LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO APRAŠO IR LĖŠŲ, REIKALINGŲ BRANDUOLINIŲ ENERGETIKOS OBJEKTŲ EKSPLOATAVIMUI NUTRAUKTI IR RADIOAKTYVIOSIOMS ATLIEKOMS TVARKYTI, POREIKIO
2021–2038 METAMS SĄRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. balandžio 30 d. Nr. 1-100
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 76 „Dėl 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos patvirtinimo“, tvirtinu:
1. 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos pažangos priemonės „Galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas“ įgyvendinimo aprašą (1 priedas).
2. Lėšų, reikalingų branduolinių energetikos objektų eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, poreikio 2021–2038 metams sąrašą (2 priedas).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1-100
1 priedas
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS
NR. 03-010-06-09-05 „GALUTINAI SUTVARKYTI ILGAAMŽES RADIOAKTYVIĄSIAS ATLIEKAS“ ĮGYVENDINIMO APRAŠAS
1. Siekiami rezultatai:
| Rodiklio kodas |
Rodiklio tipas (rezultato / produkto) |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Pradinė rodiklio reikšmė (metai) |
Siektinos rodiklio reikšmės |
Finansavimo šaltinis |
|
| Tarpinė reikšmė 2025 m. |
Galutinė reikšmė |
||||||
| R-03-010-06-09-05-08 |
Rezultato |
Giluminio atliekyno vietos parinkimo tyrimų programos įvykdymo dalis |
procentai |
3 procentai (2020 metai) |
15 procentų |
30 procentų |
Valstybės biudžeto lėšos |
2. Priemonės finansavimo šaltiniai:
|
Finansavimo apimtis ir šaltiniai |
Lėšų poreikis (tūkst. eurų)[1] |
| 1.1. Valstybės biudžeto lėšos |
8 309 |
| IŠ VISO: |
8 309 |
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 03-010-06-09-05 „GALUTINAI SUTVARKYTI ILGAAMŽES RADIOAKTYVIĄSIAS ATLIEKAS“ PAGRINDIMAS
| Nacionalinio pažangos plano uždavinys |
6.9. uždavinys: Saugiai nutraukti branduolinės energetikos objektų eksploatavimą ir sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas |
| Plėtros programa |
2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa |
| Atsakinga institucija |
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija |
I SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ IR SIEKIAMAS POKYTIS
|
1. Priemonės poreikis, tikslinės grupės ir laukiamo pokyčio detalizavimas |
| Pastaba. Visuotinai pripažįstamas ir saugus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas – jų talpinimas į giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną (toliau – GA). Svarbiausios GA įrengimo stadijos trunka keliasdešimt metų ir ženkliai viršija valstybės planavimo dokumentų sistemoje numatytus terminus. Įgyvendinant Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) uždavinį „Saugiai nutraukti branduolinės energetikos objektų eksploatavimą ir sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas“ vertinamuoju laikotarpiu numatoma įvykdyti pradinius GA projekto etapus ir sudaryti sąlygas laiku ir tinkamai įgyvendinti kitus etapus. Atitinkamai, atsižvelgiant į projekto ilgalaikiškumą ir sudėtį, NPP laikotarpiu numatytas priemonės rezultato rodiklis – GA vietos parinkimo tyrimų programos vykdymas.
1.1. PRIEMONĖS POREIKIS Šiuo metu VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje (toliau – Ignalinos AE) yra saugomas panaudotas branduolinis kuras (toliau – PBK) (vadovaujantis Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu, PBK laikomas radioaktyviosiomis atliekomis) ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos (radioaktyviosios atliekos toliau – RA). PBK ir dalis kitų ilgaamžių RA susidarė eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę (toliau – IAE) 1983–2009 m., kita dalis – vis dar susidaro įgyvendinant IAE eksploatavimo nutraukimą. Į konteinerius talpinamos ilgaamžės RA saugomos specialiose saugyklose. Projektinis pakuočių ir saugyklų eksploatavimo laikas lemia, kad esamomis sąlygomis ilgaamžės RA gali būti tinkamai laikomos preliminariai iki 2050–2067 m., taikant papildomas priemones – terminas gali būti pratęstas. Baigiantis saugiam konteinerių ir saugyklų eksploatavimo terminui, turi būti pasirengta galutinai sutvarkyti ilgaamžes RA. 2011 m. liepos 19 d. priimta Europos Tarybos direktyva 2011/70/EURATOMAS (toliau – Direktyva), kuria nustatoma PBK ir kitų RA atsakingo ir saugaus tvarkymo ES sistema. Įgyvendindama Direktyvos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 76 patvirtino nacionalinę 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą (toliau – Programa), kurios pagrindime, vadovaujantis tarptautine praktika, konstatuota, kad vienintelis nagrinėtinas tvarus, visuotinai pripažįstamas ir saugus galutinis PBK ir kitų ilgaamžių RA sutvarkymo būdas – jų talpinimas į GA.
GA – tai inžinerinis statinys, įrengtas giliose (apie kelis šimtus metrų nuo žemės paviršiaus) stabiliose geologinėse formacijose, kur RA izoliuojamos nuo žemės paviršiaus gamtiniais ir inžineriniais barjerais tam, kad radioaktyviosios medžiagos nedarytų neigiamo poveikio žmonėms ir aplinkai. RA pakuotės bus įstumiamos į specialias šachtas (tunelius), kurios, užpildžius RA pakuotėmis, bus užsandarinamos specialiomis medžiagomis, užtikrinant radionuklidų sulaikymą ir ilgalaikę apsaugą nuo galimo radiologinio pavojaus. Žemės paviršiuje bus administracinės, RA pakuočių paruošimo perkelti į GA patalpos, informacijos centras ir kt. Kita teritorija (virš GA) gali būti saugiai naudojama pagal paskirtį (žemės ūkis ir kt.).
2019 metais už GA įrengimo projekto įgyvendinimą atsakinga institucija paskirta Ignalinos AE. Šiuo metu Ignalinos AE, vadovaudamasi Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) rekomendacijomis „Experience in selection and characterization of sites for geological disposal of radioactive waste“ (IAEA-TECDOC-991), įgyvendina pirminę, konceptualaus planavimo projekto stadiją. Šios stadijos metu vykdomi GA teritorijos parinkimo tyrimai, vertinimai. Šių veiklų rezultatų pagrindu Ignalinos AE atitinkamai planuos visą tolimesnį GA projekto įgyvendinimą, todėl juos tinkamai ir laiku įgyvendinti yra būtina viso projekto sąlyga.
Rengiant Programą buvo identifikuota problema „Neužtikrintas panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyvių atliekų galutinis sutvarkymas“, kurios pagrindinės priežastys:
1) Nėra užtikrintas GA įrengimo projekto, kurį įgyvendina Ignalinos AE, finansavimas Preliminariais vertinamais, pagal labiau pažengusių šalių GA programas, GA įrengimo projekto planavimas, administravimas, vietų GA parinkimas, tyrimai, vietos patvirtinimas, atliekyno projektavimas ir statyba bendrai truktų apie 50 metų ir Lietuvos atveju, priklausomai nuo faktinių aplinkybių (vieta, koncepcija, įrengimo sąlygos ir pan.), kainuotų apie 2 521 mln. eurų[2] (2004 metų kainomis). Pirminis išlaidų, reikalingų ilgaamžėms RA sudėti į GA (įrengtą vienoje perspektyviausių formacijų, t. y. kristalinėse uolienose) Lietuvoje, įvertinimas buvo atliktas 2005 metais. 2005 metais VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra kartu su Lietuvos energetikos institutu, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) ir Švedijos Swedish Nuclear Fuel and Waste Management Co įmone (SKB) atliko galimybių padėti PBK į GA, įrengtame būtent kristalinėse uolienose, vertinimą (ataskaita „Investigations of Possibilities to Dispose of Spent Nuclear Fuel in Lithuania: a Model Case“ , IAEA Inis No. 37024426, 2005). Išlaidų vertinimas yra labai preliminaraus/indikatyvaus pobūdžio (ataskaitos Sk. 5.3.1. „General“) ir pagrįstas iš esmės Švedijos KBS-3 koncepcijos pritaikymu Lietuvai (ataskaitos Sk.5. 1 „Introduction“). Tuo remiantis, 2004 metų sąlygomis GA įrengimo kristalinėse uolienose Lietuvoje bazinės išlaidos buvo įvertintos 1981 mln. eurų (ataskaitos Sk.5.3.2 „Calculation of reference costs“).
2016 metais, tęsiant GA įrengimo kristalinėse uolienose Lietuvoje planavimą, VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros užsakymu, Lietuvos energetikos institutas kartu su UAB „Grota“ parengė Giluminio atliekyno plėtros planą. Plano parengimo metu buvo atliktas preliminarių GA įrengimo išlaidų vertinimas, siekiant įvertinti galimų neapibrėžtumų įtaką GA įrengimo išlaidoms. Išlaidoms įvertinti buvo pasinaudota 2004 metais nustatytomis bazinėmis išlaidomis (1981 mln. eurų), kurios buvo įvertintos įprastu (deterministiniu) būdu, įtraukiant išlaidų variacijas (nuokrypius) nenumatytoms aplinkybėms (rizikoms) kompensuoti. 2016 metų sąlygomis GA įrengimo kristalinėse uolienose Lietuvoje bazinės išlaidos įvertinus galimus projekto neapibrėžtumus, buvo įvertintos 2 521 mln. eurų (2004 m. kainomis, ataskaitos sk.4.1).
Detalesnė GA įrengimo Lietuvoje kaina gali būti įvertinta tik nustačius labiausiai perspektyvias potencialias GA vietas ir pagal tai parengus atitinkančias (geologines formacijas ir vietos sąlygas) koncepcijas. Atsižvelgiant į susijusių GA konceptualaus planavimo veiklų, finansuojamų Norvegijos finansinio mechanizmo pagal programą „Aplinkosauga, energetika ir klimato kaita“, įgyvendinimo terminus, toks vertinimas gali būti atliktas 2023 m. IV ketv.
Siekiant nuosekliai planuoti GA įrengimo projektą, iki 2023 m. IV ketv. numatoma parengti GA įrengimo Lietuvoje detalų įgyvendinimo grafiką su nustatyta veiksmų seka (toliau – GA megaprojektas), kuriame, be kito ko, būtų nustatyta: - GA įrengimo strategija; - GA įrengimo projekto kaina (kainos dedamosios, vertinimo pagrindas, reikšmingos prielaidos); - GA įrengimo projekto kainos perskaičiavimo metodika/principai/sąlygos, įrankis vykdyti kainos perskaičiavimą. Tęsiant GA įrengimo projekto įgyvendinimą, ateityje numatyta periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atnaujinti GA megaprojektą, be kita ko, tikslinti jame nustatytą GA įrengimo kainą pagal aktualią situaciją, sukauptą papildomą informaciją/duomenis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 101 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“, 2020 m. gruodžio mėnesį Rezerviniame (stabilizavimo) fonde (toliau –SRF) buvo atidėta 25 608 tūkst. eurų ir nuo 2021 m. sausio 1 d. numatoma toliau kaupti, ne mažiau kaip 3 milijonus eurų valstybės lėšų kasmet, GA įrengimo ir RA tvarkymo finansavimui užtikrinti. Įgyvendinant GA įrengimo projektą bus tikslinama informacija, susijusi su GA įrengimo kaina, todėl bus būtina tikslinti ir teisės aktus, kuriais užtikrinamas GA įrengimo ir RA tvarkymo finansavimas.
2) Nėra nustatyta GA vieta ir koncepcija
GA tinka tik senos, per milijonus metų mažai pakitusios, seismiškai ir tektoniškai stabilios, pakankamai giliai slūgsančios geologinės formacijos, kurių savybes galima patikimai įvertinti ir kurios, tikėtina, išliks stabilios kelis šimtus tūkstančių metų. Tinkamos uolienos turi slūgsoti pakankamame gylyje, būti pakankamo storio ir sudėties, nes geologinė terpė turi atlikti pagrindinio saugos barjero funkciją.
Remiantis anksčiau atliktų geologinių tyrimų rezultatais, pateiktais ataskaitose „Geologinės formacijos parinkimas panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų giluminiam kapinynui įrengti, 2003 m. darbų etapas“ (Mokslinis – techninis darbas, galutinė ataskaita, Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 2003) bei „Rekomendacijos dėl geofizinių tyrimų, skirtų giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno vietovei apibūdinti, programos sudarymo parengimo“ (Mokslinis-metodinis darbas, galutinė ataskaita, Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 2020), pagal pagrindinius geologinius tinkamumo reikalavimus, Lietuvoje aptinkamos kelios uolienų ir molių formacijos, potencialiai tinkamos GA įrengti. Formacijos yra skirtingos, slūgso skirtinguose gyliuose, todėl ir RA tvarkymas jose, inžineriniai sprendimai ir jų įgyvendinimo kaina yra skirtingi.
Formacija lemia GA vietą, tačiau parenkant vietą GA įrengti svarbios yra ne tik gamtinės-geologinės sąlygos, atliekyno saugos užtikrinimo aspektai, bet ir: - įrengimą ribojantys faktoriai, tokie kaip saugomos teritorijos, vandenviečių apsaugos zonos, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vietovės; - kompleksinis socialinis-ekonominis GA įrengimo vietovei poveikio vertinimas; - tinkamas ir objektyvus visuomenės informavimas apie GA projektą.
Neturint pakankamai reikalingų duomenų apie Lietuvos geologinę struktūrą, nesant parengtų/patvirtintų Lietuvos GA atrankos kriterijų, objektyviai nėra galimybių atlikti potencialiai tinkamų teritorijų kompleksinių tyrimų ir vertinimų. Tik jų pagrindu gali būti identifikuotos labiausiai perspektyvios tolimesniems tyrimams potencialios GA įrengimo vietos ir koncepcijos.
3) Nėra skirti pakankami GA įrengimo projekto įgyvendinimo/administravimo/priežiūros ištekliai
Atsižvelgiant į GA specifinę funkcinę paskirtį ir projekto įgyvendinimo numatomą įtaką natūraliai ir žmonių gyvenamajai aplinkai, aplinkoje vykdomoms veikloms ir atsižvelgiant į TATENA rekomendacijas „Socio-economic and other non-radiological impacts of the near surface disposal of radioactive waste“ (IAEA-TECDOC-1308), visi priimami sprendimai turi būti objektyvūs, skaidrūs ir moksliškai pagrįsti.
Tinkamų, visuomenės ir valstybės interesus atitinkančių sprendimų, susijusių su GA įrengimu, priėmimą, jų vykdymo kontrolę ir priežiūrą turi užtikrinti kompetentingos įgaliotos valstybės institucijos.
GA įrengimo projekto kompleksiškumas, ilgalaikiškumas ir potencialus reikšmingas poveikis įpareigoja, kad GA projektą institucijos turi laikyti vienu iš prioritetinių ir jam turi būti skiriama atitinkamų institucijų žmogiškųjų išteklių. Atsižvelgiant į GA projekto prigimtį, ypatingai svarbus (dėl išskirtinių (geologijos srityje) kompetencijos ir įgaliojimų tvarkyti Lietuvos geologijos duomenis) yra Lietuvos geologijos tarnybos įsitraukimas į projekto įgyvendinimą nuo jo pradinės stadijos.
1.2. TIKSLINĖS GRUPĖS
Sprendžiama galutinio RA sutvarkymo problema yra kompleksinė ir dėl skirtingų aspektų yra aktuali įvairioms tikslinėms grupėms.
Toliau pateikiamos pagrindinės tikslinės grupės, sugrupuotos pagal skirtingus šios problemos aktualius poveikius. Tačiau pažymėtina, kad toks grupavimas yra sąlyginis ir grupių skaičius nėra galutinis/baigtinis. Įgyvendinant GA įrengimo projektą grupių skaičius bei grupių įsitraukimas, jo lygis gali keistis.
Dėl RA keliamo potencialaus pavojaus žmonėms ir aplinkai, kuris išlieka tūkstantmečius, sprendžiama problema yra aktuali šioms tikslinėms grupėms: - visi Lietuvos Respublikos gyventojai; - vietinė (potencialios GA įrengimo teritorijos) bendruomenė; - Lietuvos aplinkos apsaugos nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO); - kaimyninės valstybės (politinis ir visuomenės lygmuo); - tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos.
Sprendžiama problema darys poveikį šių tikslinių grupių saugumo (RA sutvarkymo ir aplinkos/ekosistemų/ gyvenamosios aplinkos) poreikiams. Laikoma, kad, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, šių tikslinių grupių saugumo poreikis trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu išliks pastovus.
Dėl GA įrengimo vietos sprendžiama problema yra aktuali šioms tikslinėms grupėms: - visi Lietuvos Respublikos gyventojai; - kaimyninės valstybės (politinis ir visuomenės lygmuo), tarptautinės organizacijos; - vietinė (potencialios GA įrengimo teritorijos) bendruomenė; - vietinės (potencialios GA įrengimo teritorijos) verslo organizacijos.
Sprendžiama problema darys poveikį šių tikslinių grupių poreikiams turėti objektyvią/teisingą informaciją atitinkamiems sprendimams priimti ir (arba) veiksmams vykdyti. Laikoma, kad šių tikslinių grupių informuotumo poreikis, kol bus parinkta GA įrengimo vieta, nesikeis. Galutinai nustačius GA įrengimo vietą, poreikis išliks aktualus tik vietos bendruomenei ir verslo organizacijoms.
Dėl GA įrengimo projekto finansavimo (ir jo užtikrinimo) sprendžiama problema yra aktuali šioms tikslinėms grupėms: - visi Lietuvos Respublikos gyventojai; - Lietuvos politinė bendruomenė (ypač parlamentinės partijos, dalyvaujančios teisėkūros procese); - Lietuvos valstybės įgaliotos/kompetentingos institucijos; - Europos Komisija.
Sprendžiama problema darys poveikį šių tikslinių grupių poreikiams efektyviai/skaidriai valdyti viešuosius finansus, užtikrinti aiškią/tvarią mokestinę prievolę. Laikoma, kad šių tikslinių grupių poreikis trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu nesikeis. Ilguoju laikotarpiu, sukūrus ir įgyvendinant finansavimo modelį, poreikis išliks aktualus vykdantiems viešųjų finansų naudojimo efektyvumo priežiūrą ir analizę.
Dėl GA įrengimo projekto įgyvendinimo (planavimo, projektavimo, statybos, eksploatavimo) sprendžiama problema yra aktuali šioms tikslinėms grupėms: - Lietuvos valstybės įgaliotos/kompetentingos institucijos (įskaitant Ignalinos AE, Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją (toliau – VATESI); - Europos Komisija; - TATENA; - tarptautinė branduolinė/mokslo bendruomenė.
Sprendžiama problema darys poveikį šių tikslinių grupių poreikiams užtikrinti tinkamų, visuomenės ir valstybės interesus atitinkančių sprendimų priėmimą, jų vykdymo kontrolę ir priežiūrą. Laikoma, kad šių tikslinių grupių optimalių ir pagrįstų sprendimų priėmimo poreikis viso projekto įgyvendinimo metu nesikeis.
Dėl GA projekto metu numatomų paslaugų/prekių/darbų pirkimų sprendžiama problema yra aktuali šioms tikslinėms grupėms: - vietinė (potencialios GA įrengimo teritorijos) bendruomenė; - Lietuvos verslo organizacijos; - tarptautinės verslo organizacijos.
Sprendžiama problema darys poveikį šių tikslinių grupių poreikiams dalyvauti komercinėje–ūkinėje veikloje, maksimaliai naudotis viešojo sektoriaus teikiamomis verslo vystymo galimybėmis. Laikoma, kad šių tikslinių grupių verslo galimybių išnaudojimo poreikis trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu (GA projekto planavimo ir projektavimo stadijose) išliks pastovus ir ženkliai padidės ilguoju laikotarpiu, t. y. ruošiantis jau GA statyboms).
1.3. LAUKIAMO POKYČIO DETALIZAVIMAS
Įgyvendinus kompleksinę priemonę (visus numatytus veiksmus) laukiamas pokytis: - optimizuotas GA įrengimo projekto finansavimo schema/modelis pagal finansavimo šaltinius (planuojama 2024 m. IV ketv.); - parengtas GA megaprojektas (planuojama 2023 m. IV ketv.); - parengti pagrindiniai (baziniai) Lietuvos GA atrankos kriterijai (planuojama 2021–2022 m.); - atliktas potencialai tinkamų (pagal atrankos kriterijus) teritorijų pradinis įvertinimas (planuojama 2022–2023 m.); - atlikti reikalingi geologiniai/moksliniai tyrimai (geofiziniai (seisminiai) tyrimai, tiriamųjų gręžinių įrengimas, moksliniai tyrimai (mechaniniai, hidrogeologiniai, geofiziniai) gręžiniuose), jų metu planuojama: -2022–2023 m. atlikti geofiziniai (seisminiai) tyrimai reprezentatyviose vietose; -2022–2023 m. parengtas Reprezentatyvių vietų vietos sąlygų aprašas; -2024–2025 m. parengta Geologinių tyrimų programa; -2026–2030 m. žvalgybinių gręžinių įrengimas ir moksliniai tyrimai (gręžiniuose); - parengta ilgaamžių RA galutinio sutvarkymo, dedant juos į GA molinio pagrindo uolienose koncepcija (planuojama 2024 m.); - atlikta GA molinio pagrindo uolienose koncepcijos saugos analizė (planuojama 2025 m.); - parengtos kitų potencialiai tinkamų GA geologinių formacijų koncepcijos ir šių koncepcijų saugos analizės (planuojama 2024–2030 m.) (Pastaba. Šiuo metu potencialiai tinkamomis GA įrengti laikomos molinio pagrindo, kristalinio pamato ir permo evaporitų formacijos. Tik parengus GA atrankos kriterijus ir pagal juos atlikus pradinį teritorijų vertinimą, bus nustatytas baigtinis toliau svarstytinų/nagrinėtinų formacijų skaičius); - nustatyta reikalinga GA įrengimo projekto įgyvendinimo teisinė/administracinė/reguliavimo aplinka (Pastaba. Atsižvelgiant į ypatingą GA įrengimo projekto veiklų ilgaamžiškumą ir poreikį duomenis saugoti šimtus metų, iki 2030 metų turi būti nuspręsta dėl ilgalaikio duomenų (iš)saugojimo organizavimo ir reglamentavimo). |
|
2. Įgyvendinimo teritorija ir teritoriniai skirtumai |
| 2.1. ĮGYVENDINIMO TERITORIJA
Priemonė „Galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviasias atliekas“, apimanti investicinius, komunikacinius ir reguliacinius veiksmus, bus įgyvendinama: - visoje Lietuvos teritorijoje (įgyvendinami reguliaciniai, komunikavimo veiksmai; su GA įrengimo projekto koncepciniu planavimu bei bendrais vertinimais susiję veiksmai); - potencialiai tinkamose GA įrengti teritorijose (reguliaciniai, komunikavimo veiksmai įgyvendinami labiausiai perspektyviose tolimesniems tyrimams potencialiose GA įrengti teritorijose, kurios identifikuotos geologinių tyrimų rezultatų pagrindu („Rekomendacijos dėl geofizinių tyrimų, skirtų giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno vietovei apibūdinti, programos sudarymo parengimo“ (Mokslinis-metodinis darbas, galutinė ataskaita, Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 2020).
2.2. TERITORINIAI SKIRTUMAI
Dalis priemonės veiksmų bus įgyvendinama tik identifikuotose labiausiai perspektyviose tolimesniems tyrimams potencialiose GA įrengti teritorijose.
Potencialios teritorijos bus atrenkamos mažiausiai pagal šiuos kriterijus: - atitiktį pagrindiniams geologinio tinkamumo reikalavimams;
- ribojančių faktorių/apribojimų nebuvimą;
- atitiktį nustatytiems atrankos kriterijams ( GA vietoms atrinkti bus taikomi atrankos kriterijai parengti atsižvelgiant į taikomą tarptautinę praktiką ir TATENA rekomendacijas ).
