Pasvalio rajono savivaldybės taryba
Sprendimas
Dėl priėmimo į pasvalio rajono savivaldybės mokyklas tvarkos aprašo patvirtinimo
2015 m. gruodžio 22 d. Nr. T1-187
Pasvalys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 ir 8 punktais, 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 54 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės ugdymo, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais), Pasvalio rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiu galios Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T1-129 „Dėl priėmimo į Pasvalio rajono savivaldybės mokyklas tvarkos aprašo patvirtinimo“(su visais pakeitimais).
PATVIRTINTA
Pasvalio rajono savivaldybės tarybos
2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T1-187
PRIĖMIMO Į PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLAS
TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priėmimo į Pasvalio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mokyklas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmenų priėmimą ugdytis ir mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bei nustato bendruosius Savivaldybės mokyklų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių, klasių komplektavimo kriterijus.
2. Šiuo Aprašu vadovaujasi Savivaldybės mokyklos, vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Savivaldybės taryba.
3. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. mokykla – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis ugdymas;
3.2. klasė – pastovi mokinių grupė, kuri vienus mokslo metus drauge mokosi pagal to paties lygio pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą;
3.3. grupė – pastovi vaikų grupė, kurioje ugdoma pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą;
3.4. laisva vieta – mokymosi vieta, susidaranti komplektuojant grupes, klases nuo Mokinio krepšelio metodikoje nustatyto minimalaus iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyto maksimalaus mokinių skaičiaus grupėse, klasėse;
3.5. specialioji klasė – dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių klasė;
3.6. jungtinė klasė – klasė, sudaryta iš dviejų arba trijų klasių, kurioje mokomasi pagal skirtingo lygio programą;
3.10. ikimokyklinio ugdymo programa – programa, kurios tikslas – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Tėvų pageidavimu ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas.
3.11. priešmokyklinio ugdymo programa – vienerių metų ugdymo programa, kurios tikslas – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
3.12. pradinio ugdymo programa – ketverių metų ugdymo programa, vykdoma 1–4 klasėse, kurios tikslas – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą;
3.13. pagrindinio ugdymo programa – šešerių metų (5–10 klasės) ugdymo programa, kuri apima du pagrindinio ugdymo koncentrus – I dalies ketverių metų, vykdoma 5–8 klasėse, II dalies – dvejų metų, vykdoma 9–10 (1–2 gimnazijos) klasėse. Programos tikslas – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau;
3.14. vidurinio ugdymo programa – dvejų metų ugdymo programa, vykdoma 11–12 (3–4 gimnazijos) klasėse, vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu. Programos tikslas – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis;
4. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupės, klasės komplektuojamos pagal Savivaldybės tarybos nustatytą mokyklos aptarnavimo teritoriją.
5. Savivaldybės taryba kiekvienais kalendoriniais metais Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka nustato ir patikslina mokinių, klasių komplektų ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių Savivaldybės mokyklose.
6. Nustatant klasių komplektų skaičių:
6.1. jei prašymų mokytis bendrojo ugdymo mokykloje skaičius yra didesnis nei buvo nustatytas mokinių ir klasių skaičius, neperkeliant mokinių mokytis į antrą pamainą ir nepažeidžiant higienos normų, sudaromų klasių skaičius mokykloje didinamas, atitinkamai mažinant klasių skaičių kitose mokyklose;
7. Nustatant klasių komplektų ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių, atsižvelgiama į mokyklos pastatų ir patalpų atitiktį higienos normoms, gyvenančių mokyklos aptarnavimo teritorijoje ir pageidaujančių mokytis (ugdytis) vaikų skaičių.
8. Klasės komplektuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
8.1. Mokykloje klasės mokinių skaičiaus vidurkis pagal bendrojo ugdymo programas gali būti mažesnis už nustatytąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, jeigu Savivaldybės taryba mokyklai papildomai skiria tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką.
8.2. Esant mažesniam vaikų ar mokinių skaičiaus vidurkiui komplekte negu nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu – nekomplektuojamos atskiros klasės arba pertvarkoma mokyklos vidaus struktūra, arba mokykla reorganizuojama. Užtikrinamas mokinių perkėlimas į bazinę arba artimiausią mokyklą.
Esant laisvų vietų – mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu galima tęsti mokymąsi ir kitoje mokykloje, vykdančioje atitinkamą programą
II. PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ APTARNAVIMO TERITORIJOS
10. Nustatomos tokios Savivaldybės mokyklų aptarnavimo teritorijos, jas suskirstant į mikrorajonus:
| Eil. Nr. |
Mikrorajonas |
Ugdymo programos |
Mokyklos |
Priskirta teritorija |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 1. |
Daujėnų |
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo |
Daujėnų pagrindinė mokykla su Kriklinių pradinio ugdymo skyriumi |
Daujėnų seniūnijoje esantys kaimai Pumpėnų seniūnijos Kriklinių, Vilkiškių kaimai |
| 2. |
Krinčino– Pajiešmenių |
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo |
Krinčino Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla Pajiešmenių pagrindinė mokykla |
Krinčino seniūnijoje esantys kaimai, Saločių seniūnijos Raubonių, Poškonių kaimai |
| 3. |
Joniškėlio–Pušaloto |
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo |
Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija su Mikoliškio pradinio ugdymo, Pušaloto progimnazijos skyriais Narteikių mokykla-darželis „Linelis“ su Joniškėlio skyriumi Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ Mikoliškio skyrius |
Joniškėlio miestas, Pušaloto miestelis, Joniškėlio apylinkų ir Pušaloto seniūnijose esantys kaimai |
| 4. |
Pasvalio |
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo |
Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla su Ustukių pagrindinio ugdymo, Valakėlių Pasvalio Svalios pagrindinė mokykla su Tetirvinų pradinio ugdymo skyriumi Pasvalio lopšelis-darželis „Liepaitė“ Pasvalio lopšelis-darželis „Žilvitis“ Pasvalio lopšelis-darželis „Eglutė“ |
Pasvalio miestas Pasvalio apylinkų seniūnijoje esantys kaimai Vaškų seniūnijos Skrebotiškio, Telžių, Tetirvinų kaimai, Saločių seniūnijos Puodžių, Žilpamūšio kaimai |
| 5. |
Pumpėnų |
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, |
Pumpėnų gimnazija su Rinkūnų pradinio ugdymo, Kalno ikimokyklinio ugdymo skyriais |
Pumpėnų miestelis, Pumpėnų seniūnijoje esantys kaimai |
| 6. |
Vaškų |
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo |
Vaškų gimnazija su Grūžių pradinio ugdymo skyriumi |
Vaškų miestelis, Vaškų seniūnijoje esantys kaimai |
| 7. |
Saločių |
Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, ugdymo |
Saločių Antano Poškos pagrindinė mokykla su Namišių pradinio ugdymo skyriumi |
Saločių miestelis, Saločių ir Namišių seniūnijose esantys kaimai |
11. Mokyklų vadovams priimant mokinius į mokyklas, vadovautis mokykloms nustatytomis teritorijų ribomis. Šią nuostatą taikyti naujai atvykstantiems mokiniams.
12. Mokyklų vadovai:
12.1. užtikrina, kad visi mokiniai iki 16 m. amžiaus, gyvenantys mokyklai priskirtoje teritorijoje, lankytų mokymo įstaigą;
13. Teritorijų priskyrimo principas netaikomas priimant mokytis (ugdytis):
III. BENDRIEJI VAIKŲ PRIĖMIMO Į IKIMOKYKLINIO IR(AR) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ VYKDANČIAS MOKYKLAS KRITERIJAI
14. Vaikai į Savivaldybės mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, priimami tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, pateikus mokyklos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui prašymą, vaiko gimimo liudijimą ar asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jų kopijas, nustatytos formos vaiko sveikatos patikrinimo pažymą. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas.
15. Ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Metodines rekomendacijas dėl ikimokyklinio ugdymo lėšų skyrimo vienam vaikui principo taikymo ir į įstaigos bei Savivaldybės finansines galimybes. Skirstant vaikus į grupes, vaikai, kurių prašymai pagal eilę pateikti anksčiau, tačiau jų lankymo ugdymo įstaigos data vėlesnė, vieta grupėje nepaliekama.
16. Priimant į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupes laikomasi prioritetų nustatyto eiliškumo, po to – eilės pagal tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų registracijos datą.
