LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2022 M. GEGUŽĖS 30 D. ĮSAKYMO NR. 3-277 „DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS SUSISIEKIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 10-001-06-01-01 „SKATINTI ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ NAUDOJIMĄ TRANSPORTO SEKTORIUJE“ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. liepos 8 d. Nr. 3-251
Vilnius
P a k e i č i u 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-01 „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 3-277 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-01 „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo“, 11 priedą:
1. Pakeičiu 2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„2.2. Pagal Aprašą finansuojama veikla – viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros sunkiajam elektriniam transportui (M2, N2, M3, N3 klasės) įrengimas ir plėtra (t. y. įkrovimo stotelių su viena ar daugiau labai didelės galios įkrovimo prieigų (toliau – įkrovimo stotelės su prieiga (-omis) įsigijimas, montavimas / įrengimas įkrovimo parke sunkiasvorėms elektrinėms transporto priemonėms):
2.2.1. įkrovimo parkai nustatytuose ruožuose šalia TEN-T (pagrindiniam ir visuotiniam) tinklui priklausančių Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių, t. y. ne didesniu kaip 3 km atstumu nuo artimiausio išvažiavimo iš nurodyto kelio ruožo iki įkrovimo parkų; atstumas nuo konkretaus ruožo iki įkrovimo parko matuojamas važiuojant keliu nustatytais ruožais šalia TEN-T tinklui priklausančių magistralinių ir krašto kelių, nurodytų Aprašo 3.4.5 papunktyje ir Viešai prieinamos sunkiųjų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros plėtros iki 2030 m. Lietuvoje žemėlapyje (https://bit.ly/3s8cGsC) sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros sluoksnyje); pareiškėjo pageidavimu Aprašo 3.4.5 papunktyje ir žemėlapyje nurodyti ruožai pailginami į vieną arba kitą ruožo pusę ne didesniu nei 10 km atstumu; įkrovimo parkas suprantamas kaip viena arba daugiau įkrovimo stotelių su prieiga (-omis), įrengta (-omis) vieno pareiškėjo vienoje konkrečioje vietoje;
2.2.2. įkrovimo parkai saugiose ir apsaugotose stovėjimo aikštelėse; saugi ir apsaugota stovėjimo aikštelė suprantama kaip stovėjimo aikštelė, kuria gali naudotis vairuotojai, vežantys prekes ar keleivius, ir kuri yra sertifikuota pagal 2022 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2022/1012, kuriuo dėl standartų, kuriuose išsamiai aprašoma saugiose ir apsaugotose stovėjimo aikštelėse teikiamų paslaugų kokybė ir tų aikštelių saugumo lygis, nustatymo ir tų aikštelių sertifikavimo procedūrų papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006;
2.2.3. įkrovimo parkai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų transporto mazguose (miestų transporto mazgas suprantamas taip, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES su visais pakeitimais, 3 straipsnio 6 punkte).“
2. Pakeičiu 2.13.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
3. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams
3.1. Pagal Aprašą finansuojama JP projektų veikla – viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros sunkiajam elektriniam transportui (M2, N2, M3, N3 klasės) įrengimas ir plėtra (t. y. įkrovimo stotelių su labai didelės galios prieiga (-omis) įsigijimas, montavimas / įrengimas įkrovimo parke sunkiasvorėms elektrinėms transporto priemonėms).
3.3. Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui yra:
3.3.1. 25 proc. didelei įmonei, 45 proc. vidutinei įmonei ir 55 proc. mažai įmonei Aprašo 14.1 papunktyje nurodyto FĮ-35-13, FĮ-35-15 supaprastinto įkainio už kiekvieną įsigytą ir Sostinės regione įkrovimo parke įrengtą įkrovimo stotelę su prieiga (-omis);
3.4. Sąlygos kompensacijai gauti (minimalūs techniniai įkrovimo stotelės su prieiga (-omis) ir jos įrengimo reikalavimai):
3.4.2. Pagal Aprašą finansuojamų įkrovimo stotelių prieiga turi būti labai didelės galios įkrovimo prieiga, kurios atiduodamoji galia perduodant elektrą elektrinei transporto priemonei yra ne mažesnė kaip 150 kW.
3.4.3. Įkrovimo stotelės su prieiga (-omis) turi būti įrengiamos atsižvelgiant į elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų prieinamumo specifikaciją PAS 1899:2022.
3.4.4. Vienos įkrovimo stotelės atiduodamoji galia apima visų joje esančių įkrovimo prieigų atiduodamąją galią, o įkrovimo parko atiduodamoji galia – visų jame esančių įkrovimo stotelių atiduodamąją galią. Atiduodamoji galia suprantama kaip didžiausia galia, išreikšta kW, kurią įkrovimo prieiga, stotelė ar įkrovimo parkas gali perduoti prie jos (jo) prijungtoms transporto priemonėms.
3.4.5. Pagal Aprašo 2.2.1 papunktį šalia TEN-T tinklui priklausančių valstybinės reikšmės kelių viename JP projekte nustatytų kelio ruožų abiejose kelio pusėse arba vienoje kelio pusėje turi būti įrengiama ne mažiau kaip nustatyta įkrovimo parkų su ne mažesne kaip nustatyta juose įrengiamų įkrovimo stotelių atiduodamąja galia ir ne mažiau kaip nustatyta ne mažesnės kaip nustatyta galios įkrovimo prieigų:
3.4.5.1. kelio Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (priklausančio TEN-T pagrindiniam kelių tinklui) 40–60 km ruože abiejose kelio pusėse turi būti įrengta ne mažiau kaip po vieną įkrovimo parką, kiekviename iš šių įkrovimo parkų įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir kiekviename turi būti įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; arba vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 5 600 kW ir įrengta ne mažiau kaip keturios ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; įkrovimo parkas turi būti lengvai pasiekiamas (privažiuojamas) iš abiejų važiavimo krypčių ir abiem kryptimis turi būti įrengtas atitinkamas ženklinimas;
3.4.5.2. kelio Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 100–120 km ruože abiejose kelio pusėse turi būti įrengta ne mažiau kaip po vieną įkrovimo parką, kiekviename iš šių įkrovimo parkų įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir kiekviename turi būti įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; arba vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 5 600 kW ir įrengta ne mažiau kaip keturios ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; įkrovimo parkas turi būti lengvai pasiekiamas (privažiuojamas) iš abiejų važiavimo krypčių ir abiem kryptimis turi būti įrengtas atitinkamas ženklinimas;
3.4.5.3. kelio Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 160–180 km ruože abiejose kelio pusėse turi būti įrengta ne mažiau kaip po vieną įkrovimo parką, kiekviename iš šių įkrovimo parkų įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir kiekviename turi būti įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; arba vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 5 600 kW ir įrengta ne mažiau kaip keturios ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; įkrovimo parkas turi būti lengvai pasiekiamas (privažiuojamas) iš abiejų važiavimo krypčių ir abiem kryptimis turi būti įrengtas atitinkamas ženklinimas;
3.4.5.4. kelio Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 220–240 km ruože abiejose kelio pusėse turi būti įrengta ne mažiau kaip po vieną įkrovimo parką, kiekviename iš šių įkrovimo parkų įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir kiekviename turi būti įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; arba vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 5 600 kW ir įrengta ne mažiau kaip keturios ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; įkrovimo parkas turi būti lengvai pasiekiamas (privažiuojamas) iš abiejų važiavimo krypčių ir abiem kryptimis turi būti įrengtas atitinkamas ženklinimas;
3.4.5.5. kelio Nr. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 280–300 km ruože abiejose kelio pusėse turi būti įrengta ne mažiau kaip po vieną įkrovimo parką, kiekviename iš šių įkrovimo parkų įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir kiekviename turi būti įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; arba vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 5 600 kW ir įrengta ne mažiau kaip keturios ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; įkrovimo parkas turi būti lengvai pasiekiamas (privažiuojamas) iš abiejų važiavimo krypčių ir abiem kryptimis turi būti įrengtas atitinkamas ženklinimas;
3.4.5.6. kelio Nr. A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (priklausančio TEN-T pagrindiniam kelių tinklui) 0–10 km arba kelio Nr. A17 Panevėžio aplinkkelis 10–20 km ruože abiejose kelio pusėse turi būti įrengta ne mažiau kaip po vieną įkrovimo parką, kiekviename iš šių įkrovimo parkų įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir kiekviename turi būti įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; arba vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 5 600 kW ir įrengta ne mažiau kaip keturios ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; įkrovimo parkas turi būti lengvai pasiekiamas (privažiuojamas) iš abiejų važiavimo krypčių ir abiem kryptimis turi būti įrengtas atitinkamas ženklinimas;
3.4.5.7. kelio Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (priklausančio TEN-T pagrindiniam kelių tinklui) 40–60 km ruože abiejose kelio pusėse turi būti įrengta ne mažiau kaip po vieną įkrovimo parką, kiekviename iš šių įkrovimo parkų įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir kiekviename turi būti įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; arba vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 5 600 kW ir įrengta ne mažiau kaip keturios ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; įkrovimo parkas turi būti lengvai pasiekiamas (privažiuojamas) iš abiejų važiavimo krypčių ir abiem kryptimis turi būti įrengtas atitinkamas ženklinimas;
3.4.5.8. kelio Nr. A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (priklausančio TEN-T pagrindiniam kelių tinklui) 30–50 km ruože abiejose kelio pusėse turi būti įrengta ne mažiau kaip po vieną įkrovimo parką, kiekviename iš šių įkrovimo parkų įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir kiekviename turi būti įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; arba vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 5 600 kW ir įrengta ne mažiau kaip keturios ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; įkrovimo parkas turi būti lengvai pasiekiamas (privažiuojamas) iš abiejų važiavimo krypčių ir abiem kryptimis turi būti įrengtas atitinkamas ženklinimas;
3.4.5.9. kelio Nr. A3 Vilnius–Minskas 0–10 km (priklausančio TEN-T pagrindiniam kelių tinklui) ruože vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos, arba kelio Nr. A19 Vilniaus pietinis aplinkkelis (priklausančio TEN-T pagrindiniam kelių tinklui) 0–9 km ruože abiejose kelio pusėse turi būti įrengta ne mažiau kaip po vieną įkrovimo parką, kiekviename iš šių įkrovimo parkų įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir kiekviename turi būti įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos, arba Vilniaus vakarinio aplinkkelio (priklausančio TEN-T pagrindiniam kelių tinklui) 0–9 km ruože vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 2 800 kW ir įrengta ne mažiau kaip dvi ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieigos; įkrovimo parkas turi būti lengvai pasiekiamas (privažiuojamas) iš abiejų važiavimo krypčių ir abiem kryptimis turi būti įrengtas atitinkamas ženklinimas;
3.4.5.10. kelio Nr. A2 Vilnius–Panevėžys (priklausančio TEN-T visuotiniam kelių tinklui) 70–90 km ruože vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 1 400 kW ir įrengta ne mažiau kaip viena ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieiga;
3.4.5.11. kelio Nr. A14 Vilnius–Utena (priklausančio TEN-T visuotiniam kelių tinklui) 80–100 km ruože vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 1 400 kW ir įrengta ne mažiau kaip viena ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieiga;
3.4.5.12. kelio Nr. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (priklausančio TEN-T visuotiniam kelių tinklui) 80–100 km ruože vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 1 400 kW ir įrengta ne mažiau kaip viena ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieiga;
3.4.5.13. kelio Nr. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (priklausančio TEN-T visuotiniam kelių tinklui) 80–100 km ruože vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 1 400 kW ir įrengta ne mažiau kaip viena ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieiga;
3.4.5.14. kelio Nr. A11 Šiauliai–Palanga (priklausančio TEN-T visuotiniam kelių tinklui) 60–80 km ruože vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 1 400 kW ir įrengta ne mažiau kaip viena ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieiga;
3.4.5.15. kelio Nr. A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (priklausančio TEN-T visuotiniam kelių tinklui) 80–100 km ruože arba kelio Nr. 128 Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus (priklausančio TEN-T visuotiniam kelių tinklui) 20–40 km ruože vienoje (pasirinktoje) kelio pusėje turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas įkrovimo parkas, kuriame įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 1 400 kW ir įrengta ne mažiau kaip viena ne mažesnės kaip 350 kW atiduodamosios galios įkrovimo prieiga.
3.4.6. Sunkiųjų elektrinių transporto priemonių įkrovimo parkai su stotelėmis su prieiga (-omis) privalo būti įrengti palei Aprašo 3.4.5 papunktyje išvardytus kelio ruožus arba ne didesniu kaip 3 km atstumu nuo artimiausio išvažiavimo kelio iš nustatyto ruožo (atstumas matuojamas važiuojant keliu). Vienam Aprašo 3.4.5 papunktyje numatytam ruožui tas pats pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką.
3.4.7. Jei pagal Aprašo 2.2.2 papunktį įkrovimo parkas įrengiamas saugioje ir apsaugotoje stovėjimo aikštelėje, joje turi būti įrengta ne mažiau kaip dvi įkrovimo stotelės su prieiga (-omis), o atskirų įkrovimo stotelių prieigų individuali atiduodamoji galia turi būti ne mažesnės kaip 150 kW.
3.4.8. Jeigu įkrovimo parkas bus įrengiamas Aprašo 2.2.3 papunktyje nurodytoje teritorijoje (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų transporto mazguose), tokio įkrovimo parko įrengtų įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) bendra atiduodamoji galia turi būti ne mažesnė kaip 900 kW, o atskirų įkrovimo stotelių prieigų individuali atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 150 kW; miestų transporto mazgas suprantamas taip, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 3 straipsnio 6 punkte. Laikoma, kad miestų transporto mazgo riba sutampa su miesto teritorijos riba.
3.4.9. Įkrovimo prieigos, išskyrus belaidžius arba induktyviuosius įrenginius, turi atitikti Lietuvos ir Europos Sąjungos patvirtintuose standartuose numatytus reikalavimus dėl transporto priemonių jungčių įvadų ir matmenų suderinamumo ir sukeičiamumo. Jungtis – fizinė įkrovimo prieigos ir elektrinės transporto priemonės sąsaja, per kurią keičiamasi elektros energija.
3.4.10. Jei įkrovimo stotelė turi keletą skirtingų jungčių (pvz., „Combo 2“, „CHAdeMO“ ir kt. jungtis), bent viena jų privalo būti „Combo 2“ jungtis, atitinkanti Europos Sąjungos standartą EN 62196-3:2014.
3.4.12. Privalo būti sudarytos sąlygos įrengtoje įkrovimo prieigoje įkrauti elektrinę transporto priemonę neturint tiesioginės sutarties su elektros energijos tiekėju ir (ar) įkrovimo prieigos operatoriumi, t. y. užtikrinta galimybė už įkrovimo paslaugą atsiskaityti vietoje (ad-hoc), neturint išankstinių specialių identifikacinių kortelių ar kitų priemonių. Įkrovimo stotelė su prieiga (-omis) turi turėti mokėjimo kortelių skaitytuvus arba bekontaktę funkciją turinčius prietaisus, galinčius nuskaityti mokėjimo korteles. Vienas prietaisas gali būti skirtas ir kelioms įkrovimo prieigoms.
3.4.13. Įkrovimo prieigoje turi būti aiškiai pateikiama informacija apie ad-hoc įkrovimo kainą, kad galutiniams naudotojams ši informacija būtų žinoma prieš pradedant įkrovimo seansą. Ši informacija apie ad-hoc įkrovimo kainą turi apimti visas kainos dedamąsias, kurias operatorius taiko įkrovimo seanso kainai apskaičiuoti.
3.4.15. Įkrovimo prieigų operatorius privalo užtikrinti, kad visos jo eksploatuojamos viešai prieinamos įkrovimo prieigos yra skaitmeniniais ryšiais susietos įkrovimo prieigos.
3.4.16. Įrengiant įkrovimo stoteles su prieiga (-omis) turi būti įrengiamos ir išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos, skirtos į tinklą perduotos elektros energijos kiekiui arba iš tinklo suvartotos elektros energijos kiekiui matuoti.
3.4.17. Visos įrengtos įkrovimo stotelės su prieiga (-omis) privalo turėti Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos (toliau – IS) tvarkytojo suteiktus unikalius identifikacinius kodus, būti įregistruotos IS ir neatlygintinai jai teikti statinius ir dinaminius duomenis:
3.4.17.1. įkrovimo stotelė su prieiga (-omis) turi būti pritaikyta teikti statinius (įkrovimo prieigų geografinė padėtis, jungčių skaičius, neįgaliesiems skirtų automobilių stovėjimo vietų skaičius, įkrovimo stotelės, degalinės savininko, įkrovimo operatoriaus kontaktinė informacija, darbo valandos, identifikavimo (ID) kodai, jungties tipas, srovės rūšis (kintamoji / nuolatinė srovė), atiduodamoji galia (kW)) ir dinaminius duomenis (veikimo būsena (veikia / neveikia), prieinamumas (naudojama / nenaudojama), ad hoc kaina);
3.4.17.2. IS operatoriai statinius ir dinaminius duomenis į IS modulį teikia automatizuotu būdu per atvirąjį įkrovimo prieigų protokolą (angl. Open Charge Point Protocol), ne senesnį kaip 1.5 versijos, arba per atvirąjį įkrovimo stotelių sąsajos protokolą (angl. Open Charge Point Interface Protocol), ne senesnį kaip 2.2 versijos, arba kitu, su IS modulio valdytoju suderintu, protokolu.
3.4.19. Įkrovimo stotelė su prieiga (-omis) turi būti prieinama 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę arba kitu įkrovimo prieigos operatoriaus iš anksto nustatytu ir IS skelbiamu laiku.
3.4.20. Įkrovimo prieiga pagal parametrus turi būti pritaikyta pastatyti ir įkrauti joje sunkiasvores transporto priemones atsižvelgiant į transporto priemonių gabaritus bei manevravimo trajektorijas, tinkamai pažymėta kelio ženklais ir kelio ženklinimu.
3.4.21. Projekto pareiškėjas turi užtikrinti, kad visa sukurta viešai prieinama įkrovimo infrastruktūra būtų įrengta taikant universalaus dizaino reikalavimus ir pritaikyta naudotis visų visuomenės grupių atstovams:
3.4.21.1. įkrovimo prieigos turi būti apšviestos, saugumo sumetimais prie jų gali būti montuojamos vaizdo stebėjimo kameros;
3.4.21.2. transporto priemonių statymo vietos turi atitikti minimalius sunkvežimių ir autobusų stovėjimo vietų parametrų reikalavimus, kurie nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, 114 punkte;
3.4.21.3. įkrovimo stotelė su prieiga (-omis) turi būti paprastai naudojama: lengvai pasiekiama, įjungiama / išjungiama (rekomenduojamas prietaiso įrengimo aukštis ne didesnis kaip 1,2 m), įkrovimui reikalinga įranga lengvai ištraukiama / įstatoma, pakeliama pagal svorį (rekomenduojama iki 2 kg), paprastas ir aiškus apmokėjimas;
3.4.21.4. gali būti įrengiamos indukcinio statinio belaidžio įkrovimo prieigos ir prieigos, pritaikytos robotizuotoms įkrovimo paslaugoms;
3.4.22. Įkrovimo stotelė su prieiga (-omis) turi būti tinkamai įrengta, ir turi būti sudaryta jos priežiūros sutartis, užtikrinanti priežiūrą visą eksploatavimo laikotarpį, vadovaujantis elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo techninę saugą, elektromagnetinį suderinamumą, elektrotechnikos gaminių saugą reglamentuojančiais teisės aktais, įkrovimo stotelė negali kelti grėsmės įkrovimo prieigų naudotojams ir (ar) jų transporto priemonėms. Įkrovimo stotelės (prieigos) gedimų šalinimas turi būti užtikrintas ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų.
3.4.23. Įkrovimo prieigų operatoriai, siekiantys teikti įkrovimo paslaugas įkrovimo stotelėse Projektų taisyklių 248.2 papunktyje nurodytą laikotarpį (5 metus), skirtą investicijų tęstinumui garantuoti, jei jie nėra pagal JP projektą laikomi JP projekto pareiškėjais, turi būti atrenkami konkurencingos procedūros būdu.
3.4.24. Elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai, kurie savo infrastruktūroje siūlo arba leidžia sutartimis pagrįstus mokėjimus, turi nediskriminuoti judumo paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, taikydami lengvatines prieigos sąlygas arba be objektyvaus pagrindo diferencijuodami kainas (Reglamento (ES) Nr. 651/2014 36a straipsnio 9 dalis).
3.4.25. Ant įkrovimo stotelės turi būti nurodytas kontaktas (specialus mygtukas arba telefono numeris) informacijai dėl įkrovimo stotelės (prieigos) gedimo pranešti arba pagalbai dėl įkrovimo paslaugos gauti.
3.4.26. Įrengiant įkrovimo stotelę su prieiga (-omis) lauke arba atvirose vietose be sienų ar stogo, įrengiamos įkrovimo prieigos turi atitikti ne žemesnę kaip IP-54 atsparumo dulkėms ir drėgmei klasę.
3.4.27. Įrengiant įkrovimo stotelę su prieiga (-omis), kuri (-ios) nėra montuojama (-os) ant sienos, o yra statoma (-os) ant žemės, prieigos turi atitikti ne žemesnę kaip IK-10 atsparumo smūgiams klasę.
3.4.28. Įkrovimo stotelė su prieiga (-omis) turi turėti ne trumpesnę kaip 24 mėnesių gamyklinę įrangos garantiją.
3.4.29. Įkrovimo stotelės montavimo darbus turi atlikti asmuo, turintis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą elektros įrenginių įrengimo atestatą.
3.4.30. JP projekto pareiškėjas apie planuojamos elektromobilių įkrovimo stotelės su prieiga (-omis) įrengimą turi iš anksto raštu informuoti JP vykdytoją, pateikti AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) išduotas technines prijungimo sąlygas, jei įrengiamas atskiras elektros įvadas, arba objekto, į kurio vidaus elektros tinklą būtų prijungiama elektromobilių įkrovimo stotelė, savininko rašytinį suderinimą. Elektros energija įkrovimo stotelei su prieiga (-omis) gali būti teikiama iš vieno ar kelių šaltinių. Jei elektros energija tiekiama iš kelių skirtingų šaltinių, JP pareiškėjas JP vykdytojui turi pateikti informaciją, kaip iš šių šaltinių gaunama elektros energija užtikrina nustatytos atiduodamosios galios poreikį.
3.4.31. Jei įrengiamas atskiras elektros įvadas, JP projekto pareiškėjas turi per 12 mėnesių nuo ESO išduotų techninių prijungimo sąlygų pasirašyti su elektros operatoriumi elektros prijungimo sutartį ir sumokėti elektros prijungimo įmoką.
3.4.32. Visos įkrovimo stotelės su prieigomis turi būti įrengtos JP projekto pareiškėjo valdomame nekilnojamojo turto objekte.
3.6. Kvietimus teikti JP projektų paraiškas rengia JP vykdytojas, kvietimai skelbiami svetainėje www.esinvesticijos.lt ir JP vykdytojo interneto svetainėje www.apva.lt.
3.7. Kvietimas teikti paraiškas baigiamas anksčiau, nei nustatytas terminas kvietime teikti paraiškas, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl JP projektų finansavimo ir pateiktas JP projektų paraiškas galima paskirstyti visą kvietimui skirtą finansavimo lėšų sumą arba kai dėl nepakankamo susidomėjimo kvietimu teikti paraiškas bei pateiktų JP projektų paraiškų skaičiaus kyla pagrįstų abejonių, kad nebus panaudotos kvietimui numatytos lėšos.
3.8. JP projektų paraiškos teikiamos, vertinamos ir atrenkamos vadovaujantis Projektų taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje, kvietime teikti paraiškas nustatyta tvarka. JP projektas turi atitikti Aprašo 8 punkto nuostatas dėl valstybės pagalbos.
3.9. Vienam JP projekto pareiškėjui (vienam juridiniam asmeniui) suteikta dotacija neviršija 5 000 000 (penkių milijonų) eurų.
3.10. Vienoje JP projekto paraiškoje nėra ribojamas elektromobilių įkrovimo stotelių su prieiga (-omis) skaičius viename nekilnojamojo turto objekte.
3.11. Siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) Nr. 651/2014 6 straipsnio nuostatoms, JP projekto veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti ne anksčiau kaip po JP projekto paraiškos pateikimo JP vykdytojui dienos. JP projektui, kurio veiklos pradėtos įgyvendinti iki paraiškos registravimo dienos, finansavimas neskiriamas.
3.12. JP projektų paraiškų skaičius vienam pareiškėjui (juridiniam asmeniui) nėra ribojamas, tačiau dėl kiekvieno įkrovimo parko Aprašo 2.2.1 papunktyje (vieno TEN-T tinklo kelio ruožo), 2.2.2 papunktyje (vienos stovėjimo aikštelės) arba 2.2.3 papunktyje (vieno miesto mazgo) nurodytose vietose turi būti teikiama atskira paraiška, užtikrinant bent minimalius atitinkamus Aprašo 3.4.5–3.4.8 papunkčiuose nurodytus reikalavimus.
3.13. JP projektas turi atitikti Projektų taisyklių 2 priede nustatytus bendruosius projektų atrankos kriterijus (įskaitant Apraše nurodytus reikalavimus):
3.13.1. Projektas turi atitikti EGADP reformos „Judame neteršdami aplinkos“ investicijos tikslą „Transporto priemonių įkrovimo / alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas“ ir siekiamą rezultatą „Įrengtų ir veikiančių labai didelės galios įkrovimo prieigų krovininiam transportui ir (arba) autobusams skaičius“; laikoma, kad JP projektas atitinka šį kriterijų, jeigu JP projektas prisideda prie Nacionalinio pažangos plano 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ 6.1 uždavinio „Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“ įgyvendinimo.
