PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL konstrukcijų, PADENGTŲ PRIEŠGAISRINĖMIS DANGOMIS, atsparumo ugniai nustatymo tvarkos aprašo

 

2015 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 1-236

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 7 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 341 „Dėl esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ 5 punktu:

1.  T v i r t i n u Konstrukcijų, padengtų priešgaisrinėmis dangomis, atsparumo ugniai nustatymo tvarkos aprašą (pridedama).

2.  N u s t a t a u, kad įsakymas įsigalioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

 

 

 

Direktoriaus pavaduotojas,

atliekantis direktoriaus funkcijas,

vidaus tarnybos pulkininkas                                                                                  Vytas Kaziliūnas

 

PATVIRTINTA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos direktoriaus

2015 m. rugpjūčio 21 d.

įsakymu Nr. 1-236

 

 

 

KONSTRUKCIJŲ, PADENGTŲ PRIEŠGAISRINĖMIS DANGOMIS, ATSPARUMO UGNIAI NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Konstrukcijų, padengtų priešgaisrinėmis dangomis, atsparumo ugniai nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja statinio plieninių, betoninių, medinių konstrukcijų, padengtų reaktyviosiomis ir tinkų dangomis, skydų, plokščių, demblių gaminiais ir komplektais, skirtais konstrukcijų apsaugai nuo gaisro (toliau – priešgaisrinės dangos), atsparumo ugniai nustatymo tvarką.

2. Aprašas reglamentuoja priešgaisrinių dangų [7.4], kurios gaisro metu sudaro apsauginį šilumą izoliuojantį sluoksnį, didinantį konstrukcijų atsparumą ugniai, regimąją apžiūrą ir nustatymą remiantis termine analize ir (ar) taikant reglamentuojančiame standarte nustatytą produkto bandymo metodą, palyginimą su priešgaisrinės dangos eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatu, taip pat išvados dėl konstrukcijos atsparumo ugniai nustatymo pagal 3 priedą pateikimą.

3. Aprašas apima plieninių, betoninių ir medinių konstrukcijų, padengtų priešgaisrinėmis dangomis, mėginių paėmimo tvarką (struktūros analizei ir (arba) tyrimui, ir (arba) savybėms nustatyti). Mėginiai, skirti terminei analizei atlikti, atrenkami pagal standarto LST EN ISO 11358 [7.9] reikalavimus. Plieninių konstrukcijų priešgaisrinės dangos storio įvertinimas atliekamas pagal standartą LST EN ISO 2178 [7.10].

4. Skydų, plokščių, demblių gaminių ir komplektų, plieninių, betoninių ir medinių konstrukcijų apsaugai nuo gaisro identifikavimas atliekamas taip, kaip numato atitinkamo statybos produkto standartas [7.4].

5. Plieninių, betoninių, medinių konstrukcijų atsparumas ugniai nustatomas remiantis priešgaisrinės dangos atitikties dokumentais (atitikties sertifikatais ir jį pagrindžiančiais dokumentais) [8.4], dangos storio matavimų, terminės analizės ir kt. identifikavimo bandymų duomenimis, taip pat įvertinimui pateiktų dokumentų duomenimis.

6. Išvadą dėl konstrukcijų atsparumo ugniai rengia įstaiga, kuri yra akredituota atlikti reglamentuojamos priešgaisrinės dangos atitinkamus identifikavimo bandymus ir priešgaisrinės dangos storio matavimus.

 

II SKYRIUS

NUORODOS

 

7. Apraše pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:

7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą;

7.2. statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828;

7.3. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338;

7.4. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-80 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“;

7.5. statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 redakcija);

7.6. Lietuvos standartą LST EN ISO 2178:2001 „Nemagnetinės dangos ant magnetinio pagrindo. Dangų storio matavimas. Magnetinis metodas (ISO 2178:1982)“;

7.7. Lietuvos standartą LST EN 13238:2010 „Statybinių gaminių reakcijos į ugnį bandymai. Kondicionavimo procedūros ir bendrosios pagrindų atrankos taisyklės“;

7.8. Lietuvos standartą LST EN ISO 13943:2011 „Gaisrinė sauga. Aiškinamasis žodynas (ISO 13943:2008)“;

7.9. Lietuvos standartą LST EN ISO 11358-1:2014 „Plastikai. Polimerų termogravimetrija (TG). 1 dalis. Bendrieji principai (ISO 11358-1:2014)“;

7.10. Europos vertinimo dokumentą ETAG 018-1 „Apsaugos nuo gaisro produktai. 1 dalis. Pagrindiniai reikalavimai“;

7.11. Lietuvos standartą LST EN 1993-1-2:2005+AC:2006 „Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų elgsenos ugnyje skaičiavimas“;

7.12.  Lietuvos standartą LST EN 1995-1-2:2005+AC:2006 „Eurokodas 5. Medinių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios nuostatos. Konstrukcijų elgsenos ugnyje skaičiavimas“;

7.13.    Lietuvos standartą LST EN 1992-1-2:2005 „Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1-2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų elgsenos ugnyje skaičiavimas“;

7.14.  Lietuvos standartą LST EN 13501-2:2008+A1:2010/P:2012  „Statybos gaminių ir pastato elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 2 dalis. Klasifikavimas pagal atsparumo ugniai bandymų duomenis, išskyrus ventiliacijos įrangą“.

