LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL KULTŪROS PAVELDO IR ŠVIETIMO SRIČIŲ INTEGRALUMO
2024 m. lapkričio 29 d. Nr. S-6(6.2.-263)
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 665 patvirtintoje Lietuvos kultūros politikos strategijoje, 34.1. papunktyje įvardinta, kad „Materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo gyvybingumas užtikrinamas, kai jis natūraliai įsilieja į mūsų kasdienį gyvenimą, jį veikdamas ir praturtindamas. Istoriniai architektūros paminklai, archeologinės vietovės, sakralinis paveldas, tautosaka, tarmės, muzikinis ir choreografinis folkloras, papročiai, tradiciniai amatai suteikia visuomenei tapatybės ir tęstinumo pojūtį, todėl kultūros paveldas turėtų būti pristatomas ir komunikuojamas pozityviai, integruojant į formaliojo švietimo bei ugdymo procesus, kaip įvairių disciplinų pažinimo priemonė, edukacinė erdvė“.
Lietuvos Respublikos teisės aktuose kultūros paveldo ir švietimo integralumui skiriamas tam tikras dėmesys. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta, kad bendradarbiaujant Kultūros ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, užtikrinama, kad kultūros paveldo teorinis ir praktinis pažinimas būtų integruoti į ikimokyklinio ugdymo, bendrojo vaikų ir jaunimo lavinimo, suaugusiųjų švietimo programas, organizuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų rengimas, profesinis mokymas ir tobulinimasis. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta, kad vienas iš švietimo tikslų yra perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus. 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme nurodoma, kad valstybė plėtoja švietimą ir mokslą kaip svarbią Lietuvos nacionalinės kultūros dalį, švietimo įstaigos ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijos puoselėja ir aktualizuoja šalies kultūros tradicijas, formuoja vertybines ir pilietines nuostatas, sudaro sąlygas įgyti socialinių, kultūrinių ir kūrybinių kompetencijų ir jas ugdo, kultūra yra svarbi formaliojo ir neformaliojo švietimo dalis, kultūrinės edukacijos, skaitymo skatinimo, raštingumo ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą pagrindas, kultūra plėtojama atliekant mokslinius tyrimus ir remiasi mokslu grįstomis inovacijomis. Kultūros paveldo pažinimas yra įtrauktas į ugdymo programas: mokinio kultūrinė kompetencija (kultūrinis išprusimas) ugdoma per paveldo pažinimą, o pilietiškumo kompetencija ugdoma per suvokimą, kad valstybė stiprėja, jei rūpinamasi šalies kultūros ištekliais.
Teisės aktuose ir strateginiuose planavimo dokumentuose akcentuojama kultūros paveldo ir švietimo integralumo svarba ir poreikis, kaip viena svarbiausių kultūros paveldo išsaugojimo priemonių, tačiau trūksta konkrečių valstybės prioritetų dėl kultūros paveldo ir švietimo integralumo nustatymo ir institucijų koordinuotų veiksmų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kultūros paveldo dalies neįvardina savo veiklos prioritetu, trūksta Kultūros ministerijos lyderystės inicijuojant strateginius valstybinio lygmens procesus dėl kultūros paveldo ir švietimo integralumo. Kaip teigiamybę galima išskirti kultūrinės edukacinės sistemos Kultūros paso (dalis paslaugų susijusios ir su kultūros paveldu) sukūrimą, kultūros paveldo skaitmeninimą. Svarbu paminėti, kad trūksta kokybiškų mokymo priemonių. Yra privačių ar pavienių valstybinių projektų, tačiau trūksta strateginio požiūrio į kokybiško turinio kūrimą ir tinkamo pasiekiamumą mokytojams, trūksta parengtų mokymo priemonių integravimo į bendrą sistemą.
Valstybinė kultūros paveldo komisija sukaupusi ilgametę patirtį vertinant ir analizuojant kultūros paveldo apsaugos tendencijas bei esamą kultūros paveldo apsaugos įgyvendinimą, atsižvelgdama į Lietuvos kultūros politikos strategijoje įvardintas gaires ir esamas kultūros paveldo ir švietimo sričių integralumo problemas, konstatuoja, kad būtina tobulinti kultūros paveldo apsaugos ir švietimo politikas ir tikslinti šių sričių bendrus prioritetus ir veiklos kryptis.
Atsižvelgdama į 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija n u s p r e n d ž i a siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1. Priimti sprendimą rengti nacionalinę darbotvarkę dėl kultūros prioritetų ir ilgalaikių uždavinių nustatymo, kurioje būtų skiriamas dėmesys kultūros paveldo ir švietimo integralumui.
2. Į nacionalinės darbotvarkės rengimo procesą įtraukti Valstybinę kultūros paveldo komisiją – instituciją, patariančią valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Prezidentui.