3.13.2. Projektas turi prisidėti prie 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2106, kuriuo nustatomi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės bendri rodikliai, išsamiai apibrėžiami jos elementai ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, priede nustatyto 3 bendrojo rodiklio „Alternatyviųjų degalų infrastruktūra (degalų papildymo punktai / įkrovimo prieigos)“.
3.13.3. Projekto veiklos turi šalinti Susisiekimo plėtros programoje nustatytą problemos „Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ priežastį – trūksta alternatyviųjų degalų įkrovimo / papildymo infrastruktūros.
3.13.4. Projektu turi būti prisidedama prie Teritorijos bendrojo plano 294 punkte nurodyto sprendinio „Miestuose ir priemiesčiuose vystyti alternatyvaus kuro papildymo stotelių tinklą, teikti prioritetą alternatyvų kurą naudojančioms transporto priemonėms tokiu būdu mažinant iškastinio kuro naudojimą“.
3.13.5. Kartu su paraiška JP vykdytojui turi būti pateikti dokumentai arba informacija:
3.13.5.1. pareiškėjo užpildytas ir pasirašytas Projekto (įskaitant jungtinį projektą) atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas (Aprašo 1 priedas) bei jame nurodyti dokumentai;
3.13.5.2. įrodymai dėl stabilių ir pakankamų finansų išteklių ir galimybės užtikrinti veiklos tęstinumą per visą JP projekto įgyvendinimo laikotarpį, padengti netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas ir tinkamas finansuoti išlaidas, kurių nepadengia projekto finansavimas, ir prisidėti prie projekto finansavimo nuosavomis lėšomis; nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai (pvz., banko paskola arba ketinimų protokolas su banku dėl paskolos, nuosavos lėšos, savininko / steigėjo piniginiai įnašai ir kt.) turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs paraiškos pateikimo metu;
3.13.5.3. informacija apie projekto poveikio aplinkai vertinimą ir projekto poveikį Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“ pagal projektų įgyvendinimo plano formos (Projektų taisyklių 1 priedas) 3 priede pateiktą formą, pridedant atitinkamus reikalaujamus dokumentus, kai elektromobilių įkrovimo prieigos įrengiamos „Natura 2000“ teritorijose;
3.13.5.4. pareiškėjo paskutinių finansinių metų patvirtintų metinės finansinės (konsoliduotosios, jeigu taikoma) atskaitomybės dokumentų kopijos (netaikoma pareiškėjui, kuris šias kopijas yra pateikęs Juridinių asmenų registrui);
3.13.5.5. pareiškėjo smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaracija, jei pareiškėjas maža arba vidutinė įmonė (deklaracija pasiekiama https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika/statuso-deklaravimas-aktualus-dokumentai); deklaracija, jei pareiškėjas yra didelė įmonė (laisvos formos deklaracija, kurioje patvirtinama, kad įmonė nėra smulkioji ir vidutinio verslo subjektas, ir nurodoma informacija apie susijusių įmonių sąrašą);
3.13.5.6. informacija apie pareiškėjui suteiktą valstybės pagalbą – pagal Projektų įgyvendinimo plano formos (Projektų taisyklių 1 priedas) 4 priede pateiktą formą;
3.13.5.7. patvirtinimas, kad JP projekto pareiškėjo (juridinio asmens) valdymo organas, turintis teisę priimti sprendimus (pvz., juridinio asmens vadovas (veikiantis pagal įstatus) arba jo įgaliotas asmuo), yra priėmęs sprendimą pritarti JP projekto pareiškėjo teikiamai JP projekto paraiškai ir JP projekto įgyvendinimui;
3.13.5.8. pareiškėjo nekilnojamojo turto objekto (-ų) valdymo teisę įrodantys dokumentai – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas arba nekilnojamojo turto objekto (arba jo dalies, reikalingos JP projekto veikloms įgyvendinti) valdymo teisę kitais teisėtais būdais pagrindžiantys dokumentai, arba pasirašyta preliminari pirkimo arba nuomos sutartis, arba panaudos davėjo ar nuomotojo rašytinis sutikimas vykdyti JP projekto veiklas nekilnojamojo turto objekte, jei statinys ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį ir jei toks sutikimas nėra suteikiamas nuomos ar panaudos sutartyje.
3.13.6. Bet kokia koncesija arba kitas perdavimas trečiajai šaliai eksploatuoti finansuojamą elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą yra suteikiamas konkurencingomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, deramai atsižvelgus į taikomas koncesijos suteikimo taisykles ar kitus taikytinus teisės aktus.
3.13.7. JP projekto paraiška atmetama, jei pateikta pasibaigus kvietime teikti paraiškas nustatytam terminui arba neatitinka bent vieno Projektų taisyklių 2 priede nustatyto bendrojo projektų atrankos kriterijaus, Apraše nustatytų reikalavimų, JP projekto pareiškėjas veikia Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 3 dalyje nurodytame sektoriuje ir (arba) atitinka šio straipsnio 4 dalyje nurodytas Reglamento (ES) Nr. 651/2014 netaikymo nuostatas ir (arba) kai su JP projekto paraiška nepateikus visų Apraše reikalaujamų pateikti dokumentų tokie dokumentai nėra pateikiami JP vykdytojui vieną kartą paprašius per JP vykdytojo nurodytą terminą.
3.13.8. Pagal Aprašą finansavimas nėra skiriamas pareiškėjams, įtrauktiems į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje skelbiamą fizinių ir (ar) juridinių asmenų, turinčių sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, sąrašą.
3.13.9. JP projektas įgyvendinamas pagal projekto sutartyje, Apraše ir Projektų taisyklėse nustatytus reikalavimus.
3.13.10. JP projekto pareiškėjas privalo užtikrinti, kad visi su JP projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai būtų vykdomi vadovaujantis Pirkimų taisyklėmis, nustatytomis Projektų taisyklių 7 priede; visos su JP projekto įgyvendinimu susijusios projekto sutartys turi būti įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.“
3. Pakečiu 11.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
4. Pakeičiu 14.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „14.1. Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo išlaidų fiksuotojo vieneto įkainis |
Išlaidų dydžių kodai iš Supaprastintai apmokamų išlaidų registro: 1) FĮ-35-13 2) FĮ-35-15
|
01 |
Išlaidų dydžių pavadinimai iš Supaprastintai apmokamų išlaidų registro:
1) Elektromobilių įkrovimo stotelių, kurių elektromobilių įkrovimo prieigos perduodama elektrinė galia yra ne mažesnė kaip 150 kW, įsigijimo ir montavimo darbų išlaidų fiksuotasis vieneto įkainis, kai prieigų skaičius lygus 1, be PVM. 2) Elektromobilių įkrovimo stotelių, kurių elektromobilių įkrovimo prieigos perduodama elektrinė galia yra ne mažesnė kaip 150 kW, įsigijimo ir montavimo darbų išlaidų fiksuotasis vieneto įkainis, kai prieigų skaičius lygus 2 ir daugiau, be PVM.
|
Fiksuotosios sumos skelbiamos interneto svetainėje esinvesticijos.lt (https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/supaprastintai-apmokamu-islaidu-dydziu-registras).“ |
5. Pakeičiu 1 priedo 3 punktą ir jį išdėstau taip:
| „3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti poveiklė „Viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros sunkiajam elektriniam transportui įrengimas“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicija atitinka tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Investicinės veiklos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslui, nes neplanuojama statyti jokios infrastruktūros vandens telkinių apsaugos zonose ir neplanuojama kurti būsimos infrastruktūros arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) arba analizė (procedūra, pagal kurią kompetentinga institucija nustato, ar turi būti atliekamas Direktyvos 2011/92/ES II priede išvardytų projektų PAV (kaip nurodyta Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnio 2 dalyje). Jei bus atliktas PAV, nustatyti neatitikimai ar rizikos dėl žalos padarymo vandens ištekliams turės būti nedelsiant pašalinami.
|
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, iki paraiškos pateikimo pareiškėjas turi būti atlikęs poveikio aplinkai vertinimą ir turi būti pateikti atsakingos institucijos galiojantys dokumentai (jeigu taikoma). Paraiškoje pateiktas pagrindimas apie statomų įrenginių vietovę, kur numatyta statyti įrenginius su nuorodomis ar vietovės žemėlapio kopijomis, įrodančiomis, kad neplanuojama statyti jokios infrastruktūros arba neplanuojama kurti būsimos infrastruktūros vandens telkinių apsaugos juostose, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui, kita aktuali informacija ir (ar) dokumentai.“ |