Dėl komitetų sudarymo

Vilniaus rajono savivaldybės Taryba

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ASMENS SU NEGALIA GEROVĖS TARYBOS STEIGIMO IR JOS NUOSTATŲ PATVIRTINTIMO

2024 m. rugpjūčio 30 d. Nr. T3-274

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Vilniaus rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Įsteigti Vilniaus rajono savivaldybės Asmens su negalia gerovės tarybą:

1.1. VšĮ „Vilniaus Arkos bendruomenės“ atstovė Vaiva Mačiežaitė-Kazlauskienė;

1.2. Lietuvos paraplegikų asociacijos atstovas Jaroslav Milevskij;

1.3. Asmeninių asistentų asociacijos atstovas Žilvinas Mišeikis;

1.4. Tarybos narė Rūta Carik;

1.5. Tarybos narė Iwona Kazakiewicz;

1.6. Asmenų su negalia reikalų koordinatorė (patarėja) Janina Girucka;

1.7. Socialinės rūpybos skyriaus vyriausioji specialistė Tatjana Mišančiukova;

1.8. Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriaus vyriausioji specialistė Patricija Litovčenko;

1.9. Sveikatos reikalų koordinatorė (patarėja) Agnė Andriulytė;

1.10. Avižienių seniūnas Mindaugas Povilionis;

1.11. Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Purpurovič;

1.12. Vicemeras, atsakingas už socialinių paslaugų sritį, Algis Vaitkevičius;

1.13. Biudžetinės įstaigos Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro direktorė Beata Bartkienė.

2. Patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės Asmens su negalia gerovės tarybos nuostatus (pridedama).

3. Pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2023 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Neįgaliųjų reikalų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ netekusiu galios.

4. Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje.

Savivaldybės meras Robert Duchnevič

PATVIRTINTA

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos

2024 m. rugpjūčio 30 d.

sprendimu Nr. T3-274

VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ASMENS SU NEGALIA GEROVĖS TARYBOS

NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

l. Vilniaus rajono savivaldybės asmens su negalia gerovės tarybos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Vilniaus rajono savivaldybės Asmens su negalia gerovės tarybos (toliau – Gerovės taryba) uždavinius, funkcijas, teises, sudėtį ir darbo organizavimą.

2. Gerovės taryba yra prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) visuomeniniais pagrindais veikiantis patariamasis organas, įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.

3. Gerovės taryba veikia visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia ir veikiančių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje (bet nebūtinai savo buveinę įregistravusių Vilniaus rajono savivaldybėje) deleguotų atstovų, Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija), kitų įstaigų ir organizacijų, veikiančių asmens su negalia integracijos srityje, atstovų ir vicemero.

4. Gerovės taryba nėra juridinis asmuo.

5. Gerovės taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Savivaldybės tarybos sprendimais, kitais teisės aktais bei šiais Nuostatais.

6. Gerovės taryba sudaroma Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui. Gerovės tarybos narių kadencijų skaičius neribojamas.

7. Gerovės taryba sudaroma ir jos Nuostatai tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu.

II SKYRIUS

GEROVĖS TARYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

8. Gerovės tarybos uždaviniai:

8.1. bendradarbiaujant su Savivaldybės institucijomis ir įstaigomis įgyvendinti asmenų su negalia socialinę integraciją visose srityse, numatytose Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose;

8.2. kaupti ir analizuoti informaciją apie asmenų su negalia problemas, Savivaldybėje atstovauti asmenis su negalia ir ginti asmenų su negalia teises bei teisėtus interesus, užtikrinti asmenų su negalia (jų šeimos narių, globėjų, rūpintojų ir kitų artimų asmenų) dalyvavimą sprendžiant Savivaldybės asmenų su negalia socialinės integracijos klausimus;

8.3. nagrinėti asmenų su negalia (jų šeimos narių, globėjų, rūpintojų ir kitų artimų asmenų) bei Savivaldybės teritorijoje veikiančių ir asmens su negalia socialinės integracijos srityje dirbančių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų prašymus, prireikus su pateiktomis rekomendacijomis perduoti juos nagrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytai Asmens su negalia gerovės tarybai (toliau – Valstybinė gerovės taryba) arba kitoms Savivaldybės ar valstybės institucijoms;

8.4. svarstyti asmenų su negalia socialinės integracijos klausimus, bendradarbiaujant su kitų savivaldybių asmens su negalia gerovės tarybomis;

8.5. stiprinti Savivaldybės institucijų ir (ar) įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių asmenų su negalia socialinės integracijos srityje, bendradarbiavimą.

