Teismingumo byla Nr. T-37/2024

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00480-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2024 m. birželio 27 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. vasario 26 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės 601,28 Eur skolą, 6 (šešių) proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur žyminį mokestį kreditorei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“. Faktinis reikalavimo pagrindas – pagal 2023 m. gegužės 29 d. Įmonių turto draudimo sutartį išmokėta draudimo išmoka dėl 2023 m. spalio 8 d. įvykio, kurio metu iš skolininkės valdomo sklypo nuvirtęs medis apgadino draudėjos tvorą.

Skolininkė UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė dėl teismo įsakymo pareiškė prieštaravimus.

Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovei, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 601,28 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir UAB „Roteksas LEZ“ (toliau – ir Draudėja) 2023 m. gegužės 29 d. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi Draudėjos turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 8 d. įvyko įvykis, kai, vadovaujantis 2023 m. spalio 10 d. eksperto surašytu Turto apžiūros aktu, iš UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdomo sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), nuvirto medis ir apgadino Draudėjos tvorą. Draudimo sutarties pagrindu ieškovei, taip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti atsiradusią žalą; ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 601,28 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Atsakovė, būdama rūpestinga ir atidi, privalėjo savo valdomame sklype augantį medį prižiūrėti, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui.

Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263, 6.1015 straipsniais, minėto kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriuje įtvirtintomis teisės normomis.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutartimi ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys buvo priimtas, panaikintas 2024 m. vasario 26 d. teismo įsakymas, civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, kad, jos vertinimu, ieškovė šioje byloje turėtų pakeisti atsakovę tinkama atsakove, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybe, o pati byla pagal rūšinio teismingumo taisykles perduotina nagrinėti administraciniam teismui. Jeigu ieškovė vis dėlto nuspręstų nekeisti šioje byloje atsakovės, tai pareikštas ieškinys atmestinas jau vien tuo pagrindu, kad pareikštas netinkamai atsakovei (vien ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti). Atsiliepime į ieškinį taip pat nurodoma, kad 2023 m. spalio 8 d. Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, siautė didelė audra ir dėl jos atsakovės nuomojamame valstybiniame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) augęs sveikas medis buvo išverstas su visomis šaknimis. Visa tai leidžia konstatuoti nenugalimos jėgos faktą ir šiuo pagrindu atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės (atsakovė negalėjo daryti jokios įtakos ar kontroliuoti siautusios ir medžius varčiusios audros).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi įtraukė Klaipėdos miesto savivaldybę dalyvauti byloje kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.

Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti, netenkinti atsakovės prašymo dėl atsakovo pakeitimo.

Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiasis asmuo UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 601,28 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė taip pat prašo perduoti bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui.

Patikslintame ieškinyje, be kita ko, papildomai nurodoma, kad žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, sklypo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), o sklypo nuomininkė yra UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent Klaipėdos miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui (Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 13 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 14 d. protokoline nutartimi patikslintas ieškinys buvo priimtas, nutarta pakeisti pradinę atsakovę UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovę į Klaipėdos miesto savivaldybę, atstovaujamą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į skirtingus byloje dalyvaujančių asmenų argumentus dėl bylos rūšinio teismingumo, cituojamą skirtingą teisminę praktiką, taip pat į tai, kad pagal patikslintą ieškinį atsakove nurodoma Klaipėdos miesto savivaldybė (viešojo administravimo subjektas), nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Visų pirma, pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Specialioji teisėjų kolegija nevertina, nei kas pagal byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją yra už padarytą žalą atsakingas subjektas, nei ar apskritai yra sąlygos tenkinti ieškinį.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pagal šiuo metu esančią procesinę situaciją, atsakove yra patraukta Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos; ieškovės patikslintas ieškinys, be kita ko, grindžiamas atitinkamomis Vietos savivaldos įstatyme, Aplinkos apsaugos įstatyme, Želdynų įstatyme įtvirtintomis teisės normomis.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Aptariamo straipsnio 6 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, naujų želdynų kūrimą ir želdinių veisimą, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimą ir apskaitą, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus skelbia saugotinais želdiniais.

Želdynų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijos – želdiniais ar želdynais užimti žemės plotai, esantys savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat NŽT valdomoje valstybinėje žemėje miestuose, miesteliuose ir kurortuose.

Pagal Želdynų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, jų įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos.

Savivaldybių institucijų kompetencija želdynų ir želdinių valdymo srityje įtvirtinta Želdynų įstatymo 5 straipsnyje.

Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, teismo kreipimosi į specialiąją teisėjų kolegiją, byloje dalyvaujančių asmenų pozicija dėl bylos rūšinio teismingumo išsiskyrė. Ieškovės ir trečiojo asmens nuomone, byla perduotina administraciniam teismui. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė su prašymais dėl bylos perdavimo administraciniam teismui nesutiko. 

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patikslintame ieškinyje suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškovės poziciją dėl už padarytą žalą atsakingo subjekto, ankstesnę specialiosios teisėjų kolegijos praktiką (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-20/2021, 2021 m. sausio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2021, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-112/2017), nusprendžia, kad ieškovės keliamas ginčas pagal savo pobūdį yra dėl Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, atsakomybės jai veikiant viešojo administravimo srityje (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Ieškovės keliamas ginčas pagal savo pobūdį patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtų ginčų kategoriją, kurie priskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas	Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas   Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė	Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas