VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
Dėl Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatorių balansavimo laikotarpio pralaidumų apskaičiavimo metodikos pagal 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės, 37 straipsnio 3 dalį patvirtinimo
2024 m. kovo 15 d. Nr. O3E-337
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės, 5 straipsnio 3 dalies f punktu bei atsižvelgdama į bendru LITGRID AB, AS „Augstsprieguma tīkls“, „Elering AS, Fingrid Oyj, Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. ir Svenska kraftnät 2023 m. sausio 27 d. raštu (reg. Nr. R1-1304), LITGRID AB 2023 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 23SD-2071, 2023 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. R2-(DR)-7311, 2023 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 23SD-5066, 2024 m. sausio 23 d. elektroniniu laišku (reg. Nr. R1-2786), 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 24SD-736 pateiktą informaciją bei Tarybos Dujų ir elektros departamento Didmeninės rinkos skyriaus 2024 m. kovo 1 d. pažymą Nr. O5E-203 „Dėl Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatorių balansavimo laikotarpio pralaidumo apskaičiavimo metodikos pasiūlymo, parengto pagal 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės, 37 straipsnio 3 dalį, patvirtinimo“ Taryba n u t a r i a:
Patvirtinti Baltijos pralaidumo skaičiavimo regiono perdavimo sistemos operatorių balansavimo laikotarpio pralaidumų apskaičiavimo metodiką pagal 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės, 37 straipsnio 3 dalį (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės energetikos reguliavimo
tarybos 2024 m. kovo 15 d. nutarimu
Nr. O3E-337
Baltijos PAR PSO balansavimo laikotarpio pralaidumų apskaičiavimo metodika
pagal 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės, 37 straipsnį
2023 m. lapkričio 21 d.
Kadangi
(1) Šiame dokumente aprašoma visiems Baltijos pralaidumų apskaičiavimo regiono (toliau – Baltijos PAR) perdavimo sistemos operatoriams (toliau – PSO) taikoma bendra metodika, apibrėžta pagal 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės (toliau – EB reglamentas), 37 straipsnio 3 dalį.
(2) Šioje pralaidumų apskaičiavimo metodikoje (toliau – PAM) atsižvelgiama į EB reglamente, 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamente (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (toliau – CACM reglamentas), nustatytus bendruosius principus, tikslus ir kitas metodikas, 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės (toliau – SO reglamentas), ir 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos.
(3) Šios PAM tikslas – koordinuotas ir suderintas balansavimo laikotarpių pralaidumų apskaičiavimas.
(4) Pagal EB reglamento 37 straipsnio 3 dalį ši PAM atitinka pralaidumų apskaičiavimo metodiką, taikomą pagal CACM reglamentą nustatytam Baltijos PAR einamos dienos laikotarpiui, todėl šioje PAM bus laikomasi CACM reglamente nustatyto principo.
(5) Ši PAM, remiantis einamosios dienos pralaidumų apskaičiavimo metodikos pagrindais, aprašytais „Pralaidumo apskaičiavimo metodikoje, skirtoje Baltijos pralaidumo apskaičiavimo regiono dienos prieš ir einamosios dienos rinkos laikotarpiams“, prisideda prie bendrųjų EB reglamento ir CACM reglamento tikslų, naudingų rinkos dalyviams ir galutiniams elektros energijos vartotojams.
(6) Ši PAM naudoja Baltijos pralaidumo apskaičiavimo procesą, taikomą einamosios dienos laikotarpiui.
(7) Siekiant užtikrinti tinklo saugumą kiekvienam rinkos laiko vienetui (toliau – MTU) CZCL verčių atžvilgiu ir užtikrinti atitiktį SO reglamentui, atsižvelgiama į nuolatinės srovės tarpsisteminių jungčių energijos mainų apribojimus. Balansavimo laikotarpio energijos mainų apribojimai traktuojami kaip paskirstymo apribojimas ir atitinka Baltijos PAR einamos dienos pralaidumo apskaičiavimo metodikoje numatytą metodą. Įgyvendinus šią metodiką, energijos mainų apribojimai gali būti taikomi 2 metų tarpiniu laikotarpiu. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui, kuris nors iš visų Baltijos PAR PSO vis dar nori taikyti energijos mainų apribojimus, ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šios metodikos įgyvendinimo šis PSO pateikia pasiūlymą dėl šios metodikos pakeitimų, aprašydami technines energijos mainų apribojimo apskaičiavimo detales ir jų poreikio pagrindimą. Jei toks pasiūlymas pateiktas, pereinamasis laikotarpis pratęsiamas tol, kol sprendimą dėl pasiūlymo priims visos Baltijos PAR nacionalinės reguliavimo institucijos (toliau – Baltijos PAR NRI).
1 SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Ši PAM laikoma bendru perdavimo sistemos operatorių AS „Augstsprieguma tīkls“, „Elering AS, Litgrid AB, Fingrid Oyj, Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A. ir Svenska kraftnät (toliau – Baltijos PAR PSO) pasiūlymu dėl balansavimo laikotarpio tarpsisteminio pralaidumo apskaičiavimo metodikos nustatymo pagal EB reglamento 37 straipsnio 3 dalį.
2. Šioje PAM apibrėžiamos tarpusavyje sujungtų Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų galimybės balansavimo laikotarpio paslaugų aktyvavimui.
3. PAM aprašomi balansavimo laikotarpio tarpsisteminio pralaidumo apskaičiavimo principai, kai Baltijos šalys yra sinchroniškai sujungtos su kontinentinės Europos sinchronine zona, ir principai, kai Baltijos šalys veikia izoliuoto darbo režimu.
4. PAM aprašomas balansavimo laikotarpio tarpsisteminio pralaidumo apskaičiavimas balansavimo rinkos veikimo etape bei pralaidumas, kuris skelbiamas po balansavimo laikotarpio uždarymo.
5. Ši Baltijos PAR PSO PAM naudojama nustatyti vertes, kurias reikia pateikti Europos balansavimo platformoms MARI ir PICASSO, sąveikaujant su pralaidumų valdymo moduliu (CMM).
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai ir aiškinimas
1. Balansavimo laikotarpio tarpsisteminiai pralaidumai skirti keistis balansavimo energija arba vykdyti disbalanso apskaitymo procesą, apskaičiuojami siekiant:
(a) maksimaliai padidinti balansavimo rinkai prieinamą pralaidumą, kartu užtikrinant tarpusavyje sujungtų elektros perdavimo sistemų eksploatacinį saugumą;
(b) jog rezultatai būtų skaidrūs ir nediskriminuojantys;
(c) išvengti rinkos iškraipymo.
2. PAM naudojami apibrėžimai:
(a) AAC – jau paskirstyti pralaidumai;
(b) AC – kintamoji srovė;
(c) aFRR – dažnio atkūrimo rezervai, aktyvuojami automatiškai;
(d) ATC – galimi perdavimo pralaidumai;
(e) Sąvoka „balansavimo platformos“ vartojama kalbant apie MARI ir PICASSO platformas;
(f) Balansavimo laikotarpis – laiko periodas po einamosios dienos prekybos uždarymo;
(g) Baltijos PSO – AS „Augstsprieguma tīkls“, Litgrid AB, Elering AS;
(h) CC – pralaidumo apskaičiavimas;
(i) CZCA – rezervuotas tarpsisteminis pralaidumas, tai pralaidumas, skirtas dalytis arba keistis balansavimo pajėgumais tarp dviejų ar daugiau balansavimo rajonų atskiram procesui (mFRR, aFRR) ir krypčiai;
(j) CZCL – tarpsisteminio pralaidumo, skirto balansavimo energijos mainams užtikrinti, riba ties balansavimo pjūviu arba balansavimo pjūvių grupe (tarp atskirų prekybos rajonų);
(k) CESA – Kontinentinės Europos Sinchroninė Zona;
(l) DA – diena prieš;
(m) DC – nuolatinė srovė;
(n) ID – einamoji diena;
(o) MARI – Rankiniu būdu aktyvuojamų rezervų informacinė sistema, skirta Europos mFRR platformai sukurti;
(p) LT – ilgalaikis (angl. Long term);
(q) mFRR – dažnio atkūrimo rezervai, aktyvuojami rankiniu būdu;
(r) MTU – rinkos laiko vienetas (angl. Market time unit);
(s) Grynosios galios apribojimas – viso importo į rajoną arba viso eksporto iš rajono apribojimas. Aktualu tik planavimui ir apjungtiems rajonams;
(t) NTC – tarpsisteminių jungčių grynasis pralaidumas yra maksimalus pralaidumas prekybai, kurįs leidžiama perduoti per tarpsistemines jungtis, atsižvelgiant į perdavimo sistemų eksploatavimo saugumo standartus ir į technines paklaidas, susijusias su kiekvieno PSO planuojamomis tinklo sąlygomis;
(u) PICASSO – automatinio dažnio atkūrimo ir stabilaus sistemos veikimo koordinavimo platforma (PICASSO), tai projektas, kuriuo siekiama sukurti Europos platformą, skirtą keistis balansavimo energija iš dažnio atkūrimo rezervų su automatiniu aktyvavimu (aFRR);
(v) PSE – Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A;
(w) SESV – Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (angl. Treaty on the Functioning of the European Union);
(x) XB srautai – papildomi planuojami tarpsisteminiai srautai, atsirandantys dėl balansavimo pasiūlymų ir (arba) disbalanso apskaitos proceso aktyvavimo balansavimo platformose.
3. Jei kontekstas nereikalauja kitaip, šioje PAM:
(a) vienaskaita apima ir daugiskaitą, ir atvirkščiai;
(b) turinys ir antraštės įterptos tik dėl patogumo ir neturi įtakos šios PAM aiškinimui;
(c) bet kokia nuoroda į teisės aktą, reglamentą, direktyvą, įsakymą, dokumentą, kodeksą ar bet kurį kitą teisės aktą apima bet kokį tuo metu galiojantį jo pakeitimą, išplėtimą ar pakartotinį priėmimą;
(d) bet kokia nuoroda į straipsnį nenurodant dokumento reiškia nuorodą į šią PAM.
2 SKYRIUS
Balansavimo laikotarpio tarpsisteminių pralaidumų apskaičiavimas
3 straipsnis
Matematinis aprašymas
1. Kiekvienas PSO į CMM platformą pateikia NTC, AAC (ilgalaikius, dienos prieš ir einamosios dienos) ir CZCA duomenis.
2. Be to, jei taikoma, PSO pagal šią PAM apskaičiuoja grynųjų galių ribines vertes ir pateikia jas CMM platformai.
3. Toliau pateiktose formulėse visada atsižvelgiama į kontrolinės zonos skaičiavimo perspektyvą, kad būtų atsižvelgta į pralaidumo kryptis, iš kurios zonos į kurią zoną teikiami pajėgumai. Bendrą sieną turintys PSO turės priešingas importo ir eksporto kryptis, kad atspindėtų galimą srauto kryptį per sieną (pvz., 1-ojo PSO importo kryptis atspindės 2-ojo PSO eksporto kryptį).
4. Visoms Baltijos regiono tarpsisteminėms jungtims taikomas bendras CZCL skaičiavimas, kaip aprašyta šiame skyriuje. CZCL apskaičiuojamas kiekvienam tarpsisteminiam pjūviui atskirai naudojant kiekvieno iš jų atitinkamas vertes. CZCL apskaičiuojamas naudojant:
(a) jau paskirstytų pralaidumų sumą po ilgalaikių, dienos prieš ir einamosios dienos rinkų uždarymo;
(b) CZCA kiekvienam procesui ir atitinkamai krypčiai (mFRR ir aFRR);
(c) pjūvio srautai aktyvuoti balansavimo platformose mFRR ir aFRR.
5. Centralizuoto valdymo modelio atveju PSO naudoja paskirstymo apribojimus, kad užtikrintų reikiamą veiklos rezervo lygį balansavimui (toliau – balansavimo apribojimai). Balansavimo apribojimai priklauso nuo numatomos balansavimo situacijos ir yra dvikrypčiai, su nepriklausomomis vertėmis kiekvienai MTU ir atskirai importo ir eksporto kryptimis. Tai taikoma PSE, visiems MTU. Išsami informacija apie šiame straipsnyje aprašytų paskirstymo apribojimų naudojimą ir apskaičiavimo metodiką pateikiama 1-ame priede. Paskirstymo apribojimai gali būti taikomi tarpiniu dvejų metų laikotarpiu nuo šios metodikos įgyvendinimo. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui kuris nors iš Baltijos PAR PSO vis dar nori taikyti paskirstymo apribojimus, jis turi pateikti pasiūlymą dėl šios PAM pakeitimų, aprašydamas technines paskirstymo apribojimų apskaičiavimo detales ir jų poreikio pagrindimą, ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šios metodikos įgyvendinimo. Jei toks pasiūlymas pateiktas, tarpinis laikotarpis pratęsiamas, kol sprendimą dėl pateikto pasiūlymo priims visos Baltijos PAR NRI.
6. PSO gali nutraukti paskirstymo apribojimo naudojimą, kaip aprašyta pirmiau. PSO apie šį pakeitimą praneša Baltijos PAR NRI ir rinkos dalyviams likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki jo įgyvendinimo.
7. CZCL mFRR aktyvavimui MARI balansavimo platformai importo ir eksporto kryptimis apskaičiuojamas taip:
Kur:
– grynieji perdavimo pralaidumai importo kryptimi (naujausi suderinti tarp PSO per ID laikotarpį);
– grynieji perdavimo pralaidumai eksporto kryptimi (naujausi suderinti tarp PSO per ID laikotarpį);
– jau paskirstyti pralaidumai, gavus naujausius LT, DA ir ID rinkų prekybos rezultatus importo kryptimi;
– jau paskirstyti pralaidumai, gavus naujausius LT, DA ir ID rinkų prekybos rezultatus eksporto kryptimi;
–mFRR aktyvavimai MARI balansavimo platformai, srautas per pjūvį importo kryptimi;
– dėl to atsirandantis mFRR aktyvavimai MARI balansavimo platformai, srautas per pjūvį eksporto kryptimi;
– rezervuoti tarpsisteminiai pralaidumai aFRR paslaugoms importo kryptimi;
–rezervuoti tarpsisteminiai pralaidumai aFRR paslaugoms eksporto kryptimi.
8. Nustatant tam tikro tarpsisteminio pjūvio ir krypties CZCL mFRR paslaugoms atsižvelgiama į MTU tam tikrą NTC, anksčiau paskirstytus pralaidumus LT, DA ir ID rinkose ir ta pačia kryptimi CZCA aFRR mainams ir dalijimuisi. CZCL apskaičiavimui mFRR reikšmė atnaujinama kiekvieną kartą, kai MARI platformoje atsiranda naujas tarpsisteminio pjūvio mFRR aktyvavimas. Papildomi mFRRaktyvavimai MARI platformoje, priklausomai nuo mFRR krypties, sumažina arba padidina CZCL. CZCA skirtas mFRR jau yra įtrauktas į NTC, nes DA ir ID procesuose negalima rezervuoti tarpsisteminio pralaidumo mFRR.
9. CZCL aFRR aktyvavimui PICASSO balansavimo platformai importo ir eksporto kryptimis apskaičiuojamas taip:
Kur:
– aFRR aktyvavimai PICASSO balansavimo platformai,srautas per pjūvį importo kryptimi;
– aFRR aktyvavimai PICASSO balansavimo platformai, srautas per pjūvį eksporto kryptimi;
10. Nustatant tam tikro tarpsisteminio pjūvio ir krypties, CZCL aFRR paslaugoms atsižvelgiama į MTU tam tikrą NTC, anksčiau paskirstytus pralaidumus LT, DA ir ID rinkose. CZCL apskaičiavimui aFRR reikšmė atnaujinama kiekvieną kartą, kai MARI platformoje atsiranda naujas tarpsisteminio pjūvio mFRR aktyvavimas arba PICASSO platformoje – aFRR aktyvavimas. Papildomi aFRR arba mFRR aktyvavimai balansavimo platformose, priklausomai nuo aFRR krypties, sumažina arba padidina CZCL. CZCA skirtas aFRR jau yra įtrauktas į NTC, nes DA ir ID procesuose negalima rezervuoti pralaidumo aFRR.
4 straipsnis
Rezervinės procedūros
1. CZCL kiekvienam tarpsisteminiam pjūviui apskaičiuojamas kiekvieno iš kaimyninio PSO ir yra taikoma mažesnė iš abiejų verčių, jei nenustatyta kitaip. Jei vienas iš PSO negali pateikti reikiamų verčių CMM ir (arba) balansavimo platformoms, CZCL vertė nustatoma pagal balansavimo platformose ir (arba) CMM nustatytas taisykles.
2. Jei atitinkamas PSO negali nustatyti NTC (pavyzdžiui, dėl neplanuoto at(si)jungimo) arba AAC, kad jį pateiktų į CMM, tuomet PSO į CMM turi pateikti nulinį NTC.
3. Jei atitinkamas PSO negali apskaičiuoti CZCL vertės (-ių), jis turi pateikti nulinę CZCL vertę atitinkamai balansavimo platformai (-oms).
4. Jei Baltijos PSO neturi prieigos prie balansavimo platformų ir turi aktyvuoti mFRR ir aFRR, tam turi būti naudojami pagal šią PAM apskaičiuoti pralaidumai.
5 straipsnis
CZCL apskaičiavimo ciklas
1. Remiantis MARI įgyvendinimo aprašo reikalavimais, CZCL reikšmės atnaujinamos po kiekvieno MARI optimizavimo funkcijos ciklo aktyvavimo ir atnaujintos CZCL pateikiamos balansavimo platformoms ir CMM.
2. Baltijos PAR PSO numato, kad CZCL skaičiavimų ciklas bus vykdomas po:
(a) kiekvieno einamosios dienos prekybos uždarymo;
(b) įvesties verčių (NTC/AAC) pokyčių;
(c) kiekvieno MARI optimizavimo funkcijos ciklo aktyvavimo.
3 SKYRIUS
Baigiamos nuostatos
6 straipsnis
CZCL paskelbimas
1. Skelbiant duomenis, kiekvienos tarpsisteminės jungties CZCL kiekvienai krypčiai ir kiekvienam rezervo procesui nustatomas kuo greičiau pasibaigus atitinkamam balansavimo laikotarpiui.
2. Balansavimo laikotarpio CZCL skelbiamas atitinkamai krypčiai ir procesui, CZCL apskaičiuojamas prieš bet kokį balansavimo paslaugų aktyvavimą atitinkamam MTU, bet po LT, DA ir ID rinkų uždarymo. Paskelbtas CZCL atitinka pagal 3 straipsnio 7 ir 9 punktuose apskaičiuotą reikšmę, kai tarpsisteminis aFRR ir mFRR aktyvavimų srautas yra lygus „0“.
7 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Ši PAM turi būti įgyvendinta iki Baltijos PSO sinchronizacijos su CESA.
2. Ši PAM bus taikoma tik tiems Baltijos PAR PSO, kurie turi bendrus tarpsisteminius pjūvius ir yra prisijungę bent prie vienos iš balansavimo platformų.
8 straipsnis
Kalba
1. Šios metodikos pagrindinė kalba yra anglų kalba. Siekiant išvengti abejonių, jei PSO turi išversti šią metodiką į savo nacionalinę (-es) kalbą (-as), esant neatitikimams tarp PSO pagal EB reglamento 7 straipsnį paskelbtos versijos anglų kalba ir bet kurios versijos kita kalba, atitinkami PSO, vadovaudamiesi nacionaliniais teisės aktais, atitinkamoms Baltijos PAR NRI pateikia atnaujintą šios metodikos vertimą.
Priedas Nr. 1
Naudojimo pagrindimas ir metodika, kaip apskaičiuoti paskirstymo apribojimus PSE, kaip aprašyta 3 straipsnio 3.5 punkte
Paskirstymo apribojimų naudojimo importo ir eksporto apribojimų forma pagrindimas
Ryšys tarp grynosios galios ir elektros perdavimo sistemos saugumo apribojimų
Pagal CACM reglamentą paskirstymo apribojimai suprantami kaip apribojimai, kurių reikia, kad perdavimo sistema neviršytų eksploatavimo saugumo ribų, kurios savo ruožtu apibrėžiamos kaip priimtinos eksploatavimo ribos saugiam tinklo veikimui. Pastarosios apibrėžtyje (CACM reglamento 2 straipsnio 7 dalis) dažnio ribos, be kita ko, nurodytos kaip vienas iš apribojimų, į kuriuos reikia atsižvelgti.
Dėl apribojimų, naudojamų pakankamiems veiklos rezervams užtikrinti, jei vienai iš tarpusavyje sujungtų sistemų trūksta rezervų dėl netikėtų sutrikimų arba neplanuoto apkrovos pokyčio (taikoma centralizuoto valdymo sistemoms), gali atsirasti ilgalaikis nukrypimas nuo atitinkamų PSO suplanuotų mainų. Šie nuokrypiai gali sukelti disbalansą visoje sinchroninėje zonoje, todėl sistemos dažnis gali nukrypti nuo nominaliojo lygio. Net jei dažnio ribos nepažeidžiamos, dėl nuokrypio aktyvuojami dažnio palaikymo rezervai, kurių nebus galima panaudoti kitiems nenumatytiems atvejams, jei jų prireiktų pagal numatytą planą. Įvykus kitam nenumatytam atvejui, dažnis gali lengvai viršyti saugias ribas su visomis su tuo susijusiomis neigiamomis pasekmėmis. Todėl tokia situacija gali lemti eksploatavimo saugumo ribų pažeidimą ir jai turi būti užkirstas kelias išlaikant būtinus rezervus visose prekybos zonose, kad nė vienas PSO nenukryptų nuo savo grafiko ilgesniam laikui (t. y. ilgiau nei 15 minučių, per kurias atitinkamas PSO turi visiškai panaudoti dažnio atstatymo rezervą). Galiausiai dėl nesugebėjimo palaikyti planuojamų zonų balansų, atsirandančių dėl nepakankamų eksploatacinių rezervų, gali atsirasti nekontroliuojamų galios srautų pokyčių, dėl kurių linijos gali būti perkrautos (t. y. viršytos terminės ribos) ir dėl to gali įvykti sistemos išdalinimas su skirtingais dažniais kiekvienoje išdalintoje zonoje.
Teisinis aiškinimas: tinkami pagrindai taikyti paskirstymo apribojimus
Kalbant apie paskirstymo apribojimų nustatymo procesą, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad paskirstymo apribojimai (PA) yra priemonės, kurių paskirtis yra apibrėžta. CACM reglamente PA nėra išvardyti kaip sąrašas, pagal kurį būtų galima patikrinti, ar pagal reglamentą leidžiama taikyti konkretų apribojimą. Taigi nuostatos dėl paskirstymo apribojimų taikymo bus paaiškintos toliau.
CACM reglamentas priimtas remiantis Reglamentu 714/2009 ir jį papildo. Bendrasis Reglamento Nr. 714/2009 principas (16.3 straipsnis) yra tas, kad PSO suteikia galimybę naudotis didžiausiais leistinais pajėgumais pagal saugaus tinklo eksploatavimo standartus. Priedo I išnašoje eksploatacinis saugumas paaiškinamas kaip perdavimo sistemos išlaikymas sutartose saugumo ribose. Atrodo, kad CACM reglamento taisyklės dėl PA ir eksploatacinių saugumo apribojimų (toliau – OSL) išsamiau reglamentuoja tą patį klausimą kaip ir 16 straipsnio 3 dalis. PA apibrėžtis susijusi su OSL, todėl norėdami apibrėžti, kas yra paskirstymo apribojimas, pirmiausia turime turėti aiškią OSL sampratą.
Panašiai kaip ir CACM reglamente pateikta „atvira“ paskirstymo apribojimų sąvoka, OSL (priimtinos saugaus tinklo eksploatavimo ribos, pavyzdžiui, terminės ribos, įtampos ribos, trumpojo jungimo srovės ribos, dažnio ir dinaminio stabilumo ribos) apibrėžtis apima ne išvardijamąjį katalogą (uždarą rinkinį), o atvirą sistemos eksploatavimo charakteristikų rinkinį, apibrėžtą atsižvelgiant į jų paskirtį – užtikrinti saugų tinklo eksploatavimą. Sąrašas yra nurodomasis (vartojami žodžiai „pavyzdžiui“). Apibrėžties atvirą pobūdį rodo ir sisteminis aiškinimas, t. y. termino vartojimas kituose tinklo kodeksuose ir gairėse.
SO reglamente konkrečių sistemos būsenų apibrėžtys apima svarbių tinklo naudotojų (gamybos modulių ir paklausos įrenginių) vaidmenį. Kad perdavimo sistema būtų „normalios“ būklės, reikia pakankamų aktyviosios ir reaktyviosios galios rezervų nenumatytiems atvejams kompensuoti (18 straipsnis) – apie galimą tokių problemų įtaką tarpzoninei prekybai kalbėta pirmiau. Eksploatacinio saugumo ribos, kaip jos suprantamos pagal SO reglamentą, taip pat nėra apibrėžtos kaip uždaras rinkinys, nes 25 straipsnyje reikalaujama, kad kiekvienas PSO nustatytų kiekvieno savo perdavimo sistemos elemento eksploatacinio saugumo ribas, atsižvelgdamas bent į šias fizines charakteristikas (...). Todėl CACM reglamento nenumatytų atvejų apibrėžtis (nustatytas ir galimas arba jau įvykęs elemento gedimas, įskaitant ne tik perdavimo sistemos elementus, bet ir svarbius tinklo naudotojus ir skirstomojo tinklo elementus, jei jie svarbūs perdavimo sistemos eksploatavimo saugumui) atitinka pirmiau minėtą SO reglamento sistemą ir rodo, kad CACM reglamento taikymas turėtų apimti aplinkybes, susijusias su gamyba ir apkrova.
Be to, kalbant apie tai, kaip PSO įsigyja balansavimo rezervus, pažymėtina, kad Elektros energijos balansavimo gairės (EB reglamentas) leidžia PSO taikyti integruotą planavimo procesą, kai energija ir rezervai įsigyjami tuo pačiu metu (tai būdinga centralizuoto valdymo sistemoms). Tokiu atveju, norint užtikrinti pakankamas atsargas, reikia nustatyti ribą, kiek visa sistema gali importuoti arba eksportuoti (išsamiau paaiškinta toliau). Jei CACM reglamentas būtų aiškinamas taip, kad toks sprendimas neįmanomas ir kad PSO privalo siūlyti pajėgumus, net jei dėl to gali pritrūkti rezervų, EB reglamento nuostatos taptų negaliojančiomis, o SO reglamento laikytis būtų neįmanoma arba bent jau daug sunkiau.
PSE nuomone, sisteminis aiškinimas leidžia nuosekliai įgyvendinti visus tinklo kodeksus. Šiuo konkrečiu atveju pagal CACM reglamentą nustatytas eksploatavimo saugumo ribas galima papildyti taikant SO reglamento nuostatas. Dėl to PSO turi taikyti specialius rinkos mechanizmus, kad užtikrintų gamybos ir apkrovos planavimą atsirandantį dėl tarpzoninės prekybos kuris nekeltų pavojaus saugiam sistemos veikimui. Apibendrinant galima teigti, kad eksploatavimo saugumo ribos apima platų sistemos charakteristikų rinkinį, į kurias reikia atsižvelgti apibrėžiant tarpzoninės prekybos sritį. Gamybos ir apkrovos atžvilgiu tai daroma taikant paskirstymo apribojimus, šiuo atveju balansavimo apribojimus, importo ir (arba) eksporto ribojimų forma.
CACM reglamento nuostatos dėl PA taip pat turėtų būti aiškinamos sistemiškai. Jos užtikrina maksimalias įmanomas prekybos galimybes ir kartu išsaugo sistemos saugumą. CACM reglamentas ir Reglamentas Nr. 714/2009 taip pat turėtų būti aiškinami atsižvelgiant į Sąjungos energetikos politiką, kaip nustatyta SESV 194 straipsnyje. Keturi tikslai (užtikrinti energijos rinkos veikimą; užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje; skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą bei naujų ir atsinaujinančių energijos rūšių plėtrą; skatinti energijos tinklų sujungimą) yra vienodai svarbūs ir subalansuoti tarpusavyje, taip pat taikomi laikantis valstybių narių solidarumo principo.
Kalbant apie paskirstymo apribojimus, šie principai gali būti suprantami kaip reikalavimas, kad kiekvienos valstybės narės PSO naudotųsi rinkos procesais, kad kiek įmanoma užtikrintų tiekimo saugumą, ir būtų ribojami tik teisėtais (ne savavališkais) apribojimais, jei jų netaikymas galėtų kelti grėsmę tiekimo saugumui vienoje ar keliuose valdymo rajonuose.
CACM reglamento nuostatos dėl paskirstymo apribojimų atspindi šiuos kompromisus. Žr., pvz., 18 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodoma, kad visos Sąjungos kainų susiejimo procese turi būti atsižvelgiama į perdavimo pajėgumus ir paskirstymo apribojimus. Todėl galima daryti išvadą, kad CACM reglamentu nesuteikiamos tokios prekybos galimybės, kurios keltų grėsmę tiekimo saugumui. Jei nėra savavališkos diskriminacijos, CACM reglamentas kartu su kitais kodeksais leidžia PSO ex ante užkirsti kelią tinklo stabilumo praradimui arba nepakankamų rezervų atsiradimui.
Kaip importo ir eksporto ribojimai padeda siekti CACM reglamento tikslų?
Indėlis siekiant CACM reglamento tikslų
CACM reglamento preambulės 2-oje konstatuojamojoje dalyje nurodomas abipusis tiekimo saugumo ir veikiančių rinkų ryšys. Dėl tinklų jungčių ir tarpzoninių mainų, valstybės narės, siekdamos užtikrinti tiekimo saugumą, neprivalo visiškai pasikliauti savo ištekliais. Tačiau tuo pat metu vidaus rinka negali tinkamai veikti, jei kyla pavojus tinklo saugumui, nes prekyba rinkoje nuolat nutrūktų dėl sistemos gedimų ir dėl to būtų prarasta galima socialinė gerovė. 18 konstatuojamąją dalį galima laikyti tolesniais veiksmais, kuriais nustatomos ribos, kuriomis siekiama užtikrinti visos Sąjungos kainų susiejimo procesą, t. y. atsižvelgti į perdavimo pajėgumus ir paskirstymo apribojimus.
Dėl pirmiau minėtų priežasčių vienas iš CACM reglamento tikslų, nurodytų 3 straipsnyje, yra užtikrinti eksploatacinį saugumą. Šio tikslo turėtų būti siekiama tiek, kiek tai nekenkia kitiems tikslams. Kaip paaiškinta šioje metodikoje, Baltijos PAR PSO taikomi paskirstymo apribojimai yra proporcingi ir nepažeidžia kitų CACM reglamento tikslų.
Trijų paskirstymo apribojimų priežasčių atitiktis 23 straipsniui
23 straipsnyje reikalaujama, kad paskirstymo apribojimai būtų:
1) a) reikalingi sistemai išlaikyti eksploatacinio saugumo ribose ir b) negali būti veiksmingai paversti didžiausiais srautais kritiniuose tinklo elementuose; arba
2) skirti padidinti dienos prieš arba einamosios dienos susiejimo ekonominį perteklių.
Kaip parodyta 1 punkte, norint išlaikyti perdavimo sistemą eksploatacinio saugumo ribose, taip pat reikia išlaikyti būtinus rezervus, kad būtų galima reaguoti į galimus nenumatytus atvejus. Toliau paaiškinama, kodėl šių apribojimų neįmanoma veiksmingai pakeisti maksimaliais srautais atskiriems pjūviams. Todėl siūlomi paskirstymo apribojimai turėtų būti laikomi atitinkančiais CACM reglamentą.
Išsamios paskirstymo apribojimų apskaičiavimo pagal PSE priežastys ir metodas
Paskirstymo apribojimai Lenkijoje taikomi, kaip nustatyta šios CZCBT metodikos 3.5 punkte ir aprašyta šiame priede. Šie apribojimai atspindi Lenkijos gamintojų gebėjimą padidinti gamybą (galimi apribojimai eksporto kryptimi) arba sumažinti gamybą (galimi apribojimai importo kryptimi), atsižvelgiant į atskirų gamybos blokų technines charakteristikas, taip pat į būtinybę palaikyti minimalius gamybos rezervus, reikalingus visoje Lenkijos elektros energijos sistemoje, kad būtų užtikrintas saugus veikimas. Tai paaiškinta tolesnėse šio dokumento dalyse.
Paskirstymo apribojimų įgyvendinimo PSE pusėje pagrindimas
PSO taikomų paskirstymo apribojimų įgyvendinimas susijęs su tuo, kad Lenkijoje taikomo integruotu planavimu pagrįsto rinkos modelio (dar vadinamo centralizuoto valdymo sistema) sąlygomis Lenkijos PSO atsakomybė už sistemos balansą yra gerokai didesnė, palyginti su standartine PSO atsakomybe vadinamuosiuose savarankiško valdymo rinkos modeliuose. Pastarasis paprastai apibrėžiamas iki valandos į priekį (įskaitant realaus laiko operacijas), o PSE, kaip Lenkijos PSO, - iki einamosios dienos ir kitos dienos. Taigi PSE tenka atsakomybė, kuri savarankiško valdymo rinkose paskirstoma už balansą atsakingoms šalims (BRP). Todėl PSE turi pasirūpinti visos Lenkijos elektros energijos sistemos atsarginiais gamybos rezervais, todėl kartais tenka taikyti paskirstymo apribojimus, jei tai būtina Lenkijos elektros energijos sistemos eksploataciniam saugumui užtikrinti, t. y. turimiems gamybos pajėgumams padidinti arba sumažinti reguliavimo pajėgumus ir likutinę paklausą[1] (todėl tokie paskirstymo apribojimai vadinami balansavimo apribojimais). Savarankiško valdymo valdymo rinkose BRP turi patys pasirūpinti savo gamybos rezervais ir apkrovos sekimu, o PSO juos užtikrina tik nenumatytiems atvejams iki vienos valandos į priekį. Centralizuotoje valdymo rinkoje, siekdamas užtikrinti gamybos ir paklausos balansą, PSO paskirsto generuojančius įrenginius, atsižvelgdamas į jų eksploatacinius apribojimus, perdavimo apribojimus ir rezervų reikalavimus. Tai įgyvendinama integruotame planavimo procese kaip optimizavimo problema, kuri vadinama saugumo apribotu bloko įsipareigojimu ir ekonominiu paskirstymu (SCUC/ED). Taigi šie du metodai užtikrina panašų rinkai siūlomų perdavimo pajėgumų įgyvendinamumo lygį gamybos pajėgumų požiūriu.
PSE vaidmuo balansuojant sistemą
PSE tiesiogiai paskirsto visus pagrindinius Lenkijos gamybos įrenginius, atsižvelgdama į jų eksploatacines charakteristikas ir perdavimo apribojimus, kad būtų patenkinta numatoma apkrova, kurią taip pat prognozuoja PSE, atsižvelgdama į pakankamus rezervų reikalavimus. Šiai užduočiai įvykdyti PSE vykdo veiklos planavimo procesą, kuris prasideda trejus metus į priekį nuo atitinkamų rekonstrukcijų (techninės priežiūros) duomenų koordinavimo ir tęsiamas kasmet, kas mėnesį ir kas savaitę atnaujinant iki diena prieš SCUC ir ED. Šios dieną prieš veikiančios rinkos rezultatai nuolat atnaujinami einamąją dieną iki realaus laiko.
Metiniam planavimo etape PSE stengiasi paskirstyti perdavimo tinklo įrenginių remonto darbus taip, kad kiekvieną mėnesį vidutiniškai būtų išlaikytas minimalus metinis rezervas[2], viršijantis prognozuojamą paklausą, įskaitant jau paskirstytus jungiamųjų linijų pajėgumus. Mėnesiniais ir savaitiniais atnaujinimais siekiama kiekvienai dienai[3], jei įmanoma, išlaikyti tam tikrą rezervų maržą. Šis procesas taip pat apima tinklo priežiūros planavimą, kad būtų tinkamai atsižvelgta į bet kokius su tinklo eksploatavimu susijusius apribojimus.
Dieną prieš vykdomu SCUC procesu siekiama pasiekti nustatytą turimo rezervo[4] (arba greitai aktyvuojamo, dabar realiai Lenkijoje tik hidroakumuliacinėse elektrinės įrenginiuose) atsargos vertę kiekvienai kitos dienos valandai, kad būtų galima reguliuoti aukštyn ir žemyn. Tai apima pirminę ir antrinę valdymo galią, iš anksto užsakytų papildomų paslaugų. Likusią šio rezervo dalį sudaro balansavimo pasiūlymai, kuriuos privalo pateikti visi centralizuotai skirstomi gamybos įrenginiai (praktiškai visi prie perdavimo tinklo prijungti įrenginiai ir pagrindiniai 110 kV įtampos įrenginiai, išskyrus kogeneracines elektrines, nes jos daugiausia veikia pagal šilumos poreikį). Į likusią gamybą atsižvelgiama pagal savininkų planą, kuris, atsižvelgiant į jos stabilų pobūdį (kogeneracinės elektrinės, mažos šiluminės elektrinės ir hidroelektrinės), yra tinkamas sprendimas. Vienintelė šios taisyklės išimtis – vėjo energijos gamyba, kurią dėl jos nepastovumo prognozuoja PSE. Todėl PSE turi teisę naudoti bet kokią turimą centralizuotai valdomą elektros energijos gamybą, kad subalansuotų sistemą. Taip pat atsižvelgiama į neigiamus rezervo reikalavimus mažos apkrovos laikotarpiais (nakties valandomis) ir, jei įmanoma, atsižvelgiama į galimą hidroakumuliaciniu elektrinių darbą.
Toliau atnaujinant SCUC/ED duomenis einamąją dieną atsižvelgiama į visus sistemoje vykstančius pokyčius (priverstinius atjungimus ir bet kokius generuojančių įrenginių bei tinklo elementų apribojimus, apkrovos ir vėjo prognozių atnaujinimus ir t. t.). Jis leidžia palaikyti vienos valandos į priekį besisukantį rezervą, kurio minimalus lygis yra 1000 MW, o tai atitinka didžiausio sistemos bloko dydį.
Balansavimo apribojimų nustatymas Lenkijoje
Nustatydamas balansavimo apribojimus, Lenkijos PSO atsižvelgia į naujausią informaciją apie minėtas technines gamybos įrenginių charakteristikas, prognozuojamą elektros energijos sistemos apkrovą, taip pat į minimalias rezervo atsargas, būtinas visoje Lenkijos elektros energijos sistemoje, kad būtų užtikrintas saugus darbas, ir į išankstines importo ir (arba) eksporto sutartis, kurių reikia laikytis pagal ankstesnius pralaidumo paskirstymo laikotarpius.
Balansavimo apribojimai yra dvikrypčiai, su atskiromis vertėmis kiekvienam MTU ir atskirai importo į Lenkiją ir eksporto iš Lenkijos kryptimis.
Kiekvienai valandai apribojimai apskaičiuojami pagal toliau pateiktas lygtis:
(1)
(2)
kur:
|
|
centralizuotai dislokuotų agregatų turimų gamybos pajėgumų, kuriuos deklaravo gamintojai, suma[5] |
|
|
eksploatuojamų centralizuotai paskirstytų gamybos įrenginių techninių minimumų suma |
|
|
gamintojų pateiktų necentralizuotai paskirstytų gamybos vienetų grafikų suma (vėjo jėgainių atveju: prognozuoja PSE) |
|
|
gamyba negalima dėl tinklo apribojimų. |
|
|
gamybos sutrikimų koregavimas, atsirandantis dėl problemų, apie kurias gamintojai nepranešė ir kurias PSE prognozavo dėl išskirtinių aplinkybių (pvz., aušinimo sąlygų arba užsitęsusio kapitalinio remonto) |
|
|
PSE prognozuojama paklausa |
|
|
privalomasis rezervas padidintam reguliavimui |
|
|
privalomasis rezervas sumažintam reguliavimui |
Iliustracijai toliau pateikiamas praktinis balansavimo apribojimų nustatymo procesas apskaičiuojant perdavimo pajėgumus dieną į priekį: 1 ir 2 paveikslėliai. Paveikslėliuose pavaizduota, kaip PSO ryte parengia Lenkijos elektros energijos balanso prognozę kiekvienai kitos dienos valandai, kad būtų galima nustatyti generuojančių pajėgumų rezervus galimam eksportui ir importui, skirtus atitinkamai ateinančios dienos rinkai. Einamosios dienos rinkai mutatis mutandis taikomas tas pats metodas.
Eksporto krypties balansavimo apribojimas taikomas, jei ∆eksportas yra mažesnis už visų Lenkijos jungiamųjų linijų perdavimo pajėgumų eksporto kryptimi sumą. Importo krypties balansavimo apribojimas taikomas, jei ∆importas yra mažesnis už visų Lenkijos jungiamųjų linijų perdavimo pajėgumų importo kryptimi sumą.
|
|
generatorių deklaruotų centralizuotai paskirstytų blokų turimų gamybos pajėgumų suma, sumažinta iš:
gamyba negalima dėl tinklo apribojimų.
gamybos sutrikimų koregavimas, atsirandantis dėl problemų, apie kurias gamintojai nepranešė ir kurias PSE prognozavo dėl išskirtinių aplinkybių (pvz., aušinimo sąlygų arba užsitęsusio kapitalinio remonto)
generatorių pateiktų centralizuotai neskirstomų gamybos įrenginių grafikų suma (vėjo jėgainių atveju: prognozuoja PSE)
PSE prognozuojama paklausa
būtinas minimalus rezervas reguliavimui didinti |
1 pav. Eksporto krypties balansavimo apribojimų nustatymas (potencialiam eksportui galimi elektros energijos gamybos pajėgumai) apskaičiuojant perdavimo pajėgumus dieną į priekį.
|
|
eksploatuojamų centralizuotai paskirstytų gamybos įrenginių techninių minimumų suma
generatorių pateiktų centralizuotai neskirstomų gamybos įrenginių grafikų suma (vėjo jėgainių atveju: prognozuoja PSE)
PSE prognozuojama paklausa, sumažinta: būtinasis minimalus rezervas reguliavimui mažinti |
2 pav. Balansavimo apribojimų importo kryptimi nustatymas (potencialiam importui galimų gamybos pajėgumų rezervai) apskaičiuojant perdavimo pajėgumus dieną į priekį.
Pakartotinio vertinimo dažnumas
Balansavimo apribojimai nustatomi nepertraukiamai, remiantis naujausia informacija, kiekvienam pralaidumo paskirstymo laikotarpiui – nuo išankstinių iki dieną prieš ir einamosios dienos. Dienos prieš proceso atveju jie apskaičiuojamos ryte, gaunant atskiras vertes kiekvienai MTU, atitinkamai importo į Lenkiją ir eksporto iš Lenkijos kryptimis.
Balansavimo apribojimų poveikis dienos prieš ir einamosios dienos susiejimui
PSE taikomi paskirstymo apribojimai balansavimo apribojimų forma nemažina dienos prieš ir einamosios dienos rinkos susiejimo proceso veiksmingumo. Atsižvelgiant į tai, kad PSE, kaip PSO, veikiantis pagal centrinio valdymo rinkos modelį, turi užtikrinti pakankamą gamybos ir gamybos rezervų prieinamumą Lenkijos elektros energijos sistemoje, ir į tai, kad PSE neperka eksploatacinių rezervų prieš rinkos susiejimo procesą, didžiausio importo ir eksporto apribojimų nustatymas rinkos susiejimo procese, jei būtina, yra veiksmingiausias būdas suderinti sistemos saugumą ir prekybos galimybes. Taikant šį metodą tarpvalstybinėje prekyboje dalyvauja bent jau tiek pat gamybos pajėgumų, kiek ir savarankiško valdymo sistemose, kuriose rezervus iš anksto perka BRP arba PSO, todėl jie taip pat nedalyvauja tarpvalstybinėje prekyboje. Be to, tai leidžia išvengti PSO ir rinkos dalyvių konkurencijos dėl gamybos išteklių.
Pabrėžtina, kad Lenkijoje taikomi balansavimo apribojimai neturės įtakos nė vienos Baltijos PAR šalies galimybei keistis energija, nes šie apribojimai turi įtakos tik Lenkijos eksportui ir (arba) importui. Taigi tranzitas per Lenkiją bus galimas, jei bus taikomi balansavimo apribojimai.
Balansavimo apribojimų poveikis kaimyniniams PAR
Balansavimo apribojimai nustatomi visai Lenkijos elektros energetikos sistemai, t. y. jie vienu metu taikomi visoms PAR, kuriose PSE turi bent vieną sieną (t. y. Core, Baltic ir Hansa). Reikia pabrėžti, kad šis sprendimas yra veiksmingiausias paskirstymo apribojimų taikymas. Atsižvelgiant į paskirstymo apribojimus atskirai kiekviename PAR, PSE turėtų padalyti visuotinius paskirstymo apribojimus į su PAR susijusias dalines vertes, o tai būtų mažiau veiksminga nei išlaikyti visuotinę vertę. Be to, tomis valandomis, kai Lenkija negali priimti daugiau elektros energijos iš išorės dėl pažeistų mažesnės gamybos reikalavimų arba kai Lenkija negali eksportuoti daugiau elektros energijos dėl nepakankamų gamybos rezervų didėjimo kryptimi, Lenkijos perdavimo infrastruktūra vis dar gali būti (ir iš tiesų yra) siūloma tranzitui, taip didinant prekybos galimybes ir socialinę gerovę visose susijusiose PAR.
Laikotarpiai, kuriems taikomi balansavimo apribojimai
Kaip minėta, balansavimo apribojimai nustatomi nepertraukiamai kiekvienam paskirstymo laikotarpiui, todėl jie taikomi visiems atitinkamos paskirstymo dienos MTU .
Kodėl šie paskirstymo apribojimai negali būti efektyviai paversti pajėgumais – ant atskirų rinkai siūlomų pjūvių
Pajėgumų paskirstymo apribojimais siekiama užtikrinti šių tarpsisteminių pjūvių rinkos susiejimo mechanizmo ekonominį veiksmingumą, kartu tenkinant elektros energijos tiekimo vartotojams saugumo reikalavimus. Jei pirmiau aprašytos gamybos sąlygos atsispindėtų PSE siūlomuose tarpvalstybiniuose pajėgumuose, atitinkamai pakoreguojant tarpvalstybinius perdavimo pajėgumus, tai reikštų, kad PSE turėtų atspėti labiausiai tikėtiną rinkos kryptį (importas ir (arba) eksportas tam tikriems tarpsisteminiams pjūviams) ir atitinkamai sumažinti tarpzoninius pajėgumus šiomis kryptimis. Taikant NTC metodą, tai reikėtų daryti mažinant ATC kiekviename pasienyje. Tačiau rinkos dalyvių požiūriu, dėl rinkos rezultatams būdingo neapibrėžtumo toks metodas yra susijęs su rizika, kad paskirstymo apribojimai gali būti neoptimaliai padalyti į atskiras jungtis, t. y. vienoje jungtyje jie gali būti pervertinti, o kitoje – neįvertinti, arba atvirkščiai. Todėl paskirstymo apribojimų taikymas siekiant išspręsti bendrus Lenkijos balansavimo apribojimus paskirstymo etape leidžia efektyviausiai išnaudoti perdavimo infrastruktūrą, t. y. visiškai atitinka kainų skirtumus atskirose rinkose.
_______________________