LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2012 M. RUGSĖJO 25 D. ĮSAKYMO NR. D1-767 „DĖL ŽUVŲ IŠTEKLIŲ TYRIMŲ VIDAUS VANDENYSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. gegužės 14 d. Nr. D1-390
Vilnius
1. P a k e i č i u Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-767 „Dėl Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1.2. pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandens telkiniuose atliekami Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatytu periodiškumu, arba jei siekiama priimti sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą, - Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytu periodiškumu. Nepaisant Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyto periodiškumo, kai yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai visais atvejais atliekami paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą metais.“;
1.3. pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:
„7. Prieš pradedant vykdyti specializuotąją verslinę žvejybą, žuvų išteklių tyrimai turi būti atlikti:
7.1. didesniuose kaip 500 ha vidaus vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, ne seniau kaip prieš 2 metus;
7.2. 200-500 ha vidaus vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, ne seniau kaip prieš 5 metus;
7.3. iki 200 ha vidaus vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, ne seniau kaip prieš 10 metų;
1.4. pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Žuvų išteklių tyrimus atlikę asmenys Aplinkos apsaugos agentūrai ir žuvų išteklių tyrimų organizatoriui pateikia vandens telkinio fizinę ir biologinę charakteristiką, žuvų išteklių gausumo (atskirai įvertinę plėšrių ir menkaverčių žuvų santykinį gausumą), biomasės, matmeninės (amžiaus) ir rūšinės struktūros duomenis ir kitą informaciją žvejybos reglamentavimo priemonėms, vandens telkinių žuvininkystės vystymo kryptims nustatyti, žvejybos limitui pagrįsti arba limituotos žvejybos sąlygoms nustatyti (jeigu ketinama nustatyti verslinės žvejybos limitus ar limituotos žvejybos sąlygas), taip pat rekomendacijas, kaip tame vandens telkinyje išsaugoti ar atkurti žuvų išteklius. Žuvų išteklių tyrimų ataskaitoje pateikiamas žuvų išteklių būklės palyginimas su tame vandens telkinyje per paskutiniuosius 10 metų atliktais žuvų išteklių tyrimais, pateiktos žuvų išteklių būklės kitimo tendencijos ir galimos priežastys. Žuvų išteklių tyrimų išvados ir rekomendacijos turi būti argumentuotai pagrįstos tyrimo metu sukauptais duomenimis.“;
1.5. pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. Žuvų išteklių tyrimai laikomi neatliktais, jeigu darbo eigoje buvo nesilaikoma Žuvų išteklių tyrimų metodikoje, darbų atlikimo sutartyse ar jų techninėse užduotyse nurodytų reikalavimų arba žuvų išteklių tyrimų ataskaitoje pateiktos išvados ir rekomendacijos nepagrįstos tyrimo metu sukauptais duomenimis ar prieštarauja tausojančio žuvų išteklių naudojimo ir žuvų išteklių išsaugojimo principams.“;
1.6. pakeičiu priedo 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Pagal šią metodiką nustatomas žuvų gausumas, biomasė, amžinė ir ilginė struktūra, plėšrių ir menkaverčių žuvų santykinis gausumas, įvertinama žuvų išteklių būklė apskaičiuojant žuvų išteklių būklės indeksą. Norint ištirti kitus žuvų išteklių įvertinimo parametrus ar turint specialią žuvų išteklių tyrimų užduotį, tyrimai gali būti vykdomi kitu metų laikotarpiu, gali būti taikomos kitos metodikos ir kitokie nei šioje metodikoje nurodyti žvejybos įrankiai.“;
1.7. papildau priedą 6.5 papunkčiu:
1.8. pakeičiu priedo 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Vandens telkiniuose (išskyrus Kuršių marias ir Kauno marias) žvejojama 1-2 kartus. Jeigu žvejybų metu kiekvieno (ar kurio nors) iš naudojamų žvejybos įrankių bendras skaičius yra mažesnis nei nurodytas 7–13 punktuose, žvejybos kartų skaičius didinamas tol, kol bendras kiekvieno iš žvejybų metu naudotų įrankių skaičius atitiks 7–13 punktuose nurodytą įrankių skaičių.
