KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
11 POSĖDIS
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2024 m. gruodžio 19 d. Nr. TS-459
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2, 28 ir 31 punktais, 15 straipsnio 2 dalies 28 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Kauno rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. TS-432 „Dėl Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės tarybos
2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-459
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) paskirtis – vadovaujantis aplinkosaugos, techniniais – ekonominiais, higienos reikalavimais ir atliekų tvarkymo ir prevencijos planų sąlygomis, reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, šių atliekų tvarkymo procesą, jų prevencijos ir pakartotinio naudojimo reikalavimus, kurie užtikrintų saugų atliekų tvarkymą, nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius ir nepažeistų gamtą tausojančio darnios plėtros principo.
2. Taisyklės galioja Savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi komunalinių atliekų turėtojai privalo laikytis šių Taisyklių reikalavimų, naudotis Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.
3. Taisyklės reglamentuoja viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus visoje Savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
5.1. Atliekos šalia konteinerio – atliekos, paliktos prie konteinerių ar konteinerių aikštelėje, ar šalia jos iki 5 m atstumu;
5.2. Atliekų tvarkymo sistemos dalyviai – Savivaldybė, regioninių atliekų tvarkymo įrenginių administratorius – viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, Savivaldybės tarybos paskirtas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugos administratorius – uždaroji akcinė bendrovė „Komunalinių paslaugų centras“, Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, maisto ir virtuvės atliekų, pakuočių ir antrinių žaliavų, tekstilės atliekų vežėjai, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkytojai, atliekų turėtojai, kitų komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkytojai;
5.3. Bendrojo naudojimo konteineriai – l.1 m3, 1.3 m3, 2.5 m3 ar kitos talpos antžeminiai bei 1.3 m3, 1.5 m3, 3.0 m3, 5.0 m3 ar kitos talpos pusiau požeminiai ir (ar) požeminiai komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, taip pat seniūnijų bendrojo naudojimo teritorijose esantys bendrojo naudojimo konteineriai;
5.4. Bešeimininkės atliekos – atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja;
5.5. Buityje susidarančios statybinės atliekos – atliekos, susidarančios atliekant apmokestinamuose nekilnojamojo turto objektuose paprastojo remonto darbus, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas;
5.6. Komunalinės tekstilės atliekos – namų ūkiuose ir kituose šaltiniuose susidarę drabužių, avalynės ir kitos tekstilės atliekos, išskyrus prekyboje, gamyboje ir (ar) pramonėje susidarančias tekstilės atliekas;
5.7. Didelių gabaritų atliekos (toliau – DGA) – komunalinių atliekų sraute susidarančios didelių gabaritų atliekos (pvz.: baldai, langai, durys, buitinė technika ir pan.);
5.8. DGA surinkimo aikštelės – aikštelės, skirtos DGA, buityje susidarančioms tekstilės ir statybinėms, komunalinių atliekų sraute susidarančioms pavojingosioms ir kitoms komunalinių atliekų sraute susidarančioms atliekoms, atskirtoms nuo mišrių komunalinių atliekų srauto, priimti (DGA surinkimo aikštelėse priimamų atliekų sąrašas pateikiamas Savivaldybės, viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainėse);
5.9. Individualaus naudojimo konteineris – 0.12 m3, 0.14 m3, 0.24 m3, l.1 m3 ar kitos talpos komunalinių atliekų surinkimo konteineris, kuriuo Taisyklėse nustatytais atvejais, naudojasi individualaus namo (gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas) gyventojas (‑ai), atliekų turėtojas (-ai), arba vienas juridinis asmuo;
5.10. Konteinerių aikštelė – konteinerių grupė, skirta tos pačios ar įvairių rūšių komunalinėms atliekoms surinkti;
5.11. Konteinerio objektas – vietinės rinkliavos mokėtojo (-ų) valdomas nekilnojamojo turto objektas (-ai), kuriam (-iems) priskiriamas konteineris ar konteinerių aikštelė;
5.12. Konteinerio žymeklis – prie konteinerio pritvirtinta identifikacinė RFID žyma, per tinklines paslaugas susieta su konteinerį identifikuojančiais duomenimis;
5.13. Netinkamas naudoti konteineris – konteineris, kuris turi bent vieną iš šių defektų: skilusi ar nulaužta dalis konteinerio dangčio ar dangčio visai nėra, neveikia konteinerio dangčio atidarymo mechanizmas, sugadintas bent vienas konteinerio ratukas, deformuota konteinerio forma, aplaužytos sienelės, yra įtrūkimų ar skylių konteinerio (iškeliamo maišo) sienelėse ar dugne ir kt.;
5.14. Savivaldybės didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų vežėjas (toliau – DGA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) didelių gabaritų ir buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo paslaugas Savivaldybės teritorijoje;
5.15. Savivaldybės maisto ir virtuvės atliekų vežėjas (toliau – MVA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Savivaldybės teritorijoje;
5.16. Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjas (toliau – MKA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Savivaldybės teritorijoje;
5.17. Savivaldybės pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų vežėjas (toliau – PA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir jų vežimo paslaugą;
5.18. Savivaldybės tekstilės atliekų vežėjas (toliau – TA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) tekstilės atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Savivaldybės teritorijoje;
5.21. Uždaroji akcinė bendrovė „Komunalinių paslaugų centras“ (toliau – KPC) – atliekų tvarkymo sistemos dalyvis, Savivaldybės tarybos pavedimu atliekantis dalį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijų;
5.22. Viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Kauno RATC) – atliekų tvarkymo sistemos dalyvis, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir paslaugų teikimo funkcijas, susijusias su atliekų tvarkymo įrenginių (MBA įrenginiai, regioniniai sąvartynai, DGA stacionarios ir mobilios surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės, žaliųjų atliekų laikino kaupimo vietos) eksploatavimu;
5.23. Vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta vietinė rinkliava, mokama į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą;
5.24. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos);
III SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS
7. Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktuose apibrėžta kompetencija, organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, įstatymų nustatyta tvarka parenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus.
8. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti visų Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai.
9. Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, naudojasi tiek Savivaldybės, tiek regioninės atliekų tvarkymo sistemos viešaisiais atliekų tvarkymo įrenginiais.
10. KPC Savivaldybės tarybos pavedimu administruoja Vietinę rinkliavą, atlieka kitas su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu susijusias Savivaldybės tarybos pavestas funkcijas, kitas steigimo dokumentuose ar kitame atitinkamame administraciniame akte nustatytas funkcijas.
11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje tvarkomos:
12. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai nepriskiriamos atliekos, kurių tvarkymui netaikomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos;
13. Savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visos komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos būtų apmokamos įgyvendinant principą „teršėjas moka“.
14. Komunalinių atliekų tvarkymas visiems komunalinių atliekų turėtojams organizuojamas taip, kad būtų mažinamas atliekų susidarymas, skatinamas komunalinių atliekų rūšiavimas, paruošimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir pakartotinis naudojimas.
15. Savivaldybės teritorijoje susidariusių bešeimininkių komunalinių atliekų ir šiukšlių tvarkymą organizuoja Savivaldybė.
16. Savivaldybės teritorijoje plėtojami šie komunalinių atliekų surinkimo būdai:
16.1. Atliekų turėtojai vykdo atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje, naudodami konteinerius, konteineriuose sukauptas atliekas surenka ir išveža Savivaldybės vežėjai;
17. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos lėšomis, išskyrus apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.
18. Komunalinės atliekos iš atliekų turėtojų renkamos konteinerine sistema pagal Savivaldybės, Savivaldybės vežėjų ir KPC suderintus ir viešai skelbiamus atliekų surinkimo grafikus. Komunalinių atliekų surinkimo grafikai skelbiami Savivaldybės, Savivaldybės vežėjų ir KPC interneto svetainėse.
19. Savivaldybėje naudojami šios paskirties konteineriai:
19.1. Bendrojo naudojimo konteineriai:
19.1.5. Jeigu nėra galimybės pastatyti Taisyklių 19.1.3 ir 19.1.4 papunkčiuose nurodytų konteinerių, gali būti bendras visų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, išskyrus stiklą, konteineris;
20. Bendrojo naudojimo konteineriais naudojasi šie komunalinių atliekų turėtojai:
20.2. Garažų ir sodininkų bendrijų nariai. Esant geram privažiavimui (kelio plotis ne mažesnis kaip 4 metrai), nuolatos gyvenantys sodų bendrijos nariai, gali būti aptarnaujami ir individualaus naudojimo konteineriais;
21. Individualaus naudojimo konteineriais naudojasi šie atliekų turėtojai (jei Savivaldybės vežėjui yra galimybė juos aptarnauti):
22. Savivaldybės teritorijoje naudojamos požeminių, pusiau požeminių arba antžeminių atliekų konteinerių aikštelės, kurių skaičius ir išdėstymo vietos nurodytos Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintoje Savivaldybės komunalinių atliekų konteinerių aikštelių išdėstymo schemoje, kuri viešinama Savivaldybės interneto svetainėje www.krs.lt.
