Administracinė byla Nr. eA-103-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02631-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 24.7; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Skauduvos investicijos“ ir atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skauduvos investicijos” skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skauduvos investicijos” (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo: 1) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (4.16) V15-2573 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas išduoti pareiškėjui pažymą apie naujai suformuotų, vietoje buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, nekilnojamojo turto kadastro objektų – 3 butų galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti šiems butams naujus adresus.
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Iš savo nuosavybės teise valdomo 196,03 kv. m buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, neatlikdamas remonto darbų ir nekeisdamas patalpų paskirties, suformavo tris nekilnojamojo turto kadastro objektus – butus. 2019 m. liepos 11 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti atskirtoms patalpoms (butams) naujus adresus (toliau – ir Prašymas). Ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė tenkinti Prašymą, nes buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7 p. Juridiniai faktai yra įrašai apie įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-37-583/2007, kuriuo panaikintas Administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35. Atsakovo atsisakymas išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį iki tol, kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, yra nepagrįstas bei neteisėtas.
2.2. Įrašas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie minėtą įregistruotą juridinį faktą neužkerta kelio (nedraudžia) pareiškėjui padalinti savo butą (patalpą) į du ar daugiau butų (patalpų), o atsakovui neužkerta kelio (nedraudžia) išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį. Tai yra tik informacinio pobūdžio įrašas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėjo teisės į jam nuosavybės teise priklausantį objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 4.39 straipsnio nuostatas nėra suvaržytos, todėl jis turi teisę padalinti savo butą į dvi ar daugiau patalpų (butų), jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus.
2.3. Naujų nekilnojamųjų turto kadastro objektų formavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D 1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Atsakovas, 2019 m. liepos 11 d. gavęs Prašymą su pateiktas dokumentais, privalėjo ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoti prašymą ir atlikus pateiktų dokumentų patikrinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoti nustatytos formos pažymą arba visus pateiktus dokumentus grąžinti, raštu nurodant atsisakymo išduoti pažymą motyvus. Gavus pareiškėjo Prašymą nebuvo nustatyti pateiktų dokumentų trūkumai, todėl Administracija privalėjo išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (butų) galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti atskirtiems butams naujus adresus. Prašymo dalis – suteikti naujus adresus atskirtiems butams nebuvo nagrinėta, nes dėl jos nepasisakoma Ginčijamame sprendime.
2.4. Įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-37-583/2007 nėra pasibaigęs arba pasikeitęs, todėl pareiškėjas negali įgyvendinti Ginčijamo sprendimo reikalavimo panaikinti įrašus apie tokį juridinį faktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose. Minėtu teismo sprendimu panaikinus jame nurodytus dokumentus (detalųjį planą ir statybos leidimą), nei pastato, kuriame yra pareiškėjo butas, nei pareiškėjo buto teisinis režimas nepasikeitė, jokių apribojimų nebuvo nustatyta. Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. Tl-164 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) g., tame tarpe ir Nr. (duomenys neskelbtini), Neringoje, teritorijos paskirtis yra gyvenamoji-rekreacinė, šioje teritorijoje galima gyvenamųjų pastatų statyba. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos.
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Neringos savivaldybės taryba 2000 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 40 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“. Detaliuoju planu buvo pakeista sklype esančių pastatų paskirtis (išskyrus (duomenys neskelbtini)), pakeistas ir sklypo naudojimo būdas – iš Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje numatytos esamos poilsio įstaigų teritorijos rekreacinės paskirties naudojimo būdo į gyvenamosios paskirties teritorijos naudojimo būdą, pobūdis – mažaaukščiams statiniams iki 3 aukštų. 2001 m. birželio 28 d. Neringos valdybos sprendimu Nr. 162 sklypą (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu padalinus į tris atskiras namų valdas, pakeista pastatų ir namų valdų numeracija, suteikiant pastatams ir namų valdoms adresus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis detaliuoju planu, Administracija 2002 m. birželio 26 d. išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. 35, kuriuo leido rekonstruoti valgyklą (duomenys neskelbtini), Neringa, į gyvenamąjį namą.
3.2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 40 ir Administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimą Nr. 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1567-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
3.3. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti panaikinti visi aktai, priimti panaikinto detaliojo plano pagrindu. Nepanaikinus 2004 m. kovo 19 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo buvo patvirtintas rekonstravimo darbų (pagal 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimą Nr. 35) užbaigimo faktas, susidarė situacija, jog detalusis planas ir statybos leidimas Nr. 35 buvo panaikinti (konstatuojant, kad valgykla (duomenys neskelbtini) negalėjo būti rekonstruota į gyvenamosios paskirties pastatą), tačiau statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas liko įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
3.4. Taip pat Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota: žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Neringa, kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Neringa, kurio paskirtis – gyvenamoji; butas (duomenys neskelbtini), Neringa, kurio paskirtis – gyvenamoji (pagrindas – 2004 m. kovo 19 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Šios aplinkybės atsakovui tapo žinomos, kai 2019 m. liepos 11 d. gavus pareiškėjo Prašymą, patikrino Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir nustatė, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) ir patalpos (duomenys neskelbtini), Neringa, yra įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas. Susipažinęs su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo turiniu, atsakovas nustatė, kad 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35 yra negaliojantis, todėl pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas į gyvenamosios paskirties statinį atliktas neteisėtai (panaikinto statybos leidimo pagrindu).
3.5. Atsakovas 2019 m. liepos 18 d. paklausimu kreipėsi konsultacijos į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2019 m. spalio 4 d. raštu informavo, kad „tuo atveju, kai esamo statinio statybos darbams atlikti rengiamas statinio projektas, o teismo sprendimu panaikintas dokumentas, suteikiantis teisę pakeisti statinio paskirtį (jo naudojimo tikslą atitinkamai veiklai vykdyti) ir šis juridinis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statinio projekte turi būti nustatomas esminis statinio projekto sprendinys – statinio ar jo dalių paskirtis, atitinkantis pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytus reikalavimus“. Atsižvelgiant į tai, Ginčijamu sprendimu nurodyta, kad atsakovas negali išduoti pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį.
4. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose iš esmės nurodė tokius pat argumentus kaip ir skunde. Papildomai pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-37-583/2007 nėra konstatuota, jog buvusi valgykla, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, buvo neteisėtai rekonstruota į gyvenamąjį namą ir/ar jame neteisėtai suformuotos gyvenamosios patalpos (butai). Po minėto teismo sprendimo priėmimo yra pasikeitusi faktinė situacija teritorijoje, kurioje yra pastatas su pareiškėjo butu, todėl teismo sprendimas yra praradęs reikšmę. Pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) kuriuo grindžiamas teismo sprendimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio mėn. 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo “ patvirtino naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal naująjį (duomenys neskelbtini) teritorijos teisinį reglamentavimą neliko buvusių ribojimų pertvarkyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, į gyvenamosios paskirties pastatą. Pareiškėjas akcentavo, kad buto padalinimo į kelis butus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normos nereglamentuoja, o reglamentuoja Reglamentas. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše buvo žymos apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą, atsakovas davė sutikimą (pritarė) kitų butų ((duomenys neskelbtini)) suformavimui esant tai pačiai situacijai, todėl minėtas teismo sprendimas neturėtų neriboti ir pareiškėjo teisę iš vieno buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti tris butus. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai Ginčijamame sprendime nustato sąlygą neišduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį iki tol, kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Tokios sąlygos pareiškėjas negali įgyvendinti.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Skauduvos Investicijos” skundą atmetė kaip nepagrįstą; netenkino atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė:
7.1. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, 2015 m. rugsėjo 30 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui UAB „Skauduvos Investicijos“. Prie juridinių faktų (7.1 punktas), kurių įrašas galioja nuo 2013 m. liepos 29 d., pažymėta, kad yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimas (Nr. I-37-583/2007), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (panaikintas Administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35).
7.3. Administracija 2019 m. lapkričio 4 d. Ginčijamu sprendimu nurodė, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, nustačius, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-37-583/2007 panaikinti detalusis planas ir statybos leidimas, kuriais buvo nustatyta šiuo metu VĮ Registrų centre įregistruota pastato paskirtis bei žemės sklypo naudojimo būdas, Administracija pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį neišduoda iki kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turinį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.
8. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas (toliau – ir Statybos įstatymas) (49 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatas (IX skyrius, 118.1–121 p.), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (4 str.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (91 str.).
9. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad akivaizdu, jog Administracijos įgaliotas atstovas pagal Reglamento 120 punktą turi patikrinti, be kita ko, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Taigi teisiniu reglamentavimu atsakovui numatyta prievolė patikrinti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis.
10. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu panaikinti: Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 40 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“; Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35, išduotas pareiškėjui, valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-822-1567-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytas juridinis faktas apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjusį sprendimą įregistruotas VĮ Registrų centras duomenų bazėje ir atsispindi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Pareiškėjas minėtoje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl teismas laikė, kad jam buvo žinomos aplinkybės apie teismo sprendimo priėmimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl nurodyto juridinio fakto išregistravimo, tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikus dokumento, panaikinančio ar keičiančio dokumentą (teismo sprendimą), kurio pagrindu įregistruotas juridinis faktas, prašymas buvo atmestas. Teismas iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog nurodytas VĮ Registrų centro sprendimas ginčytas nebuvo. Todėl teismas konstatavo, kad duomenys apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, juridinių faktų teisėtumą nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytini teisingais bei išsamiais.
11. Teismas vertino, kad atsakovas, siekdamas išspręsti pareiškėjo prašymą, nepagrįstai ilgai delsė. Teismas nurodė, jog Reglamentas numato terminą pažymos išdavimui, nagrinėjamu atveju tokia pažyma išduota nebuvo, todėl padarė išvadą, kad atsakovas nepažeidė Reglamente nustatyto termino, o Ginčijamo sprendimo priėmimo delsimas nesudaro pagrindo naikinti jį kaip neteisėtą.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad atsakovas priimant Ginčijamą sprendimą 2019 m. liepos 11 d. Prašymo dalį dėl naujų adresų suteikimo atskirtoms patalpoms (butams) nenagrinėjo, laikė, jog pareiškėjo Prašymo abi dalys (išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti atskirtoms patalpoms (butams) naujus adresus) yra glaudžiai susijusios, todėl nesant galimybės tenkinti vieną Prašymo dalį (išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį), nėra galimybės tenkinti ir antrą Prašymo dalį. Teismas nurodė, kad nors nurodytos aplinkybės Ginčijamame sprendime nėra aptartos, tačiau jų nebuvimą vertintino kaip savaime suprantamą dalyką, nesudarantį pagrindo naikinti Ginčijamą sprendimą kaip neteisėtą iš esmės.
13. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja juridinis faktas, ribojantis pareiškėjo teisę iš vieno buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, suformuoti tris butus, todėl atsakovas Ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį neišduoda iki kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turinį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui ir atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektą (patalpą) galimybę naudoti pagal paskirtį.
14. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Ginčijamą sprendimą atmetė kaip nepagrįstą, todėl netenkinęs šio pareiškėjo reikalavimo, atmetė pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui pažymą apie naujai suformuotų, vietoj buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, nekilnojamojo turto kadastro objektų – 3 butų galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti šiems butams naujus adresus.
15. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisė. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo būtinos, Administracija turi juridinį skyrių ir atitinkamą finansavimą teisinių klausimų, kylančių jos veikloje, sprendimui, todėl netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
16. Pareiškėjas UAB „Skauduvos investicijos“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Nepagrįsti ir neteisingi teismo argumentai, kad egzistuoja juridinis faktas, ribojantis pareiškėjo teisę iš vieno buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, suformuoti tris butus, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-37-583/2007, kuriuo panaikintas Administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35, neriboja pareiškėjo teisių ir neužkerta kelio (nedraudžia) pareiškėjui padalinti savo butą (patalpą) padalinti į tris butus (patalpas), o Administracijai neužkerta kelio (nedraudžia) išduoti pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį. Šiame teismo sprendime nėra nustatyta jokių pareiškėjo nuosavybės teisę į jo butą varžančių ribojimų, taip pat nėra ir draudimo iš pareiškėjo buto suformuoti kelis (tris) butus. Jame nėra ir draudimo Administracijai išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį. Įrašas Nekilnojamojo turto registro duomenyse apie tokį teismo sprendimą yra tik informacinio pobūdžio įrašas registro duomenyse apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, taip pat toks įrašas apie juridinį faktą, neapriboja jokių pareiškėjo nuosavybės teisių į jo butus. Teismo sprendime nėra konstatuota, jog buvusi valgykla (duomenys neskelbtini), Neringoje, buvo neteisėtai rekonstruota į gyvenamąjį namą ir (ar) jame neteisėtai suformuotos gyvenamosios patalpos (butai).
16.2. Jokių pareiškėjo nuosavybės teisių, taip pat ir teisės pertvarkyti butą į kelis butus, apribojimų nėra nustatyta ir teisės aktuose. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pareiškėjo siekis pertvarkyti (padalinti) savo butą į tris butus nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Pareiškėjas, kaip šio buto savininkas, turi visas savininko teises, taip pat ir teisę padalinti savo butą į tris ar daugiau patalpų (butų), jas formuojant kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektus. Pagal CK 4.39 straipsnio nuostatas nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Pareiškėjo teisės padalinti savo butą į kelis butus nėra apribota, net pačių savininkų, nei įstatymu ar teismo sprendimu.
16.3. Pareiškėjas, cituodamas Statybos įstatymo (4 str. 3 d., 8 str. 1 d. 1 p.), Reglamento (1.4 p., 118.1–120 p.) nuostatas, nurodo, kad vadovaujantis Reglamento nuostatomis tokie dokumentai (kaip nurodyta Reglamente) ir buvo pateikti atsakovui. Pareiškėjo įgaliotas atstovas pateikė Administracijai Prašymą, su šiuo Prašymu buvo pateiktos pagal Reglamento reikalavimus parengtos naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos. Reglamento nuostatos privalomos ir atsakovui. Tad šiuo atveju Administracija (jos įgaliotas darbuotojas), vadovaudamasis Reglamento 120 punktu, privalėjo atlikti nurodytus veiksmus.
16.4. Kadangi gavus pareiškėjo Prašymą nebuvo nustatyta pateiktų dokumentų trūkumų, kurie nurodyti Reglamento 121 punkte, Administracija privalėjo išduoti pareiškėjui pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (butų) galimybę naudoti pagal paskirtį, o taip pat ir suteikti atskirtiems butams naujus adresus. Klausimo dėl suteikimo atskirtiems butams naujų adresų atsakovas net nesvarstė.
16.5. Po Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo priėmimo yra pasikeitusi ir faktinė situacija teritorijoje, kurioje yra pastatas su pareiškėjo butu. Pažymėtina, kad panaikinus jame nurodytus dokumentus (detalųjį planą ir statybos leidimą), nei pastato, kuriame yra pareiškėjo butas, nei paties buto teisinis režimas nepasikeitė, jokių apribojimų jiems nebuvo nustatyta. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registre, yra gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai).
16.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo grindžiamas šis Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio mėn. 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtino naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Tad pagal naująjį (duomenys neskelbtini) teritorijos teisinį reglamentavimą neliko jokių buvusių ribojimų pertvarkyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, į gyvenamosios paskirties pastatą. Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. Tl-164 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. namų, tarp jų ir Nr. (duomenys neskelbtini), Neringoje, teritorijos paskirtis yra gyvenamoji-rekreacinė, šioje teritorijoje galima gyvenamųjų pastatų statyba. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Nekilnojamojo turto registre nėra įrašų apie tai, kad gyvenamajame pastate yra nustatyti draudimai pertvarkyti butus. Tokių įrašų apie tai, jog draudžiama pareiškėjui priklausantį butą pertvarkyti į kelis butus, taip pat nėra.
16.7. Pats atsakovas savo faktiniais veiksmais yra paneigęs ir savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui teiginį, jog gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) yra neteisėtai suformuotos gyvenamosios patalpos (butai), kurios negali būti dalijamos į kelis atskirus butus ir pan. Atsakovo pateiktame atsiliepimo priede Nr. 2 – Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog šiame gyvenamajame name ((duomenys neskelbtini)) yra suformuoti 7 nekilnojamojo turto objektai (išrašo 2.1.p.), tarp jų ir pareiškėjo butai. Dalis kitų nekilnojamojo turto objektų pastate yra suformuoti tuo metu, kai jau buvo priimtas teismo sprendimas ir buvo šių Nekilnojamųjų turto objektų registrų išrašuose įrašai apie toki juridini faktą. Negali būti šio Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo dvejopas traktavimas to paties namo skirtingiems butams. Jei, pasak atsakovo, teismo sprendimas ribojo pareiškėjo, kaip savininko, teisę padalinti butą į tris butus, tai šis teismo sprendimas turėjo riboti ir kitų šio pastato butų savininkų teises pertvarkyti jų butus. Atsakovas davė sutikimą (pritarė) kitų butų ((duomenys neskelbtini)) suformavimui esant tai pačiai situacijai – esant tam pačiam teismo sprendimui bei įrašui apie jį Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašuose. Tokiais savo veiksmais (duodant pritarimą) atsakovas patvirtino, jog teismo sprendimas neriboja nei patalpų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininkų teisių pertvarkyti šias patalpas, nei atsakovo veiksmų išduodant leidimus (sutikimus) šių patalpų pertvarkymui, taip pat ir padalijimui į kelias patalpas.
