LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2022 M. BIRŽELIO 8 D. ĮSAKYMO NR. A1-393 „DĖL 2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09-004-02-05-01 „GERINTI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ, DIDINTI SOCIALINĖS PARAMOS VEIKSMINGUMĄ KRIZINIAIS ATVEJAIS ŠEIMOJE“ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. spalio 18 d. Nr. A1-686
Vilnius
Pakeičiu2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A1-393 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ aprašo patvirtinimo“:
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos
politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės
Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir
prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais
atvejais šeimoje“ aprašo
1 priedas
2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09‑004‑02‑05‑01 „GERINTI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ, DIDINTI SOCIALINĖS PARAMOS VEIKSMINGUMĄ KRIZINIAIS ATVEJAIS ŠEIMOJE“ 8 VEIKLOS „KOMPLEKSINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMAI TEIKIMAS SOSTINĖS REGIONE“ IR 9 VEIKLOS „KOMPLEKSINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMAI TEIKIMAS VIDURIO IR VAKARŲ LIETUVOS REGIONE“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS IR JŲ RODIKLIAI
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ 8 veiklos „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Sostinės regione“ ir 9 veiklos „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – Finansavimo sąlygų aprašas) nustatomos projekto, planuojamo finansuoti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos Lietuvai (toliau – ESIP) lėšomis pagal 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ apraše nurodytą 8 veiklą „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Sostinės regione“ ir 9 veiklą „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“, (toliau – projektas) finansavimo sąlygos.
1. VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS |
||||||||||||
Veiklos ar poveiklės pavadinimas |
Finansavimo šaltinis |
Prioritetas ar komponentas |
Uždavinys ar priemonė |
Veikla ar papriemonė |
Intervencinės priemonės kodas |
Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė |
Paramos formos kodas |
Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai) |
Ekonominės veiklos kodas (-ai) |
„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai |
Lyčių lygybės matmens kodas |
Nepanaudotos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos (Taip / Ne) |
1.1. 8 veikla „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Sostinės regione“ |
ESIP lėšos |
4 |
4.8 |
4.8.2. Vystyti kompleksines paslaugas šeimoms |
158 |
Sostinės regionas (Vilniaus apskritis) |
01 – dotacija |
33 – nesiorientuojama į teritoriškumą |
23 – socialinis darbas, bendruomenės, socialinės ir asmeninės paslaugos |
09 – netaikoma |
02 – lyčių aspekto integravimas |
– |
1.2. 9 veikla „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ |
ESIP lėšos |
4 |
4.8 |
4.8.2. Vystyti kompleksines paslaugas šeimoms |
158 |
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas (visos apskritys, išskyrus Vilniaus apskritį) |
01 – dotacija |
33 – nesiorientuojama į teritoriškumą |
23 – socialinis darbas, bendruomenės, socialinės ir asmeninės paslaugos |
09 – netaikoma |
02 – lyčių aspekto integravimas |
– |
Pastabos:
1. Lentelės trečiajame stulpelyje nurodomas ESIP prioriteto, prie kurio prisidedama pažangos priemonės veikla ar poveikle, numeris.
2. Lentelės ketvirtajame stulpelyje nurodomas ESIP uždavinio, prie kurio prisidedama pažangos priemonės veikla ar poveikle, numeris.
3. Lentelės penktajame stulpelyje nurodomas ESIP veiklos, prie kurios prisidedama pažangos priemonės veikla ar poveikle, numeris ir pavadinimas.
4. Lentelės šeštajame stulpelyje nurodomas intervencinės priemonės kodas pagal 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 1 priedo 1 lentelę.
5. Lentelės tryliktajame stulpelyje sąvoka „Nepanaudotos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, (toliau – Taisyklės) 721 punkte.
2. Veiklos ar poveiklės rodikliai |
|||
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio kodas |
Matavimo vienetai |
Siektina reikšmė ir pasiekimo data |
2.1. 8 veikla „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Sostinės regione“ |
|||
2.1.1. Asmenys, gavę kompleksines paslaugas šeimai |
P-09-004-02-05-01-06 (P.S.2.1515) |
Asmenys |
11 545 (2029 m.) |
2.1.2. Asmenų, kurie teigia, kad kompleksinės paslaugos šeimai padarė teigiamą poveikį, dalis |
R-09-004-02-05-01-01 (R.S.2.3519) |
Procentai |
75 (2029 m.) |
2.2. 9 veikla „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ |
|||
2.2.1. Asmenys, gavę kompleksines paslaugas šeimai |
P-09-004-02-05-01-06 (P.S.2.1515) |
Asmenys |
63 478 (2029 m.) |
2.2.2. Asmenų, kurie teigia, kad kompleksinės paslaugos šeimai padarė teigiamą poveikį, dalis |
R-09-004-02-05-01-01 (R.S.2.3519) |
Procentai |
75 (2029 m.) |
Pastaba. Projekto įgyvendinimo plane (toliau – PĮP) naudojamas lentelės antrajame stulpelyje „Rodiklio kodas“ skliausteliuose nurodytas kodas.
3. Ministerijos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės |
Siektini stebėsenos rodikliai skaičiuojami pagal 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ 8 veiklos „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Sostinės regione“ ir 9 veiklos „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ stebėsenos rodiklių aprašymo korteles, pateiktas Finansavimo sąlygų aprašo 1 priede. |
II SKYRIUS
SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI
4. Taikomi teisės aktai ir, jei taikoma, Finansavimo sąlygų apraše vartojamos sąvokos |
Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant PĮP, priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, sudarant projekto sutartį ir įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal Finansavimo sąlygų aprašą: 4.1. Bendrieji teisės aktai: 4.1.1. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); 4.1.2. Reglamentas (ES) 2021/1060; 4.1.3. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF + ) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013; 4.1.4. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo 4.1.5. Taisyklės; 4.1.6. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės). 4.2. Specialieji teisės aktai: 4.2.1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas; 4.2.2. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas; 4.2.3. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“; 4.2.4. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos stiprinimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 930 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos patvirtinimo“; 4.2.5. Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, (toliau – Socialinių paslaugų katalogas); 4.2.6. Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-776 „Dėl Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Prevencinių paslaugų tvarkos aprašas). |
5. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams |
5.1. Reikalavimai projektams |
5.1.1. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą finansuojamos veiklos: 5.1.1.1. kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Sostinės regione (detalūs reikalavimai nustatyti Socialinių paslaugų katalogo 7 punkto lentelės 7.2 papunktyje); 5.1.1.2. kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (detalūs reikalavimai nustatyti Socialinių paslaugų katalogo 7 punkto lentelės 7.2 papunktyje). 5.1.2. Šios lentelės 5.1.1 papunktyje nurodytos veiklos vykdomos įgyvendinant vieną projektą. Projekto veikla priskiriama vienam iš regionų, neatsižvelgiant į tai, kurio regiono tikslinei grupei skirta projekto veikla. 5.1.3. Projektui teikiamo finansavimo forma – dotacija. 5.1.4. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą finansuojamas projektas turi būti įgyvendinamas ne vėliau nei iki 2029 m. liepos 31 d. 5.1.5. Projektui įgyvendinti skiriama iki 47 782 769 (keturiasdešimt septynių milijonų septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt devynių) eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir iki 12 235 291 (dvylikos milijonų dviejų šimtų trisdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt vieno) euro bendrojo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, iš jų: 5.1.5.1. iki 4 617 974 (keturių milijonų šešių šimtų septyniolikos tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt keturių) eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir 4 617 974 (keturių milijonų šešių šimtų septyniolikos tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt keturių) eurų bendrojo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skiriama šios lentelės 5.1.1.1 papunktyje nurodytai veiklai finansuoti; 5.1.5.2. iki 43 164 795 (keturiasdešimt trijų milijonų vieno šimto šešiasdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt penkių) eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir iki 7 617 317 (septynių milijonų šešių šimtų septyniolikos tūkstančių trijų šimtų septyniolikos) eurų bendrojo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skiriama šios lentelės 5.1.1.2 papunktyje nurodytai veiklai finansuoti. 5.1.6. Projektu turi būti siekiama visų Finansavimo sąlygų aprašo 2 punkto lentelėje „Veiklos ar poveiklės rodikliai“ nurodytų stebėsenos rodiklių, tačiau į projekto sutartį įtraukiamas tik šios lentelės 2.1.1 ir 2.2.1 papunktyje nurodytas stebėsenos rodiklis „Asmenys, gavę kompleksines paslaugas šeimai“. 5.1.7. Projektas turi atitikti bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede. 5.1.8. Projekto matomumo ir informavimo apie projektą veiksmai atliekami vadovaujantis Projekto administravimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis. 5.1.9. Projektas įgyvendinamas pagal projekto sutartyje, Finansavimo sąlygų apraše, Projekto administravimo ir finansavimo taisyklių, Prevencinių paslaugų tvarkos apraše ir Socialinių paslaugų katalogo 7 punkto lentelės 7.2 papunktyje nustatytus reikalavimus. 5.1.10. Kartu su PĮP pareiškėjas administruojančiajai institucijai – viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA) – turi pateikti: 5.1.10.1. šios lentelės 5.3 papunktyje nurodytų partnerių, apie kuriuos informacija teikiama kartu su PĮP, atrinkimo ir (ar) paskyrimo faktą įrodančius dokumentus; 5.1.10.2. iki PĮP pateikimo sudarytas šios lentelės 5.2.2 papunktyje numatytas jungtinės veiklos ar partnerystės sutartis; 5.1.11. šios lentelės 11.2 papunktyje nustatytus reikalavimus atitinkančių parterių, apie kuriuos informacija teikiama kartu su PĮP, Vienos įmonės deklaraciją pagal Reglamentą (ES) 2023/2831, kurios forma paskelbta Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Dokumentai“, ieškant „viena įmonė“ deklaracijos formos, jei projektui teikiama de minimis pagalba; 5.1.12. dokumentus, kuriais remiantis apskaičiuotos planuojamos darbo užmokesčio ir atlygio fiziniams asmenims išlaidos, patirtos teikiant kompleksines paslaugas šeimai (pvz., projekto vykdytojo, partnerio darbuotojų, einančių atitinkamų kategorijų pareigas, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus), jei šioms išlaidoms netaikomos šios lentelės 16.8 papunkčio nuostatos. |
5.2. Reikalavimai pareiškėjams |
5.2.1. Galimas pareiškėjas – Europos socialinio fondo agentūra. 5.2.2. Pareiškėjas su partneriais sudaro jungtinės veiklos ar partnerystės sutartį (-is), kurioje (-iose) turi būti nustatytos sutarties šalių teisės, pareigos ir atsakomybės įgyvendinant projektą. |
5.3. Reikalavimai partneriams |
Galimi partneriai: 5.3.1. savivaldybių administracijos; 5.3.2. bendruomeninių šeimos namų funkcijas vykdantys juridiniai asmenys, atrinkti ir (ar) paskirti Prevencinių paslaugų tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta tvarka; 5.3.3. kompleksines paslaugas šeimai teikiantys juridiniai asmenys, atrinkti ir (ar) paskirti Prevencinių paslaugų tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta tvarka. |
6. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams |
6.1. Reikalavimai jungtinio projekto projektams |
Netaikoma. |
6.2. Reikalavimai jungtinio projekto projektų pareiškėjams |
Netaikoma. |
7. Projekto tikslinės grupės |
Tinkama projekto tikslinė grupė – asmenys ir šeimos, kaip nurodyta Socialinių paslaugų katalogo 7 punkto lentelės 7.2 papunktyje, turintys teisę gauti kompleksines paslaugas šeimai. |
8. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) reikalavimai |
8.1. Įgyvendinant projektą negali būti numatyta apribojimų, turėsiančių neigiamą poveikį įgyvendinant lygių galimybių bei nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios ar kitais pagrindais principus, taip pat užtikrinant prieinamumo visiems reikalavimo laikymąsi. 8.2. Projektu turi būti prisidedama prie darnaus vystymosi (socialinėje srityje) principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo – padėti asmenims (šeimoms), patiriantiems (-čioms) sunkumų, ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir ateityje išvengti galimų didesnių socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos (atskirties). 8.3. Projektu turi būti prisidedama prie moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo skatinant projekto veiklose aktyviau dalyvauti vyrus. 8.4. Įgyvendinant projektą turi būti užtikrintas lygių galimybių principo įgyvendinimas, t. y. projekto veiklos ir rezultatai turi būti prieinami visiems projekto dalyviams, taip pat ir individualių pagalbos poreikių (pvz.: judėjimo, klausos) turintiems asmenims. 8.5. Įvertinus ESIP 4.8 uždaviniui įgyvendinti numatytų veiksmų (veiklų) poveikį šešiems aplinkos veiksniams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje, nustatyta, kad kompleksinės paslaugos šeimai pagal planuojamų įgyvendinti veiklų pobūdį neturės jokio numatomo poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams arba numatomas jų poveikis bus nereikšmingas, t. y. nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiksmai (veiklos) atitinka principą „nedaroma reikšminga žala“. Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimai pateikiami 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše (Finansavimo sąlygų aprašo 2 priedas). |
9. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai |
9.1. Įgyvendinant projektą turi būti laikomasi Chartijoje nustatytų teisių ir principų, iš kurių svarbiausi: nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, žmonių teisė gyventi oriai, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, asmens duomenų apsauga, tinkamos ir teisingos darbo sąlygos, saviraiškos ir informacijos laisvė: 9.1.1. draudžiama bet kokia diskriminacija, pvz., dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos; 9.1.2. užtikrinama lyčių lygybė, vienodas požiūris ir lygios galimybės, nediskriminavimas ir neįgaliųjų teisės pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; 9.1.3. užtikrinama asmens duomenų apsauga. Asmens duomenys turi būti tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik teisės aktų nustatytais teisėtais pagrindais. Įgyvendinant projektą turi būti užtikrinta asmens teisė susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis, teisė reikalauti, kad duomenų valdytojas nedelsdamas ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis, ir kitos Reglamente (ES) 2016/679 numatytos duomenų subjekto teisės; 9.2. Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad Europos Sąjungos fondais būtų naudojamasi laikantis Chartijos nuostatų, jei jos yra taikytinos, įskaitant atvejus, kai nutraukiami mokėjimų terminai, sustabdomi mokėjimai ir atliekamos finansinės pataisos, taip pat kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį taikoma pažeidimo tyrimo procedūra. |
10. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai |
Netaikoma. |
11. Reikalavimai valstybės pagalbai (kurie nėra nurodyti kituose Finansavimo sąlygų aprašo punktuose) |
11.1. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą de minimis pagalba teikiama vadovaujantis Reglamentu (ES) 2023/2831. 11.2. De minimis pagalbos gavėjas – partnerio organizacija, kuri vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurios veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje, jei: 11.2.1. jos darbuotojai dalyvauja veiklose, skirtose darbuotojų kompetencijoms ir (ar) kvalifikacijai ugdyti; 11.2.2. ji planuoja iš projekto finansavimo lėšų įsigyti įrangos, įrenginių ar kito turto projekto veikloms vykdyti. 11.3. Bendra vienai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma negali viršyti 300 000 (trijų šimtų tūkstančių) eurų per bet kurį trejų metų laikotarpį. 11.4. Prašomos skirti de minimis pagalbos sumos teisėtumas turi būti įrodomas remiantis PĮP, projekto sutartyje ir Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre (toliau – Suteiktos valstybės pagalbos registras) pateiktais duomenimis. 11.5. CPVA, kartu su PĮP arba projekto sutarties keitimu gavusi šios lentelės 5.1.11 papunktyje nurodytą informaciją, įvertina: 11.5.1. de minimis pagalbos gavėjo atitiktį Reglamento (ES) 2023/2831 nustatytiems reikalavimams, užpildydama Pavyzdinį atitikties de minimis pagalbos taisyklėms (Komisijos reglamentui (ES) 2023/2831) patikros lapą (projekto lygmuo), paskelbtą interneto svetainėje https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/pavyzdinio-atitikties-de-minimis-pagalbos-taisyklems-komisijos-reglamentui-es-2023-2831-patikros-lapo-forma-projekto-lygmuo; 11.5.2. de minimis pagalbos gavėjo sąsajas pagal Reglamente (ES) 2023/2831 nustatytą vienos įmonės sąvoką; 11.5.3. ar nebus peržengtos de minimis pagalbos suteikimo ribos, nustatytos šios lentelės 11.3 papunktyje. 11.6. CPVA, atlikusi šios lentelės 11.5 papunktyje nurodytą įvertinimą, priima sprendimą dėl de minimis pagalbos priskyrimo konkretiems de minimis pagalbos gavėjams ir raštu arba elektroniniu paštu apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją (projekto vykdytoją), pateikdama sprendimo kopiją. 11.7. Pareiškėjas (projekto vykdytojas), vadovaudamasis šios lentelės 11.6 papunktyje nurodytu sprendimu ir Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatai) Suteiktos valstybės pagalbos registre registruoja duomenis apie suteiktą nereikšmingą (de minimis) pagalbą. De minimis pagalbos dydis diskontuojamas vadovaujantis Reglamento (ES) 2023/2831 3 straipsnio 6 dalimi. 11.8. Pareiškėjas (projekto vykdytojas), pasirašęs projekto sutartį arba susitarimą dėl projekto sutarties pakeitimo, raštu arba elektroniniu paštu informuoja de minimis pagalbos gavėjus apie priimtą sprendimą suteikti de minimis pagalbą, nurodydamas de minimis pagalbos dydį bei pobūdį, pateikdamas aiškią nuorodą į Reglamentą (ES) 2023/2831. 11.9. Jeigu teisės aktas ar kitas sprendimas, kurio pagrindu suteikta de minimis pagalba, pripažįstamas netekusiu galios, nesuteikta de minimis pagalba išregistruojama iš Suteiktos valstybės pagalbos registro Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatuose nustatyta tvarka. 11.10. Paaiškėjus, kad projekto vykdytojui buvo suteikta neteisėta arba nesuderinama pagalba, projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad ši pagalba bus grąžinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“. |
12. Projektų atrankos kriterijai |
Netaikoma. |
13. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai (pildoma tik jungtiniam projektui) |
Netaikoma. |
14. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas |
Netaikoma. |
15. Kiti reikalavimai |
15.1. Projekto vykdytojas privalo surengti komunikacinį renginį ar organizuoti komunikacinę veiklą, įtraukdamas Europos Komisiją ir vadovaujančią instituciją – Lietuvos Respublikos finansų ministeriją. 15.2. Projekto vykdytojas, vykdydamas šios lentelės 5.1.1 papunktyje nurodytas remiamas veiklas ir siekdamas įsitikinti, kad projekto dalyvis priklauso projekto tikslinei grupei, turi teisę gauti šio projekto dalyvio asmens duomenis (vardą (-us), pavardę (-es), gimimo datą) esančius registruose, valstybės ir kitose informacinėse sistemose. Kreipiantis dėl asmens duomenų pateikimo, nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data, duomenų gavimo teisinis pagrindas, panaudojimo tikslas, prašomų pateikti duomenų apimtis ir duomenų pateikimo būdas arba duomenys teikiami duomenų teikimo sutarčių nustatyta tvarka. |
III SKYRIUS
IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI
16. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai |
16.1. Projekto išlaidos turi atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VII skyriuje išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus. 16.2. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą netinkamos finansuoti projekto išlaidos: 16.2.1. transporto priemonių pirkimo ir išperkamosios nuomos išlaidos; 16.2.2. bendruomeninių šeimos namų veiklos išlaidos. 16.3. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą kryžminis finansavimas netaikomas. 16.4. Šios lentelės 5.3.3 papunktyje nurodytų projekto partnerių patirtos išlaidos kompleksinėms paslaugoms šeimai teikti, pateikus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, yra tinkamos finansuoti nuo 2023 m. sausio 1 d. 16.5. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis – iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 16.6. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) savo iniciatyva savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo. 16.7. Projekto išlaidos, kurias numatyta apmokėti taikant supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, apmokamos atsižvelgiant į projekto sutartyje nustatytus fiksuotuosius įkainius ir projekto vykdytojo pateiktus dokumentus, kuriais remiantis įrodomas pasiektas rezultatas. Dokumentai, kuriuos reikia pateikti, įrodant pagal fiksuotuosius įkainius apmokamas išlaidas, nurodomi projekto sutartyje. 16.8. Patvirtintas kompleksinių paslaugų šeimai fiksuotasis vieneto įkainis bus taikomas apskaičiuojant ir apmokant projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidas, patirtas teikiant kompleksines paslaugas šeimai. Jei supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nenustatyti ESIP, PĮP planuojamos išlaidos gali būti grindžiamos supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiais, jei jie nurodyti Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registre, skelbiamame ESFA interneto svetainės www.esf.lt skiltyje „Veiklos sritys“, ieškant „Metodinės pagalbos centras“ (toliau – Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registras). 16.9. Projektui taikomas projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis nustatomas projekto sutartyje. 16.10. Šios lentelės 17 punkte nurodyti projekto veikloms ir (ar) išlaidoms apmokėti taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai taikomi išlaidoms, patirtoms nuo 2023 m. sausio 1 d., jei šios išlaidos nebuvo deklaruotos kaip faktiškai patirtos išlaidos. Jei šios išlaidos buvo deklaruotos kaip faktiškai patirtos išlaidos, projekto veikloms ir (ar) išlaidoms apmokėti taikomų supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių taikymo laikotarpis nustatomas projekto sutartyje, užtikrinant, kad bus išvengta dvigubo finansavimo. |
IV SKYRIUS
SUPAPRASTINTAI APMOKAMŲ IŠLAIDŲ DYDŽIAI
17. Projekto veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai |
||||
Q Indeksuojama ☐ Neindeksuojama |
||||
Veiklos ir (ar) išlaidos, kurioms apmokėti taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai |
Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas |
Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio versija |
Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas |
Papildoma informacija |
17.1. Netiesioginės išlaidos ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą |
FN-03 |
01 |
40 proc. fiksuotoji norma |
– |
17.2. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio ir atlygio projektą vykdantiems fiziniams asmenims pagal paslaugų (civilines) sutartis, įskaitant autorines sutartis, išlaidos, patirtos teikiant kompleksines paslaugas šeimai |
FĮ-33-01 |
– |
Fiksuotasis vieneto įkainis už suteiktas vienos valandos kompleksines paslaugas šeimai |
|
FĮ-33-02 |
– |
Fiksuotasis vieneto įkainis už suteiktas vienos minutės kompleksines paslaugas šeimai |
– |
|
17.3. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų per mėnesį dalis, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką |
FN-05-01 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
FN-05-02 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
FN-05-03 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
FN-05-04 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
FN-05-05 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
FN-05-06 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
FN-05-07 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
Pastaba. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nurodyti Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registre, skelbiamame ESFA interneto svetainės www.esf.lt skiltyje „Veiklos sritys“, ieškant „Metodinės pagalbos centras“. |
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01
„Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą
kriziniais atvejais šeimoje“ 8 veiklos „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Sostinės regione“ ir 9
veiklos „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ projektų
finansavimo sąlygų aprašo
1 priedas
2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09‑004‑02‑05‑01 „GERINTI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ, DIDINTI SOCIALINĖS PARAMOS VEIKSMINGUMĄ KRIZINIAIS ATVEJAIS ŠEIMOJE“ 8 VEIKLOS „KOMPLEKSINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMAI TEIKIMAS SOSTINĖS REGIONE“ IR 9 VEIKLOS „KOMPLEKSINIŲ PASLAUGŲ ŠEIMAI TEIKIMAS VIDURIO IR VAKARŲ LIETUVOS REGIONE“ STEBĖSENOS RODIKLIŲ APRAŠYMO KORTELĖS
i SKYRIUS
Stebėsenos rodiklio
„ASMENYS, GAVĘ KOMPLEKSINES PASLAUGAS ŠEIMAI“ APRAŠYMO KORTELĖ
|
Elementai |
Kodai, pavadinimai ir aprašymas |
1. |
Stebėsenos rodiklio pavadinimas |
Asmenys, gavę kompleksines paslaugas šeimai |
2. |
Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai |
Asmenys |
3. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis |
Didėjimas |
4. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas |
Skaitinė reikšmė |
5. |
Stebėsenos rodiklio tipas |
Produkto rodiklis |
6. |
Stebėsenos rodiklio kodas |
P-09-004-02-05-01-06 |
7. |
Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas |
Netaikoma. |
8. |
Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys |
Rodiklis parodo, kiek asmenų gavo kompleksines paslaugas šeimai, kaip jos apibrėžtos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“. |
9. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas |
Automatiškai apskaičiuojamas |
10. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas |
Sumuojami asmenys, gavę kompleksines paslaugas šeimai. Tas pats asmuo, gaunantis skirtingas ar tęstines kompleksines paslaugas šeimai įgyvendinant tą patį projektą, skaičiuojamas vieną kartą. Dubliavimai šalinami projekto lygiu. |
11. |
Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai |
Pirminiai duomenų šaltiniai: dalyvių apklausos anketos (pagal Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcijos, kuriai pritarta tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“, 2024 m. balandžio 19 d. posėdžio protokolu Nr. 20, (toliau – Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcija) 1 priede pateiktą formą); mokymo (-ų) dalyvių sąrašai (pagal Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcijos 3 priede pateiktą formą) ar kiti asmens dalyvavimą projekte pagrindžiantys dokumentai (pagal atsakingo subjekto nustatytą formą); atitinkama informacija iš registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų. Projektui vykdyti reikalaujamų pirminių dokumentų sąrašą parengia ir su projekto vykdytoju suderina viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Antrinis duomenų šaltinis – projekto sutartyje nurodytos veiklos ataskaitos. |
12. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas |
Už rodiklio reikšmės pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas veiklos ataskaitas ir galutinę projekto ataskaitą projekto sutartyje nustatytais terminais. |
13. |
Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas |
Laikoma, kad asmuo gavo kompleksines paslaugas šeimai, kai jam suteikiama nors viena paslauga ir jis pirmą kartą įtraukiamas į projekto dalyvių sąrašą arba kitą jam lygiavertį dokumentą. Stebėsenos rodiklio reikšmė skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas. |
14. |
Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
15. |
Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris |
Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. +370 620 44 971 |
16. |
Kita svarbi informacija |
Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – P.S.2.1515. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis produkto rodiklis yra susijęs su specialiuoju rezultato rodikliu R.S.2.3519 „Asmenų, kurie teigia, kad kompleksinės paslaugos šeimai padarė teigiamą poveikį, dalis“. |
iI SKYRIUS
Stebėsenos rodiklio
„ASMENŲ, KURIE TEIGIA, KAD KOMPLEKSINĖS PASLAUGOS ŠEIMAI PADARĖ TEIGIAMĄ POVEIKĮ, DALIS“ APRAŠYMO KORTELĖ
|
Elementai |
Kodai, pavadinimai ir aprašymas |
1. |
Stebėsenos rodiklio pavadinimas |
Asmenų, kurie teigia, kad kompleksinės paslaugos šeimai padarė teigiamą poveikį, dalis |
2. |
Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai |
Procentai |
3. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis |
Didėjimas |
4. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas |
Skaitinė reikšmė |
5. |
Stebėsenos rodiklio tipas |
Rezultato rodiklis |
6. |
Stebėsenos rodiklio kodas |
R-09-004-02-05-01-01 |
7. |
Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas |
Netaikoma. |
8. |
Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys |
Rodiklis parodo, kokia dalis asmenų, gavusių (gaunančių) kompleksines paslaugas šeimai, kaip jos apibrėžtos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, palankiai vertina gautų paslaugų kokybę. |
9. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas |
Įvedamasis |
10. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas |
Rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) atlieka reprezentatyviąją apklausą, kurios metu asmenys, gavę (gaunantys) kompleksines paslaugas šeimai, įvertina, kad gautos kompleksinės paslaugos šeimai jiems padarė teigiamą poveikį. Atliekant apklausą naudojami projektų dalyvių duomenys (asmens vardas, pavardė, telefono ryšio numeris arba el. pašto adresas). CPVA apklausia tikslinių grupių asmenis, kurie davė sutikimą dalyvauti apklausoje telefonu arba elektroniniu paštu. |
11. |
Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai |
Pirminis duomenų šaltinis – projekto dalyvių apklausos rezultatų duomenys. Antrinis duomenų šaltinis – Europos Sąjungos investicijų administravimo informacine sistema. |
12. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas |
Rodiklio reikšmė skaičiuojama vieną kartą per kalendorinius metus ir pateikiama iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. |
13. |
Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas |
Laikoma, kad paslaugos gavėjui paslaugos padarė teigiamą poveikį, jeigu pagal CPVA taikomą kompleksinių paslaugų šeimai poveikio asmeniui tyrimo metodiką respondentas įvertino, kad gautos paslaugos jam padarė teigiamą poveikį. Rodiklio reikšmė skaičiuojama projekto veiklų įgyvendinimo metu ir prireikus – po projekto finansavimo pabaigos (kitas). |
14. |
Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
15. |
Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris |
Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. +370 620 44 971 |
16. |
Kita svarbi informacija |
Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – R.S.2.3519. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis rezultato rodiklis yra susijęs su specialiuoju produkto rodikliu P.S.2.1515 „Asmenys, gavę kompleksines paslaugas šeimai“. |
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos
politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės
Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir
prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais
atvejais šeimoje“ 8 veiklos „Kompleksinių paslaugų šeimai
teikimas Sostinės regione“ ir 9 veiklos „Kompleksinių paslaugų
šeimai teikimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ projektų
finansavimo sąlygų aprašo
2 priedas
2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09‑004‑02‑05‑01 „GERINTI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ, DIDINTI SOCIALINĖS PARAMOS VEIKSMINGUMĄ KRIZINIAIS ATVEJAIS ŠEIMOJE“ PROJEKTO ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS
Finansavimo šaltinis, kurio lėšomis finansuojamos 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ apraše nurodytos veiklos, kurioms nustatomos projektų finansavimo sąlygos, (toliau – projektas) (tinkamą variantą pažymėkite Q):
£ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)
Q Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESIP)
Aplinkos tikslai (pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088) |
Su Europos Komisija suderintas pagrindimas (remiantis priemonių (kai finansavimo šaltinis – EGADP) arba veiksmų (veiklų) (kai finansavimo šaltinis – ESIP) vertinimo anketomis, nurodoma tik ta vertinimo anketos dalis, kuri aktuali finansuotinai veiklai) (papildomai gali būti nurodomi nacionaliniai teisės aktai, kuriais įgyvendinami vertinimo anketose minimi Europos Sąjungos teisės aktai) |
Pagrindimo dokumentai (nurodomas dokumentas, kuris bus vertinamas siekiant įvertinti projekto atitiktį aplinkos tikslams, arba pateikiama šią atitiktį pagrindžianti informacija) |
1. Klimato kaitos švelninimas |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. nenumatoma, kad įgyvendinamas projektas turėtų kokį nors neigiamą poveikį žmonėms, gamtai ar turtui ar kad jį įgyvendinant išsiskirs daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. |
Netaikoma, nes finansavimas skiriamas kompleksinėms paslaugoms šeimai teikti ir taip padėti asmeniui (šeimai) ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, didinti socialinę įtrauktį. Kompleksinės paslaugos šeimai – paslaugos, nurodytos Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1‑93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, 7 punkto lentelės 7.2 papunktyje. |
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis yra nereikšmingas, t. y. nenumatoma, kad įgyvendinamas projektas darys neigiamą poveikį dabartiniam ir ateities klimatui arba žmonėms, gamtai ar turtui. |
Informacija pateikta šios lentelės 1 punkte. |
3. Taususis vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. įgyvendinamas projektas nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad jis atitinka tausiojo išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Įgyvendinant projektą nenumatoma kurti jokios infrastruktūros, kuri galėtų turėti poveikį tausiajam vandens ir jūrų išteklių naudojimui. Įgyvendinant projektą nenumatoma naudoti vandens ir jūrų išteklių. |
Informacija pateikta šios lentelės 1 punkte. |
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, nes vykdant veiklas nenumatoma kurti infrastruktūros, kuri galėtų daryti žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Nenumatoma, kad įgyvendinant projektą galėtų susidaryti atliekų. |
Informacija pateikta šios lentelės 1 punkte. |
5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. įgyvendinamas projektas nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad jis atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą. Įgyvendinant projektą nenumatoma kurti infrastruktūros, dėl kurios susidarytų oro, vandens ir dirvožemio tarša. |
Informacija pateikta šios lentelės 1 punkte. |
6. Biologinės įvairovės, ekosistemų apsauga ir atkūrimas |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. įgyvendinamas projektas nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad jis atitinka biologinės įvairovės, ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą. Įgyvendinant projektą nenumatoma kurti infrastruktūros, kuri galėtų paveikti ekosistemų būklę ar kenktų buveinių ir rūšių, įskaitant ES svarbos buveines ir rūšis, apsaugai. |
Informacija pateikta šios lentelės 1 punkte. |
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos
priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių
paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės
paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“
aprašo
3 priedas
2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09‑004‑02‑05‑01 „GERINTI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ, DIDINTI SOCIALINĖS PARAMOS VEIKSMINGUMĄ KRIZINIAIS ATVEJAIS ŠEIMOJE“ 15 VEIKLOS „SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SUDERINAMUMO SU INDIVIDUALIAIS ASMENS (ŠEIMOS) POREIKIAIS DIDINIMAS, PASLAUGŲ TEIKĖJAMS SUTEIKIANT REIKALINGŲ KOMPETENCIJŲ (SOSTINĖS REGIONAS)“ IR 16 VEIKLOS „SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SUDERINAMUMO SU INDIVIDUALIAIS ASMENS (ŠEIMOS) POREIKIAIS DIDINIMAS, PASLAUGŲ TEIKĖJAMS SUTEIKIANT REIKALINGŲ KOMPETENCIJŲ (VIDURIO IR VAKARŲ LIETUVOS REGIONAS)“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS IR JŲ RODIKLIAI
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ 15 veiklos „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Sostinės regionas)“ ir 16 veiklos „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“ projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – Finansavimo sąlygų aprašas) nustatomos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos Lietuvai (toliau – ESIP) lėšomis planuojamo finansuoti projekto, kuriuo įgyvendinamos 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ apraše nurodyta 15 veikla „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Sostinės regionas)“ ir 16 veikla „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“, (toliau – projektas) finansavimo sąlygos.
1. VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS |
||||||||||||
Veiklos ar poveiklės pavadinimas |
Finansavimo šaltinis |
Prioritetas ar komponentas |
Uždavinys ar priemonė |
Veikla ar papriemonė |
Intervencinės priemonės kodas |
Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė |
Paramos formos kodas |
Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai) |
Ekonominės veiklos kodas (-ai) |
„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai |
Lyčių lygybės matmens kodas |
Nepanaudotos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos (Taip / Ne) |
1.1. 15 veikla „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Sostinės regionas)“ |
ESIP lėšos |
6 |
6.1 |
6.1. Stiprinti socialinės srities paslaugų ir pagalbos sistemą |
162 |
Sostinės regionas (Vilniaus apskritis) |
01 – dotacija |
33 – nesiorientuojama į teritoriškumą |
26 – kitos nenurodytos paslaugos |
09 – netaikoma |
03 – neutralus |
– |
1.2. 16 veikla „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“ |
ESIP lėšos |
6 |
6.1 |
6.1. Stip-rinti socialinės srities paslaugų ir pagalbos sistemą |
162 |
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas (visos apskritys, išskyrus Vilniaus apskritį) |
01 – dotacija |
33 – nesiorientuojama į teritoriškumą |
26 – kitos nenurodytos paslaugos |
09 – netaikoma |
03 – neutralus |
– |
Pastabos:
1. Lentelės trečiajame stulpelyje nurodomas ESIP prioriteto, prie kurio įgyvendinimo prisidedama pažangos priemonės veikla ar poveikle, numeris.
2. Lentelės ketvirtajame stulpelyje nurodomas ESIP uždavinio, prie kurio vykdymo prisidedama pažangos priemonės veikla ar poveikle, numeris.
3. Lentelės penktajame stulpelyje nurodomas ESIP veiklos, prie kurios vykdymo prisidedama pažangos priemonės veikla ar poveikle, numeris ir pavadinimas.
4. Lentelės šeštajame stulpelyje nurodomas intervencinės priemonės kodas pagal 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 1 priedo 1 lentelę.
5. Lentelės tryliktajame stulpelyje sąvoka „Nepanaudotos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, (toliau –Taisyklės) 721 punkte.
2. Veiklos ar poveiklės rodikliai |
|||
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio kodas |
Matavimo vienetai |
Siektina reikšmė ir pasiekimo data |
2.1. 15 veikla „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Sostinės regionas)“ |
|||
2.1.1. Asmenys, dalyvavę kompetencijos ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo veiklose |
P-09-004-02-05-01-07 (P.S.2.1528) |
Asmenys |
625 (2029 m.) |
2.1.2. Dalyvių, kurie po dalyvavimo veiklose įgijo ir (ar) patobulino kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, dalis |
R-09-004-02-05-01-02 (R.S.2.3534) |
Procentai |
90 (2029 m.) |
2.2. 16 veikla „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“ |
|||
2.2.1. Asmenys, dalyvavę kompetencijos ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo veiklose |
P-09-004-02-05-01-07 (P.S.2.1528) |
Asmenys |
6 070 (2029 m.) |
2.2.2. Dalyvių, kurie po dalyvavimo veiklose įgijo ir (ar) patobulino kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, dalis |
R-09-004-02-05-01-02 (R.S.2.3534) |
Procentai |
90 (2029 m.) |
Pastaba. Projekto įgyvendinimo plane (toliau – PĮP) įrašomas lentelės antrajame stulpelyje „Rodiklio kodas“ skliausteliuose nurodytas kodas.
3. Ministerijos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės |
Siektini stebėsenos rodikliai skaičiuojami pagal 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ 15 veiklos „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Sostinės regionas)“ ir 16 veiklos „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“ stebėsenos rodiklių aprašymo korteles, pateiktas Finansavimo sąlygų aprašo 1 priede. |
II SKYRIUS
SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI
4. Taikomi teisės aktai ir, jei taikoma, Finansavimo sąlygų apraše vartojamos sąvokos |
Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant PĮP, priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, sudarant projekto sutartį ir įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal Finansavimo sąlygų aprašą: 4.1. bendrieji teisės aktai: 4.1.1. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); 4.1.2. Reglamentas (ES) 2021/1060; 4.1.3. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013; 4.1.4. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo 4.1.5. Taisyklės; 4.1.6. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K- 237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės); 4.1.7. Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“; 4.2. specialieji teisės aktai: 4.2.1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas; 4.2.2. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas; 4.2.3. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021– 2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“; 4.2.4. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos stiprinimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 930 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos patvirtinimo“; 4.2.5. Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A1-487 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašo patvirtinimo“. |
5. Reikalavimai projektams, pareiškėjams ir partneriams |
5.1. Reikalavimai projektams |
5.1.1. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą finansuojamos projekto veiklos: 5.1.1.1. socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Sostinės regionas): 5.1.1.1.1. individualios priežiūros darbuotojų mokymai, kurių trukmė ne trumpesnė nei 160 akademinių valandų ir kurie nurodyti Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio 10 dalies 2 punkte; 5.1.1.1.2. mokymai, suteikiantys socialinių paslaugų srities darbuotojams kompetencijų, padedančių atliepti individualius asmenų (šeimos) poreikius taikant specializuotas metodikas (pvz.: tikslų formulavimas, pasitikėjimu grįstų santykių intervencija, agresijos prevencija ir valdymas, darbas su iššūkių keliančiu elgesiu); 5.1.1.2. socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas): 5.1.1.2.1. individualios priežiūros darbuotojų mokymai, kurių trukmė ne trumpesnė nei 160 akademinių valandų ir kurie nurodyti Socialinių paslaugų įstatymo 21 straipsnio 10 dalies 2 punkte; 5.1.1.2.2. mokymai, suteikiantys socialinių paslaugų srities darbuotojams kompetencijų, padedančių atliepti individualius asmenų (šeimos) poreikius taikant specializuotas metodikas (pvz.: tikslų formulavimas, pasitikėjimu grįstų santykių intervencija, agresijos prevencija ir valdymas, darbas su iššūkių keliančiu elgesiu). 5.1.2. Šios lentelės 5.1.1 papunktyje nurodytos veiklos vykdomos įgyvendinant vieną projektą. Projekto veikla priskiriama vienam iš regionų, neatsižvelgiant į tai, kurio regiono tikslinė grupė dalyvauja projekto veikloje. 5.1.3. Projektui taikoma finansavimo forma – dotacija. 5.1.4. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą finansuojamas projektas turi būti įgyvendinamas ne ilgiau nei iki 2029 m. liepos 31 d. 5.1.5. Projektui įgyvendinti skiriama iki 24 353 038 (dvidešimt keturių milijonų trijų šimtų penkiasdešimt trijų tūkstančių trisdešimt aštuonių) eurų, iš jų: iki 23 135 386 (dvidešimt trijų milijonų šimto trisdešimt penkių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių) eurų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir iki 1 217 652 (vieno milijono dviejų šimtų septyniolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt dviejų) eurų – bendrojo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, iš jų: 5.1.5.1. iki 2 501 865 (dviejų milijonų penkių šimtų vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių) eurų, iš kurių iki 2 376 772 (dviejų milijonų trijų šimtų septyniasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt dviejų) eurų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir 125 093 (vienas šimtas dvidešimt penki tūkstančiai devyniasdešimt trys) eurai – bendrojo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos šios lentelės 5.1.1.1 papunktyje nurodytai projekto veiklai finansuoti; 5.1.5.2. iki 21 851 173 (dvidešimt vieno milijono aštuonių šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio šimto septyniasdešimt trijų) eurų, iš kurių iki 20 758 614 (dvidešimties milijonų septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų keturiolikos) eurų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir iki 1 092 559 (vieno milijono devyniasdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt devynių) eurų – bendrojo finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos šios lentelės 5.1.1.2 papunktyje nurodytai projekto veiklai finansuoti. 5.1.6. Projektu turi būti siekiama visų Finansavimo sąlygų aprašo 2 punkto lentelėje „Veiklos ar poveiklės rodikliai“ nurodytų stebėsenos rodiklių. 5.1.7. Projektas turi atitikti bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede. 5.1.8. Projekto matomumo užtikrinimo ir informavimo apie projektą veiksmai atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis. 5.1.9. Projektas įgyvendinamas pagal projekto sutartyje, Finansavimo sąlygų apraše, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. 5.1.10. Kartu su PĮP pareiškėjas viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA) turi pateikti dokumentus, kuriais remiantis apskaičiuotos planuojamos projekto veiklų išlaidos (pvz.: paslaugų teikėjų pasiūlymus, projekto vykdytojo atitinkamų kategorijų pareigas einančių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus). |
5.2. Reikalavimai pareiškėjams |
Galima pareiškėja – Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA). |
5.3. Reikalavimai partneriams |
Partneriai negalimi. |
6. Reikalavimai jungtinio projekto projektams ir jungtinio projekto projektų pareiškėjams |
Netaikoma. |
7. Projektų tikslinės grupės |
Tinkama projekto tikslinė grupė – socialinių paslaugų srities darbuotojai. |
8. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) reikalavimai |
8.1. Projekte negali būti numatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos ir kitais pagrindais principus, taip pat užtikrinant prieinamumo visiems reikalavimo laikymąsi. 8.2. Projektu turi būti prisidedama prie darnaus vystymosi (socialinėje srityje) principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo – gerinti socialinių paslaugų kokybę ir atitiktį individualiems poreikiams, didinant socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetenciją (kvalifikaciją). 8.3. Projektu turi būti prisidedama prie lyčių lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo, ugdant socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijas lyčių lygybės bei lygių galimybių srityse. 8.4. Projekte turi būti užtikrintas lygių galimybių principo įgyvendinimas, t. y. projekto veiklos ir rezultatai turi būti prieinami visiems projekto dalyviams, taip pat ir specialiųjų (individualiųjų pagalbos) poreikių (pvz.: judėjimo, klausos) turintiems asmenims. 8.5. Įvertinus ESIP 6.1 uždaviniui įgyvendinti numatytų veiksmų (veiklų) poveikį šešiems aplinkos tikslams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje, nustatyta, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijos (kvalifikacijos) didinimas pagal planuojamų įgyvendinti veiklų pobūdį neturės jokio numatomo poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams arba numatomas jų poveikis bus nereikšmingas, t. y. nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiksmai (veiklos) atitinka principą „nedaroma reikšminga žala“. Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimai pateikiami Projekto, kuriuo įgyvendinamos 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ apraše nurodytos 15 veiklos „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Sostinės regionas)“ ir 16 veiklos „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“, atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše (Finansavimo sąlygų aprašo 2 priedas). |
9. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai |
9.1. Įgyvendinant projektą, turi būti laikomasi Chartijoje nustatytų teisių ir principų, iš kurių svarbiausi: diskriminacijos uždraudimas, moterų ir vyrų lygybė, laisvė pasirinkti profesiją ir dirbti, asmens duomenų apsauga, tinkamos ir teisingos darbo sąlygos: 9.1.1. draudžiama bet kokia diskriminacija, pvz., dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos; 9.1.2. užtikrinama lyčių lygybė, vienodas požiūris ir lygios galimybės, nediskriminavimas ir neįgaliųjų teisės pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; 9.1.3. užtikrinama asmens duomenų apsauga. Asmens duomenys turi būti tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, ir naudojami tik konkretiems tikslams ar kitais teisės aktų nustatytais teisėtais pagrindais. Įgyvendinant projektą, turi būti užtikrinta asmens teisė susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis, teisė reikalauti, kad duomenų valdytojas nedelsdamas ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis, ir kitos Reglamente (ES) 2016/679 numatytos duomenų subjekto teisės. 9.2. Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad Europos Sąjungos fondais būtų naudojamasi laikantis Chartijos nuostatų, jei jos yra taikytinos, įskaitant atvejus, kai nutraukiami mokėjimų terminai, sustabdomi mokėjimai ir atliekamos finansinės pataisos, taip pat kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį taikoma pažeidimo tyrimo procedūra. |
10. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai |
Netaikoma. |
11. Reikalavimai valstybės pagalbai (nenurodyti kituose Aprašo punktuose) |
11.1. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą de minimis pagalba teikiama vadovaujantis Reglamentu (ES) 2023/2831. 11.2. De minimis pagalbos gavėja – organizacija (įstaiga), kuri vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurios veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje, kurios darbuotojai dalyvauja šios lentelės 5.1.1 papunktyje nurodytose projekto veiklose. 11.3. Bendra vienai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma negali viršyti 300 000 (trijų šimtų tūkstančių) eurų per bet kurių trejų metų laikotarpį. 11.4. Leistina suteikti de minimis pagalbos suma turi būti įrodoma remiantis PĮP, projekto sutartyje ir Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre (toliau – registras) pateiktais duomenimis. 11.5. Projekto įgyvendinimo metu ESFA turi užtikrinti projekto atitiktį de minimis pagalbai, kaip ji apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 2023/2831. 11.6. ESFA ar jos įgaliotas juridinis asmuo projekto įgyvendinimo metu surenka informaciją, reikalingą projekto atitikčiai de minimis pagalbai įvertinti, ir įvertina: 11.6.1. de minimis pagalbos gavėjo atitiktį Reglamente (ES) 2023/283 nustatytiems reikalavimams, užpildydama (-as) Pavyzdinį atitikties de minimis pagalbos taisyklėms (Komisijos reglamentui (ES) 2023/2831) patikros lapą (projekto lygmuo), paskelbtą interneto svetainėje https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/pavyzdinio-atitikties-de-minimis-pagalbos-taisyklems-komisijos-reglamentui-es-2023-2831-patikros-lapo-forma-projekto-lygmuo; 11.6.2. de minimis pagalbos gavėjo sąsajas pagal Reglamente (ES) 2023/2831 nustatytą vienos įmonės sąvoką; 11.6.3. ar nebus viršytos de minimis pagalbos suteikimo ribos, nustatytos šios lentelės 11.3 papunktyje, atsižvelgiant į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro duomenis. Jei numatomos suteikti de minimis pagalbos dydis viršija galimą de minimis pagalbos suteikimo ribą, de minimis pagalba gali būti teikiama tik tiek, kiek neviršija galimos de minimis pagalbos suteikimo ribos, de minimis pagalbos gavėjui sutikus padengti likusią išlaidų dalį. De minimis pagalbos gavėjui nesutikus padengti likusios išlaidų dalies, de minimis pagalba neteikiama ir ESFA apie atsisakymo suteikti de minimis pagalbą priežastis informuoja de minimis pagalbos gavėją. 11.7. ESFA, atlikusi šios lentelės 11.5 papunktyje nurodytą įvertinimą, priima sprendimą dėl de minimis pagalbos suteikimo konkretiems de minimis pagalbos gavėjams ir, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Registro nuostatai) registre pateikia duomenis apie suteiktą nereikšmingą (de minimis) pagalbą. De minimis pagalbos dydis diskontuojamas vadovaujantis Reglamento (ES) 2023/2831 3 straipsnio 6 dalimi. 11.8. ESFA raštu arba elektroniniu paštu informuoja de minimis pagalbos gavėjus apie priimtą sprendimą suteikti de minimis pagalbą, nurodydama jos dydį bei pobūdį, pateikdama aiškią nuorodą į Reglamentą (ES) 2023/2831. ESFA taip pat pateikia informaciją ūkio subjektams apie pasekmes, jei būtų nustatyta, kad teikiama pagalba neatitiko de minimis pagalbos teikimo nuostatų. 11.9. Duomenys apie de minimis pagalbą tikslinami arba de minimis pagalba išregistruojama, jei pakeičiamas sprendimas dėl de minimis pagalbos suteikimo konkretiems de minimis pagalbos gavėjams. 11.10. Projekto įgyvendinimo metu ESFA, deklaruodama de minimis pagalbos gavėjui tenkančias išlaidas, teikia CPVA dokumentus, pagal kuriuos galima įvertinti, ar suteikta de minimis pagalba atitinka Reglamente (ES) 2023/2831 nustatytas sąlygas. 11.11. Paaiškėjus, kad projekto vykdytojui buvo suteikta neteisėta arba nesuderinama pagalba, projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad ši pagalba bus grąžinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“. |
12. Projektų atrankos kriterijai |
Netaikoma. |
13. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai (pildoma tik jungtiniam projektui) |
Netaikoma. |
14. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas |
Netaikoma. |
15. Kiti reikalavimai |
15.1. Projekto vykdytojas privalo surengti komunikacinį renginį ar kitą komunikacinę veiklą, įtraukdamas Europos Komisijos ir vadovaujančiosios institucijos – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovus. 15.2. Projekto vykdytojas, vykdydamas šios lentelės 5.1.1 papunktyje nurodytas remiamas veiklas ir siekdamas įsitikinti, kad projekto dalyvis priklauso projekto tikslinei grupei, turi teisę gauti šio projekto dalyvio asmens duomenis (vardą (-us), pavardę (-es), gimimo datą, darbovietės pavadinimą), esančius registruose, valstybės ir kitose informacinėse sistemose. Kreipiantis dėl asmens duomenų pateikimo, nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data, darbovietės pavadinimas, duomenų gavimo teisinis pagrindas, panaudojimo tikslas, prašomų pateikti duomenų apimtis ir duomenų pateikimo būdas arba duomenys teikiami duomenų teikimo sutarčių nustatyta tvarka. |
III SKYRIUS
IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI
16. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai |
16.1. Projekto išlaidos turi atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VII skyriuje išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus. 16.2. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis laikomos projekto dalyvių kelionių ir komandiruočių išlaidos. 16.3. Jei šios lentelės 5.1.1.1.1 ir 5.1.1.2.1 papunkčiuose nurodytuose mokymuose dalyvaujantis asmuo pateikia pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis išklausė ne trumpesnius nei 160 akademinių valandų mokymus, nors dėl pateisinamų priežasčių (darbuotojo nedarbingumas, atostogos, papildomos poilsio dienos, valstybinių ir visuomeninių pareigų atlikimas, komandiruotės ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktuose (pvz.: Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančiuose statutuose) nustatyti atvejai, taip pat nenugalimos jėgos aplinkybės (pvz., kai dėl oro sąlygų ar kitų nenumatytų aplinkybių dalyviai negali patekti į mokymo vietą)) dalyvavo ne visoje mokymų programoje, kuri suteikia jam teisę dirbti individualios priežiūros darbuotoju, laikoma, kad patirtos projekto dalyvio mokymo išlaidos yra tinkamos finansuoti projekto lėšomis. 16.4. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą kryžminis finansavimas netaikomas. 16.5. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis – iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 16.6. Pareiškėjas savo iniciatyva savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo. 16.7. Pagal Finansavimo sąlygų aprašą tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, patirtos nuo projekto sutarties įsigaliojimo. Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis nustatomas projekto sutartyje. |
IV SKYRIUS
SUPAPRASTINTAI APMOKAMŲ IŠLAIDŲ DYDŽIAI
17. Projektų veikloms ir jungtinio projekto projektams įgyvendinti taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai |
||||
Q Indeksuojama ☐ Neindeksuojama |
||||
Veiklos ir (ar) išlaidos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai |
Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas |
Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio versija |
Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas |
Papildoma informacija |
17.1. Netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų |
FN-01 |
01 |
7 proc. fiksuotoji norma |
– |
17.2. Privalomos projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonės ir jų įgyvendinimo išlaidos |
FS-01-01 |
– |
Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio FS be PVM |
Taikoma, jei PĮP vertinimo metu nustatoma, kad PVM netinkamas finansuoti. |
FS-01-02 |
– |
Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio FS su PVM |
– |
|
17.3. Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų per mėnesį dalis, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų |
FN-05-01 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
FN-05-02 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
FN-05-03 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
FN-05-04 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
FN-05-05 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
FN-05-06 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
FN-05-07 |
– |
Fiksuotoji norma, taikoma, jei priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos |
– |
|
17.4. Tarpmiestinių kelionių Lietuvoje išlaidos |
FĮ-58-01 |
– |
Projekto dalyvio ir (arba) projektą vykdančio personalo tarpmiestinės kelionės išlaidų Lietuvoje fiksuotasis vieneto įkainis, apmokamas už nuvažiuotą 1 km, be PVM |
Taikoma, jei PĮP vertinimo metu nustatoma, kad PVM yra netinkamas finansuoti. |
FĮ-58-02 |
– |
Projekto dalyvio ir (arba) projektą vykdančio personalo tarpmiestinės kelionės išlaidų Lietuvoje fiksuotasis vieneto įkainis, apmokamas už nuvažiuotą 1 km, su PVM |
– |
|
Pastaba. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai nurodyti Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registre, skelbiamame ESFA interneto svetainės www.esf.lt skiltyje „Veiklos sritys“, ieškant „Metodinės pagalbos centras“. |
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros
programos pažangos priemonės
Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų
kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos
veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“
15 veiklos „Socialinių paslaugų suderinamumo su
individualiais asmens (šeimos) poreikiais
didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų
kompetencijų (Sostinės regionas)“ ir 16 veiklos
„Socialinių paslaugų suderinamumo su
individualiais asmens šeimos) poreikiais didinimas,
paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų
kompetencijų (Vidurio ir vakarų Lietuvos
regionas)“ projektų finansavimo sąlygų aprašo
1 priedas
2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09‑004‑02‑05‑01 „GERINTI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ, DIDINTI SOCIALINĖS PARAMOS VEIKSMINGUMĄ KRIZINIAIS ATVEJAIS ŠEIMOJE“ 15 VEIKLOS „SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SUDERINAMUMO SU INDIVIDUALIAIS ASMENS (ŠEIMOS) POREIKIAIS DIDINIMAS, PASLAUGŲ TEIKĖJAMS SUTEIKIANT REIKALINGŲ KOMPETENCIJŲ (SOSTINĖS REGIONAS)“ IR 16 VEIKLOS „SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SUDERINAMUMO SU INDIVIDUALIAIS ASMENS ŠEIMOS) POREIKIAIS DIDINIMAS, PASLAUGŲ TEIKĖJAMS SUTEIKIANT REIKALINGŲ KOMPETENCIJŲ (VIDURIO IR VAKARŲ LIETUVOS REGIONAS)“ STEBĖSENOS RODIKLIŲ APRAŠYMO KORTELĖS
i SKYRIUS
Stebėsenos rodiklio
„ASMENYS, DALYVAVĘ KOMPETENCIJOS IR (AR) KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO VEIKLOSE“ APRAŠYMO KORTELĖ
|
Elementai |
Kodai, pavadinimai ir aprašymas |
1. |
Stebėsenos rodiklio pavadinimas |
Asmenys, dalyvavę kompetencijos ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo veiklose |
2. |
Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai |
Asmenys |
3. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis |
Didėjimas |
4. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas |
Skaitinė reikšmė |
5. |
Stebėsenos rodiklio tipas |
Produkto rodiklis |
6. |
Stebėsenos rodiklio kodas |
P-09-004-02-05-01-07 |
7. |
Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas |
Netaikoma. |
8. |
Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys |
Rodiklis parodo, kiek asmenų dalyvavo „Europos socialinio fondo +“ lėšomis finansuojamo projekto veiklose (toliau – veiklos), skirtose kompetencijai ir (ar) kvalifikacijai tobulinti. Kompetencija ir kvalifikacija suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. |
9. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas |
Automatiškai apskaičiuojamas |
10. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas |
Sumuojami asmenys, dalyvavę veiklose, skirtose jų kompetencijai ir (ar) kvalifikacijai tobulinti. Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą. Dubliavimai šalinami projekto lygiu. |
11. |
Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai |
Pirminiai duomenų šaltiniai: dalyvių apklausos anketos (pagal Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcijos, kuriai pritarta tarpinstitucinės darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“, 2024 m. balandžio 19 d. posėdžio protokolu Nr. 20, (toliau – Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcija) 1 priede pateiktą formą); mokymo (-ų) dalyvių sąrašai (pagal Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcijos 3 priede pateiktą formą) ar kiti asmens dalyvavimą projekte pagrindžiantys dokumentai (pagal atsakingos subjekto nustatytą formą); atitinkama informacija iš registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų; dokumentas, įrodantis, kad asmuo yra socialinių paslaugų srities darbuotojas, (pagal atsakingos subjekto nustatytą formą) arba atitinkama informacija iš registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų. Projektui vykdyti reikalaujamų pirminių dokumentų sąrašą parengia ir su projekto vykdytoju suderina viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Antrinis duomenų šaltinis – projekto sutartyje nurodytos veiklos ataskaitos. |
12. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas |
Už rodiklio reikšmės pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas veiklos ataskaitas ir galutinę projekto ataskaitą projekto sutartyje nustatytais terminais. |
13. |
Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas |
Laikoma, kad asmuo dalyvavo kompetencijos ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo veiklose, kai jis dalyvauja bent vienoje veikloje, skirtoje kompetencijai ir (ar) kvalifikacijai tobulinti, ir jis pirmą kartą įtraukiamas į mokymo (-ų) dalyvių sąrašą arba kitą jam lygiavertį dokumentą. Stebėsenos rodiklio reikšmė skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas. |
14. |
Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
15. |
Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris |
Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. +370 620 44 971 |
16. |
Kita svarbi informacija |
Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – P.S.2.1528. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis produkto rodiklis yra susijęs su specialiuoju rezultato rodikliu R.S.2.3534 „Dalyvių, kurie po dalyvavimo veiklose įgijo ir (ar) patobulino kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, dalis“. |
iI SKYRIUS
Stebėsenos rodiklio
„DALYVIŲ, KURIE PO DALYVAVIMO VEIKLOSE ĮGIJO IR (AR) PATOBULINO KOMPETENCIJĄ IR (AR) KVALIFIKACIJĄ, DALIS“ APRAŠYMO KORTELĖ
|
Elementai |
Kodai, pavadinimai ir aprašymas |
1. |
Stebėsenos rodiklio pavadinimas |
Dalyvių, kurie po dalyvavimo veiklose įgijo ir (ar) patobulino kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, dalis |
2. |
Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai |
Procentai |
3. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis |
Didėjimas |
4. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas |
Skaitinė reikšmė |
5. |
Stebėsenos rodiklio tipas |
Rezultato rodiklis |
6. |
Stebėsenos rodiklio kodas |
R-09-004-02-05-01-02 |
7. |
Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas |
Netaikoma. |
8. |
Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys |
Rodiklis rodo, kokia dalis asmenų po dalyvavimo „Europos socialinio fondo +“ lėšomis finansuojamo projekto veiklose (toliau – veiklos), įgijo ir (ar) patobulino kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, nuo visų asmenų, dalyvavusių kompetencijos ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo veiklose. Kompetencija ir kvalifikacija suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. |
9. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas |
Automatiškai apskaičiuojamas |
10. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas |
Rodiklio reikšmė skaičiuojama pagal formulę P/B*100 proc., kur: P (pokyčio kintamasis) – asmenų, kurie po dalyvavimo veiklose įgijo ir (ar) patobulino kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, skaičius; B (bazinis susietasis) – asmenų, dalyvavusių kompetencijos ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo veiklose, skaičius. |
11. |
Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai |
Pirminiai duomenų šaltiniai: pažymėjimų, patvirtinančių, kad asmuo įgijo kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, kopijos (pagal atsakingos subjekto nustatytą formą) arba atitinkama informacija iš registrų, valstybės ir kitų informacinių sistemų. Projektui vykdyti reikalaujamų pirminių dokumentų sąrašą parengia ir su projekto vykdytoju suderina viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Antrinis duomenų šaltinis – projekto sutartyje nurodytos veiklos ataskaitos. |
12. |
Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas |
Už rodiklio reikšmės pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas veiklos ataskaitas ir galutinę projekto ataskaitą projekto sutartyje nustatytais terminais. |
13. |
Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas |
Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto dalyvis, baigęs dalyvauti projekto veiklose arba per 28 kalendorines dienas po paskutinio dalyvavimo projekto veiklose pabaigos, gauna pažymėjimą ir (arba) kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad dalyvaudamas veiklose įgijo (patobulino) kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją. Rodiklio reikšmė skaičiuojama projekto veiklų įgyvendinimo metu. |
14. |
Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
15. |
Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris |
Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. +370 620 44 971 |
16. |
Kita svarbi informacija |
Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – R.S. R.S.2.3534. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis rezultato rodiklis yra susijęs su specialiuoju produkto rodikliu P.S.2.1528 „Asmenys, dalyvavę kompetencijos ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo veiklose“. |
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos
politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės
Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir
prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais
atvejais šeimoje“ 15 veiklos „Socialinių paslaugų suderinamumo
su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų
teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Sostinės regionas)“
ir 16 veiklos „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais
asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams
suteikiant reikalingų kompetencijų (Vidurio ir vakarų Lietuvos
regionas)“ projektų finansavimo sąlygų aprašo
2 priedas
PROJEKTO, KURIUO ĮGYVENDINAMOS 2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09‑004‑02‑05‑01 „GERINTI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ, DIDINTI SOCIALINĖS PARAMOS VEIKSMINGUMĄ KRIZINIAIS ATVEJAIS ŠEIMOJE“ 15 VEIKLOS „SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SUDERINAMUMO SU INDIVIDUALIAIS ASMENS (ŠEIMOS) POREIKIAIS DIDINIMAS, PASLAUGŲ TEIKĖJAMS SUTEIKIANT REIKALINGŲ KOMPETENCIJŲ (SOSTINĖS REGIONAS)“ IR 16 VEIKLOS „SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SUDERINAMUMO SU INDIVIDUALIAIS ASMENS (ŠEIMOS) POREIKIAIS DIDINIMAS, PASLAUGŲ TEIKĖJAMS SUTEIKIANT REIKALINGŲ KOMPETENCIJŲ (VIDURIO IR VAKARŲ LIETUVOS REGIONAS)“, ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS
Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas, kuriuo įgyvendinamos 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ 15 veikla „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Sostinės regionas)“ ir 16 veikla „Socialinių paslaugų suderinamumo su individualiais asmens (šeimos) poreikiais didinimas, paslaugų teikėjams suteikiant reikalingų kompetencijų (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“, (toliau – projektas) (tinkamą variantą pažymėkite Q):
£ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)
Q Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESIP)
Aplinkos tikslai (pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088) |
Su Europos Komisija suderintas pagrindimas (remiantis priemonių (kai finansavimo šaltinis – EGADP lėšos) arba veiksmų (veiklų) (kai finansavimo šaltinis – ESIP lėšos) vertinimo anketomis, nurodoma tik ta vertinimo anketos dalis, kuri aktuali finansuotinai veiklai) (papildomai gali būti nurodomi nacionaliniai teisės aktai, kuriais įgyvendinami vertinimo anketose minimi Europos Sąjungos teisės aktai) |
Pagrindimo dokumentai (nurodomas dokumentas, kuris bus vertinamas siekiant įvertinti projekto atitiktį aplinkos tikslams, arba pateikiama šią atitiktį pagrindžianti informacija) |
1. Klimato kaitos švelninimas |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. nenumatoma, kad įgyvendinamas projektas turės neigiamą poveikį žmonėms, gamtai ar turtui arba kad jį įgyvendinant išsiskirs daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. |
Netaikoma, nes finansavimo tikslas – didinti socialinės srities paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnę paslaugų atitiktį individualiems klientų poreikiams, stiprinant socialinių paslaugų srities darbuotojų gebėjimus. Socialinių paslaugų srityje dirbančio darbuotojo tikslas – padėti asmenims, šeimoms, grupėms, organizacijoms, bendruomenėms įveikti socialines problemas, suteikti jiems reikiamų gebėjimų ir skatinti socialinius pokyčius visuomenėje. |
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. nenumatoma, kad įgyvendinamas projektas darys neigiamą poveikį dabartiniam ir ateities klimatui arba žmonėms, gamtai ar turtui. |
Informacija pateikta šios lentelės 1 punkte. |
3. Taususis vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. įgyvendinamas projektas nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad jis atitinka tausiojo išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Įgyvendinant projektą, nenumatoma kurti jokios infrastruktūros, kuri galėtų daryti poveikį tausiajam vandens ir jūrų išteklių naudojimui. Įgyvendinant projektą, nenumatoma naudoti vandens ir jūrų išteklių. |
Informacija pateikta šios lentelės 1 punkte. |
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, nes vykdant veiklas nenumatoma kurti infrastruktūros, kuri galėtų daryti žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Nenumatoma, kad įgyvendinant projektą galėtų susidaryti atliekų. |
Informacija pateikta šios lentelės 1 punkte. |
5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. įgyvendinamas projektas nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad jis atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą. Įgyvendinant projektą, nenumatoma kurti infrastruktūros, dėl kurios susidarytų oro, vandens ir dirvožemio tarša. |
Informacija pateikta šios lentelės 1 punkte. |
6. Biologinės įvairovės, ekosistemų apsauga ir atkūrimas |
Planuojamas įgyvendinti projektas neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jo poveikis bus nereikšmingas, t. y. įgyvendinamas projektas nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad jis atitinka biologinės įvairovės, ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą. Įgyvendinant projektą, nenumatoma kurti infrastruktūros, kuri galėtų paveikti ekosistemų būklę ar kenktų buveinių ir rūšių, įskaitant ES svarbos buveines ir rūšis, apsaugai. |
Informacija pateikta šios lentelės 1 punkte. |