LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ NUOSAVŲ LĖŠŲ SKAIČIAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2015 m. balandžio 23 d. Nr. 03-63

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 3 straipsniu ir 5 straipsnio 9 dalies 2 punktu, taip pat įgyvendindama 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2009 L 335, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/51/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB bei reglamentų (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nuostatos, kiek tai susiję su Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimais (OL 2014 L 153, p. 1), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

1.  Patvirtinti Draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavų lėšų skaičiavimo nuostatus (pridedama).

2.  Nustatyti, kad šis nutarimas iki 2015 m. gruodžio 31 d. taikomas tik Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 4 straipsnio nustatyta apimtimi.

Valdybos pirmininkas                                                                                               Vitas Vasiliauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2015 m. balandžio 23 d.

nutarimu Nr. 03-63

DRAUDIMO IR PERDRAUDIMO ĮMONIŲ nuosavų lėšų skaičiavimo nuostatai

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavų lėšų skaičiavimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatyta draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavų lėšų sudėtis, jų klasifikavimo ypatumai pagal lygius, nuosavų lėšų tinkamumo kriterijai mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimams padengti, kiti reikalavimai dėl draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavų lėšų, taip pat pereinamojo laikotarpio priemonės priskirti nuosavų lėšų elementus pagrindinėms nuosavoms lėšoms.

2. Nuostatai taikomi draudimo ir perdraudimo įmonėms bei mutatis mutandis trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialams (toliau – draudimo įmonė).

3. Nuostatai taikomi kartu su 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2015 L 12, p. 1) (toliau –Deleguotasis reglamentas), ir techniniais reguliavimo ir įgyvendinimo standartais, kaip numatyta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2009 L 335, p. 1) 92 ir 97 straipsniuose.

4. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas).

II SKYRIUS

NUOSAVŲ LĖŠŲ sudėtis

5. Draudimo įmonės nuosavas lėšas sudaro pagrindinės nuosavos lėšos ir papildomos nuosavos lėšos.

6. Draudimo įmonės pagrindines nuosavas lėšas sudaro šie elementai:

6.1. turtas, viršijantis įsipareigojimus, įvertintas pagal Draudimo įstatymo 35 straipsnio ir Draudimo ir perdraudimo techninių atidėjinių skaičiavimo siekiant nustatyti mokumą nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 03-61 „Dėl Draudimo ir perdraudimo techninių atidėjinių skaičiavimo siekiant nustatyti mokumą nuostatų patvirtinimo“, reikalavimus;

6.2. pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos.

7. Pagal Nuostatų 6.1 papunktį apskaičiuota suma turi būti sumažinta draudimo įmonės įsigytų savų akcijų vertės suma.

8. Papildomas nuosavas lėšas sudaro kiti nei pagrindinių nuosavų lėšų elementai, kurie gali būti panaudoti nuostoliams padengti.

9. Papildomas nuosavas lėšas gali sudaryti šie elementai, jeigu jie nėra pagrindinių nuosavų lėšų elementai:

9.1. akredityvai ir garantijos;

9.2. bet kokie kiti teisiškai įpareigojantys draudimo įmonės susitarimai.

10.  Jeigu papildomų nuosavų lėšų elementas yra apmokėtas arba pareikalautas įmokėti, jis laikomas turtu ir nebepriskiriamas papildomų nuosavų lėšų elementams.

11.  Papildomų nuosavų lėšų elementai gali būti naudojami apskaičiuojant nuosavas lėšas tik gavus išankstinį Lietuvos banko leidimą.

12.  Kiekvienam papildomų nuosavų lėšų elementui priskirta suma turi atspindėti galimybes padengti nuostolius ir būti grindžiama atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis. Kai papildomų nuosavų lėšų elementas turi fiksuotą nominaliąją vertę, to elemento suma turi būti lygi jo nominaliajai vertei, jei ji tinkamai atspindi galimybes padengti nuostolius.