8. Pasikeitus teisės akto, nurodyto Aprašo II skyriaus nuorodose, nuostatoms, taikoma aktuali teisės akto redakcija.                                                                                                                                                           

 

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

9. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [7.1], statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 [7.2], Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose [7.3], LST EN ISO 13943 standarte [7.8] ir LST EN 13501 [7.14]  serijos standartuose apibrėžtas sąvokas.

 

IV SKYRIUS

PIRMINIS PRIEŠGAISRINE DANGA PADENGTŲ KONSTRUKCIJŲ VERTINIMAS

 

10. Tikrinant konstrukcijų padengimo kokybę pirmiausia atliekama bendra tikrinamų konstrukcijų regimoji apžiūra. Šios apžiūros metu nustatoma:

10.1. prastos dažymo kokybės požymiai (nepadengtos ar nevisiškai padengtos vietos);

10.2. matomi dangų nutekėjimai;

10.3. susidariusių oro pūslelių, kitokių nelygumų ar įtrūkių požymiai;

10.4. kitokie regimi pažeidimai.

11. Visi pastebėti požymiai turi būti užfiksuoti ir aprašyti pirminių duomenų registravimo protokole, nurodyta jų vieta, dydis ir, esant galimybei, nufotografuoti ar nufilmuoti.

 

V SKYRIUS

PASIRUOŠIMAS PRIEŠGAISRINĖS DANGOS STORIO MATAVIMAMS

 

12. Matavimų darbų apimtis suderinama su fiziniu ar juridiniu asmeniu, viešojo administravimo subjektu, statinio savininku (valdytoju ar naudotoju), užsakiusiu tam tikro statinio konstrukcijų priešgaisrinės dangos vertinimo darbus (toliau – užsakovas). Matavimo darbai atliekami taip, kad būtų pasiekiamos visos atsitiktinai pasirinktos konstrukcijos matavimams atlikti. Prieš matuojant konstrukcijos dangas, šluotele (sausa) nuo pasirinktos matavimo vietos nuvalomi nešvarumai (dulkės, purvas ir pan.).

13. Turi būti atlikti skirtingų statinio konstrukcijų elementų (laikančiųjų konstrukcijų, stogo, perdangų, sienų, laiptinės dalių) matavimai. Kai statinyje naudojamos įvairios priešgaisrinės dangos, turi būti atliekami skirtingų statinio konstrukcijų elementų ir visų priešgaisrinių dangų matavimai. Santvaros matuojamos ties vertikaliu jų pjūviu, matuojamos viršutinės ir apatinės santvarų konstrukcinės juostos, visi vertikaliame pjūvyje kertami konstrukciniai elementai ir bent vienas santvarų spyris, jeigu jis nekertamas ties vertikaliu pjūviu.

14. Būtina matuoti didelio skerspjūvio plieninių konstrukcijų priešgaisrines dangas, kurių gaisro veikiamo paviršiaus ploto ilgio vieneto ir šios konstrukcijos tūrio ilgio vieneto santykis (toliau – masyvumo koeficientas) yra didesnis kaip 300 m-1.

15. Ruošiantis matavimams būtina turėti priešgaisrinėmis dangomis apsaugotų konstrukcijų išdėstymo statinyje ir (arba) objekte brėžinius, schemas ir šių konstrukcijų specifikacijas.

16. Prieš matavimus turi būti įsitikinta, kad dangų storio matavimo prietaisai, skirti padengtų priešgaisrinių dangų matavimams atlikti (toliau – matavimo prietaisai), yra sukalibruoti. Matavimo prietaisų kalibravimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

 

VI SKYRIUS

PRIEŠGAISRINIŲ DANGŲ STORIO MATAVIMAI

 

17. Atskiriems dangų sluoksniams – sluoksniui, kuris dera su priešgaisrine danga, apsaugo konstrukciją nuo korozijos ir didina priešgaisrinės išsipučiančios dangos adheziją (toliau – gruntas); priešgaisrinės dangos sluoksniui ir viršutiniam sluoksniui, kuris dera su priešgaisrine danga, apsaugo ją nuo aplinkos poveikių, kitų pažeidimų ir suteikia spalvą (toliau – viršutinės dangos sluoksnis); arba bendram grunto, dangos ir viršutinės dangos sluoksnio storiui matuoti naudojami visi tam tikslui skirti kalibruoti matavimo prietaisai.

18. Prietaisų matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip:

18.1. ± 1 µm, kai bendras priešgaisrinės dangos storis iki 100 µm;

18.2. ± 1 proc., kai bendras priešgaisrinės dangos storis nuo 100 iki 1 000 µm;

18.3. ± 3 proc., kai bendras priešgaisrinės dangos storis nuo 1 000 iki 2 000 µm;

18.4. ± 5 proc., kai bendras priešgaisrinės dangos storis daugiau kaip 2 000 µm.

 

 

 

 

 

 

 

19. Konstrukcijų, padengtų priešgaisrine danga, skerspjūviai turi būti suskirstyti į plokštumas. Kai kurių konstrukcijų suskirstymas į matavimo plokštumas pateikiamas
1 paveiksle.  

 

a) b)

1 paveikslas. Konstrukcinių elementų suskirstymas į matavimo plokštumas: a) dvitėjis skerspjūvis turi aštuonias plokštumas; b) apvalaus skerspjūvio elementas turis tris plokštumas

 

 

20. Pirminių duomenų registravimo protokole pažymima kiekviena atsitiktinės atrankos principu pasirinkta tiriamos konstrukcijos, padengtos priešgaisrine danga, kurios matavimai atliekami, vieta (toliau – matavimo vieta), konstrukcijos pavadinimas, įrengimo vieta ir atstumas nuo atskaitos taško. Matavimo taškai turi būti tolygiai išdėstyti matuojamos konstrukcijos kiekvienos plokštumos 10 cm pločio juostoje, visu konstrukcijos perimetru. Apvalaus skerspjūvio elemento matavimai atliekami tolygiai visu konstrukcijos perimetru 10 cm pločio juostoje, apimančioje visas tris plokštumas. Brėžiniuose pažymima matavimo vieta konstrukcijos plokštumoje ir jos skerspjūvyje.

21. Kiekvienoje matavimo plokštumoje atliekami ne mažiau kaip 6 matavimai. Matavimo vietoje visos plokštumos turi būti vienodai nutolusios nuo pasirinkto atskaitos taško.

22. Atitinkamoje matavimo vietoje atliktų atskirų sluoksnių ar bendro sluoksnių storio matavimo verčių aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                                                                 (1)

čia: n – matavimo taškų skaičius; di – duomenys konkrečiame matavimo taške i, mm.

 

23. Bendro plieninių konstrukcijų priešgaisrinės dangos storio matavimo vietų skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į priešgaisrine danga padengtų ugniai atsparių konstrukcijų plotą ir konstrukcijų tipą – atliekamas ne mažiau kaip vienos kolonos, santvaros, sijos ar kitokio konstrukcinio elemento vienas matavimas, kai jo paviršiaus plotas neviršija 300 kv. m konstrukcijos plote.

24. Matavimai neatliekami atvirojo tipo skerspjūvio konstrukcijų išlenkimuose ir kampuose.

25. Grunto ir priešgaisrinės dangos bendro storio matavimai atliekami prieš padengiant konstrukcijas viršutinės dangos sluoksniu.

26. Matavimai atliekami vadovaujantis LST EN ISO 2178 [7.6] standartu. Matavimus turi atlikti akredituota įstaiga, atitinkanti kokybės standartų reikalavimus [7.2].

27. Priešgaisrinės dangos storio matavimai atliekami tik pasibaigus šios dangos gamintojo nurodytam visiško išdžiūvimo laikui. Draudžiama matavimus atlikti, kai dangos nevisiškai išdžiūvusios.

 

VII SKYRIUS

REAKTYVIOSIOS AR TINKO DANGOS MĖGINIŲ ĖMIMAS

 

28. Kiekvienas reaktyviosios ar tinko dangos mėginys (toliau – mėginys) imamas iš trijų vietų, pasirinktų atsitiktinės atrankos principu.

29. Kad mėginys būtų kuo švaresnis, jis imamas nuo paviršiaus, kuris nėra padengtas viršutiniu dangų sluoksniu. Kai viršutinis dažų sluoksnis pašalinamas, tai nurodoma 1 priede.

30. Mėginio ėmimo vieta nepažeidžiant dangos sluoksnio kruopščiai nuvaloma šepetėliu ir švaraus audinio skiaute. Mėginio ėmimo vietoje išmatuojamas dangos storis, kuris nurodomas 1 priede.

31. Mėginys imamas naudojant pagalbines priemones (peiliukus, oblius ar pan.), nuo paviršiaus mėginys turi būti paimtas nesiekiant grunto. Vienam mėginiui paimti pažeidžiamas priešgaisrinės dangos plotas negali viršyti 0,01 kv. m.

32. Mėginio svoris turi būti ne mažesnis kaip 50 mg.

33. Mėginio ėmimo vieta pažymima objekto plieninių konstrukcijų plane – nurodomas plieninės konstrukcijos tipas, matmenys, atstumas nuo atskaitos taško. Šie ir kiti duomenys įrašomi į mėginių atrankos aktą pagal 1 priedo reikalavimus.

34. Kiekvienas mėginys dedamas į švarų, sausą, sandarų indą, kuris sandariai uždaromas.

35. Ant indo užrašomas atrankos akto, paraiškos, mėginio numeris ir priešgaisrinės dangos pavadinimas.

36. Mėginiai turi būti kondicionuojami vadovaujantis LST EN 13238 [7.6] standarto nuostatomis.

37. Priešgaisrinių dangų mėginių ėmimą atlieka įstaiga, akredituota atlikti šios dangos identifikavimo bandymus.

 

VIII SKYRIUS

REAKTYVIOSIOS AR TINKO DANGOS IDENTIFIKAVIMAS

 

38. Priešgaisrinėms dangoms identifikuoti skirti bandymai atliekami su paskutinio matavimo metu atrinktais priešgaisrinių dangų mėginiais.

39. Reaktyviosios ar tinko dangos identifikavimas turi būti atliekamas taikant ir naudojant:

39.1. techninę dokumentaciją;

39.2. regimąjį metodą;

39.3. instrumentinį metodą.

40. Identifikavimas naudojant techninę dokumentaciją atliekamas pagal pateiktus dokumentus. Dokumentuose turi būti nurodytas medžiagos pavadinimas, duomenys apie gamintoją, paskirties nuorodos, priskyrimas tam tikrai partijai ir kiti pagrindiniai rodikliai bei charakteristikos.

41. Regimasis metodas pagristas reaktyviosios ir tinko dangos išorinio pavidalo apžiūra plika akimi, apimančia formos, spalvos (atspalvio), paviršiaus būklės, vientisumo įvertinimą.

42. Atliekant identifikavimą instrumentiniu metodu, bandinys (toliau – bandinys) tiriamas fizikiniais metodais, taikant šiuos terminės analizės metodus, apimančius:

42.1. termogravimetriją – metodą, kurio metu registruojamas bandinio masės pokytis, atsižvelgiant į temperatūrą ar laiką, kaitinant bandinį tam tikroje aplinkoje reguliuojamu greičiu;

42.2. termogravimetriją pagal išvestinę arba diferencinę termogravimetriją – metodą, kurio metu matuojamas kaitinamos medžiagos masės kitimo greitis – masės pokyčio išvestinė kaip laiko arba temperatūros (esant tiesinei temperatūros priklausomybei nuo laiko) funkcija (toliau – DTG);

42.3. diferencinę-terminę analizę – metodą, kurio metu registruojamas tiriamo bandinio ir medžiagos, naudojamos kaip etalonas, temperatūrų skirtumas, atsižvelgiant į temperatūrą ar laiką (toliau – DTA), arba diferencinę-skenuojamąją kalorimetriją – metodą, kurio metu registruojama energija, reikalinga tiriamo bandinio ir medžiagos, naudojamos kaip etalonas, temperatūroms sulyginti, atsižvelgiant į temperatūrą ar laiką (toliau – DSK), kai yra tam tikras temperatūrų režimas specifinėje dujų aplinkoje.

43. Reaktyviosios ar tinko dangos terminės analizės bandymas atliekamas pagal standarto LST EN ISO 11358 [7.9] reikalavimus, o dangų bandymų sąlygos nurodytos ETAG 018-1 [7.11].

44. Identifikavimas naudojant terminės analizės metodus atliekamas trimis etapais:

44.1. pirmasis etapas – identifikavimas atliekamas pagal gautas termoanalitines charakteristikas, atlikus tyrimus su priešgaisrinės dangos bandiniais. Vertinimas atliekamas pagal gautus masės praradimo ir masės praradimo greičio kreivių pikus, jų temperatūras, masės nuostolius ir liekaną;

44.2. antrasis etapas – identifikavimo termoanalitinės charakteristikos gaunamos pagal atlikto tyrimo rezultatą, naudojant statistinius duomenų apdorojimo ir vidutinių reikšmių bei dispersijos metodus;

44.3.  trečiasis etapas – tiriamo objekto ir identifikatoriaus tapatumas vertinamas remiantis terminės analizės kreivių charakteristikomis, pagal kurias nustatomas medžiagų ir apsaugos nuo ugnies priemonių tapatumas, dispersijų ir vidutinių reikšmių palyginimas, naudojant statistinius kriterijus: Fišerio (f) ir T – kriterijų.

45. Reaktyviosios ar tinko dangos identifikavimas atliekamas pirmuoju etapu pagal gautas terminės analizės DTG kreivių maksimumų (masės nuostolio etapų) charakteringąsias reikšmes ir polimerų termogravimetrijos liekaną. Lyginami medžiagų pavyzdžiai yra laikomi identiškais pagal terminės analizės rezultatus, vadovaujantis šiomis išvadomis:

45.1. sutampa pagrindinių (reikšmingų) DTG maksimumų kiekis;

45.2. etapų masės nuostoliai  ±10 %;

45.3. etapo pradžios ir (ar) pabaigos temperatūros ± 10 °C;

45.4. bandinio liekamoji masė ± 10 %.

46. Gavus neigiamą tyrimų rezultatą, reaktyviosios ir tinko dangų identiškumui nustatyti vadovaujamasi antruoju ir trečiuoju etapu.

 

IX SKYRIUS

KONSTRUKCIJŲ ATSPARUMO NUSTATYMUI PATEIKIAMI DOKUMENTAI

 

47. Priešgaisrinės dangos vertinimui turi būti pateikiami šie dokumentai:

47.1. visų tikrinamo statinio priešgaisrinėmis dangomis padengtų plieninių konstrukcijų išdėstymo brėžiniai (schemos);

47.2. užpildyto statybos darbų žurnalo išrašo kopijos, darbus atlikusio subjekto deklaracija ar kt., kurioje turi būti nurodytas priešgaisrinėmis dangomis padengtų plieninių konstrukcijų sąrašas, jų specifikacijos, kiekiai, masyvumo koeficientai ir ant jų uždengtų dangų (grunto, priešgaisrinės dangos ir viršutinės dangos sluoksnio) pavadinimai, sluoksnių storiai, kiekvieno sluoksnio padengimo būdas, data, visiško išdžiūvimo terminas;

47.3. priešgaisrinės dangos gamintojo deklaracija dėl priešgaisrinės dangos suderinamumo su gruntu ir viršutinės dangos sluoksniu;

47.4. priešgaisrinės dangos eksploatacinių savybių deklaracija ar atitikties deklaracija [7.4] ir gamintojo parengta priešgaisrinės dangos naudojimo instrukcija;

47.5. pasirašyta ir parengta statinio projekto dalis [7.5], kurioje numatyti konstrukcijų kritinių temperatūrų skaičiavimai (pateikiami visi pradiniai duomenys, naudojamos skaičiavimo metodikos, kompiuterinių programų pavadinimai, kiti parametrai, kurie reikalingi konstrukcijų kritinėms temperatūroms apskaičiuoti ir kt.).

48. Akredituotų įstaigų priešgaisrinės dangos storio matavimų dokumentai ir (arba) priešgaisrinės dangos identifikavimo bandymų duomenys turi būti pateikiami išvadą dėl konstrukcijų atsparumo ugniai rengiančiai įstaigai.

 

X SKYRIUS

KONSTRUKCIJŲ ATSPARUMO UGNIAI NUSTATYMAS

 

49. Apsaugotos plieninės konstrukcijos masyvumo koeficientas apskaičiuojamas pagal LST EN 1993-1-2 standartą [7.12], skaičiavimo pavyzdžiai pateikti 2 priede. Plieninės konstrukcijos elemento kritinė temperatūra nustatoma pagal LST EN 1993-1-2 standartą [7.12]. Laikoma, kad kritinė temperatūra lygi 500 °C, kai ji pasirenkama neatsižvelgiant į konstrukcinį elementą veikiančias apkrovas. Atsižvelgiant į pateiktus papildomus dokumentus, susijusius su statinio projekte nustatytomis plieninių konstrukcijų elementų kritinėmis temperatūromis, gali būti taikoma kita kritinė temperatūra, kaip nurodyta pateiktuose dokumentuose. Priešgaisrinės dangos storis vertinamas pagal atitikties dokumentuose pateiktas masyvumo koficiento ir kritinės temperatūros vertes.

50. Išvada dėl konstrukcijos elemento atsparumo ugniai teikiama įvertinus:

50.1. ar konstrukcijos buvo padengtos tomis pačiomis dangomis, kurios pateiktos atitikties deklaravimo dokumentuose (matuojamos dangos terminės analizės palyginimo su kontroliniu bandiniu išvada pagal standarto LST EN ISO 11358 [7.9] reikalavimus). Bandymus turi atlikti akredituota įstaiga, atitinkanti kokybės standartų, užtikrinančių tyrimų rezultatų nešališkumą, reikalavimus [7.2];

50.2. ar išmatuotas priešgaisrinės dangos storio aritmetinis vidurkis atitinkamo konstrukcinio elemento bet kurioje skerspjūvio plokštumoje yra ne mažesnis, kaip nurodytas atitikties dokumentuose, tačiau jo storis turi būti ne didesnis kaip maksimaliai leistinas pagal atitikties dokumentą atsižvelgiant į konstrukcijos tipą (horizontali, vertikali, atviro profilio, uždaro profilio, apvalaus profilio ir kt.);

50.3. ar išmatuotas ar deklaruotas grunto sluoksnio aritmetinis vidurkis atitinkamoje matavimo vietoje yra ne didesnis, kaip nurodytas atitikties dokumente;

50.4. ar išmatuotas ar deklaruotas viršutinės dangos sluoksnio aritmetinis vidurkis atitinkamoje matavimo vietoje yra ne didesnis, kaip nurodytas atitikties dokumente;

50.5. ar dangos sluoksniai (gruntas, priešgaisrinė danga ir viršutinė danga) yra tarpusavyje suderinami;

50.6. ar nepastebėta matomų dangos pažeidimų;

50.7. ar dangų dengimo metu buvo išlaikomos gamintojo nurodytos aplinkos sąlygos (temperatūra ir drėgmė).

51. Išvada dėl konstrukcijų atsparumo ugniai pateikiama 3 priedo 3 lentelėje.

_________________________

 

 

 

 

 

Konstrukcijų, padengtų priešgaisrinėmis dangomis, atsparumo ugniai nustatymo tvarkos aprašo

1 priedas

 

 

(Mėginių atrankos akto formos pavyzdys)

 

______________________________________________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

 

 

MĖGINIŲ ATRANKOS AKTAS

______________ Nr. ____

(data)

_____________________

(sudarymo vieta)

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Paraiškos reg. Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. Užsakovas

 

 

( pavadinimas)

 

3. Objektas

 

 

 

 

(pavadinimas, adresas)

4. Atrinkta

Eil. Nr.

Priešgaisrinė danga

Konstrukcijos pavadinimas

Konstrukcijos matmenys

Atstumas nuo atskaitos taško

Išmatuotas dangos storis

Žymuo brėžinyje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5. Kita informacija, būtina priešgaisrinės dangos mėginio bandymui: ______________________________________

 

Mėginius atrinko:

 

 

 

(Vardas ir pavardė)

(Parašas)

 

 

 

 

(Vardas ir pavardė)

(Parašas)

Atrankoje dalyvavo:

 

 

 

(Vardas ir pavardė)

(Parašas)

 

 

 

 

(Vardas ir pavardė)

(Parašas)

 

_________________________

 

 

 

 

 

Konstrukcijų, padengtų priešgaisrinėmis dangomis, atsparumo ugniai nustatymo tvarkos aprašo

2 priedas

 

 

PLIENINIŲ KONSTRUKCIJŲ TIPAI IR JŲ MASYVUMO KOEFICIENTO SKAIČIAVIMO PAVYZDŽIAI

 

1.    Plieninės konstrukcijos gali būti vienodo ir kintančio skerspjūvio. Dažniausiai pasitaikantis kintančio skerspjūvio pavyzdys yra iš apačios į viršų platėjanti dvitėjo skerspjūvio konstrukcija.

2.    Plieninės konstrukcijos skirstomos į apsaugotas priešgaisrinėmis dangomis ir neapsaugotas, atvirojo ir uždarojo tipo profilius, veikiamas ugnies iš keturių ar trijų pusių, vertikalias ar horizontalias.

3.    Skaičiuojant masyvumo koeficientą, būtina išskirti gaisro veikiamus ir neveikiamus konstrukcijos paviršius (plokštumas). Neveikiama konstrukcijos plokštuma laikoma plokštuma, kuri tiesiogiai glaudžiasi prie mūrinės ar gelžbetoninės konstrukcijos, kurioje nėra angų ir kurios atsparumas ugniai ne mažesnis už priešgaisrinėmis dangomis apsaugotos konstrukcijos. Konstrukcijos masyvumo koeficiento skaičiavimo principai išlieka tie patys, tačiau konstrukcijos skerspjūvio plokštuma, kuri yra neveikiama, į perimetro skaičiavimą neįtraukiama.

4.    Apsaugotų priešgaisrinėmis dangomis plieninių konstrukcijų masyvumo koeficientas apskaičiuojamas:

4.1. apvalaus skerspjūvio (1 pav.) pagal formulę:

 

,                             (1)

 

čia: Ap – skerspjūvio perimetras, m; V – skerspjūvio plotas, m2; t – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis, m;

 

t


d

 

1 paveikslas. Apvalaus skerspjūvio konstrukcija, čia: t – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis; d – išorinis skersmuo.

 

4.2. kvadratinio skerspjūvio (2 pav.):

4.2.1.   masyvumo koeficientas apskaičiuojamas, kai konstrukcija veikiama ugnies iš keturių pusių, pagal formulę:

 

,                                  (2)

 

čia: Ap – skerspjūvio perimetras, m; V – skerspjūvio plotas, m2; t – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis, m; ro – išorinio užlenkimo kampo spindulys, m (pagal produkto standartą);
ri – vidinio užlenkimo kampo spindulys; b – konstrukcijos skerspjūvio plotis, m; π – skaičius
pi = 3,14;

 

4.2.2.   masyvumo koeficientas apskaičiuojamas, kai konstrukcija veikiama ugnies iš trijų pusių, pagal formulę:

 

,                                (3)

 

