LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYNYBOS IR SAUGUMO PRAMONĖS PLĖTROS 2023–2027 METAIS GAIRIŲ PATVIRTINIMO
2023 m. gegužės 31 d. Nr. 4-299/V-447/V-171/1V-331
Vilnius
Įgyvendindami Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, 32.9 papunktį,
t v i r t i n a m e Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gaires (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir
inovacijų ministro, Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos ministro, Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministro ir
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2023 m. gegužės 31 d. įsakymu
Nr. 4-299/V-447/V-171/1V-331
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYNYBOS IR SAUGUMO PRAMONĖS PLĖTROS
2023–2027 METAIS GAIRĖS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gairės (toliau – Gairės) – tai svarbiausių Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės (toliau – gynybos ir saugumo pramonė) raidą apibrėžiančių nuostatų visuma. Gairės nustato gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, tikslus, prioritetines sritis, gynybos ir saugumo pramonės plėtros priemones ir atsakingų institucijų veiklos sritis.
2. Gairių tikslas – didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę, taip pat skatinti lietuviškos kilmės produktų eksportą, užtikrinti glaudų krašto apsaugos, viešojo saugumo įstaigų, mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimą krašto apsaugos ir saugumo srityje, siekiant valstybės ginkluotos gynybos ir viešojo saugumo užtikrinimo poreikius atitinkančios plėtros.
3. Gairėse gynybos ir saugumo pramonė suprantama kaip gynybos ir saugumo sričių veikla, kurią vykdo Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys gynybos ir viešojo saugumo reikmėms skirtų produktų, įskaitant kontroliuojamas dvejopo naudojimo prekes, gynybos ir viešojo saugumo produktų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir užsiimantys minėtų produktų projektavimu, kūrimu, gamyba ir (arba) teikiantys techninės priežiūros, remonto, modernizavimo ir logistikos paslaugas, savo veiklai naudojantys reikiamą infrastruktūrą.
4. Vykdant tarptautinius įsipareigojimus bei siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikius, Lietuvos išlaidos gynybai turi sudaryti ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių bent 20 proc. skiriama ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, įskaitant gynybos ir saugumo pramonės inovacijų skatinimą.
Siekiant Gairių strateginio tikslo – nuolatinio sąjungininkų karinio buvimo Lietuvos teritorijoje, būtina nuosekliai investuoti į infrastruktūros plėtrą, kad gerėtų Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, pajėgumas, būtų užtikrintos sąjungininkų kariams atvykti ir tarptautinėms karinėms pratyboms organizuoti tinkamos sąlygos.
Europos Sąjunga (toliau – ES), stiprindama saugumo ir gynybos politikos sritis, įgyvendina nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. PESCO), koordinuotos metinės gynybos peržiūros (CARD) ir Europos gynybos fondo (toliau – EGF) iniciatyvas. Europos gynybos fondas kuria realią pridėtinę vertę, skatindamas glaudesnį ES valstybių narių bendradarbiavimą, ir yra savotiškas katalizatorius, padedantis vystyti Europos gynybos pramonę, kuriančią pažangias technologijas, sistemas ir įrangą.
ES svarbus vaidmuo tenka Europos Komisijai ir Europos gynybos agentūrai, kaip ES Gynybos ministerijų forumui (toliau – EGA). Europos Komisija ir EGA yra ES bendradarbiavimo gynybos srityje centrai, koordinuojantys įvairių gynybos sričių veiklą, kartu su ES šalių vyriausybių institucijų ekspertais nustatantys prioritetus, kylančius sunkumus ir poreikius. Europos Komisija ir EGA, siekdamos stiprinti Europos gynybos pramonę, veikia kaip jungiamoji grandis tarp valstybių narių vyriausybių ir gynybos politikai įtakos turinčių ES institucijų.
Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) narės gali dalyvauti Šiaurės Atlanto gynybos inovacijų akceleratoriaus (toliau – DIANA) ir NATO Inovacijų fondo veikloje (toliau – Inovacijų fondas). Šios iniciatyvos prisideda prie realių gynybos ir saugumo pajėgumų stiprinimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
DIANA, finansuojama NATO narių, veikia kaip platforma, per kurią NATO narės gali investuoti į perspektyvias gynybos technologijas. Tokia partnerystė svarbi vystant NATO priklausančių šalių gynybos pajėgumus.
Inovacijų fondas – tai rizikos kapitalo fondas, į kurį investuos NATO sąjungininkės, sutikusios dalyvauti fondo veikloje. Inovacijų fondas investuos į perspektyvius NATO šalių startuolius, padės vystyti, saugumo ir gynybos srityse pritaikyti naujausias technologijas: dirbtinį intelektą, autonomines, kvantines, viršgarsines technologijas.
II SKYRIUS
gynybos ir saugumo PRAMONĖS plėtros kryptys, tikslai ir prioritetinės sritys
5. Plėtojant gynybos ir saugumo pramonę, siekiama sudaryti palankias sąlygas valstybės ginkluotųjų pajėgų ir viešojo saugumo institucijų aprūpinimui, jų plėtrai ir nepriklausomumui nuo išorinių veiksnių. Remiant gynybos ir saugumo pramonę ir skatinant jos plėtrą, siekiama suderinti Lietuvos, NATO ir ES gynybos ir saugumo poreikius.
6. Gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptys:
6.1. gynybos ir saugumo pramonės vystymosi skatinimas – gynybos ir saugumo pramonės srities teisinio reglamentavimo tobulinimas ir finansavimo gynybos, viešojo saugumo ir dvejopo naudojimo produktams kurti ir tobulinti bei moksliniams tyrimams atlikti, eksperimentinei plėtrai ir inovacinei veiklai vykdyti skyrimas, atsižvelgiant į Lietuvos gynybos ir saugumo pajėgų plėtros planus;
6.2. gynybos ir saugumo pramonės tarptautinio konkurencingumo ir atsparumo neteisėtam išorės politiniam, saugumo ir ekonominiam kišimuisi didinimas, didesnės pridėtinės vertės kūrimas ir atsakingo eksporto skatinimas, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, kad gynybos ir saugumo pramonės produktų eksportas neprisidėtų prie regioninių konfliktų, vidaus represijų ir žmogaus teisių pažeidimų;
7. Gynybos ir saugumo pramonės plėtra turi būti įgyvendinama skaidriai, atsižvelgiant į sąžiningą konkurenciją ir laikantis gerosios praktikos. Ryšiai tarp suinteresuotųjų šalių, perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų, veikiančių gynybos ir saugumo srityje, palaikomi ir informacija keičiamasi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsniu ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 12 straipsniu. Technologijų ir inovacijų veiklą gynybos ir saugumo pramonės srityje vykdantys subjektai taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo ir kitų šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.
8. Siekiant gynybos ir saugumo pramonės augimo, svarbu atsižvelgti į Lietuvos gynybos ir saugumo pajėgų poreikius ir šalies saugumo aplinką. Atitinkamas dėmesys turi būti skiriamas naujoms aukštosioms technologijoms, susijusioms su gynybos ir dvejopo naudojimo produktų gamyba, pritraukti į Lietuvą ir (ar) kurti Lietuvoje, taip pat plėtrai į ES, NATO šalių ir kitų šalių partnerių, kurias sieja tos pačios vertybės, rinkas.