13.  Lietuvos bankas, suteikdamas leidimą, patvirtina kiekvieno papildomų nuosavų lėšų elemento piniginę sumą arba kiekvieno papildomų nuosavų lėšų elemento sumos nustatymo metodą. Pagal patvirtintą metodą nustatytą papildomų nuosavų lėšų elemento sumą Lietuvos bankas leidžia naudoti apskaičiuojant nuosavas lėšas tiksliai apibrėžtą laikotarpį, kuris nurodomas leidime.

14.  Patvirtindamas kiekvieną papildomų nuosavų lėšų elementą Lietuvos bankas įvertina:

14.1.  atitinkamų sandorio šalių statusą, susijusį su jų mokumu ir pasiryžimu mokėti;

14.2.  galimybę gauti lėšas atsižvelgiant į susitarimų sąlygas ir visas aplinkybes, kurios galėtų trukdyti tam, kad lėšos būtų įmokėtos arba būtų pareikalauta jas įmokėti;

14.3.  bet kokią informaciją apie ankstesnių draudimo įmonės reikalavimų įmokėti tokias papildomas nuosavas lėšas įvykdymą, jei tokią informaciją galima patikimai naudoti siekiant įvertinti būsimų reikalavimų įvykdymą.

III SKYRIUS

Nuosavų lėšų klasifikavimas

15.  Nuosavų lėšų elementai skirstomi į tris lygius atsižvelgiant į tai, ar jie yra pagrindinės nuosavos lėšos, ar papildomos nuosavos lėšos ir ar turi šias savybes:

15.1.  lėšas draudimo įmonė turi arba gali pareikalauti jas įmokėti, jeigu yra poreikis, ir gali bet kada panaudoti jas nuostoliams padengti, taip pat likvidavimo atveju;

15.2.  likvidavimo atveju nuostoliams dengti naudojama visa elemento lėšų suma ir lėšos negrąžinamos elemento turėtojui tol, kol bus įvykdyti visi kiti įsipareigojimai, įskaitant draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims pagal draudimo ir perdraudimo sutartis.

16.  Vertinant, ar nuosavų lėšų elementas pasižymi Nuostatų 15.1 ir 15.2 papunkčiuose nurodytomis savybėmis ir ar pasižymės jomis ateityje, turi būti atsižvelgiama į elemento trukmę, visų pirma į tai, ar elementas terminuotas, ar ne. Jei nuosavų lėšų elementas terminuotas, vertinama elemento trukmė, palyginti su draudimo įmonės draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų trukme.

17.  Nuosavų lėšų elementus skirstant į lygius, papildomai vertinama, ar elementui netaikomi:

17.1.  reikalavimai išpirkti nominalią sumą arba nuostatos, suteikiančios pagrindą atsirasti paskatoms išpirkti nominalią sumą;

17.2.  privalomi fiksuoti mokesčiai;

17.3.  jokie suvaržymai.

18.  Draudimo įmonė turi klasifikuoti nuosavas lėšas pagal šiuos kriterijus:

18.1.  pagrindinių nuosavų lėšų elementai priskiriami pirmam lygiui, jei jiems iš esmės būdingos Nuostatų 15.1 ir 15.2 papunkčiuose nurodytos savybės, atsižvelgiant į Nuostatų 16 ir 17 punktuose nurodytas aplinkybes;

18.2.  pagrindinių nuosavų lėšų elementai priskiriami antram lygiui, jei jiems iš esmės būdingos Nuostatų 15.2 papunktyje nurodytos savybės, atsižvelgiant į Nuostatų 16 ir 17 punkte nurodytas aplinkybes;

18.3.  papildomų nuosavų lėšų elementai priskiriami antram lygiui, jei jiems iš esmės būdingos Nuostatų 15.1 ir 15.2 papunkčiuose nurodytos savybės, atsižvelgiant į Nuostatų 16 ir 17 punkte nurodytas aplinkybes;

18.4.  pagrindinių ir papildomų nuosavų lėšų elementai, kurie neatitinka Nuostatų 18.1–18.3 papunkčių kriterijų, priskiriami trečiam lygiui.

19.  Draudimo įmonė, klasifikuodama nuosavas lėšas, turi vadovautis Deleguotojo reglamento IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytu nuosavų lėšų sąrašu.

20.  Jeigu nuosavų lėšų elementas nėra įtrauktas į Nuostatų 19 punkte nurodytą sąrašą, draudimo įmonė nuosavų lėšų elementą turi vertinti ir klasifikuoti vadovaudamasi Nuostatų 18 punkte nurodytais kriterijais. Taip klasifikuoti lėšas turi būti gautas Lietuvos banko leidimas.

IV SKYRIUS

NUOSAVŲ LĖŠŲ TINKAMUMAS

21.  Vertinant atitikimą mokumo kapitalo reikalavimui, tinkamoms antro ir trečio lygio nuosavoms lėšoms taikomi kiekybiniai apribojimai, siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos bent šios sąlygos:

21.1.  pirmo lygio nuosavų lėšų suma turi sudaryti daugiau nei trečdalį visų tinkamų nuosavų lėšų sumos;

21.2.  tinkamų trečio lygio nuosavų lėšų suma turi sudaryti mažiau nei trečdalį visų tinkamų nuosavų lėšų sumos;

21.3.  tinkamų antro ir trečio lygio nuosavų lėšų suma turi sudaryti mažiau nei du trečdalius visų tinkamų nuosavų lėšų sumos.

22.  Vertinant atitikimą minimalaus kapitalo reikalavimui, tinkamoms antro lygio pagrindinėms nuosavoms lėšoms taikomi kiekybiniai apribojimai, siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos bent šios sąlygos:

22.1.  pirmo lygio nuosavų lėšų suma turi sudaryti daugiau nei pusę visų tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų sumos;

22.2.  tinkamų antro lygio nuosavų lėšų suma turi sudaryti mažiau nei pusę visų tinkamų nuosavų lėšų sumos.

23.  Tinkamų nuosavų lėšų sumą, kuria galima padengti mokumo kapitalo reikalavimą, nurodytą Draudimo įstatymo 37 straipsnyje, sudaro pirmo lygio nuosavų lėšų suma, tinkamų antro lygio nuosavų lėšų suma ir tinkamų trečio lygio nuosavų lėšų suma.

24.  Tinkamų pagrindinių nuosavų lėšų sumą, kuria galima padengti minimalaus kapitalo reikalavimą, nurodytą Draudimo įstatymo 40 straipsnyje, sudaro pirmo lygio nuosavų lėšų suma ir tinkamų pagrindinių antro lygio nuosavų lėšų suma.

V SKYRIUS

pereinamojo laikotarpio nuostatos

25.  Neatsižvelgiant į Nuostatų 18 punkto reikalavimus, pagrindinių nuosavų lėšų elementai priskiriami pirmo lygio pagrindinėms nuosavoms lėšoms ne daugiau kaip 10 metų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d., jei šie elementai:

25.1.  išleisti iki 2015 m. sausio 18 d.;

25.2.  iki 2015 m. gruodžio 31 d. galėjo būti naudojami kaip turimos mokumo atsargos elementai, sudarantys iki 50 proc. turimos mokumo atsargos;

25.3.  kitu atveju būtų pagal Nuostatų 18 punkto reikalavimus klasifikuojami kaip trečio lygio nuosavos lėšos.

26.  Neatsižvelgiant į Nuostatų 18 punkto reikalavimus, pagrindiniai nuosavų lėšų elementai priskiriami antro lygio pagrindinėms nuosavoms lėšoms ne daugiau kaip 10 metų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d., jei šie elementai:

26.1.  išleisti iki 2015 m. sausio 18 d.;

26.2.  iki 2015 m. gruodžio 31 d. galėjo būti naudojami kaip turimos mokumo atsargos elementai, sudarantys iki 25 proc. turimos mokumo atsargos.

___________________