Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, priimto 1966 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 2200A (XXI), nuostatomis, ginančiomis moterų ir vyrų lygybę, teisę į gyvybę, saviraiškos laisvę bei teisę į taikius susirinkimus;

pabrėždamas, kad Irano Islamo Respublika 1975 metais ratifikavo Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir įsipareigojo vadovautis jo nuostatomis;

konstatuodamas, kad per 1979 metų revoliuciją nedemokratiniu būdu valdžią įgijusi dabartinė Irano Islamo Respublikos Vyriausybė sistemingai jau daugiau kaip 40 metų vykdo represijas ir žmogaus teisių pažeidimus prieš savo piliečius;

griežtai smerkdamas nuoseklią Irano Islamo Respublikos paramą kitiems nedemokratiniams judėjimams, režimams ir jų nusikalstamai veiklai, įskaitant Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą;

atsižvelgdamas į tai, kad Irano Islamo Respublikos Vyriausybės vykdoma diskriminacinė politika moterų atžvilgiu lėmė Mahsos Amini sulaikymą dėl esą netinkamos aprangos, kuris baigėsi tragiška jos žūtimi suėmimo metu;

matydamas, kad šis įvykis lėmė Irano piliečių plataus masto taikius protestus, kuriuose reikalaujama teisingumo už Mahsos Amini mirtį atsakingiesiems asmenims bei moteris diskriminuojančių įstatymų atsisakymo;

atkreipdamas dėmesį į Irano Islamo Respublikos Vyriausybės reakciją dėl protestuojančių piliečių, kuri reiškiasi neproporcingu jėgos naudojimu, interneto prieigos ribojimu ir kitomis priemonėmis, pažeidžiančiomis šalies gyventojų pilietines ir politines teises;

pažymėdamas, kad Irano Islamo Respublikos Vyriausybės atsakas į protestus jau lėmė mažiausiai 76 žmonių žūtį ir šimtų asmenų sulaikymą ir šie skaičiai auga kiekvieną protestų dieną;

pastebėdamas, kad Irano Islamo Respublikos Vyriausybės veiksmai atsakant į šalyje vykstančius protestus Europos Sąjungos buvo pasmerkti kaip nepriimtini ir nepateisinami,

smerkia Irano Islamo Respublikos Vyriausybės neproporcingą jėgos naudojimą, protestuotojų žudymą ir kitus šalies gyventojų pilietines ir politines teises pažeidžiančius veiksmus bandant numalšinti šalyje kilusius taikius protestus;

pasisako už Irano moterų siekį turėti teisę į saviraišką, kuri nebūtų ribojama diskriminacinių įstatymų, bei už teisinę moterų ir vyrų lygybę;

reiškia paramą visiems Irano žmonėms, taikiu būdu reiškiantiems nepasitenkinimą Irano Islamo Respublikos Vyriausybės vykdoma diskriminacine ir smurtu grįsta politika;

ragina Irano Islamo Respublikos Vyriausybę atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą dėl Mahsos Amini mirties aplinkybių ir patraukti atsakomybėn visus asmenis, kurie bus nustatyti kaltais dėl jos žūties;

ragina Irano Islamo Respublikos Vyriausybę nedelsiant nutraukti prieš taikius protestuotojus nukreiptą komunikacijos priemonių ribojimą ir neproporcingą jėgos naudojimą;

primygtinai ragina Irano Islamo Respubliką gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus ir laikytis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatų, užtikrinančių piliečių teisę į saviraišką ir taikius susirinkimus;

skatina Lietuvos Respublikos Vyriausybę įvertinti visus įmanomus veiksmus, kuriais Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis, gali prisidėti prie Irano Islamo Respublikoje susiklosčiusios padėties sprendimo būdų bei užtikrinti, kad šioje šalyje sistemiškai vykdomi žmogaus teisių pažeidimai neliktų pamiršti;

kviečia visų demokratinių valstybių parlamentus prisijungti pasmerkiant Irano Islamo Respublikos Vyriausybės daromus žmogaus teisių pažeidimus ir reiškiant palaikymą taikiems šios šalies protestuotojams, reikalaujantiems savo pilietinių ir politinių teisių užtikrinimo.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen