Zarasų rajono savivaldybėS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL zarasų rajono savivaldybės 2015-2021 metų strateginio plėtros plano tvirtinimo
2015 m. kovo 17 d. Nr. T-17
Zarasai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 103 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1435 „Dėl strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijų patvirtinimo“ 5.1 punktu ir Zarasų rajono savivaldybės strateginio planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-258 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės strateginio planavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 13.1 ir 13.8 punktais, Zarasų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės įstaigas, įmones ir organizacijas, kurių veikla finansuojama Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, vadovautis Zarasų rajono savivaldybės 2015-2021 metų strateginiu plėtros planu rengiant strateginio planavimo dokumentus ir vykdant veiklą.
ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS 2015-2021 M. STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS
ĮVADAS........................................................................................................................................... 1
1. GEOGRAFINĖ PADĖTIS.................................................................................................... 2
3. DEMOGRAFINĖ SITUACIJA............................................................................................ 3
4. DARBO RINKA....................................................................................................................... 7
6. VERSLAS................................................................................................................................. 10
7. TURIZMAS.............................................................................................................................. 13
8. ŽEMĖS ŪKIS.......................................................................................................................... 17
9. JAUNIMO POLITIKA.......................................................................................................... 21
10 .ŠVIETIMAS.......................................................................................................................... 23
10.1. Ikimokyklinis ir bendrasis ugdymas.......................................................................... 23
10.2. Profesinis ugdymas: Zarasų žemės ūkio mokykla................................................ 28
11. SPORTAS............................................................................................................................... 30
12. KULTŪRA............................................................................................................................. 34
12.1. Zarasų rajono kultūros įstaigos................................................................................... 34
12.2. Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras......................................................... 35
12.3. Kultūros centras Dusetų dailės galerija.................................................................... 36
12.4. Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka....................................................... 37
14. VIEŠASIS SAUGUMAS.................................................................................................. 46
STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ĮGYVENDINIMO IR PRIEŽIŪROS SISTEMA 54
STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ....................... 58
4
ĮVADAS
Zarasų rajono savivaldybės 2015-2021 m. strateginio plėtros plano paskirtis – išanalizuoti esamą Zarasų rajono situaciją, įvardyti pagrindines rajono problemas, suplanuoti atskirų sričių vystymo kryptis 2015-2021 m. laikotarpiu bei numatyti būtinus pokyčius siekiant investicijų koncentravimo į didžiausią plėtros potencialą turinčias sritis, kuriančias pridėtinę vertę Zarasų rajono gyventojams.
Zarasų miesto gyventojai ir svečiai džiaugiasi sutvarkyta viešąja infrastruktūra – Zaraso ežero pakrante, apžvalgos ratu, rekonstruotomis gatvėmis, viešosiomis erdvėmis, tačiau tikrasis šių investicijų tikslas – vietos verslo skatinimas. Vietos verslininkai pamažu pradeda suprasti, kad gali gauti naudos iš tolygiai augančių turistų srautų vasarą – džiugina mieste naujai atsidariusios maitinimo įstaigos, kleganti Zaraso ežero pakrantė, prekyba prie apžvalgos rato, 3 veikiantys laisvalaikio inventoriaus (valčių, baidarių, vandens dviračių, dviračių) nuomos punktai, tačiau vis dar yra daug neišnaudotų galimybių.
Įvertinus 2007-2013 m. struktūrinės paramos investicijų srautus, nesunku pastebėti, kad dauguma investicijų buvo skirta infrastruktūrai plėtoti – gatvių, viešųjų erdvių bei pastatų rekonstrukcijai ir modernizavimui, nepakankamai dėmesio skirta darbo vietų kūrimui ir socialinės atskirties mažinimui. Zarasų rajonas yra santykinai neverslus – čia veikia mažai įmonių, kurios įdarbina ribotą skaičių darbuotojų, gyventojai nėra skatinami užsiimti papildoma veikla – teikti paslaugas įsigijus verslo liudijimą, vykdyti individualią veiklą vystant vietos produktus.
Neišnaudojami pagrindiniai Zarasų rajono ištekliai – natūralus gamtos grožis ir stiprios kultūros tradicijos. Istoriškai Zarasai garsėjo sporto stovyklomis, kas skatino bendruomenę užsiimti sporto veikla, motyvavo siekti gerų rezultatų, didino užimtumą. Deja, šiandien tam nėra net minimalios infrastruktūros.
Trūksta bendradarbiavimo tarp viešojo ir privataus sektoriaus subjektų, mokymo įstaigų vystant turistams ir gyventojams patrauklias paslaugas, neišnaudotas kultūros produktų potencialas organizuojant kūrybines veiklas – amatų mokymo, liaudies šokių ir kitas interaktyvias veiklas.
Aktuali mokinių ir jaunimo užimtumo ir motyvacijos problema – dėl nuolatinio lėšų trūkumo sunykęs neformalus ugdymas neskatina vaikų nuo mažens imtis veiklos, išmėginti save skirtingose srityse, nėra specialių gabių vaikų ugdymo programų, tinkamų sąlygų darbui su socialinės rizikos šeimų vaikais, nėra skatinama pedagogų motyvacija.
Visos išvardytos priežastys lemia, kad šiandien Zarasų rajonas nėra patraukli nuolatinė gyvenimo ir darbo vieta darbingo amžiaus gyventojams, jaunoms šeimoms.
Planuojant Zarasų rajono plėtrą 2015-2021 m. buvo derinamos infrastruktūrinės ir „minkštosios“ priemonės, sprendžiančios pagrindines problemas – gyventojų verslumo skatinimą ir darbo vietų kūrimą, bendradarbiavimo tarp viešojo ir privataus sektorių bei mieste veikiančių švietimo ir kultūros įstaigų didinimą.
Rengiant Zarasų rajono plėtros 2015-2021 m. planą buvo organizuota 17 susitikimų su atskirų sričių specialistais, įstaigų vadovais, planuojant strategijos įgyvendinimo priemones įvertintos realios Europos Sąjungos paramos lėšų pritraukimo 2014-2020 m. laikotarpiu galimybės.
1. GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Zarasų rajonas yra Lietuvos šiaurės rytų pakraštyje 3 km nuo valstybinės sienos su Latvijos Respublika ir 23 km nuo antro pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio, turinčio apie 100 000 gyventojų. Nuo svarbiausių Lietuvos miestų Zarasų rajonas nutolęs daugiau nei 100 km – 143 km iki Vilniaus, 180 km iki Kauno.
Zarasų miestą kerta vienas magistralinis (A6), du krašto (117, 102) ir trys rajoniniai keliai, kuriais nesunkiai galima pasiekti miestą. Magistralinis kelias A6 Kaunas – Zarasai – Daugpilis yra transeuropinio tinklo TEN – T kelias E262 Sankt-Peterburgas – Varšuva.
Šiuo metu administracinės Zarasų miesto ribos (įskaitant orientacinį vandenų plotą – 440 ha) užima 1279,7 ha plotą. Vidutinis gyventojų tankumas skaičiuojant visą teritoriją – 9 žm./ha. Tai yra dvigubai mažiau, nei panašių miestų vidurkis Lietuvoje. Užstatytos teritorijos plotas – 330 ha. Šiuo atveju, gyventojų tankumas (22 žm./ha) jau parodo mažam miestui būdingus užstatymo tankumo požymius.
Zarasų kraštovaizdis yra išskirtinis: miestą iš visų pusių supa ežerai. Didžiausias iš jų - 333 ha ploto Zaraso ežeras, kuriame yra ir 44 ha dydžio Didžioji sala. Miesto vietovė kalvota, ežerai susisiekiantys, dėl to yra galimybė jais keliauti, taip pat apžvelgti miestą nuo vandens.
Zarasus kerta ne vienas turizmo maršrutas: vandens, dviračių, autoturizmo (1 pav.), tai suteikia prielaidas plėtoti miestą kaip turizmo paslaugų centrą.
Regioninė trasa „Aukštaitijos parkų žiedas“
Nacionalinė trasa „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“
Autoturizmo trasa
Bendrasis turistų tranzitinis judėjimo kelias
Nacionalinė dviračių turizmo trasa „Aukštaitijos dviračių žiedas“
1 pav. Turizmo maršrutai
Nacionalinio ir regioninio lygmens strateginio ir teritorijų planavimo dokumentai (Nacionalinė turizmo programa, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, Utenos apskrities teritorijos bendrasis planas) Zarasus įvardija kaip plėtotiną turizmo paslaugų centrą, o šalies bendrasis planas – kaip perspektyvią kurortinę teritoriją.
Saugomų teritorijų miesto administracinėse ribose nėra. Tačiau tai nereiškia, kad mieste yra mažiau apribojimų plėtoti rekreacinės paskirties statybas ir infrastruktūrą. Miesto teritorijoje galioja veiklos apribojimai vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose, valstybinės reikšmės miško žemėje, vandenviečių apsaugos juostose, kultūros paveldo vertybių teritorijose ar jų apsaugos zonose ir kt.
Kaimyniniuose Utenos apskrities rajonuose – Ignalinos, Anykščių, Molėtų, Utenos) aktyviai vystomas turizmas, ypač poilsis gamtoje. Artimiausio Latvijos miesto – Daugpilio apylinkėse taip pat plėtojamos turizmo ir laisvalaikio paslaugos: kalnų slidinėjimo, poilsio gamtoje ir kt. Visa tai skatina turistų srautų judėjimą Lietuvos šiaurės rytų regione.
2. PAGRINDINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ NUOSTATOS
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano kontekste Zarasų miestas traktuojamas kaip pagrindinis palaikomas savivaldybės centras. Kaip jau minėta, susisiekimo sistemos struktūroje Zarasų miestas yra puikioje strateginėje padėtyje. Labai patogi geografinė miesto padėtis – puiki perspektyva stiprinti jo tranzitinį potencialą, numatant visavertį socialinės, inžinerinės infrastruktūros vystymą, steigti naujas darbo vietas šio potencialo visapusiško aptarnavimo kontekste ir, tuo pačiu, plėsti gyvenamąją statybą.
Zarasų miesto urbanistinė sandara pasižymi pakankamai sudėtinga plano struktūra, kurią sąlygoja ežerai, dalijantys miestą į dvi nelygiavertes dalis. Svarbiausia miesto dalis yra senasis Sankt Peterburgo traktas – dabartinės Vytauto, D.Bukonto ir Kauno gatvės. Šioje miesto dalyje ir yra išsidėstę pagrindiniai visuomeniniai, administraciniai ir komerciniai objektai. Kita vertus, dideli tranzitiniai srautai yra didelė problema šioje miesto vietoje, tad ateityje numatoma tiesti pietinį aplinkkelį.
Viešųjų erdvių struktūra – miesto urbanistinės struktūros dalis – nusako miesto reitingą, vertinant jį pagal patogumą gyventi, naudotis artima gamtine aplinka ir galimybėmis turėti visavertį aptarnavimą pačioje gyvenamojoje aplinkoje arba arti jos, pėsčiojo pasiekiamumo parametruose. Zarasų miesto viešųjų erdvių potencialas yra: Didžioji sala ir Zaraso ežero pusiasalis; Zaraso ežero vakarinis krantas; žaliosios erdvės Zarasaičio-Balto ežerų vakariniuose krantuose ir Laukesos upelio pakrantės; neužstatytos teritorijos pietrytinėje miesto dalyje šalia Griežto ežero.
2014 m. patvirtintas Zarasų miesto bendrasis planas yra miesto teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, juo remiantis rengiami specialieji ir detalieji planai. Zarasų miesto bendrajame plane yra suformuota Zarasų miesto kaip kurortinės teritorijos vystymo erdvinė koncepcija, nustatyti teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetai.
3. DEMOGRAFINĖ SITUACIJA
Demografinė Zarasų rajono savivaldybės situacija per pastaruosius penkerius metus prastėjo: per šį laikotarpį rajone gyventojų sumažėjo 8,9 proc., t.y. kasmet mažėjo 1,8–2,9 proc. 2010 m. pradžioje Zarasų rajone buvo 19013 gyventojų, tuo tarpu 2014 m. pradžioje – 17318 gyventojų. Lietuvoje lyginant 2013 m. ir 2014 m. pradžią gyventojų sumažėjo 0,96 proc., Utenos apskrityje tuo pačiu laikotarpiu – 2,19 proc.
Gyventojų skaičius metų pradžioje Zarasų rajono savivaldybėje
1 grafikas.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis yra natūrali gyventojų kaita – ženkliai daugiau mirštančiųjų nei gimstančiųjų.
2 grafikas
Natūrali gyventojų kaita Zarasų rajono savivaldybėje 2009-2013 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Žemiau pateiktame 3 grafike matyti rajono gyventojų sudėtis ir skaičiaus kitimas pagal amžiaus grupes. Jauniausios gyventojų amžiaus grupės atstovų Zarasų rajono savivaldybėje yra mažiausiai: 2014 m. pradžioje jie sudarė 13,7 proc. visų rajono gyventojų (2361 asm.). Visų amžiaus grupių gyventojų skaičius kasmet kinta į mažėjančią pusę. 2014 m. pradžioje Zarasų rajone daugiau kaip pusė gyventojų buvo darbingo amžiaus, gana didelę dalį – daugiau kaip ketvirtadalį - sudarė pensinio amžiaus gyventojai, šalyje tuo pačiu metu 0-15 amžiaus gyventojai sudarė 15,7 proc. (Utenos apskrityje – 13,1 proc.), darbingo amžiaus – 61,9 proc. (Utenos apskrityje – 60,5 proc.), o pensinio amžiaus gyventojai – 22,4 proc. (Utenos apskrityje – 26,4 proc.).
3 grafikas
Gyventojų sudėtis pagal amžiaus grupes 2010 m. ir 2014 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras medianinis gyventojų amžius Zarasų rajone ir Utenos apskrityje yra panašus, 2014 m. pradžioje siekė 47 metus, tuo tarpu šalyje šis rodiklis buvo 42 metai. Per penkerius metus Zarasų rajono gyventojų medianinis amžius padidėjo 3 metais, o šalies – 2 metais. Zarasų rajone visuomenės senėjimas vyksta spartesniais tempais nei šalyje, nors bendros tendencijos yra panašios.
Atsižvelgiant į šią statistiką, vienas iš rajono siekių – pritraukti jaunas šeimas su vaikais atvykti į Zarasų rajoną gyventi ir dirbti. Tam svarbu sukurti patrauklią aplinką – gerinti miesto infrastruktūrą, didinti užimtumo galimybes.
Nors gyventojų mažėjimo ir senėjimo statistika nėra džiuginanti, visgi teigiamai nuteikia gyventojų migracija: nuo 2009 m. atvykstančiųjų į rajoną skaičius nuolat didėja (2013 m. atvyko šiek tiek mažiau asmenų nei 2012 m., tačiau daugiau nei 2009-2011 m.), o išvykstančiųjų iš Zarasų rajono skaičius nors ir nežymiai, bet nuo 2010 m. nuolat mažėja (4 grafikas). Šiuos gyventojų migracijos pokyčius galima susieti su Zarasų rajono savivaldybės įgyvendintais investiciniais projektais (daug miestui svarbių viešosios srities projektų buvo įgyvendinti 2010-2012 m.), kurie prisidėjo prie Zarasų miesto ir rajono įvaizdžio gerinimo. Šalyje lyginant 2012 m. ir 2013 m. neto migracija pakito į gerąją pusę: išaugo 20,9 proc., o Utenos apskrityje 7,8 proc., nors išvykstančiųjų vis dar yra daugiau nei atvykstančiųjų.
4 grafikas
Gyventojų migracija Zarasų rajono savivaldybėje 2009-2013 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2014 m. pradžioje 67,1 proc. Lietuvos Respublikos gyventojų gyveno mieste (Utenos apskrityje šis rodiklis siekė 55,5 proc.), kaime – 32,9 proc. (Utenos apskrityje – 44,5 proc.). Tuo tarpu didžioji dalis Zarasų rajono gyventojų, kaip matyti 5 grafike, gyvena kaime (57,1 proc.), kuriame yra sukuriama ir pagaminama daug vietinės produkcijos, t.y. jautienos, kiaušinių, pieno gaminių ir kt. Vienas iš Zarasų rajono savivaldybės tikslų yra didinti gyventojų verslumą, sukuriant vietos produkcijos platinimo ir prekybos sistemą bei įrengiant turgavietės infrastruktūrą. Kaimiškose vietovėse sukurtais produktais galima būtų prekiauti Zarasų mieste įrengtoje turgavietėje, kurioje srautus užtikrintų ne tik miesto, bet ir viso rajono gyventojai, taip pat rajono lankytojai bei miesto svečiai.
5 grafikas
Kaimo ir miesto gyventojų dalis Zarasų rajono savivaldybėje 2014 m. sausio 1 d.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Didžiausia pagal gyventojų skaičių seniūnija Zarasų rajone (be Zarasų miesto) yra Dusetų, tačiau šioje seniūnijoje yra ir didžiausias gyventojų procentinis pokytis lyginant 2010 m. ir 2014 m. sausio 1 d. duomenis (6 grafikas). Dėl natūralios kaitos gyventojų skaičius mažėja visose Zarasų rajono seniūnijose. Lyginant 2010 ir 2014 metus didžiausias gyventojų skaičiaus sumažėjimas Dusetose (-11,1 proc.), Salake (-10,1 proc.), vienoje mažiausių pagal gyventojų skaičių seniūnijų – Suvieke (-9,9 proc.) ir Degučiuose (-8,9 proc.), mažiausias gyventojų skaičiaus pokytis stebimas Imbrade (-3,4 proc.) ir Antazavėje (-4,8 proc.).
6 grafikas
Gyventojų skaičius Zarasų rajono seniūnijose 2010 m. ir 2014 m.
Šaltinis: Zarasų rajono savivaldybės seniūnijų duomenys
Investicinių projektų įgyvendinimas kaimiškose vietovėse, užimtumo skatinimas ir galimybių didinimas didina šių vietovių patrauklumą, tad svarbu nustatyti kiekvienos seniūnijos plėtros kryptį, tikslus bei tikslingai susitelkus dirbti jų siekiant.
4. DARBO RINKA
2014 m. sausio mėn. šalies nedarbas siekė 11,5 proc. (sumažėjo 0,8 proc. lyginant su 2013 m. sausio mėn.), tuo tarpu Utenos teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruoti 13158 bedarbiai ir jie sudarė 14,9 proc. visų darbingų Utenos apskrities gyventojų. Didžiausias nedarbas Ignalinoje – 19,8 proc. ir Zarasuose – 18,1 proc., mažiausias – Utenoje – 12,8 proc.
7 grafikas
Bedarbių dalis Utenos regiono savivaldybėse (sausio 1 d.), proc.
Šaltinis: Lietuvos darbo birža prie SADM
Tarp registruotų bedarbių daugiau vyrų negu moterų, jie sudaro 54,2 proc. nuo visų bedarbių. 2014 m. mažėjo registruoto jaunimo iki 25 m. amžiaus dalis registruotų bedarbių tarpe ir sudarė 10,7 proc., kai 2013 m. sausio 1 d. jie sudarė 12,1 proc. Išaugo ilgalaikių bedarbių skaičius, kuris 2014 m. sausio 1 d. sudaro 40 proc. nuo bendro registruotų bedarbių skaičiaus, kai 2013 m. sausio 1 d. jie sudarė 24,4 proc.
8 grafikas
Įregistruota jaunimo (iki 25 m.) darbo jėgos pasiūla Utenos regiono savivaldybėse
(sausio 1 d.), sk.
Šaltinis: Lietuvos darbo birža prie SADM
9 grafikas
Įregistruotų ilgalaikių bedarbių dalis Utenos regiono savivaldybėse, proc.
Šaltinis: Lietuvos darbo birža prie SADM
Analizuojant Zarasų rajono savivaldybės darbo rinkos padėtį, pažymėtina, kad rajone yra aukštas nedarbo lygis. Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis 2013 m. Zarasų rajone buvo 10,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Šis skaičius atspindi potencialią darbo pasiūlą rajone, tačiau dalis gyventojų dėl įvairių priežasčių yra ekonomiškai neaktyvūs, t.y. nedirba ir neieško darbo. Svarbiausias uždavinys – didinti vietos gyventojų užimtumą įtraukiant į vietos produktų gaminimą, paslaugų teikimą.
5. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS, INVESTICIJOS, MOKESČIAI
Bendrasis vidaus produktas Lietuvoje matuojamas tik apskričių lygmeniu, tad ekonominę tam tikro Lietuvos rajono ar regiono aplinką padeda apibūdinti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) apimtys. Pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį, tenkantį vienam gyventojui, Zarasų rajono savivaldybė užima priešpaskutinę vietą tarp Utenos apskrities savivaldybių. TUI vienam Lietuvos gyventojui 2013 m. pabaigoje, palyginti su 2012 m. pabaiga, išaugo 6,1 proc. ir sudarė vidutiniškai 14,9 tūkst. litų. Daugiausiai TUI vidutiniškai vienam gyventojui teko Vilniaus apskrityje – 37,3 tūkst.litų (10,8 tūkst. eurų), mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Tauragės apskrityje – 551 litas (160 eurų) ir Utenos apskrityje – 1796 litai (520 eurų). Zarasų rajono savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos 2013 m. pabaigoje lyginant su 2012 m. sumažėjo net 46,5 proc. ir sudarė 188 litus (ankstesniais metais buvo padidėjusios 12,1 proc.).
Tiesioginės užsienio investicijos koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, o Zarasų rajono savivaldybę galima priskirti prie mažiausias TUI gaunančių savivaldybių. Zarasų rajono savivaldybėje vyrauja vidutinis ir smulkus verslas. Prielaidas užsienio ir vietinių investicijų pritraukimui galėtų sudaryti augantys turistų srautai, kuriuos padidintų Zarasų rajono savivaldybės planų įrengti modernią renginių infrastruktūrą įgyvendinimas, konkurencingų didelių renginių organizavimas, aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdų įvairovė.
10 grafikas
TUI, tenkančios vienam gyventojui, Utenos regiono savivaldybėse metų pabaigoje, Lt
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pagal materialines investicijas Utenos regione pirmauja Visagino ir Utenos rajono savivaldybės (lyginant su ankstesniais metais Visagine materialinės investicijos padidėjo daugiau kaip 4 kartus), likusiose apskrities savivaldybėse situacija yra gana panaši. Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Zarasų rajono savivaldybėje analizuojant 2009-2013 metų laikotarpį pasiskirsto 1625-3187 litų intervale. Lyginant šį rodiklį su kitomis Utenos regiono savivaldybėmis, matyti, kad situacija yra panaši, išskyrus Visagino savivaldybę, kurioje, kaip jau buvo minėta, 2013 m. buvo materialinių investicijų šuolis. Siekiant pritraukti daugiau privačių investicijų rajone svarbu gerinti verslo aplinką, Zarasų miesto plėtrai impulsą duotų šiuolaikinius standartus atitinkančio viešbučio atsiradimas.
11 grafikas
Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui,
Utenos regiono savivaldybėse, Lt
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
12 grafike pavaizduotas mokesčių surinkimas Zarasų rajone. Nuo surenkamo gyventojų pajamų mokesčių lygio priklauso Rajono savivaldybės biudžeto pajamos, kurias savivaldybės taryba gali perskirstyti rajono problemoms spręsti.
Per ekonominę krizę skaičiai sumažėjo, ir pastaraisiais metais išlieka panašūs. Remiantis VMI duomenimis, didžiausia gyventojų pajamų mokesčio dalis, gauta iš kitų savivaldybių, yra iš Utenos rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių. Toks gyventojų pajamų mokesčio pasiskirstymas nestebina, kadangi šie miestai yra pagrindiniai Zarasų rajono gyventojų darbdaviai. Jaunimas, baigęs mokyklą, dažniausiai renkasi studijas Vilniaus miesto aukštosiose mokyklose, po kurių ir lieka dirbti sostinėje. Utena, kaip artimiausias iš didesnių šalies miestų, taip pat traukia jaunimą tęsti mokslus ir vėliau įsikurti šiame mieste, nemaža dalis Zarasų rajono gyventojų dirba Utenoje, o gyvena Zarasų rajone. Ši tendencija Zarasų rajonui yra palanki, kadangi didėjančios Rajono biudžeto pajamos ateityje leis geriau pasirūpinti rajono gyventojais. Siekiant, kad Zarasų miestas ir rajonas būtų patrauklus gyventi, būtina investuoti į bendruomenei svarbią infrastruktūrą.
12 grafikas
Sumokėti ir į Zarasų rajono savivaldybės biudžetą įskaityti mokesčiai, tūkst. litų
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
6. VERSLAS
Zarasų rajono savivaldybėje, lyginant su kitomis Utenos regiono savivaldybėmis, darbo užmokestis yra mažiausias, o tai reiškia ir mažiausią vietos gyventojų perkamąją galią. Procentinis darbo užmokesčio didėjimas labai nesiskiria nuo kitų Utenos regiono savivaldybių ir 2009-2013 metų laikotarpiu siekė 3,26 proc. Lietuvoje vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2013 m. buvo 1730 Lt, tuo tarpu Zarasų rajono savivaldybėje siekė 1268 Lt.
13 grafikas
Vidutinis neto darbo užmokestis Utenos regiono savivaldybėse 2010-2013 m., Lt
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Visgi galima įžvelgti ir teigiamą šio rodiklio aspektą – rajone yra pigi darbo jėga, kuri leidžia sukurti santykinai nebrangų produktą (optimalus kokybės ir kainos santykis).
Zarasų rajone veiklą vykdo 322 ūkio subjektai, jų skaičius, palyginti su 2010 metais, padidėjo 8,05 proc. Daugiausiai ūkio subjektų Utenos regione koncentruojasi Utenos rajone, o Zarasų rajonas pagal ūkio subjektų skaičių lenkia tik Ignalinos rajoną, tačiau net 25,29 proc.
(14 grafikas).
Zarasų rajone vyrauja ekonomikos pagrindą sudarančios mažos ir vidutinės įmonės. 2014 m. pradžioje Zarasų rajone registruotos 167 mažos ir vidutinės įmonės. Pagal darbuotojų skaičių visoje šalyje vyrauja mažos įmonės, turinčios iki 5 darbuotojų. Zarasų rajone įmonės, turinčios iki 5 darbuotojų, sudaro 58,68 proc. nuo visų registruotų įmonių skaičiaus, taip pat daug įmonių (16,77 proc.) turi 5-9 darbuotojus. 2013 m. duomenimis pagal ekonominės veiklos rūšis, didžiausią Zarasų rajono verslo subjektų dalį sudarė paslaugų, gamybos ir mažmeninės prekybos įmonės, taip pat žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės. Pastarosios įmonės 2014 m. pradžioje sudarė 12,6 proc. visų rajone registruotų įmonių, lyginant su ankstesniais metais šioje srityje įmonių šiek tiek padaugėjo (1 lentelė).
14 grafikas
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
1 lentelė
Zarasų rajone veikiančių mažų ir vidutinių įmonių ekonominių veiklų pasiskirstymas
| Ekonominė veiklos rūšis |
2013 |
2014 |
Pokytis |
| Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė |
19 |
21 |
+2 |
| Apdirbamoji gamyba |
23 |
24 |
+1 |
| Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas |
2 |
2 |
0 |
| Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas |
3 |
5 |
+2 |
| Statyba |
11 |
10 |
-1 |
| Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas |
51 |
50 |
-1 |
| Transportas ir saugojimas |
8 |
9 |
+1 |
| Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla |
17 |
18 |
+1 |
| Informacija ir ryšiai |
3 |
3 |
0 |
| Nekilnojamojo turto operacijos |
5 |
9 |
+4 |
| Profesinė, mokslinė ir techninė veikla |
7 |
11 |
+4 |
| Administracinė ir aptarnavimo veikla |
5 |
4 |
-1 |
| Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas |
1 |
2 |
+1 |
| Kita aptarnavimo veikla |
1 |
.. |
.. |
Atsižvelgiant į didėjančius turistų srautus, Zarasų rajone svarbu stiprinti paslaugų sektorių – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, taip pat didinti turistinių pramogų pasiūlą. Pastarųjų metų tendencijos yra džiuginančios – daugėja smulkaus verslo subjektų, galinčių aptarnauti atvykstančiuosius į miestą ir rajoną ilsėtis. Tai liudija ir įsigytų verslo liudijimų Zarasų rajone analizė: 2009-2013 m. laikotarpiu stipriai išsiskiria paslaugų sfera. Užsiimti šia verslo sritimi išduodama daugiausiai verslo liudijimų Zarasų rajone, 73,21 proc. daugiau nei prekybos srityje ir 8 kartus daugiau nei gamybos srityje. Daugiausiai verslo liudijimų buvo išduota 2011 m. – net 436 vnt. 2013 m. šis skaičius sumažėjo iki 48 vnt. Siekiant tinkamai aptarnauti didėjančius lankytojų srautus, šiam sektoriui reikia skirti ypatingą dėmesį.
Įsigyti verslo liudijimai Zarasų rajone 2009-2013 m., vnt.
Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Sąlyginai mažas darbo užmokestis Zarasų rajono savivaldybėje – palanki aplinka pradedančiajam verslui, kadangi mažesniais kaštais galima pasiekti didesnio veiklos efektyvumo. Nors pastaraisiais metais Zarasų rajone pamažu kuriasi nauji verslo subjektai, šis procesas nėra spartus. Siekiant didesnio ekonominio aktyvumo, būtina gerinti verslo aplinką bei ugdyti vietinių gyventojų ir bendruomenių verslumą, taip pat stengtis pritraukti kitų rajonų gyventojus kurti verslą Zarasų rajone.
7. TURIZMAS
Turizmas – prioritetinė Zarasų rajono savivaldybės ekonomikos sritis - kasmet Zarasų rajone atsiranda vis daugiau turizmo paslaugų tiekėjų. Didėja ir paslaugų, susijusių su turizmu, pasiūla. 2013 m. turizmo paslaugų teikėjai rajone sudarė 15,5 proc., o paslaugų, susijusių su turizmu – 21,6 proc. nuo visų paslaugų teikėjų, dirbančių pagal verslo liudijimą.
16 grafikas
Duomenys apie individualią veiklą, įsigijus verslo liudijimus Zarasų
rajone 2013 m. paslaugų teikimo sferoje, proc.
Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija
Zarasų rajono savivaldybėje apgyvendinimo paslaugas 2013 m. teikė 12 įmonių. Nuo 2009 m. šis skaičius išaugo 33,3 proc. Savivaldybėje veikia kelių tipų apgyvendinimo įmonės – tai nakvynės namai, poilsio nameliai, kempingas.
2009 m. Zarasų rajono savivaldybėje apgyvendinimo įstaigos priėmė 6129 turistus. 2010 m., tikėtina dėl ekonomikos nuosmukio, šis skaičius ženkliai krito ir sudarė tik 3255. 2011 m. vėl stebimas augimas, tačiau 2012 m. šis rodiklis smukteli iki 2286 asmenų. 2013 metais apgyvendintų turistų skaičius vėl kyla, tačiau dar labai atsilieka nuo 2009 metų lygio. Kitos Utenos regiono savivaldybės, išskyrus Molėtų rajoną, taip pat 2013 m. apgyvendino mažiau turistų nei 2009 m. Iš visų Utenos regiono savivaldybių turistų skaičiumi apgyvendinimo įstaigose išsiskiria Molėtų rajono savivaldybė, čia skaičius ženkliai didesnis. Mažiausiai turistų apgyvendina Visagino miestas, toliau seka Zarasų rajono savivaldybė.
Svarbu paminėti, kad kiekvienais metais didėja užsienio turistų susidomėjimas Zarasų rajonu. Jeigu 2009 m. užsieniečiai sudarė 8 proc. visų apgyvendintų turistų, tai 2013 m. šis rodiklis padidėjo iki 35,3 proc. Įvertinant užsienio ir vietos turistų įpročius galima teigti, kad apgyvendinimo trukmė bei suma, išleista turizmo paslaugoms, taip pat didėja.
Viena didžiausių Zarasų miesto problemų, turistų srautų aptarnavimo srityje, yra ta, kad mieste nėra šiuolaikinius standartus atitinkančio viešbučio (bent 3 žvaigždučių). Vidutinio dydžio viešbučio atsiradimas pagerintų turistinių paslaugų kokybę, sudarytų prielaidas turistų srautų didėjimui, taip pat skatintų ekonominį vietos gyventojų aktyvumą teikiant papildomas su turizmu susijusias paslaugas.
17 grafikas
Apgyvendintų turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose Utenos regiono savivaldybėse (viešbučiai, poilsio nameliai, kempingai, nakvynės namai, privatus apgyvendinimo sektorius)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Labiausiai paplitusi ir išvystyta turizmo forma Zarasų rajone yra kaimo turizmas. Pagal kaimo turizmo sodybų skaičių Zarasų rajono savivaldybė pirmauja visoje šalyje. 2013 m. Zarasų rajone buvo įregistruotos net 42 kaimo turizmo sodybos, tai sudarė 22,8 proc. visų Utenos apskrities sodybų, o Utenos regione esančios sodybos sudarė 29,7 proc. visų Lietuvos sodybų.
18 grafikas
Kaimo turizmo sodybų ir apgyvendinimo įstaigų skaičius Zarasų rajone
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Zarasų rajono savivaldybė pagal poilsiautojų skaičių kaimo turizmo sodybose Utenos regione yra ketvirtoje vietoje po Molėtų, Utenos ir Ignalinos rajonų savivaldybių. 2013 m. Zarasų rajono kaimo sodybose poilsiavo 8,4 tūkst. asmenų. Anykščių rajone šis rodiklis mažesnis – 6,8 tūkst. poilsiautojų. Didėjantys poilsiautojų srautai, didina potencialių vietos produkcijos pirkėjų skaičių, tad Zarasų rajono uždavinys – sugebėti išlaikyti ir padidinti atvykstančiųjų pailsėti į miestą ir rajoną skaičių, bei pasiūlyti jiems įsigyti plataus asortimento kokybiškų vietos gaminių.
19 grafikas
Poilsiautojų skaičius kaimo turizmo sodybose, tūkst. gyv.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Jau keletą metų Zarasų mieste stebimas faktas, jog į miesto prekybos vietas apsipirkti atvažiuoja Latvijos gyventojai, kurių didžiąją dalį sudaro daugpiliečiai. Svečiai iš Daugpilio Zarasuose ne tik apsiperka, bet ir apžiūri turistines miesto bei rajono vietas, apsilanko vietos maitinimo įstaigose. Atlikus maisto prekybos vietų ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių apklausą (2014 m. rugsėjo mėn.), matyti, kad svečiai iš Latvijos sudaro ženklią pirkėjų dalį, tad ateinančiais metais svarbu išlaikyti ir dar labiau padidinti lankytojų iš Latvijos skaičių.
20 grafikas
Daugpilio gyventojų dalis Zarasų rajono maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse
ir maisto prekybos vietose, proc.
Šaltinis: Zarasų rajono maitinimo paslaugas teikiančių įmonių ir maisto prekybos vietų apklausa
Turizmo sektorius Zarasų rajone kasmet tolygiai plečiasi. Nors lyginant su kitomis Utenos regiono savivaldybėmis Zarasų rajonas atsilieka pagal turistų skaičių, tačiau kasmet poilsiautojų srautai vis didėja. Zarasų miesto problema ta, kad trūksta infrastruktūros ir turizmo paslaugų įvairovės tam, kad atvykusį turistą galima būtų išlaikyti ilgesnį laiką – suteikti ne tik nakvynę, bet ir maitinimo, užimtumo, aktyvaus poilsio ir kt. paslaugas, užtikrinti kokybiškos, aiškios, inovatyvios informacijos suteikimą atvykusiems rajono svečiams.
8. ŽEMĖS ŪKIS
Zarasų rajono savivaldybė yra viena mažiausių pagal užimamą plotą Utenos regiono rajoninių savivaldybių. Savivaldybės žemės fondas yra 133,4 tūkst. ha. Lyginant su kitomis Utenos regiono rajoninėmis savivaldybėmis, Zarasų rajono savivaldybė pasižymi santykinai mažesne žemės ūkio naudmenų dalimi, tačiau ženkliai didesnę teritorijos dalį užima vandenys ir miškai. Tokia išskirtinė rajono žemės fondo struktūra parodo, kad ši teritorija pasižymi ne tik vaizdingu kraštovaizdžiu, bet ir neužterštomis žemės ūkio naudmenomis, kas leidžia užauginti natūralius ir ekologiškus žemės ūkio produktus, vis labiau vertinamus Lietuvoje ir užsienio šalyse.
21 grafikas
Zarasų rajono žemės fondo struktūra, proc.
Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
Pagal naudojimo paskirtį žemės ūkio naudmenos skirstomis į ariamą žemę, kultūrines ir natūralias ganyklas, pievas bei sodus ir uogynus. Didžiąją dalį žemės ūkio naudmenų Zarasų rajone sudaro kultūrinės ir natūralios ganyklos, pievos.
Lyginant su kitomis Utenos regiono savivaldybėmis, Zarasų rajono savivaldybėje yra mažiausias žemės ūkio naudmenų plotas. Čia dominuojantys ūkiai yra nedideli ir juose užauginama produkcija yra labiausiai patraukli individualiam vartotojui, o ne dideliems prekybos centrams.
22 grafikas
Žemės ūkio naudmenos Utenos regiono savivaldybėse 2013 m., tūkst. ha
Šaltinis: Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
2013 m. Zarasų rajone įregistruoti 99 ūkiai, 11 išsiregistravo. Iš viso rajone 2013 m. buvo 1907 ūkiai, iš jų 27 – ekologiniai. Vidutinis rajono ūkio dydis 14,27 ha. Daugiausia dirbama
3-10 ha žemės plote. Tokių ūkių rajone yra 804. Didesniame nei 10 ha žemės plote – 597 ūkiai. Rajono ūkininkų ūkiai pasižymi mišria žemės ūkio gamyba. Nuo 2010 m. ūkininkų skaičius kasmet po truputį auga, per minėtus trejus metus šis skaičius išaugo 4,3 proc., o 2014 m. gruodžio 1 d. jų buvo 2144.
23 grafikas
Šaltinis: Zarasų rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyrius
2012 m. Zarasų rajono savivaldybėje buvo sukurta bendrosios žemės ūkio produkcijos už 43,7 mln. Lt. Šis rodiklis yra mažiausias tarp Utenos regiono rajoninių savivaldybių. Didžiausia bendrosios žemės produkcijos vertė yra Anykščių rajono savivaldybėje – 162,9 mln. Lt ir t.y. 3,7 karto daugiau nei Zarasų rajone.
24 grafikas
Bendroji žemės produkcija, tūkst. Lt
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Remiantis statistiniais duomenimis, žemės ūkio produkcija nuo 2008 m. iki 2012 m. padidėjo 17,2 proc. Didėjantys žemės produktų kiekiai skatina galvoti, kur ir kaip šiuos produktus realizuoti. Atsiveria galimybė rajono ūkininkams mokytis verslumo- ne tik užauginti ar pagaminti, bet ir parduoti produktą galutiniam vartotojui. Juk Zarasų rajone turistinio sezono metu realizuoti žemės ūkio produkciją yra galimybių. Tačiau tam trūksta šiuolaikiškai įrengtų prekybos vietų, kuriose galėtų telktis ūkininkai, amatininkai, kultūros atstovai, puoselėjantys ekologiją, tradicinius amatus, kulinarinį paveldą, ir galintys pritraukti miesto gyventojus, turistus bei taip padidinti iš savo veiklos gaunamas pajamas.
25 grafikas
Gyvulininkystės produkcija, tūkst. Lt
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie VRM
Tradiciškai Zarasų rajono savivaldybėje didesnę produkcijos dalį sudarė gyvulininkystė (galvijai, avys). 2012 m. savivaldybėje pagamintos gyvulininkystės produkcijos vertė siekė 25,9 mln. Lt. Nors tai ir mažiausias rodiklis lyginant su kitomis Utenos regiono rajoninėmis savivaldybėmis, tačiau šis rodiklis nuo 2010 m. kasmet po truputį auga. Kitose savivaldybėse tokios aiškios tendencijos nėra – vienais metais šis rodiklis sumažėja, kitais padidėja. Ši tendencija džiugina, nes 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos periode, Žemės ūkio ministerijos prioritetas bus teikiamas būtent gyvulininkystės plėtrai, kuri sukuria daugiau darbo vietų ir didesnę pridėtinę vertę vietos gyventojams. Nauda bus tuo didesnė, kuo daugiau produkcijos pavyks parduoti vietoje galutiniam vartotojui, išvengiant tarpininkų ir didelių transportavimo kaštų.
Nors Zarasų rajonas lyginant su kitomis Utenos apskrities savivaldybėmis nepasižymi ypatingai gerais rodikliais žemės ūkio srityje, visgi ši sritis kiekvienais metais, nors ir po truputį, aktyvėja.
Šiandien stebima vis didesnė paklausa natūraliems, ūkiuose užaugintiems produktams, Zarasų rajone nėra vietinės produkcijos platinimo sistemos. Tokios prekybos sistemos privalumus įvertintų tiek patys ūkininkai, tiek vietos gyventojai bei rajono svečiai.
9. JAUNIMO POLITIKA
Jaunimo politika Lietuvoje yra taikoma 14-29 metų asmenims, kurių šiuo metu valstybėje yra daugiau nei 630 tūkstančių, t.y. 21 proc. visų šalies gyventojų. Zarasų rajono savivaldybėje jauni asmenys sudaro 19,2 proc. Jaunimo skaičius, kaip ir visų kitų amžiaus grupių, kasmet mažėja, džiugina bent tai, kad ne visi mokyklą baigę jaunuoliai išvažiuodami mokytis kategoriškai atmeta galimybę grįžti į gimtąjį miestą gyventi ir dirbti. Vis daugiau jaunimo užsimena norintys išsimokslinę ir įgiję gyvenimo patirties grįžti į Zarasus ir čia įsikurti. Tam, kad jaunimas norėtų gyventi ir dirbti Zarasuose, svarbu kurti jiems patrauklią aplinką, kalbant tiek apie viešąją infrastruktūrą, užsiėmimų įvairovę, tiek apie patrauklią būsto ir darbinę aplinką.
26 grafikas
Jaunų Zarasų rajono gyventojų (14-29 m.) skaičius metų pradžioje
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Rengiant Jaunimo problemų sprendimo Zarasų rajono savivaldybėje 2013-2018 m. planą buvo vykdyta jaunimo apklausa, kurioje dalyvavo 403 respondentai. Apklausti jaunuoliai išskyrė šias svarbiausias Zarasų rajono jaunimo problemas: nedarbą, emigraciją ir alkoholio vartojimą. Nedarbas ir alkoholio vartojimas aktualios visoms amžiaus grupėms, o emigraciją dažniausiai renkasi jauni žmonės.
Pagrindinės institucijos Zarasų rajono savivaldybėje formuojančios ir įgyvendinančios jaunimo politiką yra: 1) Zarasų rajono savivaldybės taryba – formuoja jaunimo politiką; 2) Zarasų rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba bei Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas, atsakingas už jaunimo reikalus – padeda Zarasų rajono savivaldybės tarybai atlikti šią funkciją; 3) nuolatinė (tarybos kadencijos laikotarpiui) Savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kurią sudaro ir jos nuostatus tvirtina rajono Savivaldybės taryba.
Zarasų rajone yra atviras daugiafunkcinis užimtumo centras jaunimui – Zarasų jaunimo centras. Tai neformalaus ugdymo(si) įstaiga, atitinkanti jaunimo poreikius, padedanti stiprinti jaunimo motyvaciją, telkianti jaunimą dalyvaujant ir sprendžiant jaunimo saviraiškos ir laisvalaikio užimtumo problemas.
Teigiamai galima vertinti tai, kad Zarasų rajone yra patvirtinta jaunimo politikos įgyvendinimo koncepcija, visgi sudėtinga apibrėžti koncepcijos principų veiksmingumą. Buvo atliktas Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimas, kuriame pažymima, kad Zarasų rajone tobulintinos yra dalyvavimo ir informavimo sritys. Pvz., ne visos jaunimo organizacijos yra atstovaujamos Jaunimo reikalų taryboje, ne visos pilnai išnaudoja dalyvavimo ir bendradarbiavimo galimybes, ne visas organizacijas Jaunimo reikalų koordinatorius informuoja apie aktualius jaunimo reikalus.
Zarasų rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“ (toliau –ZR JVOS) yra viena didžiausių jaunimo organizacijų sąjungų Lietuvoje – 2012 m. kovo mėnesį asociacija vienijo 27 jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas Zarasų rajone. Vertinant rajono savivaldybėje esančių jaunimo organizacijų skaičių ir veiklos pobūdžio įvairovę, akivaizdu, kad organizacijų nedideliam rajone yra daug. Daugumos apklausoje dalyvavusių jaunimo atstovų teigimu, veiklos jaunimui pakanka, tačiau joje dalyvauja tik dalis rajone gyvenančių jaunuolių.
27 grafike pavaizduotas jaunimo (iki 25 m.) nedarbas Utenos apskrities savivaldybėse: situacija visose savivaldybėse yra gana panaši. Prasčiausiai tiek jaunimo, tiek apskritai nedarbo prasme atrodo Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybės. Ateinančiu finansavimo periodu svarbu kurti palankią aplinką užsiimti verslu, skatinti jaunimą imtis veiklos naudojant motyvacines priemones, pvz., taikyti mokesčių lengvatas.
27 grafikas
Bendras ir jaunimo (iki 25 m.) nedarbo lygis (2014 m. sausio 1 d.), proc.
Šaltinis: Lietuvos darbo birža prie SADM
Siekiant didinti jaunimo užimtumą ir spręsti nedarbo problemą Lietuvoje buvo įkurti Jaunimo darbo centrai, kurių šiuo metu yra 23. Utenos apskrityje tokie centrai yra 3 savivaldybėse: Visagine, Zarasuose ir Utenoje. Šia iniciatyva siekiama mažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, padėtį, padedant susirasti darbą baigus mokslus. Iniciatyva taikoma nuo 2014 m. Pažymėtina, jog svarbiausios priežastys, trukdančios jauniems bedarbiams sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje yra profesinės kvalifikacijos ir darbo patirties neturėjimas. Šiuose centruose aptarnaujami darbo ieškantys ir profesinę karjerą planuojantys jauni asmenys iki 29 metų amžiaus bei darbdaviai, siekiantys įdarbinti jaunus asmenis.
10 .ŠVIETIMAS
10.1. Ikimokyklinis ir bendrasis ugdymas
Didžioji dalis Zarasų rajono savivaldybės biudžeto skiriama švietimui. 28 grafike pavaizduotas švietimo biudžeto kitimas per pastaruosius 5 metus: 2013 m. švietimui buvo skirta 37,3 proc., prieš ekonominį nuosmukį (2009 m.) švietimui buvo skiriama beveik pusė viso rajono biudžeto – 44,9 proc. Bendrojo ugdymo mokyklų biudžetas susideda iš mokymo ir aplinkos lėšų. Mokymo lėšos pagal vyriausybės patvirtintą metodiką Savivaldybei skiriamos kaip tikslinė dotacija, kurią Savivaldybė perskirsto mokykloms. Savivaldybė iš savo biudžeto mokykloms skiria lėšas, reikalingas mokyklos aplinkai.
28 grafikas
Švietimui skiriama Zarasų rajono savivaldybės biudžeto dalis, proc.
Šaltinis: Zarasų rajono savivaldybės administracija
Mažėjant vaikų skaičiui keičiasi ir švietimo įstaigų struktūra. Utenos apskrityje
2009-2012 m. laikotarpiu ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius sumažėjo nuo 25 iki 19, tačiau yra pakankamas, nes 100-ui vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tenka 110 vietų.
2010 m. buvo atlikti Zarasų „Lakštingala” mokyklos vidaus struktūros pertvarkymai: iš neformaliojo ugdymo įstaigos jis tapo formaliojo ugdymo įstaiga (mokykla-darželis), buvo įsteigti Suvieko, Turmanto ir Magučių ikimokyklinio ugdymo skyriai, atitinkamai reorganizavus Magučių ugdymo centrą, Suvieko ir Turmanto vaikų darželius. Tad šiuo metu (2014 m.) rajone veikia 5 vaikų darželiai/ ugdymo skyriai: aukščiau minėti ir Dusetų ugdymo skyrius „Sartukas”. 29 grafike matyti šias įstaigas lankančių vaikų skaičius, kuris nuo 2011 m. kasmet didėja.
29 grafikas
Ikimokyklinio ugdymo auklėtinių skaičius Zarasų rajone
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Ne visi vaikai iki mokyklos lanko ikimokyklinio ugdymo grupes, 30 grafike pavaizduota kokią dalį visų 1-6 metų amžiaus vaikų sudaro ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniai: nuo 2012 m. apie pusė visų tokio amžiaus vaikų, tuo tarpu ankstesniais metais ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankė dar didesnė vaikų dalis.
30 grafikas
Vaikų ikimokykliniame ugdyme dalis, palyginti su 1-6 m. amžiaus vaikais, proc.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2008-2009 m. Utenos apskrityje buvo 82 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokėsi 21 946 moksleiviai, tuo tarpu 2012-2013 m. liko tik 62, ir jose mokėsi 16232 mokiniai. Nors apskrityje mokymo įstaigų sumažėjo, tačiau jų pakanka, kadangi sumažėjo ir mokinių skaičius. Kaip matyti 31 grafike, bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius mažėja, ir gana sparčiai: per 4 metus mokinių sumažėjo 24 proc.
31 grafikas
Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2 lentelėje matyti, kiek 2013-2014 m. mokinių yra Zarasų rajono mokyklose.
2 lentelė
Mokinių skaičius 2013-2014 m. Zarasų rajono mokyklose
| Eil. Nr. |
Mokyklos pavadinimas |
2013-2014 m. |
|||||||
| 1-4 kl. |
5-8 kl. |
9-10 kl. |
11-12 kl. |
Iš viso |
Priešmokyklinis ugdymas |
||||
| Mokinių skaičius |
Mokinių skaičius |
Mokinių skaičius |
Mokinių skaičius |
Mokinių skaičius |
Klasių kompl. sk. |
Vaikų skaičius |
Grupių skaičius |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| 1. |
Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija |
|
|
172 |
170 |
342 |
12 |
|
|
| 2. |
Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija |
|
98 |
56 |
55 |
209 |
11 |
|
|
|
|
Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos Dusetų pradinio ugdymo skyrius |
84 |
|
|
|
84 |
4 |
14 |
1 |
|
|
Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos Dusetų ugdymo skyrius „Sartukas“ |
|
|
|
|
21 |
3 |
|
|
| 3. |
Zarasų r. Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija |
52 |
78 |
49 |
33 |
212 |
12 |
12 |
1 |
| 4. |
Zarasų „Santarvės“ pradinė m-kla |
299 |
|
|
|
299 |
14 |
53 |
3 |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| 5. |
Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija |
|
370 |
|
|
370 |
14 |
19 |
1 |
|
|
Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Suvieko pagrindinio ugdymo skyrius |
14 |
14 |
|
|
28 |
4 |
9 |
1 |
| 6. |
Zarasų r. Salako pagrindinė mokykla |
26 |
62 |
15 |
|
103 |
8 |
9 |
1 |
|
|
Zarasų r. Salako pagrindinės mokyklos Baibių pagrindinis ugdymo skyrius |
11 |
|
|
|
11 |
1 |
9 |
1 |
|
|
Zarasų r. Salako pagrindinės mokyklos Degučių pradinis ugdymo skyrius |
7 |
|
|
|
7 |
1 |
11 |
1 |
| 7. |
Zarasų r. Turmanto pagrindinė mokykla |
32 |
31 |
11 |
|
74 |
8 |
|
|
| 8. |
Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyrius (lavin.kl.) |
|
|
|
|
11 |
1 |
|
|
| IŠ VISO MIESTE (RAJONE) |
525 |
653 |
303 |
258 |
1771 |
93 |
136 |
10 |
|
Mokinių skaičiaus mažėjimas, taip pat mokytojų pensinis amžius lemia tai, kad kasmet Zarasų rajone mažėja ir bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų skaičius: per 5 metus sumažėjo 44 pedagogais, t.y. 18,9 proc. Tai, kaip jau minėta, yra natūralu, kadangi kasmet į mokyklas ateina vis mažiau moksleivių.
Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų skaičius Zarasų rajono savivaldybėje
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Palyginti didelę dalį Rajono mokyklose sudaro nemokamai maitinami moksleiviai: 2013 m. – 42 proc., o 2011 m. tokie mokiniai sudarė beveik pusę visų moksleivių – 46,1 proc. (33 grafikas).
33 grafikas
Nemokamai maitinamų moksleivių dalis
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
3 lentelė
Mokinių skaičiaus rodikliai Utenos regiono savivaldybių mokyklose
| Savivaldybė |
Vidutinis 1-4 klasių komplekto dydis |
Vidutinis 5-8 klasių komplekto dydis |
Vidutinis 9-12 klasių komplekto dydis |
Vidutinis gimnazijos 1-4 klasių dydis |
Vidutinis klasės dydis pradinėje mokykloje |
Vidutinis klasės dydis pagrindinėje mokykloje |
Vidutinis mokinių skaičius vidurinėje mokykloje |
Vidutinis mokinių skaičius gimnazijoje |
| Anykščiai |
16,09 |
18,45 |
16,65 |
24,23 |
- |
9,56 |
18,82 |
22,27 |
| Ignalina |
14,72 |
17,81 |
14,06 |
23,05 |
- |
18,75 |
15,22 |
17,53 |
| Molėtai |
14,69 |
18,43 |
13,5 |
24,07 |
20,37 |
15,9 |
14,12 |
21,74 |
| Utena |
17,25 |
22,05 |
14,8 |
26,73 |
20,75 |
19,08 |
- |
25,24 |
| Visaginas |
17,36 |
19,7 |
19,4 |
22,87 |
- |
22,08 |
19,21 |
18,53 |
| Zarasai |
15,64 |
20,26 |
10,69 |
24,14 |
20,43 |
11,17 |
17,0 |
19,83 |
| Lietuva |
17,33 |
20,72 |
18,42 |
25,81 |
20,87 |
16,56 |
20,21 |
23,47 |
Klasių komplektavimo kriterijuose numatyta, kad mokykloje vidutinis mokinių skaičius pagal bendrojo ugdymo programas turi atitikti nustatytą Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje vidutinį mokinių skaičių. Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje nustatyta, kad vidutinis mokinių skaičius gali būti 10, 12, 15, 20 ar 25 mokiniai priklausomai nuo mokykloje besimokančio bendro vaikų skaičiaus, mokykloje vykdomos programos bei mokyklos buveinės vietos. Dėl mažo vaikų skaičiaus klasėse bei klasių komplektuose ir pagal klasių komplektavimo kriterijus 2010-2011 m. m. mokyklose net 123 mokymosi vietos buvo tuščiai finansuojamos. Tuščių vietų finansavimui buvo išleidžiama daugiau kaip 500 tūkst. Lt per metus.
Mažėjant mokinių skaičiui atsiranda jungtinės klasės tose mokyklose, kuriose anksčiau jų nebuvo (Zarasų r. Salako ir Zarasų r. Turmanto pagrindinėse mokyklose). 2011-2012 m. sukomplektuota net 18 jungtinių klasių komplektų arba 23 proc. visų 1-8 klasių komplektų. Jose mokosi 198 mokiniai arba beveik 15 proc. visų mokinių, besimokančių 1-8 klasėse. 2008 m. jungtinių pagrindinio ugdymo klasių rajone buvo 13, 2010 m. – 9, 2011 m. – 9.
10.2. Profesinis ugdymas: Zarasų žemės ūkio mokykla
Visose Utenos regiono savivaldybėse, išskyrus Ignalinos rajono savivaldybę, yra profesinės mokyklos. 2012-2013 m. 5 regiono profesinėse mokyklose mokėsi 2 253 mokiniai.
Zarasų žemės ūkio mokykla yra valstybinė ugdymo institucija, kuri suteikia profesinį bei bendrąjį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinės veiklos sričiai keliamus reikalavimus. Pagrindinė mokyklos veiklos rūšis yra profesinis mokymas. Veiklos kryptys: bendrasis pagrindinis mokymas, bendrasis vidurinis mokymas, vairavimo mokymas, suaugusių profesinis mokymas, kvalifikacijos kėlimas, žemdirbių tęstinis profesinis mokymas.
34 grafike matyti, kiek mokinių ir kokias specialybes jie buvo pasirinkę 2013 m. Dažniausiai pasirinkta žemės ūkio gamybos verslo darbininko, technikos priežiūros verslo darbuotojo, smulkiojo verslo organizatoriaus bei apdailininko (statybininko) specialybė.
34 grafikas
Zarasų žemės ūkio mokyklos specialybės ir jas pasirinkusiųjų skaičius
Šaltinis: Zarasų žemės ūkio mokykla
Labai svarbu, kad profesinė mokykla reaguotų į rinkos poreikius ir bendradarbiaudama su rajono Savivaldybe rengtų naujas programas, siūlytų rinktis aktualias rajonui profesijas ir atsakingai žiūrėtų rengdama kvalifikuotus darbuotojus.
2013 m. spalio 1 d. Zarasų žemės ūkio mokykloje mokėsi 540 mokinių. 2011 m. spalio 1 d. duomenimis Zarasų žemės ūkio mokykloje dirbo 71 darbuotojas, 41 pedagogas, mokėsi 451 mokinys.
35 grafikas
Mokinių skaičius Zarasų žemės ūkio mokykloje (spalio 1 d.)
Šaltinis: Zarasų žemės ūkio mokykla
10.3. Neformalus ugdymas
Neformalusis vaikų švietimas suteikia ugdymosi alternatyvas, nukreiptas į socialinių, bendrųjų kompetencijų, gebėjimų ugdymą, saviraiškos poreikių tenkinimą bei asmenybės tobulėjimą. Neformaliojo vaikų švietimo sričiai šiuo metu priskiriama tiek vaikų ir jaunimo organizacijų, vaikų ir jaunimo klubų, laisvalaikio centrų veikla, tiek muzikos, meno, dailės, sporto ir kitų panašių mokyklų veikla. Neformalusis vaikų švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija.
Zarasų rajone veikia trys neformaliojo vaikų švietimo įstaigos – Zarasų meno mokykla, Zarasų rajono Dusetų meno mokykla ir Zarasų sporto centras.
36 grafikas
Šaltinis: Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius
Verta pažymėti, kad Zarasų rajono meno mokyklų tiek infrastruktūros, tiek reikiamos įrangos būklė yra labai prasta, daugybę metų neatnaujinama. Naujų, modernių programų, instrumentų įsigijimas, reagavimas į šiandieninius poreikius galėtų pritraukti dar daugiau vaikų ir jaunimo – skatinti jaunimo užimtumą yra vienas iš svarbių akcentų ilgalaikiame rajono Savivaldybės plane.
11. SPORTAS
XX a. 4 dešimtmetyje Zarasai garsėjo aktyvia sportine veikla, čia buvo vienas aukščiausių slidinėjimo tramplinų. Metai iš metų Zarasuose rinkosi ir sportavo baidarininkai, irkluotojai, orientacininkai. Pastaraisiais metais Zarasuose sporto aplinka yra prasta, infrastruktūros praktiškai nėra, sportuojama daugiau iš entuziazmo, tad labai svarbu gerinti infrastruktūrą, atnaujinti reikiamą inventorių. Gamtinės sąlygos užsiimti sportine veikla, organizuoti sporto stovyklas yra labai tinkamos, būtina jas išnaudoti, taip pat svarbu skatinti vietos gyventojus propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
Zarasuose užimtumą sportine veikla užtikrina Zarasų sporto centras ir kiti juridiniai asmenys: Zarasų sporto klubai „Marsas“ ir „Zarasai“, Zarasų automobilių sporto klubas „Akseleratorius“, Zarasų žemės ūkio vandens sporto centras, aeroklubas „Orlėkis“, Zarasų rajono Dusetų sporto klubas „Ainiai“.
2013 m. rugsėjo mėn. duomenimis, Zarasų sporto centras vykdė rankinio, baidarių-kanojų irklavimo, stalo teniso, teniso, slidinėjimo, karate, šaškių, futbolo ugdymo programas. Zarasų sporto centre dirbo 12 trenerių. 37 grafike pavaizduotas Zarasų sporto centro moksleivių skaičiaus kitimas per pastaruosius 5 metus. Moksleivių skaičius su tam tikrais nuokrypiais išlieka gana stabilus.
37 grafikas
Sporto centrą lankančių moksleivių skaičiaus kitimas
Šaltinis: Lietuvos sporto statistikos metraštis 2012 ir Zarasų sporto centras
Apžvelgiant sporto rūšis, Zarasų sporto centre daugiausia lankančių rankinį. Šios sporto šakos trenerių taip pat yra daugiausia – trečdalis visų trenerių. Tai galima paaiškinti ir turima sportine baze – esamos sporto salės tinkamos žaisti šį žaidimą, tuo tarpu kitoms sporto šakoms salės nėra pritaikytos, neatitinka keliamų reikalavimų. Baidarių-kanojų trenerių yra 2, o visų kitų šakų – po 1. Svarbu gerinti sporto infrastruktūrą, plėsti sporto šakų pasirinkimo galimybes, skatinti tiek jaunimą ir vaikus, tiek suaugusius užsiimti fizine veikla, taip pat pritraukti profesionalius sportininkus treniruotis bei rengti varžybas mūsų krašte.
38 grafikas
Zarasų sporto centrą lankančiųjų skaičius pagal sporto šakas
Šaltinis: Zarasų sporto centras
39 grafike matyti, kad kaip ir visuose kituose sektoriuose, taip ir Zarasų sporto centro finansavimą pakoregavo ekonominė krizė: lyginant 2009 ir 2013 metus Zarasų rajono savivaldybės biudžeto finansavimas sumažėjo 266 tūkst. Litų.
39 grafikas
Zarasų sporto centro finansavimas: savivaldybės biudžeto lėšos, tūkst. litų
Šaltinis: Lietuvos sporto statistikos metraščiai 2008-2012 m., Zarasų sporto centras
Kalbant apie kitus Zarasų sporto centro finansavimo šaltinius (40 grafikas), matyti, kad lyginant su 2009 m. labai padaugėjo lėšų iš valstybės biudžeto, rėmėjų bei kitų šaltinių.
40 grafikas
Zarasų sporto centro finansavimo šaltiniai (be savivaldybės biudžeto lėšų), tūkst. litų
Šaltinis: Lietuvos sporto statistikos metraščiai 2008-2012 m., Zarasų sporto centras
Per 2010-2012 m. laikotarpį beveik dvigubai sumažėjo rajone rengiamų varžybų skaičius. Įrengus tinkamą infrastruktūrą, galima bus pritraukti daugiau sporto renginių, tuo pačiu ir žiūrovų.
41 grafikas
Varžybų skaičius Zarasų rajono savivaldybėje
Šaltinis: Lietuvos sporto statistikos metraštis 2012 m.
42 grafikas
Sporto stovyklų skaičius Utenos regiono savivaldybėse
Šaltinis: Lietuvos sporto statistikos metraštis 2012 m.
Pagal sporto stovyklų organizavimą Zarasų rajono savivaldybė yra pačiam gale lyginant visas Utenos apskrities savivaldybes. Stovyklų organizavimas Zarasų rajone yra neišnaudota niša, tai galima būtų padaryti ateinančiu planavimo periodu. Įrengus tinkamą infrastruktūrą, pritraukus keletą sporto renginių, ir pagarsinus rajoną, kaip tinkamą įvairių sporto šakų stovyklų organizavimui, galima būtų rengti stovyklas ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir vaikams, taip pat siūlyti tai daryti Latvijos ir Rusijos vaikams ir jaunimui.
Kalbant apie sporto bazių būklę Zarasų rajone, kaip 44 grafike matyti, kol kas padėtis iš esmės nesikeičia, sporto bazių skaičius išlieka panašus. Rajone jaučiamas didelis poreikis standartus atitinkančių futbolo stadiono bei sporto salės.
43 grafikas
Sporto bazės Zarasų rajono savivaldybėje
Šaltinis: Lietuvos sporto statistikos metraštis 2012 m.
Zarasų miestas ir rajonas istoriškai labai susijęs su sportu, deja, šiai dienai nėra sporto infrastruktūros, kuri galėtų būti tinkama profesionalaus sporto renginiams, vienos ar kelių sporto šakų profesionalių sportininkų treniruotėms organizuoti. Siekiant ekonominių ir socialinių tikslų Zarasuose tikslinga plėtoti daugiafunkcinę aktyvaus poilsio infrastruktūrą ir jos pagrindu didinti profesionalaus sporto potencialą ir ugdyti sporto tradiciją. Dažnai vykstantys sporto renginiai suteiktų miestui veiksmo ir padėtų mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą.
12. KULTŪRA
Kultūros sektorius Zarasų rajone turi gilias tradicijas. Nepaisant to, kad tiek materialinės, tiek technologinės sąlygos kultūros sektoriui veikti yra prastos, nusidėvėjusios, rajonas garsėja meno mėgėjų kolektyvų gausa, šie kolektyvai įtraukia daug gyventojų, garsėja ne tik Zarasuose, bet ir šalyje, pvz. Sadūnai, folkloro ansamblis „Seluona“, šokių kolektyvas „Ežerūnas“.
Zarasų rajone vyksta ne vienas didelis renginys: festivaliai „Galapagai“, „Mėnuo juodaragis“, „Tundra“, tarptautinis automobilių ralis „300 lakes rally“. Kasmet rengiami festivaliai, dideli renginiai tampa tradicija ir pritraukia vis daugiau lankytojų. Didžiųjų renginių organizavimui labai patraukli vieta- Zaraso ežero Didžioji sala, iš renginių organizatorių susilaukianti gerų atsiliepimų. Atsižvelgiant į susiformavusias renginių tradicijas bei organizatorių rekomendacijas, Didžiojoje saloje būtina sukurti renginiams pritaikytą infrastruktūrą.
Zarasų rajone yra ir kitų tinkamų vietų renginiams organizuoti – Duburio sala Antazavėje, Zarasaičio ežero paplūdimys. Konkurencingi renginiai pritraukia daugybę žiūrovų
(44 grafikas), naudą pajunta ne tik renginių organizatoriai, bet ir vietos verslininkai, garsinamas Zarasų miestas ir jo apylinkės, tad svarbu bendradarbiauti su organizatoriais ir siekti į Zarasus pritraukti daugiau renginių, kad būtų užpildyta kuo daugiau vasaros savaitgalių.
Siekiant išplėsti turistinių paslaugų įvairovę reikėtų išnaudoti kultūros išteklius bei padaryti juos prieinamus miesto svečiams ir gyventojams. Tai galėtų būti amatų artelė prekybos ir paslaugų pasaže su įrengta kamerine erdve muzikinėms programoms ir šokiams). Mažas, bet kultūriškai aktyvus miestas yra patrauklesnis jaunimui, šeimoms su vaikais, o tai labai svarbu Zarasams, kuriuose vyksta spartus gyventojų senėjimas.
44 grafikas
Šaltinis: Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus informacija
12.1. Zarasų rajono kultūros įstaigos
Optimizavus kultūros centrų tinklą jų skaičius Utenos apskrityje 2010-2012 m. sumažėjo iki 6 (buvo 76). Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro tinkle buvo atskirti 3 teritoriniai padaliniai (Dusetose, Antalieptėje ir Antazavėje), jų pagrindu sukurtas naujas atskiro juridinio statuso kultūros centras Dusetose – specializuotas kultūros centras vietovėje su tam tikromis kultūrinėmis tradicijomis (Dusetų krašte gyvena profesionalių menininkų bendruomenė). Šiuo metu Zarasų rajono savivaldybės kultūros centrą sudaro:
· Zarasų kultūros centras – aukščiausios kategorijos daugiafunkcinis kultūros centras;
· specializuotas kultūros centras Dusetose;
· 3 teritoriniai padaliniai – Salake, Turmante ir Suvieke (anksčiau buvo 12);
· 5 kultūrinių renginių organizatoriai Aviliuose, Degučiuose, Imbrade, Samaniuose ir Smalvose.
Mažinant teritorinių padalinių skaičių, atsižvelgta į gyventojų tankį, vietovės kultūrines tradicijas, lankytinus kultūros paveldo objektus, gyventojų socialinę būklę, atitolimą nuo kitų kultūrinių taškų.
12.2. Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras
Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras turi aukščiausios kategorijos daugiafunkcinio kultūros centro statusą. 2011 m. balandžio 28 d. kultūros centrui buvo įteiktas apdovanojimas „Geriausias 2010 metų aukščiausios kategorijos kultūros centras Lietuvoje“.
Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras pasižymi meno mėgėjų kolektyvų gausa. 2013 m. buvo 65 meno mėgėjų kolektyvai, būreliai, studijos (juose dalyvių skaičius buvo – 620), iš jų vaikų ir jaunimo kolektyvų – 22 (vaikų ir jaunimo dalyvių skaičius – 244). Lyginant su kitomis Utenos apskrities savivaldybėmis Zarasų rajonas yra labai aktyvus šioje srityje.
45 grafikas
Meno mėgėjų kolektyvų skaičius Utenos regiono savivaldybėse
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2012 m. pabaigoje atliktame Kultūros ir kūrybinių paslaugų savivaldybių kultūros įstaigose tyrime pažymėta, kad Zarasų rajono savivaldybės kultūros centrų veikla pasižymi aukštu bendruomenės įtraukimu į tęstines kultūrines veiklas bei renginiais, kurie nepriskiriami profesionaliajam menui. Tyrime pripažinta, kad geriausias bendruomenės įtraukimas į tęstinę kultūrinę veiklą tarp tiriamų savivaldybių yra Zarasų ir Birštono rajonų savivaldybėse. 46 grafike matyti, kaip ryškiai Zarasų rajono savivaldybė išsiskiria iš kitų Utenos apskrities savivaldybių.
46 grafikas
Dalyvių skaičius Utenos regiono savivaldybėse
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
4 lentelėje matyti Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro biudžeto kitimas per pastaruosius 5 metus. Biudžeto mažėjimui įtakos turėjo ekonominė krizė, optimizuojant buvo mažinamas etatų skaičius. Lyginant 2011 ir 2013 metus didžiausias leistinas darbuotojų etatų skaičius sumažėjo 20 etatų ir 2013 m. tai buvo 45 etatai.
4 lentelė
Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro biudžeto kitimas 2009-2013 m. (tūkst.Lt)
| Metai |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
| Įstaigos biudžetas |
1519,80 |
1352,30 |
1301,00 |
1228,50 |
1058,6 |
| Darbo užmokestis |
903,30 |
717,80 |
762,20 |
660,20 |
621,6 |
Šaltinis: Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro 2013 metų direktoriaus ir įstaigos veiklos ataskaita
12.3. Kultūros centras Dusetų dailės galerija
Kultūros centras Dusetų dailės galerija pagal veiklos pobūdį yra specializuotas kultūros centras, kurio pagrindinės veiklos sritys yra Lietuvos ir užsienio šalių vizualiųjų menų sklaida bei profesionalaus meno populiarinimas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje. Dusetų dailės galerija rengia dailininkų, fotomenininkų parodas Lietuvoje ir užsienyje. Šiame kultūros centre veikia 10 saviveiklinių kolektyvų.
Dusetų dailės galerija atlieka savo kaip išskirtinio centro Zarasų rajono savivaldybėje vaidmenį. Visgi reikėtų skirti daugiau dėmesio vietiniams amatininkams, menininkams, skatinti jų verslumą, tarpininkauti jiems, siekiant konkretaus tikslo – didinti jų pardavimus (t.y. pajamas), su kuo šiuo metu praktiškai nėra dirbama.
12.4. Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka
2013 m. Zarasų rajono centralizuotą bibliotekų tinklą sudarė 19 bibliotekų: 1 viešoji biblioteka, 3 miestelių struktūriniai padaliniai ir 15 kaimo struktūrinių padalinių, taip pat buvo 2 nestacionarūs knygų išdavimo punktai Zarasų socialinės globos namuose ir Salako senelių namuose.
Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme nustatyta savivaldybės pareiga – užtikrinti bibliotekų prieinamumą savivaldybės gyventojams ir įkurti filialus miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Tiesa, bibliotekų ir jų filialų aptarnaujamos teritorijos dydis (apibrėžtas gyventojų skaičiumi) pateikiamas rekomendacine forma, nurodant, kad (LR bibliotekų įstatymo 10 straipsnio 6 dalis):
· miestuose filialai paprastai steigiami vidutiniškai 20–30 tūkst. gyventojų;
· miesteliuose ir kaimuose vienas bibliotekos filialas paprastai steigiamas vidutiniškai 700–800 gyventojų.
Kultūros ir kūrybinių paslaugų savivaldybių kultūros įstaigose tyrime (5 lentelė) pateikta informacija apie viešųjų bibliotekų padalinių vidutinį aptarnaujamų gyventojų skaičių, kuris yra gyventojų skaičiaus savivaldybėje, neįskaičiuojant rajono centro ar didžiausios gyvenvietės gyventojų, ir padalinių skaičiaus santykis. Įprastai rajono centre ar didžiausioje gyvenvietėje veikia viešoji biblioteka (jos centrinis padalinys), o kiti padaliniai įkurti kitose gyvenvietėse.
5 lentelė
Vidutinis viešųjų bibliotekų padalinių aptarnaujamų gyventojų skaičius
| Savivaldybė |
Vidutinis padalinių aptarnaujamų gyventojų skaičius (Gyventojų skaičiaus savivaldybėje, neįskaičiuojant rajono centro arba didžiausios gyvenvietės gyventojų, ir padalinių skaičiaus santykis) |
| Anykščių rajono |
806 |
| Birštono |
652 |
| Druskininkų |
2357 |
| Kazlų Rūdos |
Padalinių nėra |
| Kauno miesto |
- |
| Kauno rajono |
2422 |
| Kupiškio rajono |
795 |
| Pagėgių |
923 |
| Palangos |
- |
| Šakių rajono |
965 |
| Šalčininkų rajono |
1112 |
| Šiaulių miesto |
- |
| Šiaulių rajono |
1058 |
| Šilutės rajono |
1162 |
| Zarasų rajono |
609 |
Apskaičiuotas vidurkis neparodo konkretaus padalinio aptarnaujamų gyventojų skaičiaus, tačiau, jei vidurkis mažesnis už LR bibliotekų įstatymo rekomenduojamą aptarnaujamų gyventojų skaičių (700-800), tai indikuoja, kad savivaldybėje yra viešosios bibliotekos padalinių, kurie neatitinka įstatymo rekomendacijos dėl aptarnaujamų gyventojų skaičiaus, ir jų tinklas nėra optimalus. Tas pats pasakytina apie vidurkį viršijančias savivaldybes. Remiantis atliktu tyrimu, akivaizdu, kad Zarasų rajono bibliotekos tinklas nėra optimalus, kadangi rodiklis yra 609. Būtina peržiūrėti Zarasų rajono viešosios bibliotekos tinklą bei etatus.
2007-2008 m. Zarasų rajone viešėjo Švedijos bibliotekininkai. Jie pastebėjo, kad tokioje teritorijoje kaip Zarasų rajonas turėtų būti mažiau teritorinių padalinių, tačiau jie turėtų būti kokybiškesni, teikti kokybiškas paslaugas. Pakaktų 6-7 padalinių (kitaip tariant, pakaktų kiekviename seniūnijos centre). Tačiau Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos specialistų nuomone, negalima nepaisyti bendros ekonominės situacijos, gyventojų tankumo, jų mobilumo ir vietos sąlygų, kurios diktuoja, jog tokių bibliotekos teritorinių padalinių turi būti daugiau. Savivaldybės gyventojai nėra tokie mobilūs kaip švedai, sunkesnė gyventojų ekonominė padėtis. Nepaisant skirtingų nuomonių, verta pagalvoti apie paslaugų koncentravimą. Atliktame tyrime taip pat pastebima, kad lyginant su kitomis bibliotekomis Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka gauna didelį finansavimą.
12.5. Zarasų krašto muziejus
Zarasų krašto muziejus (toliau – Muziejus) yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš savivaldybės biudžeto, kurio steigėjas – savivaldybė. Muziejus yra didžiausia Zarasų krašto kilnojamo paveldo saugykla, sukaupusi per 15 tūkst. eksponatų, kurioje saugomi pagrindiniai Zarasų krašto istorijos ir etninės kultūros rinkiniai.
Struktūriniai Muziejaus padaliniai: kalbininko Kazimiero Būgos memorialinis muziejus (Pažiegės kaimas, Dusetų sen., Zarasų raj.) ir Stelmužės bažnytinio meno muziejus (Stelmužės kaimas, Imbrado sen., Zarasų raj.).
47 grafikas
Lankytojų skaičius muziejuose (tūkst.) ir muziejų skaičius Utenos regiono savivaldybėse
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Kaip matyti iš 47 grafiko, Zarasų rajono muziejai sulaukia labai nedaug lankytojų lyginant su kitomis Utenos apskrities savivaldybėmis. Visose savivaldybėse yra po vieną muziejų, o Anykščių ir Molėtų rajonų savivaldybėse yra po 2. Anykščių rajono lankytojų muziejuose srautai yra pavyzdiniai. Molėtų rajone taip pat pavyksta pritraukti labai daug lankytojų. Muziejui ir jo padaliniams labai svarbu orientuotis ir sugebėti pritraukti atvykstančius į rajoną turistus, tuo tarpu Zarasų rajone ne visada šios galimybės yra išnaudojamos. Kaip netikusios veiklos pavyzdį galima paminėti, jog ilgą laiką Zarasų krašto muziejus ir jo padaliniai buvo uždaryti sekmadieniais, taip pat valstybinių švenčių dienomis, t.y. tomis dienomis, kuomet ypač didelė tikimybė sulaukti svečių. Taip pat Muziejui labai svarbu sugebėti pasiūlyti kuo kokybiškesnes paslaugas, tai liečia ir siūlomus gidus, ir interaktyvius užsiėmimus, ir ekspozicijų atnaujinimą, viešinimą. Žinoma reikėtų pažymėti ir tai, kad patys gyventojai menkai domisi Muziejaus teikiamomis paslaugomis.
