinant jo vykdomą veiklą nacionalinėje ir emigrantams skirtoje žiniasklaidoje

4.     Organizuoti pagalbą grįžtantiems lietuviams, iš užsienio atvykstantiems aukštos kvalifikacijos specialistams kreipiantis į įvairias valstybės institucijas, jei reikia – vertėjauti ir pan.

5.     Rengti tikslinius įvadinius seminarus atvykstantiems ir grįžtantiems gyventi į Lietuvą asmenims apie gyvenimą ir pirmuosius žingsnius šioje šalyje

6.     Migracijos informacijos centrui teikti psichologinės pagalbos ir konsultacijų paslaugas grįžusiems ir ketinantiems grįžti į Lietuvą asmenims, emigracijos paliestiems asmenims bei jų artimiesiems 2020 m. ir vėliau.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis: 2020–2022 m.

VRM

9.1.4.

Priemonė – Vyriausybės paskirtai už migrantų informavimą atsakingai organizacijai (šiuo metu Migracijos informacijos centrui „Renkuosi Lietuvą“) bendradarbiaujant su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis, sustiprinti aktyvaus informavimo ir konsultavimo veiklas ambasadose, konsulatuose

Aprašymas. Lietuvos diplomatinės atstovybės, teikdamos konsulines paslaugas (ir kitais būdais), palaiko artimus ryšius su užsienio lietuvių organizacijomis ir yra svarbus jų informacijos šaltinis. Siūloma geriau išnaudoti diplomatinių atstovybių tinklą užsienyje, informuojant grįžtančius bei ketinančius grįžti Lietuvos piliečius ir lietuvių kilmės asmenis apie Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ teikiamas konsultavimo paslaugas vieno langelio principu.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis: 2020–2022 m.

VRM, URM

9.1.5.

Priemonė – teikti specialią pagalbą norintiesiems sugrįžti ir integruotis į Lietuvos savivaldybes (regionus), apmokius atrinktus savivaldybių administracijų darbuotojus informuoti ir konsultuoti grįžtančius iš užsienio Lietuvos piliečius ir lietuvių kilmės asmenis bei jų šeimos narius

Aprašymas. 2017 m. duomenimis, net 82 proc. grįžusiųjų į Lietuvą grįžo į tą pačią savivaldybę, iš kurios išvyko (MOSTA, 2018 m.). Grįžtantiesiems itin aktuali informacija ir konsultacijos, susijusios su jų gyvenamosios vietos (savivaldybės) ypatumais. Siūloma sukurti ir sustiprinti savivaldybių administracijos darbuotojų konsultantų grįžimo klausimais tinklą, kuris padėtų grįžtantiesiems lengviau pasinaudoti visomis savivaldybės teikiamomis galimybėmis, padėtų susirasti darbą, būstą, mokyklą ir kitaip integruotis konkrečioje savivaldybėje. Konsultantų veikla būtų glaudžiai susijusi su Vyriausybės paskirta už migrantų informavimą atsakinga organizacija (šiuo metu su MIC „Renkuosi Lietuvą“), kuri perduotų sukauptą gerąją patirtį ir kompetencijas savivaldybių administracijos darbuotojams.

Veiklos:

Sustiprinti MIC „Renkuosi Lietuvą“ funkcionavimą, užtikrinant jo finansavimą šioms veikloms vykdyti: koordinuoti Lietuvos savivaldybių (regionų) koordinatorių tinklo veiklą, konsultuoti atrinktus savivaldybių konsultantus grįžtantiems iš užsienio Lietuvos piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims bei jų šeimos nariams informuoti ir konsultuoti, rinkti, sisteminti ir rengti informaciją, skirtą grįžtantiems asmenims (VRM, MIC „Renkuosi Lietuvą“).

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis: 2020–2022 m.

VRM

9.1.6.

Priemonė – skatinti Lietuvos gyventojų ir užsienio lietuvių bei užsieniečių bendruomenines iniciatyvas Lietuvos savivaldybėse, siekiant padėti integruotis į bendruomenę atvykusiems arba grįžusiems į Lietuvą asmenims

Aprašymas. 2017 m. duomenimis, net 82 proc. grįžusiųjų į Lietuvą grįžo į tą pačią savivaldybę, iš kurios išvyko (MOSTA, 2018 m.). Vietos bendruomenės dažnai būna svarbi sugrįžimo ar atvykimo į Lietuvą priežastis. Siūloma įgyvendinti priemones, kurios suartintų Lietuvos gyventojus ir užsienio lietuvius bei užsieniečius, organizuoti bendruomenines veiklas Lietuvos savivaldybėse ir kitais būdais skatinti jų tinklo veiklą. Tai padėtų integruotis į bendruomenę atvykstantiems arba grįžtantiems į Lietuvą asmenims. Veikla būtų vykdoma atsižvelgiant į „Globalios Tauragės“ ir kitus sėkmingus pavyzdžius šioje srityje. URM pagelbėtų bendruomenėms Lietuvoje mezgant ryšius su užsienio lietuviais, o VRM per MIC „Renkuosi Lietuvą“ iniciatyvą padėtų įsitraukti besikreipiantiems asmenims į jau egzistuojančias iniciatyvas, skatintų tokių iniciatyvų kūrimąsi.

Veiklos:

Patikslinti Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo aprašą, numatant, kad projektai, orientuoti į atvykstančių ir grįžtančių asmenų įtraukimą į bendruomeninę veiklą bei tinklo veiklos iniciatyvas Lietuvos savivaldybėse, būtų pripažinti tinkamomis finansuoti veiklomis ir (arba) finansavimo prioritetu, skatintų tokių iniciatyvų kūrimąsi (SADM, VRM (MIC „Renkuosi Lietuvą“), URM).

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM, VRM, URM

9.1.7.

Priemonė – remti lietuvių kalbos kursus Lietuvos savivaldybėse grįžusiems ir atvykusiems į Lietuvą asmenims

Aprašymas. Daugėjant Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienyje, didėja ir mišrių santuokų su užsienio piliečiais skaičius (nuo 2004 m. net 42,7 tūkst. Lietuvos piliečių užregistravo santuokas su kitų šalių piliečiais), o kalbos barjeras gali tapti pagrindine kliūtimi mišrioms šeimoms grįžti į Lietuvą. Lietuvių kalbos kursų finansinė parama padėtų mokytis kalbos gyvenant užsienyje ir palengvintų grįžimą (atvykimą) bei integraciją į visuomenę. Siūloma iš dalies arba visiškai remti lietuvių kalbos mokymosi kursus, kuriuos baigus būtų įgyta lietuvių kalbos, kaip užsienio kalbos, mokėjimo kvalifikacija.

Statistikos departamento duomenimis, grįžusių į Lietuvą Lietuvos piliečių ir ES ar trečiųjų šalių piliečių, kurių amžius nuo 18 iki 64 m., skaičius siekia daugiau nei 26 tūkst. asmenų.

Remiantis savivaldybių švietimo centruose organizuojamų lietuvių kalbos kursų kainomis, vieno asmens dalyvavimas kalbos mokymo programoje galėtų siekti apie 150 eurų.

Įvertinus galimą paslaugų kainą ir dalyvaujančiųjų asmenų skaičių (150 eurų – 26 tūkst. asmenų) galimas papildomo biudžeto poreikis apytiksliai sudarytų:

1) darant prielaidą, jog dalyvautų 70 % nurodytos asmenų grupės, – 2,75 mln. eurų metams

2) darant prielaidą, jog dalyvautų 50 % nurodytos asmenų grupės, – 1,9 mln. eurų metams

3) darant prielaidą, jog dalyvautų 30 % nurodytos asmenų grupės, – 1,15 mln. eurų metams

Veiklos:

2020 m. II–IV ketv. numatoma įgyvendinti projektą, kurio veiklos apimtų pasirengimą vykdyti lietuvių kalbos programas (rengiamos kokybiškos bendros metodikos, programų vykdymo modelis, taip pat mokytojai, kurie vykdys kalbos mokymo programas) ir jų įgyvendinimą. Projektas įgyvendinamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (toliau – PMIF) lėšomis.

2021–2022 m. bus įgyvendinamas bandomasis projektas, finansuojamas PMIF lėšomis. Į projektą įtraukiamos savivaldybės, kurios, naudodamosi sukurtu kalbos mokymo programų modeliu, ir įgyvendins programas savo teritorijose. Kalbos kursai bus organizuojami grįžusiems ir atvykusiems į Lietuvą asmenims.

2023 m. ESF lėšomis numatoma įgyvendinti lietuvių kalbos mokymo programas visoje Lietuvos teritorijoje. Projektas bus įgyvendinamas iš naujojo ES finansavimo laikotarpio lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad projekto vykdymo logikos bus laikomasi bandomųjų projektų metu ir bus atlikti visi parengiamieji projekto darbai, programos turėtų būti pradėtos įgyvendinti laiku.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

ŠMSM, SADM

9.1.8.