16.8. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai Ginčijamame sprendime nustato sąlygą neišduoti pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį iki tol, kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Tokios sąlygos pareiškėjas negali įgyvendinti.
16.9. Akivaizdu, jog šiuo atveju atsakovas neįvykdė savo pareigos, numatytos teisės aktuose, išduoti pareiškėjui pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (butų) galimybę naudoti pagal paskirtį, o taip pat suteikti atskirtiems butams naujus adresus ir priėmė neteisėtą sprendimą atsisakyti atlikti tokius veiksmus. Tokiu atsakovo sprendimu suvaržytos pareiškėjo nuosavybės teisės. Juridinio fakto, kuris ribotų pareiškėjo teises į butą, egzistavimo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Todėl pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai ir neteisingai išaiškino Nekilnojamojo turto registro išrašo įrašo apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą, kaip juridinį faktą, paskirtį ir esmę ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
17. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui iš pareiškėjo 518,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Atsakovas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis (39 str. 1 d. 2 p., 40 str. 1 d., 4 d., 47 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad visiškai analogiškoje situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė Administracijai bylinėjimosi išlaidas iš priešingos šalies (2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1361-822/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nurodė, jog ABTĮ normos suteikia teisę Administracijai į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
17.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pati Administracija privalo užtikrinti savo įgaliotų atstovų dalyvavimą visuose teismo posėdžiuose. Administracija yra nutolusi nuo Klaipėdos miesto (kuriame nagrinėjama didžioji dalis bylų, kuriose Neringos savivaldybė ar Administracija yra šalimi) 50 km atstumu, kelionė iš Nidos į Klaipėda (į vieną pusę) trunka 1:30 val., todėl Administracijos specialistai negali atstovauti Administracijai visose bylose. Juolab Administracijoje dirba tik vienas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir galintis atstovauti teismuose. Jei savivaldybės specialistas dalyvautų visuose Administracijos turimuose teismo posėdžiuose, tai nebūtų užtikrintas kitų būtinųjų funkcijų vykdymas.
17.3. Skundžiama sprendimo dalimi Administracija, kaip viešojo administravimo institucija, iš esmės buvo diskriminuota: pareiškėjo skundo tenkinimo atveju iš atsakovo, tikėtina, būtų priteistos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjo, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo metu patyrė 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas prašė priteisti šešis kartus mažesnę bylinėjimosi išlaidų sumą – 518,03 Eur, tai reiškia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra racionalaus dydžio ir neperteklinės. Šalių teisės procese yra lygios, todėl ir atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetus pareiškėjo skundą.
18. Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nors Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendime konstatuota, kad valgyklos (duomenys neskelbtini), Neringoje, rekonstravimas į gyvenamąjį namą yra neteisėtas (nes rekonstravimui išduotas statybos leidimas buvo panaikintas), tačiau iki šiol Nekilnojamojo turto registre pastatas (duomenys neskelbtini), Neringa, yra registruotas kaip gyvenamasis daugiabutis namas. Tai yra, pastato bendrasavininkai nesiėmė veiksmų, siekdami įgyvendinti teismo sprendimą ir atkurti iki neteisėto statybos leidimo buvusią padėtį.
18.2. Pareiškėjas 2019 m. liepos 11 d. pateikė atsakovui Prašymą. Gavęs Prašymą, atsakovas patikrino Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir nustatė, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) ir patalpos (duomenys neskelbtini), Neringa, yra įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas. Susipažinęs su teismo sprendimo turiniu, atsakovas nustatė, kad 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35 yra negaliojantis, vadinasi, pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas į gyvenamosios paskirties statinį atliktas neteisėtai (panaikinto statybos leidimo pagrindu). Su neteisėtai suformuotomis patalpomis, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini), Neringa, negali būti atliekami jokie tolimesni šių patalpų performavimo veiksmai. Tačiau šioje situacijoje pareiškėjas ignoruoja teismo sprendimą ir savo teisėtus lūkesčius kildina iš teisės pažeidimo, apie kurį pareiškėjui yra gerai žinoma. Pareiškėjas dalyvavo bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas, procese kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl neabejotinai pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės apie šio sprendimo priėmimą.
18.3. Atsakovas 2019 m. liepos 18 d. paklausimu kreipėsi konsultacijos į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2019 m. spalio 4 d. raštu informavo, kad „tuo atveju, kai esamo statinio statybos darbams atlikti rengiamas statinio projektas, o teismo sprendimu panaikintas dokumentas, suteikiantis teisę pakeisti statinio paskirtį (jo naudojimo tikslą atitinkamai veiklai vykdyti) ir šis juridinis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statinio projekte turi būti nustatomas esminis statinio projekto sprendinys – statinio ar jo dalių paskirtis, atitinkantis pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytus reikalavimus“. Atsižvelgiant į tai, Ginčijamu sprendimu nurodyta, kad atsakovas negali išduoti pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį.
18.4. Nagrinėjamu atveju egzistavo ir egzistuoja juridinis faktas, ribojantis pareiškėjo teisę iš vieno buto (duomenys neskelbtini) suformuoti tris butus – būtent teismo sprendimas, kuris panaikino detalųjį planą ir statybos leidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvusi valgykla (duomenys neskelbtini), Neringoje, buvo neteisėtai rekonstruota į gyvenamąjį namą. Gyvenamajame name neteisėtai suformuotos gyvenamosios patalpos (butai) atitinkamai negali būti dalijami į keletą atskirų butų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas siaurinamai aiškina teismo sprendimo turinį, neva teismo sprendimu nebuvo uždrausta pareiškėjui iš vieno buto formuoti tris butus. Teismo sprendimas pagrįstai ir teisėtai apribojo pareiškėjo galimybes atlikti veiksmus su butu (duomenys neskelbtini), Neringa. Pareiškėjos nuosavybės teisė yra ribojama, siekiant išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – Kuršių neriją.
18.5. Pareiškėjo teiginiai, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo generalinė schema yra panaikinta, neturi jokios įtakos nagrinėjamam ginčui. Teisės aktų pasikeitimai neturi įtakos įsiteisėjusiems teismo sprendimams, jų nenaikina ir nekeičia. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
18.6. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, neva atsakovas savo veiksmais paneigė savo teiginius, ir tame pačiame pastate anksčiau formavo butus kitiems asmenims. Pastato (duomenys neskelbtini), Neringa, patalpų savininkai turėtų imtis veiksmų neteisėtos statybos padariniams pašalinti. Šio pastato patalpų savininkai turi teisę pasirengti naują projektinę dokumentaciją, atitinkančią teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, ir kreiptis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo. Šie veiksmai nebuvo padaryti jau keliolika metų, nuo 2007 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo.
19. Pareiškėjas UAB „Skauduvos investicijos“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime pareiškėjas nurodo:
19.1. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovui nepriteistų bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstos ir teisingos. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Šioje administracinėje byloje nebuvo intereso apginti valstybės ar savivaldybės interesus.
19.2. Atsakovą byloje galėjo atstovauti jos darbuotojas turintis reikiamą teisinį išsilavinimą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad toks Administracijos darbuotojas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, turėjo tokį didelį darbo krūvį, jog negalėjo teisme atstovauti atsakovo. Tad advokato pasitelkimas šioje administracinėje byloje nebuvo būtinas siekiant apginti atsakovo interesus. Dėl to nėra ir nebuvo pagrindo atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvertinti byloje esančius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ir suformuota teismine praktika.
21. Atsakovas Administracija pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo UAB „Skauduvos investicijos“ atsakovui 522,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
konstatuoja:
IV.
23. Byloje ginčas kilo dėl Neringos savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (4.16) V15-2573 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo; atsakovo įpareigojimo išduoti pareiškėjui pažymą apie naujai suformuotų, vietoj buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, nekilnojamojo turto kadastro objektų – 3 butų, galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti šiems butams naujus adresus, pagrįstumo.
24. Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, 2015 m. rugsėjo 30 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui UAB „Skauduvos Investicijos“. Prie juridinių faktų (7.1 punktas), kurių įrašas galioja nuo 2013 m. liepos 29 d., pažymėta, kad yra įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimas (Nr. I-37-583/2007), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (panaikintas Administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35). Pareiškėjas 2019 liepos 11 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti pažymą apie daugiabučiame gyvenamajame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, neatliekant remonto darbų ir nekeičiant patalpų paskirties, suformuotus tris nekilnojamojo turto (patalpų) kadastro objektus iš vieno nekilnojamojo turto (patalpos) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa.
25. Administracija 2019 m. lapkričio 4 d. Ginčijamu sprendimu nurodė, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, nustačius, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-37-583/2007 panaikinti detalusis planas ir statybos leidimas, kuriais buvo nustatyta šiuo metu VĮ Registrų centre įregistruota pastato paskirtis bei žemės sklypo naudojimo būdas, Administracija pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį neišduoda iki kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.
25.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja juridinis faktas, ribojantis pareiškėjo teisę iš vieno buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, suformuoti tris butus – t. y. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo buvo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 40 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ ir Administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimas Nr. 35, išduotas pareiškėjui, valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą. Teismas nurodė, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl Administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti pažymą apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektą (patalpą) galimybę naudoti pagal paskirtį. Taigi pareiškėjo skundą atmetė (ABTĮ 88 str. 1 d.).
26. Teismo sprendimu panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 40 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ ir Administracijos 2002 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimą Nr. 35, išduotą pareiškėjui, valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, šiuo metu pareiškėjo nekilnojamojo turto objektas yra neapibrėžtoje teisinėje padėtyje – statinio paskirtis pakeista nesant detaliojo plano sprendinių, kuriais keičiamas žemės naudojimo būdas ir pobūdis, taip pat nėra galiojančio rekonstrukciją leidžiančio dokumento (leidimo). Tai suponuoja, kad nekilnojamojo turto objekto rekonstrukcija ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo metu atitinka savavališkos statybos teisinę apibrėžtį.
27. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statinio rekonstravimas, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalimi, tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 str. 85 d.). Statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 27 str. 2 p.).
28. Todėl atsakovas, atsisakydamas išduoti pareiškėjui pažymą apie naujai suformuotų, vietoj buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, nekilnojamojo turto objektų – 3 butų galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti šiems butams naujus adresus iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tokia pažyma gali būti išduota tik tuomet, kai bus patvirtintas žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, detalusis planas ir jo sprendiniais bus iš naujo apibrėžtas žemės sklypo naudojimo būdas bei pobūdis, o taip pat pašalinti kiti nekilnojamojo turto teisinei padėčiai esminę reikšmę turintys Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai – gautas statinio rekonstrukciją leidžiantis dokumentas.
29. Tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio mėn. 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtino naują Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir pagal naująjį (duomenys neskelbtini) teritorijos teisinį reglamentavimą neliko jokių buvusių ribojimų pertvarkyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, į gyvenamosios paskirties pastatą, taip pat tai, kad Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. Tl-164 „Dėl Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. namų, tarp jų ir Nr. (duomenys neskelbtini), Neringoje, teritorijos paskirtis yra gyvenamoji–rekreacinė, šioje teritorijoje galima gyvenamųjų pastatų statyba, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, teisiniu požiūriu šios bylos kontekste sudaro tik palankias sąlygas detaliojo planavimo būdu nustatyti tokius sprendinius, kuriais iš esmės būtų pašalintos kliūtys įteisinti pareiškėjo nekilnojamojo turto rekonstrukciją – gauti leidimą rekonstrukcijai ir jo pagrindu įforminti statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus.
30. Atlikus nurodytas procedūras, pareiškėjas turėtų teisinį pagrindą atsakovui teikti prašymą dėl pažymos apie naujai suformuotų, vietoj buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, nekilnojamojo turto objektų – 3 butų galimybę naudoti pagal paskirtį ir suteikti šiems butams naujus adresus.
