Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 7, 11, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-241

 

2017 m. balandžio 19 d. Nr. 287

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-69 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-241 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Pritarus Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją įgytų ir vidutinį darbo užmokestį gaunantys Lietuvos Respublikos gyventojai – tai neatitiktų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – PSPĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo, pagal kurį „piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia <...> bei racionaliai naudojant turimus išteklius.“

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas, pagal kurį lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taikomas iki 2017 m. gegužės 31 d., todėl, padidėjus šilumos energijos, naudojamos būstui šildyti, kainai dėl lengvatinio PVM tarifo šilumos energijai panaikinimo, didžiausią neigiamą nurodyto veiksnio įtaką patirs mažas pajamas gaunantys gyventojai.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant sumažinti būsto šildymo išlaidų finansinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir taip užtikrinti piniginės socialinės paramos teikimą tiems, kuriems labiausia jos reikia, siūlytina Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamuose PSPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti, kad, įvertinus nuosavybės teise turimą turtą ir pajamas, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti ne 10, o 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.

2. Pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui, siekiant piniginės socialinės paramos tikslingumo ir veiksmingumo mažinant socialinę atskirtį, atsisakytina Įstatymo projekto 3 straipsnyje pateikto siūlymo, paliekant galioti PSPĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkte savivaldybės administracijai suteiktą teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.

3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas, pagal kurį lengvatinis PVM tarifas šilumos energijai taikomas iki 2017 m. gegužės 31 d., siūlytina nustatyti Įstatymo projekto įsigaliojimą 2017 m. birželio 1 d. ir, siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo projekto nuostatų taikymą praktikoje, jį papildyti pereinamosiomis nuostatomis – Įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. birželio 1 d.

2. Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimas įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms:

1) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;

2) jeigu dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 4, 5 ir (ar) 6 dalimis, būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos.

3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

4. Atkreipti dėmesį į tai, kad pritarus šio nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 15 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, preliminariais skaičiavimais, papildomai iš savivaldybių biudžetų reikėtų apie 14,3 mln. eurų per metus, būsto šildymo išlaidų kompensaciją iš viso gautų apie 200 tūkst. asmenų.

Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybėms savarankiškajai funkcijai atlikti nuo 2015 metų piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011–2013 metų laikotarpiu piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotai vidutinei metinei lėšų sumai, išskyrus PSPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas savivaldybes, ir į tai, kad paskutiniais metais išlaidos piniginei socialinei paramai nuolat mažėja (pavyzdžiui, 2015 metais, palyginti su 2014 metais, išlaidos piniginei socialinei paramai teikti sumažėjo apie 27 procentus, 2016 metais, palyginti su 2015 metais, – apie 16,5 procento), papildomų lėšų nei Įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, nei nutarimo 1 punkte pateiktam siūlymui įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Saulius Skvernelis

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                            Linas Kukuraitis