Priemonė – kiekvienoje švietimo įstaigoje, kurioje mokosi sugrįžęs ar atvykęs iš užsienio mokinys, nuo pirmos dienos užtikrinti jam pagalbos teikimą

Aprašymas. Užsienyje gimsta ir auga vis daugiau Lietuvos piliečių: nuo 2004 m. užregistruota net 17,9 tūkst. Lietuvos piliečių, gimusių ne Lietuvoje, o į Lietuvą grįžo 9,6 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Vien 2017 m. į Lietuvą sugrįžo  1 388 Lietuvos piliečiai iki 18 metų. Pirminiai atliekamo Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimo rezultatai rodo, kad labai trūksta (ypač regionuose) specialistų, padedančių vaikui integruotis į švietimo sistemą ir gebančių bendrauti užsienio kalba. Siekiant sklandesnės grįžusių ar atvykusių iš užsienio asmenų, jų vaikų integracijos į švietimo sistemą, siūloma teikti būtinąją ir individualius mokinio poreikius atitinkančią pagalbą pagal sudarytą individualų mokymosi planą, pagal poreikį organizuoti mokymąsi išlyginamosiose klasėse ar individualiuose išlyginamuosiuose užsiėmimuose. Šios priemonės padėtų tėvams (globėjams, rūpintojams) jaustis labiau užtikrintiems dėl sėkmingos vaikų įtraukties į Lietuvos mokyklas ir geros savijautos jose, paskatintų lietuvių šeimas grįžti į Lietuvą.

Papildomas lėšų poreikis: 2021 m. – 4 500 tūkst. eurų, 2022 m. – 4 500 tūkst. eurų.

Veiklos:

1.     Vykdyti parengiamąją veiklą prieš vaikui atvykstant. Stiprinti lituanistinių mokyklų veiklą, plėsti nuotolinį mokymą, suteikti galimybių lituanistinėms mokykloms užsienyje naudotis diagnostiniais ir standartizuotais testais, remti bendruosius lituanistinių mokyklų užsienyje ir bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje projektus, bendruomenių idėjų mainus

2.     Priimant iš užsienio atvykusį ar sugrįžusį vaiką į mokyklą, nustatyti jo poreikius. Užtikrinti, kad Lietuvos ir užsienio lituanistinės mokyklos laikytųsi teisės aktuose įtvirtintos nuostatos priimti į mokyklą sugrįžusį ar atvykusį iš užsienio vaiką mokytis kartu su bendraamžiais. Netestuoti mokinio, siekiant nustatyti jo mokymosi klasę, o galimą jo mokymosi pasiekimų patikrinimą organizuoti dėl individualaus mokymosi plano sudarymo. Teikti informaciją besidomintiesiems sugrįžimo į švietimo sistemą sąlygomis, naudojantis vieno langelio principu. Įgyvendinant projektą „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“, parengti metodinę medžiagą su praktinėmis užduotimis, skirtą mokinių, nekalbančių lietuviškai ir neturinčių pagrindinių sričių pasiekimų patvirtinimo, turimam žinių bei gebėjimų lygiui nustatyti

3.     Organizuoti ugdymo ir mokymosi pagalbą vaikui, bendradarbiaujant su tėvais ir mokyklos bendruomene. Palaikyti ir stiprinti išlyginamųjų klasių veiklą. Įgyvendinant projektą „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“, parengti, išbandyti ir pateikti mokykloms taikyti atvykusių ir sugrįžusių iš užsienio vaikų ugdymo organizavimo (įskaitant mokymosi pagalbos teikimą) modelius, parengti jų taikymo rekomendacijas

4.     Parengti metodinę medžiagą. Patvirtinti rekomendacinę integruotą lituanistinio švietimo programą su mokymo priemonėmis. Įgyvendinant projektą „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“, nustatyti mokyklų poreikius ir parengti 2 skaitmenines integruoto mokymo priemones (metodinę medžiagą ir užduočių pavyzdžius) atvykusiems ir sugrįžusiems į Lietuvą vaikams ugdyti. Parengti rekomendacijas pagrindinio ir vidurinio mokymo programas vykdančioms mokykloms, kaip pasirengti priimti atvykusius mokinius, kaip nustatyti individualius jų poreikius ir parengti individualius jų poreikius atitinkantį ugdymo planą. Organizuoti mokymus mokyklose, kuriose mokosi iš užsienio atvykę ar sugrįžę mokiniai, ir konsultuoti jas

5.     Sudaryti teisines ir finansines galimybes ugdymo procese dalyvauti dviem mokytojams, mokytojo padėjėjui, mokinio asistentui ir tobulinti mokytojų kvalifikaciją darbo su sugrįžtančiais iš užsienio vaikais srityje

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis: 2-os veiklos – 2020 m.–2021 m. II ketv. (ES lėšomis finansuojama dalis) (einamosios veiklos vykdomos nuolat); 3-ios veiklos – 2020 m.–2021 m. II ketv. (ES lėšomis finansuojama dalis) (einamosios veiklos vykdomos nuolat); 4-os veiklos – 2020 m.–2021 m. II ketv. (ES lėšomis finansuojama dalis); 5-os veiklos – 2020 m. I  ketv.–2020 m. III ketv.

ŠMSM

9.1.9.

Priemonė – skatinti Lietuvos darbdavius ieškoti darbuotojų užsienyje, remiant darbdavių muges ir kitus darbo užsienyje paieškos projektus (skatinant grįžtamąją migraciją)

Aprašymas. Svarstantiems apie grįžimą ar atvykimą į Lietuvą asmenims lengviau priimti sprendimą sugrįžti ar atvykti, kai jie jau yra užsitikrinę darbo vietą Lietuvoje. To siekiant, siūloma organizuoti darbdavių muges, rengti kitus darbo paieškos užsienyje projektus ir taip skatinti jų pritraukimą į Lietuvos darbo rinką.

Veiklos:

Organizuoti darbo muges, konferencijas, susitikimus su darbdaviais ir kitas darbo paieškos užsienyje iniciatyvas. Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo  ministerijos (toliau – UT)

9.1.10.

Priemonė – numatyti papildomas UT veiklas grįžusių ir atvykusių į Lietuvą asmenų užimtumui skatinti ir užtikrinti informacijos apie įgyvendinamas priemones, pritaikytas grįžtančių ir atvykstančių į Lietuvą asmenų poreikiams, skatinant jų perkvalifikavimą ir prarastų įgūdžių atkūrimą, sklaidą

Aprašymas. Apie 66 proc. grįžusių į Lietuvą asmenų per vienerius metus neįsidarbina, o tai yra dažna pakartotinio išvykimo iš Lietuvos priežastis. Be to, net 57,4 proc. išvykusių asmenų užsienyje dirba žemesnės kvalifikacijos darbą, nei yra įgiję, todėl, sugrįžę į Lietuvą, dėl prarastų įgūdžių sunkiau įsidarbina pagal ankstesnę kvalifikaciją. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) pateiktoje Lietuvos darbo rinkos ir socialinės politikos apžvalgoje (2018 m.) teigiama, kad į Lietuvą grįžtantiems dirbti asmenims galimybės naudotis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis yra ribotos. Sprendžiant šias problemas, siūloma numatyti papildomas Užimtumo tarnybos veiklas grįžusių ir atvykusių į Lietuvą asmenų užimtumui skatinti, taip pat užtikrinti informacijos apie įgyvendinamas priemones, pritaikytas grįžtančių ir atvykstančių asmenų darbo rinkos integracijos poreikiams, sklaidą. Bus siekiama skatinti šiuos asmenis persikvalifikuoti ir atkurti prarastus įgūdžius.

Veiklos:

1.     Sukurti metodiką ir apmokyti UT konsultantus dirbti su grįžusiais ir atvykusiais į Lietuvą asmenimis, teikiant jiems individualią pagalbą

2.     Suteikti galimybę grįžtantiems ar atvykstantiems arba ketinantiems grįžti ar atvykti į Lietuvą asmenims konsultuotis telefonu darbo rinkos klausimais, tam skiriant atskirą konsultacijų telefoną ir specialų konsultantą

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM, UT

9.1.11.

Priemonė – užtikrinti parengto Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių, gyvenančių humanitarinės krizės ištiktose šalyse, atsidūrusių ekstremaliose situacijose ir karinio konflikto apimtose teritorijose, perkėlimo į Lietuvą ir paramos jų integracijai modelio įgyvendinimą

Aprašymas. Humanitarinės krizės ištiktose šalyse, taip pat ekstremaliose situacijose ar karinio konflikto apimtose teritorijose atsidūrę asmenys dažnai nebegali patenkinti pirminių saugumo ir komforto poreikių, pažeidžiamos jų pamatinės teisės. Šia priemone būtų siekiama suteikti visapusišką pagalbą Lietuvos piliečiams ir lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems minėtomis sąlygomis, sugrįžti į Lietuvą ir čia integruotis.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM, VRM, URM, ŠMSM

9.1.12.

Priemonė – užtikrinti veiksmingą emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos skatinimo politikos koordinavimą, sutelkiant koordinavimo funkcijas vienoje institucijoje

Aprašymas. Šiuo metu nepakankamai dėmesio skiriama emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos skatinimo politikai ir bendram jos koordinavimui, o tai iš dalies lėmė ligšiolinės emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos skatinimo politikos neefektyvumą, nesistemingumą. Siekiant, kad ši politika būtų veiksmingesnė, siūloma sutelkti koordinavimo funkcijas vienoje institucijoje, kuri koordinuotų emigracijos ir grįžtamosios migracijos procesų stebėseną, tyrimus, politikos formavimo ir įgyvendinimo veiklas.

Veikla. Vykdyti emigracijos mažinimo ir grįžtamosios migracijos skatinimo politikos koordinavimą Vyriausybės kanceliarijoje

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

LRVK

9.2.

Uždavinys – stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę

9.2.1.

Priemonė – skatinti savanorišką veiklą, praktiką ir stažuotes viešajame ir privačiame sektoriuose ir taip sudaryti galimybę įgyti darbdaviams reikalingą darbo patirtį

Aprašymas. Jauniems asmenims, besimokantiems Lietuvoje, įprasta išvykti dirbti ar atlikti praktikas, stažuotis į užsienį, nors tai jie galėtų daryti Lietuvoje. Baigusiems mokslus jauniems žmonėms emigruoti tampa paprasčiau nei likti, nes, įėję į darbo rinką Lietuvoje, jie susiduria su iššūkiais. Be to, baigusiesiems studijas trūksta įgūdžių ir darbo patirties: tik 30 proc. darbdavių mano, kad aukštųjų mokyklų absolventai yra tinkamai parengti darbo rinkai (MOSTA, 2014 m.). Siūloma skatinti savanorišką veiklą, praktiką ir stažuotes viešajame ir privačiame sektoriuose. Tai padėtų jauniems žmonėms įgyti darbo patirties Lietuvoje ir lengviau įsitraukti į Lietuvos darbo rinką baigus mokslus.

Veiklos:

Parengti konkrečius pasiūlymus dėl priemonės (-ių), kuri (-ios) padėtų padidinti savanoriškos veiklos, praktikų ir stažuočių vietų skaičių, prieinamumą ir patrauklumą viešojo bei privataus sektoriaus įstaigose (SADM, VRM, ŪM).

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM, VRM

9.2.2.

Priemonė – didinti Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą, atnaujinant bendrojo ugdymo programas ir įgyvendinant finansinio raštingumo mokymų (įskaitant mokymus internetu) nemokyklinio amžiaus asmenims programą

Aprašymas. Daugiau kaip 230 tūkst. Lietuvos gyventojų yra įsiskolinę, o Lietuva yra vienintelė ES šalis, kurioje taupymo norma mažesnė už nulį, t. y. išleidžiama daugiau, nei uždirbama. Tai rodo žemą gyventojų finansinį raštingumą ir didelį norą naudotis rinkoje reklamuojamomis kreditų teikimo paslaugomis. Siekiant mažinti emigracijos mastus dėl netinkamo asmeninių finansų valdymo ir įsiskolinimų, siūloma didinti Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą, atnaujinant bendrojo ugdymo programas ir remiant mokymus nemokyklinio amžiaus asmenims.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

ŠMSM

9.3.

Uždavinys – stiprinti socialinį Lietuvos gyventojų saugumą ir jų psichologinę (emocinę) gerovę

9.3.1.

Priemonė – skatinti visuomenės įsitraukimą į viešąjį valdymą nacionaliniu ir savivaldos lygiu, užtikrinant vienodą viešųjų konsultacijų praktiką ir visuomenės dalyvavimo viešajame valdyme stebėseną

Aprašymas. Lietuvos gyventojai – vieni iš ES ir EBPO gyventojų, mažiausiai siejančių save su savo šalimi, ir vieni iš ES ir EBPO gyventojų, dažniausiai norinčių išvykti iš savo šalies. Taip yra ir dėl menkos Lietuvos gyventojų pilietinės galios, kurią nemaža dalimi lemia valstybės institucijų atvirumo visuomenei stoka. Siūloma skatinti visuomenę labiau įsitraukti į viešąjį valdymą, taikant konsultavimosi su visuomene standartą, vertinant visuomenės dalyvavimo valdyme pokyčius, tobulinant reglamentavimą, teikiant rekomendacijas savivaldybėms.

Veiklos:

1.     Padidinti metodiškai teisingai ir centralizuotai Vyriausybės portalo svetainėje (www.epilietis.lt) vykdomų viešųjų konsultacijų skaičių, išbandant įvairesnes, įtraukesnes viešųjų konsultacijų formas (LRVK)

2.     Sistemingai vykdyti visuomenės dalyvavimo viešajame valdyme stebėseną, kurios metu būtų įvertinta viešųjų konsultacijų proceso pažanga (lygis), viešųjų konsultacijų praktika ir kitų visuomenės dalyvavimo viešajame valdyme priemonių mastas (LRVK)

3.     Skleisti atviro valdymo / visuomenės dalyvavimo valdyme kultūrą, vykdant kryptingą viešųjų konsultacijų rezultatų aptarimą ir gerosios patirties sklaidą, didinant informacijos apie visuomenės galimybes dalyvauti priimant sprendimus prieinamumą (LRVK)

4.     Vykdyti gyventojų informavimo ir dalyvavimo sprendžiant viešuosius reikalus stebėseną, viešinti jos rezultatus bei gerąją savivaldybių patirtį šioje srityje (VRM)

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020 m.

LRVK, VRM

9.3.2.

Priemonė – įsteigti nacionalinį NVO fondą, siekiant stiprinti pilietines ir visuomenines organizacijas, ir skatinti visuomenės pilietiškumą, bendruomeniškumą

Aprašymas. Svarbi emigracijos priežastis – socialinio nesaugumo jausmas ir teisingumo stoka, o pagal socialinę sanglaudą Lietuva yra viena iš paskutiniųjų ES ir EBPO šalių. Siekiant stiprinti gyventojų socialinę sanglaudą ir saugumo jausmą šalyje, siūloma visapusiškai stiprinti NVO sektorių, įsteigiant nacionalinį NVO fondą, kurio lėšos būtų naudojamos NVO sektoriui plėtoti, NVO tvarumui ir gebėjimams dalyvauti viešajame valdyme didinti, ir sudarant sąlygas šiam fondui veikti.

Preliminarus lėšų poreikis: 2020 m. – 3 000 tūkst. eurų, 2021 m. – 3 000 tūkst. eurų, 2022 m. – 3 000 tūkst. eurų. Šaltinis – valstybės biudžeto lėšos (galimai likutis nuo nepaskirstyto 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio politinėms partijoms ir (arba) likutis nuo nepaskirstyto 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio subjektams, kurie pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi teisę gauti paramą). Bus įvertintos ir kitos finansavimo alternatyvos.

Veiklos:

1.     Parengti ir patvirtinti NVO fondo veikimo modelį bei veiklos strategiją

2.     Administruoti fondą, įgyvendinti veiklas, kuriomis stiprinamos NVO ir bendruomenės, visuomenė skatinama labiau įsitraukti ir dalyvauti viešajame valdyme

1.     Vykdyti fondo veiklos ir rodiklių stebėseną

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM

9.3.3.

Priemonė – atlikti darbo ginčų komisijų veiklos analizę ir pateikti pasiūlymus dėl jos tobulinimo, informuoti visuomenę apie ginčų komisijos veiklą

Aprašymas. Darbo ginčų komisijos yra pirminės ginčų dėl Darbo kodekso nuostatų sprendimo institucijos, nuo kurių veiklos priklauso Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimas praktikoje, todėl ypač svarbu, kad jos veiktų skaidriai ir nešališkai, o darbo ginčo šalys būtų tinkamai informuojamos apie savo teises. Siekiant užtikrinti, kad šios komisijos veiktų optimaliai įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, siūloma atlikti jų veiklos analizę ir pateikti pasiūlymų, kaip ją tobulinti.

Preliminarus lėšų poreikis: 2020 m. – 58 tūkst. eurų, 2021 m. – 58 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Veiklos:

1.     Atlikti darbo ginčų komisijų veiklos analizę ir pateikti pasiūlymus dėl jos tobulinimo

2.     Įgyvendinti visuomenės informavimo kampaniją, gerinant visuomenės supratimą apie aktualiausias teisės aktuose įtvirtintas darbuotojų teises ir jas ginančių institucijų teikiamas paslaugas

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 1-os veiklos – 2020 m. I ketv.–2020 m. II ketv., 2-os veiklos – 2020 m.–2021 m. II ketv.

SADM, VDI

9.3.4.

Priemonė – įgyvendinti visuomenės informavimo kampaniją, skatinančią visuomenės pakantumą psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims ir šių asmenų supratimą

Aprašymas. Lietuvoje vis dar nėra įprasta atvirai pripažinti, kad asmuo ar jo artimieji turi psichikos sveikatos sutrikimų, nors tokių asmenų skaičius Lietuvoje nuolat didėja. Mažas pakantumas turintiesiems psichikos sveikatos sutrikimų ir menka jų atjauta lemia tai, kad dalis visuomenės narių gyvena socialinėje atskirtyje, bijo kreiptis pagalbos, kartais tai būna net savižudybės priežastis. Tai skatina ir emigraciją, nes bendras emocinės gerovės lygis Lietuvoje yra itin žemas, o susidūrus su iššūkiais gyvenime sunku rasti pagalbą ir emigracija tampa išeitimi sprendžiant asmenines (psichologines) problemas. Siūloma skatinti visuomenės pakantumą psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims, įgyvendinant ilgalaikę visuomenės informavimo ir švietimo kampaniją.