IV SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYMUI
23. Bendrojo naudojimo komunalinių atliekų požeminiais, pusiau požeminiais ir antžeminiais konteineriais, jų priežiūra bei remontu privalo rūpintis jų valdytojas. Jei nurodyti konteineriai apgadinti / sulaužyti Savivaldybės vežėjo (jų aptarnavimo metu), už jų remontą atsakingas Savivaldybės vežėjas, dėl kurio kaltės pakito nurodytų konteinerių būklė.
24. Savivaldybės vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie bendrojo naudojimo konteinerių juos ištuštinti (aptarnauti), t. y. konteinerių stovėjimo vieta turi būti neužstatyta automobiliais, neapribotas tokių konteinerių pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) patalpoje, teritorijoje ir pan.
25. Konteineriai negali būti perpildyti, atliekos pilamos tik iki viršutinio krašto, be kaupo, konteinerių dangčiai turi būti laisvai uždaromi. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius. Savivaldybės vežėjai privalo užtikrinti, kad išvežimo metu visos atliekos šalia konteinerių 5 m spinduliu būtų supiltos į atitinkamus šiukšliavežius ir išvežtos, paliekant tvarkingą aplinką / teritoriją.
26. Konteinerių švara turi būti nuolat palaikoma vadovaujantis galiojančių teisės aktų (higienos normų) reikalavimais. Bendrojo naudojimo konteinerius plauna ir dezinfekuoja (paslaugų teikimo sutartyse nustatyta tvarka):
26.1. Mišrių komunalinių atliekų (antžeminius, pusiau požeminius ir požeminius) – MKA vežėjas (-ai);
26.2. Pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius (antžeminius, pusiau požeminius ir požeminius) – PA vežėjas (-ai);
26.3. Maisto ir virtuvės atliekų konteinerius (antžeminius, pusiau požeminius ir požeminius) – MA vežėjas (-ai);
28. Bendro naudojimo komunalinių atliekų konteineriai (antžeminiai, pusiau požeminiai, požeminiai) aptarnaujami (minimalus aptarnavimų skaičius per metus):
28.1. Daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose:
28.2. Kitose bendrojo naudojimo teritorijose:
28.3. Konteinerius, nurodytus Taisyklių 28.1.1–28.2.6 papunkčiuose, Savivaldybės vežėjai privalo ištuštinti ne tik pagal grafiką, bet ir Savivaldybės ar KPC nurodymu (nustačius, kad konteinerio užpildymas siekia 3/4 jo tūrio) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo Savivaldybės ar KPC pateiktos informacijos apie poreikį aptarnauti konteinerius.
28.4. Savivaldybės vežėjui nustačius (užfiksavus) ir informaciją pateikus KPC, kad bendro naudojimo konteineris, nurodytas Taisyklių 28.1.1–28.2.6 papunkčiuose, jo ištuštinimo pagal konteinerių ištuštinimo grafiką dieną buvo tris kartus ar daugiau kartų iš eilės perpildytas, KPC priima sprendimą ištuštinti jį dažniau arba pastatyti didesnės talpos ar papildomą konteinerį;
28.5. Savivaldybės vežėjui nustačius (užfiksavus) ir informaciją pateikus KPC, kad bendro naudojimo konteineris, nurodytas Taisyklių 28.1.1–28.2.6 papunkčiuose, jo ištuštinimo pagal konteinerių ištuštinimo grafiką dieną buvo tris kartus ar daugiau kartų iš eilės pripildytas mažiau kaip 3/4 jo tūrio, KPC gali priimti sprendimą jį ištuštinti rečiau.
29. Individualaus naudojimo komunalinių atliekų konteineriai aptarnaujami (minimalus aptarnavimų skaičius per metus):
29.1. Mišrių komunalinių atliekų – 26 kartai. Atliekų turėtojams, esantiems teritorijoje, kurioje Savivaldybė teikia atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimo paslaugą ir besinaudojantiems nurodyta paslauga – 18 kartų;
29.2. Mišrių komunalinių atliekų (gyvena vienas asmuo) – 12 kartų. Atliekų turėtojams, esantiems teritorijoje, kurioje Savivaldybė teikia atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimo paslaugą ir besinaudojantiems nurodyta paslauga – 9 kartai;
V SKYRIUS
ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
31. Atliekų turėtojai turi teisę:
32. Atliekų turėtojų pareigos:
32.4. Susidariusias komunalines atliekas perduoti Savivaldybės vežėjui tik šiose Taisyklėse nustatyta tvarka;
32.5. Susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje pagal jų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, mesti į atitinkamos paskirties konteinerius;
32.6. Neatsikratyti atliekomis ir šiukšlėmis gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose ar kituose bendrojo naudojimo teritorijose;
32.8. Rūpintis naudojamų komunalinių atliekų konteinerių priežiūra bei remontu, plauti, dezinfekuoti tokius konteinerius, jeigu su Savivaldybės vežėju nesusitarta kitaip;
32.9. Pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką), bei užtikrinti Savivaldybės vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį – užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis;
32.10. Konteinerių aikštelėse ir jų ištuštinimo zonose nestatyti transporto priemonių bei užtikrinti tinkamą ir saugų specialaus transporto privažiavimą bei priėjimą prie konteinerių;
32.11. Gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančių atliekų, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekų, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir statybinių atliekų nemaišyti su komunalinėmis atliekomis;
33. Atliekų turėtojams draudžiama:
33.1. Komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas;
33.3. Šalinti konteineriuose atliekas, kurioms konteineriai nėra skirti, pvz.: pilti į juos žemės gruntą, gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavas, degančias ar karštas atliekas, karštus pelenus, želdynų priežiūros ir tvarkymo atliekas, bet kokius skysčius ar skystas atliekas;
33.5. Palikti šalia konteinerių bet kokias atliekas, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat buityje susidarančias statybines, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingąsias atliekas, padangas, automobilių ardymo atliekas, kitas neleistinas atliekas;
33.6. Mesti mišrias komunalines atliekas į kitiems asmenims priklausančius (priskirtus) mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pavyzdžiui, į kaimyninio daugiabučio namo konteinerį ar atvežti mišrias komunalines atliekas iš kitų savivaldybių teritorijų, garažų, individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir pan.);
33.7. Palikti šalia tam skirtų konteinerių dideles, nesuplėšytas, nesulankstytas pakuočių atliekas, kurias, jeigu jos netelpa į konteinerio angą ir konteineriuose yra vietos, privaloma sulankstyti ar kitaip susmulkinti ir sudėti į konteinerį;
VI SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34. Paslaugos teikėjas gali teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje tik sudaręs sutartį su Savivaldybe. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų tvarkytojų (Savivaldybės atliekų vežėjų) teisės ir pareigos yra apibrėžtos paslaugų teikimo sutartyse bei šiose Taisyklėse.
35. Savivaldybės vežėjai turi teisę:
35.2. Neištuštinti konteinerio, jeigu jis yra fiziškai nepasiekiamas (toks atvejis fiksuojamas ir perduodamas KPC);
35.3. Netuštinti individualaus naudojimo komunalinių atliekų konteinerių, jei juose yra daiktų ar atliekų, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir šias Taisykles ar kelia grėsmę vežėjo personalui ir (ar) aplinkai (toks atvejis fiksuojamas ir perduodamas KPC);
36. Savivaldybės vežėjų pareigos:
36.1. Sąžiningai teikti paslaugas pagal sutarties su Savivaldybe sąlygas, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus;
36.3. Registruoti ir nagrinėti gautus pranešimus, prašymus ir skundus, susijusius su atliekų surinkimu, vežimu ir tvarkymu, ir ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas teikti atsakymus pareiškėjams bei imtis priemonių paslaugų teikimo trūkumams pašalinti;
36.4. Surinkti šalia bendro naudojimo konteinerių (5 m spinduliu) paliktas atliekas ir po konteinerio (-ių) ištuštinimo palikti tvarkingą aplinką prie konteinerio ir (ar) konteinerių aikštelėje;
36.5. Konstatavus ir fiksavus fotonuotraukomis, kad atliekų turėtojas perkrauna konteinerį, informuoti KPC apie tokius atvejus;
36.7. Aprūpinti atliekų turėtojus atliekų surinkimo priemonėmis (konteineriais) sutartyje su Savivaldybe nustatyta tvarka;
36.9. Apie tam tikrų išrūšiuotų specifinių komunalinių atliekų, kurios yra surenkamos Savivaldybės teritorijoje, surinkimą apvažiavimo būdu informuoti komunalinių atliekų turėtojus sutartyje su Savivaldybe nustatyta tvarka;
VII SKYRIUS
MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
37. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos mišrioms komunalinėms atliekoms rinkti skirtuose atliekų surinkimo konteineriuose, atskirai nuo kitų atliekų.
38. Mišrios komunalinės atliekos surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių ir vežimo metu negali būti maišomos su pakuočių atliekomis ir antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis.
39. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo paslauga teikiama laikantis sutartyje tarp paslaugos teikėjo ir Savivaldybės nustatytų reikalavimų.
40. Individualių namų atliekų turėtojai yra aptarnaujami 0.12 m3, 0.14 m³, 0,24 m3 ar
1,1 m3 talpos mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais.
41. Komunalinių atliekų turėtojas (fizinis asmuo, aptarnaujamas individualiu konteineriu) vieną kartą per metus gali kreiptis į KPC dėl suteikto mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio keitimo į didesnės ar mažesnės talpos;
42. Juridiniai asmenys, turintys nuosavas teritorijas, naudojasi individualiais 0.12 m3,
0,14 m³, 0.24 m3 ar 1,1 m3 talpos konteineriais, kurių dydis ir skaičius yra suteikiamas pagal poreikį. Juridiniai asmenys, kurie neturi nuosavų teritorijų, naudojasi bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais.
VIII SKYRIUS
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS
43. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos renkamos individualaus naudojimo arba bendro naudojimo konteineriais, įrengtais tam skirtose vietose.
44. Pakuočių atliekų surinkimo konteineriais atliekų turėtojus aprūpina Paslaugų teikėjai (PA vežėjai), Savivaldybė ar Gamintojų ir Importuotojų asociacijos.
45. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinktas PA vežėjas aptarnauja:
45.1. Daugiabučius namus, kurie aprūpinami bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriais;
45.2. Individualias namų valdas, kurios aprūpinamos individualaus naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriais ir bendro naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriais (su KPC suderintais atvejais, jeigu PA vežėjui nėra galimybės privažiuoti prie tokių namų valdų);
46. Individualių namų gyventojai gali papildomai naudotis bendro naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais, esančiais tos seniūnijos teritorijoje.
47. Fiziniai asmenys gali pakuočių atliekas ir antrines žaliavas nemokamai atiduoti į DGA surinkimo aikšteles.
IX SKYRIUS
BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
49. Atliekų turėtojai biologiškai skaidžias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
50. Atliekų turėtojai (individualių namų gyventojai) kurie turi galimybes biologiškai skaidžias atliekas kompostuoti, jas kompostuoja savo privačioje valdoje ar bendruose kelių individualių namų ūkių kompostavimo įrenginiuose su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginiais reikalavimais.
51. Atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių biologiškai skaidžių atliekų kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, šias atskirtas atliekas privalo pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurių adresai skelbiami Savivaldybės ir Kauno RATC interneto svetainėse.
52. Gyventojai, kurie savo iniciatyva prižiūri ir tvarko valstybinės žemės teritoriją, žaliąsias atliekas turi sušluoti ar kitaip surinkti ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas jas pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba žaliąsias atliekas pašalinti į tokių atliekų surinkimui skirtas priemones, kurių įrengimo vieta, kiekis ir talpa turi būti suderinta su seniūnija, kurios teritorijoje bus surenkamos žaliosios atliekos.
53. Daugiabučių gyvenamųjų namų naudojamą žemę ar suformuotą žemės sklypą tvarkantys asmenys žaliąsias atliekas turi sušluoti ar kitaip surinkti ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas jas pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
55. Maisto ir virtuvės atliekos, jas renkant bendro ir individualaus naudojimo konteineriais, bus pradėtos tvarkyti ne vėliau kaip teisės aktų nustatyta bus parinktas MVA vežėjas.
56. Maisto ir virtuvės atliekų tvarkymas individualiuose namų ūkiuose:
56.1. Maisto ir virtuvės atliekos talpinamos į tam skirtus antžeminius atliekų surinkimo konteinerius;
57. Daugiabučių namų gyventojai maisto ir virtuvės atliekas privalo rūšiuoti į konteinerių aikštelėse pastatytus / įrengtus bendro naudojimo maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteinerius.
58. Iš viešbučių, motelių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų, mažmeninės prekybos įmonių, maisto perdirbimo įmonių, žemės ūkio produkcijos saugyklų, gyvenamosios paskirties objektų, kuriuose vykdoma trumpalaikio apgyvendinimo veikla ar teikiamos maitinimo paslaugos, maisto ir virtuvės atliekos, turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir maisto atliekos, kurių tvarkymui keliami veterinariniai reikalavimai, pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytojais.
59. Iš kitų juridinių asmenų ar įstaigų, nenurodytų Taisyklių 58 punkte, maisto ir virtuvės atliekos surenkamos, jei juridinis asmuo ar įstaiga yra teritorijoje, kurioje vykdomas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, jam suteikiamas maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineris, atliekos surenkamos tokiu dažnumu ir tvarka, kaip ir kitiems toje teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.
60. Maisto ir virtuvės atliekos, privačiuose namų ūkiuose, ten kur nėra organizuotas rūšiuojamasis maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, turi būti kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų.
X SKYRIUS
DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
61. Buityje susidarančių DGA surinkimas vykdomas ne rečiau kaip 4 kartus per metus apvažiuojant atliekų turėtojus ir priimant šias atliekas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGA aikštelių adresai nurodyti Savivaldybės ir Kauno RATC interneto svetainėse).
62. DGA atliekos priimamos Savivaldybės teritorijoje mobiliojoje DGA aikštelėje (esant tokiai paslaugai), kuri yra periodiškai perkeliama į kitą Savivaldybės numatytą vietą, tam kad paslauga būtų teikiama visoje Savivaldybės teritorijoje.
63. DGA apvažiavimo metu talpinamos į specialius konteinerius, kurie pastatomi su Savivaldybe suderintose vietose ir išvežami paslaugos teikėjo pagal nustatytą paslaugų teikimo grafiką. Apvažiavimo metu DGA surenkamos (pagal poreikį) iš kiekvieno individualaus namo.
64. Paslaugos teikėjas privalo informuoti Atliekų turėtojus apie DGA surinkimą konteineriais, apvažiavimo būdu, šių atliekų surinkimo vietą bei laiką sutartyje su Savivaldybe nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
66. Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimas vykdomas ne rečiau kaip 4 kartus per metus apvažiuojant atliekų turėtojus ir priimant šias atliekas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGA aikštelių adresai nurodyti Savivaldybės ir Kauno RATC interneto svetainėse).
67. Atliekų turėtojai buityje susidariusias pavojingąsias atliekas, kuriose yra asbesto gaminių, gali savo lėšomis perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias pavojingąsias atliekas.
68. Savivaldybės teritorijoje esančių (registruotų) viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų ar jų priklausinių savininkai, naudotojai ar valdytojai asbesto turinčių gaminių tvarkymui gali pasinaudoti Savivaldybės tarybos patvirtinta Savivaldybės paramos asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų programa.
69. Baterijų ir akumuliatorių atliekų turėtojas privalo atskirti tokias atliekas nuo kitų atliekų ir jas pristatyti į tokių atliekų priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
70. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.
XII SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ STATYBINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
71. Buityje susidarančios statybinės atliekos, susidarančios atliekant gyvenamojo būsto (patalpų) paprastojo remonto darbus, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, turi būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų, surūšiuotos, sudėtos į patvarius atliekų maišus ar kitas izoliuojančias talpas ir iš fizinių asmenų (gyventojų) surenkamos tokia tvarka:
71.1. Statybinės atliekos, kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos Kauno RATC interneto svetainėje, nemokamai pristatomos į DGA surinkimo aikšteles, kurių adresai pateikiami Savivaldybės ir Kauno RATC interneto svetainėse;
XIII SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
74. Komunalinių atliekų sraute susidarančios tekstilės atliekos iš atliekų turėtojų surenkamos tokia tvarka:
74.1. Šalinamos į tekstilės atliekų surinkimo konteinerius, esančius Savivaldybės teritorijoje, jų vietos skelbiamos Savivaldybės ir KPC interneto svetainėse;
XIV SKYRIUS
ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
76. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
77. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas pristato į DGA surinkimo aikšteles, kurių adresai yra skelbiami Savivaldybės ir Kauno RATC interneto svetainėse.
78. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atiduotos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.
79. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.
XV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
81. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybė, KPC teisės aktų nustatyta tvarka.
82. Atliekų turėtojams, pažeidusiems šių Taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.