31. Dėl šios Nutarties 16.7 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiama dėl konkretaus atsakovo priimto individualaus administracinio teisės akto pagrįstumo ir teisėtumo. Tai, kokie sprendimai priimti dėl kitų nekilnojamojo turto objektų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl tai, ar analogiškos pažymos yra išduotos kitiems nekilnojamojo turto objektų savininkams, vertinant ginčo sprendimo teisėtumą teisinės reikšmės neturi.
32. Tuo pačiu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčo sprendime atsakovas be pagrindo nurodo, jog pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį neišduos iki tol, kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisinei padėčiai – įrašas apie priimtą teismo sprendimą.
33. Pažymėtina, kad ne įrašo apie juridinį faktą – priimtą teismo sprendimą, kuriuo panaikintas žemės sklypo detalusis planas ir statybą leidžiantis dokumentas, panaikinimas, o galiojantys, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas ir galiojantis statybą leidžiantis dokumentas bei įforminti statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai, kurių pagrindu yra atliekami įrašai apie nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, keičiantys nekilnojamojo turto teisinę padėtį, sukuria teisines prielaidas pažymai apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį išduoti.
34. Todėl teisėjų kolegija panaikina Neringos savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (4.16) V15-2573 „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, kuria nurodo, jog Neringos savivaldybės administracija pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį neišduoda iki tol, kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisinei padėčiai. Kitą Neringos savivaldybės administracijos ginčijamo sprendimo dalį teisėjų kolegija palieka nepakeistą.
35. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą patenkina iš dalies. Iš dalies keičiamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).
36. Dėl atsakovo apeliacinio skundo.
36.2. Savo apeliacinį skundą pareiškėjas inter alia (be kita ko) grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1361-822/2020, kuria atsakovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
36.3. Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių.
36.4. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. k. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
36.5. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
36.6. Šių precedentų taikymo taisyklių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės taikymo praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo subjektų, veikiančių viešojo administravimo srityje, naudai dominuoja taisyklė, kad tiems subjektams, veikiantiems viešojo administravimo srityje, kurie turi teisės padalinius (teisininkus – valstybės tarnautojus), atliekančius funkcijas sprendžiant teisinius klausimus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos taikant realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019).
36.7. Šiuo atveju atsakovas, nepaisant ribotų žmogiškųjų išteklių ir atstumo iki teismo, neįrodė, kad jo interesams negalėjo atstovauti savivaldybės administracijos teisininkas. Ginčo pobūdis vertinant jo sudėtingumą neleidžia abejoti pakankama savivaldybės teisininko kvalifikacija.
36.8. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
38. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašė priteisti 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2020 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija GBL Nr. 20200416-01, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – susipažinimas su dokumentais ir konsultavimas, skundo administraciniam teismui ir rašytinių paaiškinimų byloje parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų posėdyje, bendra paslaugų kaina 2 662 Eur, ir 2020 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 406, patvirtinantį, kad pareiškėjas už suteiktas advokatų profesinės bendrijos teisines paslaugas sumokėjo. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2021 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija GBL Nr. 20210205-01, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – apeliacinio skundo surašymas, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymas, bendra paslaugų kaina 1 573 Eur, ir 2021 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. 522, patvirtinantį, kad pareiškėjas už suteiktas advokatų profesinės bendrijos teisines paslaugas sumokėjo. Taigi bendra bylinėjimosi išlaidų suma, kurią pareiškėjas prašo priteisti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 4 235 Eur.
40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (Nutarties 34, 35 p.), taigi atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas įgijo teisę į 1/3 dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjui priteistina 1 411,67 Eur (4 235 Eur : 3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
41. Atsakovas Administracija pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo atsakovui 522,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas ir remdamasi šios Nutarties 36.1–36.9 punktuose nurodytais argumentais, netenkina atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skauduvos Investicijos” apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (4.16) V15-2573 „Dėl informacijos pateikimo“ dalį, kuria nurodoma, kad Neringos savivaldybės administracija pažymų apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį neišduoda iki tol, kol VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nebus panaikintas įrašas apie juridinį faktą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisinei padėčiai.
Kitą Neringos savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (4.16) V15-2573 „Dėl informacijos pateikimo“ dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Skauduvos Investicijos” iš atsakovo Neringos savivaldybės administracijos 1 411,67 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus vienuolika eurų ir šešiasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė