herbas-L_spalvotas

LIETUVOS BANKO VALDYBA

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2014 M. BALANDŽIO 24 D. NUTARIMO NR. 03–65 „DĖL MOKĖJIMŲ STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS“ PAKEITIMO

 

2016 m. spalio 26 d. Nr. 03-156

Vilnius

 

 

Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2014 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 03-65 „Dėl mokėjimų statistinės atskaitomybės“ ir jį išdėstyti nauja redakcija

 

LIETUVOS BANKO VALDYBA

 

NUTARIMAS

DĖL MOKĖJIMŲ STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 54 ir 54(1) straipsniais, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2561 2 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 78 straipsniu ir atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (OL 326 C, 2012, p. 230) 5 straipsnį, 2013 m. lapkričio 28 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1409/2013 dėl mokėjimų statistikos (ECB/2013/43) (OL 2013 L 352, p. 18) ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. Europos Centrinio Banko gaires ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (OL 2007 L 341, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 4 d. Europos Centrinio Banko gairėse ECB/2014/15, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

1. Patvirtinti:

1.1. Mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimų bendruosius nuostatus (pridedama).

1.2. Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formą (pridedama).

2. Pavesti Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos departamentui sudaryti, tvarkyti ir vieną kartą per metus peržiūrėti bei prireikus atnaujinti faktinei atskaitingųjų agentų visumai priklausančių atskaitingųjų agentų sąrašą ir statistiniais metodais įvertinti faktinei atskaitingųjų agentų visumai nepriklausančių atskaitingųjų agentų duomenis.

3. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinti Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formos lentelių duomenys Lietuvos bankui teikiami pradedant 2017 m. pirmojo ketvirčio duomenimis.

4. Pavesti Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybai iki 2016 m. lapkričio 30 d. parengti ir patvirtinti Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formos pildymo nurodymų pakeitimus.

5. Nustatyti, kad šis nutarimas, išskyrus 4 punktą, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“

 

 

 

Valdybos pirmininkas                                                                                        Vitas Vasiliauskas


 

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2014 m. balandžio 24 d.

nutarimu Nr. 03-65

(Lietuvos banko valdybos

2016 m. spalio 26 d.

nutarimo Nr. 03-156 redakcija)

 

 

 

mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrieji nuostatai

 

 

i SKYRIUS

NUOSTATŲ Paskirtis ir pagrindinės sąvokos

 

1.  Mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrųjų nuostatų (toliau – Bendrieji nuostatai) tikslas – nustatyti mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimus, šios atskaitomybės rengimo ir statistinės mokėjimų informacijos (toliau – statistinė informacija) teikimo Lietuvos bankui tvarką, apibrėžti mokėjimų statistinės atskaitomybės rodiklius ir statistinės informacijos naudojimo tvarką.

2.  Mokėjimų statistinės atskaitomybės paskirtis – užtikrinti Lietuvos bankui teikiamos statistinės informacijos, reikalingos mokėjimų raidai stebėti, Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) nustatytiems mokėjimų statistikos metodologiniams ir techniniams reikalavimams vykdyti ir Europos Komisijai teikti, kokybę.

3.  Bendruosiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:

3.1.  ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis ketvirtis, už kurį rengiama ir teikiama mokėjimų statistinė ataskaita;

3.2.  atskaitingasis agentasmokėjimo paslaugų teikėjas, kuriam taikomi mokėjimų statistinės atskaitomybės Lietuvos bankui reikalavimai;

3.3.  kredito įstaiga – bankas, užsienio banko filialas, Lietuvos centrinė kredito unija arba kredito unija;

3.4.  pinigų finansų įstaiga – kaip tai apibrėžta Lietuvos banko valdybos 2014 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 03-27 „Dėl pinigų finansų įstaigų balanso statistinės atskaitomybės“ patvirtintuose Pinigų finansų įstaigų balanso statistinės atskaitomybės bendruosiuose nuostatuose;

3.5.  ne pinigų finansų įstaiga – subjektas, kuris nepriklauso pinigų finansų įstaigų sektoriui. Mokėjimų statistinės atskaitomybės tikslais mokėjimo paslaugų teikėjai į ne pinigų finansų įstaigų sektorių neįtraukiami;

3.6.  užsienio banko filialas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas banko, kurio registruota arba pagrindinė buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, filialas;

3.7.  užsienio elektroninių pinigų įstaigos filialas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas elektroninių pinigų įstaigos, kurios registruota arba pagrindinė buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, filialas;

3.8. užsienio mokėjimo įstaigos filialas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas mokėjimo įstaigos, kurios registruota arba pagrindinė buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, filialas;

3.9.  kitos Bendruosiuose nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.

4.  Mokėjimų statistinės atskaitomybės rodikliai ir mokėjimų statistinės informacijos perdavimo reikalavimai išsamiai aprašyti Lietuvos banko patvirtintuose Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formos pildymo nurodymuose, parengtuose remiantis ECBS taikoma praktika.

5.  Iš atskaitingojo agento gauta statistinė informacija naudojama statistikos tikslams, taip pat kitoms Lietuvos banko funkcijoms atlikti ir ECBS uždaviniams vykdyti.

6.  Suvestinė mokėjimų statistinė informacija viešai skelbiama tik taip, kad nebūtų galima tiesiogiai arba netiesiogiai atskirti ir atpažinti pavienio atskaitingojo agento duomenų. Priešingu atveju suvestinė mokėjimų statistinė informacija gali būti viešai skelbiama tik gavus rašytinį atskaitingojo agento sutikimą.

 

ii SKYRIUS

atskaitingoji visuma

 

7.  Atraminę mokėjimų statistinės atskaitomybės atskaitingąją visumą sudaro Lietuvos bankas, Lietuvoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, Lietuvos centrinė kredito unija (toliau – LCKU), kredito unijos, Lietuvoje įsteigtos mokėjimo įstaigos, užsienio mokėjimo įstaigų filialai, Lietuvoje įsteigtos elektroninių pinigų įstaigos ir užsienio elektroninių pinigų įstaigų filialai.

8.  Faktinę mokėjimų statistinės atskaitomybės atskaitingąją visumą sudaro Lietuvos bankas, Lietuvoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, LCKU ir jos narėmis esančios kredito unijos, Lietuvoje įsteigtos elektroninių pinigų įstaigos, užsienio elektroninių pinigų įstaigų filialai, užsienio mokėjimo įstaigų filialai, taip pat Bendrųjų nuostatų 9 punkte nustatyta tvarka Lietuvos banko atrinktos Lietuvoje įsteigtos mokėjimo įstaigos ir LCKU nepriklausančios kredito unijos.

9.  Lietuvos bankas į faktinę atskaitingąją visumą atrenka Lietuvoje įsteigtas mokėjimo įstaigas ir LCKU nepriklausančias kredito unijas taip, kad būtų įvykdytos 2013 m. lapkričio 28 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1409/2013 dėl mokėjimų statistikos (OL 2013 L 352, p. 18) 4 straipsnyje nurodytos sąlygos.

10.  Faktinei atskaitingajai visumai nepriklausančių Lietuvoje įsteigtų mokėjimo įstaigų duomenys įvertinami statistiniais metodais, remiantis mokėjimo įstaigų finansinių ir priežiūros ataskaitų duomenimis ir Bendrųjų nuostatų 16 punkte nustatyta tvarka surinktais klientų aptarnavimo vietų, atidarytų sąskaitų, per metus priimtų ir perduotų mokėjimo sąskaitų duomenimis.

11.  LCKU ir jai priklausančių kredito unijų suminius statistinės ataskaitos duomenis Lietuvos bankui teikia LCKU apibendrintoje statistinėje ataskaitoje.

12.  Faktinei atskaitingajai visumai nepriklausančių kredito unijų duomenys įvertinami statistiniais metodais, remiantis LCKU ir jai priklausančių kredito unijų teikiamais apibendrintais mokėjimų statistikos duomenimis, taip pat kredito unijų finansinių ir priežiūros ataskaitų duomenimis.