Todėl, parenkant vietą GA įrengti, reikšmingos (skirtingai, proporcingai svarbai) yra visos teritorijų/vietovių sąlygos: - gamtinės-geologinės charakteristikos; - socialinės-ekonominės sąlygos; - gyvenamosios aplinkos charakteristikos; - vietos žemės/teritorijų naudojimo/naudojimo perspektyvų aspektai. Teritorijų reikšmingos sąlygos bus įvertintos/palygintos kompleksinio, daugiapakopio Lietuvos teritorijų tinkamumo (GA įrengimui) vertinimo metu. Objektyviai egzistuojantys teritorijų (jų reikšmingų sąlygų) skirtumai nulems priemonės apimtyje numatytų veiksmų apimtį ir pobūdį konkrečioje teritorijoje.
Sprendimai dėl veiksmų bus priimami vadovaujantis įverčių svarbos/įtakos metodika pagal atrankos kriterijų vertinimo rezultatus. |
II SKYRIUS
ALTERNATYVŲ ANALIZĖ
|
3. Priemonės įgyvendinimo alternatyvos |
| Vadovaujantis Direktyvoje nustatyta PBK ir kitų RA atsakingo ir saugaus tvarkymo Europos Sąjungoje sistema bei tarptautine praktika, konstatuojama, kad vienintelis nagrinėtinas tvarus, visuotinai pripažįstamas ir saugus galutinio PBK ir kitų ilgaamžių RA sutvarkymo būdas – jų talpinimas į GA.
Atitinkamai, formuojant priemonės „Galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas“ alternatyvas, kuriomis sprendžiama ilgaamžių RA sutvarkymo problema, nustatoma, kad alternatyvų identifikavimo kriterijai yra susiję su GA įrengimu.
Atsižvelgiant į GA įrengimo projekto sudėtį, pobūdį, įrengimo sąlygas ir reikalavimus, gali būti išskiriama daugybė veiksnių/faktorių[3], kurie gali turėti įtakos skirtingų alternatyvų formulavimui. Pažymėtina, kad skirtingos GA priemonės alternatyvos gali būti formuluojamos tiek pagal atskirus veiksnius/faktorius, tiek pagal jų derinius. Taip pat veiksnių/faktorių taikymo galimybės ir tikimybės reikšmingai skiriasi ir iš dalies priklauso vieni nuo kitų. Dėl to ypač svarbus jų suskirstymas (pagal pasireiškimą) laike, nes ankstesnio (pagal laiką) veiksnio/faktoriaus pokytis automatiškai generuoja identiškų visų vėlesnių veiksnių/faktorių alternatyvų grupes.
Todėl tikslinga išskirti pagrindinius/bazinius veiksnius/faktorius, turinčius įtakos galimų GA priemonės alternatyvų formulavimui, ir atlikti jų išankstinį vertinimą (įvertinant taip pat ir jau priimtus sprendimus arba įgyvendintus veiksmus, dėl tam tikrų kriterijų) siekiant nustatyti, kurie šių veiksnių/faktorių yra aktualūs iki 2030 m. (NPP laikotarpiui), ir jų pagrindu formuluoti alternatyvas.
Toliau vertinami šie pagrindiniai/baziniai veiksniai/faktoriai, atsižvelgiant į jų taikymo eiliškumą:
1. GA įrengimo teritorija/valstybė Galimi variantai: GA Lietuvoje; GA užsienio valstybėje.
Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje susidariusios radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje arba išvežamos į užsienio valstybėje esantį atliekyną. Tačiau Įstatymo 25 straipsnio 5 dalis leidžia radioaktyviąsias atliekas išvežti tik į tas valstybes, kurios turi administracines ir technines galimybes jas priimti ir atitinkamas kontrolės ir priežiūros institucijas, taip pat struktūras, reikalingas radioaktyviosioms atliekoms ir (ar) panaudotam branduoliniam kurui tvarkyti pagal Jungtinę panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją, o šio straipsnio 6 dalis draudžia išvežti radioaktyviąsias atliekas iš Lietuvos Respublikos teritorijos turint tikslą jas padėti į atliekynus, esančius piečiau 60 laipsnių pietų platumos.
TATENA duomenimis, užsienio valstybės, kurių branduolinės saugos reikalavimai yra ne mažesni nei Lietuvoje, įgyvendindamos Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos (toliau – Konvencija) Preambulės xii punkte joms pripažintą teisę, draudžia įvežti į jų teritoriją PBK ir kitas RA iš kitų šalių siekiant juos padėti į atliekyną, esantį jų teritorijoje.
Todėl, vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikoje susidariusios labai RA ir ilgaamžės RA turi būti padėtos į Lietuvos Respublikos teritorijoje įrengtą atliekyną.
Toliau svarstomas variantas: GA Lietuvoje.
2. GA tipas
Galimi variantai: GA Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms ir susidarysiančioms RA padėti; regioninis atliekynas.
Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi yra draudžiama įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją RA ir (ar) PBK, kurie yra susidarę ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (išskyrus gražinimą arba tranzitą), siekiant juos padėti į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl šios priežasties Lietuvoje gali būti įrengtas GA galutinai sutvarkyti tik Lietuvoje susidariusias ilgaamžes RA. Vertinant, kad GA įrengti reikės sukaupti mažiausiai 2 500 mln. eurų, svarstytina idėja dėl RA, susidariusių kitose valstybėse, priėmimo į Lietuvos teritorijoje įrengtą GA, taip padengiant dalį GA įrengimo išlaidų. Todėl siekiant įvertinti GA įrengimo projekto finansavimo šaltinių alternatyvas, būtina įvertinti ir galimas gauti pajamas iš RA, susidariusių kitose valstybėse, padėjimo į GA.
Toliau svarstomas variantas: Toliau svarstomi abu išvardinti variantai.
3. GA įrengimo terminas
Galimi variantai: GA įrengimas iki ilgaamžių RA saugyklų eksploatavimo laiko pabaigos; GA įrengimas pasibaigus ilgaamžių RA saugyklų eksploatavimo laikui.
Šiuo metu PBK ir kitos ilgaamžės RA yra patalpintos į konteinerius ir saugomos RA saugyklose Ignalinos AE. Atsižvelgiant į projektinį konteinerių ir RA saugyklų eksploatavimo laiką, esamomis sąlygomis RA gali būti tinkamai laikomos preliminariai iki 2050–2067 m. Baigiantis saugaus eksploatavimo terminui, turi būti pasirengta galutiniam RA sutvarkymui.
Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikoje susidariusios RA turi būti dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iki to laiko neįrengus GA, t. y. nukeliant GA įrengimą, turi būti užtikrintas pakartotinis laikinas saugojimo sprendimas. Tam yra būtinas pakartotinis RA perkrovimas iš esamų konteinerių į naujus laikino saugojimo konteinerius. Be to, kad tokio sprendimo kaštai, ekspertų vertinimu, sudarytų apie 1 100 mln. eurų, tai būtų tik laikinas sprendimas, nukeliantis GA, kaip privalomo galutinio RA sutvarkymo būdo, įrengimą. Toks veikimas iš esmės prieštarautų Lietuvos, kaip ES valstybės narės pagal Direktyvą (Preambulės (24) punktas) prisiimtam etikos įsipareigojimui, kuriuo vadovaujantis valstybė privalėtų vengti ateities kartoms nepagrįstai užkrauti bet kokią naštą, susijusią su esamomis RA, įskaitant bet kurias RA, kurios būtų išimamos iš esamų branduolinių įrenginių, kurių eksploatavimas nutraukiamas. Atsižvelgiant į šias priežastis, GA numatoma įrengti 2058–2067 m.
Toliau svarstomas variantas: GA įrengimas iki saugyklų eksploatavimo laiko pabaigos.
4. GA įrengimo projekto įgyvendinimo finansavimas
Galimi variantai: 1. SRF lėšos. 2. SRF fondo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau – VIAP) lėšos. 3. SRF, mokesčio už aplinkos teršimą ir VIAP lėšos. 4. pajamos iš RA, kilusių iš kitų valstybių, tvarkymo veiklos, SRF, mokesčio už aplinkos teršimą, VIAP lėšos.
Šiuo metu visam GA projektui įgyvendinti reikalingų lėšų kiekis pradedamas kaupti.
Siekiant nustatyti optimalų GA įrengimo finansavimo modelį bei jam įgyvendinti reikalingas priemones, 2018 metais Energetikos ministerijos užsakymu buvo atliktas nepriklausomas GA įrengimo projekto įgyvendinimo finansavimo galimybių įvertinimas[4].
Vadovaujantis atliktu GA įrengimo projekto finansavimo galimybių įvertinimu, buvo nustatyti 4 projekto finansavimo modeliai, pagal galimą GA įrengimo finansavimo šaltinį:
I. SRF lėšos (100 proc.). II. SRF (80 proc.) ir VIAP (20 proc.) lėšos. III. SRF (60 proc.), mokesčio už aplinkos teršimą (20 proc.) ir VIAP (20 proc.) lėšos. IV. Pajamos iš RA, kilusių iš kitų valstybių, tvarkymo veiklos (30 proc.), SRF (30 proc.), mokesčio už aplinkos teršimą (20 proc.), VIAP (20 proc.) lėšos.
Šiuo metu galiojantis GA finansavimo modelis (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. XIII-3435 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“) remiasi tik vienu finansavimo šaltiniu. GA finansavimo modeliai, paremti įvairiais finansavimo šaltiniais, yra laikytini tinkamais GA priemonės alternatyvoms formuluoti. Jų pagrindu tikslinga formuluoti detalesniam nagrinėjimui alternatyvas pagal vertintus I, II, III, IV modelius.
Toliau svarstomas variantas: Toliau svarstomi visi išvardyti variantai.
5. GA įrengimo vieta; GA koncepcija ir kt.
Galimi variantai: šiuo metu neidentifikuoti.
Lietuvoje aptinkamos kelios uolienų ir molių formacijos, potencialiai tinkamos GA įrengti. Formacijos yra skirtingos, slūgso skirtinguose gyliuose, todėl ir RA tvarkymas jose, inžineriniai sprendimai ir jų įgyvendinimo kaina yra skirtingi. Formaciją ir ją atitinkančią koncepciją, lemia GA vieta, kuri turi būti parenkama pagal atitiktį nustatytiems GA atrankos kriterijams (socialines ir ekonomines, politines ir aplinkosaugines aplinkybes bei bendruosius reikalavimus teritorijų tinkamumui, techniniam tinkamumui ir eksploatavimo saugai).
Šiuo metu, neturint pakankamai reikalingų duomenų apie Lietuvos geologines sąlygas, nesant nustatytų Lietuvos GA atrankos kriterijų, objektyviai nėra galimybių aiškiai identifikuoti potencialių, labiausiai GA įrengti tinkamų vietų. Atitinkamai informacijos ir duomenų trūkumas nesuteikia galimybių šiame etape formuluoti GA priemonės alternatyvų pagal šiuos kriterijus.
Toliau svarstomas variantas: šiame etape netaikoma.
Atsižvelgiant į atliktą pagrindinių/bazinių veiksnių/faktorių vertinimą bei anksčiau nustatytus svarbius veiksnius/faktorius: - Lietuvos teritorijoje esančios ir susidarysiančios labai RA ir ilgaamžės RA turi būti padėtos į Lietuvos teritorijoje įrengtą (giluminį) atliekyną; - GA turi būti įrengtas iki saugyklų eksploatavimo laiko pabaigos; - šiuo metu negali būti aiškiai identifikuotos potencialios, labiausiai GA įrengti tinkamos vietos. Tolimesniam vertinimui priimama, kad 2021–2030 metais priemonės alternatyvas tikslinga formuluoti pagal galimo projekto finansavimo modelio/šaltinio kriterijų (finansavimo modelio optimizavimas), priimant, kad galimi visi GA tipai. Atsižvelgiant į tai, toliau svarstytinos alternatyvos (sąlyginiais pavadinimais): 1. GA finansavimo modelis/schema Nr.1. 2. GA finansavimo modelis/schema Nr.2. 3. GA finansavimo modelis/schema Nr.3. |
| Priemonės „Galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas“ alternatyvų detalizavimas:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
| 4. Alternatyvų palyginimas ir geriausios alternatyvos pasirinkimo argumentai |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Atsižvelgiant į tai, kad priemonės „Galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas“ trijų alternatyvų nauda/rezultatas visuomenei (t.y. RA saugiai izoliuojamos nuo žemės paviršiaus gamtiniais ir inžineriniais barjerais, kad RA nedarytų neigiamo poveikio aplinkai) yra vienoda, alternatyvų palyginimas atliktinas taikant sąnaudų veiksmingumo analizę.
Tačiau, įvertinant GA įrengimo projekto ilgalaikiškumą bei nesant sprendimų dėl GA vietos, koncepcijos, įgyvendinimo termino, šiame etape objektyviai nėra galimybių atlikti palyginamosios analizės viso projekto laikotarpiui, t. y. >50 metų. Esami duomenys/informacija suteikia pakankamą pagrindą įvertinti priemonės veiklas ne ilgesniam nei NPP įgyvendinimo laikotarpiui.
NPP vertinamuoju laikotarpiu (t. y., 10 metų) įgyvendinant priemonę numatoma tinkamai įvykdyti pradines GA įrengimo projekto etapo stadijas, t. y. vykdyti GA vietos parinkimo tyrimų programą ir sudaryti sąlygas tinkamai ir laiku įgyvendinti kitą etapą, kurio metu buvo vykdoma plati mokslinių tyrimų, plėtros ir demonstracinė veikla.
Šiame laikotarpyje visų priemonės alternatyvų įgyvendinimo kaštai yra identiški, todėl generuoja tapačius vertinimo rodiklius (žr. lentelę žemiau):
Dėl šios priežasties vertinamuoju laikotarpiu geriausia priemonės alternatyva turi būti pasirinkta ne tik pagal sąnaudų veiksmingumą, bet ir pagal kitų reikšmingų aplinkybių/aspektų vertinimą. Šiuo atveju tikslinga vadovautis anksčiau atlikto galimų GA finansavimo modelių (toliau – FM) ekonominio, socialinio poveikio įvertinimo rezultatais.
FM įvertinimo metu buvo nustatyta (remtasi detaliu GA finansavimo modelių ekonominio, socialinio poveikio įvertinimu, pateiktu nepriklausomo konsultanto SmartContinent atliktoje 2018 m. studijoje „Radioaktyvių atliekų giluminio atliekyno įrengimo projekto įgyvendinimo finansavimo galimybių įvertinimas“), kad: · Šiuo metu galiojantis GA įrengimo projekto finansavimo modelis, paremtas tik finansavimu iš vieno šaltinio SRF, turi tam tikrų rizikų. Į šį fondą GA įrengti ir RA tvarkyti pervedama ne mažiau kaip 3 milijonai eurų valstybės lėšų kasmet;
· GA projekto finansavimas, paremtas pajamomis iš RA tvarkymo veiklos, priimant RA iš užsienio valstybių, yra pagrįstas 2 prielaidomis. Pirma, kad bus pakeistas esamas teisinis reguliavimas, t. y. Įstatymas, pagal kurį „Draudžiama įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją radioaktyviąsias atliekas ir (ar) panaudotą branduolinį kurą.“ Antra, papildomas ir nepriklausomas (nuo Lietuvos ekonominės situacijos) finansavimas turi ženklių ekonominių privalumų – t. y. mažesnė našta Lietuvos visuomenei ir tvaresni viešieji finansai. Tačiau šio finansavimo šaltinio panaudojimui riziką kelia galimas politikų, Lietuvos gyventojų ir aplinkos apsaugos NVO pasipriešinimas priimti Lietuvoje galutiniam sutvarkymui RA iš kitų valstybių. Ši rizika modelį daro mažai tikėtinu; · GA projekto finansavimas, paremtas SRF, kitų mokesčių taikymo koncepcija ir pajamomis iš RA tvarkymo veiklos, priimant RA iš užsienio valstybių, yra užtikrintai tvarus dėl finansavimo šaltinių įvairumo ir skirtingų lėšų kaupimo/rinkimų būdų. Įvertinus rizikas ir finansavimo modelių privalumus alternatyva „GA finansavimo modelis/schema Nr. 2“ NPP laikotarpiu yra laikytina optimali, tačiau prieš rengiant teisės aktų pakeitimų projektus, būtina atlikti detalų galimybių optimizuoti GA įrengimo projekto finansavimo šaltinius įvertinimą, siekiant nustatyti konkretų finansavimo modelį.