čia: Ap – skerspjūvio perimetras, m; V – skerspjūvio plotas, m2; t – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis, m; ro – išorinio užlenkimo kampo spindulys, m (pagal produkto standartą);               ri – vidinio užlenkimo kampo spindulys; b – konstrukcijos skerspjūvio plotis; 
π – skaičius pi = 3,14;

(1)         (2)

 

2 paveikslas. Kvadratinio skerspjūvio konstrukcija (1), kvadratinio skerspjūvio konstrukcija, kurios viena skerspjūvio plokštuma apsaugota (2), čia: b – konstrukcijos skerspjūvio plotis;
ro – išorinio užlenkimo kampo spindulys; ri – vidinio užlenkimo kampo spindulys; t – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis.

 

4.3. stačiakampio skerspjūvio (3 pav.):

4.3.1.   masyvumo koeficientas apskaičiuojamas, kai konstrukcija veikiama ugnies iš keturių pusių, pagal formulę:

 

,                          (4)

 

čia: Ap – skerspjūvio perimetras, m; V – skerspjūvio plotas, m2; t – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis, m; ro – išorinio užlenkimo kampo spindulys, m (pagal produkto standartą);               ri – vidinio užlenkimo kampo spindulys; b – konstrukcijos skerspjūvio plotis, m;
π – skaičius pi = 3,14;

 

4.3.2.   masyvumo koeficientas apskaičiuojamas, kai konstrukcija veikiama ugnies iš trijų pusių, pagal formulę:

 

,                                    (5)

 

čia: Ap – skerspjūvio perimetras, m; V – skerspjūvio plotas, m2; t – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis, m; ro – išorinio užlenkimo kampo spindulys, m (pagal produkto standartą);               ri – vidinio užlenkimo kampo spindulys; b – konstrukcijos skerspjūvio plotis, m;
π – skaičius pi = 3,14;

 

(1)                       (2)

 

3 paveikslas. Stačiakampio skerspjūvio konstrukcija (1), stačiakampio skerspjūvio konstrukcija, kurios viena skerspjūvio plokštuma apsaugota (2), čia: b – konstrukcijos skerspjūvio plotis; ro – išorinio užlenkimo kampo spindulys; ri – vidinio užlenkimo kampo spindulys.

 

4.4. dvitėjo skerspjūvio (4 pav.):

4.4.1.   masyvumo koeficientas apskaičiuojamas, kai konstrukcija veikiama ugnies iš keturių pusių, pagal formulę;

 

,                                    (6)

 

čia: Ap – skerspjūvio perimetras, m; V – skerspjūvio plotas, m2; t – konstrukcijos skerspjūvio briaunos storis, m; s – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis, m; R – užlenkimo kampo spindulys, m (pagal produkto standartą); b – konstrukcijos skerspjūvio plotis, m;
h – konstrukcijos skerspjūvio aukštis, m; π – skaičius pi = 3,14;

 

4.4.2.   masyvumo koeficientas apskaičiuojamas, kai konstrukcija veikiama ugnies iš trijų pusių, pagal formulę:

 

,                             (7)

 

čia: Ap – skerspjūvio perimetras, m; V – skerspjūvio plotas, m2; t – konstrukcijos skerspjūvio briaunos storis, m; s – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis, m;  R – užlenkimo kampo spindulys, m (pagal produkto standartą); b – konstrukcijos skerspjūvio plotis, m;
h – konstrukcijos skerspjūvio aukštis, m; π – skaičius pi = 3,14;

 

(1)         (2)

 

4 paveikslas. Dvitėjo skerspjūvio konstrukcija (1); dvitėjo skerspjūvio konstrukcija, kurios viena skerspjūvio plokštuma apsaugota (2), čia: b – konstrukcijos skerspjūvio plotis;
h – konstrukcijos skerspjūvio aukštis; R – užlenkimo kampo spindulys; t – konstrukcijos skerspjūvio briaunos storis; s – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis;

 

4.5. kampuočio skerspjūvio (5 pav.):

4.5.1.   masyvumo koeficientas apskaičiuojamas, kai konstrukcija veikiama ugnies iš keturių pusių, pagal formulę:

 

,                              (8)

 

čia: Ap – skerspjūvio perimetras, m; V – skerspjūvio plotas, m2; t – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis, m;

 

4.5.2.   masyvumo koeficientas apskaičiuojamas, kai konstrukcija veikiama ugnies iš trijų pusių, pagal formulę;

 

,                                 (9)

 

čia: Ap – skerspjūvio perimetras, m; V – skerspjūvio plotas, m2; t – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis, m; R1 ir R2 – užlenkimo kampo spinduliai, m (pagal produkto standartą); b – konstrukcijos skerspjūvio plotis, m; h – konstrukcijos skerspjūvio aukštis, m;
π – skaičius pi = 3,14;

 

(1)         (2)

 

5 paveikslas. Kampuočio skerspjūvio konstrukcija (1); kampuočio skerspjūvio konstrukcija, kurios viena skerspjūvio plokštuma apsaugota (2), čia: b – konstrukcijos skerspjūvio plotis;              h – konstrukcijos skerspjūvio aukštis; R1 ir R2 – užlenkimo kampo spinduliai; t – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storis.

 

4.6. lovio skerspjūvio (6 pav.) masyvumo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                         (10)

 

čia: Ap – skerspjūvio perimetras, m; V – skerspjūvio plotas, m2; t1 ir t2 – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storiai, m; R1 ir R2 – užlenkimo kampo spinduliai, m (pagal produkto standartą); b – konstrukcijos skerspjūvio plotis, m; h – konstrukcijos skerspjūvio aukštis, m;
π – skaičius pi = 3,14.

 

lovys_UPN

 

6 paveikslas. Lovio skerspjūvio konstrukcija, čia b – konstrukcijos skerspjūvio plotis;
h – konstrukcijos skerspjūvio aukštis; R ir R1 – užlenkimo kampo spinduliai; t ir s – konstrukcijos skerspjūvio sienelės storiai.

_________________________

 

 

 

 

 

Konstrukcijų, padengtų priešgaisrinėmis dangomis, atsparumo ugniai nustatymo tvarkos aprašo

3 priedas

 

 

(Išvados dėl konstrukcijų atsparumo ugniai formos pavyzdys)

 

IŠVADA

DĖL KONSTRUKCIJŲ ATSPARUMO UGNIAI

 

_____________ Nr. ____

(data)

_____________________

(sudarymo vieta)

 

 

 

 

 

Užsakovas...........................................................................................................................................

(pavadinimas, adresas)

 

 

Objektas..............................................................................................................................................

(statinio pavadinimas, adresas)

 

Pridedamos bandymų ataskaitos su mėginių ėmimo vietų schemomis _________________

(lapų skaičius)

Pridedamos matavimų ataskaitos su matavimo vietų schemomis_____________________

(lapų skaičius)

 

 

 

1 lentelė. Matavimų ir bandymų ataskaitos

Laboratorijos pavadinimas

Matavimų ir (ar) bandymų ataskaitos parengimo data

Matavimų ir (ar) bandymų ataskaitos Nr.

Matavimų ir (ar) bandymų metodas

 

 

 

 

 

 

2 lentelė. Reaktyviosios ar tinko dangos terminės analizės rezultatų įvertinimas pirmuoju etapu (jeigu privalomas reglamentuojamam statybos produktui)

Priešgaisrinės dangos pavadinimas

Priešgaisrinės dangos pavadinimas, mėginio Nr.

Priešgaisrinės dangos pavadinimas, kontrolinis bandinys

Identiškas

taip / ne

masės nuostolių etapų skaičius

masės nuostolių etapų skaičius

 

I etapas

II etapas

III etapas

... etapas

I etapas

II etapas

III etapas

... etapas

 

Pradžios temperatūra, °C

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pabaigos temperatūra, °C

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Masės nuostolis, %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Likutinė masė, %

 

 

 

Išvada

 

Ar dangų dengimo metu buvo laikomasi gamintojo nurodytų aplinkos sąlygos (temperatūra, drėgmė) _________________.

(taip / ne)

 

Matavimų ataskaitoje pateiktos regimosios apžiūros įvertinimas:_____________________________.

 

 

3 lentelė. Išvada dėl konstrukcijos atsparumo ugniai

Matavimo vietos Nr.

Konstrukcijos pavadinimas (tipai, medžiaga). Masyvumo koeficientas Ap/V (m-1) (2)

 

Grunto pavadinimas, jo vidutinė storio vertė (µm).

Grunto ir priešgaisrinės dangos suderinamumo atitiktis,

taip / ne(2)

 

Viršutinės dangos pavadinimas, jos vidutinė storio vertė (µm). Viršutinės dangos ir priešgaisrinės dangos suderinamumo atitiktis,

taip / ne(2)

 

Priešgaisrinės dangos pavadinimas (mažiausia konstrukcijos plokštumos priešgaisrinės dangos storio vidutinė vertė) (µm)

Didžiausia priešgaisrinės dangos storio vertė, nurodyta atitikties dokumente. Viršyta

(taip / ne)

Konstrukcijos atsparumas ugniai, jei neviršyta didžiausia dangos storio vertė (pagal mažiausią konstrukcijos plokštumos priešgaisrinės dangos storio vidutinę vertę) pagal atitikties dokumentą, R (1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1) Kai per storas, per mažas sluoksnis, atsparumas ugniai nenurodomas, žymimas brūkšnys

(2) Taikoma tik plieninėms konstrukcijoms

 

 

____________________ ______________ _________________

(Pareigų pavadinimas)                             (Parašas)                                         (Vardas, pavardė)

 

_________________________