LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2017 M. VASARIO 8 D. ĮSAKYMO Nr. V-69 „DĖL MENO DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. sausio 24 d. Nr. V-74
Vilnius
P a k e i č i u Meno doktorantūros nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-69 „Dėl Meno doktorantūros nuostatų patvirtinimo“, ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).
PAtvirtinta
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-69
(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir
sporto ministro 2020 m. sausio 24 d.
įsakymo Nr. V-74 redakcija)
MENO DOKTORANTŪROS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Meno doktorantūros nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja meno doktorantūros – trečiosios studijų pakopos – studijų, meno projekto rengimą, gynimą ir meno daktaro laipsnio suteikimą.
2. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus, sudaryti jiems sąlygas kūrybinę veiklą jungti su savarankiškais tyrimais.
3. Meno daktaro laipsnis gali būti suteikiamas asmeniui, kuris sėkmingai baigė (paprastai 4 metų trukmės) meno doktorantūros studijas, parengė ir apgynė meno projektą, arba asmeniui, kuris Nuostatų nustatyta tvarka eksternu išlaikė meno doktorantūroje numatytus egzaminus ir apgynė parengtą meno projektą.
4. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
4.2. Meno doktorantūros reglamentas – universiteto arba universitetų parengtas ir patvirtintas meno doktorantūros vykdymo tvarkos aprašas.
4.3. Meno doktorantūros komitetas – pripažintų tarptautinio lygio menininkų, aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų ir meno daktarų grupė, atsakinga už doktorantūros turinį, kokybę, organizavimą ir vykdymą.
4.4. Meno doktoranto vadovas – pripažintas menininkas, mokslininkas arba meno daktaras, atitinkantis doktorantūros reglamento nustatytus reikalavimus ir vadovaujantis kūrybinei ir (ar) tiriamajai meno projekto daliai ir doktoranto studijoms.
4.5. Meno doktoranto darbo planas – individualus doktoranto darbo planas, kuriame numatyti doktorantūros studijų ir meno projekto (kūrybinio ir tiriamojo darbo) rengimo etapai ir terminai, dalyvavimas tarptautinio judumo ir (ar) meno (mokslo) renginių programose.
II SKYRIUS
DOKTORANTŪROS TEISĖ
6. Meno doktorantūros (toliau – doktorantūra) teisė – teisė organizuoti meno doktorantūros studijas, įskaitant meno projekto rengimą ir gynimą ir meno daktaro laipsnių teikimą. Meno doktorantūros teisė (toliau – doktorantūros teisė) suteikiama meno kryptyje. Doktorantūros teisę universitetui (universitetams) suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras (toliau – Ministras). Doktorantūros teisė suteikiama remiantis doktorantūrą vykdyti pretenduojančių universitetų atitinkamos meno srities krypties, įskaitant meninius tyrimus, ir menotyros mokslo krypties lygių (toliau – krypčių lygis) įvertinimu, pateiktų doktorantūros, studijų infrastruktūros dokumentų, numatomų bendradarbiavimo susitarimų dėl doktorantūros su Lietuvos ir (ar) užsienio mokslo ir studijų ir (ar) kitomis institucijomis įvertinimu. Universitetas arba universitetas su kitais universitetais gali įgyti ne daugiau kaip vieną doktorantūros teisę meno kryptyje.
7. Pretenduoti į doktorantūros teisę gali atitinkamos meno studijų krypties antrosios pakopos arba vientisąsias studijas vykdantis universitetas (universitetai), galintis (galintys) užtikrinti Nuostatų reikalavimus atitinkančios doktorantūros organizavimą ir vykdymą.
8. Siekti įgyti doktorantūros teisę vienoje ar keliose meno kryptyse gali vienas universitetas arba keli Lietuvos universitetai (toliau – institucijos). Institucija (institucijos) Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – Ministerija) ir Lietuvos mokslo tarybai pateikia prašymą doktorantūros teisei įgyti. Kartu su prašymu institucija (institucijos) pateikia šiuos dokumentus Lietuvos mokslo tarybos administruojamoje duomenų bazėje:
8.1. pagrindimą, kodėl institucijai (institucijoms) tikslinga suteikti doktorantūros teisę; doktorantūros organizavimo institucijoje galimybių pristatymą; doktorantūrai įgyvendinti turimos infrastruktūros, kitų išteklių sąrašą ir socialinės kultūrinės partnerystės aprašymą. Pateikiamas atitinkamos meno krypties specialistų – tyrėjų menininkų poreikis Lietuvoje, Lietuvoje dirbančių atitinkamos meno krypties, taip pat kitų doktorantūros projekte numatomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno darbų bendrą tematiką atitinkančių krypčių akademinio potencialo apžvalga, aptariama situacija kultūrinėje meninėje aplinkoje, santykis su menotyros krypties doktorantūra, jei institucija ją vykdo ar vykdė;
8.2. doktorantūros aprašymo projektą, pristatantį steigiamos meno doktorantūros studijų turinį ir meno projekto rengimo bendruosius reikalavimus;
8.3. pretendentų į meno doktorantūros komiteto (komitetų) (toliau – doktorantūros komitetas (komitetai) narius, atitinkančių Nuostatų 26 punkto reikalavimus bei kitų pripažintų menininkų, meno daktarų, mokslininkų, dirbančių institucijoje (institucijose), siekiančioje įgyti doktorantūros teisę, kurie galėtų dalyvauti vykdant doktorantūrą, sąrašus (pateikiami kiekvieno mokslininko (menininko) gyvenimo aprašymas ir paskutinių penkerių metų meno ir mokslo darbai). Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamame pretendentų į doktorantūros komiteto narius sąraše turi būti atstovų iš visų siekiančių įgyti doktorantūros teisę institucijų;
8.4. meno doktorantūros reglamento (toliau – doktorantūros reglamentas) projektą, parengtą vadovaujantis Nuostatų 25 punkto reikalavimais. Jei doktorantūros teisę siekia įgyti kelios institucijos, teikiamas bendras visų institucijų suderintas doktorantūros reglamento projektas, kuriame detalizuojama, kokiomis kartu suderintomis sąlygomis institucijos vykdys bendrą doktorantūrą;
8.5. informaciją apie numatomus bendradarbiavimo susitarimus dėl doktorantūros su Lietuvos ir (ar) užsienio mokslo ir studijų institucijomis, menininkais;
9. Lietuvos mokslo taryba institucijos krypčių lygiui ir pateiktiems Nuostatų 8.1–8.6 papunkčiuose nurodytiems dokumentams vertinti sudaro ekspertų komisiją (toliau – Komisija), į kurią gali būti kviečiami ir užsienio ekspertai. Skirtumas tarp Komisijos ekspertų menininkų ir (ar) meno daktarų ir Komisijos ekspertų mokslininkų skaičiaus negali būti didesnis nei vienas asmuo. Komisijos pirmininku skiriamas menininkas arba meno daktaras.
10. Komisija vertina Nuostatų 8.1–8.6 papunkčiuose nurodytus dokumentus pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą Meno doktorantūros vertinimo kriterijų ir tvarkos aprašą. Doktorantūros teisę siekiančių įgyti institucijų krypčių lygis vertinamas atsižvelgus į Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo, organizuojamo pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V-747 „Dėl Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Kasmetinis vertinimas), rezultatus, bei į Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo, organizuojamo pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. V-706 „Dėl Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Palyginamasis vertinimas), rezultatus.
11. Siekiančios įgyti doktorantūros teisę institucijos (institucijų) prašymo ir Nuostatų 8.1–8.6 papunkčiuose nurodytų dokumentų (toliau – prašymas) nagrinėjimo metu vertinamas institucijos (institucijų) krypčių lygis, pateiktų pretendentų į doktorantūros komitetą (komitetus) atitinkamos meno krypties (arba giminingos krypties), kurioje prašoma doktorantūros teisės, taip pat kitų doktorantūros projekte numatomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno darbų bendrą tematiką atitinkančių krypčių meninės ir mokslinės veiklos lygis, doktorantūros reglamento kokybė, turimi ištekliai doktorantūrai organizuoti. Atskirai vertinamas doktorantūros aprašymo projektas: siūlomų meno dalykų kursų kokybė, inovatyvumas, metodologinis aktualumas, įvairovė, taip pat meno projekto rengimo bendrieji reikalavimai. Prašymas vertinamas atsižvelgiant į doktorantūros nacionalinį aktualumą ir tarptautiškumą, doktorantūroje dalyvausiančių aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų, pripažintų tarptautinio lygio menininkų, meno daktarų skaičių ir kvalifikaciją, turimą studijų infrastruktūrą, institucijos (institucijų) per paskutinius penkerius metus vykdytos meninės ir mokslinės veiklos produktyvumą ir kokybę. Prašymo nagrinėjimo metu Lietuvos mokslo taryba turi teisę kreiptis į instituciją (institucijas), taip pat į Studijų kokybės vertinimo centrą dėl papildomos su nagrinėjamu prašymu susijusios informacijos teikimo ar prašyme nurodytos informacijos tikslinimo.
12. Lietuvos mokslo taryba per 3 mėnesius (į šį laikotarpį neįskaitomi liepos ir rugpjūčio mėnesiai) nuo prašymo gavimo dienos įvertina prašymą, prireikus aptaria juos su doktorantūros teisę įgyti siekiančia institucija (institucijomis), parengia ir Ministerijai teikia vertinamąsias išvadas ir rekomendaciją dėl doktorantūros teisės suteikimo ar nesuteikimo, ir patalpina šiuos duomenis Lietuvos mokslo tarybos administruojamoje duomenų bazėje. Ministerijai teikiamose vertinamosiose išvadose Lietuvos mokslo taryba pateikia informaciją apie institucijos (institucijų) atitinkamos meno krypties, kurioje prašoma doktorantūros teisės, taip pat kitų doktorantūros projekte numatomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno darbų bendrą tematiką atitinkančių krypčių meninės ir mokslinės veiklos lygio vertinimą, pretendentų į doktorantūros komitetą meninės ir mokslinės veiklos lygio vertinimą, doktorantūros studijų turinio inovatyvumo bei kokybės, taip pat meno projekto rengimo bendrųjų reikalavimų vertinimą, doktorantūros reglamento kokybės vertinimą ir kitus vertinimus pagal Nuostatų 11 punkte nurodytus kriterijus. Jei Lietuvos mokslo taryba nerekomenduoja suteikti doktorantūros teisės, vertinimo išvadose pateikiami motyvuoti argumentai dėl doktorantūros teisės nesuteikimo priežasčių. Ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos vertinamąsias išvadas bei rekomendaciją, per 20 darbo dienų nuo Lietuvos mokslo tarybos rekomendacijos ir vertinamųjų išvadų pateikimo dienos priima sprendimą suteikti arba nesuteikti doktorantūros teisę. Apie priimtą sprendimą Ministerija informuoja prašymą pateikusią instituciją (institucijas) raštu. Institucijai (institucijoms), kuriai Ministerija nesuteikia doktorantūros teisės, pateikiami argumentai dėl teisės nesuteikimo priežasčių. Doktorantūros teisę įgijusi institucija (institucijos) doktorantūros komiteto sudėtį ir doktorantūros reglamentą viešai paskelbia savo interneto svetainėje. Institucijos, kurioms po prašymo įvertinimo doktorantūros teisė nesuteikiama, su nauju patikslintu prašymu dėl doktorantūros teisės suteikimo toje meno kryptyje pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų. Institucija (institucijos), kuriai po prašymo įvertinimo doktorantūros teisė nesuteikiama, per 10 darbo dienų nuo priimto sprendimo gavimo dienos gali teikti Ministro sudarytai apeliacinei komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui motyvuotą apeliaciją, kurioje aiškiai ir argumentuotai išdėsto motyvus – kurie sprendime išdėstyti argumentai ir (ar) teiginiai yra nepagrįsti. Apeliacinė komisija veikia pagal Ministro patvirtintus nuostatus.
13. Institucijos (institucijų) doktorantūros komiteto (komitetų) sudėtis ir šios sudėties pakeitimai turi būti suderinti su Lietuvos mokslo taryba.
14. Ne rečiau kaip kas 6 metai Lietuvos mokslo taryba organizuoja doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą. Vertinama doktorantūros tikslų dermė su institucijos (institucijų) misija ir strategija, doktorantūros studijų ir doktorantūros rezultatų kokybė, doktorantūros vadybos efektyvumas, žmogiškųjų išteklių pakankamumas, materialiųjų išteklių pakankamumas, doktorantūros rezultatyvumas. Doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi savo patvirtintu Meno doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimo tvarkos aprašu, atsižvelgdama į Kasmetinio ir Palyginamojo vertinimų rezultatus, ir teikia pasiūlymus Ministerijai.
15. Jeigu vertinant nustatoma neesminių doktorantūros trūkumų, Lietuvos mokslo taryba siūlo doktorantūrą vykdančiai institucijai juos pašalinti. Apie nustatytų doktorantūros trūkumų pašalinimą institucija (institucijos) atsiskaito Lietuvos mokslo tarybai ne vėliau kaip per metus po Lietuvos mokslo tarybos vertinimo išvados gavimo institucijoje (institucijose) dienos. Jeigu vertinant nustatoma, kad doktorantūros kokybė ir efektyvumas nepakankami doktorantūrai vykdyti, Lietuvos mokslo taryba Ministerijai siūlo sustabdyti doktorantūros teisę arba doktorantūros teisę panaikinti. Institucija, kurios doktorantūros teisė sustabdoma arba panaikinama, negali vykdyti priėmimo į doktorantūrą. Tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kuriai sustabdoma arba panaikinama doktorantūros teisę, yra jos nebaigusių doktorantų. Ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos mokslo tarybos, aukštosios mokyklos ir joje studijuojančių doktorantų siūlymus, nustato tolesnes jų studijų ir meno projektų gynimo galimybes. Bet kokias iškilusias papildomas doktorantų finansines prievoles, susijusias su doktorantūros studijomis, dengia doktorantūros teisę praradusi aukštoji mokykla.
16. Jeigu Ministerija priima sprendimą dėl doktorantūros teisės sustabdymo, institucija ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Ministro įsakymo dėl doktorantūros teisės sustabdymo įsigaliojimo gali kreiptis į Ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą prašydama atnaujinti sustabdytą doktorantūros teisę ir pateikti Nuostatų 8.1–8.6 papunkčiuose nurodytus dokumentus Lietuvos mokslo tarybos administruojamai duomenų bazei. Ministerija, gavusi Lietuvos mokslo tarybos vertinamąsias išvadas ir rekomendaciją, priima atitinkamą sprendimą. Institucija, kuriai doktorantūros teisė panaikinta, Nuostatų nustatyta tvarka gali kreiptis su prašymu suteikti doktorantūros teisę ne anksčiau kaip po 5 metų nuo Ministro įsakymo dėl doktorantūros teisės panaikinimo įsigaliojimo.
III SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į DOKTORANTŪRĄ
17. Doktorantūroje gali studijuoti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, pasiekę gerų meninių rezultatų, pasižymintys originalia kūrybine pozicija, kritiniu mąstymu, atitinkamos meno srities išmanymu, plačiu akiračiu ir gebantys argumentuotai dėstyti idėjas žodžiu ir raštu. Į doktorantūrą priimama atviro konkurso būdu.
18. Konkursą į doktorantūrą vykdo priėmimo komisija, kurią iš savo, o prireikus – kviestinių narių sudaro doktorantūros komitetas. Jeigu doktorantūrą vykdo keli universitetai, į priėmimo komisiją turi įeiti visų šių institucijų atstovai.
20. Stojantysis į doktorantūrą dalyvauja konkurse, kuris susideda iš:
20.1. kūrybinės veiklos pristatymo, atskleidžiančio stojančiojo profesinį pasirengimą; jeigu priėmimo komisija nusprendžia, kad stojančiojo kūrybos meninis lygis nepakankamas, tolesniame konkurse jis nedalyvauja;
IV SKYRIUS
DOKTORANTŪROS VYKDYMAS
22. Vykdant doktorantūrą siekiama tyrėjų menininkų meninės brandos, kurių veikla praturtintų meno sritį vertingomis įžvalgomis ir naujomis žiniomis. Doktorantūra apima tam tikros meno srities krypties studijas (dalykų studijų apimtis – ne mažesnė kaip 40 studijų kreditų), meninę-kūrybinę veiklą (apimtis – ne mažesnė kaip 80 studijų kreditų) ir meninius arba meninius ir mokslinius tyrimus (apimtis – ne mažesnė kaip 80 studijų kreditų), visa doktorantūros apimtis turi sudaryti 240 kreditų.
23. Studijuodamas doktorantūroje doktorantas tobulina kūrybinę ir tiriamąją praktiką ir įgyja numatytas visumines kompetencijas. Doktorantui, atsižvelgiant į meno projekto specifiką, vadovauja vadovas arba vadovai. Doktorantas, sėkmingai baigęs doktorantūrą ir apgynęs meno projektą, įgyja meno daktaro laipsnį. Meno daktaro laipsnį įgijęs asmuo yra tiriamojo darbo ir visuminių kompetencijų turintis menininkas.
24. Doktorantūra vykdoma doktorantūros teisę turinčios institucijos patvirtintame doktorantūros reglamente nustatyta tvarka. Jeigu doktorantūros teisė suteikiama kelioms institucijoms, parengiamas bendras tarpusavyje suderintas doktorantūros reglamentas.
25. Doktorantūros reglamente turi būti nustatyta:
25.1. reikalavimai doktorantūros komiteto nariams, doktorantų vadovams ir konsultantams (jei pasitelkiami), gynimo tarybų nariams, jų skyrimo tvarka;
25.2. doktorantūros komiteto, doktoranto vadovų (vadovo), gynimo tarybos funkcijos ir darbo tvarka, doktorantūros komiteto nutarimų tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarka;
25.4. doktorantūros studijų ir meno projekto bendrieji reikalavimai, reikalavimai kūrybinei ir tiriamajai meno projekto dalims;
25.6. doktorantūros studijų, doktoranto kūrybinės ir tiriamosios veiklos, žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo ir atestavimo tvarka;
25.8. doktoranto meno projekto įforminimo, pristatymo, vertinimo, gynimo ir meno daktaro diplomo išdavimo tvarka;
25.11. apeliacijų ir skundų dėl nesuteikto meno daktaro laipsnio, eksterno ar doktoranto prašymo ginti meno projektą atmetimo ir kitais su doktorantūros vykdymu susijusiais klausimais nagrinėjimo doktorantūrą vykdančiame universitete tvarka;
25.13. meno licenciatų priėmimo į doktorantūrą tvarka, jų doktorantūros vykdymo tvarka, taip pat reikalavimai meno licenciatų tiriamajai ir (ar) kūrybinei veiklai, kuriuos atitinkantis meno licenciatas laikomas turinčiu tiriamojo ir (ar) kūrybinio praktinio darbo patirties;
26. Doktorantūros komitetas sudaromas iš 9 tarptautiniu lygiu pripažintų menininkų, aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų ar (ir) meno daktarų, dirbančių doktorantūros teisę įgijusioje institucijoje (institucijose). Doktorantūros komitete turi būti ne mažiau kaip 5 pripažinti menininkai (3 iš jų tarptautiniu lygiu pripažinti menininkai) ir (ar) meno daktarai ir 4 mokslininkai. Tarptautiniu lygiu pripažintas menininkas – pripažintas menininkas, kurio ypač reikšmingi kūriniai yra įgyvendinti Lietuvoje ir užsienyje, prestižinėse meno erdvėse ir (ar) kartu su tarptautinį pripažinimą pelniusiais menininkais arba (ir) kuris yra išugdęs tarptautiniu mastu pasižymėjusių menininkų. Doktorantūros komiteto pirmininku skiriamas menininkas arba meno daktaras. Doktorantūros komiteto narys komiteto pirmininku gali būti ne ilgiau kaip dvi 4 metų kadencijas iš eilės. Doktorantūros komitetas koordinuoja doktorantūros studijas, vertina meno projektą, atsako už doktorantūros kokybę ir efektyvumą. Tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip 2 meno ir (ar) mokslo doktorantūros komitetų nariu.
27. Jeigu doktorantūros teisę institucija įgyja kartu su kita institucija, į doktorantūros komitetą turi įeiti visų doktorantūros teisę įgijusių institucijų atstovai.
28. Meno doktoranto vadovai (vadovas) (toliau – doktoranto vadovas (vadovai) turi atitikti doktorantūros reglamente nustatytus reikalavimus ir vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip 5 doktorantams.
29. Doktoranto darbo planas turi atitikti Nuostatų 22 punkto reikalavimus. Darbo planą įvertina ir tvirtina doktorantūros komitetas. Darbo plane numatomi studijuojami dalykai, atsiskaitymo už juos formos ir terminai, meno projekto sudėtinės dalys – kūrybinis ir tiriamasis darbai, jų rengimo etapai, atsiskaitymo terminai ir meno projekto gynimo būdas.
30. Doktorantūros reglamente nustatyta tvarka doktorantas kas 6 mėnesius atestuojamas. Neatestuoto doktoranto akademiniams skoloms likviduoti skiriami 6 mėnesiai. Jeigu per šį laikotarpį akademinės skolos nelikviduojamos, doktorantas šalinamas iš doktorantūros. Doktorantas taip pat šalinamas iš doktorantūros, jeigu iki doktorantūros pabaigos nepateikia meno projekto.
31. Doktorantūros teisę turinčioje institucijoje doktorantūros lėšų panaudojimo tvarka turi būti nustatyta doktorantūros reglamente arba kitame institucijos tvirtinamame ir viešai paskelbtame teisės akte. Rekomenduojama, kad ne mažiau 50 % institucijos gaunamų doktorantūros studijų kainos lėšų būtų skiriama doktorantų moksliniams tyrimams disertacijos tema vykdyti ir mobilumui užtikrinti.
V SKYRIUS
MENO PROJEKTAS IR JO GYNIMAS
32. Per doktorantūros studijas doktorantas turi parengti ir apginti meno projektą. Konkretūs reikalavimai meno projektui, jo pristatymo ir gynimo būdai, priklausantys nuo meno srities krypties, nustatomi reglamente ir numatomi individualiame doktoranto darbo plane. Doktorantas meno projektą gali teikti ginti po to, kai pagrindines tiriamosios dalies idėjas paskelbia ne mažiau kaip dviejose publikacijose kultūros ir meno ir (ar) mokslo leidiniuose.
33. Kūrybinę meno projekto dalį sudaro studijuojant doktorantūroje sukurti, atlikti ir viešai pristatyti meno kūriniai. Jų visuma turi atskleisti doktoranto profesinį tobulėjimą, meninę individualybę ir kūrybinę brandą. Meno projekto kūrybinė dalis ginti pateikiama kartu su kūrinį ar atlikimą (interpretaciją) pristatančia ir (ar) liudijančia medžiaga (partitūromis, vaizdo ir garso kompiuterinių laikmenų įrašais, parodų katalogais, nuotraukomis, kritikų atsiliepimais, kita pateikiama medžiaga).
34. Tiriamoji meno projekto dalis apibendrina studijuojant doktorantūroje doktoranto atliktus tyrimus. Jie turi atskleisti metodiško tiriamojo darbo įgūdžius, gebėjimą savarankiškai interpretuoti ir argumentuotai tirti aktualias meno ir kultūros procesų problemas. Galimas įvairus tiriamojo darbo pobūdis: išsamus įvairialypis savo kūrybos ir (ar) interpretacijos metodo tyrimas ir pagrindimas; aktualių meno praktikos problemų gvildenimas; teorinis-metodologinis tyrimas ir panašiai.
35. Ginti teikiamą doktoranto tiriamąjį darbą, kaip vientisą leidinį, sudaro: tiriamojo darbo tekstas (su pavyzdžiais, iliustruojančia medžiaga, bibliografija, nuorodomis, priedais ir panašiai), kurio apimtis – 30 000–40 000 žodžių, ir maždaug 5 000 žodžių santrauka. Tiriamajame darbe turi būti nurodytas tiriamasis objektas, tyrimo tikslas, atskleista tyrimo koncepcija, jos tobulinimo raida, aptarti tyrimo rezultatai, išvados ir paaiškinimai. Tiriamojo darbo tekstas rašomas lietuvių, o jeigu pritaria doktorantūros komitetas, įvertinęs parengto meno projekto turinį ir pobūdį, kita kalba. Tiriamojo darbo santrauka rašoma lietuvių arba anglų kalba (ne ta kalba, kuria parašytas tiriamojo darbo tekstas). Jeigu tiriamojo darbo tekstas parašytas ne lietuvių ir ne anglų kalba, rengiamos dvi santraukos (lietuvių ir anglų kalbomis). Tekstai turi būti parašyti taisyklinga kalba.
36. Doktorantas su vadovais (-u) suderintą meno projektą kartu su prašymu leisti jį ginti pateikia institucijos padaliniui, organizuojančiam doktorantūros procesą ir doktorantūros komiteto sprendimų įgyvendinimą (toliau – doktorantūros skyrius). Doktorantūros skyrius patikrinęs, ar doktorantas yra įvykdęs doktoranto darbo planą ir kitus reglamente nustatytus reikalavimus, teikia meno projektą doktorantūros komitetui.
37. Doktorantūros komitetas reglamente nustatyta tvarka priima sprendimą, ar meno projektas teiktinas ginti, ar jį reikia taisyti ir per kiek laiko projektas turi būti pataisytas.
38. Doktorantūros komitetas, nusprendęs, kad parengtas meno projektas teiktinas ginti, sudaro 5 narių gynimo tarybą ir vieną iš jos narių (menininką ar meno daktarą) skiria pirmininku, kuris gynimo tarybos posėdyje dalyvauti privalo. Gynimo taryba – tai doktorantūros komiteto sudaryta menininkų, mokslininkų ir (ar) meno daktarų grupė, kuri vertina ginamą meno projektą ir sprendžia, ar doktorantui suteiktinas meno daktaro laipsnis. Gynimo taryba sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Daugiau kaip pusė gynimo tarybos narių turi būti menininkai ir (ar) meno daktarai, bent du gynimo tarybos nariai turi būti mokslininkai. Ne mažiau kaip vienas gynimo tarybos narys turi būti užsienio institucijos arba tarptautiniu lygiu pripažintas užsienio menininkas. Gynimo tarybos nariai turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems eiti profesoriaus pareigas, vienas gynimo tarybos narys gali atitikti docento pareigoms keliamus reikalavimus. Tarp gynimo tarybos narių ir doktoranto, jo vadovo (-ų) ir recenzentų neturi kilti interesų konflikto. Interesų konfliktas turi būti apibrėžtas doktorantūros reglamente.
39. Doktorantūros reglamento nustatyta tvarka doktorantūros skyrius ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki meno projekto gynimo:
40. Meno projektas ginamas viešame gynimo tarybos posėdyje. Posėdis gali vykti tiek lietuvių, tiek kita kalba. Jeigu posėdyje vartojama kita kalba, vertimo į lietuvių kalbą poreikį nustato doktorantūros komitetas, įvertinęs parengto meno projekto turinį ir pobūdį. Jeigu meno projektas ginamas užsienio institucijoje, posėdis vyksta gynimo tarybai priimtina užsienio kalba. Posėdžiui vadovauja gynimo tarybos pirmininkas. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų gynimo tarybos narių. Posėdyje perskaitomi nedalyvaujančio gynimo tarybos nario ir kiti gauti atsiliepimai apie meno projektą.
41. Ginant meno projektą turi būti akivaizdžiai parodytas kūrybinės ir tiriamosios dalių integralumas, atskleisti meno daktaro kvalifikacijai derantys profesiniai gebėjimai, meninės pozicijos individualumas, naujas požiūris ir turimos tyrimų srities žinios.
42. Per viešą meno projekto gynimą pristatydamas kūrybinę projekto dalį, doktorantas kaip atlikėjas dalyvauja kūrybinio proceso gynimo metu arba komentuoja kūrybines idėjas ir (ar) technologinius sprendimus, argumentuotai pagrindžia savo meninę poziciją, kūrinio aktualumą, atskleidžia jo vietą meno lauke, atsako į klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas. Gynimo taryba įvertina pateikto kūrybinio projekto originalumą, profesionalumą, meninę doktoranto brandą, žinias, visuminę kompetenciją ir (ar) gebėjimą diskutuoti kultūros ir meno klausimais.
43. Pristatydamas tiriamąjį darbą, doktorantas pateikia svarbiausius savo darbo rezultatus ir išvadas, nurodo savo indėlį į tiriamą problematiką. Doktorantas atsako į klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas. Gynimo tarybos nariai įvertina tiriamojo darbo kokybę, rezultatų naujumą ir originalumą, išvadų pagrįstumą, nurodo darbo trūkumus ir netikslumus. Gynimo tarybos nariai gynimo metu įvertina doktoranto bendruosius gebėjimus, visuminę kompetenciją, pasirengimą dirbti savarankišką tiriamąjį darbą.
44. Po diskusijų su doktorantu gynimo tarybos nariai balsuodami sprendžia, ar jam suteikti meno daktaro laipsnį. Sprendimas suteikti meno daktaro laipsnį priimamas, jeigu posėdyje ar kiekvienoje jo dalyje (kai meno projekto dalys ginamos atskirai) už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų gynimo tarybos narių. Jeigu viena iš meno projekto dalių (kūrybinė ar tiriamoji) neapginama, meno daktaro laipsnis nesuteikiamas. Balsavimo protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę gynimo tarybos nariai.
45. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po meno projekto gynimo tarybos posėdžio duomenys apie gynimo rezultatus pateikiami Lietuvos mokslo tarybos administruojamoje disertacijų duomenų bazėje jos nustatyta tvarka. Per 2 savaites nuo gynimo tarybos sprendimo suteikti meno daktaro laipsnį priėmimo vienas apginto meno projekto tiriamojo darbo egzempliorius doktorantūros reglamento nustatyta tvarka pateikiamas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir paskelbiamas Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėje.
46. Jeigu meno daktaro laipsnis nesuteikiamas, asmuo turi teisę pataisytą ir (ar) papildytą meno projektą vieną kartą pakartotinai pateikti ginti ne anksčiau kaip po vienų ir ne vėliau kaip po dvejų metų. Šiuo atveju pakartotinio meno projekto gynimo organizavimo išlaidas padengia pats pretendentas. Nustačius mokslinio nesąžiningumo faktą, meno projektas negali būti ginamas, o jau suteiktas meno daktaro laipsnis jį suteikusio universiteto doktorantūros komiteto sprendimu panaikinamas.
47. Jeigu doktorantas iki doktorantūros pabaigos pateikia meno projektą, bet nespėja jo apginti, gali būti nustatytas laikotarpis (ne ilgesnis nei 12 mėnesių po doktorantūros pabaigos), per kurį meno projektas gali būti ginamas įprasta tvarka. Per šį laiką neapgintas meno projektas gali būti ginamas eksternu Nuostatų VI skyriuje nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
MENO DAKTARO LAIPSNIO ĮGIJIMAS EKSTERNU
48. Siekti eksternu įgyti meno daktaro laipsnį gali ryškių kūrybinių rezultatų pasiekęs menininkas (toliau – eksternas), turintis kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Eksternas turi pateikti išsamią paskutinių 5 metų meninės veiklos ataskaitą, pristatančią jo kūrybinius laimėjimus šalies ir tarptautinėje erdvėje.
49. Eksternas turi būti savarankiškai parengęs meno daktaro kvalifikacijai gauti derantį, Nuostatų 34 ir 35 punktų ir doktorantūros reglamento reikalavimus atitinkantį tiriamąjį darbą.
