LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS INVESTICIJŲ FONDO PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO 2022 M. FINANSAVIMO KRYPČIŲ PATVIRTINIMO

2022 m. liepos 28 d. Nr. D1-243

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4.2 papunktį ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-398 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6.1 papunktį,

tvirtinu Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos 2022 m. lėšų naudojimo finansavimo kryptis (pridedama).

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-243

LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS INVESTICIJŲ FONDO PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO 2022 M. FINANSAVIMO KRYPTYS

Eil. Nr.	Lėšų paskirtis	2022 m.	Lėšų gavėjas (atsakinga institucija)	Kita informacija
1.	Iš viso programoje suplanuota lėšų	8 121 000
1.1.	Iš jų projektams	8 059 000
1.2.	Kitoms išlaidoms	62 000
1.3.	Rezervas	1 151 252,74
2.	Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų naudojimo 2022 m. finansavimo kryptys (toliau – finansavimo kryptys), pagal kurias skelbiami kvietimai teikti paraiškas	2 866 666		Nefinansuojami projektai, susiję su: - gyvenamojo sektoriaus ar gamybos plėtra arba naujo taršos šaltinio sukūrimu; - atliekų deginimo įrenginių diegimu. Projektai, numatyti arba tinkami finansuoti iš Klimato kaitos programos lėšų, ir projektai, susiję su biodegalų gamyba.
2.1.	Vandenų apsauga	1 666 666
2.1.1.	projektai, susiję su nuotekų surinkimo tinklų per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos arba nuotekų išvado, esančių viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio pastato (būsto) tiesimu ir prijungimu prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 g. e. ir kurios paminėtos Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje.	1 666 666	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA)	Šiai finansavimo krypčiai taikomas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-398 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2.2.	Aplinkos oro apsauga	1 200 000		Nefinansuojami projektai, kuriais numatoma mažinti tik išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO₂, CH₄, N₂O, fluoruotos dujos (HFC, PFC, SF₆ ir NF₃)) kiekį.
2.2.1.	projektai, susiję su taršos iš 1 MW ir didesnės, bet mažesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių mažinimu.	1 200 000	APVA	Programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su eksploatuojamų kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių, šiluminės energijos grąžinimo įrenginių (kondensacinių (drėgno tipo) ekonomaizerių) ar kitų taršai mažinti skirtų technologijų diegimu ir (ar) modernizavimu (vertinami pagal naudos ir kokybės vertinimo kriterijus, nustatytus finansavimo krypčių priede). Jei pareiškėjas neturi galiojančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK) arba Taršos leidimo (TL), privaloma pateikti Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, parengtą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“.
3.	Finansiniai įsipareigojimai pagal sutartis	4 041 886,26
3.1.	Vandenų apsaugos projektai	2 985 564,06	APVA
3.2.	Aplinkos oro apsaugos projektai	1 056 322,20	APVA
4.	Kitos išlaidos	62 000
4.1.	Informacinių technologijų prekės ir paslaugos	40 000	APVA
4.2.	Informacinės aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemos atnaujinimas ir administravimas	3 000	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
4.3.	Informacinės aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemos atnaujinimas ir administravimas	19 000	Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšų

naudojimo 2022 m. finansavimo

krypčių priedas

Pareiškėjo (juridinio asmens pavadinimas) aplinkos oro apsaugos projekto „projekto pavadinimas“, VYKDOMO PAGAL 2.2.1 FINANSAVIMO KRYPTĮ, naudos ir kokybės vertinimo balų lentelė