Atliekant detalų galimybių optimizuoti GA įrengimo projekto finansavimo šaltinius įvertinimą, turės būti atsižvelgta į tai, kad GA įrengimo projektui reikalingų lėšų poreikis šiuo metu nėra tiksliai įvertintas dėl didelių neapibrėžtumų, susijusių su GA įrengimo projekto įgyvendinimu (pvz. geologinė formacija ir t.t.), ir, kad kitose valstybėse įgyvendinamų GA projektų paskelbtų sąmatų dydžiai (TATENA techninė ataskaita „Costing Methods and Funding Schemes for Radioactive Waste Disposal Programmes“, IAEA Nuclear Energy Series No. NW-T-1.5, IAEA, Vienna (2020) iš esmės yra didesni negu šiuo metu prognozuojama GA įrengimo kaina Lietuvoje. Vertinant, kad laikui bėgant daugės informacijos apie GA įrengimo projektą ir tikslės jo įrengimui reikalingų lėšų suma, bus būtina periodiškai įvertinti visus galimus GA įrengimo projekto finansavimo šaltinius, kad būtų nustatytas optimalus GA įrengimo projekto finansavimo modelis. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
III SKYRIUS
GERIAUSIOS PRIEMONĖS ALTERNATYVOS DETALIZAVIMAS
|
5. Teisinė aplinka |
| Pasirinkta alternatyva numatyto, kad siekiant optimizuoti GA įrengimo projekto finansavimo šaltinius, turėtų būti pritrauktos lėšos iš kitų mokesčių. Tačiau, kol nėra atliktas detalus galimybių optimizuoti GA įrengimo projekto finansavimo šaltinius įvertinimo, neįmanoma nustatyti kokių reguliacinių veiksmų reikia imtis, išskyrus, kad bus reikalingas SRF nuostatas reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimas, kuriuo būtų papildyti lėšų šaltiniai iš kurių pervedamos lėšos į SRF.
Ruošiant konkrečių teisės aktų pakeitimus, taip pat būtina atsižvelgti į bendrą RA tvarkymo reglamentavimą Lietuvoje. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys RA tvarkymą: 1. Branduolinės saugos konvencija; 2. Jungtinė panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencija; 3. Stojimo į Europos Sąjungą sutartis; 4. 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema; 5. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas; 6. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas; 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 76 „Dėl 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos patvirtinimo“. Detalus reglamentuojančių teisės aktų sąrašas yra pateikiamas VATESI tinklalapyje (nuoroda http://www.vatesi.lt/index.php?id=545)
Alternatyvos numatytus reguliacinius veiksmus papildomai reglamentuoja: § Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas; § Nacionalinis pažangos planas (aktualus). Alternatyvos numatytus investicinius veiksmus papildomai reglamentuoja: § Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas. Alternatyvos numatytus komunikacinius veiksmus papildomai reglamentuoja: § Konvencija dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija); § Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas; § Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas; § Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. |
|
6. Priemonės projektų vykdytojai |
|||||||||||||||||||||||||||
| Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymu ir susijusiais teisės aktais nustatytas institucijų valdymo/veiklos sritis, priemonės projektų vykdytojai (pagal priemonės veiksmus) yra:
Pastaba. Priemonės projektams įgyvendinti, atskiriems veiksmams/arba jų dalims vykdyti taip pat bus pasitelkti nepriklausomi darbų vykdytojai/paslaugų tiekėjai, kurie bus atrinkti Viešųjų pirkimo įstatymo nustatyta tvarka. |
|||||||||||||||||||||||||||
|
7. Projektuose taikomų analizės metodų nustatymas ir projektų atrankos būdai |
| Netaikoma |
|
8. Priemonės įgyvendinimo laikotarpis ir įgyvendinimo planas |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2019-10-04 VĮ Ignalinos AE generalinis direktorius įsakymu Nr. MtDPI-5(15.80.1) patvirtino numatyto įgyvendinti GA įrengimo projekto „Giluminio atliekyno vietos parinkimo tyrimų programos rengimas ir įgyvendinimas“ valdymo planą.
Remiantis labiau pažengusių šalių giluminių atliekynų programų vertinimais, plane yra nustatytas pradinis preliminarus projekto įgyvendinimo grafikas. Preliminariame GA įrengimo projekto įgyvendinimo grafike numatyti tokie etapai/ terminai: • Tyrimai (iki GA vietos patvirtinimo): 2020–2047 m.;
• GA projektavimas (patvirtintai GA vietai): 2048–2057 m.;
• GA statyba: 2058–2067 m.;
• GA eksploatavimas: 2068–2074 m.;
• GA uždarymas: 2075–2079 m.;
• Laikotarpis po GA uždarymo: nuo 2080 m.
Pastaba. Grafikas yra preliminarus, periodiškai turi būti tikslinamas/aktualizuojamas (po svarbių aplinkybių pasikeitimo, atsiradus naujoms, po kiekvieno etapo ir pan.).
Tinkamam ir savalaikiam etapo stadijų įgyvendinimui NPP laikotarpiu planuojami tokie priemonės veiksmų įgyvendinimo laikotarpiai:
Pastaba. Planuojama, kad numatyta priemonės įgyvendinimo sparta, numatyti veiksmai ir suplanuotos lėšos turi užtikrinti planuojamą priemonės rodiklio reikšmę 2030 m. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
9. Partnerystė su socialiniais ir ekonominiais partneriais |
| Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1-142 „Dėl Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stebėsenos darbo grupės sudarymo“ sudarytai tarpinstitucinei darbo grupei šiuo įsakymu buvo pavesta parengti Plėtros programą ir jos priemones. Rengiant Programą ir priemones dalyvavo šios institucijos: -Finansų ministerija; -Energetikos ministerija; -Radiacinės saugos centras; -Lietuvos geologijos tarnyba; -VATESI; Ignalinos AE.
Numatyta, kad įgyvendinant priemonę 2020–2030 m. bus įtrauktos šios institucijos: -Finansų ministerija; -Energetikos ministerija; -Radiacinės saugos centras; -Lietuvos geologijos tarnyba; -VATESI; - Aplinkos ministerija
ir šios suinteresuotos šalys: -Lietuvos savivaldybių asociacija; -savivaldybės (kurių teritorijose bus identifikuotos labiausiai perspektyvios potencialios GA vietos); -Lietuvos aplinkos apsaugos institucijos; -Lietuvos aplinkos apsaugos NVO.
Įgyvendinant priemonę, institucijos bus įtrauktos pagal kompetenciją į GA projekto įgyvendinimą/administravimą/priežiūrą. Jų tinkamam įtraukimui į GA projekto veiklas būtina užtikrinti ne tik specifinių funkcijų pavedimą (reguliaciniais veiksmais), bet ir atitinkamai reikalingų asignavimų skyrimą (investiciniais veiksmais).
Suinteresuotos šalys bus įtrauktos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo, Įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis.
Taip pat, vykdant privalomą GA įrengimo projekto veiklų licencijavimą, prieš priimant sprendimus, licencijavimo dokumentai bus viešinami vadovaujantis BSR-1.1.5-2017 „Visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmime branduolinės energetikos srityje procedūrų organizavimo tvarkos aprašas“.
Vėliau, vykdant licencijuojamą veiklą, vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymu (39 str.), visuomenė bus informuojama apie branduolinės saugos užtikrinimo būklę.
Pastaba. Aktyvus suinteresuotų šalių įsitraukimas jau nuo pradinio GA įrengimo projekto įgyvendinimo etapo yra ypač naudingas projekto vykdytojams, siekiant nuo pradžios užsitikrinti priimamų sprendimų sklaidą ir galimybę juos derinti bei efektyviai valdyti projektą. |
|
10. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai ir priemonės poveikio matavimas |
|
|||||
| NPP vertinamuoju 10 metų laikotarpiu numatyta vykdyti GA tyrimų etapo, kuris pagal labiau pažengusių šalių GA programas truks apie trisdešimt metų, pradines stadijas/veiklas. Dėl tokio GA įrengimo projekto ilgalaikiškumo įgyvendinant NPP uždavinį pokyčiui įvertinti siūlomas taikyti rodiklis „Giluminio atliekyno vietos parinkimo tyrimų programos įvykdymo dalis“.
GA tyrimų etapą numatoma vykdyti nuo 2020 m. iki 2047 m.
Pradinė rodiklio reikšmė (2020 m.) nustatoma 3 % (patvirtintas GA projekto valdymo planas).
Galutinę „Giluminio atliekyno vietos parinkimo tyrimų programos įvykdymo dalis“ rodiklio 100 % reikšmę planuojama pasiekti 2047 metais, atlikus visus būtinus geologinius, mokslinius, atliekyno vystymo tyrimus ir patvirtinus GA vietą.
Atitinkamai rodiklių reikšmės per NPP laikotarpį nustatomos proporcingai vertinimo terminui. Numatomi tokie priemonės įgyvendinimo stebėsenai priskirto rezultato rodiklio reikšmės: |
|
|||||
| Rodiklio kodas |
Rodiklio pavadinimas ir tipas |
Matavimo vienetas |
Finansavimo šaltinis (-iai) |
Pradinė rodiklio reikšmė (metai) |
Siektinos reikšmės |
|
| Tarpinė reikšmė 2025 m. |
Galutinė reikšmė |
|||||
| R-03-010-06-09-05-08 |
GA vietos parinkimo tyrimų programos įvykdymo dalis |
% |
Valstybės biudžeto lėšos |
3% (2020 m.) |
15 % |
30 % (2030 m.) |
|
11. Priemonės veiklų finansavimo formos ir finansavimo šaltiniai |
|||||
| Preliminariais vertinimais, pagal labiau pažengusių šalių giluminių atliekynų programas GA planavimas, administravimas, vietų parinkimas, tyrimai, vietos patvirtinimas, atliekyno projektavimas ir statyba bendrai truktų apie 50 metų ir kainuotų, priklausomai nuo faktinių aplinkybių (vieta, koncepcija, įrengimo sąlygos ir pan.) ~ 2 500 mln. eurų (2004 metų kainomis).
Priemonei įgyvendinti 2021–2030 m. planuojamas 8,309 tūkst. eurų poreikis.
Taip pat 2020-04-24 VĮ Ignalinos atominė elektrinė, vadovaudamasi Centrinės projektų valdymo agentūros siūlymu teikti tiesioginio finansavimo projekto paraišką pagal programą „Aplinkosauga, energetika ir klimato kaita“, pateikė paraišką projekto „Radioaktyvių atliekų tvarkymo saugumo didinimas Ignalinos atominėje elektrinėje“ finansavimui. Sudėtinė projekto dalis yra GA įrengimo projekto pradinio etapo 5 veiklos. 2020-06-12 Centrinei projektų valdymo agentūrai pavirtinus paraišką ir skyrus finansavimą visam projektui, GA projekto veikloms buvo skirta 1 489 tūkst. eurų iš Norvegijos finansinio mechanizmo programos. GA įrengimo projektas pagal savo specifiką ir turinį negeneruoja grynųjų pajamų, todėl planuojamos finansuoti veiklos neturi galimybės būti finansiškai gyvybingomis. |
|||||
| Finansavimo apimtis ir šaltiniai |
Lėšų poreikis (tūkst. eurų) |
|
|||
| 2021 |
2022 |
2023 |
Iš viso |
|
|
| 1.1. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
254 055 |
1 851 180 |
2 105 235 |
|
| IŠ VISO: |
0 |
254 055 |
1 851 180 |
2 105 235 |
|
IV SKYRIUS
PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMO VEIKLŲ SUVESTINĖ
|
Veikla |
Veiklos (projekto) tipas[5] |
Galimi pareiš-kėjai |
Projektų atrankos būdas |
Valstybei svarbus ar (ir) Vyriausybės prioritetinis projektas (įrašomas požymis: VS, VP) |
Prisideda- ma prie HP (Taip / Ne) |
Valstybės pagalba (Taip / Ne) |
Finan-savimo forma[6] |
Finan-savimo suma (tūkst. eurų) |
Finan-savimo šaltinis (-iai) |
Įgyven-dinimo pradžia (metai, ketv.) |
Rodiklis |
Siektina rodiklio reikšmė |
Adminis-truojančioji institucija |
Dalyvau-janti ministerija |
| 1. Patvirtinti optimizuotą GA įrengimo projekto finansavimo modelį pagal finansavimo šaltinius: |
R |
Energetikos ministerija |
netaikoma |
|
Ne |
Ne |
- |
- |
- |
2023, I ketv. |
|
|
Energetikos ministerija |
Finansų ministerija |
| 1.1. Atlikti detalų galimybių optimizuoti GA įrengimo projekto finansavimo šaltinius įvertinimą ; |
|
Energetikos ministerija |
netaikoma |
|
Ne |
Ne |
- |
- |
- |
2023, I ketv. |
|
|
Energetikos ministerija |
Finansų ministerija |
| 1.2. Reikalingų Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimų inicijavimas. |
|
Energetikos ministerija |
netaikoma |
|
Ne |
Ne |
- |
- |
- |
2025, I ketv. |
|
|
Energetikos ministerija |
Finansų ministerija |
| 2. Investicijos į žinias ir žmogiškuosius išteklius – asignavimų skyrimas institucijoms, įtrauktoms į GA projekto įgyvendinimą/administravimą/priežiūrą. |
I |
Ignalinos AE |
netaikoma |
|
Ne |
Ne |
NS |
1 650 |
VB, NFM |
2022, III ketv. |
|
|
Energetikos ministerija |
|
| 3. Paslaugų pirkimas – konceptualaus planavimo paslaugos, analizės, vertinimai, reikalingi geologiniai/moksliniai tyrimai ir potencialai tinkamų (pagal atrankos kriterijus) teritorijų įvertinimas. |
I |
Ignalinos AE |
netaikoma |
|
Ne |
Ne |
NS |
6 241 |
VB, NFM |
2022 III ketv. |
|
|
Ignalinos AE |
Energetikos ministerija |
| 4. GA projekto viešinimo kampanija/ programa: |
K |
Ignalinos AE |
netaikoma |
|
Ne |
Ne |
NS |
418 |
VB |
2021, I ketv. |
|
|
Ignalinos AE |
Energetikos ministerija |
| 4.1. GA projekto viešinimo planas; |
|
Ignalinos AE |
netaikoma |
|
Ne |
Ne |
NS |
- |
VB |
2021, III ketv. |
|
|
Ignalinos AE |
Energetikos ministerija |
| 4.2. GA projekto viešinimo kampanija. |
|
Ignalinos AE |
netaikoma |
|
Ne |
Ne |
NS |
418 |
VB |
2021, III ketv. |
|
|
Ignalinos AE |
Energetikos ministerija |
| 5. Bendradarbiavimo memorandumai/sutartys su Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos aplinkos apsaugos NVO. |
K |
Ignalinos AE |
netaikoma |
|
Ne |
Ne |
NS |
n.d. |
- |
2022, IV ketv. |
|
|
Ignalinos AE |
Energetikos ministerija |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1-100
2 priedas
Lėšų, reikalingų branduolinių energetikos objektų eksploatavimui nutraukti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, poreikio
2021–2038 metams sąrašas
Lėšos, kurios skiriamos per kitų ministerijų strateginius veiklos planus, yra nurodytos tik informaciniais tikslais.