50. Meninės-kūrybinės veiklos ataskaita, savarankiškai parengtas tiriamasis darbas (gali būti išleista monografija) ir jo santrauka kartu su prašymu leisti meno projektą ginti eksternu teikiami doktorantūros teisę turinčios institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Prie prašymo pridedama:
50.3. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos) diplomo ir jo priedų kopijos;
51. Doktorantūros komitetas ne vėliau kaip per 3 mėnesius (liepos ir rugpjūčio mėnesiai neįskaitomi) nuo prašymo gavimo išnagrinėja pateiktą medžiagą, jei reikia, skiria recenzentą (recenzentus), kurie pateikia rašytines išvadas ir pasiūlymus. Doktorantūros komitetas nusprendžia, ar meno projektas atitinka doktorantūros reikalavimus ir teiktinas ginti, ar jį reikia taisyti, per kiek laiko jis turi būti pataisytas. Jeigu priimamas teigiamas sprendimas, doktorantūros komitetas doktorantūros reglamente nustatyta tvarka:
51.1. nustato studijuotinus doktorantūros dalykus (bendra studijuotų dalykų apimtis, įskaitant išlaikytus doktorantūros studijų dalykų egzaminus, turi būti ne mažesnė kaip 40 studijų kreditų) ir jų egzaminų laikymo terminus;
52. Eksternas meno projektą gali teikti ginti po to, kai pagrindines tiriamosios dalies idėjas paskelbia ne mažiau kaip dviejose publikacijose kultūros ir meno ir (ar) mokslo leidiniuose. Doktorantūros komitetui leidus ginti meno projektą, eksternas jį gina pagal Nuostatų 38–45 punktų ir doktorantūros reglamento reikalavimus. Eksternas universitetui padengia tik tiesiogiai su meno daktaro laipsnio įgijimu susijusias išlaidas. Jeigu doktorantūros komitetas nusprendžia atmesti eksterno prašymą leisti ginti meno projektą arba gynimo taryba nusprendžia, kad meno daktaro laipsnis eksternui nesuteiktinas, pakartotinai teikti prašymą leisti ginti meno projektą jis gali ne anksčiau kaip po 2 metų nuo doktorantūros komiteto sprendimo atmesti eksterno prašymą arba gynimo tarybos sprendimo nesuteikti meno daktaro laipsnio priėmimo.
VII SKYRIUS
MENO DAKTARO LAIPSNIO SUTEIKIMAS
53. Meno projektą apgynusiam asmeniui meno daktaro laipsnį suteikia ir diplomą išduoda doktorantūros teisę turinti institucija (institucijos).
54. Apeliacija dėl nesuteikto meno daktaro laipsnio nagrinėjama doktorantūros teisę turinčioje institucijoje (-jose) doktorantūros reglamento nustatyta tvarka.
55. Meno daktaro laipsnį suteikusi institucija gali atšaukti sprendimą suteikti šį laipsnį, jeigu:
VIII SKYRIUS
DOKTORANTŪRA MENO LICENCIATAMS
57. Meno licenciatas turi teisę įgyti meno daktaro laipsnį Nuostatų nustatyta tvarka studijuodamas valstybės finansuojamoje ar nefinansuojamoje doktorantūros vietoje, parengęs ir apgynęs Nuostatų reikalavimus atitinkantį meno projektą. Į meno licenciato doktorantūros apimtį įskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos apimties doktorantūros studijoms prilygintos meno aspirantūros studijos ir Nuostatų 58 punkto nustatyta tvarka ir atvejais tiriamojo ir (ar) kūrybinio praktinio darbo patirtis.
58. Turinčiu tiriamojo ir (ar) kūrybinio praktinio darbo patirties laikomas meno licenciatas, po meno aspirantūros studijų baigimo ne mažiau kaip 2 metus vykdęs doktorantūros teisę turinčios institucijos (institucijų) patvirtintame doktorantūros reglamente nustatytus reikalavimus atitinkančią tiriamąją ir (ar) kūrybinę veiklą. Tokiu atveju meno licenciato tiriamojo ir (ar) kūrybinio praktinio darbo patirtis prilyginama 60 meno doktorantūros studijų kreditų.
59. Valstybės finansuojamas ištęstinės formos doktorantūros vietas, į kurias priimami Nuostatų 58 punkto reikalavimus atitinkantys meno licenciatai, doktorantūros teisę turinčioms institucijoms (atsižvelgiant į institucijų pateiktą poreikį) gali skirti Ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu valstybės finansuojamų meno srities doktorantūros vietų skaičiumi.