13.  Lietuvos bankas sudaro, tvarko ir vieną kartą per metus peržiūri ir prireikus atnaujina faktinei atskaitingajai visumai priklausančių atskaitingųjų agentų sąrašą. Į faktinę atskaitingąją visumą iš naujo įtraukta Lietuvoje įsteigta mokėjimo įstaiga arba LCKU nepriklausanti kredito unija ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. raštu informuojama apie atsiradusią prievolę teikti Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formos, patvirtintos kartu su Bendraisiais nuostatais Lietuvos banko valdybos nutarimu, (toliau – 0607 forma) duomenis, pradedant ateinančių metų pirmojo ketvirčio duomenimis.

 

iii SKYRIUS

Statistinės informacijos teikimo tvarka

 

14.  Atskaitingieji agentai statistinę informaciją Lietuvos bankui teikia užpildydami 0607 formą.

15.  Statistinė informacija teikiama elektroninio ryšio priemonėmis per Lietuvos banko ataskaitų priėmimo sistemą arba internetinę ataskaitų priėmimo sistemą per dvidešimt tris kalendorines dienas po ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

16.  Faktinei atskaitingajai visumai nepriklausančios Lietuvoje įsteigtos mokėjimo įstaigos ataskaitinių kalendorinių metų paskutinę darbo dieną joms priklausiusių klientų aptarnavimo vietų ir atidarytų sąskaitų skaičių (Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formos I lentelės a dalis), taip pat per metus priimtų ir perduotų mokėjimo sąskaitų skaičių (Mokėjimų statistinės ataskaitos 0607 formos I lentelės b dalis), jeigu Lietuvoje įsteigta mokėjimo įstaiga atidaro sąskaitas, Lietuvos bankui pateikia laisva forma per dvidešimt tris kalendorines dienas po kalendorinių metų pabaigos.

17.  Praėjusio ataskaitinio laikotarpio statistinė informacija ir istorinė (ankstesnė nei praėjusio ataskaitinio laikotarpio) informacija gali būti tikslinama tiek Lietuvos banko, tiek atskaitingojo agento iniciatyva. Atskaitingasis agentas informuoja Lietuvos banką apie padarytus patikslinimus ir jų priežastis.

18.  Atskaitingasis agentas, taikydamas V skyriaus apibrėžimus ir vykdydamas VI skyriuje nustatytus reikalavimus, nurodo:

18.1.  pirmosios 0607 formos lentelės a dalyje – atskaitingajam agentui priklausančių klientų aptarnavimo vietų, vienadienių indėlių sąskaitų, mokėjimo sąskaitų, elektroninių pinigų sąskaitų ir pagrindinių mokėjimo sąskaitų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;

18.2.  pirmosios 0607 formos lentelės b dalyje – priimtų ir perduotų mokėjimo sąskaitų, pagrindinių mokėjimo sąskaitų ir atmestų prašymų atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą skaičių per ataskaitinį laikotarpį;

18.3.  antrojoje 0607 formos lentelėje (a ir b dalyse) – per ataskaitinį laikotarpį atliktų mokėjimų negrynaisiais pinigais, operacijų įrašų klientų sąskaitose, operacijų grynaisiais pinigais klientų aptarnavimo vietose ir gautų tarptautinių mokėjimų skaičių ir vertę;

18.4.  trečiojoje 0607 formos lentelėje – atskaitingojo agento išleistų galiojančių mokėjimo kortelių skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;

18.5.  ketvirtojoje 0607 formos lentelėje – atskaitingojo agento aptarnaujamų įrenginių, kuriuose galima atlikti operacijas mokėjimo kortelėmis, skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;

18.6.  penktojoje 0607 formos lentelėje (a ir b dalyse) – atskaitingųjų agentų aptarnaujamuose įrenginiuose per ataskaitinį laikotarpį atliktų operacijų mokėjimo kortelėmis skaičių ir vertę;

18.7.  šeštojoje 0607 formos lentelėje (a ir b dalyse) – užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų aptarnaujamuose įrenginiuose per ataskaitinį laikotarpį atliktų operacijų atskaitingojo agento išleistomis mokėjimo kortelėmis skaičių ir vertę.

 

iv SKYRIUS

Statistinių duomenų matavimo vienetai

 

19.  Statistiniai duomenys nurodomi sveikaisiais skaičiais:

19.1.  operacijų skaičius – tūkstančiais vienetų;

19.2.  operacijų vertė – tūkstančiais šalies valiutos vienetų (operacijų, atliktų užsienio valiuta, vertė perskaičiuojama į šalies valiutą pagal oficialų mokėjimo dienos šalies ir užsienio valiutos santykį);

19.3.  atskaitingajam agentui priklausančių klientų aptarnavimo vietų, vienadienių indėlių sąskaitų, mokėjimo sąskaitų, elektroninių pinigų sąskaitų, priimtų ir perduotų mokėjimo sąskaitų, pagrindinių mokėjimo sąskaitų, atmestų prašymų atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą, mokėjimo kortelių ir įrenginių skaičius – vienetais.

20.  Dėl atskaitingojo agento atliekamo duomenų apvalinimo gali atsirasti suapvalintos sumos reikšmės ir suapvalintų jos dėmenų reikšmių sumos skirtumas. Sumų skirtumas leistinas tik dėl apvalinimo paklaidos.

 

v SKYRIUS

Statistinės atskaitomybės RODIKLIŲ apibrėžimai

 

21.  Klientų aptarnavimo vietos – atskaitingajam agentui priklausantys klientų aptarnavimo padaliniai, kuriuose teikiamos mokėjimo paslaugos subjektams, priklausantiems ne pinigų finansų įstaigų (toliau – ne PFĮ) sektoriui.

22.  Vienadienių indėlių sąskaitos – indėlių, kurie išduodami grynaisiais pinigais ir (arba) kurie, jeigu reikalaujama, pervedami pagal mokėjimo nurodymą, debeto įrašą, čekį arba panašią paslaugą be reikšmingo uždelsimo, apribojimo arba baudos, sąskaitos.

23.  Pervedamųjų indėlių sąskaitos – vienadienių indėlių, kurie siekiant atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams, jeigu reikalaujama, tiesiogiai pervedami naudojantis įprastomis mokėjimo paslaugomis (kredito pervedimu ir tiesioginiu debetu), kredito arba debeto kortele, pagal čekį arba panašiomis paslaugomis be reikšmingo uždelsimo, apribojimo arba baudos, sąskaitos.

24.  Elektroninių pinigų sąskaitos – mokėjimo paslaugų vartotojo vardu elektroninių pinigų leidėjo atidarytos sąskaitos, kuriose saugomi elektroniniai pinigai ir rodomi elektroninių pinigų likučiai, kurie gali būti naudojami mokėjimams atlikti ir kitoms mokėjimo operacijoms vykdyti.

25.  Mokėjimo sąskaitos – vieno arba kelių mokėjimo paslaugų vartotojų vardu atidarytos sąskaitos, naudojamos mokėjimo operacijoms vykdyti.

26.  Priimtos mokėjimo sąskaitos – pagal Mokėjimų įstatymo VII skyriaus nuostatas atskaitingojo agento gauti ir patenkinti vartotojų prašymai perkelti mokėjimo sąskaitą iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo pas atskaitingąjį agentą.

 

27.  Perduotos mokėjimo sąskaitos – pagal Mokėjimų įstatymo VII skyriaus nuostatas atskaitingojo agento iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gauti ir įvykdyti nurodymai perduoti atskaitingojo agento klientų mokėjimo sąskaitos informaciją. Perduotomis mokėjimo sąskaitomis nelaikomos atskaitingojo agento suteiktos paslaugos vartotojui pagal Mokėjimų įstatymo 54 straipsnį.

 

28.  Pagrindinės mokėjimo sąskaitos – pagal Mokėjimų įstatymo VIII skyriaus nuostatas atidarytos pagrindinės mokėjimo sąskaitos ar pakeistos į pagrindinę mokėjimo sąskaitą sąskaitos.

 

29.  Lengvatinės pagrindinės mokėjimo sąskaitos – atidarytos pagrindinės mokėjimo sąskaitos arba pakeistos į pagrindines mokėjimo sąskaitos, kurioms pagal Mokėjimų įstatymo 59 straipsnio 2 dalies nuostatas taikomas sumažintas komisinis atlyginimas.

 

30.  Atmesti prašymai atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą – dėl Mokėjimų įstatymo 57 straipsnyje nurodytų priežasčių atskaitingojo agento atmesti vartotojų prašymai atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą.

 

31. Atmesti prašymai dėl kliento turimos kitos mokėjimo sąskaitos – atmesti prašymai atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą, nes vartotojas pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją jau turi mokėjimo sąskaitą (pagrindinę arba įprastą), suteikiančią galimybę naudotis Mokėjimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytomis paslaugomis.

32.  Mokėjimai negrynaisiais pinigais – lėšų mokėtojo arba gavėjo inicijuoti mokėjimai Lietuvoje ir tarptautiniai mokėjimai, kurie atliekami vykdant kredito pervedimus, tiesioginį debetą, naudojantis debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kredito kortelėmis, elektroniniais pinigais arba čekiais, taip pat kitomis mokėjimo paslaugomis.

33.  Kredito pervedimai – mokėtojo inicijuoti mokėjimai, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui pateiktu mokėjimo nurodymu mokėtojo lėšos pervedamos gavėjui į jo sąskaitą mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. „Popieriniu“ būdu inicijuoti kredito pervedimai vykdomi pateikus raštu užpildytą mokėjimo nurodymo blanką. Elektroniniu būdu byloje sugrupuoti arba pavieniui inicijuoti kredito pervedimai vykdomi pateikus mokėjimo nurodymą elektroninėmis priemonėmis. Kredito pervedimais laikomi mokėtojo inicijuoti mokėjimai, vykdomi per bankomatus mokėjimo paslaugų teikėjo išleistomis kortelėmis.

34.  Tiesioginis debetas – lėšų gavėjo inicijuoti vienkartiniai ir (arba) kartotiniai mokėjimai, kai mokėtojo arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui pateiktas mokėjimo nurodymas vykdomas mokėtojo lėšoms pervesti lėšų gavėjui į jo sąskaitą mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. „Popieriniu“ būdu inicijuoti tiesioginio debeto pervedimai vykdomi pateikus raštu užpildytą mokėjimo nurodymo blanką. Elektroniniu būdu byloje sugrupuoti arba pavieniui inicijuoti tiesioginio debeto pervedimai vykdomi pateikus mokėjimo nurodymą elektroninėmis priemonėmis.

35.  Elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų, į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui, laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose, skirta mokėjimo operacijoms atlikti ir priimama asmenų, kurie nėra šių elektroninių pinigų leidėjai.

36.  Mokėjimas elektroniniais pinigais – operacija, kai naudodamasis kortele, kurios atmintyje saugomi elektroniniai pinigai, arba iš savo elektroninių pinigų sąskaitos elektroninių pinigų turėtojas perduoda elektroninių pinigų vertę iš turimo elektroninių pinigų likučio į gavėjo sąskaitą.

37.  Čekiai – išrašyti mokėjimo dokumentai, kuriais juos išrašę asmenys įsako kredito įstaigai be sąlygų išmokėti čekiuose įrašytą pinigų sumą čekiuose nurodytiems arba juos pateikusiems asmenims.

38.  Pinigų perlaida – mokėtojo inicijuoti mokėjimai, kai iš mokėtojo gautos lėšos pervedamos gavėjui arba gavėjo vardu veikiančiam mokėjimo paslaugų teikėjui ir (arba) kai šios lėšos gaunamos gavėjo vardu ir tampa jam prieinamos, neatidarant mokėjimo sąskaitos mokėtojo arba gavėjo vardu.

39.  Mokėjimai per telekomunikacijos, skaitmeninius arba informacinių technologijų prietaisus – mokėtojo inicijuoti mokėjimai, kai mokėtojo sutikimas vykdyti mokėjimo operaciją duodamas naudojantis telekomunikacijų priemonėmis, skaitmeniniu arba informacinių technologijų (toliau – IT) prietaisu ir mokėjimas atliekamas telekomunikacijų, IT sistemos arba tinklo operatoriui, kuris yra tik tarpininkas tarp prekių ir paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugų vartotojo.