17. Prioritetai teikiami (eilės tvarka):
17.1. vaikams, kuriems Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu skirtas privalomas ikimokyklinis ar priešmokyklinis ugdymas;
17.4. vaikams iš socialinės rizikos šeimų, rekomendavus Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui;
17.7. vaikams, kurių vienam iš tėvų (globėjų, rūpintojų) yra nustatytas sunkus arba vidutinis neįgalumo lygis arba ne didesnis kaip 25–40 procentų darbingumo lygis;
17.8. vaikams, kurių tėvai (vienas iš tėvų) yra moksleiviai arba studentai ir mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose;
IV. BENDRIEJI MOKINIŲ PRIĖMIMO Į MOKYKLAS, VYKDANČIAS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS KRITERIJAI
18. Asmenys į Savivaldybės mokyklas mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pritaikytas bendrojo ugdymo programas priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu. Prie prašymo dėl priėmimo pridedama vaiko gimimo liudijimo originalas ir jo kopija, nustatytos formos sveikatos patikrinimo pažyma, įgytą išsilavinimą ar mokymosi pasiekimus patvirtinantys dokumentai ir, jeigu reikalinga, – kiti dokumentai (Savivaldybės Švietimo pagalbos tarnybos pažyma, kitų specialistų pažymos ar rekomendacijos ir kt.).
19. Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, grįžę ar atvykę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nemokantys valstybinės kalbos, į bendrojo ugdymo mokyklas priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
20. Mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis pirmumo teise priimami ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupę toje mokykloje lankę vaikai; mokiniai, toje mokykloje baigę pradinio ugdymo programą ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir toje mokykloje mokytis pageidaujantys asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaikų pageidavimu į mokyklą gali būti priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje pagal prašymo padavimo datą. Jei neįmanoma patenkinti visų prašymų, – atsižvelgiant į turimus mokymosi pasiekimus. Į pirmąją klasę priimami atsižvelgiant į individualią vaikų brandą ir pasirengimą mokyklai, jei pradinis ugdymas jiems ketinamas teikti vieneriais metais anksčiau.
21. Savivaldybės mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą asmenys renkasi patys. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).
22. Tėvams (globėjams) ir vaikui pageidaujant mokytis kitoje, Savivaldybės tarybos nepriskirtoje aptarnavimo teritorijoje, mokykloje, vaikas priimamas tuo atveju, jei joje yra laisvų vietų.
23. Priimant į kitą mokyklą (esant laisvų vietų) pirmumo teisę (eilės tvarka) turi:
24. Per mokslo metus vaikai priimami į laisvas vietas esančiuose klasių komplektuose. Jei per mokslo metus į mokyklą atvyksta mokinys, gyvenantis jai priskirtoje teritorijoje, ir joje nėra laisvų vietų, jis priimamas į klasę ar grupę vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 25.7 punktu arba siunčiamas į artimiausią tą pačią programą vykdančią bendrojo ugdymo mokyklą.
25. Į Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos Suaugusiųjų mokymo skyrių priimami Savivaldybės teritorijoje gyvenantys 16–18 metų jaunuoliai, dėl socialinių ekonominių sąlygų negalintys toliau tęsti mokslo dieninėse bendrojo ugdymo mokyklose ir siekiantys įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Taip pat priimami 18 metų ir vyresnio amžiaus asmenys, pageidaujantys įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą arba pagilinti turimas žinias ar pagerinti mokymosi rezultatus.
V. BENDRIEJI ASMENŲ, DĖL ĮGIMTŲ AR ĮGYTŲ SUTRIKIMŲ TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PRIĖMIMO Į MOKYKLAS KRITERIJAI
26. Asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių priimami į arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančias mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo programas ir jas pritaikančias šiems mokiniams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, nurodytais kriterijais. Prie prašymo dėl priėmimo pridedama vaiko gimimo liudijimo originalas ir jo kopija, nustatytos formos sveikatos patikrinimo pažyma, Švietimo pagalbos tarnybos pažyma dėl nustatytų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus – kitų specialistų išvados, pažymos ar rekomendacijos.
Savivaldybės administracija kartu su Švietimo pagalbos tarnyba ir mokyklos vadovu, tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąraše nenumatytais atvejais priima sprendimą dėl asmens, kuriam dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymo specialiojoje mokykloje ar specialiojo ugdymo klasėje.
27. Asmenys, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami:
27.2. į Pasvalio specialiąją mokyklą – Savivaldybės ir kitų savivaldybių teritorijose gyvenantys vaikai.
VI. PRIĖMIMAS MOKYTIS Į PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO GRUPES IR PIRMĄSIAS KLASES
28. Mokytis į priešmokyklinio ugdymo grupes mokyklose priimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, vienam iš tėvų (globėjų, rūpintojų) pateikus prašymą, vaiko gimimo liudijimo originalą ir jo kopiją bei nustatytos formos vaiko sveikatos patikrinimo pažymą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5 metai. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas.
29. Ugdytis pagal pradinio ugdymo programą į pirmąsias klases priimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, vienam iš tėvų (globėjų, rūpintojų) pateikus prašymą, vaiko gimimo liudijimo originalą ir kopiją, nustatytos formos vaiko sveikatos patikrinimo pažymą. Tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, pradinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vieneriais metais anksčiau.