9. Gynybos ir saugumo pramonės plėtros tikslai ir prioritetinės sritys:
9.1. naujų tarptautiniu mastu konkurencingų gynybai ir saugumui skirtų produktų ir technologijų kūrimas, gamyba vidiniam naudojimui ir eksportui, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir viešojo saugumo poreikius atitinkančių produktų ir technologijų techninė priežiūra, remontas ir modernizavimas:
9.1.2. kibernetinio saugumo produktai, paslaugos ir procesai, išmaniosios signalizacinės ir stebėjimo sistemos bei davikliai;
9.1.3. informacinės technologijos ir informacinį atsparumą didinantys produktai, tokie kaip optoelektroninės saugumo sistemos, skirtos asmens tapatybei automatizuotai nustatyti, taikant biometriją, naudojant dirbtinį intelektą, ir kt.;
9.1.4. virtualiosios ir papildytosios realybės technologijos ir sprendimai, dirbtinio intelekto technologijos ir sprendimai;
9.1.5. išmaniosios elektroninės kovos priemonės, išmaniosios ryšių valdymo, topografavimo, palydovinės ir vietovės nustatymo priemonės ir sistemos;
9.1.6. ginklai, šaudmenys ir sprogmenys, specialiosios priemonės, masinio naikinimo ginklo (branduolinio, radiologinio, cheminio, biologinio ir bakteriologinio) aptikimo, nustatymo ir švarinimo priemonės;
9.1.7. oro ir vandens eismo valdymo sistemos, radarai, priešlėktuvinės gynybos ir apsaugos nuo dronų sistemos;
9.1.8. antžeminio transporto saugaus eismo kontrolės priemonės, orlaivių skrydžių ir laivybos saugą užtikrinančios priemonės;
9.1.10. bepiločiai orlaiviai, nepilotuojamos antžeminės transporto priemonės, gynybai ir viešajam saugumui skirti robotai ir transportavimo mašinos, speciali gynybai ir saugumui skirta technika ir transportas, nepilotuojami antvandeniniai ir povandeniniai laivai;
9.1.11. amunicija, ekipuotė, karių ir pareigūnų apsaugos priemonės, specializuoti maisto produktai, išgyvenimo priemonės;
9.1.12. aukštos pridėtinės vertės gynybos ir saugumo pramonės produktai, kurie veikia žmonių smegenis, jausmus, pojūčius ir yra susiję su neuromokslu (neuroginklai, psichotroniniai, elektromagnetiniai ir kiti panašūs ginklai);
9.2. integracija į ES ir NATO valstybių narių gynybos ir saugumo pramonės pridėtinės vertės grandines:
9.2.1. paslaugos, skirtos ES ir NATO valstybių narių pagrindinių ginkluotės gamintojų produktų gamybai, kūrimui ir tyrimams;
9.3. priimančiosios šalies nacionalinėms gynybos ir saugumo funkcijoms aktualių pramonės gebėjimų stiprinimas, užtikrinantis NATO gynybinių pajėgumų veikimą Lietuvoje:
9.3.1. gynybos ir saugumo produktų priežiūros ir remonto paslaugos bei modernizavimo pajėgumų stiprinimas;
9.3.3. gynybos ir saugumo infrastruktūros kūrimas ir jos aprūpinimas prekėmis, darbais ir paslaugomis;
III SKYRIUS
gynybos ir SAUGUMO PRAMONĖS plėtros priemonės ir Atsakingų
institucijų VeiklA
10. Įgyvendinant gynybos ir saugumo pramonės plėtros tikslus, numatoma taikyti šias gynybos ir saugumo pramonės plėtros priemones:
10.1. Skatinti eksportą, organizuoti seminarus, renginius, konferencijas, remti dalyvavimą gynybos ir saugumo pramonės parodose ir misijose.
10.2. Skatinti mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo pramonės srityje:
10.2.2. skatinti dalyvavimą pagal 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami Reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (toliau – programa „Europos horizontas“), finansuojamuose projektuose;
10.2.3. skatinti mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą su gynybos ir saugumo pramonės įmonėmis;
10.2.5. skatinti dalyvavimą pagal 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (toliau – Skaitmeninės Europos programa), finansuojant įmones, kuriančias kibernetinio saugumo produktus, paslaugas ir procesus;
10.3. Skatinti gynybos ir saugumo pramonės įmones jungtis į ES ir NATO šalių gynybos ir saugumo pramonės tiekimo grandines.
10.5. Skatinti dalyvavimą Gynybos investicijų fondo rizikos kapitalo finansinėje priemonėje „MILInvest“.
10.6. Sukurti sąlygas bendradarbiauti gynybos ir saugumo pramonės įmonėms ir Lietuvos kariuomenei bei viešojo saugumo institucijomis, testuojant naujus produktus ir technologijas.
10.7. Organizuoti gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą ir mokymus.
10.8. Skatinti ir remti Lietuvos tyrėjų, ekspertų ir gynybos institucijų atstovų dalyvavimą ES ir NATO gynybos ekspertų grupėse.
10.10. Peržiūrėti gynybos ir saugumo srities gamybos ir eksporto teisinį reguliavimą, prireikus atsisakyti perteklinių reikalavimų ir taip sukurti gynybos ir saugumo pramonės plėtrai ir naujiems produktams kurti palankią teisinę aplinką.
11. Įgyvendindamos Gaires, valstybės institucijos (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija) bendradarbiauja su asocijuotomis gynybos ir saugumo pramonės organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis ir kitomis suinteresuotomis įstaigomis.
12. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikla pagal kompetenciją:
12.1. Bendradarbiaudama su viešąja įstaiga Inovacijų agentūra, remia mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, įskaitant inovatyvius pirkimus, gynybos ir saugumo srityje.
12.2. Bendradarbiauja su Užsienio reikalų ministerija, viešąja įstaiga Inovacijų agentūra ir viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“, padėdama skatinti investicijų pritraukimą, eksportą ir ieškoti užsienio partnerių.
12.3. Bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, viešąja įstaiga Inovacijų agentūra ir kitomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, rengia „Baltic Miltech Summit“ ir (ar) kitus su gynybos ir saugumo pramone susijusius renginius ir (ar) iniciatyvas.
12.4. Bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ministerija, remia gynybos ir saugumo pramonės įmonių dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, parodose, misijose.
12.5. Formuoja dvejopos paskirties prekių licencijavimo ir kontrolės srities politiką ir atlieka šių prekių licencijavimo srities teisinio reguliavimo peržiūrą.
12.6. Bendradarbiaudama su uždarąja akcine bendrove „Investicijų ir verslo garantijos“, skatina eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje Lietuvoje, investuoja į besikuriančias ir perspektyvias labai mažas, mažas ir vidutines gynybos ir saugumo srities įmones, padeda administruoti Gynybos investicijų fondo rizikos kapitalo finansinės priemonės „MILInvest“ veiklą.
12.7. Bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, padeda skatinti gynybos pramonės įmonių dalyvavimą programos „Europos horizontas“ finansuojamuose projektuose.
12.8. Bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, skatina gynybos ir saugumo pramonės srities darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą.
12.9. Skatina gynybos ir saugumo pramonės įmonių dalyvavimą NATO akceleratoriaus DIANA ir Inovacijų fondo veikloje.
12.11. Sudaro darbo grupę, periodiškai ne rečiau kaip kartą per pusmetį ir papildomai pagal poreikį vertinančią Gairių įgyvendinimo priemonių (veiksmų) plano vykdymo pažangą, atsižvelgiant į Gairių įgyvendinimo priemonių (veiksmų) plane numatytus tikslus, uždavinius, terminus ir rodiklius, taip pat dalyvauja atsakingų institucijų veikloje ir teikia rekomendacijas, kaip reikia operatyviai spręsti kylančius klausimus ar sunkumus, taip pat rekomendacijas dėl Gairių įgyvendinimo priemonių (veiksmų) plano papildymų ar pakeitimų, atsižvelgiant į įvairius vidinius ar išorinius pokyčius bei veiksnius.
12.12. Įtraukia specializuoto ekonominio atstovavimo tinklo narius (komercijos ir specialiuosius atašė, kitus ekonominius ir prekybos atstovus, atliekančius dvišales ekonomines funkcijas) rinkti ir skleisti aktualią informaciją ir plėtoti kontaktus, kurie padėtų Lietuvos gynybos ir saugumo srities įmonėms didinti eksportą.
13. Krašto apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veikla pagal kompetenciją:
13.1. Bendradarbiaudamos su viešąja įstaiga Inovacijų agentūra, remia mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą gynybos ir saugumo srityje.
13.2. Skatina ir remia gynybos pramonės įmonių ir mokslo ir studijų institucijų dalyvavimą EGF veikloje.
13.3. Remia Lietuvos kibernetinio saugumo sektoriaus potencialą ir skatina Lietuvos kibernetinio saugumo srities įmonių konkurencingumą, vykdydamos Nacionalinio koordinavimo centro užduotis, remia įmonių dalyvavimą Skaitmeninės Europos programoje kibernetinio saugumo srityje.
13.4. Skatina ir remia Lietuvos tyrėjų, ekspertų ir gynybos institucijų atstovų dalyvavimą ES ir NATO gynybos ekspertų grupėse.
13.5. Skatina bendradarbiavimą su vietinėmis ir tarptautinėmis įmonėmis gynybos srityje, finansuoja gynybos pramonės įmonių dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, parodose.
13.6. Įtraukia gynybos atašė tinklą renkant aktualią informaciją ir plėtojant kontaktus, padedančius Lietuvos gynybos ir saugumo srities įmonėms didinti eksportą.
13.7. Nustato mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros gynybos srityje poreikį ir identifikuoja prioritetines gynybos srities virsmo technologijas.
13.8. Teikia informaciją apie bendradarbiavimo su krašto apsaugos sistema galimybes ir skleidžia apie tai informaciją per informacines, šviečiamojo pobūdžio veiklas ir renginius.
13.9. Teikia informaciją (išskyrus įslaptintą) gynybos ir saugumo pramonei apie krašto apsaugos poreikius gynybos srityje bei NATO ir ES gynybos srities tendencijas.
13.10. Sukuria sąlygas gynybos pramonės įmonėms bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene testuojant naujus produktus ir technologijas, teikia techninę pagalbą.
13.11. Konsultuoja Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir uždarąją akcinę bendrovę „Investicijų ir verslo garantijos“ Gynybos investicijų fondo rizikos kapitalo finansinės priemonės „MILInvest“ įgyvendinimo klausimais.
14. Užsienio reikalų ministerijos veikla pagal kompetenciją:
14.1. Padeda asocijuotoms gynybos ir saugumo pramonės organizacijoms gynybos ir saugumo pramonės srityje užmegzti ryšius su tarptautinio verslo subjektais.
14.2. Bendradarbiaudama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, viešąja įstaiga Inovacijų agentūra ir viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“, skatina atsakingą gynybos ir saugumo pramonės eksportą ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į gynybos ir saugumo pramonės sritį, pirmenybę teikdama europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioms užsienio investicijoms, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme.
14.3. Atsižvelgdama į valstybės ekonominio saugumo interesus, teikia suinteresuotoms institucijoms pasiūlymus dėl dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo bei santykių su užsienio partneriais plėtojimo gynybos ir saugumo pramonės srityje.
14.4. Gynybos ir saugumo pramonės plėtros klausimais bendradarbiauja su NATO ir ES valstybėmis narėmis, kitomis NATO ir ES institucijomis ir organizacijomis.
15. Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veikla pagal kompetenciją:
15.1. Laikydamosi informacijos teikimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, teikia informaciją (išskyrus įslaptintą) asocijuotoms gynybos ir saugumo pramonės organizacijoms ir kitoms pateikusioms prašymą gauti informaciją įmonėms apie planuojamus pirkimus gynybos ir saugumo pramonės srityje ir tarptautines viešojo saugumo sektoriaus tendencijas.
15.2. Laikydamosi informacijos teikimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, teikia informaciją (išskyrus įslaptintą) asocijuotoms gynybos ir saugumo pramonės organizacijoms ir kitoms pateikusioms prašymą gauti informaciją įmonėms apie mokslinių tyrimų viešojo saugumo srityje poreikį.
15.3. Atlieka viešojo saugumo paskirties produktų testavimą, prireikus dalyvauja Lietuvos kariuomenei testuojant naujus gynybos ir dvejopos paskirties produktus ir technologijas.
16. Lietuvos mokslo tarybos veikla pagal kompetenciją – konsultuoja gynybos ir saugumo pramonės atstovus dėl paramos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacinei veiklai teikimo.
17. Viešosios įstaigos Inovacijų agentūros veikla pagal kompetenciją:
17.1. Sudaro gynybos ir saugumo pramonės įmonių ir jų potencialo duomenų bazę ir prireikus teikia informaciją valstybės institucijoms.
17.3. Bendradarbiaudama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatina gynybos ir saugumo pramonės įmonių prisijungimą prie tarptautinių klasterių ir kitų technologijų plėtros vertės grandinių.
17.4. Bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ministerija, įgyvendina Gynybos technologijų vystymo Lietuvoje programą.
17.5. Bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija, skatina ir remia Lietuvos tyrėjų, ekspertų ir gynybos institucijų atstovų dalyvavimą ES ir NATO gynybos ekspertų grupėse.
17.7. Bendradarbiauja su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija – dalijasi kita aktualia informacija gynybos ir saugumo pramonės klausimais ir organizuoja gynybos ir saugumo pramonės srities eksporto skatinimo renginius bei dalyvavimą gynybos ir saugumo pramonės parodose ir misijose.
17.8. Bendradarbiaudama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vidaus reikalų ministerija, skatina gynybos pramonės įmonių dalyvavimą programos „Europos horizontas“ finansuojamuose projektuose.
18. Asocijuotų gynybos ir saugumo pramonės organizacijų veikla pagal kompetenciją:
18.1. Teikia rekomendacijas dėl teisės aktų, kurie reglamentuoja gynybos ir saugumo pramonės veiklą, gamybą ir dvejopos paskirties prekių licencijavimą ir kontrolę, rengimo ir, siekdama šio tikslo, valstybės institucijų kvietimu deleguoja ekspertus į valstybės institucijų sudaromas darbo grupes.
18.2. Bendradarbiauja su mokslo ir studijų institucijomis ir prisideda prie mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos gynybos ir saugumo pramonės srityje.
18.3. Bendradarbiauja su valstybės institucijomis seminarų, mokymų, konferencijų dėl strateginių prekių, eksporto kontrolės režimo, prekių licencijavimo ir kontrolės klausimais, teikia joms informaciją apie gynybos ir saugumo pramonės potencialą.
18.4. Renka duomenis gynybos ir saugumo pramonės įmonių ir jų potencialo duomenų bazei ir teikia juos viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai.
18.5. Skleidžia informaciją gynybos ir saugumo pramonės įmonėms apie galimybes įsitraukti į vertės kūrimo grandines ir tarptautines iniciatyvas ir projektus.
18.6. Konsoliduotai pristato Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą tarptautiniuose renginiuose, parodose, misijose.
18.7. Valstybės institucijoms teikia ekspertinę nuomonę dėl gynybos ir saugumo prioritetinių sričių vystymo.
19. Uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veikla pagal kompetenciją:
19.2. Teikia dotacijas ir (ar) subsidijas, kuriomis prisidedama prie įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių gynybos ir saugumo srityje.
19.3. Administruoja 2020 m. gruodžio 8 d. įsteigto Gynybos investicijų fondo rizikos kapitalo finansinės priemonės „MILInvest“ veiklą.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Gairių pakeitimus turi teisę inicijuoti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.
21. Įgyvendinant Gaires negali būti teikiama informacija, konsultacijos asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, susijusioms su valstybiniais ir (ar) kitais organizaciniais vienetais, kuriuos Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos savo skelbiamose ataskaitose dėl grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo yra įvardiję kaip keliančias ar galinčias kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į informacijos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.