LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2022 M. GRUODŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. V-1822 „DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BENDRADARBIAVIMO IR INFRASTRUKTŪROS PRITAIKYMO EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS MODERNIZAVIMO 2022–2029 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2024 m. spalio 17 d. Nr. V-1007

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. V-1822 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo 2022–2029 metų veiksmų plano patvirtinimo“:

1.   Pakeičiu pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BENDRADARBIAVIMO IR INFRASTRUKTŪROS PRITAIKYMO EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS MODERNIZAVIMO 2022–2031 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“.

2.   Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Tvirtinu Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo 2022–2031 metų veiksmų planą (pridedama).“

3.    Pakeičiu Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo 2022–2029 metų veiksmų planą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Sveikatos apsaugos ministras                                                                              Aurimas Pečkauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2022 m. gruodžio 7 d.

įsakymu Nr. V-1822

(Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2024 m. spalio 17 d.

įsakymo Nr. V-1007

redakcija)

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BENDRADARBIAVIMO IR INFRASTRUKTŪROS PRITAIKYMO EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS MODERNIZAVIMO 2022–2031 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo ir infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo 2022–2031 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – nustatyti ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (toliau – VSPĮ) infrastruktūros atsparumą ir personalo parengtį labai didelės ir didelės rizikos pavojams, nustatytiems Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) ir jos kompetencijai priskirtos veiklos srities (sektoriaus) galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizėje (toliau – rizikos analizė) bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos parengtame 2024 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, ASPĮ ir VSPĮ efektyvų bendradarbiavimą, kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremaliųjų situacijų ir krizių, mobilizacijos ar karo atvejais.

2. Veiksmų plano tikslas – gerinant ASPĮ ir VSPĮ pasirengimą galimiems pavojams ir ekstremaliems įvykiams ar krizėms, mobilizacijos ar karo atvejams, taip pat situacijoms, mažinti galimų pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemijų ir (ar) pandemijų, kitų pavojų žalą, ekstremaliųjų situacijų padarinius, atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“, 96.7 ir 96.10 papunkčių nuostatas.

II SKYRIUS

SITUACIJOS APŽVALGA IR LAUKIAMI REZULTATAI

3. COVID-19 pandemijos valdymas atskleidė sveikatos sistemos turimos infrastruktūros bei specialistų kompetencijų ir pasirengimo greitai ir efektyviai reaguoti į kylančius pavojus ir ekstremaliuosius įvykius ar situacijas stiprinimo poreikį. Siekiant stiprinti sveikatos sistemos parengtį galimiems pavojams ir ekstremaliems įvykiams ar situacijoms, 2022 m. atlikta rizikos analizė (https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/ekstremaliuju-situaciju- prevencija-ir-valdymas), kurioje nustatyti didelės ir labai didėlės rizikos galimi pavojai, kuriems sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – SPĮ) ir infrastruktūros, ir specialistų kompetencijų požiūriu turi tinkamai pasirengti. Remiantis atlikta rizikos analize, labai didelės rizikos pavojams priskiriamos pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemijos ir (ar) pandemijos, branduolinė avarija Baltarusijos atominėje elektrinėje (toliau – BAE). Didelės rizikos pavojams priskiriama užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis, cheminė avarija, didelė pramoninė avarija, pavojus valstybės saugumui, stichiniai, katastrofiniai hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai, didelės tikimybės potvynis, teroristiniai išpuoliai, masiniai neramumai, masinis užsieniečių antplūdis, kibernetinės atakos, miškų, durpynų gaisrai, įvykiai jūroje. Atsižvelgiant į nustatytus pavojus, kurių rizikos lygis didelis arba labai didelis, identifikuoti šie sveikatos sistemai aktualūs galimi pavojai ir ekstremalieji įvykiai ar situacijos: biologinės kilmės ekstremalioji situacija, branduolinė avarija BAE, užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis, užterštumas cheminės kilmės medžiagomis, teroristiniai išpuoliai.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos parengtame 2024 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime išskiriamas Lietuvos geopolitinės situacijos jautrumas, kuris tapo ypač aktualus 2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje ir atskleidė regiono saugumo iššūkius ir būtinybę stiprinti šalies gynybinius pajėgumus bei tarptautinį bendradarbiavimą. Rusijos agresija prieš Ukrainą kelia didelę grėsmę ne tik Ukrainos suverenitetui, bet ir Baltijos regiono saugumui. Atsižvelgiant į geopolitinę įtampą būtina didinti ligoninių infrastruktūros atsparumą, sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos turi būti pritaikytos galimiems karo metu kylantiems iššūkiams, tokiems kaip masiniai sužeidimai, cheminės ar biologinės atakos bei radiologinė tarša. Sveikatos sektoriaus parengtis tampa esminiu nacionalinio saugumo komponentu, siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą krizės metu.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punktu, civilinės saugos pajėgoms yra priskirtos Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios ir nepriklausančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, nepaisant jų pavaldumo ir teisinės formos. Įstaigos turi būti pasirengusios organizuoti savo veiklą susidarius ekstremaliajai situacijai pagal įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (toliau – ESVP). Vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalimi, sveikatos priežiūros įstaigos vadovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka organizuoja šių įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą ir tvirtina šį planą.

5. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras (toliau – SAM ESSC), vykdydamas SPĮ parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėseną, šiuo metu duomenis iš SPĮ apie turimus išteklius ir pasirengimą reaguoti į įvairios kilmės įvykius, ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas gauna epizodiškai SAM ESSC vykdomų planinių kompleksinių ar planinių dalinių įvertinimų metu arba pateikęs SPĮ paklausimą / klausimyną dėl atitinkamos informacijos pateikimo apie SPĮ pajėgumus, turimus išteklius, galimybes teikti medicinos pagalbą ir pan. tuo atveju, jei tokio pobūdžio informaciją reikia pateikti SAM, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Europos Sąjungos institucijoms, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (angl. NATO), Pasaulio sveikatos organizacijai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad SPĮ turimi ištekliai nuolatos keičiasi (priemonės išnaudojamos arba papildomos), ši informacija nuolat keičiasi ir tampa nebeaktuali.

Vykdant SPĮ infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimą, skaitmenizuoto SPĮ duomenų rinkimo proceso naujo modulio Ekstremalių situacijų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – modulis) sukūrimas užtikrintų galimybę stebėti SPĮ parengties ekstremaliosioms situacijoms aktualią informaciją, SPĮ duomenis apie infrastruktūrą, resursus. Šiame modulyje SPĮ būtų įpareigotos pateikti parengties ekstremalioms sveikatai situacijoms reikalingą informaciją bei bendrą įstaigos informaciją, kuri leistų įvertinti sveikatos apsaugos sistemos pajėgas bei jų parengtį ekstremaliosioms situacijoms.

6. SAM ESSC vykdo SPĮ parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėseną vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių,  krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kitais teisės aktais. Įstaigų vertinimai vykdomi SAM ESSC specialistams vykstant į SPĮ, tai reikalauja didelių laiko, žmogiškųjų ir materialinių išteklių sąnaudų.

Vykdant SPĮ infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo procesą, ESVP įvertinimai, kurie atliekami per duomenų surinkimą, bus perkelti į parengties įvertinimą e. erdvėje, parengiant Skaitmenizuoto SPĮ ekstremaliųjų situacijų valdymo planų vertinimo proceso modulį. Atsiras galimybė nesukeliant SPĮ papildomos administracinės naštos operatyviai įvertinti SPĮ parengtį ekstremaliosioms situacijoms bei pateikti įvertinimo rezultatus (ataskaitas apie SPĮ įvertinimą, ESVP trūkumus, įvertinimo metu nustatytas rizikas ir t. t.) automatizuotai per informacinę sistemą. SPĮ operatyviai ir be didelių laiko sąnaudų pateiks informaciją apie atliktus korekcinius veiksmus ESVP. Rizikos veiksnių švieslentė rodys visų SPĮ / atskirų rizikų švieslentes, kuriose atsispindės, kur užfiksuotos pavienės ir sisteminės spragos ar trūkumai.

