Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

Dėl GRŪŽIŲ, PELENIŲ, ROMAINIŲ ĄŽUOLYNO, SUKTIŠKIŲ IR VILKIAUŠIO VALSTYBINIŲ BOTANINIŲ-ZOOLOGINIŲ DRAUSTINIŲ IR VAINAIČIŲ TYRO VALSTYBINIO TELMOLOGINIO DRAUSTINIO ĮSTEIGIMO, RIBŲ PLANŲ IR NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2015 m. balandžio 15 d. Nr. 387
Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Įsteigti Grūžių, Pelenių, Romainių ąžuolyno, Suktiškių, Vilkiaušio valstybinius botaninius-zoologinius draustinius ir Vainaičių tyro valstybinį telmologinį draustinį.

2. Patvirtinti pridedamus:

2.1. Grūžių, Pelenių, Romainių ąžuolyno, Suktiškių, Vilkiaušio valstybinių botaninių-zoologinių draustinių ir Vainaičių tyro valstybinio telmologinio draustinio ribų planus;

2.2. Grūžių, Pelenių, Romainių ąžuolyno, Suktiškių, Vilkiaušio valstybinių botaninių-zoologinių draustinių ir Vainaičių tyro valstybinio telmologinio draustinio nuostatus.

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

Aplinkos ministras                                                                          Kęstutis Trečiokas

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 387

GRŪŽIŲ VALSTYBINIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Grūžių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veiklą Grūžių valstybiniame botaniniame-zoologiniame draustinyje (toliau – Draustinis), taip pat nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.

2. Veiklą Draustinyje reglamentuoja, jo apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, taip pat Nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme.

II SKYRIUS

DRAUSTINIO STEIGIMO TIKSLAI IR VEIKLOS APRIBOJIMAI

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti Grūžių miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti Europos Bendrijos svarbos 9020 *plačialapių ir mišrių miškų^[1] natūralią buveinę, teritorijoje randamą saugomą rūšį: juodąjį gandrą (Ciconia nigra), ir užtikrinti palankią saugomos rūšies ir natūralios buveinės apsaugos būklę;

4.2. sudaryti sąlygas vykdyti saugomų rūšių ir natūralių buveinių stebėseną, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę;

4.3. sudaryti sąlygas analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms.

5. Natūralios 9020 *plačialapių ir mišrių miškų buveinės, juodojo gandro apsaugos tikslais Draustinyje draudžiama:

5.1. keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo priemones arba Draustinio planavimo dokumentuose, saugomų rūšių apsaugos veiksmų planuose numatytas priemones;

5.2. ardyti miško paklotę, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangą, išskyrus Draustinio planavimo dokumentuose, miškotvarkos projektuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą).

6. Draustinyje esančioje 9020 *plačialapių ir mišrių miškų buveinėje draudžiama:

6.1. šalinti susidarančią negyvą (stambesnę nei 30 centimetrų skersmens) medieną;

6.2. vykdyti miško kirtimus, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną, ir sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė;

6.3. kirsti brandžius plačialapius medžius (vykdant specialiuosius kirtimus).

7. Kertinių miško buveinių plotuose paliekama visa susidaranti negyva mediena.

8. Draustinyje esančioje 9020 *plačialapių ir mišrių miškų buveinėje ir kertinėms miško buveinėms nepriskirtuose plotuose skatinama:

8.1. palikti negyvą (brandžių lapuočių) medieną;

8.2. miškotvarkos projektuose numatyti priemones, skirtas plačialapių miškams būdingai medynų rūšinei sudėčiai ir vertikaliajai struktūrai palaikyti.

9. Saugomos rūšies ir natūralios buveinės, nurodytų Nuostatų 4.1 punkte, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame Draustinio strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGA, TVARKYMAS IR KONTROLĖ

10. Draustinio apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

11. Draustiniui tvarkyti ir prižiūrėti, moksliniams tyrimams ir stebėsenai atlikti, specialiesiems gamtotvarkos darbams ir kitai veiklai vykdyti gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir programų, savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat kitos lėšos.

12. Draustinyje gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 387

PELENIŲ VALSTYBINIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

i skyrius

Bendrosios nuostatos

1. Pelenių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veiklą Pelenių valstybiniame botaniniame-zoologiniame draustinyje (toliau – Draustinis), taip pat nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.

2. Veiklą Draustinyje reglamentuoja, jo apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, taip pat Nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme.

II skyrius

Draustinio steigimo tikslai ir veiklos APRIBOJIMAI

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti saugomas rūšis: didįjį auksinuką (Lycaena dispar), šarvuotąją skėtę (Leucorrhinia pectoralis), baltakaktę skėtę (Leucorrhinia albifrons), jų buveines, taip pat Europos Bendrijos svarbos natūralias 6210 stepinių pievų, 7140 tarpinių pelkių ir liūnų buveines, ir užtikrinti palankią saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos būklę;

4.2. sudaryti sąlygas vykdyti saugomų rūšių ir natūralių buveinių stebėseną, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę;

4.3. sudaryti sąlygas analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms.

5. Natūralios 6210 stepinių pievų buveinės, šarvuotosios ir baltakaktės skėčių, didžiojo auksinuko apsaugos tikslais Draustinyje:

5.1. draudžiama:

5.1.1. keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo priemones arba Draustinio planavimo dokumentuose, saugomų rūšių apsaugos veiksmų planuose numatytas priemones;

5.1.2. naudoti trąšas ir pesticidus;

5.2. skatinama šienauti, ganyti gyvulius, reguliuoti savaiminį medžių ir krūmų plitimą.

6. Draustinyje esančioje 6210 stepinių pievų buveinėje:

6.1. draudžiama:

6.1.1. įsėti kultūrines žoles, suarti pievas, kalkinti ar kitaip keisti žolynus;

6.1.2. įveisti mišką ar sodinti pavienius medžius ar krūmus;

6.2. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją, reguliuoti invazinių rūšių (gausialapio lubino (Lupinus poliphyllus) plitimą.

7. Draustinyje esančioje 7140 tarpinių pelkių ir liūnų buveinėje draudžiama:

7.1. vykdyti veiklą, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką;

7.2. išleisti į pelkę nutekamuosius ir drenažo vandenis.

8. Saugomų rūšių ir natūralių buveinių, nurodytų Nuostatų 4.1 punkte, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame Draustinio strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

III skyrius

Draustinio apsauga, tvarkymas ir kontrolė

9. Draustinio apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

10. Draustiniui tvarkyti ir prižiūrėti, moksliniams tyrimams ir stebėsenai atlikti, specialiesiems gamtotvarkos darbams ir kitai veiklai vykdyti gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir programų, savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat kitos lėšos.

11. Draustinyje gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.

IV skyrius

Baigiamosios nuostatos

12. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 387

ROMAINIŲ ĄŽUOLYNO VALSTYBINIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1. Romainių ąžuolyno valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veiklą Romainių ąžuolyno valstybiniame botaniniame-zoologiniame draustinyje (toliau – Draustinis), taip pat nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.

2. Veiklą Draustinyje reglamentuoja, jo apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, taip pat Nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme.

II SKYRIUS

DRAUSTINIO STEIGIMO TIKSLAI IR VEIKLOS APRIBOJIMAI

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti Romainių ąžuolyno ekosistemą, ypač siekiant išsaugoti niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita), aštuoniataškio auksavabalio (Gnorimus variabilis), marmurinio auksavabalio (Liocola lugubris), ąžuolinio skaptuko (Xestobium rufovillosum), pūzrinio skydvabalio (Ostoma ferruginea) populiacijas, taip pat Europos Bendrijos svarbos natūralią 9180 *griovų ir šlaitų miškų^[2] buveinę, užtikrinti palankią saugomų rūšių ir natūralios buveinės apsaugos būklę;

4.2. sudaryti sąlygas vykdyti saugomų rūšių ir natūralios buveinės stebėseną, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę ir būklę;

4.3. sudaryti sąlygas analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms;

4.4. užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą.

5. Natūralios 9180 *griovų ir šlaitų miškų buveinės ir saugomų rūšių, nurodytų Nuostatų 4.1 punkte, apsaugos tikslais Draustinyje:

5.1. draudžiama:

5.1.1. ardyti miško paklotę, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangą, išskyrus Draustinio planavimo dokumentuose, miškotvarkos projektuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą);

5.1.2. keisti hidrologinį režimą, išskyrus Draustinio planavimo dokumentuose, saugomų rūšių apsaugos veiksmų planuose numatytas priemones;

5.2. skatinama įgyvendinti miškotvarkos projekte ar kitame Draustinio planavimo dokumente numatytas apsaugos priemones, skirtas būdingai medynų rūšinei sudėčiai ir vertikaliajai struktūrai palaikyti.

6. Draustinyje esančioje 9180 *griovų ir šlaitų miškų buveinėje negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus pagrindinius atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną, ir sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.

7. Niūriaspalvio auksavabalio apsaugos tikslais Draustinyje:

7.1. negali būti iškertami seni drevėti ir džiūvantys medžiai, ypač ąžuolai;

7.2. skatinama palikti nenukirstus nusilpusius, pažeistus brandžius lapuočių medžius;

7.3. skatinama palikti nepašalintus išvirtusius senus lapuočių medžius.

8. Saugomų rūšių ir natūralios buveinės, nurodytų Nuostatų 4.1 punkte, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame Draustinio strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGA, TVARKYMAS IR KONTROLĖ

9. Draustinio apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

10. Draustiniui tvarkyti ir prižiūrėti, moksliniams tyrimams ir stebėsenai atlikti, specialiesiems gamtotvarkos darbams ir kitai veiklai vykdyti gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir programų, savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat kitos lėšos.

11. Draustinyje valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 387

SUKTIŠKIŲ VALSTYBINIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1. Suktiškių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veiklą Suktiškių valstybiniame botaniniame-zoologiniame draustinyje (toliau – Draustinis), taip pat nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.

2. Veiklą Draustinyje reglamentuoja, jo apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, taip pat Nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme.

II skyrius

Draustinio steigimo tikslai ir veiklos APRIBOJIMAI

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti Suktiškių miško dalies ekosistemą, teritorijoje esančią Europos Bendrijos svarbos 9080 *pelkėtų lapuočių miškų^[3] buveinę, saugomas rūšis: didįjį auksinuką (Lycaena dispar), šarvuotąją skėtę (Leucorrhinia pectoralis), skiauterėtąjį tritoną (Triturus cristatus), raudonpilvę kūmutę (Bombina bombina), ir užtikrinti palankią natūralios buveinės ir saugomų rūšių apsaugos būklę;

4.2. sudaryti sąlygas vykdyti natūralios buveinės ir saugomų rūšių stebėseną, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę;

4.3. sudaryti sąlygas analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms.

5. Natūralios 9080 *pelkėtų lapuočių miškų buveinės, didžiojo auksinuko, šarvuotosios skėtės, raudonpilvės kūmutės, skiauterėtojo tritono apsaugos tikslais Draustinyje draudžiama keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo priemones.

6. Draustinyje esančioje 9080 *pelkėtų lapuočių miškų buveinėje draudžiama:

6.1. vykdyti miško kirtimus, išskyrus pagrindinius atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikalios struktūros medyną, ir sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė;

6.2. ardyti miško paklotę, žolių, samanų, krūmokšnių dangą, išskyrus kituose Draustinio planavimo dokumentuose, miškotvarkos projektuose numatytas priemones ar tuos atvejus, kai vykdoma leistina medienos ruoša.

7. Didžiojo auksinuko, šarvuotosios skėtės, raudonpilvės kūmutės, skiauterėtojo tritono apsaugos tikslais Draustinyje:

7.1. draudžiama:

7.1.1. išleisti į pelkę nutekamuosius ar drenažo vandenis;

7.1.2. valyti ir gilinti vandens telkinius, keisti kranto linijas, išskyrus Draustinio planavimo dokumentuose, saugomų rūšių apsaugos veiksmų planuose numatytas priemones;

7.1.3. įveisti žuvis vandens telkiniuose;

7.1.4. šalinti kelmus ir išvirtusius medžius vandens telkinių pakrantėse;

7.2. skatinama:

7.2.1. šalinti savaime plintančią sumedėjusią augaliją miško laukymėse, natūraliose pievose, pelkinėse buveinėse;

7.2.2. reguliuoti vandens telkinių užaugimą nendrėmis, pakrančių užžėlimą medžiais ir krūmais.

8. Saugomų rūšių ir natūralios buveinės, nurodytų Nuostatų 4.1 punkte, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame Draustinio strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos priemones.

III skyrius

Draustinio apsauga, tvarkymas ir KONTROLĖ

9. Draustinio apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

10. Draustiniui tvarkyti ir prižiūrėti, moksliniams tyrimams ir stebėsenai atlikti, specialiesiems gamtotvarkos darbams ir kitai veiklai vykdyti gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir programų, savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat kitos lėšos.

11. Draustinyje gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai.

IV skyrius

Baigiamosios nuostatos

12. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 387

VILKIAUŠIO VALSTYBINIO BOTANINIO-ZOOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1. Vilkiaušio valstybinio botaninio-zoologinio draustinio nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veiklą Vilkiaušio valstybiniame botaniniame-zoologiniame draustinyje (toliau – Draustinis), taip pat nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.

2. Veiklą Draustinyje reglamentuoja, jo apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, taip pat Nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme.

II Skyrius

Draustinio steigimo tikslai ir veiklos APRIBOJIMAI

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti Vilkiaušio miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti teritorijoje randamas saugomas gyvūnų ir augalų rūšis, Europos Bendrijos svarbos natūralią buveinę, ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę:

4.1.1. baltajuostį melsvį (Aricia eumedon), tamsiąją šaškytę (Melitaea diamina), akiuotąjį satyrą (Lopinga achine), juodąjį gandrą (Ciconia nigra), mažąjį erelį rėksnį (Aquila pomarina), vištvanagį (Accipiter gentilis), pilkąją meletą (Picus canus), juodąją meletą (Dryocopus martius), vidutinį margąjį genį (Dendrocopos medius);

4.1.2. laibąją vyrskydę (Androsacea filiformis), stačiąją dirvuolę (Agrymonia pilosa), aukštąją gegūnę (Dactylorhiza fuchsii), baltijinę gegūnę (Dactylorhiza longifolia), raudonąją gegūnę (Dactylorhiza incarnata), miškinę dirsuolę (Bromopsis benekenii), plunksninę pliusnę (Neckera pennata), riestąjį ktenidį (Ctenidium molluscum);

4.1.3. 9020 *plačialapių ir mišrių miškų^[4] buveinę;

4.2. sudaryti sąlygas vykdyti saugomų rūšių ir natūralios buveinės stebėseną, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę;

4.3. sudaryti sąlygas analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms.

5. Natūralios 9020 *plačialapių ir mišrių miškų buveinės, saugomų rūšių, nurodytų Nuostatų 4.1 punkte, apsaugos tikslais Draustinyje:

5.1. draudžiama:

5.1.1. keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo palaikymo priemones arba Draustinio planavimo dokumentuose, saugomų rūšių apsaugos veiksmų planuose numatytas priemones;

5.1.2. šalinti susidarančią negyvą (stambesnę nei 30 centimetrų skersmens) medieną, kirsti senus lapuočių (plačialapių) medžius;

5.1.3. vykdyti miško kirtimus, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną, ir sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė;

5.2. skatinama miškotvarkos projektuose numatyti priemones, skirtas plačialapių miškams būdingai medynų rūšinei sudėčiai ir vertikaliajai struktūrai palaikyti.

6. Stačiosios dirvuolės ir laibosios vyrskydės populiacijų apsaugos tikslais Draustinyje skatinama šalinti savaime plintančią sumedėjusią augaliją miško aikštelėse, prie miško kelių.

7. Saugomų rūšių ir natūralios buveinės, nurodytų Nuostatų 4.1 punkte, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame Draustinio strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

III skyrius

Draustinio apsauga, tvarkymas ir kontrolė

8. Draustinio apsaugą ir tvarkymą organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

9. Draustiniui tvarkyti ir prižiūrėti, moksliniams tyrimams ir stebėsenai atlikti, specialiesiems gamtotvarkos darbams ir kitai veiklai vykdyti gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir programų, savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat kitos lėšos.

10. Draustinyje gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai.

IV skyrius

Baigiamosios nuostatos

11. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 387

VAINAIČIŲ TYRO VALSTYBINIO TELMOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1. Vainaičių tyro valstybinio telmologinio draustinio nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veiklą Vainaičių tyro valstybiniame telmologiniame draustinyje (toliau – Draustinis), taip pat nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.

2. Veiklą Draustinyje reglamentuoja, jo apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“, taip pat Nuostatai.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme.

II SKYRIUS

DRAUSTINIO STEIGIMO TIKSLAI IR VEIKLOS APRIBOJIMAI

4. Draustinio steigimo tikslai:

4.1. išsaugoti vertingą Vainaičių tyro ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti teritorijoje randamas saugomas gyvūnų, grybų ir augalų rūšis, saugomą augalų bendriją, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę:

4.1.1. smailiasnukę varlę (Rana arvalis), teterviną (Tetrao tetrix), pilkąją gervę (Grus grus), vapsvaėdį (Pernis apivorus), jerubę (Bonasa bonasia), juodąją meletą (Drycopus martius), ligutę (Lulula arborea), šermuonėlį (Mustela erminea), baltąjį kiškį (Lepus timidus);

4.1.2. kupstinę kūlingę (Trichophorum cespitosum);

4.1.3. tikrąją raudonpintę (Picnoporus cinnabarinus);

4.1.4. švylinį kūlingyną (Eriophoro-Trichophoretum cespitosi);

4.1.5. 7110 *aktyvių aukštapelkių^[5], 91D0 *pelkinių miškų, 9010 *vakarų taigos buveines;

4.2. sudaryti sąlygas vykdyti natūralių buveinių ir saugomų rūšių stebėseną, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę;

4.3. sudaryti sąlygas analizuoti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms.

5. Saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, nurodytų Nuostatų 4.1 punkte, apsaugos tikslais Draustinyje draudžiama:

5.1. keisti hidrologinį režimą, išskyrus natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo priemones arba Draustinio planavimo dokumentuose, saugomų rūšių apsaugos veiksmų planuose numatytas priemones;

5.2. ardyti miško paklotę, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių dangą, išskyrus Draustinio planavimo dokumentuose, miškotvarkos projektuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą).

6. Siekiant apsaugoti Draustinyje esančią 7110 *aktyvių aukštapelkių buveinę, jos plotuose draudžiama vykdyti veiklą, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką.

7. Draustinyje esančioje 9010 *vakarų taigos buveinėje draudžiama:

7.1. šalinti susidarančią negyvą medieną;

7.2. vykdyti miško kirtimus, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną.

8. Draustinyje esančioje 91D0 *pelkinių miškų buveinėje draudžiama vykdyti miško kirtimus, išskyrus pagrindinius atrankinius, specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną, ir sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė.

9. Saugomų rūšių, augalų bendrijų ir natūralių buveinių, nurodytų Nuostatų 4.1 punkte, palankiai apsaugos būklei užtikrinti skatinama įgyvendinti gamtotvarkos plane ar kitame Draustinio strateginio planavimo dokumente, taip pat saugomų rūšių apsaugos veiksmų plane numatytas saugomų rūšių ir natūralių buveinių apsaugos priemones.

III SKYRIUS

DRAUSTINIO APSAUGA, TVARKYMAS IR KONTROLĖ

10. Draustinio apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

11. Draustiniui tvarkyti ir prižiūrėti, moksliniams tyrimams ir stebėsenai atlikti, specialiesiems gamtotvarkos darbams ir kitai veiklai vykdyti gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir programų, savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat kitos lėšos.

12. Draustinyje gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Nuostatų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

––––––––––––––––––––

---

^[1] Žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius buveinių tipus.

^[2] Žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius buveinių tipus.

^[3] Žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius buveinių tipus.

^[4] Žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius buveinių tipus.

^[5] Žymėjimas (*) nurodo Europos Bendrijos svarbos prioritetinius buveinių tipus.