Veiklos:

1.     Parengti visuomenės informavimo ir komunikacijos gaires dėl visuomenės pakantumo psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims stiprinimo ir įgyvendinti socialinę informacinę kampaniją

2.     Įgyvendinant ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamą projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ vykdyti vieną iš veiklų – keisti neigiamas nuostatas ir skatinti pozityvų požiūrį į asmenis, turinčius proto ir (ar) psichikos negalią (SADM (Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM (NRD), SAM)

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 1-os veiklos – 2020 m. II ketv.–2022 m., 2-os veiklos – 2020–2022 m.

SADM, SAM

9.3.5.

Priemonė – peržiūrėti taikomus teisinius apribojimus (įsidarbinimo ir kt.) dėl psichikos sveikatos sutrikimų ir užtikrinti jų proporcingumą, diferencijuojant psichikos sveikatos sutrikimus pagal jų sunkumą

Aprašymas. Siūloma diferencijuoti psichikos sveikatos sutrikimus pagal jų sunkumą, atitinkamai patikslinti taikomus teisinius apribojimus (darbo, vairavimo, žmogaus teisių ir kt.) ir taip paskatinti didesnį visuomenės atvirumą bei norą kreiptis pagalbos, kilus psichologinių problemų. Tai padėtų pakelti emocinės gerovės lygį šalyje ir galiausiai sumažinti emigraciją, kuri dažnai tampa išeitimi sprendžiant asmenines (psichologines) problemas. Šią priemonę įgyvendinant, bus peržiūrėti teisės aktai ir prireikus parengti jų pakeitimų projektai arba nauji teisės aktai.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020 m.

SAM

9.3.6.

Priemonė – didinti psichologinių ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugų visuomenei prieinamumą ir gerinti šių paslaugų kokybę

Aprašymas. Emocinės gerovės lygis Lietuvoje yra itin žemas. Pagal teigiamų patirčių indeksą Lietuva 2017 m. pasaulio šalių sąraše buvo šešta nuo galo. Prasta emocinė gerovė skatina ir emigraciją: 33 proc. išvykusių asmenų teigė, kad Lietuvoje buvo nelaimingi ir džiaugėsi galėdami išvykti, 57 proc. nurodė, kad Lietuvoje jautėsi nereikalingi. Siekiant pagerinti subjektyvią Lietuvos gyventojų gerovę, siūloma didinti pirminės psichologinės pagalbos visiems gyventojams, patiriantiems psichologinių ir emocinių sunkumų, prieinamumą.

SAM

9.3.7.

Priemonė – įgyvendinti adaptuotas savižudybių prevencijos programas visose savivaldybėse, remiantis gerąja savivaldybių praktika

Aprašymas. Siūloma įgyvendinti gerąja praktika ir mokslo įrodymais pagrįstas savižudybių prevencijos programas, apimančias atvejo vadybos ir psichosocialinio vertinimo įdiegimą, tęstinės ambulatorinės pagalbos suteikimą, sąlygų sudarymą valstybiniams psichikos sveikatos centrams, vaiko teisių apsaugos tarnyboms ir kitoms įstaigoms teikti proaktyvią pagalbą ir vykdyti prevenciją.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SAM

9.4.

Uždavinys – stiprinti Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi ir gyvenamąja aplinka

9.4.1.

Priemonė – įgyvendinti informavimo ir socialinės reklamos projektus, stiprinančius Lietuvos įvaizdį Lietuvoje

Aprašymas. Visuomenės narių nuomonę apie gyvenimą šalyje lemia ne tik faktinė situacija, bet ir jos pateikimas viešojoje erdvėje. Internetinėje žiniasklaidoje, televizijoje vis dar dažnai pateikiama neigiama informacija apie gyvenimą Lietuvoje ir teigiama informacija apie emigraciją, kuri ne visada būna pagrįsta. Taip pat trūksta informacijos ir apie šalies pasiekimus, kurie inspiruoja teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius. Tai veikia gyventojų emigracijos nuostatas, pačios šalies vertinimo nuostatas.

2019 m. atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tikslinėse užsienio šalyse ir šalies gyventojų Lietuvos vertinimas atskleidė, kad 75 proc. didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais, 73 proc. pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės laikų. 51 proc. mano, kad gyvenimas per pastaruosius 5 metus Lietuvoje pagerėjo.  

Siekiant tiksliau atspindėti migracijos patirtį ir šalies pasiekimus Lietuvos viešojoje erdvėje, siūloma remti informavimo ir socialinės reklamos projektus, kuriais skleidžiama objektyvi informacija apie įvairią migracijos patirtį ir šalies pasiekimus. Veiklas įgyvendina LRVK Lietuvos įvaizdžio grupė.

Veiklos:

Koordinuoti institucijų įgyvendinamas komunikacijos kampanijas nuo 2020 m. sausio 1 d. Kampanijos galėtų būti įgyvendinamos, orientuojantis į plačias visuomenės grupes ir veiklos sritis. Viešinimo kampanijų tikslas – parodyti modernios Lietuvos pasiekimus ir jaunimo galimybes studijuoti, dirbti ir kurti savo ateitį Lietuvoje. Viešinimo kampanijos būtų įgyvendinamos įvairiais komunikacijos kanalais ir skatintų pasitikėjimą valstybe, pasididžiavimą būnant Lietuvos piliečiu, šalies pasiekimais.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

LRVK

9.4.2.

Priemonė – remti žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų projektus, skatinančius visuomenės pilietiškumą ir patriotiškumą

Aprašymas. Lietuvos gyventojai yra vieni iš ES ir EBPO valstybių gyventojų, mažiausiai tapatinančių save su savo šalimi ir dažniausiai norinčių išvykti iš savo šalies. Priklausymo savo šaliai ir kultūrai jausmas, noras sieti save su Lietuva ilgalaikėje perspektyvoje mažina norą emigruoti, o išvykus skatina sugrįžti. Siūloma stiprinti pilietiškumą ir patriotiškumą, su Lietuva susijusios kultūrinės tapatybės formavimąsi, remiant žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų projektus per specializuotas programas.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

ŠMSM, LRVK, KM

9.4.3.

Priemonė – atnaujinti Užsieniečių integracijos į visuomenę veiksmų planą ir koordinuoti jo  įgyvendinimą

Aprašymas.

Kintanti politinė ir ekonominė pasaulio situacija lėmė imigracijos srautų didėjimą visoje ES, taip pat Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 49 385 užsieniečiai. ES piliečiai sudaro tik 13 proc. imigrantų.

Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, skaičius pastaraisiais metais auga. Lietuvos Respublikai prisiėmus įsipareigojimą perkelti 1 077 užsieniečius iš Italijos, Graikijos ir Turkijos, atsirado naujų iššūkių, susijusių su šių žmonių integracija Lietuvoje, – kaip organizuoti integracijos sistemą, kad būtų užtikrintas sėkmingas prieglobsčio gavėjų įėjimas į darbo rinką, socialinį ir visuomeninį šalies gyvenimą.

Veiklos:

Tobulinti užsieniečių integracijos įgyvendinimą ir užtikrinti sėkmingą jų integraciją į visuomenę.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2021 m.

SADM

9.5.

Uždavinys – vykdyti veiksmingą diasporos politiką

9.5.1.

Priemonė – parengti naujo modelio valstybės diasporos politikos įgyvendinimą užtikrinantį dokumentą

Aprašymas. Siekiant stiprinti vykdomą  diasporos politiką, bus aktyviai dalyvaujama rengiant Nacionalinę pažangos programą, į ją integruojant esminius „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programos principus ir nustatant naujus tikslus, skatinančius užsienio lietuvius dalyvauti valstybės gyvenime.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020 m.

URM

10.

Tikslas – suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę

10.1.

Uždavinys – užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime

10.1.1.

Priemonė – padidinti paramą vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių NVO veiklai

Aprašymas. Remti vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų projektus, skatinančius vyresnio amžiaus asmenis dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje, atstovauti jų interesams

Veiklos:

1.     Parengiama vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų finansavimo tvarka (nuostatai)

2.     Organizuojami vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų mokymai

3.     Organizuojami vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų projektų atrankos konkursai ir skiriamos lėšos projektų veikloms įgyvendinti

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Formuojamas teigiamas vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo įvaizdis visuomenėje, daugiau vyresnio amžiaus žmonių buriasi į nevyriausybines organizacijas ir rūpinasi savo teisėtų interesų atstovavimu. Didėja paramą gaunančių vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių organizacijų skaičius, stiprėja jų instituciniai gebėjimai.

SADM

10.1.2.

Priemonė – gerinti sąlygas vyresnio amžiaus žmonių judėjimo laisvei

Aprašymas. Tobulinti teisinį reguliavimą – siekti, kad įrengiant ir pertvarkant viešąją infrastruktūrą būtų atsižvelgiama į vyresnio amžiaus žmonių poreikius. Suteikti daugiau galimybių vyresnio amžiaus žmonių judėjimo laisvei, pritaikant infrastruktūrą (laiptines, keltuvus, nusileidimo takus ir kt.).

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

AM

10.1.3.

Priemonė – įtraukti vyresnio amžiaus žmonių atstovus į viešųjų sprendimų, susijusių su vyresnio amžiaus žmonių poreikiais, priėmimo procesą valstybės ir savivaldybių lygmeniu

Veiklos:

1.     Parengti rekomendacijas savivaldybėms ir valstybės institucijoms dėl vyresnio amžiaus žmonių atstovų įtraukimo į viešųjų sprendimų priėmimą

2.     Išplatinti rekomendacijas savivaldybėms ir valstybės institucijoms per jų steigėjus, informaciją skleisti ir visuomenės informavimo priemonėmis

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda. Vyresnio amžiaus žmonės bus įtraukiami ir dalyvaus įvairiose valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sudarytose konsultacinėse tarybose, komisijose, darbo grupėse ir pan., kuriose aptariami su jais susiję valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų projektai, priimami teisės aktai bei kiti svarbūs viešieji sprendimai.

SADM, LRVK

10.1.4.

Priemonė – skatinti savarankiško gyvenimo namų ir dienos centrų senjorams plėtrą

Aprašymas. Įgyvendinant Socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros modernizavimo ir plėtros veiksmų planą, finansuojamas 12 savarankiško gyvenimo namų senyvo amžiaus asmenims modernizavimas / kūrimasis, juose numatoma 140 vietų.

Visam veiksmų planui įgyvendinti 2015–2020 m. numatyta 20 274,4 tūkst. eurų, iš jų iš ES fondų – 17 232,4 tūkst. eurų. Savarankiško gyvenimo namams senyvo amžiaus asmenims modernizuoti / kurtis tenka apie 18 proc. veiksmų plane numatytų ES fondų lėšų. Tam, kad savarankiško gyvenimo namus turėtų kiekviena savivaldybė, reikia įsteigti dar 25  savarankiško gyvenimo namus. Tikėtina, kad priemonei lėšos bus numatytos naujame finansavimo iš ES fondų periode.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM

10.2.

Uždavinys – užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir finansinį jų saugumą

10.2.1.

Priemonė – nuosekliai didinti socialinio draudimo pensijas, atsižvelgiant į augančią ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą, mažiausias socialinio draudimo pensijas, atsižvelgiant

į įgytą stažą, ir šalpos pensijas

Veiklos:

Pensijos bus didinamos kasmet, atsižvelgiant į ekonominius rodiklius.

Lėšų poreikis:

-               didinti socialinio draudimo pensijas, atsižvelgiant į augančią ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą: 2020 m. – 240 000 tūkst. eurų (VSDF ir VB), 2021 m. – 246 000 tūkst. eurų (VSDF ir VB)

-               didinti mažiausias socialinio draudimo pensijas, atsižvelgiant į įgytą stažą: 2020 m. – 32 153 tūkst. eurų, 2021 m. – 32 631 tūkst. eurų (VB)

-               mokėti šalpos pensijas: 2020 m. – 143 920 tūkst. eurų, 2021 m. – 147 635 tūkst. eurų (VB)

Nauda. Pensijos padidės 1 mln. socialinio draudimo pensijų gavėjų ir šalpos išmokų gavėjų.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM

10.2.2.

Priemonė – remti vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių integraciją į darbo rinką

Veiklos:

ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojami projektai, kurių metu vyresni nei 54 m. bedarbiai įtraukiami į profesinį mokymą ir neformalųjį švietimą ir įdarbinami teikiant subsidijas.

Priemonei įgyvendinti 2018–2021 m. skirta 28 709 tūkst. eurų.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. Priemonę pradėta įgyvendinti 2018 m. I ketv., ji bus įgyvendinama ir2020–2021 m.

Nauda. Tikimasi, kad 6 500 vyresnių negu 54 m. bedarbių, registruotų UT, bus įtraukti į profesinį mokymą ir neformalųjį švietimą. 7 500 vyresnių negu 54 m. bedarbių, registruotų UT, bus įdarbinami teikiant subsidijas.

SADM, UT

10.2.3

Priemonė – remti vyresnio amžiaus asmenų savarankišką užimtumą

Aprašymas. Siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir jų finansinį saugumą, sudaryti galimybę gauti valstybės paramą darbo vietai įsteigti organizuojant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę.

Nauda. Savarankiško užimtumo rėmimo priemonė bus organizuojama ir valstybės pagalba teikiama vyresnio amžiaus bedarbiams, įsiregistravusiems UT, pradedantiems savarankišką veiklą ir steigiantiems sau darbo vietas.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SADM, UT

10.3.

Uždavinys – užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes

10.3.1.

Priemonė – plėsti paramą trečiojo amžiaus universitetų veiklai, ugdant bendruosius gebėjimus, reikalingus vyresnio amžiaus žmonių aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai, pasirengimui užimtumui, išlikimo darbo rinkoje galimybėms didinti, ieškant papildomo finansavimo šaltinių ir skatinant bendradarbiavimą su savivaldybėmis (patalpų suteikimas, pavėžėjimas ir kt.)

Veiklos: Įgyvendinti savivaldybių suaugusiųjų švietimo plėtros planų finansavimo konkursus.

Numatoma rengti finansavimo konkursus, kurių metu savivaldybės, pateikusios savivaldybės indėlį į suaugusiųjų švietimo planų įgyvendinimą pagrindžiančias paraiškas, galėtų pretenduoti į ministerijos skiriamą dalinį finansavimą, kuris būtų artimiausias pačios savivaldybės skiriamai sumai.

Papildomas lėšų poreikis. 40 tūkst. eurų kasmet. Esant galimybei, numatoma plėsti finansavimo schemą – papildomai lėšų skirti ir iš ESF finansuojamų priemonių.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

Nauda:

Įgyvendinant šią priemonę, siekiama skatinti savivaldybes įsitraukti į neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtrą.

Įgyvendinant priemonę, skatinama tiek įgyvendinti savivaldos suaugusiųjų švietimo plėtros planus, tiek ir skirti lėšų planuose numatytoms veikloms įgyvendinti.

Atsižvelgiant į tai, jog savivaldybės, įgyvendindamos suaugusiųjų švietimo rėmimo priemones, daugiau dėmesio skiria Trečiojo amžiaus universiteto veikloms finansuoti, ŠMM numatomas priemonės įgyvendinimas turės tiesioginę įtaką TAU stiprinimui.

Numatomi vertinimo kriterijai 2021 m.: daugiau kaip 30 savivaldybių patvirtinusios suaugusiųjų švietimo plėtros planus; daugiau kaip 20 savivaldybių skiria lėšų suaugusiųjų švietimo plėtros planams įgyvendinti.

ŠMSM

10.4.

Uždavinys – pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių

10.4.1.

Priemonė – organizuoti papildomas greitosios medicinos pagalbos brigadas, stiprinant pajėgumus insulto ir infarkto ištiktiems pacientams aptarnauti

Aprašymas. Gyventojams emigruojant ir mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) brigadų. Per pastaruosius 10 metų brigadų skaičius sumažėjo nuo 258 iki 209. Nors GMP brigadų mažėja, aptarnaujama teritorija lieka ta pati.

GMP brigadų darbo krūvių padidėjimui įtakos turi ligoninių tinklo optimizavimas bei integruotos sveikatos priežiūros (klasterių) veiklos užtikrinimas. Vykdant ligoninių tinklo optimizavimą (atsisakant teikiamų paslaugų ligoninėse), didėja pervežamų pacientų skaičius. Susiduriama su problemomis valdant GMP pajėgas ir teikiant gyventojams operatyvias bei kokybiškas greitosios medicinos pagalbos paslaugas.

Siekiant užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą, būtina svarstyti galimybę papildomai finansuoti 20 GMP brigadų, kurios būtų tolygiai paskirstytos centralizuotoms dispečerinės funkcijas atliekančioms GMP įstaigoms ir kurios prireikus galėtų būti siunčiamos į įvykio vietą ar perimtų pacientą iš teritoriją aptarnaujančios GMP brigados, kad pacientas kuo skubiau būtų pristatytas į atitinkamas paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Viena iš galimybių padidinti GMP brigadų skaičių ir joms išlaikyti skirti papildomų PSDF lėšų – reorganizuoti skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos paslaugas.

Nauda. Papildomų 20 GMP brigadų veikla leistų papildomai per metus atlikti apie 35 000 pervežimų ir supaprastintų GMP paslaugų teikimą regionuose.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SAM

10.4.2.

Priemonė – didesniam asmenų skaičiui teikti ambulatorines slaugos paslaugas, nuosekliai didinti ambulatorinių slaugos paslaugų, teikiamų pacientams namuose, skaičių, didinti nemokamai teikiamų paslaugų dalį

Aprašymas. Priemonė įgyvendinama vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.3.2.5 veiksmą „Slaugos paslaugų apimties plėtra, didinant finansavimą iš PSDF biudžeto lėšų“. Per kalendorinius metus nuo 20 iki 24 padaugėtų PSDF lėšomis apmokamų ambulatorinės slaugos namuose paslaugų. Be to, daugiau asmenų gautų ambulatorinės slaugos paslaugas namuose.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SAM

10.4.3.

Priemonė – plėsti integruotų slaugos ir socialinių paslaugų namuose teikimą ir organizuoti globos / slaugos mokymus artimuosius namuose slaugantiems asmenims

Aprašymas. Priemonės tikslas – sukurti ir plėtoti kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos) namuose neįgaliems vaikams, darbingo amžiaus neįgaliems asmenims, senyvo amžiaus asmenims ir konsultacinę pagalbą šeimos nariams, prižiūrintiems neįgalius vaikus, darbingo amžiaus neįgalius asmenis, senyvo amžiaus asmenis. Šiuo metu integralios pagalbos paslaugos teikiamos visose savivaldybėse, išskyrus Neringą. Integralią pagalbą gauna 3 177, konsultacinę pagalbą – 1 827 asmenys, patys namuose prižiūrintys senyvus ar neįgalius asmenis. Savivaldybių eilėse gauti integralią pagalbą laukia apie 150 asmenų.

Nuo 2016 m. iki 2020 m. II pusmečio priemonė finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą. Siekiant užtikrinti integralios pagalbos paslaugų tęstinumą iki 2021 m. pabaigos, projektams planuojama skirti papildomą finansavimą.

SADM su SAM rengia ilgalaikės priežiūros paslaugų koncepciją.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2021 m.

SAM, SADM

10.4.4.

Priemonė – remti projektus, kuriais kuriamos senyvo amžiaus žmonių priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos kaimo vietovėse

Aprašymas. Vietos projektai, įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 (toliau – KPP), priemonės LEADER veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal vietos plėtros strategijas (toliau – VPS)“, skirti NVO verslui ir socialiniam verslui. Šios priemonės tikslas – finansiškai remti globos įstaigų steigimą ir (ar) palaikymą vietos bendruomenėse.

Atsižvelgdamos į KPP priemonės LEADER įgyvendinimo specifiką (bendruomenės inicijuotos vietos plėtra), projektų priėmimo laikotarpius, didžiausią galimą paramos sumą, atrankos kriterijus bei konkrečių priemonių tikslus ir remiamas veiklas planuoja ir nustato pačios vietos veiklos grupės.

2020–2021 m. projektams numatoma skirti po 500 tūkst. eurų kasmet (EŽŪFKP bendrojo finansavimo ir EŽŪFKP lėšos).

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2021 m.

ŽŪM, SADM, SAM

10.4.5.

Priemonė – plėsti asmens sveikatos priežiūros paslaugų centrų (ligų klasterių) tinklą

Aprašymas. Ligų klasteriai jau išplėsti nauju traumos klasteriu, parengtas ir Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-824 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo tikslas – sukurti bendrą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą, kuri leistų optimizuoti pacientų srautus taip, kad visoje Lietuvoje nukentėjusieji nuo sunkių traumų laiku gautų kokybišką pagalbą, efektyviai išnaudojant turimus išteklius.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

SAM

10.4.6.

Priemonė – mažinti ribojimus tiekėjams, norintiems teikti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, ir skatinti jų steigimąsi didinant slaugos paslaugų įkainius

Aprašymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 931 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 370 „Dėl Apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas Apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašas ir numatytas naujas paslaugų lovų poreikio skaičiavimas (taikomas standartizuotas rodiklis). Planuojama, kad palaikomojo gydymo lovų skaičius padidės nuo esamų 5 122 iki 8 544 lovų. Paliatyviosios pagalbos lovų skaičių, tenkantį 100 000 gyventojų, padidinus nuo 9 iki 12, paliatyviosios pagalbos lovų skaičius padidės nuo esamų 279 iki 336 lovų. Šie pokyčiai leis paslaugas suteikti didesniam pacientų skaičiui, daugiau žmonių, besirūpinančių artimaisiais namuose, galės grįžti į darbo rinką.

Papildomų lėšų poreikis. 2020 m. – 66 000 tūkst. eurų, 2021 m. – 111 000 tūkst. eurų.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2021 m.

SAM

10.4.7.

Priemonė – pateikti pasiūlymus LRV dėl naujos rūšies draudimo – slaugos / globos paslaugų draudimo įvedimo

Aprašymas. Išnagrinėti kitų šalių gerąją praktiką ir suformuluoti siūlymus LRV dėl naujos draudimo rūšies slaugai įvedimo tikslingumo ir galimybių.

Veiklos:

1.     Atlikti pasirinktų ES šalių gerosios praktikos analizę ir slaugos / globos paslaugų draudimo kaštų ir naudos analizę

2.     Parengti pasiūlymus LRV dėl slaugos / globos paslaugų draudimo įvedimo

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020 m.

SAM

10.5.

Uždavinys – stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą

10.5.1.

Priemonė – įtraukti vyresnius nei 54 m. amžiaus asmenis į savanorišką veiklą ir socialinius projektus per socialinio informavimo priemones ir specialius mokymus

Aprašymas. Pagal priemonę finansuojami konkurso būdu atrinkti projektai, kuriais siekiama sukurti palankias sąlygas vyresnio darbingo amžiaus asmenims įsitraukti į savanorišką veiklą ir ilgiau išlikti aktyviems darbo rinkoje. 

Projektai įgyvendinami 2018–2020 m. ir finansuojami Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą.

Veiklos:

1.     Vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių konsultavimas, motyvavimas, savivertės didinimas

2.     Vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių bendrųjų gebėjimų ugdymas

3.     Vyresnių nei 54 m. amžiaus žmonių įtraukimas į savanorišką veiklą

4.     Savanorius priimančių organizacijų mokymai

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2021 m.

Nauda. Projektų įgyvendinimo metu ne mažiau kaip 8 tūkst. tikslinės grupės asmenų bus dalyvavę veiklose.

SADM

10.5.2.

Priemonė – remti bendrus jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių NVO projektus, skatinant kartų solidarumą (pavyzdžiui, ugdant vyresnio amžiaus žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje)

Aprašymas. Bus organizuojami ir remiami jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių veiklos projektai, skatinantys gebėjimų, žinių ir įgūdžių perdavimą iš kartos į kartą. Ypač daug dėmesio bus skiriama vyresnio amžiaus žmonių gebėjimams informacinių technologijų srityje stiprinti.

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2021–2022 m.

SADM

10.5.3.

Priemonė – remti jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų ir bendruomenių projektus, skirtus vyresnio amžiaus žmonėms kaimiškosiose vietovėse

Aprašymas. Vietos projektai, įgyvendinami pagal KPP priemonės LEADER veiklos sritį, numatytą VPS, skirti NVO verslui ir socialiniam verslui plėtoti. Šios priemonės tikslas – remti projektus, kuriuos įgyvendinant bus lankomi, kitaip įtraukiami į veiklas vyresnio amžiaus žmonės kaimiškosiose vietovėse.

Atsižvelgdamos į KPP priemonės LEADER įgyvendinimo specifiką (bendruomenės inicijuotos vietos plėtra), projektų priėmimo laikotarpius, didžiausią galimą paramos sumą, atrankos kriterijus bei konkrečių priemonių tikslus ir remiamas veiklas nustato pačios vietos veiklos grupės.

Projektams numatoma skirti po 300 tūkst. eurų kasmet (EŽŪFKP bendrojo finansavimo ir EŽŪFKP lėšos).

Priemonės įgyvendinimo laikotarpis. 2020–2022 m.

ŽŪM, SADM

 

___________________________________

 

Demografijos, migracijos ir integracijos politikos

2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo

2020–2022 metų tarpinstitucinio veiklos plano

1 priedas

 

PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR ASIGNAVIMAI

 

(tūkst. eurų)

 

Eil. Nr.

 

Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas

Numatomi 2020 metų asignavimai

Numatomi 2021 metų asignavimai

Numatomi 2022 metų asignavimai

 

Dalyvaujanti institucija

 

iš viso

iš jų

 

iš viso

iš jų

 

iš viso

iš jų

išlaidoms

 

turtui įsigyti

išlaidoms

 

turtui įsigyti

išlaidoms

 

turtui įsigyti

 

iš viso

iš jų darbo užmo-

kesčiui

 

iš viso

iš jų darbo užmo-kesčiui

 

iš viso

iš jų darbo užmo-kesčiui

1.

Tikslas – kurti šeimai palankią aplinką

1.1.

Uždavinys – sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas

1.1.1.

Priemonė – remti nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) įgyvendinamų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų ugdymo, turiningo laisvalaikio užimtumo atostogų metu projektus naudojant Europos Sąjungos (toliau – ES) investicinių fondų (toliau – ESF) lėšas, ir sukurti mechanizmą finansavimui tęsti, pasibaigus finansavimo iš ESF laikotarpiui

500 (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) lėšos

500 (EŽŪFKP)

 

 

 

 

500 (EŽŪFKP)

500 (EŽŪFKP)

 

 

 

 

500 (EŽŪFKP)

500 (EŽŪFKP)

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau –ŽŪM), Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau –ŠMSM), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau –SADM)

1.2.

Uždavinys – gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą

1.2.1.

Priemonė – įgyvendinti Šeimos kortelės gausioms šeimoms ir šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, modelį

70

70

 

 

50

50

 

 

40

40

 

 

SADM

1.2.2.

Priemonė – užtikrinti nemokamą muziejų nuolatinių ekspozicijų lankymą

1 400

1 400

 

 

1 400

1 400

 

 

1 400

1 400

 

 

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – KM)

1.2.3.

Priemonė – įdiegti mokinio kultūros pasą

4 500

4 500

 

 

 

 

4 500

4 500

 

 

 

 

4 500

4 500

 

 

 

 

ŠMSM, KM

1.2.4.