7. Mokymų poreikių analizė atliekama arba koreguojama kas 1–2 metus. Šiuo metu mokymų poreikiai nustatomi vykdant SPĮ apklausas, planinių kompleksinių ir dalinių įvertinimų metu. SPĮ mokymų organizavimas reikalauja didelių laiko, žmogiškųjų (seminaro programos sudarymas, klausytojų auditorijos parinkimas, paskaitų parengimas) ir materialinių išteklių (salės nuoma, kviestiniai lektoriai ir pan.) sąnaudų. Anksčiau sveikatos priežiūros specialistų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir reagavimo jų metu žinių lygio vertinimo anketos SPĮ buvo siunčiamos elektroniniu paštu. Nuo 2022 m. SPĮ specialistų, pasirengusių kompetentingai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, žinių lygio vertinimas atliekamas elektroninėje erdvėje.

Vykdant SPĮ infrastruktūros pritaikymo ekstremaliosioms situacijoms modernizavimo procesą dėl SPĮ darbuotojų mokymų ir žinių patikros:

7.1. atsiras mokymo poreikių analizės realizavimo sąveikiuoju būdu (skaitmeninės priemonės mokymų poreikiui surinkti ir analizuoti) galimybė, tai bus žymiai efektyviau ir operatyviau. Atsiras galimybė mokymų programas kurti pagal identifikuotus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vadovų bei atsakingų specialistų poreikius ir mokymo medžiagą (programas ir mokymo medžiagą (vaizdo paskaitas) parengti bei skelbti interaktyvioje aplinkoje internete. Mokymai galės apimti ir simuliacines pratybas nuotoliniu būdu. SPĮ turės galimybę racionaliau planuoti savo užimtumą, o SPĮ personalas tinkamu ir patogiu laiku skirti laiką mokymams;

7.2. bus organizuojami mokymai tikslinėms grupėms taikant hibridinį mokymų modelį  (kontaktinis mokymas bei nuotolinis mokymas interaktyvioje aplinkoje). Planuojama mokymų tema – parengtis reaguoti į ekstremaliąją situaciją. Tikslinė grupė – SAM pavaldžių ligoninių, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų, savivaldybių ASPĮ, ASPĮ, turinčių įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas, privačių ASPĮ, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir gauna finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL), SAM ESSC specialistai. Mokymų trukmė – 16 val. Planuojamas apmokyti SPĮ darbuotojų skaičius – 765 asmenys;

7.3. bus vykdomas mokymų kokybės vertinimas bei mokymo rezultatyvumo vertinimas skaitmeninimo priemonėmis. SPĮ turės prieigą prie skaitmenizuotame modulyje internete skelbiamų anketų. Bus operatyviai įvertintos SPĮ pateiktos sveikatos priežiūros specialistų, pasirengusių kompetentingai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, žinių lygio vertinimo anketos ir atlikta surinktų duomenų analizė (t. y. įvertintas sveikatos priežiūros specialistų, pasirengusių kompetentingai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, žinių lygis);

7.4. bus organizuojami mokymai tikslinėms grupėms taikant hibridinį mokymų modelį  (kontaktinis mokymas bei nuotolinis mokymas interaktyvioje aplinkoje).

Planuojami mokymai šiomis temomis:

7.4.1.  „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano parengimas ir veiklos organizavimas“. Mokymų trukmė – 16 val. Mokymų tikslinė grupė – asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos  priežiūros įstaigų asmenys, atsakingi  už ekstremaliųjų situacijų valdymą (įstaigų vadovai bei vadovų  paskirti atsakingi asmenys), ir specialistai, dirbantys Radiacinės saugos centre, Higienos institute, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre. Planuojama apmokyti 1800 specialistų;

7.4.2. „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo grupės narių mokymai“. Mokymų tikslinė grupė – asmens sveikatos priežiūros įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo grupės nariai. Mokymų trukmė – 16 val. Planuojama apmokyti 2100 specialistų;

7.4.3. „Reagavimas į cheminio užteršimo židinius, įtartinus radinius, cheminės kilmės ekstremaliąsias situacijas, ekstremaliuosius įvykius ir kitus riziką gyventojų sveikatai ir gyvybei keliančius įvykius“. Mokymų tikslinė grupė – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, Radiacinės saugos centro specialistai. Mokymų trukmė – 16 val. Planuojama apmokyti 115 specialistų;

7.4.4. „Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro darbo organizavimas“. Mokymų tikslinė grupė – ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai. Mokymų trukmė – 16 val. Planuojama apmokyti 48 specialistus;