Kriterijaus pavadinimas	Kriterijaus reikšmė	Papildoma informacija	Maksimalus vertinimas balais	Projekto vertinimas
Kriterijaus pavadinimas	Kriterijaus reikšmė	Papildoma informacija	Maksimalus vertinimas balais	Balai	Vertinimo pagrindimas
1. Kurą deginančio įrenginio vardinė (nominali) šiluminė galia		1) Sąvoka „vardinė (nominali) šiluminė galia“ (toliau – nominali šiluminė galia) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme. 2) Projekto taikymo tikslais, kurą deginančiu įrenginiu laikomas esamas (pradėjęs veikti pradėjęs veikti anksčiau nei 2018 m. gruodžio 20 d.) kurą deginantis įrenginys, apibrėžtas Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 (toliau – VKDĮ normos), įskaitant mažesnės kaip 1 MW vardinės (nominalios) šiluminės galios kurą deginančius įrenginius, kurių išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą su kitomis kurą deginančių įrenginių dujomis, kai visų per bendrą kaminą išmetamąsias dujas šalinančių kurą deginančių įrenginių vardinės (nominalios) šiluminės galios suma lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW, ir, vadovaujantis VKDĮ normų 10 punktu, šie įrenginiai laikomi vienu kurą deginančiu įrenginiu.	15		Nominalią šiluminę galią patvirtinančiu dokumentu laikomas įrenginio gamintojo išduotas dokumentas arba pagal Energetikos įstatymą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka kompetentingos institucijos išduotas dokumentas.
	1 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 5 MW		15
	5 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 20 MW		10
2. Kurą deginančio įrenginio naudojama kuro rūšis		Kai VKDĮ normose apibrėžtame kurą deginančiame įrenginyje deginamas skirtingų rūšių kuras, šiame projekte naudojama kuro rūšimi laikoma rūšis, kuri naudojama didžiausios vardinės (nominalios) šiluminės galios kurą deginančiame įrenginyje.	10
2. Kurą deginančio įrenginio naudojama kuro rūšis	Kietąjį kurą deginantis įrenginys		10
3. Projekto poveikis aplinkai			75
3.1. Oro taršos sumažėjimas įgyvendinus projektą		Įgyvendinus projektą turi būti užtikrinta: 1) kad bus laikomasi VKDĮ normose nustatytos toliau nurodytų teršalų išmetimo ribinės vertės; 2) iš taršos šaltinio išmetamo teršalo kiekio sumažėjimas.	55		Projektas vertinamas naudojantis duomenimis, esančiais Aplinkos informacijos valdymo integruotoje kompiuterinėje sistemoje (toliau – IS AIVIKS), arba, kai dėl pagrįstų priežasčių tokių duomenų IS AIVIKS nėra, veiklos vykdytojo pagal teisės aktų reikalavimus atliktais išmetamo teršalo koncentracijos tyrimo rezultatais.
Kietosios dalelės	80 proc. ir daugiau		30		Skaičiuojamas planuojamas išmetamo teršalo kiekio sumažėjimas, palyginti su paskutinių praėjusių 3 kalendorinių metų išmesto kiekio vidurkiu (šaltinis – IS AIVIKS).
	60 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 80 proc.		25
	40 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 60 proc.		20
	20 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 40 proc.		15
Azoto oksidai	50 proc. ir daugiau		25
	25 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 50 proc.		20
	10 proc. ir daugiau, bet mažiau kaip 25 proc.		15
3.2. Kietąjį kurą deginančio įrenginio eksploatavimo vieta			20
	Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miesto padidėjusios aplinkos oro taršos zona	Kas yra padidėjusios aplinkos oro taršos zona, kaip nustatyti, ar kurą deginančio įrenginio eksploatavimo (veiklos) vieta patenka į šią zoną, nustatoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros žemėlapiais ir jų naudojimo aprašu, parengtais pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1‑12 „Dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ http://gamta.lt/cms/index. Miestas apibrėžtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme.	20		Vertinama, ar kurą deginantis įrenginys eksploatuojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miesto teritorijoje, kuri patenka į padidėjusios aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis zoną, kitą išvardytų miestų ar kitų Lietuvos miestų teritoriją.
	Kita Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miesto teritorija arba kitas Lietuvos miestas		15
	Kita urbanizuota teritorija	Urbanizuota teritorija apibrėžta Teritorijų planavimo įstatyme.	10
Bendras balų skaičius			∑ 100

Pastabos:

1. Jei projekto naudos ir kokybės vertinimo metu projektui skiriama mažiau kaip 30 balų, paraiška atmetama.

2. Jeigu pagal šią lentelę įvertinti projektai surenka vienodai balų (ne mažiau kaip 30), reitinguojama pagal subsidijos aplinkosauginį efektą, prioritetą teikiant didesnio aplinkosauginio efekto siekiančiam projektui.

3. Balai skiriama sudarius visų projektų paraiškų vertinimo suvestinę.

Subsidijos aplinkosauginis efektas

Balai apskaičiuojami pagal formulę:

E_i = (R_i/R_max)×10,

kur:

E_i – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto balai;

R_i – vertinamo projekto subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur;

R_max – didžiausia visų vertinamų projektų paraiškose nustatyta subsidijos aplinkosauginio efekto reikšmė, kg/Eur

Vertintojas (vardas, pavardė, parašas), data