Priemonė – teikti socialinę paramą mokiniams

24 555

24 555

 

 

 

 

35 048

35 048

 

 

 

 

35 048

35 048

 

 

 

 

SADM, ŠMSM, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau –SAM)

1.2.5.

Priemonė – kiekvienam naujagimiui skirti 100 eurų vertės kūdikio kraitelį (būtiniausių prekių rinkinį vaiko auginimo pradžiai)

 

 

 

 

3 000

3 000

 

 

3 000

3 000

 

 

SAM, SADM

1.3.

Uždavinys – sudaryti sąlygas lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti

1.3.1

Priemonė – remti iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti lyčių segregaciją ir šalinti jos priežastis bei pasekmes

60

60

 

 

60

60

 

 

60

60

 

 

SADM

1.3.2

Priemonė – atlikti tyrimą, siekiant įvertinti vyrų įsitraukimą į lyčių lygybės skatinimo priemones

30

30

 

 

30

30

 

 

30

30

 

 

SADM

1.4.

Uždavinys – plėtoti finansines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus

1.4.1.

Priemonė – mokėti išmokas vaikams

497 794

497 794

 

 

 

 

 

515 100

 

515 100

 

 

 

 

 

515 100

 

515 100

 

 

 

 

 

SADM

1.5.

Uždavinys – plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus

1.5.1.

Priemonė – teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui įsigyti

5 688

5 688

 

 

 

 

5 855

5 855

 

 

 

 

6 151     

6 151     

 

 

 

 

SADM

1.5.2.

Priemonė – teikti paramą šeimoms ir asmenims būstui išsinuomoti

1 770

1 770

 

 

 

 

1 712

1 712

 

 

 

 

1 950

1 950

 

 

 

 

 

SADM

1.5.3.

Priemonė – kompensuoti savivaldybėms rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokesčio dalį, aprūpinant asmenis ir šeimas socialiniu būstu

1 000

1 000

 

 

1 000

1 000

 

 

1 810

1 810

 

 

SADM

1.5.4.

Priemonė – teikti finansinę paskatą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą

10 000

10 000

 

 

10 000

10 000

 

 

8 000

8 000

 

 

SADM

1.6.

Uždavinys – ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas

1.6.1.

Priemonė – užtikrinti, kad patyčių prevencijos programos būtų įdiegtos kiekvienoje šalies mokykloje

810

(ESF)

810

(ESF)

 

 

 

 

 

1 370

 

1 370

 

 

 

 

 

1 370

 

1 370

 

 

 

 

 

ŠMSM

1.6.2.

Priemonė – remti NVO projektus, skirtus tėvystės įgūdžiams ugdyti ir tėvams konsultuoti, kad tėvystės įgūdžių ugdymas būtų prieinamas visiems tėvams

 

110

 

110

 

 

 

 

110

110

 

 

 

 

110

110

 

 

 

 

 

SADM

2.

Tikslas – užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą

2.1.

Uždavinys – skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą, valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką

2.1.1.

Priemonė – suformuoti Lietuvos, kaip geros vietos dirbti ir kurti verslą, įvaizdį ir vykdyti kitas talentų pritraukimo į Lietuvą veiklas (stiprinti „Work in Lithuania“ funkcionalumą ir sklaidą)

178

178

 

 

 

 

178

178

178

178

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM)

2.1.2.

Priemonė – sustiprinti Vyriausybės paskirtos už migrantų informavimą atsakingos organizacijos (šiuo metu Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“) funkcionavimą, pertvarkant ją į individualaus konsultavimo grįžimo į Lietuvą klausimais centrą, veikiantį vieno langelio principu, padidinant finansavimą to centro teikiamų paslaugų Lietuvos išeivijai sklaidai

248

248

 

 

 

 

350

350

 

 

 

 

469

469

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau –VRM)

2.1.3.

Priemonė – kiekvienoje švietimo įstaigoje, kurioje mokosi sugrįžęs ar atvykęs iš užsienio mokinys, nuo pirmos dienos užtikrinti pagalbos suteikimą

130

300 (ESF)

130

300 (ESF)

 

 

 

 

4 500

4 500

 

 

 

 

4 500

4 500

 

 

 

 

ŠMSM

2.1.4.

Priemonė – skatinti Lietuvos darbdavius ieškoti darbuotojų užsienyje, remiant darbdavių muges ir kitus darbo užsienyje paieškos projektus (skatinant grįžtamąją migraciją)

60

60

 

 

60

60

 

 

60

60

 

 

SADM, Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UT)

2.1.5.

Priemonė – numatyti papildomas UT veiklas grįžusių ir atvykusių į Lietuvą asmenų užimtumui skatinti ir užtikrinti informacijos apie įgyvendinamas priemones, pritaikytas grįžtančių į Lietuvą asmenų poreikiams, skatinant jų perkvalifikavimą ir prarastų įgūdžių atkūrimą, sklaidą

121

117

15

4

15

15

15

 

15

15

15

 

SADM, UT

3.

Tikslas – suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę

3.1.

Uždavinys – užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime

3.1.1.

Priemonė – padidinti paramą vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių NVO veiklai

123

 

 

123

 

 

 

 

123

 

 

123

 

 

 

 

123

123

 

 

 

 

SADM

 

3.2.

 

Uždavinys – užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes

3.2.1.

Priemonė – plėsti paramą trečiojo amžiaus universitetų veiklai, ugdant bendruosius gebėjimus, reikalingus vyresnio amžiaus žmonių aktyviam pilietiškumui, socialinei integracijai, pasirengimui užimtumui, išlikimo darbo rinkoje galimybėms didinti, ieškant papildomo finansavimo šaltinių ir skatinant bendradarbiavimą su savivaldybėmis (patalpų suteikimas, pavėžėjimas ir kt.)

40

 

 

40

 

 

 

 

40

 

 

40

 

 

 

 

40

40

 

 

 

 

ŠMSM

3.3.

Uždavinys – pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių

3.3.1.

Priemonė – remti projektus, kuriais kuriamos senyvo amžiaus žmonių priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos kaimo vietovėse

500 (EŽŪFKP)

500 (EŽŪFKP)

 

 

 

 

500 (EŽŪFKP)

500 (EŽŪFKP)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ŽŪM, SADM, SAM

3.4.

Uždavinys – stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą

3.4.1.

Priemonė – remti bendrus jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių NVO projektus, skatinant kartų solidarumą (pavyzdžiui, ugdant vyresnio amžiaus žmonių gebėjimus informacinių technologijų srityje)

 

 

 

 

300

300

 

 

300

300

 

 

SADM

3.4.2.

Priemonė – remti jaunimo, su jaunimu dirbančių organizacijų ir bendruomenių projektus, skirtus vyresnio amžiaus žmonėms kaimiškosiose vietovėse

300 (EŽŪFKP)

300 (EŽŪFKP)

 

 

 

 

300 (EŽŪFKP)

300 (EŽŪFKP)

 

 

 

 

300 (EŽŪFKP)

 

300 (EŽŪFKP)

 

 

 

ŽŪM, SADM

 

 

1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų:

547 877

547 873

15

4

584 801

584 801

15

 

584 254

584 254

15

 

 

 

 

 

1.1. bendrojo finansavimo lėšos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

2 410

2 410

 

 

1 300

1 300

 

 

800

800

 

 

 

 

 

 

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso Planui finansuoti skirta lėšų (1 + 2):

550 287

550 283

15

4

586 101

586 101

15

 

585 054

585 054

15

 

 

 

 

_______________________________

 

Demografijos, migracijos ir integracijos politikos

2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo

2020–2022 metų tarpinstitucinio veiklos plano

2 priedas

 

PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

Vertinimo kriterijaus kodas

Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai

 

Vertinimo kriterijų reikšmės

Dalyvaujanti institucija

2020 metų

 

2021 metų

2022 metų

 

 

1. Tikslas – kurti šeimai palankią aplinką

 

 

 

 

 

 

 

 

R-01-01

Ištuokų skaičius 100 santuokų

41,6

39,7

38,6

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM)

R-01-02

Suminis gimstamumo rodiklis, vidutinis skaičius gyvų gimusiųjų, kuriuos moteris pagimdytų per visą savo reproduktyvųjį gyvenimo laikotarpį, būdama 15–49 metų

1,90

1,90

1,91

SADM

R-01-03

Jaunų šeimų, auginančių vieną ar daugiau vaikų, skaičius, palyginti su bendru šeimų, gavusių finansinę paskatą būstui įsigyti, skaičiumi (proc.)

70

70

70

SADM

 

 

1.1. Uždavinys – sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas

 

 

 

 

 

 

 

P-01-01-01

Darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką dėl asmeninių ir šeiminių priežasčių, dalis (proc.)

20,1

21,5

22

SADM

P-01-01-02

Vaiko priežiūros zonų valstybės institucijose padidėjimas, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais (proc.)

10

20

20

SADM

P-01-01-03

Paremtų nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) projektų, kuriais organizuojamas vaikų užimtumas vasarą, panaudojant švietimo įstaigų ar dienos centrų infrastruktūrą, skaičius (vnt.)

3

3

3

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM), Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM), SADM

 

 

 

1.2. Uždavinys – gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę ir prieinamumą

 

 

 

 

 

 

 

 

P-01-02-01

 

Visos dienos mokyklą lankančių mokinių dalis nuo visų mokinių, besimokančių pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, skaičiaus (proc.)

20

20

22

 

ŠMSM, SADM, SAM

 

P-01-02-02

Komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis aprūpintų neįgalių vaikų dalis nuo besikreipiančių asmenų skaičiaus (proc.)

50

55

60

SADM

P-01-02-03

Šeimų, besinaudojančių Šeimos kortele, skaičius

50 000

55 000

60 000

SADM

P-01-02-04

Apsilankymų muziejuose skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2017 m. (proc.)

16

20

24

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – KM)

 

 

 

1.3. Uždavinys – sudaryti sąlygas lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti

 

 

 

 

 

 

 

P-01-03-01

Visuomenės dalis, teigiamai vertinanti moterų ir vyrų lygybės pokyčius visose srityse (proc.)

52

57

57

SADM

P-01-03-02

Moterų ir vyrų pajamų atotrūkio mažėjimas (proc.)

13,8

13,6

13,3

SADM

 

 

1.4. Uždavinys – plėtoti finansines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus

 

 

 

 

 

 

 

P-01-04-01

Išmokos vaikui padidėjimas, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais, proc.

20

20

3

SADM

 

1.5. Uždavinys – plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus

 

 

 

 

 

 

 

P-01-05-01

Būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gavusių asmenų skaičius

2 530

2 472

2 780

SADM

P-01-05-02

Šeimų, kurioms išmokėtos subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti, skaičius

 

721

 

713

661

 

SADM

P-01-05-03

Asmenų, kuriems išnuomotas socialinis būstas, skaičius

1 230

1 230

2 409

SADM

P-01-05-04

Jaunų šeimų, gavusių finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti ne didmiesčiuose, skaičius

542

540

424

SADM

 

 

1.6. Uždavinys – gerinti šeimos sveikatos būklę, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes

 

 

 

 

 

 

 

P-01-06-01

Vaikų iki 1 metų, skiepijamų nuo B tipo meningokokinės infekcijos ir nuo rotavirusinės infekcijos, skaičius (proc.)

70

90

95

SAM

P-01-06-02

Sveikatai palankių „Rakto skylutės“ simboliu pažymėtų maisto produktų skaičius

300

350

350

SAM

 

 

1.7. Uždavinys – ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas

 

 

 

 

 

 

 

 

P-01-07-01

 

Suteiktų konsultacijų pozityvios tėvystės klausimais skaičius

1 100

1 200

1 200

SADM

 

P-01-07-02

 

Patyčių ir smurto prevencijos programas įgyvendinančių bendrojo ugdymo mokyklų dalis nuo visų bendrojo ugdymo mokyklų skaičiaus (proc.)

 

90

 

95

95

ŠMSM

 

 

 

2. Tikslas – užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą

 

 

 

 

 

 

 

R-02-01

Neto tarptautinė migracija (asmenų skaičius)

8 000

10 000

12 000

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – LRVK)

 

R-02-02

 

Grįžusių Lietuvos piliečių skaičius

18 000

22 000

25 000

LRVK

R-02-03

Einamaisiais metais išvykusių 20–29 metų asmenų dalis nuo visų 20–29 metų amžiaus asmenų skaičiaus (ne daugiau kaip... proc.)

4,6

4,2

3,6

SADM

 

 

2.1. Uždavinys – skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą, valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką

 

 

 

 

 

 

 

P-02-01-01

Apsilankymų „Work in Lithuania“ interneto platformoje skaičius

(kaup. vnt.)

150 000

300 000

450 000

EIM

P-02-01-02

Į laisvas „Work in Lithuania“ programos partnerių skelbiamas darbo vietas pretendavusių aukštos kvalifikacijos specialistų skaičius (kaup. vnt.)

6 000

13 200

21 840

EIM

P-02-01-03

Suteiktų konsultacijų grįžimo ar atvykimo į Lietuvą klausimais Migracijos informacijos centre „Renkuosi Lietuvą“ skaičius

 

4 800

 

6 000

7 500

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM)

P-02-01-04

Užsienio lietuvių, kuriems užtenka informacijos apie grįžimą į Lietuvą ir reintegraciją, dalis (proc.)

38

45

52

VRM, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM)

P-02-01-05

Asmenų, dalyvavusių lietuvių kalbos kursuose Lietuvos savivaldybėse ar internetu pagal valstybės paramos programą, skaičius

300

2 000

3 000

ŠMSM, SADM

P-02-01-06

Grįžusių ar atvykusių į Lietuvą mokyklinio amžiaus asmenų, kurie mokėsi išlyginamojoje klasėje ar gavo kitą paramą integruodamiesi į bendrojo ugdymo sistemą, dalis nuo visų besikreipusiųjų skaičiaus (proc.)

100

100

100

ŠMSM

P-02-01-07

Grįžusių į Lietuvą asmenų, ne trumpiau kaip 6 mėnesius gyvenusių užsienyje, ar atvykusių į Lietuvą asmenų, įsidarbinusių per 12 mėnesių nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos, dalis (proc.)

35

35

35

SADM, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UT)

 

 

2.2. Uždavinys – stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę

 

 

 

 

 

 

 

P-02-02-01

Paskelbtų savanoriškos veiklos ir praktikos vietų viešojo ir privataus sektoriaus įstaigose skaičius

2 000

4 000

6 000

SADM, VRM, EIM

 

2.3. Uždavinys – stiprinti socialinį Lietuvos gyventojų saugumą ir jų psichologinę (emocinę) gerovę

 

 

 

 

 

P-02-03-01

Pilietinės galios indeksas (balais)

42

45

48

SADM

 

 

2.4. Uždavinys – stiprinti Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi ir gyvenamąja aplinka

 

 

 

 

 

 

 

P-02-04-01

Lietuvos gyventojų, kurie didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai, dalis (proc.)

78

82

85

LRVK

 

 

2.5. Uždavinys – vykdyti veiksmingą diasporos politiką

 

 

 

 

 

 

 

P-02-05-01

Atnaujintas „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą programos – kūrimo strateginio planavimo dokumentas

1

–

 

URM

 

 

3. Tikslas – suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę

 

 

 

 

 

 

 

R-03-01

Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

75,8

76,2

76,3

SAM

 

R-03-02

 

Lietuvos gyventojų (vyrų ir moterų) vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

70,8 (vyrų)

81 (moterų)

70,85 (vyrų)

81,1 (moterų)

70,87 (vyrų)

81,15 (moterų)

 

SAM

R-03-03

Pajamų pakeitimo norma (proc.)

35

35,5

36

SADM

R-03-04

25–64 metų gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis (proc.)

9

9,5

10

ŠMSM

 

 

3.1. Uždavinys – užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime

 

 

 

 

 

 

 

P-03-01-01

Įsteigtų savarankiško gyvenimo namų ir dienos centrų senjorams skaičius

17

20

20

SADM

P-03-01-02

Paramą gavusių vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių NVO skaičius

8

10

10

SADM

 

 

3.2. Uždavinys – užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir finansinį jų saugumą

 

 

 

 

 

 

 

P-03-02-01

Vyresnio amžiaus žmonių užimtumas 55–64 metų amžiaus grupėje (proc.)

70,8

71,2

71,6

SADM

P-03-02-02

Vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos didėjimas nuo 2018 m. (proc.)

+ 16,2

+ 24,7

+ 33,2

SADM

 

 

3.3. Uždavinys – užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes

 

 

 

 

 

 

 

P-03-03-01

Savivaldybių, patvirtinusių suaugusiųjų švietimo plėtros planus, skaičius

–

30

35

ŠMSM

 

3.4. Uždavinys – pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą, siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių

 

 

 

 

 

 

 

 

P-03-04-01

 

Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų (m.)

5,65 (vyrų)

5,70 (moterų)

5,68 (vyrų)

5,71 (moterų)

5,70 (vyrų)

5,72 (moterų)

SAM

P-03-04-02

Paremta projektų, kuriais kuriamos senyvo amžiaus žmonių priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos kaimo vietovėse (vnt.)

5

5

5

ŽŪM, SADM, SAM

 

 

 

3.5. Uždavinys – stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą

 

 

 

 

 

 

 

P-03-05-01

Paremtų projektų, kuriuos įgyvendinant į savanorišką veiklą įtraukiami vyresni nei 54 metų žmonės, skaičius

10

10

10

SADM

P-03-05-02

Paremtų bendrų NVO projektų, susijusių su vaikais ir vyresnio amžiaus žmonėmis, skaičius

8

8

9

SADM

P-03-05-03

Paremtų jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų projektų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms kaimiškosiose vietovėse, skaičius

5

5

5

ŽŪM, SADM

 

* Esant galimybei, nurodoma veiklos kriterijaus reikšmė pagal vėliausius prieinamus faktinius duomenis.

** Vertinimo kriterijaus esama reikšmė dar nebuvo apskaičiuota. Siekiamos reikšmės 2020–2022 m. bus apskaičiuotos arba patikslintos, gavus duomenis apie esamą padėtį.

 

___________________________________________