7.4.5. „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ypatumai ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių, ekstremaliųjų situacijų ar karo padėties metu“. Mokymų trukmė 16 val. Tikslinė grupė – asmens sveikatos priežiūros specialistai, kitą sveikatinimo veiklą vykdantys specialistai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir kiti darbuotojai, dirbantys asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Planuojama apmokyti 1003 specialistus;

7.4.6.  „Pasirengimas krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo būdai“. Tikslinė grupė – visuomenės sveikatos specialistai. Mokymų trukmė – 8 val. Planuojama apmokyti 800 specialistų.

8. ASPĮ infrastruktūra nepritaikyta arba tik iš dalies pritaikyta potencialiems pavojams ir ekstremaliems įvykiams ir situacijoms (branduolinė avarija BAE, epidemijos ir (ar) pandemijos, cheminės avarijos, didelės pramoninės avarijos, karinė agresija ir kt.). Siekiant užtikrinti sveikatos sektoriaus įstaigų nepertraukiamą veiklą, būtina sudaryti sąlygas 14 traumų klasterio ligoninių savarankiškai veikti iki 3 parų. Pagrindinės pasirengimo potencialiems pavojams ir ekstremaliems įvykiams ir situacijoms veiklos ir priemonės:

8.1. esamų rūsio ar kitos požeminės infrastruktūros patalpų pritaikymas. Tai gali apimti alternatyvių patalpų įrengimą arba esamų pritaikymą darbuotojų, pacientų ir jiems teikiamų paslaugų perkėlimui incidentų metu. Tai apima elektros, ventiliacijos, šildymo, kitų įvadų, hidroizoliacijos, vedinimo įrengimą rūsiuose;

8.2 alternatyvus ryšys. Ekstremaliųjų ar kitų situacijų metu būtina turėti alternatyvių susisiekimo priemonių, kurios nepriklausytų nuo Lietuvoje mobiliojo ryšio operatorių teikiamų paslaugų;

8.3. rezervinės šilumos infrastruktūros įrengimas. Svarbu užtikrinti nepriklausomą šildymo sistemą, kuri leistų užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą, sutrikus centralizuotam šilumos tiekimui;

8.4. vandens tiekimo užtikrinimas. Būtina užtikrinti alternatyvų vandens tiekimą (pvz., talpyklos, autonominės sistemos);

8.5. deguonies generatoriai. Sveikatos įstaigos turi turėti autonominius deguonies generatorius, kurie padėtų užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą;

8.6. cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių incidentų asmens apsaugos priemonių rezervas, būtinas siekiant apsaugoti personalą ir pacientus nuo pavojingų medžiagų poveikio;

8.7. elektros tiekimo užtikrinimas. Įstaigoms būtina pasirūpinti autonominiais elektros generatoriais ir turėti kuro rezervą generatorių veiklai užtikrinti.  

9. COVID-19 ligos pandemija parodė, kad Lietuvoje trūksta ypač pavojingoms infekcinėms ligoms gydyti tinkamos infrastruktūros:

9.1. daugumoje Lietuvos ligoninių nėra sumažinto slėgio palatų, kurios reikalingos COVID-19 ir kitoms aerozoliais plintančioms infekcijoms gydyti;

9.2. ligoninių architektūriniai sprendimai (patalpų ir koridorių išdėstymas bei dydis, durų plotis ir kt.), bendros ventiliavimo sistemos neatitinka šiuolaikinių pacientų, sergančių ypač pavojingomis infekcijomis, izoliavimo, logistikos reikalavimų, neužtikrina saugių darbo sąlygų sveikatos priežiūros specialistams.

10. Traumų centrų funkcijas vykdančių ASPĮ skubiosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių infrastruktūra neatitinka šiuolaikinių reikalavimų patalpoms ir medicinos priemonėms arba juos atitinka tik iš dalies.

11. Teisės aktai, kuriais, siekiant užtikrinti ASPĮ infrastruktūros parengimą darbui ekstremaliųjų situacijų ir krizių metu, pacientų ir personalo saugą, nustatyti reikalavimai patalpoms, medicinos priemonėms, asmens sveikatos priežiūros specialistams:

11.1. Suaugusiųjų infekcinių ligų antrinio ir tretinio lygio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-303 „Dėl Suaugusiųjų infekcinių ligų antrinio ir tretinio lygio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-303).