30. Tėvai (globėjai, rūpintojai), norintys leisti į priešmokyklinio ugdymo grupę vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais dar nesueina 6 metai, arba į pradinio ugdymo pirmąją klasę leisti vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais dar nesueina 7 metai, Švietimo pagalbos tarnybos direktoriui teikia prašymą atlikti vaiko brandumo mokytis įvertinimą. Prie prašymo pridedama vaiko gimimo liudijimo kopija ir, jei yra, kitų specialistų pažymos.
31. Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimas atliekamas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Įvertinimą atlieka Švietimo pagalbos tarnybos psichologai, galintys dirbti su vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika.
31.1. Psichologui įvertinus Vaiko brandumą ir nustačius, kad vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais nesueina 6 metai, yra brandus mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, ar vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais nesueina 7 metai, yra brandus mokytis pagal pradinio ugdymo programą, sprendimus dėl tolesnio vaiko mokymosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas priima tėvai (globėjai, rūpintojai).
VII. PRIĖMIMO Į MOKYKLĄ ĮFORMINIMAS
33. Asmuo, pageidaujantis mokytis (ugdytis), mokyklos direktoriui pateikia prašymą ir kitus, šiame Apraše minimus dokumentus. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų), nuo 14 metų – gali ir pats vaikas, turintis vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) raštišką sutikimą. Prašymai registruojami teisės aktų tvarka nedelsiant.
34. Asmuo, pageidaujantis pradėti mokytis pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, iki birželio 15 d. prie prašymo (pateikto, kaip numatyta Aprašo 18 punkte) prideda įgyto išsilavinimo pažymėjimą; pageidaujantys tęsti mokymąsi – mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
35. Prašymai ir kiti pateikiami dokumentai registruojami mokykloje gautų dokumentų registracijos žurnale. Vaiko gimimo liudijimo, Išsilavinimo pažymėjimo originalai, sutikrinus su jų kopijomis, grąžinami tėvams (globėjams, rūpintojams).
36. Asmuo priimamas mokytis (ugdytis) pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio I ar II dalies, vidurinio ugdymo programą Mokyklos direktoriaus įsakymu. Priėmimas įforminamas mokymo sutartimi. Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią. Mokymo sutartyje aptariami mokyklos ir asmens įsipareigojimai, atsakomybė už jų nevykdymą.
37. Abu sutarties egzempliorius pasirašo mokyklos direktorius ir prašymo pateikėjas. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, antras sutarties egzempliorius lieka mokykloje ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka.
39. Mokymo sutartis su kiekvienu naujai atvykusiu mokiniu bei tos mokyklos mokiniu, pradedančiu mokytis pagal aukštesniojo lygmens ugdymo programą, sudaroma jo mokymosi pagal tą ugdymo programą laikotarpiui. Sudarius mokymo sutartį, asmuo įregistruojamas mokinių registre teisės aktų nustatyta tvarka.
VIII. INFORMAVIMAS APIE GRUPIŲ, KLASIŲ KOMPLEKTAVIMĄ
41. Mokyklų vadovai inicijuoja mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) supažindinimą su šiuo Aprašu. Informacija apie vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, grupių, klasių komplektavimą ir t. t. skelbiama viešai teisės aktų nustatyta tvarka.
42. Prašymai kitiems mokslo metams priimami mokyklose einamųjų metų sausio 1 d. – kovo 1d. Per mokslo metus atvykę vaikai priimami bendra tvarka. Mokyklos direktorius Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui pateikia informaciją apie planuojamą grupių, klasių bei vaikų ir mokinių skaičių kitiems mokslo metams – iki kovo 1 d. Šiuos skaičius patikslina iki rugsėjo 1 d.
43. Informacija apie pateiktus prašymus ugdytis ar mokytis mokyklos tarpusavyje keičiasi pagal poreikį.
44. Mokyklos direktorius informuoja mokinius ir tėvus (globėjus, rūpintojus) apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupės ar bendrojo ugdymo mokyklos klasės (ne)formavimą, galimus vaikų, 1–12 klasių mokinių perskirstymus, susijusius su mokinių (vaikų) skaičiaus sumažėjimu (padidėjimu) mokykloje naujaisiais mokslo metais. Mokytojai apie darbo santykių ir (ar) apmokėjimo pasikeitimus, atsiradusius dėl grupių ir klasių komplektų skaičiaus pokyčių, įspėjami teisės aktų nustatyta tvarka.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS