Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL Lietuvos RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2022 M. GRUODŽIO 29 D. NUTARIMO NR. 1317 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIZIŲ VALDYMO IR CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

2023 m. liepos 31 d. Nr. 638

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“:

1.1. Pakeisti nurodytą nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija (Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašas ir Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašas nauja redakcija nedėstomi):

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIZIŲ VALDYMO IR CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 11–14, 17, 20–23 punktais, 8 straipsniu, 9 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 17 straipsnio 7 dalimi, 20 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 27 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 ir 8 dalimis, 46 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsniu, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antruoju skirsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 15 punktu ir 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Sudaryti šią Nacionalinio saugumo komisiją (toliau – Komisija):

Ministras Pirmininkas (Komisijos pirmininkas);

Vyriausybės kancleris (Komisijos pirmininko pavaduotojas) (pakaitinis narys – Vyriausybės kanclerio pavaduotojas);

krašto apsaugos ministras (pakaitinis narys – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kancleris arba krašto apsaugos viceministras);

ekonomikos ir inovacijų ministras (pakaitinis narys – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos kancleris arba ekonomikos ir inovacijų viceministras);

energetikos ministras (pakaitinis narys – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kancleris arba energetikos viceministras);

finansų ministras (pakaitinis narys – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kancleris arba finansų viceministras);

sveikatos apsaugos ministras (pakaitinis narys – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kancleris arba sveikatos apsaugos viceministras);

užsienio reikalų ministras (pakaitinis narys – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kancleris arba užsienio reikalų viceministras);

vidaus reikalų ministras (pakaitinis narys – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kancleris arba vidaus reikalų viceministras);

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius (pakaitinis narys – Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas);

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas (pakaitinis narys – Respublikos Prezidento patarėjas);

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius (pakaitinis narys – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas).

2. Patvirtinti šią Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės (toliau – Grupė) sudėtį:

Vyriausybės kancleris (Grupės pirmininkas);

Ministro Pirmininko patarėjas (Grupės pirmininko pavaduotojas) (pakaitinis narys – kitas Ministro Pirmininko patarėjas);

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas (Grupės pirmininko pavaduotojas) (pakaitinis narys – kitas Vyriausybės kanclerio pavaduotojas);

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengties pareigūnas kartu su Aplinkos ministerijos kancleriu arba aplinkos viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengties pareigūnas kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kancleriu arba ekonomikos ir inovacijų viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Energetikos ministerijos parengties pareigūnas kartu su Energetikos ministerijos kancleriu arba energetikos viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Finansų ministerijos parengties pareigūnas kartu su Finansų ministerijos kancleriu arba finansų viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Krašto apsaugos ministerijos parengties pareigūnas kartu su Krašto apsaugos ministerijos kancleriu arba krašto apsaugos viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengties pareigūnas kartu su Kultūros ministerijos kancleriu arba kultūros viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengties pareigūnas kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleriu arba socialinės apsaugos ir darbo viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengties pareigūnas kartu su Susisiekimo ministerijos kancleriu arba susisiekimo viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Sveikatos apsaugos ministerijos parengties pareigūnas kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriu arba sveikatos apsaugos viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengties pareigūnas kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleriu arba švietimo, mokslo ir sporto viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengties pareigūnas kartu su Teisingumo ministerijos kancleriu arba teisingumo viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Užsienio reikalų ministerijos parengties pareigūnas kartu su Užsienio reikalų ministerijos kancleriu arba užsienio reikalų viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Vidaus reikalų ministerijos parengties pareigūnas kartu su Vidaus reikalų ministerijos kancleriu arba vidaus reikalų viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parengties pareigūnas kartu su Žemės ūkio ministerijos kancleriu arba žemės ūkio viceministru (pakaitiniai nariai – kiti šios ministerijos atstovai);

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovas (pakaitinis narys – kitas šio departamento atstovas);

Aplinkos apsaugos agentūros atstovas (pakaitinis narys – kitas šios agentūros atstovas);

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas (pakaitinis narys – kitas šios tarnybos atstovas);

Lietuvos banko atstovas (pakaitinis narys – kitas šio banko atstovas);

Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovas (pakaitinis narys – kitas šios tarnybos atstovas);

Lietuvos kariuomenės atstovas (pakaitinis narys – kitas Lietuvos kariuomenės atstovas);

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas (pakaitinis narys – kitas šios prokuratūros atstovas);

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas (pakaitinis narys – kitas šios tarnybos atstovas);

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas (pakaitinis narys – kitas šio departamento atstovas);

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovas (pakaitinis narys – kitas šio departamento atstovas);

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos atstovas (pakaitinis narys – kitas šio centro atstovas);

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas (pakaitinis narys – kitas šio departamento atstovas);

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas (pakaitinis narys – kitas šio departamento atstovas);

Radiacinės saugos centro atstovas (pakaitinis narys – kitas šio centro atstovas);

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovas (pakaitinis narys – kitas šio centro atstovas);

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas (pakaitinis narys – kitas šio departamento atstovas);

Valstybės saugumo departamento atstovas (pakaitinis narys – kitas šio departamento atstovas);

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas (pakaitinis narys – kitas šios tarnybos atstovas);

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos atstovas (pakaitinis narys – kitas šios inspekcijos atstovas);

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas (pakaitinis narys – kitas šios tarnybos atstovas);

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas (pakaitinis narys – kitas šios tarnybos atstovas).

3. Pasiūlyti:

3.1. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Valstybės saugumo departamentui skirti atstovus į Komisiją;

3.2. Valstybės saugumo departamentui, Generalinei prokuratūrai, Lietuvos bankui, Lietuvos kariuomenei ir Specialiųjų tyrimų tarnybai skirti atstovus į Grupę ir ekspertines darbo grupes, numatytas šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintame Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės uždavinių, funkcijų ir darbo organizavimo tvarkos apraše.

4. Nustatyti, kad:

4.1 personalinę Komisijos sudėtį (narius ir pakaitinius narius) tvirtina Ministras Pirmininkas;

4.2. personalinę Grupės sudėtį (narius ir pakaitinius narius) tvirtina Vyriausybės kancleris;

4.3. valstybės institucijų ir įstaigų atstovais į Grupės sudėtį skiriami parengties pareigūnai, jeigu tokios pareigybės šiose valstybės institucijose ar įstaigose yra įsteigtos ir į jas yra paskirti parengties pareigūnai;

4.4. ministras, tvirtindamas ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų, įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų, kurie privalo kaupti būtinas priemones ir asmenines apsaugos priemones (toliau – būtinos priemonės), sąrašą, prireikus gali nustatyti į šį sąrašą įrašytų subjektų, taip pat kitų ministro valdymo srityje veikiančių subjektų, įrašytų į šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų, kurie privalo kaupti jų nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones ir asmenines apsaugos priemones, sąrašą (toliau – Sąrašas), būtinos nepertraukiamos veiklos, kuri turi būti užtikrinta gręsiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, apimtį ir papildomus reikalavimus būtinoms priemonėms sukaupti (būtinų priemonių sukaupimo terminą, minimalius reikalavimus būtinoms priemonėms, būtinų priemonių saugojimo vietą).

5. Įgalioti:

5.1. aplinkos ministrą nustatyti slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų projektavimo ir įrengimo reikalavimus;

5.2. sveikatos apsaugos ministrą:

5.2.1. nustatyti Sąraše nurodytų subjektų sukauptinų asmeninių apsaugos priemonių ir kitų jų nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių, medicinos priemonių ir biocidų, skirtų apsisaugoti nuo pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, sąrašą ir kiekius;

5.2.2. patvirtinti Sąraše nurodytų subjektų medicinos priemonių sąrašo ir kiekio nustatymo tvarkos aprašą.

6. Patvirtinti pridedamus:

6.1. Būtinų užduočių skyrimo, atlikimo ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašą;

6.2. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo, darbo organizavimo, sušaukimo tvarkos, uždavinių ir funkcijų tvarkos aprašą;

6.3. Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašą;

6.4. Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės uždavinių, funkcijų ir darbo organizavimo tvarkos aprašą;

6.5. Kriterijų, kuriuos atitinkančiuose ūkio subjektuose privaloma sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, aprašą;

6.6. Kriterijų, kuriuos atitinkančių kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, aprašą;

6.7. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašą;

6.8. Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašą;

6.9. Parengties pareigūnų funkcijoms ir valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) civilinės saugos funkcijai atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo tvarkos aprašą;

6.10. Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašą;

6.11. Savanorių, tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų pajėgų patirtų išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašą;

6.12. Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos aprašą;

6.13. Valstybės institucijų ir įstaigų, kurios rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, sąrašą;

6.14. Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose privaloma sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, sąrašą;

6.15. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų, kurie privalo kaupti jų nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones ir asmenines apsaugos priemones, sąrašą;

6.16. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų kaupiamų jų nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių sąrašo, kiekio ir laikotarpio nustatymo tvarkos aprašą;

6.17. Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašą.“

1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašą:

1.2.1. Pakeisti II skyrių ir jį išdėstyti taip:

„II SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS LYGIO EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS SKELBIMAS IR ATŠAUKIMAS

4. Savivaldybės, šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašo (toliau – Informacijos teikimo aprašas) nustatyta tvarka gavusios informaciją apie gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą, mero įgaliotas asmuo pateikia šią informaciją savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovui. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas, susipažinęs su savivaldybės mero įgalioto asmens pateikta informacija apie gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą, nedelsdamas sušaukia savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, kuris įvertina, ar įvykis atitinka Informacijos teikimo aprašo 2 priede nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus (toliau – Vyriausybės nustatyti ekstremaliųjų įvykių kriterijai).

5. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, nustatęs, kad įvykis atitinka bent vieną Vyriausybės nustatytą ekstremaliojo įvykio kriterijų ir dėl šio nustatyto ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą, taip pat atsižvelgdamas į Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytus ekstremaliųjų situacijų klasifikavimo pagrindus, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių nustatymo, nusprendžia, ar būtina teikti savivaldybės merui pasiūlymą skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje ir skirti savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą.

6. Savivaldybės meras, gavęs Aprašo 5 punkte nurodytą pasiūlymą, ne vėliau kaip kitą dieną nuo Aprašo 5 punkte nurodyto pasiūlymo gavimo dienos priima potvarkį, kuriuo skelbia visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir skiria savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą.

7. Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atlieka nuolatinę stebėseną, ar savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmė neišnyko, ar savivaldybės lygio ekstremalioji situacija nėra likviduota ir jos padariniai nėra pašalinti.

8. Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, nustatęs, kad savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmė išnyko ir savivaldybės lygio ekstremalioji situacija yra likviduota ir jos padariniai pašalinti, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių aplinkybių nustatymo šią informaciją pateikia savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui.

9. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, gavęs Aprašo 8 punkte nurodytą informaciją ir nustatęs jos pagrįstumą, nedelsdamas teikia savivaldybės merui pasiūlymą atšaukti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.

10. Savivaldybės meras, vertinantis savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos galiojimo poreikį, gavęs Aprašo 9 punkte nurodytą pasiūlymą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Aprašo 9 punkte nurodyto pasiūlymo gavimo dienos, priima potvarkį, kuriuo atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.“

1.2.2. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13. Nacionalinis krizių valdymo centras, gavęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje nurodytą savivaldybės mero motyvuotą prašymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ir jam esant pagrįstu, Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės nutarimo projekto dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pateikimą Vyriausybei.

Kai Nacionalinis krizių valdymo centras, įvertinęs savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, mastą, keliamą grėsmę ir taikytas savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo priemones nusprendžia, kad savivaldybės mero prašymas skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją yra nepagrįstas, apie šį sprendimą nedelsdamas informuoja savivaldybės merą, kartu pateikdamas pasiūlymus dėl papildomų savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo priemonių taikymo, siekiant suvaldyti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Nacionalinis krizių valdymo centras, esant reikalui, taip pat gali pasiūlyti atitinkamoms ministerijoms pagal kompetenciją teikti konsultacijas, ekspertinę ir pagal galimybes kitą pagalbą savivaldybei likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.“

1.2.3. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14. Nacionalinis krizių valdymo centras, Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka nusprendęs, kad būtina teikti Vyriausybei pasiūlymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir skirti valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą, taip pat nusprendęs teikti Vyriausybei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje nurodytą pasiūlymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, apie tai nedelsdamas informuoja atsakingą ministrą, kuriam pavestoje (-se) valdymo srityje (-se) yra susidariusi valstybės lygio ekstremalioji situacija arba kuriam pavestai (-oms) valdymo sričiai (-tims) priskirtina paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, pateikia šiam ministrui susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją pagrindžiančią informaciją ir pasiūlymą dėl valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo skyrimo. Nurodytas ministras, gavęs susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją pagrindžiančią informaciją ir nurodytą pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka pateikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo skyrimo.“

1.3. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašą:

1.3.1. Pakeisti 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3. Aprašas parengtas vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 12 ir 14 punktais.“

1.3.2. Pakeisti 8.2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„8.2.1. įvykus įvykiui, nurodytam aprašo 2 priede, dėl kurio buvo sutrikdyta gyventojų sveikata, iškilo pavojus gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai ir yra pasiekti ar gresia, kad bus pasiekti aprašo 2 priede nustatyti ekstremaliųjų įvykių kriterijai (toliau – ekstremaliųjų įvykių kriterijai). Pirminį vertinimą, ar susidariusi situacija pasiekė ekstremaliojo įvykio kriterijų, kai kyla valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmė, atlieka aprašo 3 priede nurodyta atsakingoji institucija pagal kompetenciją, o kai kyla savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmė – savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, arba gelbėjimo darbų vadovas, arba institucijos, kompetentingos įvertinti įvykio mastą ar padarinius, atsakingas darbuotojas;“.

1.3.3. Pakeisti 2 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4. Neplanuotas energetikos, komunalinių, ryšių paslaugų, Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos transliavimo nutraukimas vartotojams	4.1. elektros energijos tiekimo nutraukimas vartotojo (11 pastaba), kuriam suteikta pirma (I) elektros energijos patikimumo kategorija (būtinas nenutrūkstamas aprūpinimas elektros energija), pirmos grupės elektros imtuvams (12 pastaba) ir dėl to kyla pavojus gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai	nutraukimo trukmė, val.	≥ 24
	4.2. elektros energijos tiekimo nutraukimas daugiau kaip 10 000 arba 1/2 vartotojų vienoje savivaldybėje	nutraukimo trukmė, val.	≥ 24
	4.3. totali elektros energetikos sistemos avarija (13 pastaba)	faktas	yra
	4.4. šilumos tiekimo nutraukimas per šildymo sezoną nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams (14 pastaba)	nutraukimo trukmė, val.	≥ 24
	4.5. šilumos tiekimo nutraukimas per šildymo sezoną daugiau kaip 3 000 vartotojų arba 1/4 savivaldybės teritorijos vartotojų	nutraukimo trukmė, val.	≥ 24
	4.6. gamtinių dujų tiekimo nutraukimas šildymo sezono metu daugiau kaip 3 000 vartotojų vienoje savivaldybėje, naudojančių gamtines dujas šildymui	nutraukimo trukmė, val.	≥ 24
	4.7. gamtinių dujų tiekimo nutraukimas šildymo sezono metu daugiau kaip 10 pažeidžiamų (15 pastaba) (išskyrus buitinius) vartotojų vienoje savivaldybėje, naudojančių gamtines dujas šildymui	nutraukimo trukmė, val.	≥ 24
	4.8. paskelbus gamtinių dujų tiekimo ekstremaliosios situacijos krizės lygį (16 pastaba)	faktas	yra
	4.9. paskelbus Sąjungos masto pavojų (17 pastaba)	faktas	yra
	4.10. geriamojo vandens tiekimo nutraukimas stacionarinei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, socialinės globos namams, ūkio subjektui ar įstaigai, teikiančiai formaliojo mokymo paslaugas	nutraukimo trukmė, val.	≥ 24
	4.11. geriamojo vandens tiekimo nutraukimas daugiau kaip 5 000 vartotojų	nutraukimo trukmė, val.	≥ 24
	4.12. nuotekų šalinimo nutraukimas daugiau kaip 20 000 vartotojų	nutraukimo trukmė, val.	≥ 24
	4.13. pagalbos skambučių (18 pastaba) priėmimo sutrikimas, kai dėl to negalima iškviesti skubiosios pagalbos tarnybos (18 pastaba)	sutrikimo trukmė, val.	≥ 1
	4.14. interneto ryšio nutraukimas daugiau kaip 1/3 savivaldybės vartotojų arba daugiau kaip 100 000 vartotojų	nutraukimo trukmė, val.	≥ 6
	4.15. viešųjų fiksuotojo kalbinio ryšio paslaugų (19 pastaba) teikimo nutraukimas daugiau kaip 1/3 savivaldybės vartotojų arba daugiau kaip 25 000 vartotojų	nutraukimo trukmė, val.	≥ 5
	4.16. viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų (19 pastaba) teikimo nutraukimas daugiau kaip 1/3 savivaldybės vartotojų arba daugiau kaip 25 000 vartotojų	nutraukimo trukmė, val.	≥ 5
	4.17. Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos transliavimo nutraukimas daugiau kaip 100 000 vartotojų	nutraukimo trukmė, val.	≥ 3
	4.18. mišrių komunalinių atliekų surinkimo nutraukimas daugiau kaip 10 000 arba ½ savivaldybės komunalinių atliekų turėtojų	faktas	yra“

1.3.4. Pakeisti 2 priedo 7.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„7.5. neteisėtas pavojingos cheminės medžiagos ir (ar) mišinio (preparato) patekimas į aplinką

užterštas plotas viršijant nustatytus normatyvus, ha

≥ 1“

1.3.5. Pakeisti 2 priedo 8.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

8.3. nuotekų, srutų, kitų teršalų patekimas į vandens telkinį, kai daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai

užterštos upės ar kanalo ruožo ilgis, km

> 1

užteršto

vandens telkinio akvatorijos plotas, ha

≥ 10“

1.3.6. Pakeisti 2 priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10. Aplinkos orui	10.1. branduolinė ir (ar) radiologinė avarija, kai į aplinką patenka radioaktyviosios medžiagos	faktas	yra
	10.2. miesto gyvenamojoje vietovėje sieros dioksido, azoto dioksido ar ozono koncentracija aplinkos ore lygi pavojaus slenksčiui (22 pastaba)arba jį viršija	faktas	yra
	10.3. miesto gyvenamojoje vietovėje kietųjų dalelių KD₁₀vidutinė paros koncentracija aplinkos ore du kartus viršija ribinę vertę (22 pastaba)	iš eilės parų skaičius	> 3
	10.4. miesto gyvenamojoje vietovėje teršalo koncentracija aplinkos ore viršija pusės valandos ribinę vertę (kai tokia nenustatyta – vidutinę paros ribinę vertę) (23 pastaba)	kartai	> 2“

1.3.7. Pakeisti 2 priedo 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13. Saugomoms teritorijoms (draustiniams, regioniniams ir nacionaliniams parkams, rezervatams)	13.1. techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, dėl kurio pažeista saugoma teritorija (išskyrus valstybinius gamtinius ir biosferos rezervatus bei poligonus, valstybinius gamtinius ir kompleksinius draustinius)	plotas, ha	≥ 0,5
	13.2. gaisras saugomoje teritorijoje, kai kyla grėsmė saugomoms vertybėms ir būtinas operatyvus tarpinstitucinio atsako koordinavimas	faktas	yra
	13.3. techninis ar ekologinis įvykis, dėl kurio pažeistas valstybinis gamtinis, biosferos rezervatas ar poligonas, valstybinis gamtinis ar kompleksinis draustinis, nacionalinis ar regioninis parkas (išskyrus istorinius nacionalinius parkus ir regioninius parkus, kurių direkcijas įsteigė savivaldybės) ir dėl įvykio kyla grėsmė saugomoms vertybėms bei būtinas operatyvus tarpinstitucinio atsako koordinavimas	faktas	yra“

1.3.8. Pakeisti 2 priedo 15.10 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„15.10. pavojingųjų atliekų (27 pastaba) arba pavojingos cheminės medžiagos ir (ar) mišinio (preparato) laikymas / buvimas ar išmetimas saugumo reikalavimų neatitinkančioje vietoje (teritorijoje, pastate, gamtinėje aplinkoje) sukeliant grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai

pavojingųjų atliekų arba pavojingos cheminės medžiagos ir (ar) mišinio (preparato) tūris, kub. m

> 50“

1.3.9. Pakeisti 3 priedo lentelės antraštinę eilutę ir ją išdėstyti taip:

„Įvykio apibūdinimas

Valstybės institucijos ir įstaigos, kurios, atsižvelgdamos į veiklos sritį ir gresiančios, susidariusios ar paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, susidariusios krizės pobūdį, kompetentingos reaguoti, kad būtų užkirstas ar sumažintas įvykio, ekstremaliojo įvykio, dėl kurių gali susidaryti valstybės lygio ekstremalioji situacija, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar krizės poveikis ir padariniai (toliau – atsakingosios institucijos)

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kurie padeda atsakingajai institucijai likviduoti ekstremaliąją situaciją ir šalinti jos padarinius, valdyti krizę, telkti turimus materialinius ir žmogiškuosius išteklius“

1.3.10. Pakeisti 3 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Geologiniai ir hidrometeorologiniai reiškiniai, įvykis, dėl kurio kyla grėsmė saugomoms teritorijoms (draustiniams, regioniniams ir nacionaliniams parkams, rezervatams), spyglius ar lapus graužiančių miško kenkėjų masinio dauginimosi ar medžių ligos židiniai

(atitinkantys Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašo 2 priede nustatyto Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo (toliau – Sąrašas) 7.1–7.4, 7.8, 9.4, 13.3 papunkčius)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

(toliau – AM)

Lietuvos geologijos tarnyba prie AM,

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM,

valstybės įmonė (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdija,

Valstybinė miškų tarnyba,

Aplinkos apsaugos departamentas prie AM,

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM,

savivaldybės administracija“

1.3.11. Pakeisti 3 priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Žmonių užkrečiamosios ligos, kiti ūmūs žmonių sveikatos sutrikimai, nulemti cheminių, biologinių ir fizikinių veiksnių

(atitinkantys Sąrašo 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 15.3 papunkčius)

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

(toliau – SAM)

SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras,

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie SAM,

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija,

Radiacinės saugos centras (toliau – RSC),

savivaldybės administracija“

1.3.12. Pakeisti 3 priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3. Vabzdžių antplūdis, gyvūnų, augalų ligos, žemės ūkio ligos židinys dirvožemyje, žemės ūkio augalų užterštumas pavojingąja chemine medžiaga ir (ar) mišiniu (preparatu), stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį

(atitinkantys Sąrašo 9.2, 11.1–11.3, 11.4, 12.1–12.6 papunkčius)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

(toliau – ŽŪM)

Aplinkos apsaugos departamentas prie AM,

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie AM,

Valstybinė miškų tarnyba,

Viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba,

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie ŽŪM,

Žuvininkystės tarnyba prie ŽŪM,

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,

savivaldybės administracija“

1.3.13. Pakeisti 3 priedo 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. Geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, mišrių komunalinių atliekų surinkimo nutraukimas

(atitinkantis Sąrašo 4.10–4.12, 4.18 papunkčius)

Aplinkos apsaugos agentūra,

Aplinkos apsaugos departamentas prie AM,

savivaldybės administracija,

ūkio subjektas“

1.3.14. Pakeisti 4 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

1.3.15. Pakeisti 5 priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS OPERACIJŲ VADOVAS, JO TELEFONO NR.“

1.3.16. Pakeisti 5 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4. GELBĖJIMO DARBŲ VADOVAS, JO TELEFONO NR.“

1.3.17. Pakeisti 5 priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (aktualūs duomenys apie ekstremaliąją situaciją)“

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 286 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo atitinkamų nuostatų įgyvendinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 529 „Dėl Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 1028 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d nutarimą Nr. 1213 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo ir darbo organizavimo tipinės tvarkos aprašo ir Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, sąrašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl slėptuvių poreikio nustatymo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 1310 „Dėl Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės sudėties ir šios grupės nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. Nustatyti, kad:

3.1. gyventojams, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams, kurie patyrė žalą dėl iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos susidariusio ekstremaliojo įvykio paskelbtos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, valstybės parama teikiama pagal Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 286 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo atitinkamų nuostatų įgyvendinimo“;

3.2. kolektyvinės apsaugos statiniams, specialiuoju ženklu pažymėtiems iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, taikomi specialiojo ženklo matmenys, nustatyti Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 529 „Dėl Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede;

3.3. kituose Vyriausybės nutarimuose pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 529 „Dėl Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reiškia nuorodą į šio nutarimo 1.1 papunktyje nauja redakcija išdėstyto nutarimo 6.12 papunkčiu patvirtintą Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos aprašą.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė

Užsienio reikalų ministras,

pavaduojantis vidaus reikalų ministrą Gabrielius Landsbergis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

BŪTINŲ UŽDUOČIŲ SKYRIMO, ATLIKIMO IR KOMPENSAVIMO UŽ JŲ ATLIKIMĄ TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Būtinų užduočių skyrimo, atlikimo ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato būtinų užduočių (toliau – užduotys) skyrimo, atlikimo ir kompensavimo už jų atlikimą tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 11 punktu, 39 straipsnio 1 ir 8 dalimis.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.

II SKYRIUS

UŽDUOČIŲ SKYRIMAS IR ATLIKIMAS

4. Gyventojams, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams užduotys skiriamos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

5. Ekstremaliųjų situacijų atvejais ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau – operacijų vadovas), gavęs informaciją iš civilinės saugos pajėgų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kiek ir kokių darbų reikia atlikti ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju prašo savivaldybės mero, o valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju paveda valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavime ir jos padarinių šalinime dalyvaujančiai valstybės institucijai ar įstaigai (toliau – institucija), kurios veiklos srityje reikia atlikti užduotis, per jo nurodytą terminą organizuoti gyventojų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų telkimą užduotims atlikti.

6. Organizuojant gyventojų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų telkimą užduotims atlikti, gyventojai, kitos įstaigos ir ūkio subjektai užduotims atlikti parenkami laikantis tokio eiliškumo:

6.1. kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su darbais ir (ar) valdantys materialinius išteklius, kurių reikia ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, ir kurių veikla nėra nutraukta dėl ekstremaliosios situacijos;

6.2. gyventojai, kurie bet kokia forma išreiškia savo ketinimą padėti likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinti jos padarinius ir turi kvalifikaciją ar (ir) patirtį atlikti darbus, kurių reikia ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;

6.3. kiti gyventojai, kurie bet kokia forma išreiškia savo ketinimą padėti likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinti jos padarinius.

7. Organizuojant gyventojų telkimą užduotims atlikti, iki sprendimo dėl užduočių skyrimo gyventojams priėmimo turi būti patikrinta, ar užduotims atlikti nepasitelkiami Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus tuos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, kuriems užduotys gali būti skiriamos tik jų sutikimu.

8. Sprendimą dėl užduočių skyrimo gyventojams, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, atsižvelgdamas į aprašo 6 punkte nustatyta tvarka parinktus gyventojus, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, priima operacijų vadovas. Šiame sprendime būtina nurodyti paskirtas užduotis, užduočių atlikimo terminus ir, jei reikia, kitas su užduočių atlikimu susijusias sąlygas. Jeigu užduotims atlikti reikalingi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, sprendime dėl užduočių skyrimo kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams nurodoma paskirtoms užduotims atlikti naudoti savo įrankius, prietaisus ar transporto priemones, jeigu kitos įstaigos ir ūkio subjektai juos turi darbų atlikimo metu ir sutinka juos naudoti.

9. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju paskirtų užduočių atlikimą organizuoja ir koordinuoja savivaldybės meras arba jo įgaliotas asmuo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju – institucija.

10. Gyventojai, kitų įstaigų ir ūkio subjektų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, pasitelkti užduotims atlikti, prireikus yra atvežami centralizuotai savivaldybės mero arba jo įgalioto asmens ar institucijos pasitelktu transportu į operacijų vadovo nurodytą vietą.

11. Savivaldybės meras arba jo įgaliotas asmuo ar institucija užtikrina, kad gyventojams, kuriems paskirtos užduotys, būtų užtikrinti darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai jų saugai ir sveikatai, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai užduočių trukmei ir poilsio laikui, taip pat jie būtų aprūpinti užduotims atlikti reikalingomis priemonėmis.

12. Užduotims atlikti pasitelkus kitas įstaigas ir ūkio subjektus, aprašo 11 punkte nurodytus reikalavimus kitų įstaigų ir ūkio subjektų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, užtikrina kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai arba jų įgalioti asmenys.

13. Jei gyventojai, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kuriems paskirtos užduotys, jų nevykdo, savivaldybės meras arba jo įgaliotas asmuo ar institucija, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios aplinkybės atsiradimo ar paaiškėjimo, nustato priežastis, dėl kurių gyventojai, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kuriems paskirtos užduotys, jų nevykdo ir, jeigu yra galimybės, jas nedelsdami pašalina arba organizuoja jų pašalinimą. Jei nurodytų priežasčių negalima pašalinti, savivaldybės meras arba jo įgaliotas asmuo ar institucija nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios aplinkybės atsiradimo ar paaiškėjimo, apie susidariusią situaciją ir jos priežastis raštu informuoja užduotis skyrusį operacijų vadovą.

III SKYRIUS

KOMPENSAVIMAS UŽ ATLIKTAS UŽDUOTIS

14. Užduotis atliekančių gyventojų darbo laiko apskaitą, su užduočių atlikimu ir patirtomis išlaidomis susijusius dokumentus tvarko savivaldybės meras arba jo įgaliotas asmuo ar institucija.

15. Užduotis atlikusių kitų įstaigų ir ūkio subjektų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos ir kitus su užduočių atlikimu ir patirtomis išlaidomis susijusius dokumentus, informaciją kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovų įgalioti asmenys, taip pat užduotis atlikę gyventojai su užduočių atlikimu ir patirtomis išlaidomis susijusius dokumentus, informaciją per 20 darbo dienų nuo užduočių atlikimo pabaigos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju pateikia savivaldybės merui arba jo įgaliotam asmeniui, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju – institucijai. Jeigu patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų dėl objektyvių priežasčių gyventojai, kitos įstaigos ir ūkio subjektai neturi, nurodoma patirtų išlaidų vidutinė rinkos kaina (toliau – informacija apie patirtas išlaidas).

16. Savivaldybės meras arba jo įgaliotas asmuo ar institucija, gavę aprašo 15 punkte nurodytus dokumentus, informaciją apie patirtas išlaidas per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų ir informacijos gavimo dienos patikrina patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, informaciją apie patirtas išlaidas ir, atsižvelgdami į faktiškai dirbtą laiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlygį, užduotims atlikti sunaudotus materialinius išteklius, užduotims atlikti sunaudotų materialinių išteklių vidutines rinkos kainas šių išteklių sunaudojimo dieną ir patirtas pagrįstas išlaidas, nustato gyventojams, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams kompensuotiną išlaidų sumą, parengia ir pateikia gyventojams, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pažymą apie atliekant būtinas užduotis patirtas išlaidas (priedas) (toliau – pažyma), o parengtą pažymą apie išlaidas, patirtas atliekant užduotis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, – ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui. Finansų ministerijai ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui kartu su pažyma pateikiami ir aprašo 15 punkte nurodyti dokumentai ir informacija.

17. Jeigu gyventojai, kitos įstaigos ir ūkio subjektai nepateikia savivaldybės merui arba jo įgaliotam asmeniui ar institucijai aprašo 15 punkte nurodytų dokumentų ir informacijos per aprašo 15 punkte nustatytą terminą, Aprašo 16 punkte nurodyti veiksmai atliekami per 20 darbo dienų nuo aprašo 15 punkte nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

18. Lydraštyje, kuriuo siunčiama pažyma užduotis atlikusiam gyventojui, kitai įstaigai ir ūkio subjektui, savivaldybės meras arba jo įgaliotas asmuo ar institucija nurodo, kad gyventojui, kitai įstaigai ir ūkio subjektui kompensuotina išlaidų suma yra apskaičiuota ir informacija apie kompensuotiną išlaidų sumą yra pateikta Finansų ministerijai tolimesniems veiksmams atlikti, taip pat šiame lydraštyje nurodoma apskundimo tvarka, jeigu būtų nesutinkama su pažymoje pateikta informacija.

19. Nacionalinis krizių valdymo centras per 10 darbo dienų nuo pažymos ir aprašo 15 punkte nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos išnagrinėja juose pateiktą informaciją ir raštu informuoja Finansų ministeriją apie pažymoje nustatytus trūkumus arba apie tai, kad jokių trūkumų nenustatė. Jei Nacionalinis krizių valdymo centras per šiame punkte nurodytą 10 darbo dienų terminą nepateikia Finansų ministerijai nurodytos informacijos, laikoma, kad Nacionalinis krizių valdymo centras trūkumų pažymoje nenustatė.

20. Finansų ministerija, per 20 darbo dienų nuo pažymos ir aprašo 15 punkte nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos išnagrinėjusi juose pateiktą informaciją ir išlaidų atitiktį valstybės rezervo lėšų panaudojimo tikslams, nustatytiems Valstybės rezervo įstatyme:

20.1. parengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka Vyriausybei teikia Vyriausybės nutarimo dėl išlaidų kompensavimo gyventojams, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams projektą (toliau – nutarimo projektas), teikime, kuriuo Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas, nurodydama nekompensuotinas išlaidas (jeigu tokių yra);

20.2. nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, raštu informuoja apie tai savivaldybės merą arba jo įgaliotą asmenį ar instituciją, šiame rašte nurodo tokio sprendimo priežastis ir apskundimo tvarką, jei patirtos išlaidos nesusijusios su pažymoje nurodyta ekstremaliąja situacija ir (ar) operacijų vadovo sprendimu; savivaldybės meras arba jo įgaliotas asmuo ar institucija per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos, raštu informuoja užduotis atlikusius gyventojus, kitas įstaigas ar ūkio subjektus apie Finansų ministerijos sprendimą nerengti ir neteikti nutarimo projekto Vyriausybei ir šio sprendimo apskundimo tvarką.

21. Kilus neaiškumų dėl pažymoje ir (ar) aprašo 15 punkte nurodytuose dokumentuose ir informacijoje pateiktos informacijos ir (ar) jos pagrįstumo, Finansų ministerija gali prašyti:

21.1. savivaldybės mero arba jo įgalioto asmens ar institucijos per Finansų ministerijos nustatytą, bet ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, pateikti papildomus išlaidas pagrindžiančius dokumentus;

21.2. kompetentingų institucijų ir įstaigų per Finansų ministerijos nustatytą, bet ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, pateikti informaciją, būtiną vertinant pažymoje ir (ar) aprašo 15 punkte nurodytuose dokumentuose ir informacijoje pateiktą informaciją ir (ar) jos pagrįstumą.

22. Jeigu Finansų ministerija, išnagrinėjusi pažymą, papildomai prašo aprašo 21 punkte nurodytų dokumentų ir (ar) informacijos, aprašo 20 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytas terminas nutarimo projektui parengti skaičiuojamas nuo aprašo 21 punkte nurodytų dokumentų ir (ar) informacijos gavimo dienos.

23. Jeigu Finansų ministerijai per jos nustatytą terminą nepateikiami aprašo 21 punkte nurodyti dokumentai ir (ar) informacija, Finansų ministerija dėl tokios išlaidų dalies nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, per 5 darbo dienas nuo aprašo 21 punkte nustatyta tvarka jos nustatyto termino pabaigos raštu informuoja apie tai savivaldybės merą arba jo įgaliotą asmenį ar instituciją, šiame rašte taip pat nurodo tokio sprendimo priežastis ir apskundimo tvarką.

24. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl išlaidų kompensavimo gyventojams, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, ši kompensacija išmokama iš valstybės rezervo lėšų.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25. Asmens duomenys, gauti vykdant aprašo nuostatas, gali būti tvarkomi tik spendimų dėl užduočių skyrimo priėmimo, šių sprendimų vykdymo organizavimo ir kompensavimo už atliktas užduotis tikslais, jeigu įstatymai ar kiti Vyriausybės nutarimai nenustato kitaip.

26. Aprašo nuostatas vykdantys asmenys imasi visų pagrįstų priemonių siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimų, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, nuostatų.

27. Nepagrįstai suteikta apraše nurodyta kompensacija išieškoma iš gyventojų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

_________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRŲ SUDARYMO, DARBO ORGANIZAVIMO, SUŠAUKIMO TVARKOS, UŽDAVINIŲ IR FUNKCIJŲ TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo, darbo organizavimo, sušaukimo tvarkos, uždavinių ir funkcijų tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų (toliau – operacijų centrai) uždavinius, funkcijas, sudarymo, darbo organizavimo ir sušaukimo tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 21 punktu ir 15 straipsnio 4 dalimi.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

II SKYRIUS

OPERACIJŲ CENTRO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

4. Operacijų centras įgyvendina šiuos uždavinius:

4.1. užtikrina Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų operacijų centro veiklos tikslų įgyvendinimą;

4.2. organizuoja ir koordinuoja ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau – operacijų vadovas) sprendimų, Nacionalinio saugumo komisijos, Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymų ir šio centro vadovo pavedimų įgyvendinimą.

5. Operacijų centras, įgyvendindamas jam nustatytus uždavinius, vykdo šias funkcijas:

5.1. teikia pasiūlymus valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose privaloma sudaryti operacijų centrą, vadovams, savivaldybių merams, ūkio subjektų, kuriuose privaloma sudaryti operacijų centrą, vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, veiklos vykdytojo vadovui dėl sprendimų, reikalingų ekstremaliųjų situacijų prevencijai vykdyti, pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms organizuoti;

5.2. valstybės institucijos ir įstaigos, ūkio subjekto vadovo, savivaldybės mero pavedimu koordinuoja valstybės institucijos ir įstaigos, ūkio subjekto, veiklos vykdytojo, kuriuose jis yra sudarytas, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos apraše nurodytų krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių, veiklų ir (ar) projektų rengimą, teikia pasiūlymus valstybės institucijos ir įstaigos, ūkio subjekto vadovui, savivaldybės merui dėl šiame papunktyje nurodytų planų ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių, veiklų ir (ar) projektų rengimo;

5.3. vykdo krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių, veiklų ir (ar) projektų įgyvendinimo stebėseną;

5.4. organizuoja Vyriausybės skiriamų valstybinių pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių vykdymą;

5.5. teikia pasiūlymus savivaldybės merui dėl tarpusavio pagalbos planų dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo sudarymo su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis;

5.6. teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovams dėl pagalbos sutarčių sudarymo su savanoriais, tarptautinėmis humanitarinėmis organizacijomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau tarptautinės humanitarinės organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos kartu – NVO) pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį;

5.7. organizuoja kitų krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų sprendimų ekstremaliųjų situacijų prevencijos klausimais įgyvendinimą;

5.8. dalyvauja krizių valdymo ir civilinės saugos pratybose;

5.9. renka, analizuoja ir vertina informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją, prognozuoja jų eigą ir mastą ir rengia jų vystymosi prognozes bei planuoja priemones, siekdamas laiku reaguoti į galimas naujas grėsmes;

5.10. teikia pasiūlymus savivaldybės merui dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ar atšaukimo, savivaldybės operacijų vadovo skyrimo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo būtinybės;

5.11. teikia pagalbą savivaldybės merui organizuojant gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimą apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, informuoja gyventojus apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją, galimus jų padarinius, šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo jų būdus, siekdamas išvengti galimos žalos ar ją sušvelninti;

5.12. su kitais operacijų centrais keičiasi informacija, reikalinga įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos eigos analizei ir vertinimui atlikti;

5.13. atsižvelgdamas į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, teikia savivaldybės merui, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ar veiklos vykdytojų vadovams pasiūlymus dėl gyventojų evakavimo poreikio;

5.14. teikia pasiūlymus savivaldybės merui dėl žmogiškųjų ir materialinių išteklių, kurie gali būti panaudoti įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų, veiklos vykdytojų veiklai palaikyti ar atkurti, telkimo;

5.15. teikia krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų vadovams pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos pajėgų, materialinių išteklių panaudojimo ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;

5.16. teikia pasiūlymus operacijų vadovui dėl savanorių, NVO pajėgų pasitelkimo;

5.17. teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovams dėl gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, atlikimo užtikrinimo;

5.18. renka informaciją apie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, planuoja priemones, siekdamas laiku reaguoti į galimas grėsmes, kurios sutrikdytų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;

5.19. vykdo Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatytas funkcijas, taip pat kitas teisės aktuose nustatytas, su operacijų centro uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.

III SKYRIUS

OPERACIJŲ CENTRO SUDARYMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

6. Operacijų centro sudėtis:

6.1. operacijų centro vadovas ir kiti operacijų centro nariai;

6.2. į operacijų centro sudėtį gali būti įtraukti NVO deleguoti atstovai valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose privaloma sudaryti operacijų centrą, vadovų, savivaldybių merų, ūkio subjektų, kuriuose privaloma sudaryti operacijų centrą, vadovų ar jų įgaliotų asmenų, veiklos vykdytojo vadovo sprendimu.

7. Operacijų centro vadovas:

7.1. organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja operacijų centrui nustatytų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą;

7.2. organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja operacijų centro veiklą;

7.3. teikia pasiūlymus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų, kurių operacijų centrui jis vadovauja, vadovams dėl operacijų centro darbo organizavimo ir funkcijų vykdymo.

8. Operacijų centro vadovas yra atskaitingas operacijų vadovui, o kiti operacijų centro nariai pavaldūs ir atskaitingi aprašo 9 punkte nurodytų operacijų centro grupių vadovams arba tiesiogiai operacijų centro vadovui, kai operacijų centro grupės nėra sudaromos. Operacijų centro grupių vadovai organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jų vadovaujamai grupei nustatytų funkcijų vykdymą. Operacijų centro grupių vadovai pavaldūs ir atskaitingi operacijų centro vadovui.

9. Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose privaloma sudaryti operacijų centrą, vadovai, savivaldybių merai, ūkio subjektų, kuriuose privaloma sudaryti operacijų centrą, vadovai ar jų įgalioti asmenys, veiklos vykdytojo vadovas, sudarydami operacijų centrą, gali paskirti operacijų centro narius į grupes. Operacijų centre gali būti sudarytos šios grupės:

9.1. operacinio vertinimo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos;

9.2. informacijos valdymo;

9.3. materialinio techninio aprūpinimo;

9.4. visuomenės informavimo;

9.5. administravimo;

9.6. elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo.

10. Atsižvelgiant į valstybės institucijos ar įstaigos, ūkio subjekto ar veiklos vykdytojo veiklos specifiką, atliktos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės rezultatus, taip pat gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį ir mastą, galima nesudaryti arba sudaryti mažiau, negu nurodyta aprašo 9 punkte, operacijų centro grupių, pagal poreikį sudaryti operacijų centro grupę, nenurodytą aprašo 9 punkte, ar pavesti vienai operacijų centro grupei vykdyti kelių operacijų centro grupių funkcijas.

11. Operacijų centro grupės vykdo joms operacijų centro nuostatuose nustatytas funkcijas, kuriomis įgyvendinamos aprašo II skyriuje nustatytos operacijų centro funkcijos. Operacijų centro grupės, kuriai pavesta vykdyti su ekstremaliųjų situacijų prevencija susijusias funkcijas, veikla organizuojama ir nesušaukus operacijų centro aprašo 20 punkte nustatytais atvejais.

12. Operacijų centro sprendimai įforminami operacijų centro posėdžio protokolu, kurį pasirašo operacijų centro vadovas ir posėdžio sekretorius. Operacijų centro posėdžio protokole nurodoma:

12.1. posėdžio data ir vieta;

12.2. posėdyje dalyvavę operacijų centro nariai;

12.3. posėdžio metu svarstyti klausimai;

12.4. posėdžio metu priimti sprendimai;

12.5. kita svarbi posėdžio informacija.

13. Operacijų centras, vykdydamas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų, veiklos vykdytojų informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, jų turimas civilinės saugos pajėgas ir materialinius išteklius, kurie galėtų būti panaudoti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajai situacijai likviduoti, jos padariniams šalinti.

14. Operacijų centro pasirengimas vykdyti jam nustatytas funkcijas įvertinamas per organizuojamas krizių valdymo ir (ar) civilinės saugos pratybas.

15. Operacijų centro funkcijos vykdomos iš anksto įrengtoje operacijų centro pagrindinėje darbo vietoje, kuri įrengiama valstybės institucijos ar įstaigos, savivaldybės administracijos, ūkio subjekto ar veiklos vykdytojo buveinėje ar kituose jų valdomuose statiniuose ar patalpose.

16. Siekiant sumažinti operacijų centro narių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, galinčių susidaryti operacijų centro pagrindinėje darbo vietoje, riziką ir užtikrinti operacijų centro veiklos tęstinumą, kai nėra galimybių dirbti iš operacijų centro pagrindinės darbo vietos, valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose privaloma sudaryti operacijų centrą, vadovų, savivaldybių merų, ūkio subjektų, kuriuose privaloma sudaryti operacijų centrą, vadovų ar jų įgaliotų asmenų, veiklos vykdytojo vadovo sprendimu operacijų centro funkcijos vykdomos saugioje (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus atitinkančioje) darbo vietoje, kuri įrengiama kitame statinyje, nei yra įrengta operacijų centro pagrindinė darbo vieta, mobiliame objekte ir (ar), esant poreikiui, kitoje savivaldybėje.

17. Operacijų centro vadovo sprendimu operacijų centro narių veikla gali būti organizuojama nuotoliniu būdu.

18. Operacijų centro funkcijos vykdomos slėptuvėje tik tuo atveju, jeigu pagal šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtinto Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos aprašo nustatytą tvarką yra nustatytas ir pagrįstas slėptuvės poreikis. Šiuo atveju vietoje operacijų centro saugios darbo vietos įrengiama slėptuvė.

19. Operacijų centro veiklai reikalinga informacija ir dokumentai turi būti laikomi operacijų centro pagrindinėje arba saugioje darbo vietoje ir tvarkomi laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintose Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse nustatytų reikalavimų.

IV SKYRIUS

OPERACIJŲ CENTRO SUŠAUKIMAS

20. Valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, savivaldybės mero, ūkio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, veiklos vykdytojo ar savo iniciatyva operacijų centro vadovas sušaukia operacijų centro posėdį šiais atvejais:

20.1. gresiant ar susidarius savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliajai situacijai;

20.2. paskelbus savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją;

20.3. per krizių valdymo ir (ar) civilinės saugos pratybas;

20.4. kitais atvejais, kai operacijų centro vadovo manymu operacijų centro sušaukimas yra būtinas.

21. Atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos mastą ir pobūdį, taip pat operacijų centro sušaukimo tikslus, operacijų centro vadovas:

21.1. sušaukia visus arba dalį operacijų centro narių arba reikiamų operacijų centro grupių narius;

21.2. kreipiasi į civilinės saugos pajėgų vadovus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, ūkio subjektus, veiklos vykdytojus, NVO su prašymu skirti jų atstovus, kurie padėtų užtikrinti operacijų centro veiklą.

22. Operacijų centro ar atskirų operacijų centro grupių veikla, vykdant atskiras užduotis, yra organizuojama darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. Kai operacijų centras yra sušaukiamas dėl aprašo 20 punkte nurodytų priežasčių, darbo metu operacijų centro nariai turi susirinkti į operacijų centro posėdį, o kai operacijų centro posėdis organizuojamas nuotoliniu būdu, prisijungti prie operacijų centro posėdžio nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo apie centro sušaukimą gavimo, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis – per 3 valandas nuo pranešimo apie centro sušaukimą gavimo arba per operacijų centro vadovo nustatytą laiką, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 3 valandos.

23. Operacijų centro narių sušaukimo tvarka nustatoma operacijų centro nuostatuose.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

JUNGTINĖS GRĖSMIŲ PREVENCIJOS IR KRIZIŲ VALDYMO GRUPĖS UŽDAVINIŲ, FUNKCIJŲ IR DARBO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės uždavinių, funkcijų ir darbo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės (toliau – Grupė) uždavinį, funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi.

II SKYRIUS

GRUPĖS UŽDAVINYS, FUNKCIJOS IR TEISĖS

3. Grupės uždavinys – sutelkti valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą ir analitines kompetencijas padedant Nacionaliniam krizių valdymo centrui atlikti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 9 straipsnyje nustatytas funkcijas.

4. Grupė, įgyvendindama nustatytą uždavinį, atlieka šias funkcijas:

4.1. nustato ir vertina Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams (toliau – grėsmės) pokyčius bei jų poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir dalyvauja rengiant apibendrintą informaciją apie grėsmes;

4.2. dalyvauja rengiant pasiūlymus, reikšmingus grėsmių stebėjimui, vertinimui, modeliavimui ir perspėjimui apie grėsmes;

4.3. dalyvauja rengiant grėsmių prevencijos prioritetų, veiksmų ir priemonių sąrašo projektą, teikia pasiūlymus įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus grėsmių šalinimo ir mažinimo prioritetus ir dalyvauja vertinant šių prioritetų įgyvendinimo rezultatus;

4.4. dalyvauja vertinant pasiūlymus dėl valstybinių pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduočių skyrimo ir rengiant šių užduočių projektus;

4.5. teikia pasiūlymus valstybės institucijų ir įstaigų strateginės komunikacijos, susijusios su grėsmių prevencija, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymu (toliau – strateginė komunikacija), koordinavimo klausimais;

4.6. teikia pasiūlymus dėl nacionalinių krizių valdymo procedūrų atitikties Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos institucijų nustatytoms krizių valdymo procedūroms, svarsto ir siūlo galimas priemones jų veiksmingumui didinti;

4.7. aptaria valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimo krizėms ir valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms klausimus, siūlo veiksmus ir priemones, kurių reikia grėsmėms ir galimiems jų padariniams sumažinti ar šalinti, valstybės atsparumui grėsmėms didinti, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pasirengimui krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms gerinti;

4.8. aptaria valstybės ir tarptautinio lygio krizių valdymo ir ekstremaliųjų situacijų pratybų poreikį ir siūlo galimas priemones;

4.9. teikia ekspertinę paramą Nacionaliniam krizių valdymo centrui koordinuojant veiksmų krizei valdyti ir (ar) krizės padariniams sumažinti ar šalinti, taip pat gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai įgyvendinimą;

4.10. svarsto kitus klausimus, susijusius su krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija ir pasirengimu valdyti krizes ir valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas, ir teikia pasiūlymus Nacionaliniam krizių valdymo centrui.

5. Grupė turi teisę:

5.1. gauti Grupės funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar ūkio subjektų;

5.2. prireikus pasitelkti ekspertų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų organizacijų atstovų, galinčių suteikti Grupės funkcijoms atlikti reikalingų specifinių žinių.

III SKYRIUS

GRUPĖS DARBO ORGANIZAVIMAS

6. Pagrindinė Grupės veiklos forma yra posėdžiai, kuriuos pagal poreikį kviečia Grupės pirmininkas, raštu ir (ar) elektroninių ryšių ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis iš anksto informuodamas Grupės narius apie Grupės posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę. Grupės pirmininko sprendimu gali būti organizuojami Grupės posėdžiai, į kuriuos kviečiami Grupės nariai, paskirti tų valstybės institucijų ir įstaigų, su kurių kompetencija susiję numatomi svarstyti klausimai. Grupės narį, laikinai dėl objektyvių priežasčių negalintį eiti pareigų, pavaduoja pakaitinis Grupės narys. Grupės posėdžiai protokoluojami Grupės pirmininko sprendimu.

7. Grupės darbą planuoja, organizuoja ir Grupės posėdžiams pirmininkauja Grupės pirmininkas. Grupės pirmininko laikinai nesant, jo funkcijas atlieka vienas iš Grupės pirmininko pavaduotojų.

8. Grupės pirmininkui nusprendus, Grupės posėdžio klausimai gali būti sprendžiami ir apklausos būdu – jie pateikiami Grupės nariams, o šie savo nuomonę pareiškia raštu ir (ar) elektroniniu paštu.

9. Grupės sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir priimami bendru Grupės narių sutarimu. Grupės narys dėl svarstomo klausimo gali pareikšti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė įforminama raštu, o kai Grupės pirmininko sprendimu Grupės posėdis yra protokoluojamas, – įrašoma Grupės posėdžio protokole arba prie jo pridedama.

10. Grupės kompetencijai priskirtiems grėsmių prevencijos, krizių ir (ar) valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo klausimams detaliai nagrinėti ir siūlomiems sprendimams, teikiamiems Grupei, rengti, taip pat Grupės siūlymų įgyvendinimo stebėsenai vykdyti sudaromos šios ekspertinės darbo grupės (toliau – Darbo grupės; kiekviena atskirai – Darbo grupė):

10.1. Nacionalinio saugumo būklės stebėsenos ir vertinimo darbo grupė;

10.2. Grėsmių užkardymo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo darbo grupė;

10.3. Strateginės komunikacijos koordinavimo darbo grupė.

11. Prireikus Grupės pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo gali sudaryti ir kitas, nei nurodytos aprašo 10 punkte, Darbo grupes, atsižvelgdamas į grėsmės ar krizės ir (ar) ekstremaliosios situacijos pobūdį.

12. Darbo grupių nariai, kurie yra valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai, žvalgybos pareigūnai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nėra Grupės nariai. Darbo grupių sudėtį tvirtina Vyriausybės kancleris ar jo įgaliotas asmuo.

13. Į aprašo 10.1 papunktyje numatytą Darbo grupę paskirtas atstovas savo atstovaujamoje valstybės institucijoje ar įstaigoje tampa kontaktiniu asmeniu visų aprašo 10 punkte nurodytų Darbo grupių funkcijų atlikimo klausimais. Jis užtikrina:

13.1. kad apie valstybės institucijos ar įstaigos skirto atstovo pasikeitimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodyto atstovo pasikeitimo, būtų pranešta Nacionaliniam krizių valdymo centrui;

13.2. galimybę prireikus darbo ar nedarbo laiku operatyviai susisiekti su valstybės institucijos ar įstaigos skirtais Darbo grupių nariais.

14. Darbo grupių veiklą organizuoja Nacionalinio krizių valdymo centro atstovai, Darbo grupių vadovai arba Grupės pirmininko ar jo įgalioto asmens įgalioti kiti asmenys. Jie atlieka šias funkcijas:

14.1. pagal poreikį, o Grupės pirmininko pavedimu – nedelsdami organizuoja Darbo grupės narių pasitarimą, suderinę su Grupės pirmininku numatomo pasitarimo datą ir numatomus aptarti klausimus, ir praneša Grupės pirmininkui įvykusio pasitarimo rezultatus; Darbo grupės narių pasitarimai protokoluojami; Darbo grupių vadovų sprendimu gali būti organizuojami pasitarimai, į kuriuos kviečiami Darbo grupių nariai, paskirti tų valstybės institucijų ir įstaigų, su kurių kompetencija susiję numatomi aptarti klausimai;

14.2. konsultuojasi su Darbo grupių nariais elektroninių ryšių ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

15. Darbo grupių nariai ar jų funkcijas laikinai atliekantys atstovai privalo dalyvauti Darbo grupių pasitarimuose, į kuriuos yra kviečiami.

16. Grupės ir Darbo grupių nariai turi turėti leidimus dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Grupę ūkiškai ir techniškai aptarnauja Nacionalinis krizių valdymo centras.

18. Grupės veiklos dokumentai tvarkomi ir saugomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų tvarkymą, nustatyta tvarka.

___________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

KRIZIŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja valstybės institucijų ir įstaigų, kurios rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (toliau – valstybės institucijos ir įstaigos), savivaldybių merų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų, kurių vadovai privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą (toliau – kitos įstaigos, ūkio subjektai), krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos planavimą, vykdymą, vykdymo stebėseną ir koordinavimą.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi.

3. Aprašo nuostatos netaikomos pavojingiesiems objektams, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas Didelių pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo tvarkos aprašas.

4. Potvynių rizika vertinama ir valdoma vadovaujantis Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

5. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme.

II SKYRIUS

KRIZIŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS PLANAVIMAS IR VYKDYMAS

6. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija šiame skyriuje nustatyta tvarka planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į:

6.1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pobūdį;

6.2. galimų pavojų, nustatytų Nacionaliniam krizių valdymo centrui atlikus nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, galimus sukelti padarinius valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklos srityse.

7. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovai nustato ne trumpesnio nei 3 metų laikotarpio:

7.1. krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones, veiklas ir (arba) projektus (toliau – krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonės);

7.2. krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių atsakingus vykdytojus;

7.3. krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių įgyvendinimo terminus ir finansavimo šaltinius;

7.4. stebėsenos rodiklius, pagal kuriuos bus įvertintas krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių įgyvendinimo veiksmingumas.

8. Kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys, savivaldybių merai nustato ne trumpesnio nei 3 metų laikotarpio:

8.1. ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones, veiklas ir (arba) projektus (toliau –ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonės);

8.2. ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių atsakingus vykdytojus;

8.3. ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių įgyvendinimo terminus ir finansavimo šaltinius;

8.4. stebėsenos rodiklius, pagal kuriuos bus įvertintas ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių įgyvendinimo veiksmingumas.

9. Krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonės ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonės (toliau kartu – prevencijos priemonės):

9.1. nustatomos visiems labai didelės ir didelės rizikos galimiems pavojams, nustatytiems atlikus nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą ir galintiems sukelti padarinius valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklos srityse, išvengti, sumažinti jų galimybę ir padarinius;

9.2. integruojamos į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka rengiamus, tvirtinamus ir įgyvendinamus planavimo dokumentus – kai prevencijos priemonėms įgyvendinti reikalingos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšos;

9.3. yra prioritetinės, jeigu jos:

9.3.1. nustatomos labai didelės rizikos galimiems pavojams, nustatytiems atlikus nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą ir galintiems sukelti padarinius valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklos srityse, išvengti, sumažinti jų galimybę ir padarinius;

9.3.2. susijusios su pasirengimu užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklos tęstinumą ir jų kompetencijai (veiklos sričiai) priskirtų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;

9.3.3. skirtos užtikrinti Vyriausybės skirtų valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduočių įvykdymą;

9.3.4. susijusios su Vyriausybės nustatytų grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams šalinimo ar mažinimo prioritetų įgyvendinimu;

9.3.5. susijusios su Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams mažinimu.

10. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovai nustato šias būtinas krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones:

10.1. skirtas visiems labai didelės ir didelės rizikos galimiems pavojams, nustatytiems atlikus nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą ir galintiems sukelti padarinius valstybės institucijų ir įstaigų veiklos srityse, išvengti, sumažinti jų galimybę ir padarinius;

10.2. susijusias su pasirengimu užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir jų kompetencijai priskirtų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;

10.3. skirtas užtikrinti Vyriausybės skirtų valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduočių įvykdymą;

10.4. susijusias su Vyriausybės nustatytų grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams šalinimo ar mažinimo prioritetų įgyvendinimu;

10.5. susijusias su Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams mažinimu;

10.6. susijusias su pasirengimu sudaryti pagalbos sutartis, pagal kurias, gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, pasitelkiamos savanorių, tarptautinių humanitarinių organizacijų ar nevyriausybinių organizacijų pajėgos;

10.7. susijusias su valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), krizių valdymo ir civilinės saugos mokymu ir pratybomis;

10.8. susijusias su valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų perspėjimu ir informavimu apie gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją.

11. Savivaldybių merai nustato šias būtinas ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones:

11.1. skirtas visiems labai didelės ir didelės rizikos galimiems pavojams, nustatytiems atlikus nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą ir galintiems sukelti padarinius savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklos srityse, išvengti, sumažinti jų galimybę ir padarinius;

11.2. susijusias su pasirengimu užtikrinti savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklos tęstinumą ir jų kompetencijai priskirtų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;

11.3. skirtas užtikrinti savivaldybių merams Vyriausybės skirtų valstybinių ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduočių įvykdymą;

11.4. susijusias su pasirengimu sudaryti pagalbos sutartis, pagal kurias, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, pasitelkiamos savanorių, tarptautinių humanitarinių organizacijų ar nevyriausybinių organizacijų pajėgos;

11.5. susijusias su savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymu ir pratybomis;

11.6. susijusias su savivaldybės gyventojų švietimu civilinės saugos klausimais;

11.7. susijusias su gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų perspėjimu apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimu civilinės saugos klausimais.

12. Kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys nustato šias būtinas ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones:

12.1. skirtas visiems labai didelės ir didelės rizikos galimiems pavojams, nustatytiems atlikus nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą ir galintiems sukelti padarinius kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklos srityse, išvengti, sumažinti jų galimybę ir padarinius;

12.2. susijusias su pasirengimu užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir jų veiklos sričiai priskirtų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;

12.3. susijusias su kitų įstaigų ir ūkio subjektų darbuotojų civilinės saugos mokymu ir pratybomis;

12.4. susijusias su kitų įstaigų ir ūkio subjektų darbuotojų perspėjimu ir informavimu apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.

III SKYRIUS

KRIZIŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS VYKDYMO STEBĖSENA IR KOORDINAVIMAS

13. Valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių administracijos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai atlieka nuolatinę krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo stebėseną ir iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d. savo interneto svetainėse privalo paskelbti informaciją apie praėjusiais metais:

13.1. suplanuotas įgyvendinti prevencijos priemones;

13.2. įgyvendintas prevencijos priemones ir jų įgyvendinimo veiksmingumą;

13.3. neįgyvendintas prevencijos priemones ir jų neįgyvendinimo priežastis;

13.4. įgyvendintus siūlymus, gautus aprašo 14.1 ir 15.1 papunkčiuose nustatyta tvarka, ir jų įgyvendinimo veiksmingumą;

13.5. neįgyvendintus siūlymus, gautus aprašo 14.1 ir 15.1 papunkčiuose nustatyta tvarka, ir jų neįgyvendinimo priežastis.

14. Nacionalinis krizių valdymo centras, koordinuodamas valstybės institucijų ir įstaigų vykdomą krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, taip pat įvertinęs aprašo 13 punkte nustatyta tvarka paskelbtą informaciją, savo iniciatyva arba ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus teikdamas Nacionalinio saugumo komisijai ataskaitą apie krizių valdymo ir civilinės saugos būklę:

14.1. teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos gerinimo;

14.2. siūlo atitinkamos valdymo srities ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas), nustatyta tvarka pateikti Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduočių skyrimo ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;

14.3. vykdo gerosios praktikos planuojant ir vykdant krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją identifikavimą ir sklaidą tarp valstybės institucijų ir įstaigų.

15. Ministrai, koordinuodami savivaldybių merų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją ministrams pavestose valdymo srityse, taip pat atsižvelgę į ministerijų parengties pareigūnų atliktą aprašo 13 punkte nustatyta tvarka paskelbtos informacijos įvertinimą arba ministerijų parengties pareigūnų siūlymą:

15.1. ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus teikia savivaldybių merams, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams siūlymus dėl ekstremaliųjų situacijų prevencijos gerinimo;

15.2. Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduočių skyrimo ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;

15.3. vykdo gerosios praktikos planuojant ir vykdant ekstremaliųjų situacijų prevenciją identifikavimą ir sklaidą tarp savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų.

16. Valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių merai, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, atsižvelgdami į aprašo 13 punkte nurodytą informaciją, į krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo užtikrinimui įtaką turinčius veiksnius, kiekvienų kalendorinių metų I ketvirtį privalo peržiūrėti, prireikus patikslinti aprašo 7 ir 8 punktuose nurodytą informaciją ir ją paskelbti savo interneto svetainėse.

Aprašo 7 ir 8 punktuose nurodyta informacija prireikus tikslinama ir interneto svetainėse paskelbiama, kai Vyriausybė skiria valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis arba aprašo 14.1 ir 15.1 papunkčiuose nustatyta tvarka gaunami siūlymai dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos gerinimo.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis Vyriausybė paprastai skiria, kai, siekiant veiksmingo krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos poveikio, planuojamų prevencijos priemonių įgyvendinimas yra susijęs su poreikiu koordinuoti daugiau nei vienos valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos ar įstaigos veiksmus.

18. Apraše nurodyti galimų pavojų rizikos lygiai (labai didelis ir didelis) nustatomi vadovaujantis Vyriausybės tvirtinamo Nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

19. Už aprašo nuostatų nevykdymą arba pažeidimą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė už Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo arba kitų krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ TEIKIMO IR KOMPENSAVIMO UŽ JŲ TEIKIMĄ TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 13 punktu, 38 straipsnio 1 dalimi ir 48 straipsnio 2 dalimi.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme.

II SKYRIUS

MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ TEIKIMAS

4. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kitos įstaigos ir ūkio subjektai teikia turimus materialinius išteklius:

4.1. pagal materialinių išteklių teikimo sutartis, sudarytas vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 29 straipsniu (toliau – materialinių išteklių teikimo sutartys), ir (arba);

4.2. gelbėjimo darbų vadovo arba ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau – operacijų vadovas) sprendimu, priimtu vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 35 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

5. Dėl ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos kilus pavojui gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, gelbėjimo darbų vadovas ar, paskelbus ekstremaliąją situaciją, operacijų vadovas, gavęs informaciją iš civilinės saugos pajėgų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kiek ir kokių papildomų materialinių išteklių reikia gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų veiklai palaikyti ir atkurti, raštu, o nesant tokios galimybės, elektroninių ryšių priemonėmis informuoja savivaldybės merą apie materialinių išteklių poreikį, nurodo terminą, per kurį materialiniai ištekliai turi būti pateikti, taip pat vietą, į kurią materialiniai ištekliai turi būti pateikti. Savivaldybės meras, gavęs nurodytą informaciją, nedelsdamas, bet ne vėliau, kaip kitą dieną nuo jos gavimo, teikia kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, su kuriais sudarytos materialinių išteklių teikimo sutartys, rašytinį reikalavimą teikti materialinius išteklius į gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo nurodytą vietą per gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo nurodytą terminą.

6. Tais atvejais, kai aprašo 5 punkte nurodytu būdu nėra galimybės pasitelkti kitų įstaigų ir ūkio subjektų turimų materialinių išteklių, gelbėjimo darbų vadovas ar operacijų vadovas, siekdamas nustatyti kitas įstaigas ir ūkio subjektus, kurie turi materialinius išteklius, kurie gali būti panaudoti ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų veiklai palaikyti ir atkurti, gali pavesti savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju savivaldybės merui, o valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju – institucijai, dalyvaujančiai likviduojant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius (toliau – institucija), parinkti kitas įstaigas ir ūkio subjektus, kurių turimus materialinius išteklius ketinama pasitelkti, laikantis tokio jų parinkimo eiliškumo:

6.1. kitos įstaigos ir ūkio subjektai, turintys materialinius išteklius, kurių reikia gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, ir tokios kitos įstaigos ar ūkio subjektai bet kokia forma išreiškia savo ketinimą padėti likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinti jos padarinius;

6.2. kitos įstaigos ir ūkio subjektai, turintys materialinius išteklius, kurių reikia gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.

7. Sprendimą dėl kitos įstaigos ir (ar) ūkio subjekto turimų materialinių išteklių teikimo, atsižvelgdamas į aprašo 6 punkte nustatyta tvarka parinktas kitas įstaigas ir (ar) ūkio subjektus, priima gelbėjimo darbų vadovas ar operacijų vadovas.

III SKYRIUS

KOMPENSAVIMAS UŽ MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ TEIKIMĄ

8. Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais iš kitų įstaigų ir ūkio subjektų gautų, sunaudotų ar sugadintų materialinių išteklių apskaitą tvarko:

8.1. kai materialiniai ištekliai teikiami gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos metu – savivaldybės meras;

8.2. kai materialiniai ištekliai pagal sudarytas materialinių išteklių teikimo sutartis teikiami gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu savivaldybės mero rašytiniu reikalavimu – savivaldybės meras;

8.3. kai materialiniai ištekliai teikiami gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu – aprašo 7 punkte nurodytame sprendime nurodyta institucija.

9. Kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kurie teikė materialinius ištekius, per 20 darbo dienų po materialinių išteklių teikimo pabaigos savivaldybės merui arba institucijai pateikia dokumentus, pagrindžiančius kitos įstaigos ir ūkio subjekto patirtas išlaidas dėl materialinių išteklių teikimo (toliau – išlaidos), o jeigu išlaidas pagrindžiančių dokumentų dėl objektyvių priežasčių kitos įstaigos ir ūkio subjektai neturi, – raštu pateikia pagrindžiančią informaciją apie patirtas išlaidas, kartu nurodydami teiktų materialinių išteklių vidutinę rinkos vertę.

10. Savivaldybės meras ar institucija gautus, bet nesunaudotus materialinius išteklius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos likvidavimo, jos padarinių šalinimo užbaigimo grąžina juos teikusiai kitai įstaigai ar ūkio subjektui.

11. Savivaldybės meras ar institucija, gavę aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ar informaciją apie patirtas išlaidas, per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų ar informacijos gavimo dienos inventorizuoja gautus, sunaudotus ar sugadintus materialinius išteklius, apskaičiuoja jų vidutinę rinkos vertę jų priėmimo dieną, išnagrinėja patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar informaciją, nustato kitai įstaigai, ūkio subjektui kompensuotiną išlaidų sumą ir:

11.1. savivaldybės meras parengia ir pateikia kitai įstaigai ir ūkio subjektui informaciją apie savivaldybėje apskaičiuotas patirtas išlaidas dėl materialinių išteklių teikimo gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos metu;

11.2. savivaldybės meras ar institucija parengia ir pateikia kitai įstaigai, ūkio subjektui, Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Pažymą apie patirtas išlaidas dėl materialinių išteklių teikimo (priedas) (toliau – pažyma), kai išlaidos buvo patirtos dėl materialinių išteklių teikimo gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. Finansų ministerijai ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui kartu su pažyma pateikiami ir aprašo 9 punkte nurodyti dokumentai ar informacija.

12. Jeigu kitos įstaigos ir ūkio subjektai nepateikia savivaldybės merui ar institucijai aprašo 9 punkte nurodytų dokumentų ar informacijos per aprašo 9 punkte nustatytą terminą, aprašo 11 punkte nurodyti veiksmai atliekami per 20 darbo dienų nuo aprašo 9 punkte nurodytų dokumentų ar informacijos gavimo dienos.

13. Lydraštyje, kuriuo siunčiama aprašo 11.1 papunktyje nurodyta informacija, taip pat nurodoma, kokios kitai įstaigai ir ūkio subjektui kompensuotinos išlaidų sumos yra apskaičiuotos ir informacija apie sprendimo dėl kompensuotinos išlaidų sumos išmokėjimo kitai įstaigai ir ūkio subjektui procedūrą ir jos terminus bei apskundimo tvarką.

14. Kitų įstaigų ir ūkio subjektų patirtos išlaidos dėl materialinių išteklių teikimo gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos metu kompensuojamos iš savivaldybės finansavimo išteklių.

15. Lydraštyje, kuriuo aprašo 11.2 papunktyje nurodytu atveju siunčiama pažyma materialinius išteklius teikusiai kitai įstaigai ir ūkio subjektui, savivaldybės meras ar institucija nurodo, kad kitai įstaigai ir ūkio subjektui kompensuotinos išlaidų sumos yra apskaičiuotos ir informacija apie kompensuotinas išlaidų sumas pateikta Finansų ministerijai tolimesniems veiksmams atlikti. Šiame lydraštyje taip pat nurodoma apskundimo tvarka, jeigu būtų nesutinkama su pažymoje pateikta informacija.

16. Nacionalinis krizių valdymo centras per 10 darbo dienų nuo pažymos ir aprašo 9 punkte nurodytų dokumentų ar informacijos gavimo dienos išnagrinėja juose pateiktą informaciją ir raštu informuoja Finansų ministeriją apie pažymoje nustatytus trūkumus arba apie tai, kad jokių trūkumų nenustatė. Jei Nacionalinis krizių valdymo centras per šiame punkte nurodytą 10 darbo dienų terminą nepateikia Finansų ministerijai nurodytos informacijos, laikoma, kad Nacionalinis krizių valdymo centras nenustatė trūkumų pažymoje.

17. Finansų ministerija, per 20 darbo dienų nuo pažymos ir aprašo 9 punkte nurodytų dokumentų ar informacijos gavimo dienos išnagrinėjusi juose pateiktą informaciją, išlaidų atitiktį valstybės rezervo lėšų panaudojimo tikslams, nustatytiems Valstybės rezervo įstatyme:

17.1. parengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Vyriausybės nutarimo dėl kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams išlaidų kompensavimo už materialinių išteklių teikimą projektą (toliau – nutarimo projektas), teikime, kuriuo Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas, nurodydama nekompensuotinas išlaidas (jeigu tokių yra) ir valstybės finansines galimybes;

17.2. nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, raštu informuoja apie tai instituciją ar savivaldybės merą, šiame rašte nurodo tokio sprendimo priežastis ir apskundimo tvarką, jei patirtos išlaidos nesusijusios su pažymoje nurodyta gresiančia ar susidariusia valstybės lygio ekstremaliąja situacija, kitomis įstaigomis ir ūkio subjektais, su kuriais sudarytos materialinių išteklių teikimo sutartys, ir (ar) aprašo 7 punkte nurodytu gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimu. Institucija ar savivaldybės meras per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos raštu informuoja materialinius išteklius teikusias kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie Finansų ministerijos sprendimą nerengti ir neteikti nutarimo projekto Vyriausybei ir šio sprendimo apskundimo tvarką.

18. Kilus neaiškumų dėl pažymoje ir (ar) aprašo 9 punkte nurodytuose dokumentuose, ir (ar) informacijoje pateiktos informacijos ir (ar) jos pagrįstumo, Finansų ministerija gali prašyti:

18.1. savivaldybės mero ar institucijos per Finansų ministerijos nustatytą, bet ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, pateikti papildomus išlaidas pagrindžiančius dokumentus;

18.2. kompetentingų institucijų ir įstaigų per Finansų ministerijos nustatytą, bet ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, pateikti informaciją, būtiną vertinant pažymoje ir (ar) aprašo 9 punkte nurodytuose dokumentuose ar informacijoje pateiktą informaciją ir (ar) jos pagrįstumą.

19. Jeigu Finansų ministerija, išnagrinėjusi pažymą, papildomai paprašo aprašo 18 punkte nurodytų dokumentų ir (ar) informacijos, aprašo 17 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytas nutarimo projekto parengimo terminas skaičiuojamas nuo aprašo 18 punkte nurodytų dokumentų ir (ar) informacijos gavimo dienos.

20. Jeigu Finansų ministerijai per jos nustatytą terminą nepateikiami aprašo 18 punkte nurodyti dokumentai ir (ar) informacija, Finansų ministerija dėl tokios išlaidų dalies nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, per 5 darbo dienas nuo aprašo 18 punkte nustatyta tvarka jos nustatyto termino pabaigos raštu informuoja apie tai savivaldybės merą ar instituciją, šiame rašte taip pat nurodo tokio sprendimo priežastis ir apskundimo tvarką.

21. Kitų įstaigų ir ūkio subjektų, su kuriais sudarytos materialinių išteklių teikimo sutartys, patirtos išlaidos dėl materialinių išteklių teikimo gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu savivaldybės mero rašytiniu reikalavimu kompensuojamos iš valstybės finansavimo išteklių ne mažiau kaip 70 procentų šių išlaidų. Likusi nurodytų išlaidų dalis kompensuojama iš savivaldybės, kurios savivaldybės mero rašytiniu reikalavimu kitos įstaigos ir ūkio subjektai, su kuriais sudarytos materialinių išteklių teikimo sutartys, teikė materialinius išteklius gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, finansavimo išteklių.

Kitų įstaigų ir ūkio subjektų patirtos išlaidos dėl materialinių išteklių teikimo gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu vykdant aprašo 7 punkte nurodytą sprendimą kompensuojamos iš valstybės finansavimo išteklių.

22. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams išlaidų kompensavimo už materialinių išteklių teikimą, ši kompensacija vadovaujantis aprašo 21 punkto nuostatomis išmokama iš valstybės rezervo lėšų.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23. Asmens duomenys, gauti vykdant aprašo nuostatas, gali būti tvarkomi tik sprendimų dėl materialinių išteklių teikimo priėmimo, pateiktų materialinių išteklių apskaitos ir sprendimų dėl išlaidų kompensavimo už materialinių išteklių teikimą priėmimo tikslais, jeigu įstatymai ar kiti Vyriausybės nutarimai nenustato kitaip.

24. Aprašo nuostatas vykdantys asmenys imasi visų pagrįstų priemonių siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimų, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, nuostatų.

25. Nepagrįstai suteikta apraše nurodyta kompensacija išieškoma iš kitų įstaigų ir ūkio subjektų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

____________________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

PARENGTIES PAREIGŪNŲ FUNKCIJOMS IR VALSTYBINEI (VALSTYBĖS PERDUOTAI SAVIVALDYBĖMS) CIVILINĖS SAUGOS FUNKCIJAI ATLIKTI REIKALINGŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Parengties pareigūnų funkcijoms ir valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) civilinės saugos funkcijai atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato:

1.1. ministerijų parengties pareigūnų ir ministro sprendimu kitų ministro valdymo srities valstybės institucijų ir įstaigų paskirtų parengties pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų (toliau – lėšos) poreikio nustatymo tvarką;

1.2. valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) civilinės saugos funkcijai (toliau – civilinės saugos funkcija), kuri apima ir savivaldybių parengties pareigūnų funkcijas, atlikti reikalingų lėšų poreikio nustatymo tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 46 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi.

3. Ministerijose, savivaldybių administracijose ir ministro valdymo srities valstybės institucijose ir įstaigose parengties pareigūnų funkcijoms atlikti numatoma po 1 pareigybę.

4. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme.

II SKYRIUS

LĖŠŲ POREIKIO MINISTERIJŲ IR MINISTRO VALDYMO SRITIES VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ PARENGTIES PAREIGŪNŲ FUNKCIJOMS ATLIKTI NUSTATYMAS

5. Lėšų poreikio parengties pareigūno funkcijoms atlikti metinis dydis nustatomas sudedant metinį lėšų poreikį parengties pareigūno darbo užmokesčiui, metinį lėšų poreikį draudėjo socialinio draudimo įmokoms, metinį lėšų poreikį administracinėms išlaidoms (darbo vietai išlaikyti, ryšiams, komandiruotėms ir kvalifikacijai tobulinti) ir metinį lėšų poreikį krizių valdymo ir civilinės saugos mokymui, pagal šią formulę gautą sumą suapvalinant iki sveikųjų skaičių tūkstančių eurų tikslumu:

P = P_DU + P_SD + P_AI + P_KV, kur:

P – lėšų poreikio parengties pareigūno funkcijoms atlikti metinis dydis;

P_DU – metinis lėšų poreikis parengties pareigūno darbo užmokesčiui;

P_SD – metinis lėšų poreikis draudėjo socialinio draudimo įmokoms;

P_AI – metinis lėšų poreikis administracinėms išlaidoms (darbo vietai išlaikyti, ryšiams, komandiruotėms ir kvalifikacijai tobulinti);

P_KV – metinis lėšų poreikis krizių valdymo ir civilinės saugos mokymui.

6. Metinis lėšų poreikis parengties pareigūno darbo užmokesčiui (P_DU), kuris apima lėšų poreikį pareiginei algai ir papildomai darbo užmokesčio daliai, nustatomas taip:

6.1. parengties pareigūno (valstybės tarnautojo) pareiginės algos koeficiento vidurkį, apskaičiuojamą aprašo 7 punkte nustatyta tvarka, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis), padauginus iš 12 mėnesių, padauginus iš 1,25 koeficiento, nustatančio papildomos darbo užmokesčio dalies dydį (priemokoms, priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, mokėjimui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą), ir padauginus iš 1,0 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pagal pareigybės aprašymą pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, arba iš 0,5 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pagal pareigybės aprašymą pavesta funkcijų ir iš kitų darbo sričių, pagal šią formulę:

P_DU = P_KV x P_BD x 12 x 1,25 x P_ES, kur:

P_DU – metinis lėšų poreikis parengties pareigūno darbo užmokesčiui;

P_KV – parengties pareigūno pareiginės algos koeficiento vidurkis;

P_BD – bazinis dydis;

12 – 12 mėnesių;

1,25 – koeficientas;

P_ES – koeficientas:

1,0 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, pagal pareigybės aprašymą yra pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities

arba

0,5 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, pagal pareigybės aprašymą yra pavesta funkcijų ne tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių;

6.2. parengties pareigūno (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkį, apskaičiuojamą aprašo 8 punkte nustatyta tvarka, padauginus iš bazinio dydžio, padauginus iš 12 mėnesių, padauginus iš 1,25 koeficiento, nustatančio papildomos darbo užmokesčio dalies dydį (pareiginės algos kintamajai daliai, priemokoms, mokėjimui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandį darbą, budėjimą), ir padauginus iš 1,0 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pagal pareigybės aprašymą pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, arba iš 0,5 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pagal pareigybės aprašymą pavesta funkcijų ir iš kitų darbo sričių, pagal šią formulę:

P_DU = P_KP x P_BD x 12 x 1,25 x P_ES, kur:

P_DU – metinis lėšų poreikis parengties pareigūno darbo užmokesčiui;

P_KP – parengties pareigūno pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkis;

P_BD – bazinis dydis;

12 – 12 mėnesių;

1,25 – koeficientas;

P_ES – koeficientas:

1,0 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, pagal pareigybės aprašymą yra pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities

arba

7. Parengties pareigūno (valstybės tarnautojo) pareiginės algos koeficiento vidurkis (P_KV) apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytai pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą sudedant su maksimaliu pareiginės algos koeficientu ir gautą sumą padalinus iš 2.

8. Parengties pareigūno (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkis (P_KP) apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytą pareigybės, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, minimalų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą sudėjus su maksimaliu pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientu ir gautą sumą padalinus iš 2.

9. Metinis lėšų poreikis draudėjo socialinio draudimo įmokoms (P_SD) nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto einamųjų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytus dydžius nuo metinio lėšų poreikio parengties pareigūno darbo užmokesčiui (P_DU).

10. Metinis lėšų poreikis administracinėms išlaidoms (darbo vietai išlaikyti, ryšiams, komandiruotėms ir kvalifikacijai tobulinti) (P_AI) nustatomas metinį lėšų poreikį parengties pareigūno darbo užmokesčiui (P_DU) sudedant su metiniu lėšų poreikiu draudėjo socialinio draudimo įmokoms (P_SD) ir gautą sumą padauginus iš 0,15 koeficiento pagal šią formulę:

P_AI = (P_DU + P_SD) x 0,15, kur:

P_AI – metinis lėšų poreikis administracinėms išlaidoms (darbo vietai išlaikyti, ryšiams, komandiruotėms ir kvalifikacijai tobulinti);

P_DU – metinis lėšų poreikis parengties pareigūno darbo užmokesčiui;

P_SD – metinis lėšų poreikis draudėjo socialinio draudimo įmokoms;

0,15 – koeficientas.

11. Metinis lėšų poreikis krizių valdymo ir civilinės saugos mokymui (P_KV), kurio maksimalus dydis negali viršyti metinio lėšų poreikio administracinėms išlaidoms (darbo vietai išlaikyti, ryšiams, komandiruotėms ir kvalifikacijai tobulinti) (P_AI), nustatomas sudedant metinį lėšų poreikį paskaitoms, seminarams ir kitiems renginiams, kurių tikslas – suteikti pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo žinių, (P_PS) su metiniu lėšų poreikiu krizių valdymo ir (ar) civilinės saugos pratyboms rengti (P_KM) pagal šią formulę:

P_KV = (P_PS + P_KM), bet ne daugiau nei P_AI, kur:

P_KV – metinis lėšų poreikis krizių valdymo ir civilinės saugos mokymui;

P_PS – metinis lėšų poreikis paskaitoms, seminarams ir kitiems renginiams, kurių tikslas – suteikti pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo žinių;

P_KM – metinis lėšų poreikis krizių valdymo ir (ar) civilinės saugos pratyboms rengti;

P_AI – metinis lėšų poreikis administracinėms išlaidoms (darbo vietai išlaikyti, ryšiams, komandiruotėms ir kvalifikacijai tobulinti).

12. Ministerijos kiekvienais kalendoriniais metais, ne vėliau kaip iki balandžio 1 d., pagal aprašo 5–11 punktų nuostatas nustato lėšų poreikį ministerijos parengties pareigūno ir ministro valdymo srities valstybės institucijų ir įstaigų parengties pareigūno (-ų) funkcijoms atlikti ateinantiems 3 metams ir, siekdamos koordinuoto požiūrio rengiant valstybės biudžetą, šį poreikį suderina su Nacionaliniu krizių valdymo centru.

III SKYRIUS

LĖŠŲ POREIKIO CIVILINĖS SAUGOS FUNKCIJAI ATLIKTI NUSTATYMAS

13. Metinis lėšų poreikis civilinės saugos funkcijai atlikti nustatomas pagal šią formulę, gautą sumą suapvalinant iki sveikųjų skaičių tūkstančių eurų tikslumu:

L = L_DUF +L_PSS+ L_KI, kur:

L – metinis lėšų poreikis civilinės saugos funkcijai atlikti;

L_DUF – lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir draudėjo socialinio draudimo įmokoms metams;

L_PSS– lėšų poreikis perspėjimo sistemos techninių perspėjimo priemonių eksploatacijai, parengčiai ir priežiūrai metams;

L_KI – lėšų poreikis kitoms išlaidoms, išskyrus lėšų poreikį darbo užmokesčiui ir draudėjo socialinio draudimo įmokoms, perspėjimo sistemos techninių perspėjimo priemonių eksploatacijai, parengčiai ir priežiūrai metams.

14. Lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir draudėjo socialinio draudimo įmokoms (L_DUF) metams apskaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybės administracijoje patvirtintą civilinės saugos funkcijai atlikti valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, aprašo 15 punkte nustatytus kriterijus ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu.

15. Lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir draudėjo socialinio draudimo įmokoms (L_DUF) metams apskaičiuojamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

15.1. pagal faktinį savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių, kuris nustatomas pagal einamųjų metų sausio 1 d. gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenis savivaldybėje, skelbiamus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje:

15.1.1. savivaldybėje mažiau kaip 50 000 gyventojų – vienai patarėjo, atliekančio savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, pareigybei;

15.1.2. savivaldybėje nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų – dviem pareigybėms: patarėjo, atliekančio savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, ir vyriausiojo specialisto;

15.1.3. savivaldybėje nuo 100 001 iki 150 000 gyventojų – trims pareigybėms: patarėjo, atliekančio savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, arba poskyrio vedėjo, atliekančio savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, ir dviejų vyriausiųjų specialistų;

15.1.4. savivaldybėje nuo 150 001 iki 350 000 gyventojų – keturioms pareigybėms: patarėjo, atliekančio savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, arba poskyrio vedėjo, atliekančio savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, ir trijų vyriausiųjų specialistų;

15.1.5. savivaldybėje daugiau kaip 350 000 gyventojų – šešioms pareigybėms: skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo, atliekančio savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, vieno patarėjo bei keturių vyriausiųjų specialistų;

15.2. kai savivaldybėje yra daugiau nei 7 pavojingieji objektai, numatoma viena papildoma pareigybė – vyriausiojo specialisto;

15.3. lėšų poreikis aprašo 15.1 ir 15.2 papunkčiuose nurodytų pareigybių pareiginei algai nustatomas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede atitinkamai pareigybei nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą sudėjus su maksimaliu pareiginės algos koeficientu ir gautą sumą padalinus iš 2;

15.4. lėšų poreikis aprašo 15.1 ir 15.2 papunkčiuose nurodytų pareigybių papildomai darbo užmokesčio daliai (priemokoms, priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, mokėjimui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą) ir jų pavadavimui nustatomas taikant 30 proc. koeficientą, skaičiuojamą nuo apskaičiuoto lėšų poreikio pareiginei algai;

15.5. lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir draudėjo socialinio draudimo įmokoms (L_DUF) metams kiekvienai valstybės tarnautojo, atliekančio civilinės saugos funkciją, pareigybei mažinamas per pusę, jeigu tai pareigybei pagal pareigybės aprašymą pavesta funkcijų ne tik iš civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių.

16. Lėšų poreikis perspėjimo sistemos (toliau – PS) techninių perspėjimo priemonių eksploatacijai, parengčiai ir priežiūrai (L_PSS) metams apskaičiuojamas vadovaujantis perspėjimo sistemos techninėmis perspėjimo priemonėmis, reikalavimais jų parengčiai ir perspėjimo sistemos techninių perspėjimo priemonių priežiūros organizavimo tvarkos aprašu, kuriuos tvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) direktorius pagal savivaldybių sudarytas PS priežiūros sutartis su juridiniais, fiziniais ar kitais asmenimis ir pagal PS veikimui užtikrinti reikalingos elektroninių ryšių infrastruktūros nuomos paslaugos teikėjo patvirtintus tarifus, jei ši paslauga perkama atskira sutartimi.

17. Lėšų poreikis kitoms išlaidoms (L_KI) metams nustatomas taikant 20 proc. koeficientą, skaičiuojamą nuo lėšų poreikio darbo užmokesčiui ir draudėjo socialinio draudimo įmokoms (L_DUF) metams, iš jų:

17.1. gyventojų švietimui ir mokymui civilinės saugos klausimais – 8 proc.;

17.2. savivaldybės lygio civilinės saugos pratyboms – 5 proc.;

17.3. prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms – 4 proc.;

17.4. asmeninės apsaugos priemonėms – 3 proc.

18. Savivaldybės administracijos direktorius kiekvienais kalendoriniais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 d., pateikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui informaciją, reikalingą apskaičiuoti lėšų poreikį civilinės saugos funkcijai atlikti:

18.1. savivaldybės administracijoje patvirtintą civilinės saugos funkcijai atlikti valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, šių pareigybių aprašymus ir informaciją, ar šios pareigybės užimtos (jeigu ne, tai kada planuojama į jas paskirti asmenis);

18.2. lėšų poreikį PS techninių perspėjimo priemonių eksploatacijai, parengčiai ir priežiūrai ir jį pagrindžiančius dokumentus.

19. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kiekvienais kalendoriniais metais, ne vėliau kaip iki balandžio 1 d.:

19.1. įvertinęs aprašo 18 punkte nurodytą informaciją, pagal aprašo 13–17 punktų nuostatas nustato lėšų poreikį civilinės saugos funkcijai atlikti ateinantiems 3 metams;

19.2. pateikia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai informaciją apie aprašo 19.1 papunktyje nurodytą lėšų poreikį.

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

SAVANORIŲ, TARPTAUTINIŲ HUMANITARINIŲ ORGANIZACIJŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PAJĖGŲ PATIRTŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO SĄLYGŲ IR TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Savanorių, tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų pajėgų patirtų išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato savanorių, tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų (toliau kartu tarptautinės humanitarinės organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos – NVO) pajėgų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų patirtų išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 7 dalimi.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.

II SKYRIUS

SAVANORIŲ PATIRTŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO SĄLYGOS IR TVARKA

4. Savanoriams, pasitelktiems Įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais, kompensuojamos šios išlaidos, patirtos pasirengiant atlikti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus ir funkcijas, teikti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą ir paslaugas, atliekant (teikiant) šiuos darbus ir funkcijas, pagalbą ir paslaugas arba Įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka mokantis (toliau – savanoriška veikla):

4.1. kelionės išlaidos;

4.2. nakvynės išlaidos;

4.3. maitinimo išlaidos, kai savanoriška veikla trunka ne mažiau kaip 4 valandas per parą ir jei maitinimas savanoriams nebuvo organizuotas centralizuotai;

4.4. ryšio išlaidos (telefono, interneto, pašto);

4.5. išlaidos savanoriškai veiklai atlikti reikalingoms priemonėms ir (ar) specialiesiems drabužiams parūpinti;

4.6. mokymo išlaidos, patirtos dėl Įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodyto mokymo;

4.7. savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir (ar) savanoriško bendrosios civilinės atsakomybės draudimo išlaidos savanoriškos veiklos atlikimo laikotarpiu.

5. Išlaidos kompensuojamos už savanorio ir aprašo 7 punkte nurodytų subjektų sutartą laikotarpį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per einamųjų metų ketvirtį.

6. Savanoris, siekdamas gauti kompensaciją už patirtas išlaidas, pateikia aprašo 7 punkte nurodytiems subjektams prašymą dėl savanorio patirtų išlaidų kompensavimo (1 priedas) ir kitus išlaidas pagrindžiančius dokumentus (važiavimo bilietus, prekių (paslaugų) pirkimo ar pardavimo kvitus, sąskaitas faktūras arba pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, kitus išlaidas pagrindžiančius dokumentus), išskyrus atvejus, kai išlaidos apmokamos pagal Europos Sąjungos ir (ar) kitos tarptautinės paramos teikimo sąlygose nustatytas tvarkas.

Kai atliekant savanorišką veiklą naudojama nuosavybės teise priklausanti ar kitais teisėtais pagrindais valdoma transporto priemonė, kelionės išlaidos kompensuojamos, atsižvelgiant į kelionės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių, atitinkamos transporto priemonės gamintojo nustatytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų, elektros energijos sunaudojimo normas 100 kilometrų) ir degalų, elektros energijos įsigijimo kainą.

7. Sprendimą kompensuoti išlaidas priima:

7.1. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, sudarę pagalbos sutartis su savanoriais;

7.2. valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurioje einantis pareigas valstybės tarnautojas, valstybės politikas ar dirbantis pagal darbo sutartį darbuotojas buvo paskirtas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, arba valdant krizę dalyvaujanti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga – kai savanoris pasitelktas Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

8. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aprašo 6 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos aprašo 7 punkte nurodyti subjektai jų nustatyta tvarka įvertina šiuos dokumentus, jų pagrįstumą ir:

8.1. priima sprendimą kompensuoti išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos;

8.2. kilus neaiškumų dėl aprašo 6 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos ir (ar) jos pagrįstumo, paprašo savanorio per nustatytą, bet ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateikti papildomus išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją (šiuo atveju sprendimas kompensuoti išlaidas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo papildomų išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir (ar) informacijos gavimo dienos);

8.3. atsisako kompensuoti išlaidas, jeigu jos yra nepagrįstos.

9. Apie aprašo 8.1 ir 8.3 papunkčiuose nurodytus sprendimus savanoriui pranešama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, reglamentuojančia administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimą (paskelbimą).

10. Subjektas, priėmęs sprendimą kompensuoti išlaidas savanoriui, su kuriuo sudaryta pagalbos sutartis, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos išmoka savanoriui kompensuojamą išlaidų sumą į pagalbos sutartyje nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.

11. Subjektas, priėmęs sprendimą kompensuoti išlaidas savanoriui, kuris pasitelktas Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos inicijuoja Savanoriškos veiklos įstatyme nurodytos savanoriškos veiklos sutarties pasirašymą su savanoriu ir šios sutarties pagrindu išmoka savanoriui kompensuojamą išlaidų sumą į savanoriškos veiklos sutartyje nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.

12. Jeigu pasikeičia sąskaitos kredito įstaigoje duomenys, savanoris nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo, apie tai praneša Aprašo 7 punkte nurodytiems subjektams. Jeigu ši pareiga neįvykdoma arba sąskaitos kredito įstaigoje duomenys pasikeičia po to, kai išlaidoms kompensuoti skirtos lėšos buvo pervestos į ankstesnę sąskaitą kredito įstaigoje, toks lėšų pervedimas yra laikomas tinkamu.

13. Aprašo 7 punkte nurodyti subjektai, kompensavę savanorių išlaidas, patirtas susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai arba šalinant jų padarinius, aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka kreipiasi dėl savanoriams išmokėtų kompensuojamų išlaidų sumų kompensavimo.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, biudžetinės įstaigos statusą turinčios kitos įstaigos savanorių išlaidas, patirtas gresiant krizei ar ekstremaliajai situacijai, kompensuoja iš joms valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatytų asignavimų ar kitų teisėtai gautų lėšų.

Biudžetinės įstaigos statuso neturinčios kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai savanorių išlaidas, patirtas gresiant krizei ar ekstremaliajai situacijai, kompensuoja iš savo turimų lėšų.

14. Išlaidas pagrindžiančius dokumentus saugo aprašo 7 punkte nurodyti subjektai Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka ir savanoriai.

III SKYRIUS

NVO PAJĖGŲ PATIRTŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO SĄLYGOS IR TVARKA

15. NVO kompensuojamos išlaidos, patirtos Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais.

16. Planuojant atlikti veiklas, skirtas pasirengti atlikti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus ir funkcijas, teikti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą ir paslaugas, NVO, su kuriomis yra sudaryta pagalbos sutartis, kartu su aprašo 20 punkte nurodytais subjektais parengia Tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų pajėgų veiklų planą (2 priedas).

17. Jeigu NVO pajėgos pasitelkiamos Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir valdant krizę dalyvaujančios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos sprendime pasitelkti NVO pajėgas nurodoma:

17.1. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai, funkcijos, pagalba ir paslaugos, kuriems atlikti (teikti) pasitelkiamos NVO pajėgos;

17.2. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbų, funkcijų, pagalbos ir paslaugų atlikimo (teikimo) terminai ir apimtis.

18. Išlaidos kompensuojamos už NVO ir aprašo 20 punkte nurodytų subjektų sutartą laikotarpį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per einamųjų metų ketvirtį.

19. NVO, siekdamos gauti kompensaciją už patirtas išlaidas, pateikia aprašo 20 punkte nurodytiems subjektams prašymą dėl tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų pajėgų patirtų išlaidų kompensavimo (3 priedas), Tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų pajėgų veiklų planą ir kitus išlaidas pagrindžiančius dokumentus (važiavimo bilietus, prekių (paslaugų) pirkimo ar pardavimo kvitus, sąskaitas faktūras arba pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, kitus išlaidas pagrindžiančius dokumentus), išskyrus atvejus, kai išlaidos apmokamos pagal Europos Sąjungos ir (ar) kitos tarptautinės paramos teikimo sąlygose nustatytas tvarkas.

20. Sprendimą kompensuoti išlaidas priima:

20.1. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, sudarę pagalbos sutartis su NVO;

20.2. valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurioje einantis pareigas valstybės tarnautojas, valstybės politikas ar dirbantis pagal darbo sutartį darbuotojas buvo paskirtas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, arba valdant krizę dalyvaujanti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga – kai NVO pajėgos pasitelktos Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

21. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aprašo 19 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos aprašo 20 punkte nurodyti subjektai jų nustatyta tvarka įvertina šiuos dokumentus, jų pagrįstumą ir:

21.1. priima sprendimą kompensuoti išlaidas, jeigu jos yra pagrįstos;

21.2. kilus neaiškumų dėl aprašo 19 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos ir (ar) jos pagrįstumo, paprašo NVO per nustatytą, bet ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų, terminą pateikti papildomus išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją (šiuo atveju sprendimas kompensuoti išlaidas NVO priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo papildomų išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir (ar) informacijos gavimo dienos);

21.3. atsisako kompensuoti išlaidas, jeigu jos yra nepagrįstos.

22. Apie aprašo 21.1 ir 21.3 papunkčiuose nurodytus sprendimus NVO pranešama Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, reglamentuojančia administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimą (paskelbimą).

23. Ūkio subjektas, veiklos vykdytojas ir biudžetinės įstaigos statuso neturinti kita įstaiga, priėmę sprendimą kompensuoti išlaidas, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos išmoka NVO kompensuojamą išlaidų sumą į NVO nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.

Kai sprendimą kompensuoti išlaidas priima valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga arba biudžetinės įstaigos statusą turinti kita įstaiga, išlaidos NVO kompensuojamos pagal biudžeto lėšų naudojimo sutartį, pasirašytą su NVO Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

24. Jeigu pasikeičia sąskaitos kredito įstaigoje duomenys, NVO nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo, apie tai praneša Aprašo 20 punkte nurodytiems subjektams. Jeigu ši pareiga neįvykdoma arba sąskaitos kredito įstaigoje duomenys pasikeičia po to, kai išlaidoms kompensuoti skirtos lėšos buvo pervestos į ankstesnę sąskaitą kredito įstaigoje, toks lėšų pervedimas yra laikomas tinkamu.

25. Aprašo 20 punkte nurodyti subjektai, kompensavę NVO išlaidas, patirtas susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai arba šalinant jų padarinius, aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka kreipiasi dėl NVO išmokėtų kompensuojamų išlaidų sumų kompensavimo.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, biudžetinės įstaigos statusą turinčios kitos įstaigos NVO išlaidas, patirtas gresiant krizei ar ekstremaliajai situacijai, kompensuoja iš joms valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatytų asignavimų ar kitų teisėtai gautų lėšų.

Biudžetinės įstaigos statuso neturinčios kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai NVO išlaidas, patirtas gresiant krizei ar ekstremaliajai situacijai, kompensuoja iš savo turimų lėšų.

26. Išlaidas pagrindžiančius dokumentus saugo aprašo 20 punkte nurodyti subjektai ir NVO Finansinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ PATIRTŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO SĄLYGOS IR TVARKA

27. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams (toliau kartu – asmenys) kompensuojamos:

27.1. Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais asmenų patirtos išlaidos, jeigu jos buvo patirtos susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai arba šalinant jų padarinius;

27.2. aprašo II ir III skyriuose nustatyta tvarka savanoriams ir NVO pajėgoms išmokėtos kompensuotinos išlaidų sumos, jeigu jomis buvo kompensuotos savanorių ir NVO pajėgų išlaidos, patirtos susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai arba šalinant jų padarinius.

28. Savivaldybės institucija ar įstaiga, patyrusi aprašo 27 punkte nurodytas išlaidas, prašymą kompensuoti šias išlaidas pateikia savivaldybės merui.

29. Valstybės institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, patyrę aprašo 27 punkte nurodytas išlaidas, prašymą kompensuoti šias išlaidas pateikia:

29.1. savivaldybės, kurioje asmenys patyrė išlaidas, merui – kai išlaidos patirtos dėl savanorių ir NVO pajėgų Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbų, funkcijų, pagalbos ir paslaugų atlikimo (teikimo) susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai;

29.2. ministerijai, kurios veiklos sričiai priskirtina susidariusi krizė ar valstybės lygio ekstremalioji situacija – kai išlaidos patirtos dėl savanorių ir NVO pajėgų Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbų, funkcijų, pagalbos ir paslaugų atlikimo (teikimo) susidarius krizei ar valstybės lygio ekstremaliajai situacijai;

29.3. ministerijai, su kurios veiklos sritimi susijusioms krizėms ar valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms buvo vykdomas savanorių ir NVO pajėgų pasirengimas ar mokymas – kai išlaidos patirtos susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai arba šalinant jų padarinius dėl savanorių ir NVO pajėgų pasirengimo atlikti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus ir funkcijas, teikti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą ir paslaugas arba dėl Įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodyto savanorių ir NVO pajėgų mokymo.

30. Aprašo 28 ir 29 punktuose nurodytuose prašymuose nurodoma:

30.1. prašymą pateikusio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas, telefono numeris, el. pašto adresas;

30.2. patirtų išlaidų sąsaja su Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais, susidariusia krize ar ekstremaliąja situacija arba jų padarinių šalinimu;

30.3. patirtų išlaidų rūšis (pobūdis), dydis, išlaidų atsiradimo data;

30.4. patirtų išlaidų pagrindimas;

30.5. kredito įstaigos sąskaita, į kurią būtų išmokama aprašo 40 punkte nurodyta kompensacija;

30.6. kita informacija, jeigu ji, asmens manymu, yra svarbi priimant sprendimą dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

31. Kartu su aprašo 28 ir 29 punktuose nurodytais prašymais pateikiami išlaidas pagrindžiantys dokumentai, o jeigu tokių dokumentų dėl objektyvių priežasčių asmuo neturi, – aprašo 28 ir 29 punktuose nurodytuose prašymuose nurodoma patirtas išlaidas pagrindžianti informacija.

32. Savivaldybės meras ar ministerija, gavę aprašo 28, 29 ir 31 punktuose nurodytus dokumentus, per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos išnagrinėja juos, nustato asmenims kompensuotiną išlaidų sumą, parengia ir pateikia asmenims, Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Pažymą apie patirtas išlaidas (4 priedas) (toliau – pažyma). Finansų ministerijai ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui kartu su pažyma pateikiami ir aprašo 28, 29 ir 31 punktuose nurodyti dokumentai.

33. Lydraštyje, kuriuo siunčiama pažyma asmenims, nurodoma, kad asmenims kompensuotina išlaidų suma yra apskaičiuota ir informacija apie kompensuotiną išlaidų sumą yra pateikta Finansų ministerijai tolimesniems veiksmams atlikti, nurodoma apskundimo tvarka, jeigu būtų nesutinkama su pažymoje pateikta informacija.

34. Nacionalinis krizių valdymo centras per 10 darbo dienų nuo pažymos gavimo dienos išnagrinėja pažymoje pateiktą informaciją ir raštu informuoja Finansų ministeriją apie pažymoje nustatytus trūkumus arba apie tai, kad jokių trūkumų nenustatė. Jei Nacionalinis krizių valdymo centras per šiame punkte nurodytą 10 darbo dienų terminą nepateikia Finansų ministerijai nurodytos informacijos, laikoma, kad Nacionalinis krizių valdymo centras nenustatė trūkumų pažymoje.

35. Finansų ministerija, per 20 darbo dienų nuo aprašo 28, 29 ir 31 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos išnagrinėjusi juose pateiktą informaciją, įvertinusi išlaidų atitiktį valstybės rezervo lėšų panaudojimo tikslams, nustatytiems Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme:

35.1. parengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Vyriausybės nutarimo dėl asmenų patirtų išlaidų kompensavimo projektą (toliau – nutarimo projektas), teikime, kuriuo Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas, nurodydama nekompensuotinas išlaidas (jeigu tokių yra) ir valstybės finansines galimybes;

35.2. nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, jeigu patirtos išlaidos neatitinka valstybės rezervo lėšų panaudojimo tikslų arba yra nesusijusios su Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais, raštu informuoja apie tai pažymą ir aprašo 28, 29 ir 31 punktuose nurodytus dokumentus pateikusius savivaldybės merą ar ministeriją, šiame rašte nurodo tokio sprendimo priežastis ir apskundimo tvarką.

36. Kilus neaiškumų dėl pažymoje ir (ar) aprašo 28, 29 ir 31 punktuose nurodytuose dokumentuose pateiktos informacijos ir (ar) jos pagrįstumo, Finansų ministerija gali prašyti:

36.1. pažymą ir aprašo 28, 29 ir 31 punktuose nurodytus dokumentus pateikusių savivaldybės mero ar ministerijos per Finansų ministerijos nustatytą, bet ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, pateikti papildomus išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją;

36.2. kompetentingų institucijų ir įstaigų per Finansų ministerijos nustatytą, bet ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą, pateikti informaciją, būtiną vertinant pažymoje ir (ar) aprašo 28, 29 ir 31 punktuose nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją ir (ar) jos pagrįstumą.

37. Jeigu Finansų ministerija papildomai paprašo aprašo 36 punkte nurodytų dokumentų ir (ar) informacijos, aprašo 35 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytas nutarimo projekto parengimo terminas skaičiuojamas nuo aprašo 36 punkte nurodytų dokumentų ir (ar) informacijos gavimo dienos.

38. Jeigu Finansų ministerijai per jos nustatytą terminą nepateikiami aprašo 36 punkte nurodyti dokumentai ir (ar) informacija, Finansų ministerija dėl tokios išlaidų dalies nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, per 5 darbo dienas nuo aprašo 36 punkte nustatyta tvarka jos nustatyto termino pabaigos raštu informuoja apie tai pažymą ir aprašo 28, 29 ir 31 punktuose nurodytus dokumentus pateikusius savivaldybės merą ir ministeriją, šiame rašte taip pat nurodo tokio sprendimo priežastis ir apskundimo tvarką.

39. Savivaldybės meras ir ministerija apie aprašo 35.2 papunktyje ir 38 punkte nurodytą sprendimą praneša asmenims Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, reglamentuojančia administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimą (paskelbimą).

40. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl asmenų patirtų išlaidų, nurodytų aprašo 27 punkte, kompensavimo, ši kompensacija išmokama iš valstybės rezervo lėšų.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Asmens duomenys, gauti vykdant aprašo nuostatas, gali būti tvarkomi tik spendimų dėl apraše nurodytų išlaidų kompensavimo priėmimo, šių sprendimų vykdymo organizavimo ir kompensavimo už nurodytas išlaidas tikslais, jeigu įstatymai ar kiti Vyriausybės nutarimai nenustato kitaip.

42. Aprašo nuostatas vykdantys asmenys imasi visų pagrįstų priemonių siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimų, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, nuostatų.

43. Nepagrįstai suteikta apraše nurodyta kompensacija išieškoma iš savanorių, NVO pajėgų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

SLĖPTUVIŲ, KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIŲ IR PRIEDANGŲ POREIKIO NUSTATYMO, PARINKIMO, ŽYMĖJIMO, JŲ PARENGTIES ORGANIZAVIMO IR NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 20 punktu ir 28 straipsnio 7 dalimi.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.

II SKYRIUS

SLĖPTUVIŲ POREIKIO NUSTATYMAS, PARINKIMAS, ŽYMĖJIMAS, PARENGTIES ORGANIZAVIMAS IR NAUDOJIMAS

4. Ūkio subjektai, kurie privalo sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, veiklos vykdytojai, savivaldybių administracijos ir šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose privaloma sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, sąraše nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos (toliau kartu – subjektai) vadovaudamiesi šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintu Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo, darbo organizavimo, sušaukimo tvarkos, uždavinių ir funkcijų tvarkos aprašu įsirengia jame nurodytas saugias darbo vietas ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų funkcijoms vykdyti (toliau – saugios darbo vietos). Vietoje saugios darbo vietos įsirengiama slėptuvė, jeigu aprašo 5 punkte nustatyta tvarka yra nustatomas ir pagrindžiamas slėptuvės poreikis.

5. Slėptuvės poreikis nustatomas ir pagrindžiamas šia tvarka:

5.1. subjektas vertindamas galimus pavojus ir ekstremaliąsias situacijas:

5.1.1. įsivertina ir nurodo, dėl kurių didelės ar labai didelės rizikos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų, nurodytų nacionaliniame galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinime, saugioje darbo vietoje galėtų susidaryti gyvybei ar sveikatai pavojingi veiksniai ir šių veiksnių riziką; šiame papunktyje nurodyti didelės ar labai didelės rizikos galimi pavojai nustatomi vadovaujantis Vyriausybės tvirtinamo Nacionalinio galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka;

5.1.2. nustato, kad slėptuvės poreikis yra pagrįstas, jeigu aprašo 5.1.1 papunktyje nurodytų galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų metu dėl susidariusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių saugioje darbo vietoje nebūtų įmanoma užtikrinti ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau – operacijų centras) funkcijų vykdymo ir šių funkcijų vykdymo neužtikrinimas sukeltų pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai;

5.2. nustačius, kad slėptuvės poreikis yra pagrįstas, subjektas, išskyrus veiklos vykdytojus, ūkio subjektus ir savivaldybių administracijas, atliktą galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą privalo suderinti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos; su šiuo departamentu suderinus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, laikoma, kad slėptuvės poreikis yra pagrįstas;

5.3. slėptuvės poreikio nustatymo procedūra baigiama subjekto vadovui priėmus sprendimą dėl slėptuvės poreikio.

6. Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka nustačius ir pagrindus slėptuvės poreikį, slėptuvė parenkama atsižvelgiant į aplinkos ministro nustatytus slėptuvių įrengimo reikalavimus, vietą (teritoriją) ir joje galinčius kilti pavojus ar ekstremaliąsias situacijas, siekiant slėptuvėje maksimaliai apsaugoti nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

7. Du ar daugiau subjektų gali parinkti ir įrengti bendrą slėptuvę, jeigu ją įrengus būtų sudarytos sąlygos operacijų centrams tinkamai vykdyti savo funkcijas vienu metu.

8. Subjektui, išskyrus veiklos vykdytojus ir ūkio subjektus, parenkant statinius ar patalpas, tinkamas slėptuvei įrengti, pirmiausia turi būti svarstoma valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė ir tik tada, kai tokių statinių ir patalpų nėra galimybių panaudoti, svarstoma privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė nuomos, panaudos ar kitais sutartiniais pagrindais arba naujų statinių ir patalpų statyba.

9. Slėptuvės specialiuoju ženklu nežymimos.

10. Už įrengtos slėptuvės parengties organizavimą atsakingas ją parinkęs subjektas. Įrengtos slėptuvės parengtis organizuojama šia tvarka:

10.1. ne rečiau kaip kartą per pusmetį atliekamas patikrinimas, kurio metu įvertinama slėptuvės fizinė būklė, ar slėptuvėje paruoštos darbo vietos operacijų centro nariams, užtikrinamas elektroninių ryšių veikimas, vandens tiekimas, elektros energijos tiekimas, nuotekų šalinimas ir šildymas; šio patikrinimo metu taip pat įvertinama slėptuvės atitiktis aplinkos ministro nustatytiems slėptuvių įrengimo reikalavimams;

10.2. ne rečiau kaip kartą per metus operacijų centro nariai susirenka slėptuvėje į krizių valdymo ir (ar) civilinės saugos pratybas, į jas metodinės pagalbos tikslais įtraukiant dalyvauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovus.

11. Subjektų sprendimu šiame aprašo skyriuje nustatyta tvarka parinktos ir įrengtos slėptuvės naudojamos gyventojams, kurie turi jiems priskirtų būtinų užduočių, apsaugoti nuo atsiradusių jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Kai statinys ar patalpa, kuriame įrengta slėptuvė, nėra reikalingi operacijų centro veiklai ar gyventojų, kurie turi jiems priskirtų būtinų užduočių, apsaugai nuo atsiradusių jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, jie gali būti naudojami kitiems tikslams, tačiau prireikus jų valdytojai turi paruošti juos naudoti kaip slėptuvę ne vėliau kaip per 3 valandas nuo informacijos gavimo apie subjekto vadovo ar operacijų centro vadovo pavedimą.

III SKYRIUS

KOLEKTYVINĖS APSAUGOS STATINIŲ POREIKIO NUSTATYMAS, PARINKIMAS, ŽYMĖJIMAS, PARENGTIES ORGANIZAVIMAS IR NAUDOJIMAS

12. Kolektyvinės apsaugos statinių poreikį kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 30 d., nustato savivaldybės meras 25 procentų nuolatinių savivaldybės gyventojų skaičiui, prie šio skaičiaus papildomai pridėjus nuolatinių savivaldybės gyventojų – asmenų su negalia, vaikų iki 7 metų amžiaus ir socialinę globą gaunančių senyvo amžiaus asmenų – skaičių, pagal šią formulę:

G = 0,25 x G_B + G_V + G_N + G_S, kur:

G – savivaldybės gyventojų skaičius, kuriam nustatytas kolektyvinės apsaugos statinių poreikis;

0,25 – 25 procentai;

G_B – bendras nuolatinių savivaldybės gyventojų skaičius;

G_V – nuolatinių savivaldybės gyventojų – vaikų iki 7 metų skaičius;

G_N – nuolatinių savivaldybės gyventojų – asmenų su negalia skaičius;

G_S – nuolatinių savivaldybės gyventojų – socialinę globą gaunančių senyvo amžiaus asmenų skaičius.

13. Nustatytas kolektyvinės apsaugos statinių poreikis nurodomas Parinktų kolektyvinės apsaugos statinių ir jų poreikio sąraše (1 priedas), kurį tvirtina savivaldybės meras.

14. Bendras nuolatinių savivaldybės gyventojų, nuolatinių savivaldybės gyventojų – asmenų su negalia, vaikų iki 7 metų amžiaus ir socialinę globą gaunančių senyvo amžiaus asmenų – skaičius nustatomas pagal naujausią oficialiąją statistiką.

15. Kolektyvinės apsaugos statiniai parenkami atsižvelgiant į:

15.1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų savivaldybės administracijos direktoriui pateiktą informaciją apie jų valdomus ir savivaldybėje esančius kolektyvinės apsaugos statinius, statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami kolektyvinės apsaugos statiniams įrengti;

15.2. nustatytą kolektyvinės apsaugos statinių poreikį, kolektyvinės apsaugos statinyje vienam gyventojui numatant 3,5 kv. metro naudingojo (pagrindinio) patalpų ploto;

15.3. aplinkos ministro nustatytus kolektyvinės apsaugos statinių įrengimo reikalavimus;

15.4. vietą (teritoriją) ir joje galinčius kilti pavojus ar ekstremaliąsias situacijas, siekiant maksimaliai apsaugoti gyventojus nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių;

15.5. asmenų su negalia poreikius, kurie aptariami su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia interesus.

16. Parinkti statiniai ir patalpos į Parinktų kolektyvinės apsaugos statinių ir jų poreikio sąrašą įtraukiami šia prioriteto mažėjimo tvarka:

16.1. statiniai ir patalpos, kurių valdytojai yra savivaldybės institucijos ir įstaigos – pagal jų valdytojų pateiktą informaciją ir (arba) pagal savivaldybės administracijos disponuojamą informaciją;

16.2. statiniai ir patalpos, kurių valdytojai yra valstybės institucijos ir įstaigos – pagal jų valdytojų raštu pateiktą informaciją;

16.3. statiniai ir patalpos, kurių valdytojai yra kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai – pagal jų valdytojų raštu pateiktą informaciją;

16.4. statiniai ir patalpos, kurių valdytojai yra fiziniai asmenys – sudarius sutartis su šiais asmenimis.

17. Savivaldybės merui organizuojant kolektyvinės apsaugos statinių pažymėjimą, savivaldybės administracija visus kolektyvinės apsaugos statinius, įtrauktus į Parinktų kolektyvinės apsaugos statinių ir jų poreikio sąrašą, pažymi kolektyvinės apsaugos statinio žymėjimo specialiuoju ženklu (2 priedas) (toliau – specialusis ženklas) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Parinktų kolektyvinės apsaugos statinių ir jų poreikio sąrašo patvirtinimo ar atnaujinimo. Specialusis ženklas:

17.1. tvirtinamas virš išorinio įėjimo durų į kolektyvinės apsaugos statinį išorinės dalies 2–2,5 metro nuo žemės (grindų) aukštyje; nesant galimybės tvirtinti specialųjį ženklą virš šių durų, jis tvirtinamas ant durų ar artimiausio tam tinkamo objekto 1,75–2,5 metro nuo žemės (grindų) aukštyje;

17.2. jeigu įėjus į statinį, kuriame yra kolektyvinės apsaugos statinys, ne iš karto į jį patenkama, tokio statinio viduje tvirtinamas bent vienas specialusis ženklas su krypties rodykle į kolektyvinės apsaugos statinį, taip pat specialusis ženklas tvirtinamas virš vidinio įėjimo durų, už kurių yra kolektyvinės apsaugos statinys, ar ant jų.

18. Į Parinktų kolektyvinės apsaugos statinių ir jų poreikio sąrašą įtrauktų kolektyvinės apsaugos statinių parengtis organizuojama šia tvarka:

18.1. kolektyvinės apsaugos statinio valdytojas (-ai) ne rečiau kaip kartą per metus atlieka patikrinimą, kurio metu įvertina kolektyvinės apsaugos statinio žymėjimą, fizinę būklę, ar kolektyvinės apsaugos statinyje užtikrinamas vandens tiekimas, elektros energijos tiekimas, nuotekų šalinimas, šildymas; šio patikrinimo metu taip pat įvertinama kolektyvinės apsaugos statinio atitiktis aplinkos ministro nustatytiems kolektyvinės apsaugos statinių įrengimo reikalavimams; kolektyvinės apsaugos statinio valdytojas (-ai) apie nustatytus trūkumus per 5 darbo dienas nuo jų nustatymo informuoja savivaldybės merą;

18.2. savivaldybės meras kartu su savivaldybės parengties pareigūnu užtikrina, kad ne rečiau kaip kartą per metus būtų organizuojami civilinės saugos mokymai už kolektyvinės apsaugos statinių parengtį ir naudojimą atsakingiems asmenims, į šiuos mokymus metodinės pagalbos tikslais įtraukiant dalyvauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovus ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenų su negalia interesams, atstovus.

19. Kai statinys ar patalpa, kurie įtraukti į Parinktų kolektyvinės apsaugos statinių ir jų poreikio sąrašą, nereikalingi kolektyvinei gyventojų apsaugai, jie gali būti naudojami kitiems tikslams, tačiau prireikus jų valdytojai turi paruošti juos naudoti kaip kolektyvinės apsaugos statinį ne vėliau kaip per 12 valandų nuo informacijos gavimo apie savivaldybės mero ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pavedimą.

IV SKYRIUS

PRIEDANGŲ POREIKIO NUSTATYMAS, PARINKIMAS, ŽYMĖJIMAS, PARENGTIES ORGANIZAVIMAS IR NAUDOJIMAS

20. Priedangų poreikį kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 30 d., nustato savivaldybės meras:

20.1. 60 procentų nuolatinių savivaldybės gyventojų skaičiui – savivaldybėse, kuriose du trečdaliai ar daugiau gyventojų gyvena miestų gyvenamosiose vietovėse;

20.2. 40 procentų nuolatinių savivaldybės gyventojų skaičiui – savivaldybėse, kuriose miestų gyvenamosiose vietovėse gyvena mažiau nei du trečdaliai gyventojų.

21. Nustatytas priedangų poreikis nurodomas Parinktų priedangų ir jų poreikio sąraše (3 priedas), kurį tvirtina savivaldybės meras.

22. Bendras nuolatinių savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal naujausią oficialiąją statistiką.

23. Priedangos parenkamos atsižvelgiant į:

23.1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų savivaldybės administracijos direktoriui pateiktą informaciją apie jų valdomas ir savivaldybėje esančias priedangas, statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti;

23.2. nustatytą priedangų poreikį, vienam gyventojui priedangoje numatant 1,5 kv. metro bendrojo patalpos ploto;

23.3. aplinkos ministro nustatytus priedangų įrengimo reikalavimus;

23.4. vietą (teritoriją) ir joje galinčius kilti pavojus, siekiant maksimaliai apsaugoti gyventojus nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių;

23.5. asmenų su negalia poreikius, kurie aptariami su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia interesus.

24. Parinkti statiniai, patalpos, inžineriniai įrenginiai ir kiti objektai (toliau kartu – objektai) į Parinktų priedangų ir jų poreikio sąrašą įtraukiami šia prioriteto mažėjimo tvarka:

24.1. objektai, kurių valdytojai yra savivaldybės institucijos ir įstaigos – pagal jų valdytojų pateiktą informaciją ir (arba) pagal savivaldybės administracijos disponuojamą informaciją;

24.2. objektai, kurių valdytojai yra valstybės institucijos ir įstaigos – pagal jų valdytojų raštu pateiktą informaciją;

24.3. objektai, kurių valdytojai yra kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai – pagal jų valdytojų raštu pateiktą informaciją;

24.4. objektai, kurie priskiriami daugiabučiams gyvenamiesiems namams ar jų priklausiniams – pagal šių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus raštu pateiktą informaciją;

24.5. kiti objektai, kurių valdytojai yra fiziniai asmenys – sudarius sutartis su šiais asmenimis.

25. Savivaldybės merui organizuojant priedangų pažymėjimą, savivaldybės administracija visas priedangas, įtrauktas į Parinktų priedangų ir jų poreikio sąrašą, pažymi Priedangos žymėjimo specialiuoju ženklu (4 priedas) (toliau – ženklas) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Parinktų priedangų ir jų poreikio sąrašo patvirtinimo ar atnaujinimo. Ženklas:

25.1. tvirtinamas virš visų išorinio įėjimo durų į priedangą išorinės dalies 2–2,5 metro nuo žemės (grindų) aukštyje; nesant galimybės tvirtinti ženklą virš šių durų, jis tvirtinamas ant durų ar artimiausio tam tinkamo objekto 1,75–2,5 metro nuo žemės (grindų) aukštyje;

25.2. jeigu įėjus į objektą, kuriame yra priedanga, ne iš karto į ją patenkama, tokio objekto viduje prie įėjimo tvirtinamas bent vienas ženklas su krypties rodykle, taip pat ženklas tvirtinamas virš vidinio įėjimo durų, už kurių yra priedanga, ar ant jų.

26. Į Parinktų priedangų ir jų poreikio sąrašą įtrauktų priedangų parengtis organizuojama šia tvarka:

26.1. priedangos valdytojas (-ai) ne rečiau kaip kartą per metus įvertina priedangos žymėjimą, fizinę būklę, taip pat priedangos atitiktį aplinkos ministro nustatytiems priedangų įrengimo reikalavimams ir apie nustatytus trūkumus per 5 darbo dienas nuo jų nustatymo informuoja savivaldybės merą;

26.2. savivaldybės meras kartu su savivaldybės parengties pareigūnu ne rečiau kaip kartą per metus organizuoja civilinės saugos mokymus už priedangų parengtį ir naudojimą atsakingiems asmenims, į šiuos mokymus metodinės pagalbos tikslais įtraukdami dalyvauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovus ir nevyriausybinių organizacijų, kurios atstovauja asmenų su negalia interesams, atstovus.

27. Kai objektai, kurie įtraukti į Parinktų priedangų ir jų poreikio sąrašą, nereikalingi priedangai, jie gali būti naudojami kitiems tikslams, tačiau prireikus jų valdytojai turi paruošti naudoti juos kaip priedangą ne vėliau kaip per 12 valandų nuo informacijos gavimo apie savivaldybės mero ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pavedimą.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos įrengiamos vadovaujantis aplinkos ministro nustatytais slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų projektavimo ir įrengimo reikalavimais.

29. Savivaldybės meras, organizuodamas savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais, savivaldybės gyventojus informuoja apie kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, patekimą į juos, jų parengimą ir žymėjimą. Teikiant šią informaciją turi būti atsižvelgiama į asmenų su negalia poreikius (naudojant vertimą į lietuvių gestų kalbą, brailio raštą, lengvai suprantamą kalbą) ir į užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, kalbos poreikius (naudojant anglų, o prireikus ir kitas užsienio kalbas).

30. Savivaldybės merui organizuojant kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų pažymėjimą, savivaldybės administracija kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų išdėstymą žemėlapyje nuolat atnaujina ir skelbia savivaldybės interneto svetainėje. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skelbia kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų išdėstymą Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ, KURIE PRIVALO KAUPTI JŲ NEPERTRAUKIAMOS VEIKLOS VYKDYMUI UŽTIKRINTI BŪTINAS PRIEMONES IR ASMENINES APSAUGOS PRIEMONES, SĄRAŠAS

1. Šis sąrašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi.

2. Nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones ir asmenines apsaugos priemones privalo kaupti:

2.1. šios Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nurodytos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos:

2.1.1. ministerijos;

2.1.2. krašto apsaugos ministrui pavaldžios krašto apsaugos sistemos institucijos;

2.1.3. Lietuvos kariuomenė;

2.1.4. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas;

2.1.5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba;

2.1.6. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba;

2.1.7. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

2.2. į ministro tvirtinamą sąrašą įtrauktos, ministro valdymo sričiai priskirtos valstybės institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai;

2.3. savivaldybių administracijos;

2.4. veiklos vykdytojai, apibrėžti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme;

2.5. kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kurie savo veikloje naudoja socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro tvirtinamuose Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatuose nurodytus trečiosios ir (arba) ketvirtosios rizikos grupės biologinius profesinės rizikos veiksnius arba kurių darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, yra kitaip veikiami šių veiksnių;

2.6. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės;

2.7. į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą sąrašą įtrauktas ūkio subjektas, kuris privalo karo padėties metu valstybės, ginkluotųjų pajėgų ir (ar) visuomenės reikmėms tiekti reikalingas prekes ir (ar) teikti paslaugas;

2.8. kitos įstaigos, kurios užtikrina gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą:

2.8.1. užtikrina kilnojamųjų kultūros vertybių, dokumentų ir archyvų apsaugą:

2.8.1.1. nacionaliniai ir respublikiniai muziejai;

2.8.1.2. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, valstybinės reikšmės bibliotekos;

2.8.1.3. valstybės archyvai;

2.8.2. užtikrina asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą:

2.8.2.1. licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nepriklausomai nuo pavaldumo ir nuosavybės formos, kuriose vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir pacientų);

2.8.2.2. licencijuojamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos;

2.8.2.3. savivaldybių visuomenės sveikatos biurai;

2.8.2.4. vaistinės;

2.8.2.5. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

2.8.3. socialines paslaugas gyventojams užtikrinanti socialinių paslaugų įstaiga, kurioje vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir gyventojų);

2.9. švietimo įstaigos ir švietimo teikėjai, teikiantys formaliojo švietimo paslaugas, kuriuose vienu metu būna 100 ar daugiau žmonių (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir mokinių);

2.10. mišrių komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius eksploatuojantys ūkio subjektai;

2.11. mišrias komunalines atliekas surenkantys ūkio subjektai;

2.12. sąvartynus eksploatuojantys ūkio subjektai;

2.13. ūkio subjektai, eksploatuojantys bendro atliekų deginimo įrenginius (ir) ar atliekų deginimo įrenginius, kuriems išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai deginti 160 tūkst. tonų ir daugiau po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energetinę vertę turinčias komunalines atliekas;

2.14. centralizuoto šilumos tiekimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai;

2.15. elektros energijos tiekimą, skirstymą, perdavimą, kaupimą vykdantys ir elektros energijos persiuntimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai, kurie neatitinka kitų šiame sąraše išvardytų subjektų apibrėžimo;

2.16. ūkio subjektai – elektroninių ryšių ir paslaugų teikėjai;

2.17. ūkio subjektai, vykdantys kelių priežiūrą;

2.18. ūkio subjektai kurių pagrindinė veikla yra maisto prekių pardavimas (įskaitant maisto prekių pardavimą prekybos ir (arba) pramogų centruose);

2.19. mažmeninę prekybą nefasuotais naftos produktais vykdantys ūkio subjektai;

2.20. Lietuvos bankas;

2.21. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija;

2.22. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija;

2.23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija;

2.24. teismai (būtinas priemones teismams kaupia Nacionalinė teismų administracija organizuodama ir užtikrindama centralizuotą teismų materialinį techninį aprūpinimą).

___________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, KITŲ ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR VEIKLOS VYKDYTOJŲ KAUPIAMŲ JŲ NEPERTRAUKIAMOS VEIKLOS VYKDYMUI UŽTIKRINTI BŪTINŲ PRIEMONIŲ IR ASMENINIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ SĄRAŠO, KIEKIO IR LAIKOTARPIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų kaupiamų jų nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių sąrašo, kiekio ir laikotarpio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų, kurie privalo kaupti jų nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones ir asmenines apsaugos priemones, sąraše nurodytų subjektų (toliau – subjektai) kaupiamų jų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių (toliau kartu – būtinos priemonės) sąrašą, kiekį ir laikotarpį, kuriam sukauptų būtinų priemonių turi pakakti nepertraukiamai subjektų veiklai užtikrinti (toliau – laikotarpis).

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 14 punktu ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme.

II SKYRIUS

BŪTINŲ PRIEMONIŲ SĄRAŠAS, KIEKIS IR LAIKOTARPIS

4. Būtinų priemonių sąrašas, atsižvelgiant į subjektų veiklos pobūdį ir pagal Nacionalinio krizių valdymo centro atliktą nacionalinį galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą (toliau – galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimas) nustatyto galimo pavojaus (toliau – galimas pavojus) keliamus padarinius subjektų veiklai, formuojamas iš šių būtinų priemonių:

4.1. veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių;

4.2 asmeninių apsaugos priemonių;

4.3. medicinos priemonių;

4.4. vaistinių preparatų;

4.5. biocidų.

5. Subjektai būtinas priemones privalo sukaupti šiam laikotarpiui:

5.1. elektros energijos tiekimo sutrikimų ir (ar) gedimų atveju – vienai parai;

5.2. epidemijų, pandemijų, branduolinių ar radiologinių avarijų atveju – 30 parų;

5.3. kitų galimų pavojų, nustatytų atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, atveju – 3 paroms.

6. Subjekto privalomų sukaupti būtinų priemonių sąrašas sudaromas ir jų kiekis aprašo 5 punkte nustatytam laikotarpiui apskaičiuojamas atsižvelgiant į subjekto vykdomos veiklos pobūdį ir būtinybę ją vykdyti nepertraukiamai, atitinkamo galimo pavojaus keliamus padarinius subjekto darbuotojams ir aptarnaujamiems asmenims, subjekte dirbančių ir aptarnaujamų asmenų skaičių, būtinų priemonių gamintojų nustatytus būtinų priemonių naudojimo tinkamumo ir naudojimo sąlygų reikalavimus, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Nustatytas privalomų sukaupti būtinų priemonių kiekis turi būti ne mažesnis nei reikalingas subjekto veiklos tenkinant minimalius būtinuosius gyventojų poreikius, teikiant būtinąsias paslaugas tęstinumo užtikrinimui (nesukeliant pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai) ir dėl subjekto veiklos sutrikdymo gresiančios ekstremaliosios situacijos valdymui bei jos padarinių šalinimui.

7. Subjektai privalo sukaupti šias būtinas priemones (pagal subjekto veiklai kylančius galimų pavojų padarinius):

7.1. veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones – generatorius, prožektorius, elektrinius šildytuvus, ryšio priemones (radijo ryšio, viešojo mobiliojo ryšio ar palydovinio ryšio ir kitus ryšio įrenginius), kurą, geriamąjį vandenį (buteliukuose), maisto davinius, užklotus, durų ir (ar) langų sandarinimo priemones, skaitmeninius dozimetrus, dozės galios matavimo prietaisus ir kitas veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į subjektų veiklos pobūdį ir pagal galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą bei galimo pavojaus keliamus padarinius subjektų veiklai;

7.2. asmenines apsaugos priemones:

7.2.1. kvėpavimo takų apsaugos priemones – filtruojamąsias pramonines ir civilines dujokaukes, puskaukes, filtruojamuosius antveidžius (respiratorius FFP2/FFP3);

7.2.2. odos, galvos, akių apsaugos priemones – apsauginius ir specialius drabužius, kostiumus, apsiaustus, kombinezonus, liemenes, guminę avalynę, apsauginius batus, pirštines, apsauginius šalmus, galvos apsauginius gaubtuvus, apsauginius skydelius (akinius);

7.3. medicinos priemones – vienkartines medicinines kaukes, vienkartines apžiūrų, chirurgines pirštines, bekontakčius termometrus;

7.4. vaistinius preparatus – kalio jodido tabletes;

7.5. biocidus – rankų antiseptikus, paviršių dezinfekantus.