Įsakyme Nr. V-303 išdėstyti atnaujinti reikalavimai ASPĮ, turinčioms licenciją teikti antrinio ir (ar) tretinio lygio infekcinių ligų stacionarines paslaugas, asmens sveikatos priežiūros specialistams, sugriežtinti reikalavimai patalpoms ir medicinos priemonėms, infekcinių ligų stacionarinių paslaugų teikimo tvarka;

11.2. Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1073 „Dėl Specialiųjų reikalavimų asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos skyriui ir skubiosios medicinos pagalbos kabinetui aprašo patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-1073).

Įsakyme Nr. V-1073 nustatyti:

11.2.1. skubiosios medicinos pagalbos skyriuje ir skubiosios medicinos pagalbos kabinete dirbančių sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai;

11.2.2. reikalavimai medicinos priemonėms;

11.2.3. reikalavimai skubiosios medicinos pagalbos skyrių patalpoms ir teritorijai;

11.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. V-465 „Dėl Intensyviosios terapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų ir Intensyviosios priežiūros asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų aprašų patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-465).

Įsakyme Nr. V-465 nustatyti reikalavimai intensyviosios terapijos paslaugas teikiančioms ASPĮ, reikalavimai patalpoms ir medicinos priemonėms, asmens sveikatos priežiūros specialistams, intensyviosios terapijos paslaugų teikimo organizavimo ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybės reikalavimai;

11.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. vasario 25 d. įsakymas
Nr. V-429 „Dėl Anestezijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-429).

Įsakyme Nr. V-429 nustatytos anestezijos paslaugos teikimo sąlygos ir būtinos priemonės, užtikrinančios saugių anestezijos paslaugų teikimą, reikiamą personalą, ir nustatyti šių paslaugų kokybės rodikliai;

11.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymas
Nr. V-824 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo ir Traumų integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto sudarymo“ (toliau – įsakymas Nr. V-824).

Įsakyme Nr. V-824 patvirtinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teiktų sunkių traumų atvejais, kokybės vertinimo rodikliai;

11.6. Radiacinės saugos centro direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. V-71 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo branduolinės ar radiologinės avarijos atveju radiacinės saugos rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – įsakymas Nr. V-71).

Įsakyme Nr. V-71 nustatytos GMP ir ASPĮ pasirengimo ir veiklos organizavimo radiacinės saugos rekomendacijos teikiant medicinos pagalbą radioaktyviosiomis medžiagomis užterštiems ir (ar) apšvitą patyrusiems nukentėjusiems asmenims branduolinės ar radiologinės avarijos atveju.

12. Sukūrus teisines prielaidas, laiduojančias ASPĮ ir jų personalo pasirengimą veiklai ekstremaliomis situacijomis, numatoma:

12.1. iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (toliau – RRF) lėšų modernizuoti infekcinių ligų klasterio centrų infrastruktūrą pagal Veiksmų plano 11 punkte išdėstytų teisės aktų reikalavimus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (toliau – LSMUL KK), VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose (toliau – VULSK), VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (toliau – KUL), VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (toliau – RPL), VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (toliau – RŠL);

12.2. LSMUL KK ir VULSK aukščiausio lygio infekcinių ligų klasterio centruose vykdyti  metodinio vadovavimo infekcinių ligų klasteriui veiklą infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo srityje  – rengti metodinio vadovavimo dokumentus, metodikas, algoritmus;

12.3. organizuoti sveikatos priežiūros specialistų mokymus ūminių ligų, traumų ar kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių paskelbta ekstremalioji situacija, diagnostikos, gydymo ir valdymo klausimais;