40.  Grynųjų pinigų operacijos klientų aptarnavimo vietose – grynųjų pinigų išdavimas ir priėmimas, nepervedant lėšų į kitų asmenų sąskaitas, asmenims ir iš asmenų, kurie priklauso ne PFĮ sektoriui, iš jų sąskaitų (į jų sąskaitas) klientų aptarnavimo vietose užpildžius grynųjų pinigų išdavimo (priėmimo) blanką.

41.  Gauti tarptautiniai mokėjimai – subjektų, kurie yra ne PFĮ, gauti iš užsienio kredito pervedimai, tiesioginis debetas, mokėjimai elektroniniais pinigais, čekiais ir kitomis mokėjimo paslaugomis.

42.  Mokėjimo kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos galiojančios kortelės su grynųjų pinigų funkcija, mokėjimo (debeto, debeto su atidėtuoju lėšų nurašymu, kredito) funkcija ir (arba) elektroninių pinigų funkcija, taip pat trišalių schemų kortelės, išleistos tarpininkaujant šalies mokėjimo paslaugų teikėjui (pvz., American Express, Diners).

43.  Jungtinės kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos kortelės, kurios sujungia debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir (arba) kredito kortelės, taip pat kortelės su grynųjų pinigų funkcija ir elektroninių pinigų kortelės kategorijas.

44.  Kortelės su grynųjų pinigų funkcija – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos kortelės, kuriomis galima iš bankomato ir (arba) naudojantis kortelių skaitytuvu pasiimti grynuosius pinigus arba juos įmokėti.

45.  Kortelės su mokėjimo funkcija – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos kortelės, turinčios bent vieną iš šių funkcijų: debeto, debeto su atidėtuoju lėšų nurašymu ir (arba) kredito kortelės.

46.  Debeto kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos mokėjimams skirtos kortelės, kai lėšos tiesiogiai nurašomos iš kortelės turėtojo sąskaitos. Debeto kortelės gali turėti sąsają su kredito limitą suteikiančiomis sąskaitomis (debeto kortelės su kredito limitu).

47.  Debeto kortelės su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos mokėjimams skirtos kortelės, kai kortelės turėtojas gali atsiskaityti ir (arba) pasiimti grynuosius pinigus neviršydamas leistinos ribos. Kortelės turėtojui kreditas nepratęsiamas – visas susidaręs įsiskolinimas turi būti padengtas nustatyto laikotarpio pabaigoje.

48.  Kredito kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos mokėjimams skirtos kortelės, kurių turėtojams suteikiama kredito linija, taip pat trišalių schemų kortelės, išleistos tarpininkaujant šalies mokėjimo paslaugų teikėjui (pvz., American Express, Diners). Kortelės turėtojas gali atsiskaityti ir (arba) pasiimti grynuosius pinigus neviršydamas nustatytos didžiausios ribos. Nustatyto laikotarpio pabaigoje gali būti padengiamas visas susidaręs įsiskolinimas arba jo dalis. Likusi neapmokėta įsiskolinimo dalis paliekama kaip pratęstas kreditas, už kurį kortelės turėtojas moka nustatytas palūkanas.

49.  Virtualiosios kortelės – šalyje mokėjimo paslaugų teikėjo išleistos nematerialios kortelės, skirtos atsiskaitymams internetu.

50.  Elektroninių pinigų kortelės – šalyje kredito įstaigos arba elektroninių pinigų įstaigos išleistos mokėjimo kortelės, leidžiančios jų turėtojams atlikti mokėjimus elektroniniais pinigais, kurie saugomi kortelės atmintyje ir (arba) elektroninių pinigų sąskaitoje, susietoje su elektroninių pinigų kortele.

51.  Bankomatai – automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus arba juos įmokėti, atlikti pervedimus, naudotis kitomis paslaugomis.

52.  Bankomatai, atliekantys grynųjų pinigų išdavimo operacijas, – automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus.

53.  Bankomatai, atliekantys lėšų pervedimo operacijas, – automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele atlikti kredito pervedimus.

54.  Bankomatai, atliekantys grynųjų pinigų priėmimo operacijas, – automatiniai elektroniniai įrenginiai, suteikiantys galimybę autorizuotam naudotojui mokėjimo kortele įmokėti grynuosius pinigus.