| Priemonės |
Finansavimo šaltiniai |
Lėšų poreikis (tūkst. eurų) |
||||||
| 2021 |
2022 |
2023 |
2024 |
2025–2030 |
2021–2030 |
2031–2038 |
||
| 1. Išmontuoti branduolinės energetikos objektus |
1. 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa |
13 099 |
41 552 |
59 083 |
51 730 |
441 761 |
607 225 |
631 833 |
| 1.1. Ignalinos programos lėšos |
6 098 |
30 523 |
45 092 |
47 641 |
||||
| 1.1.1. Europos Sąjungos skiriamos lėšos Ignalinos programai |
0 |
24 861 |
39 568 |
33 603 |
||||
| 1.1.2. Lietuvos Respublikos skiriamos bendrojo finansavimo lėšos Ignalinos programai |
6 098 |
5 662 |
5 525 |
14 038 |
||||
| 1.2. Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.3. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.4. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
7 001 |
11 029 |
13 991 |
4 089 |
||||
| 2. Kitos lėšos, numatomos Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo sričių atitinkamų metų strateginiame veiklos plane |
41 784 |
19 022 |
3 903 |
3 825 |
2 690 |
71 223 |
||
| 2.1. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.2. Norvegijos finansinio mechanizmo programos lėšos |
133 |
238 |
170 |
41 |
||||
| 2.3. Rezervinis (stabilizavimo) fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.4. Europos Sąjungos skiriamos lėšos Ignalinos programai |
36 394 |
14 354 |
3 014 |
3 784 |
||||
| 2.5. Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas |
2 946 |
679 |
0 |
0 |
||||
| 2.6 Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimui nutraukti |
2 310 |
3 750 |
719 |
0 |
||||
| 3. Lėšos, numatomos kitų ministerijų strateginiuose veiklos planuose |
5 969 |
5 969 |
5 969 |
10 565 |
74 519 |
102 991 |
137 218 |
|
| 3.1. Valstybės biudžeto lėšos |
5 969 |
5 969 |
5 969 |
10 565 |
||||
| 4. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2. Atlikti radioaktyviųjų atliekų pradinį apdorojimą |
1. 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa |
1 471 |
8 128 |
10 757 |
11 408 |
68 958 |
100 722 |
70 972 |
| 1.1. Ignalinos programos lėšos |
937 |
7 593 |
10 422 |
11 043 |
0 |
|||
| 1.1.1. Europos Sąjungos skiriamos lėšos Ignalinos programai |
0 |
5 986 |
8 849 |
9 437 |
||||
| 1.1.2. Lietuvos Respublikos skiriamos bendrojo finansavimo lėšos Ignalinos programai |
937 |
1 607 |
1 573 |
1 606 |
||||
| 1.2. Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.3. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.4. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
534 |
535 |
335 |
365 |
||||
| 2. Kitos lėšos, numatomos Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo sričių atitinkamų metų strateginiame veiklos plane |
5 743 |
1 890 |
0 |
0 |
0 |
7 633 |
||
| 2.1. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.2. Norvegijos finansinio mechanizmo programos lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.3. Rezervinis (stabilizavimo) fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.4. Europos Sąjungos skiriamos lėšos Ignalinos programai |
5 743 |
1 890 |
0 |
0 |
0 |
|||
| 2.5. Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.6 Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimui nutraukti |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 3. Lėšos, numatomos kitų ministerijų strateginiuose veiklos planuose |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 3.1. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 4. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 3. Vykdyti radioaktyviųjų atliekų pagrindinį ir galutinį apdorojimą ir užtikrinti visų radioaktyviųjų atliekų saugojimą |
1. 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa |
1 462 |
3 966 |
6 682 |
6 988 |
116 054 |
135 151 |
128 214 |
| 1.1. Ignalinos programos lėšos |
974 |
3 682 |
6 528 |
6 815 |
0 |
|||
| 1.1.1. Europos Sąjungos skiriamos lėšos Ignalinos programai |
0 |
2 628 |
5 472 |
5 717 |
0 |
|||
| 1.1.2. Lietuvos Respublikos skiriamos bendrojo finansavimo lėšos Ignalinos programai |
974 |
1 054 |
1 056 |
1 099 |
0 |
|||
| 1.2. Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.3. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.4. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
488 |
284 |
154 |
172 |
||||
| 2. Kitos lėšos, numatomos Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo sričių atitinkamų metų strateginiame veiklos plane |
7 656 |
5 040 |
1 440 |
86 |
358 |
14 580 |
||
| 2.1. Valstybės biudžeto lėšos |
253 |
192 |
85 |
21 |
||||
| 2.2. Norvegijos finansinio mechanizmo programos lėšos |
563 |
60 |
0 |
0 |
||||
| 2.3. Rezervinis (stabilizavimo) fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.4. Europos Sąjungos skiriamos lėšos Ignalinos programai |
5 629 |
1 666 |
598 |
65 |
||||
| 2.5. Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas |
1 211 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.6. Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimui nutraukti |
0 |
3 122 |
757 |
0 |
||||
| 3. Lėšos, numatomos kitų ministerijų strateginiuose veiklos planuose |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 3.1. Valstybės biudžeto lėšos |
||||||||
| 4. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
||||||||
| 4. Galutinai sutvarkyti labai mažai, mažai ir vidutiniškai radioaktyvias atliekas |
1. 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa |
2 170 |
20 297 |
37 621 |
47 829 |
41 489 |
149 407 |
90 738 |
| 1.1. Ignalinos programos lėšos |
2 099 |
20 042 |
37 567 |
47 764 |
||||
| 1.1.1. Europos Sąjungos skiriamos lėšos Ignalinos programai |
1 868 |
19 788 |
37 323 |
47 462 |
||||
| 1.1.2. Lietuvos Respublikos skiriamos bendrojo finansavimo lėšos Ignalinos programai |
231 |
254 |
244 |
301 |
||||
| 1.2. Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.3. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.4. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
71 |
255 |
54 |
66 |
||||
| 2. Kitos lėšos, numatomos Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo sričių atitinkamų metų strateginiame veiklos plane |
2 738 |
2 504 |
597 |
122 |
0 |
5 961 |
||
| 2.1. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.2. Norvegijos finansinio mechanizmo programos lėšos |
60 |
157 |
74 |
122 |
||||
| 2.3. Rezervinis (stabilizavimo) fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.4. Europos Sąjungos skiriamos lėšos Ignalinos programai |
2 677 |
213 |
0 |
0 |
||||
| 2.5. Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2.6. Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimui nutraukti |
0 |
2 134 |
523 |
0 |
||||
| 3. Lėšos, numatomos kitų ministerijų strateginiuose veiklos planuose |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
| 3.1. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 4. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
71 |
255 |
54 |
66 |
||||
| 5. Galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas |
1. 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa |
0 |
254 |
1 851 |
1 206 |
4 997 |
8 309 |
102 800 |
| 1.1. Ignalinos programos lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.1.1. Europos Sąjungos skiriamos lėšos Ignalinos programai |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.1.2. Lietuvos Respublikos skiriamos bendrojo finansavimo lėšos Ignalinos programai |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.3. Tarptautinis Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.4. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
254 |
1 851 |
1 206 |
||||
| 1.5. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2. Kitos lėšos, numatomos Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo sričių atitinkamų metų strateginiame veiklos plane |
447 |
670 |
194 |
58 |
0 |
1 368 |
||
| 2.1. Valstybės biudžeto lėšos |
279 |
275 |
0 |
0 |
||||
| 2.2. Norvegijos finansinio mechanizmo programos lėšos |
168 |
394 |
194 |
58 |
||||
| 2.3. Rezervinis (stabilizavimo) fondas |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 3. Lėšos, numatomos kitų ministerijų strateginiuose veiklos planuose |
419 |
388 |
191 |
177 |
4 014 |
5 188 |
||
| 3.1. Valstybės biudžeto lėšos |
419 |
388 |
191 |
177 |
||||
| 4. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
||||||||
| 6. Sukurti smulkiųjų radioaktyviųjų atliekų darytojų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo po 2038 metų modelį |
1. 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa |
0 |
0 |
0 |
0 |
161 |
161 |
241 |
| 1.1. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 1.2. VĮ Ignalinos atominės elektrinės nuosavos lėšos |
0 |
0 |
0 |
0 |
||||
| 2. Kitos lėšos, numatomos Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo sričių atitinkamų metų strateginiame veiklos plane |
0 |
50 |
2 |
0 |
0 |
52 |
||
| 2.1. Valstybės biudžeto lėšos |
0 |
50 |
2 |
0 |
||||
| 1. Lėšos, numatytos 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje |
18 201 |
74 198 |
115 993 |
119 162 |
673 420 |
1 000 974 |
921 997 |
|
| 2. Lėšos, skiriamos per Strateginį Energetikos ministerijos veiklos planą |
58 368 |
29 176 |
6 136 |
4 091 |
3 048 |
100 818 |
0 |
|
| 3. Lėšos, skiriamos per kitų ministerijų strateginius veiklos planus |
6 388 |
6 357 |
6160 |
10 742 |
78 533 |
108 179 |
137 218 |
|
| Iš viso |
82 957 |
109 731 |
128 288 |
133 994 |
755 001 |
1 209 971 |
1 059 215 |
|