12.4. siekiant efektyviai teikti skubios medicinos paslaugas dideliam skaičiui pacientų vienu metu dėl didelės ir labai didėlės rizikos pavojaus įvykus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai (cheminė tarša, užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis, branduolinė avarija BAE, terorizmas ir kt.), iš RRF lėšų numatoma modernizuoti septynių (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės (toliau – LSMUKL), VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – RVUL), VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, VšĮ Marijampolės ligoninės, VšĮ Utenos ligoninės, VšĮ Regioninės Telšių ligoninės, VšĮ Tauragės ligoninės) regioninio lygmens ASPĮ, vykdančių traumų centrų funkcijas, skubiosios medicinos pagalbos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius pagal įsakymuose Nr. V-1073, Nr. V-465 ir Nr. V-429 nustatytus reikalavimus patalpoms ir medicinos priemonėms;

12.5. didinti ligoninių atsparumą, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų nepertraukiamą teikimą;

12.6. sertifikuoti ir užtikrinti nenutrūkstamą EMT veikimą;

12.7. siekiant tinkamai reaguoti ir teikti pagalbą ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių, humanitarinių krizių ir kitų nepaprastų įvykių metu, būtina kurti Lietuvos „Emergency Medical Team“ (toliau – EMT). Šios komandos veikia tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu. EMT tikslas – kuo greičiau pasiekti krizės ar nelaimės vietą ir pradėti teikti būtinąją medicininę pagalbą. Komandos siunčiamos į regionus, kur medicinos įstaigos yra nebepajėgios susidoroti su pacientų srautu ar yra sugriautos. Būtina užtikrinti nuolatinį šių komandų kompetencijų kėlimą ir patenkinti būtinųjų priemonių ir įrangos poreikį, kad jos efektyviai veiktų.

13. Atsižvelgiant į gerąją COVID-19 pandemijos valdymo patirtį, reikia stiprinti SPĮ bendradarbiavimą nacionalinėje ir regioninėse platformose, infekcinių ligų klasteryje, intensyviosios terapijos, traumų klasteriuose:

13.1. vykdyti greitą aktualios informacijos, ekstremalios situacijos valdymui skirtų sprendimų sklaidą visų nuosavybės formų ir pavaldumų ASPĮ atstovams;

13.2. ekstremalios situacijos metu koordinuoti funkcijų ir žmogiškųjų išteklių pasiskirstymą tarp ASPĮ;

13.3. prireikus koordinuoti pacientų srautų valdymą;

13.4. teikti metodinę pagalbą.

III SKYRIUS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BENDRADARBIAVIMO IR INFRASTRUKTŪROS PRITAIKYMO EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės, veiksmo pavadinimas	Vykdymo pradžia	Įvykdymo data	Priemonės įgyvendinimo rodiklio pavadinimas / rezultatas	Siektina priemonės įgyvendi-nimo rodiklio reikšmė	Numatomas lėšų finansavimo šaltinis	Atsakingas (-i) vykdytojas (-ai)
1.	Parengti Rekomendacijų pakeitimo projektą	2022 m. II ketv.	2024 m.	Parengtas Rekomendacijų pakeitimo projektas ir patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu	1 vnt.		SAM ESSC
2.	Skaitmenizuoti Ekstremaliųjų situacijų valdymo informacinės sistemoje (toliau – ESVIS) SPĮ parengties prevencijos procesus, kurie užtikrins nuolatinį duomenų apie SPĮ infrastruktūrą,  turimus / trūkstamus resursus, reikalingus užtikrinti tinkamam reagavimui įvykus įvairios kilmės įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams ar  susidarius ekstremaliosioms situacijoms ir t. t., surinkimą bei atnaujinimą	2023 m.	2029 m.	Skaitmenizuoto SPĮ duomenų rinkimo proceso modulio parengimas	1 vnt.	RRF projekto lėšos	SAM ESSC
3.	Skaitmenizuoti SPĮ parengties ekstremaliosioms situacijoms stebėsenos procesus ESVIS	2023 m.	2029 m.	Skaitmenizuoto SPĮ ekstremaliųjų situacijų valdymo planų vertinimo proceso modulio parengimas	1 vnt.	RRF projekto lėšos	SAM ESSC
4.	Sudaryti sąlygas naudojant informacines technologijas įgyti bazines žinias parengties ekstremaliosioms situacijoms klausimais	2023 m.	2029 m.	Mokymuose dalyvavusių SPĮ darbuotojų skaičius	6211	Plėtros programos 2021–2030 m. lėšos	Higienos institutas
5.	Skaitmenizuoti SPĮ darbuotojų mokymų apskaitos ir analizės procesus	2023 m.	2029 m.	Skaitmenizuotas informacijos apie mokymus procesas	1 vnt.	RRF projekto lėšos	SAM ESSC
6.	Parengti ir pradėti įgyvendinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimui organizuoti reikalingos infrastruktūros modernizavimo projektus	2022 m. IV ketv.	2027 m.	Nupirkti 248 GMP automobiliai su reikiama įranga	248 vnt.	ES lėšos	SAM
7.	Modernizuoti 5 infekcinių ligų klasterio centrų (LSMUL KK, VULSK, KUL, RPL, RŠL) infrastruktūrą (įskaitant skubiosios medicinos pagalbos bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius), siekiant užtikrinti ASPĮ infrastruktūros parengimą pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų epidemijoms ir (ar) pandemijoms	2022 m. II ketv.	2026 m. II ketv.	Modernizuota infekcinių ligų klasterio centrų infrastruktūra pagal Veiksmų plano 11 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus	5 vnt.	RRF lėšos	LSMUL KK, VULSK, KUL, RPL, RŠL
8.	Modernizuoti 7 regioninio lygmens ASPĮ, vykdančių traumų centrų funkcijas, skubiosios medicinos pagalbos ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių infrastuktūrą	2022 m.	2026 m.	Modernizuota 7 ASPĮ infrastruktūra pagal Veiksmų plano 12.4 papunktyje nurodytų teisės aktų reikalavimus	7 vnt.	RRF lėšos	LSMUKL, RVUL, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Utenos ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė
9.	Modernizuoti NVSPL praplečiant infrastruktūros plotą, siekiant užtikrinti pavojingų cheminių, biologinių medžiagų, pavojingų ir ypač pavojingų infekcijų bei naujai atsirandančių infekcijų laboratorinį ištyrimą	2022 m.	2024 m.	Modernizuota NVSPL infrastruktūra	1 vnt.	RRF lėšos	NVSPL
10.	Parengti rekomendacijas dėl SPĮ pasirengimo dirbti kitose patalpose, jei neliktų galimybės vykdyti veiklos SPĮ patalpose	2023 m. I ketv.	2025 m. IV ketv.	Parengtos rekomendacijos	1 vnt.		SAM, ASPĮ
11.	Parengti rekomendacijas dėl aprūpinimo krauju ir jo komponentais ekstremaliųjų situacijų metu	2023 m. I ketv.	2024 m. III ketv.	Parengtos rekomendacijos	1 vnt.		SAM, kraujo donorystės įstaigos
12.	Nustatyti ESVP rengimo kriterijus visų nuosavybės formų ir pavaldumo SPĮ, įskaitant privačias SPĮ	2022 m. IV ketv.	2024 m. IV ketv.	Parengti kriterijai ir patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu	1 vnt.		SAM, SAM ESSC
13.	Užtikrinti stacionarines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, pasirengimą veikti savarankiškai iki 3 parų ekstremaliosios situacijos, krizės, karo metu	2026 m. I ketv.	2031 m. II ketv.	Padidintas ligoninių atsparumas pagal 8 punkte numatytas priemones, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų nepertraukiamumą	14 vnt.	Plėtros programos 2021–2030 m. lėšos ES lėšos Kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos VB lėšos	LSMUL KK, VULSK, KUL, RPL, RŠL, LSMUKL, RVUL, Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Klaipėdos vaikų ligoninė, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Utenos ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė
14.	Užtikrinta tarptautinės pagalbos teikimo komandos „Emergency Medical Team“ parengtis.	2025 m. I ketv.	2031 m. II ket.	Sertifikuota ir veikianti Lietuvos EMT komanda	1 vnt.	Plėtros programos 2021–2030 m. lėšos ES lėšos Kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos VB lėšos	SAM

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja SAM.

15. Įgyvendinant Veiksmų planą dalyvauja SAM, SAM ESSC, Radiacinės saugos centras, Higienos institutas, NVSPL, ASPĮ.

16. Veiksmų plane nurodytų priemonių (veiksmų) atsakingi vykdytojai teikia SAM informaciją apie priemonių vykdymą iki kiekvienų metų sausio 15 d.

___________________