9. Gerovės taryba numatytų uždavinių siekia įgyvendindama šias funkcijas:

9.l. renka ir analizuoja informaciją apie asmenų su negalia socialinės integracijos įgyvendinimą Savivaldybės institucijose bei įstaigose, kitą informaciją, susijusią su asmenų su negalia gyvenimo kokybe;

9.2. bendradarbiauja ir teikia siūlymus bei rekomendacijas Savivaldybės tarybai, jos komitetams ir (ar) komisijoms, Savivaldybės administracijai, Valstybinei gerovės tarybai bei kitoms institucijoms, susijusioms su asmenų su negalia socialinės integracijos įgyvendinimu socialinių reikalų, sveikatos, švietimo, kultūros, sporto, būsto ir aplinkos pritaikymo bei kitose srityse, dėl asmenų su negalia (jų šeimos narių, globėjų, rūpintojų, ir kitų artimų asmenų) prašymų (skundų), asmenų su negalia socialinės integracijos politikos plėtros krypčių, socialinės integracijos programų turinio bei finansavimo dydžio ir tvarkos, taip pat ir kitais asmenų su negalia socialinės integracijos klausimais;

9.3. informuoja visuomenę apie Gerovės tarybos veiklą, viešindama informaciją Savivaldybės interneto svetainėje, o suderinus su Savivaldybės taryba, informacija viešinama ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nurodytomis informavimo priemonėmis (spauda, radijas, televizija).

III SKYRIUS

GEROVĖS TARYBOS TEISĖS

10. Gerovės taryba turi šias teises:

10.1. gauti iš Savivaldybės institucijų ir įstaigų informaciją, kurios reikia Gerovės tarybos funkcijoms atlikti;

10.2. dalyvauti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenoje ir teikti Savivaldybės tarybai bei Valstybinei gerovės tarybai pasiūlymus dėl tinkamo jos nuostatų įgyvendinimo;

10.3. kviesti į Gerovės tarybos posėdžius Savivaldybės tarybos narius, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, specialistus (ekspertus), prašyti pateikti išvadas ir informaciją, susijusią su asmenų su negalia socialinės integracijos įgyvendinimu;

10.4. dalyvauti Savivaldybės tarybos, jos komitetų ar komisijų posėdžiuose, kuriuose sprendžiami aktualūs asmenų su negalia socialinės integracijos klausimai;

10.5. skleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą, organizuoti renginius asmenų su negalia socialinės integracijos klausimais.

11. Gerovės taryba gali turėti ir kitų teisių, numatytų teisės aktuose.

IV SKYRIUS

GEROVĖS TARYBOS SUDĖTIS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

12. Gerovės tarybą sudaro 13 (trylika) narių, įskaitant Gerovės tarybos pirmininką ir Gerovės tarybos pirmininko pavaduotoją.

13. Nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios asmenims su negalia (toliau – nevyriausybinės organizacijos) į Gerovės tarybą savo atstovus deleguoja neviršydamos nustatytos 3 narių kvotos. Pasibaigus Gerovės tarybos kadencijos laikotarpiui, Savivaldybės administracija organizuoja ir atlieka naujų nevyriausybinių organizacijų atstovų atranką. Nevyriausybinių organizacijų atstovai į Gerovės tarybą atrenkami Administracijos nustatyta tvarka.

14. Savivaldybės taryba į Gerovės tarybą deleguoja 2 atstovus, neviršydama nustatytos 2 narių kvotos.

15. Savivaldybės administracija į Gerovės tarybą deleguoja 6 atstovus: asmenų su negalia reikalų koordinatorių, Socialinės rūpybos skyriaus atstovą ir Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriaus atstovą, sveikatos reikalų koordinatorių, seniūnijų atstovą, Švietimo skyriaus atstovą.

16. Savivaldybės meras į Gerovės tarybą deleguoja vicemerą, atsakingą už socialinių reikalų sritį.

17. Biudžetinė įstaiga Socialinių paslaugų centras deleguoja į Gerovės tarybą 1 atstovą.

18. Gerovės tarybos sudėtį tvirtina Savivaldybės taryba. Pasibaigus Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui, nauji nariai į Gerovės tarybą deleguojami per 60 kalendorinių dienų nuo naujos Savivaldybės tarybos sudėties patvirtinimo.