8. Subjektai aprašo 5 punkte nustatytam laikotarpiui privalomą sukaupti būtinų priemonių kiekį apskaičiuoja taip:

8.1. veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių – atsižvelgdami į subjekte nustatytą tokių priemonių poreikį, kuris nustatomas atsižvelgiant į subjekto veiklos pobūdį ir pagal galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą nustatyto galimo pavojaus keliamus padarinius subjektų veiklai;

8.2. asmeninių apsaugos priemonių – atsižvelgdami į gamintojo nustatytus asmeninių apsaugos priemonių naudojimo tinkamumo ir naudojimo sąlygų reikalavimus, darbuotojų, kuriems reikalingos asmeninės apsaugos priemonės, skaičių, darbuotojų, kuriems reikalingos asmeninės apsaugos priemonės, darbo valandų ir darbo dienų skaičių per aprašo 5 punkte nustatytą laikotarpį; jei naudojamos vienkartinės asmeninės apsaugos priemonės, vienam darbuotojui aprūpinti reikalingas vienkartinių asmeninių apsaugos priemonių kiekis apskaičiuojamas dauginant darbuotojo sunaudojamų vienkartinių asmeninių apsaugos priemonių skaičių per darbo dieną iš darbuotojo darbo dienų skaičiaus per aprašo 5 punkte nustatytą laikotarpį; jei naudojamos daugkartinio naudojimo asmeninės apsaugos priemonės, vienam darbuotojui aprūpinti reikalingas daugkartinio naudojimo asmeninių apsaugos priemonių kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šių priemonių priežiūros reikalavimus, nusidėvėjimą; bendras subjekte aprašo 5 punkte nustatytam laikotarpiui privalomų sukaupti atitinkamų asmeninių apsaugos priemonių kiekis apskaičiuojamas susumuojant visų subjekte dirbančių darbuotojų, kuriems reikalingos asmeninės apsaugos priemonės, poreikius;

8.3. medicinos priemonių – vadovaudamiesi sveikatos apsaugos ministro tvirtinamu tvarkos aprašu, nurodytu šio Vyriausybės nutarimo 5.2.2 papunktyje;

8.4. vaistinių preparatų (kalio jodido tablečių) – atsižvelgdami į vidutinį darbo metu pastate esančių darbuotojų skaičių, skaičiuojant kalio jodido tablečių vienam darbuotojui dviejų parų dozių (vienos (vienkartinė) paros dozė suaugusiam asmeniui – 2 tabletės) išdavimą (4 tabletės) galimo pavojaus atveju;

8.5. biocidų – atsižvelgdami į gamintojo nustatytus biocidų naudojimo tinkamumo ir naudojimo sąlygų reikalavimus, darbuotojų, kuriems reikalingi biocidai, skaičių, darbuotojų, kuriems reikalingi biocidai, darbo valandų ir darbo dienų skaičių per aprašo 5 punkte nustatytą laikotarpį; vienam darbuotojui aprūpinti reikalingas biocidų kiekis apskaičiuojamas dauginant darbuotojo sunaudojamų biocidų kiekį per darbo dieną iš darbuotojo darbo dienų skaičiaus per aprašo 5 punkte nustatytą laikotarpį; bendras subjekte aprašo 5 punkte nustatytam laikotarpiui privalomų sukaupti biocidų kiekis apskaičiuojamas susumuojant visų subjekte dirbančių darbuotojų, kuriems reikalingi biocidai, poreikius.

9. Subjektai asmenines apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kaupia pagal šio Vyriausybės nutarimo 5.2.1 papunktyje nurodytą sąrašą ir kiekius, kuriuos nustato sveikatos apsaugos ministras.

10. Jeigu tos pačios būtinos priemonės yra reikalingos dviejų ar daugiau galimų pavojų atveju, subjektas būtinas priemones kaupia aprašo 5 punkte nustatytam laikotarpiui ir pagal aprašo 8 punktą apskaičiuotą būtinų priemonių kiekį, neatsižvelgdamas į nustatytų galimų pavojų skaičių.

11. Subjektas būtinas priemones privalo kaupti tiems nustatytiems galimiems pavojams, kurių rizika pagal galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą yra labai didelė arba didelė. Subjektas būtinas priemones pagal poreikį gali kaupti tiems nustatytiems galimiems pavojams, kurių rizika pagal galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą yra vidutinė arba priimtina.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Pagal aprašo priede nustatytą formą sudarytą būtinų priemonių sąrašą tvirtina subjekto vadovas. Jeigu subjektas rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planą arba ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, būtinų priemonių sąrašas pridedamas kaip nurodytų planų priedas.

13. Būtinų priemonių sąrašas turi būti peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.

______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 638

redakcija)

VALSTYBĖS PARAMOS UŽ ŽALĄ, PATIRTĄ DĖL KRIZĖS AR EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS, TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja rašytinių prašymų suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos (toliau – prašymai), pateikimą, nagrinėjimą ir valstybės paramos už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos (toliau – žala), teikimą gyventojams, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 49 straipsniu ir atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. spalio 24 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2022/2046, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje (toliau visi kartu – de minimis reglamentai).

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

4. Kai apraše nurodyta valstybės parama teikiama ūkio subjektui, fiziniam asmeniui, vykdantiems ūkinę veiklą, ji laikoma de minimis reglamentuose nurodyta de minimis pagalba ir gali būti teikiama vadovaujantis de minimis reglamentais.

II SKYRIUS

PRAŠYMŲ PATEIKIMAS IR NAGRINĖJIMAS

5. Gyventojai, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, kurie patyrė žalą, prašymus pateikia tos savivaldybės, kurioje gyventojai, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai patyrė žalą, merui.

6. Prašyme nurodoma:

6.1. prašymą pateikusio gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas (arba gimimo data, jeigu gyventojui pagal užsienio valstybės teisės aktus nesuteikiamas asmens kodas) ir gyvenamosios vietos adresas arba prašymą pateikusios kitos įstaigos, ūkio subjekto ar veiklos vykdytojo pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas (užsienio juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys papildomai nurodo užsienio valstybės, kurioje yra įregistruoti, pavadinimą);

6.2. žalos atsiradimo data, žalos dydis ir pobūdis;

6.3. aplinkybės, kuriomis padaryta žala, ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys su krizės ar ekstremaliosios situacijos poveikiu;

6.4. priežastys, dėl kurių turtas, už kurį prašoma suteikti valstybės paramą, žalos atsiradimo metu nebuvo apdraustas, o jei buvo apdraustas – informaciją apie draudimo išmoką.

7. Kartu su prašymu pateikiami nuosavybės teisę į turtą, kurio netekta ar kuris sugadintas, patvirtinantys dokumentai, taip pat žalos dydį ir (arba) turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) pagrindžiantys dokumentai.

8. Prašymus ir aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus priima ir prašymų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės meras vadovaudamasis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.

9. Nagrinėjant prašymus nustatoma:

9.1. ar nepasibaigęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 49 straipsnyje nustatytas prašymo pateikimo terminas;

9.2. ar žala patirta dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos;

9.3. ar prašoma suteikti valstybės paramą už turtą, kuris žalos atsiradimo metu buvo apdraustas, ir už kurį gauta draudimo išmoka;

9.4. ar iki žalos atsiradimo dienos Lietuvos rinkoje draudikai siūlė turto draudimo paslaugas nuo žalos, už kurią prašoma suteikti valstybės paramą, atsiradimo;

9.5. patikrinamos aplinkybės, kuriomis padaryta žala, ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys su krizės ar ekstremaliosios situacijos poveikiu;

9.6. ar žalos dydis yra pagrįstas dokumentais arba nepriklausomų turto vertintojų, žalų ekspertų, arba duomenimis, tvarkomais valstybės registruose ar informacinėse sistemose;

9.7. pareiškėjo teisė gauti de minimis reglamentuose nurodytą de minimis pagalbą;

9.8. ar bendra vieno pareiškėjo prašoma suteikti valstybės parama neviršys leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, nurodyto de minimis reglamentuose;

9.9. ar pareiškėjui buvo teikiama de minimis reglamentuose nurodyta pagalba veiklai de minimis reglamentuose nurodytuose sektoriuose ir, ar, pridėjus prašomą suteikti valstybės paramą, ji neviršys pareiškėjo teisės gauti bendrą ūkio subjektui (vienai įmonei) suteikiamą de minimis pagalbą (vertinimo metu nustatomos visos su pareiškėju susijusios įmonės ir joms suteikta de minimis pagalba); šios aplinkybės patikrinamos Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre.

10. Prašymas netenkinamas, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

10.1. pasibaigęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 49 straipsnyje nustatytas prašymo pateikimo terminas;

10.2. prašoma suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą ne dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos;

10.3. prašoma suteikti valstybės paramą už turtą, už kurio netekimą ar sugadinimą jau buvo aprašo nustatyta tvarka suteikta valstybės parama;

10.4. prašoma suteikti valstybės paramą už turtą, kuris žalos atsiradimo metu buvo apdraustas ir už kurį gauta draudimo išmoka padengia visą žalos dydį;

10.5. žalos dydis nepagrįstas dokumentais arba nepriklausomų turto vertintojų, žalų ekspertų, arba duomenimis, tvarkomais valstybės registruose ar informacinėse sistemose;

10.6. pareiškėjui buvo teikiama de minimis reglamentuose nurodyta pagalba veiklai visuose sektoriuose ir, prie teiktos de minimis pagalbos pridėjus prašomą suteikti valstybės paramą, ji viršys pareiškėjo teisę gauti bendrą ūkio subjektui (vienai įmonei) suteikiamą de minimis pagalbą;

10.7. prašoma suteikti valstybės parama viršija leidžiamą de minimis pagalbos dydį, nustatytą de minimis reglamentuose.

11. Baigus nagrinėti prašymą, savivaldybės meras pasirašo Išvadą apie gyventojo, kitos įstaigos, ūkio subjekto ar veiklos vykdytojo patirtą žalą (priedas) (toliau – išvada), kurią per 5 darbo dienas nuo jos pasirašymo dienos pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir prašymą pateikusiam asmeniui, o išvadą, kuri parengta apie gyventojo, kitos įstaigos, ūkio subjekto ar veiklos vykdytojo patirtą žalą dėl krizės ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, – ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui. Finansų ministerijai kartu su išvada, o su išvada, kuri parengta apie gyventojo, kitos įstaigos, ūkio subjekto ar veiklos vykdytojo patirtą žalą dėl krizės ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos – ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui, pateikiami ir žalos dydį pagrindžiantys dokumentai ar kita aprašo 9.6 papunktyje nurodyta informacija.

12. Lydraštyje, kuriuo siunčiama išvada prašymą pateikusiam asmeniui, savivaldybės meras nurodo, kad gyventojui, kitai įstaigai, ūkio subjektui, veiklos vykdytojui, kurie patyrė žalą, valstybės paramos sumos yra apskaičiuotos ir informacija apie valstybės paramos sumas pateikta Finansų ministerijai tolimesniems veiksmams atlikti. Lydraštyje, kuriuo siunčiama išvada prašymą pateikusiam asmeniui, savivaldybės meras taip pat nurodo apskundimo tvarką, jeigu būtų nesutinkama su išvadoje pateikta informacija.

13. Prašymo nagrinėjimo metu nustačius, kad prašymas negali būti tenkinamas, jeigu yra bent vienas iš aprašo 10 punkte nustatytų pagrindų, savivaldybės meras per 3 darbo dienas nuo šios aplinkybės nustatymo raštu informuoja apie tai prašymą pateikusį asmenį, nurodo tokio sprendimo priežastis ir (ar) nustatytus prašymo trūkumus ir tokio sprendimo apskundimo tvarką.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS PARAMOS UŽ ŽALĄ TEIKIMAS

14. Nacionalinis krizių valdymo centras per 10 darbo dienų nuo išvados ir aprašo 11 punkte nurodytų dokumentų ar informacijos gavimo dienos išnagrinėja juose pateiktą informaciją ir raštu informuoja Finansų ministeriją apie išvadoje nustatytus trūkumus arba apie tai, kad jokių trūkumų nenustatė. Jei Nacionalinis krizių valdymo centras per šiame punkte nurodytą 10 darbo dienų terminą nepateikia Finansų ministerijai nurodytos informacijos, laikoma, kad Nacionalinis krizių valdymo centras nenustatė trūkumų išvadoje.

15. Finansų ministerija per 20 darbo dienų nuo išvados ir aprašo 11 punkte nurodytų dokumentų ar informacijos gavimo dienos išnagrinėja juose pateiktą informaciją:

15.1. parengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Vyriausybės nutarimo dėl valstybės paramos teikimo gyventojui, kitai įstaigai, ūkio subjektui, veiklos vykdytojui, kurie patyrė žalą, projektą (toliau – nutarimo projektas), teikime, kuriuo Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas, nurodydama nekompensuotinas turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) (jeigu tokių yra) ir valstybės finansines galimybes;

15.2. nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, jei patirta žala nesusijusi su krize ar ekstremaliąja situacija, raštu informuoja apie tai savivaldybės merą, šiame rašte nurodo tokio sprendimo priežastis ir apskundimo tvarką; savivaldybės meras per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos raštu informuoja žalą patyrusį gyventoją, kitą įstaigą, ūkio subjektą ar veiklos vykdytoją apie Finansų ministerijos sprendimą nerengti ir neteikti nutarimo projekto Vyriausybei ir šio sprendimo apskundimo tvarką.

16. Kilus neaiškumų dėl išvadoje ir (ar) aprašo 11 punkte nurodytuose dokumentuose, ir (ar) informacijoje pateiktos informacijos ir (ar) jos pagrįstumo, Finansų ministerija gali prašyti:

16.1. savivaldybės mero per Finansų ministerijos nustatytą, bet ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų, terminą pateikti papildomus žalos dydį ir (arba) turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), ir (ar) aplinkybes, kuriomis padaryta žala, pagrindžiančius dokumentus;

16.2. kompetentingų institucijų ir įstaigų per Finansų ministerijos nustatytą, bet ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų, terminą pateikti informaciją, būtiną vertinant išvadoje ir (ar) aprašo 11 punkte nurodytuose dokumentuose ar informacijoje pateiktą informaciją ir (ar) jos pagrįstumą.

17. Jeigu Finansų ministerija, išnagrinėjusi išvadą ir aprašo 11 punkte nurodytus dokumentus ar informaciją, papildomai prašo ir aprašo 16 punkte nurodytų dokumentų ir (ar) informacijos, aprašo 15 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyto nutarimo projekto parengimo terminas skaičiuojamas nuo aprašo 16 punkte nurodytų dokumentų ir (ar) informacijos gavimo dienos.

18. Jeigu Finansų ministerijai per jos nustatytą terminą nepateikiami aprašo 16 punkte nurodyti dokumentai ir (ar) informacija, Finansų ministerija dėl tokios valstybės paramos lėšų sumos dalies nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, per 5 darbo dienas nuo aprašo 16 punkte nustatyta tvarka jos nustatyto termino pabaigos raštu informuoja apie tai savivaldybės merą ir šiame rašte taip pat nurodo tokio sprendimo priežastis ir apskundimo tvarką.

19. Valstybės paramos suma:

19.1. negali būti didesnė nei skirtumas tarp žalos dydžio ir draudimo išmokos, jei prašoma suteikti valstybės paramą už turtą, kuris žalos atsiradimo metu buvo apdraustas ir už kurį gauta draudimo išmoka;

19.2. negali būti didesnė nei pusė žalos dydžio, jei iki žalos atsiradimo dienos Lietuvos rinkoje draudikai siūlė turto draudimo paslaugas nuo žalos, už kurią prašoma suteikti valstybės paramą, atsiradimo, tačiau šiomis paslaugomis nepasinaudota.

20. Iš valstybės rezervo lėšų gyventojui, kitai įstaigai, ūkio subjektui, veiklos vykdytojui, kurie patyrė žalą dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, finansuojama iki 70 procentų valstybės paramos. Nurodytu atveju likusi valstybės paramos dalis finansuojama iš savivaldybės finansavimo išteklių.

Gyventojui, kitai įstaigai, ūkio subjektui, veiklos vykdytojui, kurie patyrė žalą dėl krizės ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, valstybės parama finansuojama iš valstybės rezervo lėšų.

21. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės paramos teikimo gyventojui, kitai įstaigai, ūkio subjektui, veiklos vykdytojui, kurie patyrė žalą, valstybės parama už žalą išmokama gyventojui, kitai įstaigai, ūkio subjektui, veiklos vykdytojui, kurie patyrė žalą, iš valstybės rezervo lėšų.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22. Savivaldybės, kuriai buvo pateiktas prašymas, institucija ar įstaiga duomenis apie suteiktą de minimis pagalbą pateikia Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

23. Asmens duomenys, gauti vykdant aprašo nuostatas, gali būti tvarkomi tik prašymų nagrinėjimo ir valstybės paramos teikimo tikslais, jeigu įstatymai ar kiti Vyriausybės nutarimai nenustato kitaip.

25. Nepagrįstai suteikta apraše nurodyta valstybės parama išieškoma iš gyventojų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ar veiklos vykdytojų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

_____________________

Eil. Nr.	Savanoriškos veiklos atlikimas		Savanorio		Kompensuojamų išlaidų
	Savanoriškos veiklos atlikimas		Savanorio		Rūšis	Pagrindžiančių dokumentų rekvizitai				Iš viso išlaidų
	Data	Vieta	Vardas ir pavardė	Gyvenamosios vietos adresas	Rūšis	Suma (eurais)	Dokumento Nr.	Dokumento data	Paslaugų (prekių) teikėjo pavadinimas	Iš viso išlaidų
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11

Eil. Nr.	Veikla	Veiklos siektinas rezultatas	Veiklos planuojamos išlaidos
Eil. Nr.	Veikla	Veiklos siektinas rezultatas	Rūšis	Apimtis	Suma (eurais)	Iš viso išlaidų
1	2	3	4	5	6	7

Eil. Nr.	Veiklos atlikimas		Veikla		Kompensuojamų išlaidų
	Veiklos atlikimas		Veikla		Rūšis	Pagrindžiančių dokumentų rekvizitai				Iš viso išlaidų
	Data	Vieta	Veiklos pobūdis	Veiklos rezultatas	Rūšis	Suma (eurais)	Dokumento Nr.	Dokumento data	Paslaugų (prekių) teikėjo pavadinimas	Iš viso išlaidų
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11

Metai
Nuolatinių savivaldybės gyventojų skaičius, iš viso
Savivaldybės gyventojų skaičius, kuriam nustatytas kolektyvinės apsaugos statinių poreikis, iš jų:
25 procentai nuo bendro nuolatinių savivaldybės gyventojų skaičiaus
nuolatiniai savivaldybės gyventojai – asmenys su negalia
nuolatiniai savivaldybės gyventojai – vaikai iki 7 metų
nuolatiniai savivaldybės gyventojai – socialinę globą gaunantys senyvo amžiaus asmenys

Eil. Nr.	Būtinos priemonės (1 pastaba)	Būtinų priemonių kiekis (vnt.)		Būtinų priemonių saugojimo vieta ir už jų išdavimą atsakingo asmens kontaktai	Galimas pavojus (3 pastaba)
		Privalomas sukaupti (2 pastaba)	Faktiškai sukauptas
1.	Veiklos vykdymui užtikrinti būtinos priemonės:
1.1.
1.2.
...
2.	Asmeninės apsaugos priemonės:
2.1.
2.2.
...
3.	Medicinos priemonės ir vaistiniai preparatai:
3.1.
3.2.
...
4.	Biocidai:
4.1.
4.2.
...

1. PRANEŠĖJAS (savivaldybės administracija)
1.1. DATA, LAIKAS
1.2. TELEFONO NR.
1.3. EL. PAŠTAS
2. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS:
2.1. KADA SUSIDARĖ
2.2. KUR SUSIDARĖ (savivaldybė, seniūnija, vietos koordinatės ar kt.)
2.3. KAS ĮVYKO (įvardijamos aplinkybės, pagrindžiančios ekstremaliojo įvykio kriterijų)
2.4. PRIEŽASTYS
2.5. PROGNOZĖ
3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS OPERACIJŲ VADOVAS, JO TELEFONO NR.
4. GELBĖJIMO DARBŲ VADOVAS, JO TELEFONO NR.
5. Į EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS VIETĄ IŠVYKUSIOS (DALYVAVUSIOS) CIVILINĖS SAUGOS PAJĖGOS
6. SUŽEISTIEJI, SUSIRGUSIEJI (skaičius)
7. ŽUVUSIEJI, MIRUSIEJI (skaičius)
8. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (aktualūs duomenys apie ekstremaliąją situaciją, esami ir galimi pavojaus šaltiniai, teisės akto dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo kopija)
9. INFORMACIJĄ PATEIKĘS ASMUO (pareigos, vardas ir pavardė)

	__________________