LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRAS
įsakymas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRO
2020 M. BALANDŽIO 15 D. ĮSAKYMO NR. 4-229 „DĖL SKATINAMOSIOS FINANSINĖS PRIEMONĖS „PASKOLOS LABIAUSIAI NUO COVID-19 NUKENTĖJUSIEMS VERSLAMS“ SCHEMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. birželio 6 d. Nr. 4-416
Vilnius
P a k e i č i u Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 „Dėl Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemos patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
| „1.
|
Teisinis pagrindas
|
2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 8 d. Europos Komisijos komunikatu (toliau – Komunikatas).
Schema parengta vadovaujantis specialiaisiais reikalavimais, nurodytais Komunikato 3.3 skirsnyje, ir bendraisiais reikalavimais, nurodytais Komunikato 4 skyriuje.
2020 m. balandžio 9 d. Europos Komisijos sprendimas Nr. C(2020) 2361 dėl valstybės pagalbos SA.56980(2020/N) – Lietuva. COVID-19: paskolos labiausiai COVID-19 paveiktiems subjektams su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2020) 3405 dėl valstybės pagalbos SA.57303(2020/N).“ |
2. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
| „2.
|
Planuojamo skirti finansavimo suma |
200 000 000 Eur (du šimtai milijonų eurų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.“ |
3. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
| „4. |
Finansų tarpininkų atrinkimas |
Uždaroji akcinė bendrovė „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (toliau – „Invega“), kaip kontroliuojančiojo fondo „INVEGOS fondas“ valdytoja, paskirta vadovaujantis 2009 m. balandžio 7 d. finansavimo sutartimi, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir „Invegos“, atrinks finansų tarpininkus, vadovaudamasi Paskolų priemonės įgyvendinimo sąlygų aprašu.
Finansų tarpininkas prie Paskolų neprisidės savo lėšomis.
Finansų tarpininkai neprisiima Paskolų negrąžinimo ir kitų mokėjimų pagal Paskolos sutartis nemokėjimo rizikos.
Finansų tarpininkui Paskolos gavėjo mokami Paskolos administravimo mokesčiai: - tuo atveju, kai Paskolos dydis yra iki 130 000 Eur (vieno šimto trisdešimt tūkstančių eurų) (imtinai), negali būti didesni nei 2 proc. Paskolos sumos, tačiau bendra Paskolos administravimo mokesčių suma, kurią iš viso Paskolos gavėjas turi sumokėti už Paskolą, negali būti mažesnė kaip 130 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų) ir didesnė kaip 1 300 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų); - tuo atveju, kai Paskolos dydis yra nuo 130 000 Eur (vieno šimto trisdešimt tūkstančių eurų) iki 1 000 000 Eur (vieno milijono eurų) (imtinai), negali būti didesni nei 1 procentas Paskolos sumos.“ |
4. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
| „5.
|
Paskolos gavėjai
|
Paskolos teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurie: 5.1. veikia Lietuvos Respublikoje. Paskolos gavėjas laikomas veikiančiu Lietuvos Respublikoje tuo atveju, jei jis kuria darbo vietas Lietuvos Respublikoje ir (arba) nuo savo vykdomos veiklos moka mokesčius arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įmokas į Lietuvos Respublikos biudžetą; 5.2. 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomi sunkumų patiriančiomis įmonėmis, kaip apibrėžta 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014), 2 straipsnio 18 punkte, arba 2019 m. gruodžio 31 d. buvo sunkumų patiriančios įmonės, kaip tai apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte, tačiau paraiškos pateikimo metu nėra laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis. Verslininkai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, laikomi sunkumų patiriančiais, jei jiems yra pradėta fizinio asmens bankroto procedūra; 5.3. 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 30 procentų. Atitiktis šiam reikalavimui vertinama pagal Paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (audituotą arba, nesant audituotos, neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. vidutinė apyvarta); 5.4. atitinka minimalius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnyje nustatytus patikimų mokesčių mokėtojų kriterijus. Atitiktis šiam reikalavimui vertinama pagal viešai paskelbtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją; 5.5. yra išlaikę bent 50 proc. darbuotojų, palyginti su Paskolos gavėjo darbuotojų skaičiumi, buvusiu 2020 m. kovo 1 dieną; 5.6. jiems nėra iškelta nemokumo byla ir (ar) jie nėra restruktūrizuojami pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą arba iki jo įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą; 5.7. paraiškos pateikimo metu yra pateikę valstybės įmonei Registrų centrui 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį (išskyrus, kai Paskolos gavėjas yra verslininkas ir (ar) smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas, kuris yra įsteigtas nuo 2020 m. sausio 1 d.).“ |
5. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:
| „7. |
Finansavimo teikimo sąlygos
|
Paskolos skiriamos Paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms finansuoti.
Paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui. Trumpesnė nei 72 mėnesių laikotarpio Paskola gali būti pratęsiama iki maksimalaus galimo laikotarpio (72 mėnesių), jei Paskolos gavėjas to prašo ir sutinka sumokėti Paskolos pratęsimo mokestį. Tuo atveju, kai pratęsiamas Paskolos laikotarpis, turi būti perskaičiuojamos Paskolos palūkanos visam Paskolos laikotarpiui.
Už Paskolos laikotarpio pratęsimą finansų tarpininkas gali taikyti standartinius finansų tarpininko mokesčius, atitinkančius įprastinius finansų tarpininko taikomus įkainius, kurie nelaikomi Paskolos administravimo mokesčiais. Paskolos gavėjas gali Paskolą grąžinti anksčiau, nei nurodytas Paskolos terminas, be jokių papildomų mokesčių.
Paskola turi būti išmokėta iki 2020 m. liepos 31 dienos. Paskolos bus teikiamos sumažintomis palūkanų normomis. Bus taikoma fiksuota metinė palūkanų norma, priklausomai nuo Paskolos laikotarpio: – Paskoloms, kurių laikotarpis iki 12 mėnesių (imtinai), – 0,1 proc.; – Paskoloms, kurių laikotarpis nuo 13 iki 36 mėnesių (imtinai), – 0,19 proc.; – Paskoloms, kurių laikotarpis nuo 37 iki 72 mėnesių (imtinai), – 0,69 proc.
Paskolos mokamos už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. liepos 31 dienos.
Paskolos gavėjas Paskolą turės pradėti grąžinti po Paskolos išmokėjimo praėjus 6 mėnesiams pagal Paskolos sutartyje nurodytą grafiką.
Paskolų užtikrinimo priemonės iš skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ (toliau – Priemonė) lėšų suteiktoms Paskoloms netaikomos.
Už tinkamą Paskolos panaudojimą atsakingas Paskolos gavėjas.“ |
6. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:
| „8. |
Paskolos dydis vienam Paskolos gavėjui |
Didžiausia Paskolos gavėjui suteikiamos Paskolos suma apskaičiuojama laikantis šių nuostatų: 8.1. Paskolos suma neturi viršyti dvigubos Paskolos gavėjo darbuotojams priskaičiuotos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos per metus. Jei Paskolos gavėjas veiklą vykdė 2019 m. ir anksčiau, darbo užmokesčio su mokesčiais suma nustatoma pagal 2019 m. faktinius duomenis. Tais atvejais, kai Paskolos gavėjas pradėjo veiklą po 2019 m. sausio 1 d., Paskolos suma negali viršyti numatomos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos, išmokėtinos per pirmuosius dvejus jo veiklos metus, arba 8.2. Paskolos suma neturi viršyti 25 proc. Paskolos gavėjo 2019 m. metinės apyvartos, arba 8.3. bet kuriuo atveju Paskolos suma negali viršyti 1 000 000 Eur (vieno milijono eurų). Vienam Paskolos gavėjui iš Priemonės lėšų gali būti suteikiama tik viena Paskola.“ |
7. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
| „9.
|
Valstybės pagalbos sumavimas |
Paskolų teikimas Paskolų gavėjams pagal Priemonę yra valstybės pagalba, kuri teikiama pagal Komunikato ir šios schemos nuostatas. Pagal Priemonę teikiama valstybės pagalba gali būti sumuojama vadovaujantis Komunikato 26a punkto nuostatomis. Bendra valstybės pagalbos suma Paskolos gavėjui negali viršyti Komunikato 27 punkto d papunkčio i ir ii papunkčiuose nustatytų ribų.
Pagal Priemonę suteikta valstybės pagalba gali būti sumuojama su nereikšminga (de minimis) pagalba toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, jei dėl tokio sumavimo neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar suma.“ |