19. Gerovės tarybos pirmininką ir pavaduotoją Gerovės tarybos nariai išrenka per pirmąjį posėdį.

20. Gerovės tarybos pirmininkas yra renkamas 1 metams rotacijos būdu, t. y. Gerovės tarybos pirmininku išrinkus Savivaldybės institucijos ar įstaigos, kitais metais juo renkamas nevyriausybinės organizcijos atstovas ir atvirkščiai. Gerovės tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas 1 metams, atsižvelgiant į Gerovės tarybos pirmininko kandidatūrą, t. y. jei Gerovės tarybos pirmininku yra išrinktas nevyriausybinės organizacijos atstovas, pavaduotoju renkamas Savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas ir atvirkščiai.

21. Gerovės tarybos nario įgaliojimai baigiasi, jeigu:

21.1. jis atšaukiamas jį delegavusios institucijos iniciatyva. Jeigu narys iš Gerovės tarybos atšaukiamas jį delegavusios institucijos, įstaigos ar organizacijos, šį narį delegavusi institucija, įstaiga ar organizacija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo apie atšaukimą priėmimo Gerovės tarybos pirmininkui pateikia naujo Gerovės tarybos atstovo kandidatūrą. Gerovės tarybos sudėtis keičiama Savivaldybės tarybos sprendimu;

21.2. jis atsistatydina savo noru anksčiau, nei pasibaigia Gerovės tarybos kadencija;

21.3. jis nustoja eiti pareigas jį į Gerovės tarybą delegavusioje Savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ar pasibaigia jo narystė nevyriausybinėje organizacijoje.

22. Į Gerovės tarybos nario, kurio įgaliojimai baigėsi, vietą deleguojamas kitas asmuo ta pačia tvarka, kaip ir asmuo, kurio įgaliojimai baigėsi.

23. Gerovės taryba darbą organizuoja vadovaudamasi Nuostatais, Gerovės tarybos priimtais sprendimais ir kitais teisės aktais.

24. Gerovės tarybos sprendimai yra patariamojo, rekomendacinio pobūdžio.

25. Gerovės tarybos darbo forma yra posėdžiai, kurie organizuojami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Esant poreikiui gali būti šaukiami neeiliniai posėdžiai. Posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Gerovės tarybos pirmininkas, jo nesant – pirmininko pavaduotojas.

26. Gerovės tarybos pirmininkas:

26.1. šaukia Gerovės tarybos posėdžius ir rūpinasi, kad būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga, atsižvelgdamas į Savivaldybės sprendimus, Gerovės tarybos narių siūlymus, sudaro Gerovės tarybos posėdžių darbotvarkes. Gerovės tarybos posėdžių darbotvarkės (išskyrus darbotvarkes, kuriose svarstoma informacija, susijusi su asmens duomenimis) ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Gerovės tarybos posėdžio pradžios skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje;

26.2. pagal Gerovės tarybos darbotvarkę ir kitus Gerovės tarybos sprendimus duoda Gerovės tarybos nariams pavedimus, pateikia jiems su Gerovės tarybos veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

26.3. kviečia Gerovės tarybos narius ir, pagal poreikį, kitus asmenis, dalyvauti Gerovės tarybos posėdžiuose;

26.4. pirmininkauja Gerovės tarybos posėdžiams;

26.5. pasirašo Gerovės tarybos sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, Gerovės tarybos rengtų sprendimų projektus, perduodamus svarstyti kitoms valstybės ar Savivaldybės institucijoms;

26.6. atstovauja Gerovės tarybai sprendžiant klausimus su kitomis valstybės ir Savivaldybės institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis;

26.7. organizuoja Gerovės tarybos sprendimų įgyvendinimą.

27. Gerovės tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Gerovės tarybos narių.

28. Gerovės tarybos posėdžius techniškai aptarnauja ir posėdžius protokoluoja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, kuris nėra Gerovės tarybos narys.

29. Gerovės taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Gerovės tarybos pirmininko (jo nesant – pirmininko pavaduotojo) balsas.

30. Gerovės taryba sprendimai įforminami protokolais. Protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

31. Gerovės tarybos sprendimai yra viešai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje (išskyrus sprendimus, kuriuose pateikta informacija, susijusi su asmens duomenimis).

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Gerovės tarybos posėdžių protokolai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

_________________