55.  Kortelių skaitytuvai – prekybos ir paslaugų įmonėse bei mokėjimo paslaugų teikėjų klientų aptarnavimo vietose esantys įrenginiai (debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir (arba) kredito kortelių skaitytuvai ir elektroninių pinigų korteles priimantys skaitytuvai), leidžiantys atlikti mokėjimus ir (arba) pasiimti grynuosius pinigus debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kredito kortelėmis ir (arba) elektroninių pinigų kortelėmis. Grynųjų pinigų išdavimas reiškia, kad mokėjimo kortelės turėtojas grynuosius pinigus pasiima (dažniausiai kartu atlikdamas mokėjimo operacijas) naudodamasis debeto, debeto su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija ir (arba) kredito kortelių skaitytuvais ir (arba) elektroninių pinigų korteles priimančiais skaitytuvais, esančiais prekybos ir paslaugų įmonėse bei mokėjimo paslaugų teikėjų klientų aptarnavimo vietose.

56.  Elektroninių pinigų kortelių įrenginiai – automatiniai elektroniniai įrenginiai, kuriuose galima atlikti operacijas tik elektroninių pinigų kortelėmis.

57.  Elektroninių pinigų kortelių skaitytuvai – prekybos ir paslaugų įmonėse bei kredito įstaigų arba elektroninių pinigų įstaigų klientų aptarnavimo vietose esantys automatiniai elektroniniai įrenginiai, leidžiantys atlikti mokėjimus arba pasiimti grynuosius pinigus tik elektroninių pinigų kortelėmis.

58.  Elektroninių pinigų kortelių įkelties (iškelties) įrenginiai – įrenginiai, leidžiantys elektroninių pinigų kortelių turėtojams pinigų vertės vienetus įkelti į kortelės atmintį arba iškelti iš kortelės atminties.

 

VI SKYRIUS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI IR POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMAS

 

59. Mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimai, kurių turi laikytis atskaitingasis agentas:

59.1. Perdavimo reikalavimai:

59.1.1. statistinė informacija Lietuvos bankui turi būti pateikiama nustatytu laiku ir nustatyta forma;

59.1.2. turi būti nurodytas atskaitingojo agento atsakingas asmuo (asmenys);

59.1.3. turi būti laikomasi techninės duomenų perdavimo Lietuvos bankui specifikacijos.

59.2. Tikslumo reikalavimai:

59.2.1. statistinė informacija turi būti vientisa;

59.2.2. statistinė informacija turi būti parengta laikantis Bendruosiuose nuostatuose nustatytų statistikos duomenų matavimo vienetų ir apvalinimo reikalavimų;

59.2.3. statistinė informacija turi atitikti mokėjimų statistinės atskaitomybės sąvokas ir klasifikacijas;

59.2.4. jeigu nuo Bendrųjų nuostatų 59.2.3 papunktyje nurodytų sąvokų nukrypstama, atskaitingasis agentas turi reguliariai stebėti ir skaičiais įvertinti naudojamo mato ir mokėjimų statistinės atskaitomybės nustatyto mato skirtumą;

59.2.5. atskaitingasis agentas turi sugebėti prireikus pateikti papildomos informacijos apie jau pateiktus duomenis ir jų kaitos priežastis.

59.3. Tikslinimo reikalavimai – tikslinamoji informacija turi būti pateikiama kartu su aiškinamąja informacija.

60. Lietuvos bankas turi teisę tikrinti arba priverstinai rinkti informaciją, kurią atskaitingasis agentas privalo teikti Lietuvos bankui pagal mokėjimų statistinės atskaitomybės reikalavimus, ypač kai atskaitingasis agentas netinkamai vykdo Bendrųjų nuostatų 59 punkte nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus.

61. Atskaitingiesiems agentams, pažeidusiems Bendrųjų nuostatų 59 punkte nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus, Lietuvos bankas skiria baudas ir skaičiuoja delspinigius Poveikio priemonių už statistinės informacijos pateikimo pažeidimus taikymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 65 „Dėl Poveikio priemonių už statistinės informacijos pateikimo pažeidimus taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

________________