VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL kainų palyginimo reklamoje GAIRIŲ PATVIRTINIMO
2020 m. gruodžio 23 d. Nr. 1-312
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 ir 6 straipsnio nuostatas bei siekdama pateikti rekomendacijas reklamos skleidėjams,
PATVIRTINTA
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos
tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d.
įsakymu Nr. 1-312
kainų palyginimo reklamoje GAIRĖS
ĮVADAS
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo priežiūrą bei siekdama užtikrinti teisingą ir sąžiningą reklamos skleidimą, teikia rekomendacijas dėl kainų nurodymo ir palyginimo reklamoje (toliau tekste – Gairės).
2. Gairių tikslas – pateikti reklaminės veiklos ir ar komercinės veiklos subjektams gaires, kuriomis pasinaudodami jie sąžiningai parodytų vartotojams tikrąją pasiūlymo naudą ir tuo gerintų vartotojų informavimą apie produktus bei tokiu būdu skatintų sąžiningą konkurenciją.
3. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Pagrindinės iš jų pateikiamos toliau:
3.1. Reklama – bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
3.2. Reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama.
3.3. Klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.
4. Reklamoje nurodomas kainų palyginimas gali apimti įvairius atvejus. Pavyzdžiui, palyginimą su buvusia reklamos davėjo produkto kaina, palyginimą su konkretaus konkurento taikoma kaina (tokiu atveju taip pat būtina atsižvelgti į lyginamajai reklamai keliamus reikalavimus). Toks palyginimas gali būti išreikštas tiesiogiai, t. y. reklamoje šalia aktualios produkto kainos nurodant palyginamąją kainą, bei netiesiogiai, kuomet viena iš produkto kainų (palyginamoji ar aktuali) yra nurodoma, o kita pagal reklamoje pateikiamą informaciją, pavyzdžiui, nuolaidos dydį, gali būti paskaičiuota.
I SKYRIUS
Bendrosios KAINŲ PALYGINIMO REKOMENDACIJOS
6. Skleidžiant reklamą rekomenduojama:
6.1. Reklamoje naudoti išsamų ir teisingą kainų palyginimą, kad vartotojas galėtų įvertinti tikrąją reklamoje pateikiamo pasiūlymo vertę. Tai reiškia, kad reklamos davėjas turi įvertinti reklamą iš vartotojo pozicijos ir atitinkamai pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, kurios teisingumą jis gali pagrįsti, bei aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinti vartotojui, ką palyginamoji kaina reiškia;
6.2. Reklamoje nurodomą pardavimo kainą lyginant su kaina, kuri apibūdinama kaip: „įprastinė kaina“, „normali kaina“, „vertė“, papildomai vartotojams pateikti paaiškinimą, ką toks apibūdinimas reiškia, jei tai nėra reklamos davėjo taikyta kaina;
6.3. Naudoti apibūdinimus „ankstesnė kaina“, „sumažinta nuo“ ir nubrauktą aukštesniąją kainą tik tuomet, jei tai yra reklamos davėjo toje pačioje prekybos vietoje (fizinėje parduotuvėje ar toje pačioje elektroninėje parduotuvėje) anksčiau taikyta kaina. Tačiau nenaudoti šių apibūdinimų lyginant su kaina, kurios reklamos davėjas niekada netaikė, ar su kaina, kurią taikė kiti pardavėjai;
6.4. Naudoti reklamoje apibūdinimą „iki xx proc.“ tuo atveju, jei skelbiamas maksimalus kainos sumažinimas akcijos pradžioje taikomas bent 10 proc. nurodytų prekių (tam tikros prekių grupės prekių) kiekvienos prekybos vietos, skelbiančios (taikančios) akciją, mastu ir nurodomas tokios akcijos laikotarpis. Atkreiptinas dėmesys, kad minimalus kainos sumažinimas turėtų būtų taikomas ne daugiau nei 10 proc. prekių (tam tikros prekių grupės prekių) kiekvienos prekybos vietos, skelbiančios (taikančios) akciją, mastu. Likusi procentinė dalis, kurioms taikomas kainos sumažinimas turėtų pasiskirstyti proporcingai;
Pavyzdžiui, jei reklamoje skelbiama, jog „Buitinei technikai ir kosmetikai – nuolaidos iki
70 proc., reklamos davėjas turėtų užtikrinti, jog visose akciją taikančiose prekybos vietose bent
10 proc. akcijoje dalyvaujančių buitinės technikos (ne jų priedams ar aksesuarams) ir bent 10 proc. kosmetikos prekių parduodamos su reklamoje nurodyta maksimalia 80 proc. nuolaida.
6.5. Jeigu akcija skelbiama siekiant išparduoti prekių likučius ir reklamos davėjas pagrįstai negali apskaičiuoti tokios akcijos laikotarpio, akcijos laikotarpis reklamoje gali būti nenurodomas. Tačiau tokiu atveju reklamos davėjui rekomenduojama periodiškai įvertinti, ar reklamoje nurodyta maksimali nuolaida vis dar aktuali ir gali būti nurodoma;
6.6. Jei kainų palyginimas vartotojams reklamoje teikiamas nesivadovaujant šiomis rekomendacijomis, reklamos davėjas turėtų teisingai ir išsamiai paaiškinti palyginimo esmę. Tokie paaiškinimai turėtų būti nedviprasmiški, lengvai vartotojams pasiekiami ir aiškiai matomi, pavyzdžiui, pateikiami prie palyginamosios kainos, nesunkiai įskaitomi.
II SKYRIUS
KELIŲ SKIRTINGŲ REKLAMOS DAVĖJŲ KAINŲ LYGINIMAS
7. Jei reklamos davėjas prekės ar paslaugos pardavimo kainą reklamoje lygina su savo anksčiau taikyta kaina, reklamos davėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją apie taikomą daiktų kainų sumažinimą. Bet kuriame pranešime apie prekės ar paslaugos kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė prekės ar paslaugos kaina. Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Taigi palyginimui siūloma naudoti mažiausią kainą, kuri buvo taikyta toje pačioje prekybos vietoje bent per paskutines 30 dienų iki pardavimo („akcijos“) kainos taikymo.
8. Tam tikrais atvejais gali būti pagrįstai nukrypstama nuo Gairių 7 punkte nurodytų rekomendacijų, kai::
8.1. Reklamoje teikiamas kainų palyginimas, susijęs su trumpo vartojimo termino prekių (pavyzdžiui, tam tikros maisto prekės) kainomis. Taip pat, jei teikiamas kainų palyginimas, susijęs su kasdienio vartojimo prekių kainomis, kurios mažinamos prekėms praradus prekinę išvaizdą. Tokiu atveju palyginimas su buvusia kaina, kuri nebuvo taikoma paskutines 30 dienų, gali būti pagrįstas, jei pardavimo kaina lyginama su paskutine (prieš kainos mažinimą buvusia) kaina. Kas yra trumpas vartojimo terminas, vertinama kiekvienu konkrečiu atveju;
8.2. Reklamos davėjas nuosekliai mažina prekės ar paslaugos pardavimo kainą. Tais atvejais, kai prekės ar paslaugos kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina yra laikoma prekės ar paslaugos kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. Jeigu prekė ar paslauga buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis prekės ar paslaugos siūlymo pirkėjams terminas.
Pavyzdžiui, reklamos davėjas 2020 m. lapkričio 1 d. prekei taikė 9 EUR kainą, lapkričio
20 d. sumažino kainą iki 7 EUR, gruodžio 10 d. dar sumažino kainą iki 5 EUR, o nuo gruodžio 20 d. siekia pateikti reklamoje palyginimą apie iki 3 EUR sumažintą prekės pardavimo kainą. Tokiu atveju reklamos davėjas galėtų be papildomų paaiškinimų 2020 m. gruodžio 20 d. reklamoje nurodyti 3 EUR prekės pardavimo kainos palyginimą su paskutine prieš tai taikyta kaina – 5 EUR, kadangi ši kaina buvo mažiausia prekės kainą, kurią pardavėjas taikė per paskutines 30 dienų.
9. Jei reklama atitinka 7 punkte nurodytas gaires ar 8 punkte nurodytas išimtis, tuomet reklamoje nėra būtina pateikti papildomų paaiškinimų, ką žymi kainų palyginimas reklamoje.
10. Net ir nurodžius reklamoje paaiškinimus dėl palyginamosios kainos taikymo laikotarpio, rekomenduojama:
10.1. Palyginimui naudoti tik tas anksčiau taikytas kainas, kurios paskutinį kartą taikytos ne seniau nei prieš 6 mėnesius;
10.2. Kainų palyginimus reklamoje naudoti tik tuo atveju, jei laikotarpis, kuriuo bus taikoma pardavimo kaina, bus ne ilgesnis už laikotarpį, kuriuo buvo taikyta palyginamoji (ar didesnė) kaina. Jei reklamoje nurodoma pardavimo kaina bus taikoma ilgiau, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokią kainą paprastai laikys ne sumažinta, o įprasta prekės ar paslaugos kaina.
Pavyzdžiui, reklamos davėjas nuo 2020 m. spalio 1 d. ketina rengti akciją ir reklamoje nurodyti konkretų prekės palyginamosios kainos taikymo laikotarpį. Reklamos davėjas tokiu atveju turėtų įvertinti:
✓ ar palyginimui ketinama naudoti kaina taikyta ne seniau nei prieš 6 mėn. Atitinkamai, reklamos davėjas neturėtų naudoti kainų, kurios buvo taikomos, pavyzdžiui, 2020 m. vasarį (šiuo atveju praėjo daugiau nei 6 mėn. skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d.);
✓ ar prekės pardavimo kaina nėra taikoma ilgiau nei buvo taikyta anksčiau šiai prekei taikyta kaina. Atitinkamai, jei reklamos davėjas, pavyzdžiui, nurodo, kad palyginamąją kainą taikė nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., tai naujos prekės pardavimo kainos reklamos davėjas neturėtų taikyti ilgiau nei buvo taikyta palyginamoji kaina, t. y. ilgiau nei 3 mėn.
11. Kai produktas pristatomas vartotojams pirmą kartą, reklamos davėjas reklamose nelygintų pardavimo kainos su ateityje ketinama taikyti (aukštesne) kaina, jei, atsižvelgus į sąlygas rinkoje, vėliau gali būti sunku užtikrinti, jog ketinama taikyti aukštesnė kaina tikrai bus taikoma. Jei reklamos davėjas, pristatydamas naują produktą, ketina naudoti kainų palyginimus, rekomenduojama:
11.1. Reklamoje naudoti apibūdinimus „naujovė“, „naujiena“, „pristatymo pasiūlymas“ ar pan. tik tuo atveju, jei reklamos davėjas pasibaigus tokiam pasiūlymui ketina produktą parduoti už aukštesniąją palyginamąją kainą;
11.2. Reklamoje, kurioje nurodoma „naujovė“, „naujiena“, „pristatymo pasiūlymas“ ar pan., nurodyti, kada baigiasi pasiūlymas;
11.3. Reklamą skleisti protingą laiko tarpą. Koks laikotarpis yra protingas, vertinama kiekvienu konkrečiu atveju;
11.4. Vartotojams tiksliai nurodyti, ką palyginamoji kaina reiškia. Paaiškinimus rekomenduojame pateikti kartu su kaina aiškiai ir matomoje vietoje.
Pavyzdžiui, reklamos davėjas nuo 2020 m. lapkričio 15 d. ketina vartotojams pasiūlyti naują prekę. Norėdamas supažindinti vartotojus su naujiena, reklamos davėjas komunikuoja vartotojams žinutę, kurioje aiškiai matomoje vietoje kartu su kaina nurodo: „Naujiena. Prekė – 3 EUR. Nuo
2020-12-02 – kainuos 6 EUR“. Pasibaigus naujos prekės pristatymo laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 2 d., reklamuotą prekę reklamos davėjas turėtų parduoti už 6 EUR.
III SKYRIUS
REKLAMOS DAVĖJO KAINŲ LYGINIMAS SU KONKURENTO AR „REKOMENDUOJAMOMIS“ KAINOMIS
12. Tuo atveju, jei reklamos davėjas savo produkto pardavimo kainą lygina su konkurento kainomis, toks kainų palyginimas turi atitikti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 6 straipsnyje nurodytus lyginamajai reklamai keliamus reikalavimus, įskaitant reikalavimą nurodyti teisingą konkurento produkto kainą. Taip pat svarbu, kad:
13. Jei reklamos davėjas lygindamas kainas naudoja tokį produkto kainos apibūdinimą kaip „rekomenduojama mažmeninė kaina“ ar panašų, jis turėtų atsižvelgti į tai, kad ši kaina turi būti teisinga, įtikinama, atspindėti kainą, už kurią vartotojai iš esmės galėjo ar gali produktą įsigyti rinkoje. Todėl reklamos davėjui apsisprendus reklamoje pardavimo kainą lyginti su rekomenduojama mažmenine ar kitaip apibūdinama kaina, jis turėtų turėti įrodymus ir atidžiai įsivertinti, ar:
13.1. Reklamoje nurodoma kaina yra grįsta realia prekės gamintojo ar tiekėjo rekomendacija taikyti tokio rekomenduojamo dydžio kainą;
13.2.Kaina žymiai nesiskiria nuo tos, už kurią vartotojai produktą galėjo ar gali įsigyti mažmeninėje rinkoje;
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
14. Gairės nėra privalomos ir jose pateikiamos tik pagrindinės kainų nurodymų rekomendacijos, kurios gali padėti sumažinti riziką, kad reklama neatitiks Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimų. Šių gairių laikymasis savaime neužtikrina, kad bus išvengta Lietuvos Respublikos eklamos įstatymo pažeidimų, kadangi kiekvienas atvejis yra skirtingas ir reikalauja visų konkrečios bylos aplinkybių vertinimo. Jeigu reklaminės veiklos subjektas nesilaiko rekomendacijų, tai taip pat savaime nereiškia, kad jis pažeidžia galiojančius teisės aktus ir klaidina vartotojus.