Kuršių mariose ir Kauno mariose 14 punkte nurodytais įrankiais žvejojama ne dažniau kaip 4 kartus per mėnesį.“;
1.9. papildau priedą 231 punktu:
„231. Žuvų išteklių būklei įvertinti apskaičiuojamas žuvų išteklių būklės indeksas, kurį sudaro keturi pagrindiniai rodikliai:
231.1. plėšriųjų žuvų santykinis gausumas. Rodiklis yra bendro plėšriųjų žuvų rūšių individų skaičiaus dalis (procentais) bendrame visų žuvų skaičiuje. Plėšriosioms žuvims priskiriami didesnio kaip 18 cm ilgio ešeriai ir visų dydžių šamai, sterkai, lydekos, salačiai bei vėgėlės;
231.2. vidutinis individo svoris žuvų bendrijoje. Rodiklis apskaičiuojamas visų žuvų bendrą svorį gramais (B kg/ha x 1000) dalinant iš bendro visų žuvų skaičiaus (N vnt./ha);
231.3. amžinės sudėties rodiklis. Tai indikatorinių žuvų rūšių – lydekų (sterkiniuose ežeruose – sterkų), karšių (lyniniuose ežeruose – lynų) ir ešerių skirtingo amžiaus individų grupių skaičius laimikyje;
231.4. vertingų, leidžiamo sužvejoti dydžio žuvų santykinė biomasė. Rodiklis yra bendros vertingų, iki leidžiamo sužvejoti dydžio užaugusių žuvų rūšių individų biomasės dalis (procentais) bendroje visų žuvų biomasėje. Vertingoms žuvims priskiriamos: lydeka, ešerys, sterkas, lynas, auksinis karosas, karšis, salatis, šamas, seliava, stinta, sykas, vėgėlė (nevietinių rūšių žuvys neįtraukiamos).“;
1.10. papildau priedą 232 punktu:
„232. Žuvų išteklių būklės indekso apskaičiavimui, kiekvieno iš šių rodiklių išmatuota vertė yra dalinama iš optimalios vertės. Žuvų išteklių būklės indeksas yra rodiklių išmatuotos/optimalios vertės santykių vidurkis (1 lentelė).
1 lentelė. Žuvų išteklių būklės indekso apskaičiavimo metodika
|
|
Rodiklis |
Optimali vertė |
Išmatuotos/optimalios vertės santykis |
| 1 |
Plėšriųjų žuvų santykinis gausumas (N, %) |
5 |
išmatuota/5 |
| 2 |
Vidutinis individo svoris žuvų bendrijoje (g) |
90 |
išmatuota/90 |
| 2.1 |
Lydekų amžinių grupių skaičius (vnt.) |
6 |
išmatuota/6 |
| (2.1) |
(Sterkų amžinių grupių skaičius (vnt.))1 |
(8) |
(išmatuota/8) |
| 2.2 |
Ešerių amžinių grupių skaičius (vnt.) |
12 |
išmatuota/12 |
| 2.3 |
Karšių amžinių grupių skaičius (vnt.) |
10 |
išmatuota/10 |
| (2.3) |
(Lynų amžinių grupių skaičius (vnt.))2 |
(10) |
(išmatuota/10) |
| 3 |
Amžinės sudėties rodiklis3 |
|
2.1-2.3 rodiklių išmatuotos/optimalios verčių santykių vidurkis |
| 4 |
Vertingų, leidžiamo sužvejoti dydžio žuvų santykinė biomasė (B, %) |
65 |
išmatuota/65 |
|
|
Išteklių būklės indeksas |
|
1-4 rodiklių išmatuotos/optimalios verčių santykių vidurkis |
1 Sterkų amžiaus grupių (skirtingo amžiaus individų grupių) skaičius naudojamas vietoje lydekų amžiaus grupių skaičiaus ežeruose (ar tvenkiniuose), kur starkis yra vyraujantis plėšrūnas (lydekų skaičius natūraliai nedidelis);
2 Lynų amžiaus grupių (skirtingo amžiaus individų grupių) skaičius naudojamas vietoje karšių amžiaus grupių skaičiaus ežeruose (ar tvenkiniuose), kur karšiai negyvena, arba tais atvejais, kada lynų amžiaus grupių įvairovė yra didesnė, nei karšių;
3 Amžiaus sudėties rodiklis yra skirtingų žuvų rūšių amžiaus grupių įvairovės rodiklių vidurkis;
Žuvų išteklių būklė laikoma gera, kada indekso reikšmė yra nemažesnė kaip 0,65. Gretimame, 0,64-0,55 intervale bendra žuvų išteklių būklė yra tarpinė, tarp geros ir vidutinės, 0,54-0,45 – vidutinė, 0,44-0,35 – prasta, mažesnė kaip 0,35 – bloga.“;
1.11. pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:
1.12. papildau priedą nauju IV skyriumi:
„IV skyrius
VĖŽIŲ TYRIMŲ METODIKA
32. Vėžių tyrimo būdai skirstomi į aktyviuosius (pvz., gaudymas rankomis ar gaudymas rankiniu graibštu fiksuotame plote ar per fiksuotą laiką) ir pasyviuosius (pvz., gaudymas gaudyklėmis su masalu ar dirbtinėmis slėptuvėmis).
33. Vėžių tyrimai vykdomi nuo gegužės iki spalio, kai vandens temperatūra ne žemesnė kaip 12 °C. Rekomenduotina tyrimus vykdyti nuo liepos (kai jaunikliai atsiskiria nuo patelių savarankiškam gyvenimui) iki rugsėjo.
34. Parinkta tyrimui tinkama vieta (upės ar ežero pakrantės atkarpa) nufotografuojama ir aprašoma: nustatomos koordinatės, aprašoma dugno sudėtis, dugno padengimas biotiniais substratais ir kita svarbi informacija.
35. Sugauti vėžiai iškart matuojami ir apžiūrimi. Skirtingais tyrimo būdais pagauti vėžiai registruojami atskirai. Jei vėžių vienu iš būdų pagaunama daugiau kaip šimtas, užtenka išmatuoti šimtą atsitiktinai atrinktų vėžių. Tarp jų turėtų būti mažiausias ir didžiausias individai. Kiekvienam tyrimo būdui užpildoma laisvos formos lentelė, kurioje:
35.2. matuojamas bendras ilgis, mm, nuo rostrumo smaigalio iki pilvelio galo, ir karapakso ilgis, mm;
35.3. jei vėžys buvo stebėtas, bet nepagautas, įvertinama, ar tai buvo šiųmečiai (iki 2 cm), jauniklis (2,0–7,5 cm) ar suaugęs (virš 7,5 cm). Rainuotieji vėžiai subręsta būdami mažesni;
35.4. pagal vizualiai identifikuojamus požymius nustatomos ligos – porcelianinė liga, kiauto rūdijimo liga, ektoparazitų buvimas;
36. Iš tiriamojo vandens telkinio, jei būtina tolesniems tyrimams, leidžiama paimti ne daugiau 30 plačiažnyplių ar siauražnyplių vėžių. Jie fiksuojami 70 % etilo spiritu (3 dalys etilo spirito ir 1 dalis vėžių) arba užšaldomi. Kiti plačiažnypliai ar siauražnypliai vėžiai po matavimų paleidžiami ten, kur buvo pagauti. Draudžiama paleisti atgal į vandens telkinį invazinių rūšių (rainuotuosius ir žymėtuosius) vėžius.
37. Kiekviena tyrimo vieta aprašoma ir registruojamas atitinkamu būdu pagautų vėžių skaičius – tyrimo pastangos vienetai (TPV).
38. Vėžių gaudymui ir stebėjimui ežeruose naudojami šie įrankiai ir metodai:
38.1. bučiai su masalu (cilindro formos vielinio karkaso bučius su dviem 4–5 cm skersmens angomis galuose, aptrauktais ne didesnio kaip 1 cm akytumo tinklu. Masalas, šviežia ar šaldyta vietinė žuvis (kuoja, plakis, raudė, karšis ar pan.). Vieno tyrimo metu rekomenduojama naudoti 30 bučių. Bučiai statomi iš valties. TPV – vėžių, pagautų viena gaudykle per naktį, skaičius. Šiuo būdu gali būti tiriami visi ežerai. Ežere bučiais gaudoma:
38.1.1. keliose vietose, po lygiai paskirstant gaudymo pastangą. Jei įmanoma, tyrimams parenkami skirtingi biotopai;
38.2. rankinis graibštas (standartinis 25´25 cm angos rankinis graibštas su 1–2 mm akytumo maišu ir tvirtu, ne trumpesniu kaip 1,5 m ilgio kotu). Metodas tinka tose vietose, kur dugnas iki įbrendamo gylio (1,2 m) gausiai padengtas vandens augalais (makrofitais), dumbliais ar sąnašomis, kurias sudaro organinės ar neorganinės kilmės medžiagos, susikaupiančios priekrantėje dėl bangavimo ir tarp kurių gali slėptis vėžiai, taip pat yra kitokių pavienių slėptuvių (stambių akmenų, nuskendusios medienos stambių gabalų, kt.). Rankiniu graibštu gaudoma:
38.2.1. grybšniais traukiant graibštą dugnu ar priedugniu, kur gylis iki 1,2 m. Imstą sudaro du 1 m ilgio ir 1 sekundės trukmės grybšniai, pirmas bet kuria pasirinkta kryptimi, o antras – apsukus tinklą atgaline kryptimi per tą pačią vietą. Kiekvieno imsto turinys dedamas į vonelę, peržiūrimas, o pagauti vėžiai perkeliami į kibirą. Vienoje vietoje imama 10 imstų, t. y. atliekama 10 dvigubų grybšnių. Jei vėžių nepagauta, tyrimas kartojamas kitoje vietoje iki bus paimta iš viso 20 imstų. TPV – vėžių, pagautų dvigubu grybšniu, skaičius;
38.2.2. gaudoma traukiant graibštą per panirusius makrofitus ar priedugniu tarp išnirusių iš vandens makrofitų, arba traukiant tinklą prieš tai koja sudrumstu dugno substratu, kur gylis iki 1,2 m. Taip pat apgaudomos kitos potencialios slėptuvės – atverčiamas akmuo ar į šoną pastumiamas nuskendęs medienos gabalas ir per tą vietą traukiamas tinklas. Vieną imstą sudaro 3 min. trukmės gaudymas. Kiekvieno imsto turinys dedamas į vonelę, peržiūrimas, o pagauti vėžiai perkeliami į kibirą. Vienoje vietoje imami 3 imstai. Jei vėžių nepagauta, tyrimas kartojamas kitoje vietoje iki bendras gaudymo laikas sudarys iš viso 18 min. TPV – vėžių, pagautų per 3 min., skaičius;
38.3. rankomis. Šis būdas taikomas vietose, kur vanduo skaidrus ir priekrantėje gausu slėptuvių, kurias galima patikrinti. Tyrimui atlikti rekomenduojama turėti stebėjimo įrenginį su skaidriu dugnu. Patogiausia tirti, kur gylis 5–50 cm. Dugnas stebimas per stebėjimo įrenginį. Tyrimas atliekamas dešimtyje vietų, kiekvienoje iš jų patikrinant po dešimt potencialių slėptuvių. Jei penkiose pirmose tyrimo vietose, t. y. 50 slėptuvių, vėžių nerasta, rekomenduojama tyrimą tęsti kitoje ežero pakrantėje, ten parinktose tyrimo vietose. TPV – vėžių, pagautų vienoje vietoje (10 slėptuvių), skaičius.
38.4. naktinis stebėjimas. Šis metodas naudojamas kaip alternatyvus kitiems aktyviems tyrimo metodams, kai priekrantė staigiai gilėja ar dugnas yra molingas ar dumblingas ir apsunkina matymą. Šiuo metodu įvertinamas tam tikrame dugno plote naktį ropinėjančių vėžių skaičius. Metodas netinka, kai priekrantėje yra daug panirusių makrofitų. Stebima nuo kranto. Parenkama 30 m ilgio kranto atkarpa, kurioje bus stebimi vėžiai. Vėžiai stebimi tokiu atstumu nuo kranto, kuriame galima juos įžiūrėti. Tuos 30 m gali sudaryti kelios skirtingos pakrantės atkarpos, kad būtų patogiau tirti. Numatytose priekrantės atkarpose išdėliojamas masalas. Sutemus prožektorius įjungiamas tik visiškai pasirengus stebėti. Vienu metu apšviečiamas tik apie 1 m2 plotas. Jame matomi vėžiai suskaičiuojami, įvertinama, kiek matyta šiųmečių, jauniklių ir suaugėlių. TPV – vėžių, stebėtų trijuose pakrantės ilgio metruose, skaičius.
39. Upėje rekomenduotina stebėjimus atlikti keliose vietose, pvz., aukštupyje, vidurupyje ir žemupyje, ar kitais principais atrinktose vietose. Parinkus potencialiai tinkamą vėžiams buveinę, apsisprendžiama, kurį tyrimo metodą naudoti. Bendruoju atveju tyrimui parenkama apie 100 m ilgio atkarpa, kurioje yra tinkamų vėžiams slėptuvių (pagal žemiau pateiktą lentelę). Upių buveinių ir slėptuvių skirstymas pagal tinkamumą vėžiams pateikiamas 2-oje lentelėje.
2 lentelė. Buveinių ir slėptuvių tinkamumo vėžiams kategorijos
| Labai tinkamos |
Vidutiniškai tinkamos |
Mažiausiai tinkamos |
| Rieduliai (>25 cm) ir kiti stambūs objektai |
Dideli akmenys (15–25 cm) |
Maži akmenys (6–15 cm) |
| Akmenys |
Žvyras |
Molis ar dumblas. |
| Lėtos tėkmės užtakiai su slėptuvėmis |
Sraunumos |
Greitos tėkmės rėvos (vengia) |
| Srovės greitis iki 0,1 m s-1 |
Srovės greitis 0,1–0,2 m s-1 |
Srovės greitis >0,2 m s-1 (vengia) |
| Rieduliai ar dideli akmenys – grupėmis, su tarpais |
Pavieniai dideli akmenys ant smulkesnio substrato |
Daug mažų akmenų |
| Gilūs dugne išrausti urvai (neprieinami tyrimui) |
Plokšti rieduliai ant stambaus žvirgždo |
Apvalaini akmenys |
| Dugno paviršiuje esantys rieduliai |
|
Giliai dugne nugrimzdę rieduliai |
| Panirusios slėptuvės stabiliuose krantuose (pvz., paplauti krantai ar medžių šaknys) |
Slėptuvės lėtos tėkmės pakraščiuose |
Slėptuvės upės vagos viduryje, ypač jei srovė stipri |
| Krantai su tinkamomis slėptuvėmis |
Nuolaidžios pakrantės be tinkamų slėptuvių |
Srovės plaunami eroduojantys krantai |
40. Pagautų vėžių skaičius (TPV) upėse analogiškas 38 punkte išvardintiems atitinkamiems vėžių gaudymo metodams. Upėse naudojami vėžių gaudymo metodai:
40.1. bučiais su masalu. Metodas rekomenduotinas naudoti, kai upės vanduo neskaidrus ir gaudymas rankomis slėptuvėse netinka. Tiriamos upės atkarpoje, priklausomai nuo upės dydžio, naudojama nuo 10 iki 30 bučių. Bučiai statomi prie tinkamų vėžiams slėptuvių per 5–10 m vienas nuo kito brendant upės vaga ar nuo kranto;
40.2. rankinis graibštas. Metodą tinka naudoti tose vietose, kur galima ir saugu braidyti. Imstus galima imti tiek grybšniais, tiek gaudant fiksuotą laiką. Antruoju būdu gaudoma ne tik traukiant tinklą, bet ir vartant dugno substratą pasroviui pastačius graibštą;
40.3. rankomis. Metodas naudojamas tik sekliose skaidraus vandens upės atkarpose. Rekomenduotinas metodas upių aukštupiams tirti. Slėptuvės tikrinamos judant prieš srovę;
41. Būtina griežtai laikytis vėžių maro plitimo prevencijos. Visose plačiažnyplio ar siauražnyplio vėžio buveinėse tyrimus galima atlikti tik dezinfekuotais tyrimo įrankiais. Jei tyrimo priemonės naudotos tuose vandens telkiniuose, kuriuose buvo užregistruoti žymėtieji ar rainuotieji vėžiai, ar kuriuose buvo nustatyti vėžio maro atvejai, prieš vėl naudojant tyrimo įrankius būtina dezinfekuoti ir gerai išdžiovinti. Tyrimo priemones vėl leidžiama naudoti ne anksčiau kaip po paros nuo dezinfekcijos ir išdžiovinimo.“;