Muziejaus lankymą būtų galima nesunkiai padidinti, jei jo patalpose įsikurtų turizmo informacijos centras. Europoje gana įprasta, kad tiesiai iš turizmo centro galima patekti į lankomus pažintinius objektus, kuo, tikėtina, pasinaudotų didžioji dalis informacijos centro lankytojų.
13. SVEIKATOS APSAUGA IR SUSIRGIMŲ PREVENCIJA
2013 metais Zarasų rajone veikė 20 asmens sveikatos priežiūros įstaigų (2 privačios, 2 privačios odontologinės, 6 ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos, 1 ligoninė, 9 medicinos punktai (Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) sistemoje). Lyginant 2008 m. ir 2013 m. duomenis, sveikatos priežiūros įstaigų Zarasų rajone sumažėjo 16,6 proc. (4 vnt.). Tai lėmė privačių asmens sveikatos priežiūros ir privačių odontologinės priežiūros įstaigų skaičiaus sumažėjimas.
48 grafikas
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Utenos apskrities kontekste Zarasų rajonas ir Visagino savivaldybė pasižymi mažiausiu asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičiumi.
49 grafikas
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Zarasų rajono savivaldybėje 2012 m. buvo 192 praktikuojantys sveikatos priežiūros specialistai (daugiausiai iš jų: slaugytojų (113), gydytojų (36), šeimos gydytojų (11). Per 2008–2012 m. laikotarpį bendras praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius Zarasų rajone sumažėjo 15,8 proc.: išaugo tik odontologų skaičius, kai tuo tarpu, visų kitų specialistų skaičius minėtu laikotarpiu sumažėjo.
6 lentelė
Praktikuojančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius Zarasų r. sav. 2008–2012 m.
| Specializacija |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
Pokytis proc. 2012 m. lyginant su 2008 m. |
| Gydytojas |
47 |
42 |
37 |
42 |
36 |
-23,4 |
| Bendrosios praktikos (šeimos) |
11 |
11 |
11 |
13 |
11 |
0,0 |
| Vidaus ligų |
9 |
5 |
5 |
7 |
6 |
-33,3 |
| Vaikų ligų specialistas |
6 |
6 |
5 |
4 |
4 |
-33,3 |
| Chirurgas |
7 |
7 |
3 |
6 |
4 |
-42,9 |
| Akušeris-ginekologas |
5 |
4 |
5 |
5 |
4 |
-20,0 |
| Oftalmologas |
2 |
2 |
2 |
1 |
1 |
-50,0 |
| Otorinolaringologas |
2 |
2 |
1 |
1 |
1 |
-50,0 |
| Psichiatras |
2 |
2 |
2 |
2 |
2 |
0,0 |
| Slaugytojas |
131 |
125 |
120 |
121 |
113 |
-13,7 |
| Odontologas |
6 |
7 |
10 |
12 |
10 |
66,7 |
| Iš viso: |
228 |
213 |
201 |
214 |
192 |
-15,8 |
2012 m. 10 000 Zarasų rajono gyventojų teko 20,3 gydytojo (Utenos apskrityje – 25,1; Lietuvoje - 42,4). Zarasų rajono savivaldybėje gydytojų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, buvo 19,2 proc. mažesnis už Utenos apskrities vidurkį, o už bendrą šalies vidurkį – 52,1 proc. Zarasų rajone gydytojų skaičius 2008 –2012 m. kito. Didžiausias buvęs 2008 m. (savivaldybėje dirbo 24,2 gydytojai 10 000 gyventojų), 2012 m. sumažėjo iki 20,3 (10 000 gyventojų).
Slaugytojų skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, Zarasų rajono savivaldybėje taip pat skyrėsi nuo kitų Utenos apskrityje esančių savivaldybių. 2012 m. 10 000 gyventojų teko 63,9 slaugytojai (Utenos apskrityje – 66,2, Lietuvoje – 79,4). Kaip ir gydytojų, slaugytojų skaičius nuolat mažėja – 2008 m. 10 000 gyventojų teko 67,5 slaugytojų. Medicinos personalo skaičius, tenkantis 10 000 gyventojų, Zarasų rajone per pastaruosius metus tolygiai mažėjo dėl vykdomų sveikatos priežiūros reformų.
2013 metais Zarasų rajone buvo 9 vaistinės ir jų filialai, nuo 2008 m. mieste vaistinių skaičius sumažėjo 3 vnt. Nepaisant to, tarp Utenos apskrities savivaldybių Zarasai pasižymi gerai išplėtotu vaistinių tinklu. 2013 metais 10 000 Zarasų rajono gyventojų teko 5,1 vaistininkų. Daugiausiai apskrityje vaistinių yra Utenos (16) ir Anykščių (15) rajonuose, o daugiausiai vaistininkų – Visagine (8,5/10 000 gyventojų).
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008–2013 m. laikotarpiu Zarasų rajono savivaldybėje apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius sumažėjo
14,4 proc. (nuo 121,5 tūkst. iki 104,0 tūkst.). Vienas Zarasų rajono gyventojas 2013 m. vidutiniškai poliklinikose ir ambulatorijose apsilankė 5,9 karto, iš jų 4,7 karto pas I lygio paslaugas teikiančius gydytojus (tai mažiausia rodiklio reikšmė, lyginant su Utenos apskritimi - 6,6 ir Lietuvos – 8,1 karto).
2013 m. 1000-iui Zarasų rajono gyventojų teko 218,5 asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba. Šio rodiklio reikšmė 2013 m. mažiausia Utenos apskrityje ir mažesnė už Lietuvos vidurkį (Lietuva – 225,5 asm./1000 gyv., Utenos apskritis 225,5 asm./1000 gyv.). Per 2008–2013 m. laikotarpį asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius Zarasų rajone sumažėjo 1 proc., kai tuo tarpu Utenos apskrityje padidėjo 13,0 proc. Labiausiai asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius per analizuojamą laikotarpį padidėjo Molėtų rajone – 60,4 proc.
2013 m. 1000-iui Zarasų rajono gyventojų teko 286,7 asmenys, kurie buvo gydyti ligoninėse. Šis rodiklis didesnis už Utenos apskrities vidurkį 4,4 proc. (274,1 asm./1000 gyv.) ir Lietuvos vidurkį 14,1 proc. (251,3 asm./1000 gyv.). Per 2008–2013 m. laikotarpį Zarasų rajone ligoninėse gydytų ligonių padidėjo 7,5 proc., Visagine – 11,7 proc., kai tuo tarpu Ignalinos rajone ligoninėse gydytų ligonių skaičius sumažėjo 1,3 proc.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra vienas svarbiausių gyventojų sveikatos rodiklių, tiksliausiai parodantis mirtingumo skirtumus. Nors 2013 m. Lietuvos gyventojų mirtingumas sumažėjo, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo, Zarasų rajoną kiti Lietuvos rajonai vis dar sparčiai lenkia. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, išsiskiria Panevėžio m. savivaldybė, kur yra ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (76,8 metai). Šios savivaldybės reikšmė yra 4 proc. didesnė už šalies vidurkį, kai tuo tarpu trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra Zarasų rajono savivaldybėje (67,6 metai). Zarasų rajono reikšmė nuo bendro šalies vidurkio skiriasi 8 proc.
7 lentelė
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais)
| Mažiausi rodikliai |
Didžiausi rodikliai |
||
| Savivaldybė |
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais) |
Savivaldybė |
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais) |
| Zarasų r. sav. |
67,6 |
Panevėžio r. sav. |
76,8 |
| Švenčionių r. sav. |
68,2 |
Kauno r. sav. |
76,7 |
| Šalčininkų r. sav. |
68,9 |
Kauno m. sav. |
76,5 |
| Pakruojo r. sav. |
69,8 |
Kretingos r. sav. |
76,2 |
| Visagino sav. |
70,0 |
Alytaus m. sav. |
76,0 |
| Lietuvos vidurkis 74,02 metai |
|||
Lyginant Utenos apskrities savivaldybes 2013 m. didžiausias suaugusiųjų bei vaikų sergamumas (pagal susirgimus, užregistruotus ambulatorinę pagalbą teikiančiose įstaigose) užfiksuotas Zarasų rajone: 1000-iui suaugusiųjų teko 2525,4 susirgimai, 1000-iui vaikų teko 2832,7 susirgimai. Zarasų rajone bendras sergamumas buvo 4,9 proc. didesnis už Lietuvos vidurkį.
8 lentelė
Gyventojų sergamumas 2013 m.
| Administracinė teritorija |
Suaugusiųjų nuo 18 m. sergamumas, 1000-iui suaugusiųjų |
Vaikų (0–17 m.) sergamumas, 1000-iui vaikų |
| Viso Lietuvoje |
2388.4 |
3245.9 |
| Utenos apskr. |
1993.2 |
2812.1 |
| Zarasų r. sav. |
2525.4 |
2832.7 |
| Visagino sav. |
2497.1 |
2568.5 |
| Anykščių r. sav. |
2134.7 |
3000.4 |
| Molėtų r. sav. |
2128.3 |
3026.6 |
| Ignalinos r. sav. |
2112.3 |
2417.8 |
| Utenos r. sav. |
1309.1 |
2865.8 |
Zarasuose 2013 m. mirė 375 žmonės, t. y. 7 asmenimis daugiau negu 2012 metais. Išankstiniais duomenimis 1000 gyventojų 2013 m. teko 21,2 mirusiojo (2012 m. – 20,4/1000 gyventojų), palyginimui – Utenos apskrityje 18,4/1000 gyventojų, Lietuvoje 14,0/1000 gyventojų. Didesnis mirtingumas 2013 m. buvo tik Ignalinos rajone (22,0/1000 gyventojų).
Mirtingumo priežastys. Zarasų rajono gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2013 m. sudarė 84,8 proc. (Lietuvoje – 84,8) visų mirties priežasčių.
pagrindinių lėtinių ligų ir išorinių priežasčių
Zarasų rajone nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 54,7 proc. (Lietuvoje – 56,3), nuo piktybinių navikų – 18,4 proc. (Lietuvoje – 19,0), o nuo išorinių mirties priežasčių – 11,7 proc. (Lietuvoje – 8,7) visų mirusiųjų.
52 grafikas
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2014 m.
2013 m. Zarasų rajone mirė 201 vyras, lyginant su 2012 m. – 22 vyrais daugiau. Daugiausia (42,8 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 63,2 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 22,6 proc. – smegenų kraujagyslių ligų. Nuo piktybinių navikų 2013 m. mirė 42 vyrai, t. y. 20,9 proc. visų mirusių vyrų. 18,4 proc. visų 2013 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 37 vyrų 51,4 proc. mirė nuo tyčinių susižalojimų (savižudybė), 10,8 proc. nuo nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, šalčio poveikio, atsitiktinius apsinuodijimus). Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 5,2 karto daugiau vyrų negu moterų.
Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2013 m. nuo jų mirė 10 vyrų, t. y. 5,0 proc. visų mirusių vyrų. Nuo virškinimo sistemos ligų kas antram mirusiam vyrui pagrindinė mirties priežastis buvo lėtinė kepenų liga.
2013 m. Zarasų rajone mirė 174 moterys, lyginant su 2012 m. – 15 moterų mažiau. Daugiausia moterų – 119 (68,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 60,6 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 25,3 proc. nuo smegenų kraujagyslių ligų. Nuo piktybinių navikų 2013 m. mirė 27 moterys (15,5 proc. visų mirusių moterų). Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2013 m. mirė 7 moterys ir sudarė 4,0 proc. visų mirusių moterų. Moterų, taip pat kaip ir vyrų, mirčių nuo virškinimo sistemos ligų dažniausios priežastys yra lėtinės kepenų ligos. Išorinės mirties priežastys taip pat lėmė 4,0 proc. visų moterų mirčių. Pagrindinės moterų išorinės mirties priežastys yra nelaimingi atsitikimai ir savižudybės (2 atvejai).
53 grafikas
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2014 m.
9 lentelė
Mirtingumas pagal priežastis Utenos apskrityje 10 000-ių gyventojų 2013 m.
| Administracinė teritorija |
Anykščių r. sav. |
Ignalinos r. sav. |
Molėtų r. sav. |
Utenos r. sav. |
Visagino sav. |
Zarasų r. sav. |
| Infekcinės ligos |
0,7 |
1,7 |
1,0 |
1,4 |
1,9 |
2,3 |
| Piktybiniai augliai |
29,1 |
34,2 |
32,9 |
22,8 |
27,3 |
35,6 |
| Kraujotakos sistemos ligos |
139,0 |
138,3 |
126,8 |
96,3 |
53,2 |
134,5 |
| Kvėpavimo organų ligos |
5,5 |
10,8 |
10,0 |
6,9 |
2,8 |
9,6 |
| Virškinimo organų ligos |
8,4 |
15,4 |
8,5 |
7,5 |
7,5 |
7,9 |
| Išorinės priežastys, iš jų: |
18,6 |
24,5 |
19,5 |
12,7 |
9,4 |
21,5 |
| Transporto įvykiai |
2,9 |
2,8 |
1,5 |
0,7 |
0,0 |
3,4 |
| Apsinuodijimai alkoholiu |
0,7 |
0,6 |
1,0 |
0,0 |
1,4 |
1,7 |
| Tyčiniai susižalojimai |
4,0 |
5,1 |
5,5 |
6,5 |
3,8 |
9,0 |
| Pasikėsinimai |
0,7 |
1,7 |
1,5 |
2,6 |
0,9 |
1,1 |
Mirties priežasčių struktūra pagal lytį 2013 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, 2014 m.
Nusikalstamos veikos Zarasų rajono savivaldybėje
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas
56 grafikas
Nusikalstamų veikų skaičius Utenos regione 2013 m.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas
Situacija su nusikaltimais yra panaši kaip ir su nusikalstamomis veikomis. Teigiamas aspektas – didėjantis ištiriamų nusikaltimų skaičius Zarasų rajone.
57 grafikas
Nusikaltimų skaičius Zarasų rajono savivaldybėje
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas
58 grafikas
Nusikaltimų skaičius Utenos regiono savivaldybėse 2013 m.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas
59 grafike matyti, kiek sumažėjo policijos pareigūnų skaičius Zarasų rajone per 5 metus: 2013 m. policijos pareigūnų buvo 25 proc. mažiau nei 2009 m. Kitame grafike pavaizduotas visų Utenos regiono savivaldybių palyginimas: tarp visų savivaldybių Zarasų rajonas turi mažiausiai policijos pareigūnų.
59 grafikas
Policijos pareigūnų skaičius Zarasų rajono savivaldybėje
Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas
60 grafikas
Policijos pareigūnų skaičius Utenos regiono savivaldybėse 2013 m. pabaigai
Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas
Analizuojant gaisrų statistiką matyti, kad užregistruotų gaisrų skaičius per penkerius metus (2009-2013 m.) mažėja, tačiau 2013 m. padidėjo juose žuvusių žmonių skaičius. Atsižvelgiant į tai, svarbu pabrėžti, kad priešgaisrinė apsauga turi būti stiprinama. Svarbu tiek ugdyti gyventojų supratimą, tiek skatinti juos įsirenginėti priešgaisrines sistemas.
61 grafikas
Gaisrų statistika Zarasų rajono savivaldybėje
Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas
15. SOCIALINĖS PASLAUGOS IR SOCIALINĖ APSAUGA
Savivaldybės socialinės paramos skyriaus duomenimis savivaldybės teritorijoje 2014 m. socialines paslaugas įvairioms klientų grupėms teikė 10 socialinių paslaugų įstaigų. Iš jų 2 stacionarios, 1 nestacionari, 1 mišrių socialinių paslaugų įstaiga (Salako bendruomenės centras) ir 5 neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos (toliau –NVO). Pagal savo pavaldumą 1 yra valstybinė įstaiga, 3 priklauso Zarasų rajono savivaldybei ir 5 – NVO sektoriui. Didžiausia socialinių paslaugų įstaigų dalis 2014 m. priklausė NVO sektoriui.
10 lentelė
Socialinių paslaugų teikėjai
| Paslaugų teikėjai |
Socialinių paslaugų įstaigų |
|
| Skaičius |
dalis (%) |
|
| Valstybinės įstaigos:
|
1 |
11 |
| Savivaldybių įstaigos:
|
3 |
33 |
| NVO įstaigos:
|
5 |
56 |
Zarasų rajono socialinių įstaigų išsidėstymo žemėlapyje matyti, kad beveik visos socialinių paslaugų įstaigos yra susitelkusios Zarasų mieste. Socialinių paslaugų netolygus išsidėstymas lemia paslaugų neprieinamumo problemą Zarasų rajono vietovėse, kurios yra labiau nutolusios nuo Zarasų miesto.
Valstybinės įstaigos. Zarasų rajone šiuo metu veikia 1 valstybinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto – Zarasų socialinės globos namai, esantys Zarasuose.
Zarasų rajone veikia vieni valstybiniai socialinės globos namai – Zarasų socialinės globos namai, įsikūrę pačiuose Zarasuose, teikiantys ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Globos namuose apgyvendinami senyvo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir asmenys, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
2013 m. Zarasų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius gavo 19 prašymų dėl apgyvendinimo socialinės globos namuose, iš jų patenkinus visus, didžioji dalis senelių buvo apgyvendinti Zarasų socialinės globos namuose.
2014 m. pradžioje Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš 220 globos gyventojų 41 buvo iš Zarasų rajono, tai sudarė 18,6 proc. visų Zarasų socialinės globos namų gyventojų. Skirtingai nei vaikų globos įstaigoje, socialinės globos namai yra perpildyti. 2014 m. sausio 1 d. Zarasų socialinės globos namuose buvo 230 lovų. Nors yra didelis stacionarių globos paslaugų poreikis, jis iš esmės Zarasų rajono savivaldybėje yra patenkintas: visi gauti prašymai apsigyventi socialinės globos namuose per paskutinius ketverius metus buvo patenkinti.
Savivaldybės įstaigos. Šiuo metu Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atlieka socialinių paslaugų administravimo funkcijas. Socialinių paslaugų teikimo funkciją Savivaldybė yra perdavusi jai pavaldžioms Socialinių paslaugų įstaigoms, kurių šiuo metu Zarasų rajone yra dvi: VšĮ Zarasų rajono socialinių paslaugų centras ir Salako bendruomenės centras.
Salako bendruomenės centras – tai 30 vietų „daugiafunkciniai“ namai nariams, gyvenantiems vienoje bendruomenėje. Kiekvienais metais vidutiniškai juose gyvena 28-30 senelių. Tikslas – tenkinti bendruomenės narių poreikius socialinėms paslaugoms, padėti jiems integruotis į visuomenę, spręsti užimtumo, ugdymo, savęs realizavimo klausimus, plėtoti socialinių paslaugų tinklą. Čia teikiamos socialinės paslaugos: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, asmens priežiūros ir higienos, kitos bendrosios paslaugos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Veikia 30 vietų senelių globos namai.
Kita Zarasų rajono savivaldybei priklausanti įstaiga – 2005 m. liepos 1 d. įregistruotas VšĮ Zarasų rajono socialinių paslaugų centras, kuris pradėjo teikti socialines paslaugas Zarasų mieste ir seniūnijose 2006 m. sausio 10 d. Šiuo metu tai pagrindinė nestacionarių socialinių paslaugų įstaiga Zarasų rajone. Pagalbos namuose tarnyba 8 seniūnijose teikia pagalbos į namus paslaugas 130 vienišų pensinio amžiaus gyventojų ar neįgaliųjų. Vaikų dienos centras teikia socialines ir ugdymo paslaugas Zarasų miesto probleminių šeimų vaikams. Vaikų dienos centre organizuojamas vaikų socialinių įgūdžių ugdymas, pamokų ruoša, laisvalaikio užimtumas ir maitinimas. Zarasų rajono Socialinių paslaugų centre veikia: pagalbos į namus ir dienos socialinės globos tarnyba; specialaus transporto ir aprūpinimo techninėmis pagalbos priemonėmis tarnyba; paramos šeimai tarnyba ir Vaikų dienos centras; pagyvenusių žmonių dienos centras; nakvynės namai; krizių centras; laikino apgyvendinimo namai motinoms ir vaikams, laikino apgyvendinimo centras.
2014 m. savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Zarasų rajono Antazavės vaikų globos namuose gyveno 63 ugdytiniai iš Zarasų rajono savivaldybės. Vykdant socialinės globos pertvarką, 2015 metais socialinės ir ugdymo paslaugas Antazavės vaikų globos namuose galės gauti 60 ugdytinių, 2016 metais – 50, o iki 2020 metų – 30.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, vaikų globos namuose dirbama tik su vaiku. Vaiko šeima pamirštama. Todėl vaikams, kuriems nustatyta laikinoji globa, sugrįžti į savo biologinę šeimą galimybės yra labai mažos.
Nevalstybinės organizacijos (toliau – NVO). Zarasų rajone NVO sektoriui priklausančios įstaigos, teikiančios socialines paslaugas, sudaro 56 % visų Zarasų rajono socialinių paslaugų įstaigų. Šiuo metu rajone veikia 5 nevalstybinės asociacijos, visos teikiančios socialines paslaugas asmenims su negalia:
Be jau įvardintų NVO įstaigų, Zarasų rajone veikia Zarasų dekanato šeimos centras, Zarasų anoniminių alkoholikų grupė, Valerijos šeimyna.
11 lentelė
Socialinių paslaugų tinklas pagal socialinių paslaugų gavėjų grupes
|
|
|
Socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos |
Vaikai su negalia ir jų šeimos |
Likę be tėvų globos vaikai |
Suaugę asme-nys su negalia ir jų šeimos |
Senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos |
Socialinės rizikos suaugę asmenys ir jų šeimos |
Socia-linės rizikos šeimos |
Kiti asmenys ir šeimos |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| 1. |
Zarasų rajono Antazavės vaikų globos namai |
|
|
63 |
|
|
|
|
|
| 2. |
Zarasų socialinės globos namai |
|
|
|
6 |
15 |
|
|
|
| 3. |
VšĮ Zarasų rajono socialinių paslaugų centras |
56 |
6 |
|
123 |
169 |
6 |
26 |
19 |
| 4. |
Salako bendruomenės centras |
- |
- |
|
2 |
22 |
- |
- |
|
| 5. |
Zarasų krašto žmonių su negalia sąjunga |
|
- |
|
181 |
|
|
|
|
| 6. |
Zarasų rajono neįgaliųjų draugija |
|
- |
|
79 |
|
|
|
|
| 7. |
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Zarasų viltis“ |
|
23 |
|
|
|
|
|
|
| 8. |
Panevėžio ir Utenos regiono aklųjų centras |
|
- |
|
21 |
|
|
|
|
| 9. |
Sergančių cukriniu diabetu bendrija „Viltis“. |
|
- |
|
35 |
|
|
|
|
| 10. |
Viešoji įstaiga „Pagalbos ir informavimo šeimai tarnyba“ |
|
- |
|
19 |
|
|
|
|
| 11. |
Zarasų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius |
297 |
|
9 |
|
|
|
138 |
|
| 12. |
Bendrojo lavinimo mokyklos |
154 |
|
5 |
|
|
|
89 |
|
| 13. |
Zarasų „Lakštingalos“ mokykla |
|
- |
|
|
|
|
|
|
| 14. |
Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyrius |
|
17 |
|
|
|
|
|
|
| 15. |
Ankstyvosios reabilitacijos centras (Zarasų raj. sav. pirminės sveikatos priežiūros centro padalinys) |
|
7 |
|
|
|
|
|
|
| 16. |
Psichikos sveikatos centras (Zarasų raj. sav. pirminės sveikatos priežiūros centro padalinys) |
|
|
|
1283 |
|
|
|
|
| 17. |
Zarasų dekanato Šeimos centras |
- |
|
|
|
|
|
- |
20 |
| 18. |
Anoniminių alkoholikų grupė |
|
|
|
|
|
7 |
|
|
| 19. |
Valerijos šeimyna |
|
|
6 |
|
|
|
|
|
Iš duomenų pateiktų šioje lentelėje, matyti, kad didžioji įstaigų, teikiančių socialines paslaugas dalis, Zarasų rajono savivaldybėje orientuojasi į asmenis su negalia: vaikams su negalia socialinės paslaugos (plačiąja prasme) teikiamos 12 įstaigų, suaugusiems su negalia – 8. Socialinės rizikos šeimos ir jose gyvenantys vaikai pagal institucijų, kurios joms teikia pagalbą, skaičių yra trečioje ir ketvirtoje vietoje (8 įstaigose mažesniu ar didesniu intensyvumu teikiama parama šiai socialinių paslaugų grupei). Mažiausiai socialinių paslaugų gauna socialinės rizikos suaugę asmenys. Tačiau institucijų, teikiančių pagalbą konkrečiai socialinių paslaugų gavėjų grupei, skaičius nebūtinai byloja apie pakankamą ar nepakankamą socialinių paslaugų teikimą atskiroms gavėjų grupėms, kurios toliau aptariamos atskirai.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bei išlaidos socialinėms pašalpoms 2008–2013 m. laikotarpiu Zarasų rajone išaugo 6,8 karto (nuo 324 iki 2193 asmenų), o išlaidos socialinėms pašalpoms išaugo net 10 kartų (nuo 616 tūkst. Lt iki 6151,3 tūkst. Lt). Minėtų rodiklių augimas Zarasų rajone buvo didžiausias, lyginant su kitais šalies rajonais. 2013 m. Zarasų rajono savivaldybėje 1000-iui gyventojų teko 123,9 socialinių pašalpų gavėjai, kai šalies vidurkis 63,9 socialinių pašalpų gavėjai 1000-iui gyventojų. Išaugusias išlaidas socialinėms pašalpoms lėmė išaugęs nedarbas ir sumažėjusios asmenų pajamos.
Socialinės pašalpos gavėjų skaičius ir išlaidos socialinėms pašalpoms
Zarasų rajone 2008–2013 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Zarasų rajone per 2008-2013 m. laikotarpį padidėjo 6 socialinės rizikos šeimomis (nuo 133 iki 139 šeimų). Tai sparčiausias socialinės rizikos šeimų skaičiaus didėjimas apskrityje. Analizuojamu laikotarpiu socialinės rizikos šeimų skaičius Utenos apskrityje sumažėjo 6,78 proc., kai šalyje sumažėjo 9,82 proc., kai tuo tarpu Zarasų rajono savivaldybėje socialinės rizikos šeimų skaičius padidėjo 4,51 proc. Taigi labai svarbu didinti socialinių darbuotojų profesionalumą siekiant motyvuoti socialinės rizikos šeimas dirbti ir gyventi tvarkingai.
63 grafikas
Nors Zarasų rajone padidėjo socialinės rizikos šeimų skaičius, tačiau 2008-2013 m. laikotarpiu sumažėjo jose augančių vaikų nuo 350 iki 307 (12,28 proc.). Analizuojamu laikotarpiu socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius šalyje sumažėjo 18,91 proc., Utenos apskrityje mažėjo 17,96 proc., išsiskyrė tik Visagino savivaldybėje, kur stebimas 0,78 proc. padidėjimas.
64 grafikas
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2013 m. Utenos apskrityje kas 17 vaikas augo socialinės rizikos šeimoje (šalyje – kas 29). Blogiausia padėtis Zarasų ir Ignalinos rajono savivaldybėse – kas 12 vaikas, Molėtų rajono savivaldybėje – kas 13 vaikas augo socialinės rizikos šeimose.
STRATEGINIO PLĖTROS PLANO ĮGYVENDINIMO IR PRIEŽIŪROS SISTEMA
Plano įgyvendinimas turi būti nuolat stebimas pasitelkiant vertinimo kriterijus, įgalinančius nustatyti pokyčius ir palyginti esamą minėtų kriterijų būklę su užsibrėžtais tikslais. Ekonominė, ekologinė bei socialinė aplinka nuolat kinta, todėl įgyvendinant strateginį plėtros planą vieni jo aspektai gali prarasti svarbą, kiti įgyti didesnę reikšmę. Tuo tikslu strateginio plėtros plano prioritetams yra nustatyti vertinimo kriterijai. Siekiant detaliau vertinti strateginio plėtros plano įgyvendinimo pažangą, nustatytos rodiklio reikšmės (esama situacija) ir siekiamas rodiklis plano įgyvendinimo laikotarpiui. Siekiamų rodiklių reikšmės nustatytos remiantis ankstesnių metų statistinių rodiklių reikšmėmis. Pagrindinių plano įgyvendinimo vertinimo kriterijų duomenų šaltinis – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikiama statistinė informacija. Todėl pasirinkti rodikliai yra realūs, tikslūs ir teisingi. Taip pat jie turi aiškią informacijos surinkimo ir pagrindimo sistemą.
| Strateginio plėtros plano vertinimo kriterijai: |
||||
|
|
|
|||
| I PRIORITETAS. EKONOMINIO AKTYVUMO DIDINIMAS |
||||
| Eil. Nr. |
Vertinimo kriterijus |
Informacijos šaltinis |
Esama situacija |
Siekiamas rodiklis 2021 m. |
| 1. |
Veikiančių ūkio subjektų, ūkininkų ir fizinių asmenų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų metų pradžioje, vnt. |
Lietuvos statistikos departamentas |
72 (2014 m. pradžia) |
didėjantis 10 proc. per metus |
| 2. |
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, proc. |
Lietuvos darbo birža |
18,1 (2014 m. pradžiai) |
mažėjantis (ne didesnis negu Utenos apskrities vidurkio) |
| 3. |
Sukurtų naujų darbo vietų skaičius, vnt. |
Zarasų rajono savivaldybės administracija |
skaičiuojamas nuo 2015 m. |
ne mažiau kaip 100 |
| 4. |
Zarasų rajono savivaldybės biudžeto pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti, tenkančios vienam gyventojui, Eur |
Lietuvos statistikos departamentas |
361,62 (2014 m.) |
didėjančios 5 proc. per metus |
| 5. |
Apgyvendinimo įstaigų skaičius, vnt. |
Lietuvos statistikos departamentas |
9 (2014 m. pradžia) |
didėjantis 10 proc. per metus |
| 6. |
Kaimo turizmo sodybų skaičius, vnt. |
Lietuvos statistikos departamentas |
42 (2014 m. pradžia) |
didėjantis 5 proc. per metus |
| 7. |
Vietų skaičius apgyvendinimo įstaigose, vnt. |
Lietuvos statistikos departamentas |
309 (iš jų 30 sezoninės) (2014 m. pradžia) |
didėjantis 3 proc. per metus |
| 8. |
Apgyvendinta turistų, skaičius tūkst. |
Lietuvos statistikos departamentas |
8,4 (2014 m. ) |
didėjantis 10 proc. per metus |
| 9. |
Vidutinis mėnesinis (bruto) darbo užmokestis, Eur |
Lietuvos statistikos departamentas |
367,24 (2013 m.) |
didėjantis (ne mažesnis negu šalies vidurkis) |
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
II PRIORITETAS. Sumani ir socialiai atsakinga bendruomenė |
|||||||
| Eil. Nr. |
Vertinimo kriterijus |
Informacijos šaltinis |
Esama situacija |
Siekiamas rodiklis 2021 m. |
||||
| 1. |
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, metai |
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras |
67,6 (2013 m.) |
ilgėjanti ne mažiau kaip 3 proc. |
||||
| 2. |
Gydytojų skaičius 10000 gyventojų |
Lietuvos statistikos departamentas |
20,3 (2012 m.) |
didėjantis 20 proc. |
||||
| 3. |
Mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių, atvejų skaičius 100000-ių gyventojų |
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras |
21,5 (2013 m.) |
mažėjantis 20 proc. |
||||
| 4. |
Jaunų žmonių (16–25) nedarbo lygis Zarasų rajone |
Lietuvos darbo birža |
6,8 (2014 m. pradžia) |
mažėjantis 30 proc. |
||||
| 5. |
Vaikų ikimokykliniame ugdyme dalis, palyginti su 1-6 m. amžiaus vaikais, proc. |
Lietuvos statistikos departamentas |
49,9 (2013 m.) |
ne mažesnis kaip 70 proc. |
||||
| 6. |
Nemokamai maitinamų moksleivių dalis, proc. |
Lietuvos statistikos departamentas |
42,0 (2013 m.) |
mažėjanti 5 proc. per metus |
||||
| 7. |
Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius |
Lietuvos statistikos departamentas |
1770 (2013/2014) |
didėjantis 5 proc. |
||||
| 8. |
Klasių komplektų skaičius, kuris nesiekia Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje nustatyto optimalaus mokinių skaičiaus |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius |
27 (2014 m.) |
mažėjantis 10 procentų per metus |
||||
| 9. |
Neformalaus ugdymo įstaigose programų skaičius, vnt. |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius |
16 (2014 m.) |
didėjantis 30 proc. |
||||
| 10. |
Mokinių, lankančių sporto mokyklą, dalis nuo viso mokinių skaičiaus, proc. |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius |
18 (2014 m.) |
didėjanti 5 proc. per metus |
||||
| 11. |
Asmenų, esančių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, skaičius |
Lietuvos statistikos departamentas |
194 (2013 m.) |
mažėjantis 5 proc. per metus |
||||
| 12. |
Socialinių pašalpų gavėjų skaičius 1000 gyventojų |
Lietuvos statistikos departamentas |
123,9 (2013 m.) |
mažėjantis 10 proc. per metus |
||||
| 13. |
Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyventojų |
Lietuvos statistikos departamentas |
7,76 (2013 m.) |
mažėjantis 5 proc. per metus |
||||
| 14. |
Socialines paslaugas namuose gaunančių rajono gyventojų skaičius |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius |
100 (2014 m.) |
|
||||
| 15. |
Neįgaliesiems teikiamų socialinių paslaugų skaičius |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius |
11 (2014 m.) |
didėjantis |
||||
| 16. |
Automobilių kelių ilgis metų pabaigoje, km |
Lietuvos statistikos departamentas |
1462 (2013 m.) |
didėjantis 1 proc. |
||||
| 17. |
Kelių eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusiųjų asmenų skaičius |
Lietuvos statistikos departamentas |
12 sužeistieji/3 žuvusieji (2013 m.) |
mažėjantis 5 proc. per metus |
||||
| 18. |
Savivaldybės teikiamų 3 ir 4 lygių elektroninių viešųjų paslaugų skaičius, vnt. |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyrius |
1 (2014 m.) |
didėjantis 100 proc. |
||||
| 19. |
Nepakankamai išvalytų išleistų nuotekų dalis, proc. |
Lietuvos statistikos departamentas |
0 (2012 m.) |
nedidėjanti |
||||
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
III PRIORITETAS. Gamtos ir kultūros išteklių išsaugojimas |
|||||||
| Eil. Nr. |
Vertinimo kriterijus |
Informacijos šaltinis |
Esama situacija |
Siekiamas rodiklis 2021 m. |
||||
| 1. |
Kultūros paveldo išsaugojimui ir/ar įveiklinimui skirtos savivaldybės biudžeto lėšos, tūkst. Eur |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius |
30,6 (2014 m.) |
didėjančios 10 proc. per metus |
||||
| 2. |
Paremtų kūrybines iniciatyvas įgyvendinančių ne savivaldybės įstaigų/subjektų skaičius |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius |
0 (2014 m.) |
didėjantis |
||||
| 3. |
Savivaldybės kultūros įstaigų pritrauktų papildomų (ne savivaldybės disponuojamų finansavimo šaltinių -ES, SP) lėšų apimtis, tūkst. Eur |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius |
ES-14,5, SP-20,1 (2014 m.) |
didėjanti 15 proc. per metus |
||||
| 4. |
Naujai įrengtų ar atnaujintų kultūrinių erdvių miesto viešosiose erdvėse skaičius/renginių, organizuojamų jose, dalyvių skaičius |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius |
0 (2014 m.) |
didėjantis 1/10/50000 |
||||
| 5. |
Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, suteiktų ne savivaldybės sistemoje veikiančioms kultūros įstaigoms ar neformalioms organizacijoms (grupėms), skaičius vnt./ val. skaičius |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius |
0 (2014 m.) |
didėjantis |
||||
| 6. |
Lankytojų skaičius kultūros centruose, tūkst. asm. |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius |
n. d. (2014 m.) |
didėjantis 10 proc. per metus |
||||
| 7. |
Skaitytojų skaičius bibliotekose, tūkst. asm. |
Lietuvos statistikos departamentas |
6 (2013 m.) |
didėjantis 5 proc. per metus |
||||
| 8. |
Lankytojų skaičius muziejuose, tūkst. asm. |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyrius |
2 (2014 m.) |
didėjantis 10 proc. per metus |
||||
| 9. |
Vienam kvadratiniam kilometrui tenkantis į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, kg. |
Lietuvos statistikos departamentas |
128,9 (2013 m.) |
mažėjantis 5 proc. per metus |
||||
| 10. |
Daugiabučiams namams suformuotų sklypų skaičius |
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyrius) |
0 (2014 m.) |
ne mažiau 20 |
||||
| 11. |
Renovuotų (modernizuotų) daugiabučių gyvenamųjų namų skaičius |
Zarasų rajono savivaldybės viešoji įstaiga „Zarasų energinio efektyvumo didinimo agentūra“ |
0 (2014 m.) |
ne mažiau 50 |
||||
STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
| Stiprybės |
Pagrindimas |
| Zarasai – renginių miestas, Zaraso ežero sala - išskirtinio patrauklumo „open air“ renginių vieta. Kasmet augantis respublikinių ir tarptautinių kultūros ir sporto renginių skaičius ir apimtys vasaros sezono metu generuoja tolygiai augančius turistų (poilsiautojų, renginių dalyvių) srautus. |
Didžioji sala – pripažinta ir eksploatuojama regioninio ir nacionalinio masto renginių vieta. Nuo 2008 m. Zarasų miestas ir Zaraso ežero sala yra pristatyti kaip unikali nauja kultūrinė erdvė Lietuvai sėkmingu projektu „Zarasai – pirmoji Lietuvos kultūros sostinė“. Būtent nuo šių metų Zarasų mieste sėkmingai vyksta net keletas didžiųjų masinių kultūros renginių: tarptautinis baltų kultūros neofolklorinis festivalis „Mėnuo juodaragis”, tarptautinis roko festivalis „Roko naktys/ Galapagai”, Lietuvos galiūnų čempionato finalas, tarptautinis ralis „300 Lakes rally”. Išplėtoti ir vietos kultūros projektai. Kultūros renginiai Zaraso ežero saloje – tai susiformavusi tradicija, traukos centras, todėl būtina kurti infrastruktūrą jos įvaizdžiui stiprinti bei kultūrinėms paslaugoms plėtoti. Augančius lankytojų srautus rodo atlikta analizė. |
| Sukurta bei naujai kuriama infrastruktūra aktyviam, poilsiniam ir pažintiniam turizmui |
Zaraso ežero pakrantė, apžvalgos ratas, rekonstruotas paplūdimys su tramplinu, baigiamas sutvarkyti Zaraso ežero paplūdimys su vandens sporto centru bei profesionalia lynų trasa, sutvarkytas Stelmužės dvaro parkas, įkurtas amatų centras Antazavės dvare- svarbiausi 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu įgyvendinti viešosios turizmo infrastruktūros projektai. Kiekviena viešoji erdvė unikali, savita, skirtingos jų paskirtys. Nors sukurtos siekiant pritraukti turistus ar renginių lankytojus, ši infrastruktūra svarbi vietos gyventojams siekiant kurti kokybišką ir patrauklią gyventi aplinką. |
| Palanki geografinė padėtis skatina ekonomiką – už 25 km nuo Zarasų esančio Latvijos miesto Daugpilio gyventojai pamėgo Zarasuose leisti laisvalaikį, apsipirkti. |
Zarasų rajonas yra nutolęs nuo Lietuvos didmiesčių, netoliese- šimtatūkstantinis Daugpilio miestas- potenciali turizmo tikslinė rinka. Rajoną supantys ežerai ir unikalus reljefas sudaro prielaidas turizmo produktų ir paslaugų plėtrai Daugpilio miesto gyventojams. Zarasų miesto turizmo plėtros 2011-2020 m. strategijos rengimo metu atliktos apklausos duomenimis, didžioji dalis apklaustų Daugpilio gyventojų (61,54 proc. apklaustųjų) yra lankęsi Zarasuose poilsio. 30 proc. apklaustųjų paminėjo, kad į Zarasus vyko apsipirkti. |
| Tolygiai auga turizmo paslaugų teikėjų skaičius. |
2014 m. Zarasų mieste pradėjo veikti 4 naujos maitinimo įstaigos (2013 m. - 3); 7 naujos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos (2013 m. - 5). Zarasų mieste vienu metu nakvynės paslaugas gali gauti 262 žmonės (2013 m. - 214) (Zarasų rajono turizmo centro informacija). |
| Patrauklus vartotojui rajone teikiamų turizmo ir susijusių paslaugų kokybės ir kainos santykis |
Paslaugų kainos Zarasų rajone, lyginant su kitais rajonais, yra mažesnės dėl santykinai pigios darbo jėgos. |
| Zarasų rajonas išsiskiria kultūrinių paslaugų įvairove, aktyviu gyventojų įsitraukimu į kultūrines veiklas. |
2011 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Zarasų kultūros centro veiklą įvertino geriausio Lietuvoje kultūros centro nominacija. Zarasų rajono gyventojai pasižymi aukštu bendruomenės įtraukimu į kultūrines veiklas, o miestas - renginių gausa. Rajone veikia daugybė tradicinės muzikos kapelų, šokėjų kolektyvų, kurių pasirodymai- puikus turizmo produktas. Mieste ir rajone gausu amatininkų, kurie prekiauja savo dirbiniais mugių ir švenčių metu. Naudingiau būtų savo dirbinius parduoti tiesiai darbo vietoje, kurioje būtų galima amato išmokti arba tiekti juos į mažmeninės prekybos vietas (amatų, dovanų parduotuvėms). |
| Rajono ūkininkai gamina turistams potencialiai patrauklius žemės ūkio produktus - jautieną, avieną, sūrius, medų, vysto žuvininkystę. |
Nors Zarasų rajonas dėl didelių nedirbamos žemės plotų nėra palanki vieta tradiciniam ūkininkavimui, ūkininkų skaičius rajone tolygiai auga. Dėl kalvoto reljefo ir vandens telkinių gausos, čia ypač palanku imtis mėsinių gyvulių (galvijų, avių, triušių) auginimo, bitininkavimo, žuvininkystės. Šiandien rajono ūkininkai mėsinius gyvulius augina ir neperdirbtus parduoda stambiems supirkėjams. Naudingiau būtų pagamintą produkciją parduoti rajoną lankantiems turistams, miesto svečiams ir gyventojams– dažnas dar tik svajoja paragauti šviežios jautienos, avienos kepsnio, triušienos žuvies patiekalų, įsigyti šviežių šeimininkės sūrių ir medaus.
|
| Silpnybės |
Pagrindimas |
| Zarasų rajono savivaldybė pasižymi labai mažu ekonominiu aktyvumu. |
Zarasų rajone 2014 m. sausio 1 d. veiklą vykdo 322 ūkio subjektai (Anykščių raj. sav. – 504, Molėtų raj. sav. – 393, Ignalinos raj. sav. - 257). Zarasų rajone vyrauja ekonomikos pagrindą sudarančios mažos ir vidutinės įmonės, kurių 2014 m. pradžioje Zarasų rajone registruotos 167. |
| Žema vietos gyventojų perkamoji galia stabdo smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, neleidžia kurti (palaikyti) paslaugų, orientuotų tik į vietos gyventojus. |
Nors nuo 2011 metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis visą laiką po truputį didėjo ir 2013 m. Zarasų rajono savivaldybėje jis siekė 1599 Lt, kai Utenos regiono savivaldybių vidurkis buvo gerokai didesnis ir siekė 1933 Lt, o šalies mastu - 2231,7 Lt. Vieną žemiausių darbo užmokesčių lygių šalyje galima paaiškinti menku ekonominiu aktyvumu- rajone mažai verslo įmonių, kurios nekonkuruoja dėl darbuotojų, todėl jiems moka minimalius atlyginimus. Svarbu pažymėti, kad didžioji dalis miesto gyventojų (daugiau nei 60 proc.) dirba viešajame sektoriuje, kur vyrauja santykinai nedideli atlyginimai. Dėl šios situacijos verslininkai negali orientuotis tik į vietos rinką, kuri nėra pajėgi įpirkti net ir patrauklių ir reikalingų produktų ir paslaugų. |
| Nepakankamai išvystyta kultūros ir sporto infrastruktūra. Dėl infrastruktūros trūkumo Zaraso ežero saloje negali vykti ypač dideli renginiai, nepakankama sporto infrastruktūra stovykloms organizuoti. |
Ne kartą kultūros ar sporto įstaigos yra gavusios potencialių partnerių pasiūlymų bendradarbiauti organizuojant didelius kultūros ar sporto renginius, stovyklas. Tačiau dėl infrastruktūros trūkumo (masiniams renginiams - 20 tūkst. žiūrovų ir daugiau) ar neatitikimo tam tikriems standartams (sporto salė), pasiūlymų teko atsisakyti. |
| Vietos verslas gauna mažai naudos iš santykinai didelių srautų turistų. |
Pastarąjį dešimtmetį Zarasų rajonas, o ypač Zarasai garsėja renginiais, pritraukiančiais tūkstančius lankytojų. Tokie renginiai ypač naudingi Zarasų miestui, kadangi yra plačiai reklamuojami, renginio lankytojai dalį laiko praleidžia mieste, kur gali įsigyti vietos gamintojų produkcijos. Deja, kol kas vietos verslininkai vangiai išnaudoja šiuos didžiulius srautus kaip galimybę užsidirbti. Būtina didinti informavimą ir koordinavimą skatinant vietos paslaugų teikėjus prekiauti renginių metu ir formuoti lauko prekybos tradiciją. |
| Nepakankamos sąlygos ir parama verslo plėtrai, verslumo skatinimui ir naujo verslo plėtrai. |
Rajono savivaldybėje keletą pastarųjų metų neskyrė lėšų smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui ir konsultacijoms Zarasų rajone. Rajono Savivaldybė galėtų suteikti finansinę paramą bankų paskolų palūkanų daliniam kompensavimui, įmonės steigimo išlaidų daliniam kompensavimui, verslininkų konsultavimui ir mokymui, leidinių apie regionų SVV plėtrą leidybai, verslininkų dalyvavimo parodose, mugėse, verslo misijose išlaidoms kompensuoti ir kt. |
| Nepakankama teikiamų paslaugų kokybė, ypač kaimo vietovėse. |
Zarasų rajon daugybė puikių lankytinų vietų ir objektų, tačiau jie dažniausiai nėra kokybiškai pritaikyti šiuolaikinio turisto poreikiams- pvz. jei galima apžiūrėti ekspoziciją, dažnai šalia nėra tualeto ar galimybės užkąsti.
Reikėtų skatinti turizmo produktų ir paslaugų kompleksiškumą, lankytojams ir turistams siūlant ne vieną ar kitą atskirą paslaugą, bet užbaigtą ir galutinį paslaugų kompleksą. Šioje vietoje svarbus bendradarbiavimas tarp paslaugų teikėjų. |
| Ne sezono metu trūksta paslaugų, todėl nėra turistų. |
Įgyvendinti infrastruktūros projektai daugiausia skirti vasaros sezonui ir turizmo srautų sezoniškumo nesprendė. Tai atitinka vietovės turizmo išteklių pobūdį. Tačiau ateityje būtina ieškoti sprendimų, ką įdomaus lankytojams pasiūlyti šaltuoju metų laiku. |
| Nėra stambių privačių investicijų. |
Mieste pastebimas poreikis ir prielaidos daugeliui kurortams būdingų paslaugų atsirasti- šiuolaikiniam viešbučiui, SPA centrui, tačiau kol kas stambesnės investicijos Zarasus aplenkia. |
| Nėra veikiančio vietinės produkcijos (ūkininkų, amatininkų) prekybos tinklo. |
Reprezentatyvi miesto aplinka skatina atvykti turistus, bet neduoda ekonominės naudos, nes produktų ir paslaugų teikėjai neturi galimybės parduoti savo produktų turistams – nėra nuolat veikiančio ūkininkų, amatininkų turgelio ar kitos ištisus metus patrauklios erdvės prekybai (prekybos pasažas ar pan.). |
| Spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas, didelis ekonomiškai neaktyvių žmonių skaičius. |
Per 2010-2014 m. laikotarpį rajone gyventojų sumažėjo 8,9 proc., t.y. kasmet mažėjo 1,8–2,9 proc. 2010 m. pradžioje Zarasų rajone buvo 19013 gyventojų, tuo tarpu 2014 m. pradžioje – 17318 gyventojų. Ypatingai didelis mažėjimas yra jauniausios gyventojų amžiaus grupės tarpe - kasmet skaičius mažėja 2,1-9,7 proc. Gyventojų mažėjimo bei senėjimo problema Zarasų rajono savivaldybėje yra labai didelė. Dar didesnė problema - ekonomiškai neaktyvūs gyventojai - ilgalaikiai bedarbiai. |
| Bendradarbiavimo tarp švietimo, verslo ir viešojo sektoriaus trūkumas. Veikiančios žemės ūkio profesinės mokyklos programos nepakankamai orientuotos į miesto poreikius (apželdinimas, paslaugų sektorius). |
Dauguma savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų savo veiklą suvokia siaurai ir nesiekia bendrų miesto ir rajono plėtros tikslų, dažnai ne bendradarbiaudamos, bet konkuruodamos tarpusavyje. Esant ribotiems žmoniškiesiems ištekliams būtina suvienyti pajėgas ir ilgalaikių tikslų siekti kartu bendradarbiaujant. Zarasų rajone trūksta kvalifikuotų specialistų (pvz. želdynų priežiūrai, maitinimo paslaugų ir pan.). Vienas iš galimų problemos sprendimo būdų - bendradarbiavimas su mieste veikiančia profesine mokykla, kurios mokiniai dirbdami įgautų praktikos, o rajonas gražėtų. |
| Galimybės |
Pagrindimas |
| Sukurta tinkama turizmo srautų aptarnavimo infrastruktūra padės parduoti daugiau vietos gamintojų produktų ir paslaugų. |
Turizmo vystymas prasmingas tik tuomet, kai vietos gyventojai gauna iš to naudos. Būtina didinti galimybes vietos gamintojams parduoti kuo daugiau prekių ir paslaugų siekiant kuo geriau aptarnauti susiformavusius turistų srautus. |
| Įrengta moderni renginių infrastruktūra padidins turistų srautus, kas skatins turizmo paslaugų įvairovę ir privačių investicijų augimą. |
Investicijos į renginių infrastruktūrą formuos aptarnavimo sektoriaus plėtrą, naujų paslaugų atsiradimą, tai leis panaudoti daugiau vietos gamintojų produktų ir paslaugų, taip skatinant privačių investicijų augimą. |
| Bendradarbiaujant švietimo, verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, naujų turizmo produktų ir paslaugų sukūrimas, gyventojų aktyvumo skatinimas. |
Bendradarbiaujant ūkininkams, smulkiesiems verslininkams, švietimo, kultūros ir kitoms viešojo ir privačiojo sektoriaus organizacijoms bus sukurti konkurencingesni produktai ir paslaugos, atitinkantys tiek gyventojų, tiek svečių poreikius. Padidėję turistų srautai generuos didesnes gyventojų pajamas, didins užimtumą. |
| Patraukli aplinka ir paslaugų įvairovė skatins jaunų šeimų įsikūrimą ir darbingo amžiaus žmonių verslumą. |
Tinkama infrastruktūra ir galimybė alternatyvių veiklų verslo plėtrai didins darbo vietų kūrimąsi ir įsidarbinimo galimybes, didins rajono patrauklumą jaunų šeimų įsikūrimui. |
| Patraukli aplinka žuvininkystės sektoriaus plėtrai.
|
Pelnytas „Žvejybos rojaus“ vietovės statusas leidžia žuvies jaunikliais įžuvinti Zarasų rajonų ežerus. Nuosekliai, kryptingai ir gausiai pagal mokslininkų tyrimus vykdant įžuvinimus, „Žvejybos rojaus“ ežerai taps patraukliausia vieta ne tik Lietuvos žvejams, bet ir užsienio turistams – ypač poledinės žūklės fanams. |
| Grėsmės |
Pagrindimas |
| Nepavyks aptarnauti augančių turistų srautų. |
Statistiniai duomenys rodo, kad kasmet atvykstančių turistų ir renginių lankytojų skaičius nuosekliai auga. Turistinio sezono piko metu negalime patenkinti visos turistinių paslaugų paklausos. Jeigu atvykstančių poilsiautojų skaičius smarkiai išaugtų, kyla grėsmė neaptarnauti visų atvykusiųjų ir prarasti turistų srautus bei pakenkti miesto įvaizdžiui. |
| Nevyks bendradarbiavimas tarp sektorių ir visi sieks atskirų tikslų. |
Nebendradarbiaujant verslo, žemės ūkio, švietimo, kultūros ir kitiems sektoriams nebus sukurtos konkurencingos paslaugos ir produktai, kas ypatingai svarbu smulkiajame versle, žemės ūkyje, kultūros srityje. |
| Nepavyks parduoti vietinių gamintojų produkcijos galutiniam vartotojui, turistui. |
Ūkininkas ar amatininkas pagaminęs kokybišką produktą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių – sumažėjusių turistų srautų ar neatspėtų vartotojų lūkesčių, neturėjęs galimybės pasiekti galutinio vartotojo, nepardavęs produkto, ar pigiai pardavęs jį supirkėjui, patirs nuostolių. |
| Nepatraukli aplinka neskatins Zarasų miesto kaip kurorto plėtros. |
Nemoderni, nepatraukli infrastruktūra, paslaugų įvairovės trūkumas, prasta kokybė, nepatenkinti poilsiautojų ir gyventojų lūkesčiai neskatins miesto plėtros, kurs blogą miesto įvaizdį, didins gyventojų nedarbą, migraciją ir atskirtį nuo didžiųjų miestų. |
ZARASŲ RAJONO VIZIJA
Rengiant Zarasų rajono savivaldybės plėtros 2015-2021 m. strateginį planą, organizuojant susitikimus su atskirų sričių specialistais, įstaigų vadovais, verslininkais, NVO atstovais, bendruomenėmis, buvo nuspręsta palikti Zarasų rajono savivaldybės plėtros 2008-2013 m. strateginio plano rengimo metu suformuluotą viziją:
Zarasų rajonas – GERIAUSIAS gyventi, dirbti ir poilsiauti.
 |
I PRIORITETAS. EKONOMINIO AKTYVUMO DIDINIMAS.
1.1. TIKSLAS. Didinti gyventojų ir viešojo sektoriaus ekonominį aktyvumą.
1.2. TIKSLAS. Didinti rajono ekonomikos konkurencingumą.
II PRIORITETAS. SUMANI IR SOCIALIAI ATSAKINGA BENDRUOMENĖ.
2.1. TIKSLAS. Ugdyti sveiką bendruomenę.
2.2. TIKSLAS. Gerinti švietimo kokybę.
2.3. TIKSLAS. Ugdyti gyventojų bendruomeniškumą, pilietiškumą ir lyderystę.
2.4. TIKSLAS. Ugdyti socialiai atsakingą bendruomenę.
2.5. TIKSLAS. Kurti patrauklią ir saugią gyvenamąją aplinką.
III PRIORITETAS. GAMTOS IR KULTŪROS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS.
3.1. TIKSLAS. Išsaugoti reikšmingus kultūros paveldo objektus.
3.2. TIKSLAS. Ugdyti kokybišką kultūrą atpažįstančią ir tradicijas puoselėjančią bendruomenę.
3.3. TIKSLAS. Saugoti unikalų rajono kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.
3.3.3. UŽDAVINYS. Diegti energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių sistemas.
| Dokumente naudojami sutrumpinimai: |
| DB – Utenos teritorinė darbo birža; |
| DMM – Zarasų rajono Dusetų meno mokykla; |
| NVO – Nevyriausybinės organizacijos; |
| SBC – Salako bendruomenės centras; SPC – VšĮ Zarasų rajono socialinių paslaugų centras; |
| SVV – Smulkus vidutinis verslas; |
| TIC – Viešoji įstaiga Zarasų rajono turizmo informacijos centras; |
| URARC – UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“; |
| ŪS – Lietuvos ūkininkų sąjunga; |
| VGN – Zarasų rajono Antazavės vaikų globos namai; VIC – Viešoji įstaiga Zarasų verslo informacijos centras; |
| VSB – Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras; |
| VVG – Zarasų savivaldybės vietos veiklos grupė; |
| ZJC – Viešoji įstaiga Zarasų jaunimo centras; |
| ZKC – Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras; |
| ZMM – Zarasų meno mokykla; |
| ZL – Zarasų rajono savivaldybės viešoji įstaiga Zarasų ligoninė; |
| ZPAT – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Zarasų priešgaisrinė apsaugos tarnyba; |
| ZPK – Zarasų rajono policijos komisariatas; |
| ZRSA – Zarasų rajono savivaldybės administracija; |
| ZSC – Zarasų sporto centras; |
| ZŠC – Zarasų švietimo centras; |
| ZV – Uždaroji akcinė bendrovė „Zarasų vandenys“; |
| ZZŪM – Zarasų žemės ūkio mokykla; STEAM – Anglų kalbos akronimas apimantis gamtos mokslų, inžinerijos ir matematikos disciplinas; SUP –specialiojo ugdymosi poreikiai; BĮ – biudžetinės įstaigos; ZKM – Zarasų krašto muziejus.
|
|
Eilės Nr. |
Priemonė |
Priemonės įgyvendinimo rodiklis |
Įgyvendinimo laikotarpis |
Vykdytojai |
| I PRIORITETAS. EKONOMINIO AKTYVUMO DIDINIMAS |
||||
| 1.1. TIKSLAS. Didinti gyventojų ir viešojo sektoriaus ekonominį aktyvumą |
||||
| 1.1.1. UŽDAVINYS. Didinti gyventojų pajamas plėtojant vietos produktų gamybą |
||||
| 1.1.1.1 |
Sukurti vietos amatų ir kultūros produktų prekybos sistemą siekiant didinti jų prieinamumą |
Įrengtas prekybos pasažas Bendradarbiavimo tinklo narių skaičius Produktų skaičius |
2016-2021 |
ZRSA, NVO, BĮ, VIC, TIC, VVG |
| 1.1.1.2 |
Sukurti vietos produktų prekybos sistemą miesto centre |
Sutvarkyta teritorija Prekybos vietų lauke skaičius Prekybos vietų viduje skaičius Įrengta skerdykla Darbo vietų skaičius |
2016-2021 |
ZRSA, SVV, ŪS, VIC, TIC, BĮ, VVG, NVO, ūkininkai, amatininkai |
| 1.1.1.3 |
Sutvarkyti Rajono prekyvietes |
Sutvarkytos 5 prekyvietės (Zarasų miesto didysis turgus, Dusetų miesto turgus ir kt.) Prekybos vietų skaičius Automobilių stovėjimo aikštelės vietų skaičius |
2016-2018 |
ZRSA, VVG, NVO |
| 1.1.1.4 |
Remti bendradarbiavimą tarp vietos produktų gamintojų ir paslaugų teikėjų |
Produktų skaičius Bendradarbiaujančių partnerių skaičius |
2015-2021 |
SVV, ūkininkai, |
| 1.1.1.5 |
Gerinti ūkininkų informavimą apie ES paramos galimybes vietos produktų gamybai |
Seminarų skaičius Pasinaudojusių ES parama ūkininkų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, VVG, VIC, NVO |
| 1.1.1.6 |
Didinti vietos produktų gamintojų ir Zarasų rajono žemės ūkio mokyklos bendradarbiavimą |
Įgyvendintų bendradarbiavimo projektų skaičius Bendradarbiaujančių partnerių skaičius Parengta programa |
2015-2021 |
ZRSA, ZŽUM, ūkininkai, NVO |
| 1.1.1.7 |
Remti vietos gamintojų iniciatyvas, susijusias su produktų gamyba |
Paremtų ir įgyvendintų projektų skaičius |
2015-2021 |
NVO, SVV, ūkininkai, amatininkai |
| 1.1.2. UŽDAVINYS. Vystyti turizmo plėtrai svarbią infrastruktūrą Zarasų mieste |
||||
| 1.1.2.1 |
Įrengti universalią renginių infrastruktūrą Zaraso ežero Didžiojoje saloje |
Renginių skaičius Lankytojų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO, SVV, BĮ |
| 1.1.2.2 |
Plėsti Zarasaičio paplūdimio infrastruktūrą |
Pritraukta investicijų Paslaugų skaičius Darbo vietų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV, NVO, ZJC |
| 1.1.2.3 |
Įrengti kalnų slidinėjimo trasą |
Paslaugų skaičius Darbo vietų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV, ZJC, NVO |
| 1.1.2.4 |
Plėsti turizmo infrastruktūrą prie Zarasų miesto apžvalgos rato |
Darbo vietų skaičius Konferencijų vietų skaičius |
2016-2021 |
ZRSA, SVV, NVO |
| 1.1.2.5 |
Įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Didžiosios salos iki koplytėlės |
Įrengtų pėsčiųjų / dviračių takų ilgis Darbo vietų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV, NVO |
| 1.1.2.6 |
Remti fizinių asmenų teikiamų apgyvendinimo paslaugų plėtrą |
Bendrai finansuotų ir įgyvendintų projektų skaičius Nakvynės vietų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 1.1.2.7 |
Skatinti šiuolaikinio viešbučio Zarasų mieste atsiradimą |
Pritraukta investicijų Nakvynių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV |
| 1.1.2.8 |
Plėsti Zarasų kempingo infrastruktūrą |
Įrengtų aikštelių vietų skaičius Turistų skaičius |
2016-2021 |
ZRSA, SVV, ZJC, NVO |
| 1.1.3. UŽDAVINYS. Vystyti turizmo plėtrai svarbią infrastruktūrą Zarasų rajone |
||||
| 1.1.3.1 |
Įkurti Dusetų kempingą ir kitą turistų aptarnavimui reikalingą infrastruktūrą |
Įrengtų aikštelių vietų skaičius Apsilankiusių turistų skaičius Pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis 1,2 km |
2015-2021 |
ZRSA, NVO, SVV |
| 1.1.3.2 |
Remti autosporto pramogų parko įkūrimą Salako karjeruose |
Pritraukta investicijų Darbo vietų skaičius |
2016-2021 |
NVO, SVV, ZRSA |
| 1.1.3.3 |
Sukurti pravažiuojančiam transportui reikalingų paslaugų centrą Degučiuose |
Paslaugų skaičius Darbo vietų skaičius |
2016-2021 |
SVV, ZRSA |
| 1.1.3.4 |
Remti teminių kaimų kaimo vietovėse kūrimą ir plėtrą |
Paslaugų skaičius Darbo vietų skaičius |
2016-2021 |
ZRSA, NVO |
| 1.1.3.5 |
Remti Antalieptės vienuolyno komplekso sutvarkymą ir aktualizavimą |
Paslaugų skaičius Darbo vietų skaičius |
2016-2021 |
ZRSA, NVO, SVV
|
| 1.1.4. UŽDAVINYS. Vykdyti turizmo objektų įveiklinimą |
||||
| 1.1.4.1 |
Remti Zaraso ežero paplūdimio ir lynų trasos Didžiojoje saloje įveiklinimą |
Lankytojų skaičius Darbo vietų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 1.1.4.2 |
Remti naujų turizmo ir susijusių paslaugų atsiradimą |
Paslaugų skaičius Darbo vietų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV, NVO |
| 1.1.5. UŽDAVINYS. Vystyti sporto turizmą |
||||
| 1.1.5.1 |
Vystyti sporto infrastruktūrą Magučiuose |
Pritraukta investicijų Darbo vietų skaičius Lankytojų skaičius |
2016-2021 |
ZRSA, SVV, BĮ |
| 1.1.5.2 |
Pritaikyti Dusetų buvusios specialiosios internatinės mokyklos pastatą stovykloms organizuoti |
Pritraukta investicijų Darbo vietų skaičius |
2016-2021 |
ZRSA, NVO, BĮ |
| 1.1.5.3 |
Plėsti stovyklų organizavimui reikalingą infrastruktūrą |
Organizuojamų stovyklų skaičius Dalyvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV, NVO, BĮ |
| 1.1.5.4 |
Remti sporto renginių organizavimą |
Renginių skaičius Dalyvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZSC, BĮ, NVO |
| 1.1.6. UŽDAVINYS. Skatinti sveikatinimo paslaugų plėtrą |
||||
| 1.1.6.1 |
Atlikti kurortologinių išteklių tyrimus |
Kurortologinių išteklių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV, NVO |
| 1.1.6.2 |
Skatinti SPA ir sveikatingumo centrų kūrimąsi |
Pritraukta investicijų SPA paslaugų teikėjų skaičius Darbo vietų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV, NVO |
| 1.1.6.3 |
Skatinti sveikatinimo programų rengimą ir įgyvendinimą |
Parengtų ir įgyvendintų programų skaičius Įgyvendintų programoje numatytų priemonių dalis Dalyvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, VSB, NVO, BĮ |
| 1.1.6.4 |
Plėsti kurortologinių paslaugų skaičių sveikatos įstaigose |
Naujų paslaugų ir jų gavėjų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, BĮ, ZL |
| 1.1.7. UŽDAVINYS. Vykdyti aktyvią turizmo rinkodarą |
||||
| 1.1.7.1 |
Dalyvauti tarptautinėse turizmo parodose |
Parodų rengtų užsienio šalyse skaičius
|
2015-2021 |
ZRSA, TIC |
| 1.1.7.2 |
Didinti bendradarbiavimą tarp skirtingų turizmo paslaugų teikėjų |
Bendrų produktų skaičius Bendradarbiaujančių partnerių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, TIC, SVV, NVO |
| 1.1.7.3 |
Skatinti fizinių asmenų apgyvendinimo paslaugų teikimą |
Susitikimų skaičius Naujų apgyvendinimo vietų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, TIC, VIC, NVO, SVV |
| 1.1.7.4 |
Vykdyti turistinių išteklių e-rinkodarą |
Turistų skaičiaus augimas, proc. (pagal parengtą metodiką) |
2015-2021 |
TIC |
| 1.1.7.5 |
Populiarinti projekto „Žvejybos rojus“ idėją |
Viešinimo priemonių žvejybos rojaus tema skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, TIC, VVG, NVO, BĮ |
| 1.2. TIKSLAS. Didinti rajono ekonomikos konkurencingumą |
||||
| 1.2.1. UŽDAVINYS. Skatinti natūraliais rajono ištekliais paremtų verslų kūrimą ir plėtrą |
||||
| 1.2.1.1 |
Skatinti sapropelio gavybą ir produktų vystymą |
Darbo vietų skaičius Produktų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV |
| 1.2.1.2 |
Skatinti biokuro gamybą |
Darbo vietų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV |
| 1.2.2. UŽDAVINYS. Skatinti verslo investicijas ir darbo vietų kūrimą |
||||
| 1.2.2.1 |
Gerinti informavimą apie ES paramos galimybes SVV plėtrai |
Renginių skaičius Dalyvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, VIC |
| 1.2.2.2 |
Remti verslo bendradarbiavimo tinklų (klasterių) kūrimą |
Veikiančių klasterių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV |
| 1.2.2.3 |
Gerinti laikino pobūdžio darbų organizavimą |
Parengta ir įgyvendinta viešųjų darbų programa Įdarbintų asmenų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SVV, NVO, BĮ |
| 1.3. TIKSLAS. Atskleisti Lietuvai ir pasauliui Zarasų krašto kultūrinį identitetą |
||||
| 1.3.1. UŽDAVINYS. Integruotis į Europos ir Lietuvos kultūros kelius, aktualizuojant kultūros paveldo objektus |
||||
| 1.3.1.1 |
Tęsti Stelmužės dvaro sodybos pritaikymo lankymui darbus |
Sutvarkytas parkas Įrengtas kelias iki Šventos vietos Pritraukta investicijų Išvalyta Stelmužės (Padvarinės) ežero pakrantė |
2015-2021 |
ZRSA, BĮ, NVO, SVV |
| 1.3.1.2 |
Vystyti žydų paveldo maršrutą |
Parengtas maršrutas Pritraukta investicijų |
2015-2021 |
ZRSA, BĮ, SVV, NVO |
| 1.3.1.3 |
Vystyti piligrimų kelią (iš Imbrado į Švč.Mergelės Marijos koplyčią) |
Parengtas maršrutas Pritraukta investicijų Sutvarkytas 3,8 km ilgio kelias Įrengta 14 aikštelių stotims |
2015-2021 |
ZRSA, BĮ, SVV, NVO |
| 1.3.1.4 |
Remti mokymo centro buvusiame Antalieptės mokyklos pastate įsteigimą |
Pritraukta investicijų Darbo vietų skaičius Renginių skaičius Dalyvių skaičius |
2015-2021 |
NVO, SVV |
| 1.3.1.5 |
Įkurti karo istorijos muziejų po atviru dangumi Turmanto seniūnijoje |
Darbo vietų skaičius Lankytojų skaičius |
2016-2021 |
ZRSA, SVV, BĮ, NVO |
| 1.3.1.6 |
Įkurti amatų centrą-menininkų rezidenciją Antazavės dvare |
Darbo vietų skaičius Lankytojų skaičius Suorganizuotų mokymų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO, BĮ, SVV |
| 1.3.2. UŽDAVINYS. Skatinti konkurencingų kultūros renginių organizavimą |
||||
| 1.3.2.1. |
Organizuoti renginius ir projektus, atskleidžiančius Zarasų miesto ir krašto kultūrinį identitetą |
Renginių skaičius Lankytojų skaičius Įgyvendintų projektų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, BĮ, NVO |
| 1.3.2.2. |
Remti komercinius renginius |
Renginių skaičius Lankytojų skaičius Įgyvendintų projektų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, BĮ, SVV |
| II PRIORITETAS. SUMANI IR SOCIALIAI ATSAKINGA BENDRUOMENĖ |
||||
| 2.1. TIKSLAS. Ugdyti sveiką bendruomenę |
||||
| 2.1.1. UŽDAVINYS. Vykdyti visuomenės sveikatos stiprinimą, stebėseną ir prevenciją |
||||
| 2.1.1.1 |
Įkurti Zarasų rajono visuomenės sveikatos biurą ir vykdyti visuomenės sveikatinimo veiklas |
Įkurtas biuras ir vykdoma visuomenės sveikatinimo veikla Seminarų skaičius Dalyvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, VSB |
| 2.1.1.2 |
Parengti „Sportas visiems” renginių programą |
Parengtų programų skaičius Įgyvendintų priemonių dalis Organizuojamų olimpinių festivalių skaičius Renginių skaičius Dalyvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO, VSB, ZSC |
| 2.1.1.3 |
Bendrai finansuoti visuomenės sveikatinimo projektus |
Paremtų ir įgyvendintų projektų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, VSB, ZSC, NVO |
| 2.1.1.4 |
Plėtoti sveikos gyvensenos programas ikimokyklinio ugdymo įstaigose |
Renginių skaičius Dalyvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, švietimo įstaigos, NVO, VSB |
| 2.1.1.5 |
Įrengti sveikatingumo trasas |
Įrengtų sveikatingumo trasų ilgis, skaičius Įrengtų dviračių takų ilgis |
2015-2021 |
ZRSA, NVO |
| 2.1.1.6 |
Vykdyti alkoholio ir tabako prevencines priemones |
Organizuojamų švenčių ar masinių renginių, kuriuose ribojama prekyba alkoholiniais gėrimais, skaičius Įrengtų nerūkymo zonų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.1.2. UŽDAVINYS. Didinti sveikatos paslaugų prieinamumą |
||||
| 2.1.2.1 |
Didinti Zarasų rajono sveikatos paslaugų patrauklumą, gerinant sveikatos paslaugų kokybę |
Parengtų ir įgyvendintų sveikatos paslaugų teikimo programų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, sveikatos priežiūros įstaigos |
| 2.1.2.2 |
Plėsti e. sveikatos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose |
Įstaigų, įdiegusių e. sveikatos paslaugas, skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, sveikatos priežiūros įstaigos |
| 2.1.2.3 |
Plėsti palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus paslaugas |
Palaikomojo gydymo ir slaugos lovų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZL |
| 2.1.3. UŽDAVINYS. Modernizuoti savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigas |
||||
| 2.1.3.1 |
Gerinti sveikatos priežiūros įstaigų materialinę bazę |
Atnaujintų (modernizuotų) patalpų plotas
|
2015-2021 |
ZRSA, sveikatos priežiūros įstaigos |
| 2.2. TIKSLAS. Gerinti švietimo kokybę |
||||
| 2.2.1. UŽDAVINYS. Užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą |
||||
| 2.2.1.1 |
Teikti ankstyvojo užsienio kalbų mokymosi galimybes ikimokyklinio ugdymo grupėse |
Mokomų kalbų skaičius Ugdytinių skaičius |
2016-2021 |
Švietimo įstaigos |
| 2.2.1.2 |
Didinti Magučių ugdymo centro specializaciją |
Vaikų skaičius Tikslinės amžiaus grupės dalis |
2015-2021 |
ZRSA, švietimo įstaigos |
| 2.2.1.3 |
Užtikrinti lygias mokymosi starto galimybes
|
0–6 m. vaikų, turinčių nustatytus SUP, kurie gauna švietimo pagalbos specialisto pagalbą, procentas 0–6 m. vaikų ir jų tėvų, kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikiai, gaunančių šias paslaugas, procentas 0–6 m. vaikams, kuriems nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų poreikiai, gaunančių šias paslaugas, procentas 0–6 m. vaikams, kuriems nustatytas kompleksiškai teikiamų paslaugų poreikis, gaunančių šias paslaugas, procentas
|
2015-2021 |
ZRSA, švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos |
| 2.2.2. UŽDAVINYS. Gerinti ugdymo paslaugų kokybę |
||||
| 2.2.2.1 |
Didinti švietimo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą |
Parengtas ir įgyvendintas švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planas |
2016-2021 |
ZRSA |
| 2.2.2.2 |
Skatinti pažangių (pvz. Montessori, technologinių gebėjimų, gamtos ir tiksliųjų mokslų srities bei kt.) ugdymo metodų, skatinančių kūrybiškumą ir saviraišką, diegimą |
Įdiegtų naujų ugdymo metodų skaičius Ugdytinių skaičius, ugdomų pagal naujus metodus STEAM klasterių skaičius STEAM renginių skaičius STEAM ugdyme dalyvaujančių mokinių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, švietimo įstaigos, ZŽŪM |
| 2.2.2.3 |
Gerinti mokinių pavėžėjimo sistemą |
Užtikrinta papildomo ugdymo galimybė
|
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.2.2.4 |
Plėsti gabių ir talentingų mokslui vaikų ugdymo galimybes |
Modulių skaičius Vaikų skaičius Pasiekimų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, švietimo įstaigos |
| 2.2.2.5 |
Remti užsienio kalbų mokymąsi per tarptautinį bendradarbiavimą |
Paremtų ir įgyvendintų tarptautinio bendradarbiavimo projektų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, švietimo įstaigos |
| 2.2.2.6 |
Skatinti pedagogus dalyvauti seminaruose užsienio kalboms mokytis |
Zarasų švietimo centro kvalifikacijos kėlimo seminarų lėšų dalis, skiriama seminarams, vedamiems užsienio kalba Seminarų, skirtų užsienio kalbos tobulinimui, skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, švietimo įstaigos |
| 2.2.2.7 |
Modernizuoti ir (ar) rekonstruoti savivaldybės švietimo įstaigų pastatus, patalpas |
Švietimo įstaigų, kurių pastatai (patalpos) buvo suremontuoti ar rekonstruoti, skaičius ir sąrašas |
2015-2021 |
ZRSA, švietimo įstaigos |
| 2.2.2.8 |
Kompleksiškai tvarkyti teritorijas prie švietimo įstaigų |
Švietimo įstaigų, kuriose sutvarkyta aplinka, skaičius Įrengtų sporto aikštelių, poilsio zonų, žaidimo aikštelių skaičius ir sąrašas |
2015-2021 |
ZRSA, |
| 2.2.2.9 |
Diegti ir atnaujinti švietimo įstaigų informacines ir komunikacines technologijas, jų tinklus |
Ugdymui naudojamų kompiuterių skaičius Ugdymui naudojamų kompiuterinių programų skaičius Švietimo įstaigų, prisijungusių prie greitaveikio internetinio ryšio, dalis |
2015-2021 |
ZRSA, |
| 2.2.2.10 |
Įdiegti vidurinio ugdymo programas su profesiniu parengimu |
Programų skaičius Ugdytinių skaičius |
2016-2021 |
ZRSA, |
| 2.2.2.11 |
Vykdyti vaikų mokymo plaukti bendrojo ugdymo mokyklose programą |
Išmokusių plaukti vaikų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, švietimo įstaigos |
| 2.2.3. UŽDAVINYS. Plėsti neformaliojo ugdymo įvairovę |
||||
| 2.2.3.1 |
Didinti meno mokyklų programų įvairovę |
Naujų modulių (pvz.: technologiniai menai, muzika, kompiuterinė grafika, dizainas ir pan.) skaičius |
2015-2021 |
ZMM, DMM |
| 2.2.3.2 |
Didinti Zarasų sporto centro veiklų įvairovę |
Parengtas ir įgyvendintas sporto vystymo planas Naujų sporto šakų skaičius |
2015-2021 |
ZSC |
| 2.2.3.3 |
Skatinti neformaliojo ugdymo įvairovę švietimo įstaigose ir NVO |
Naujų programų skaičius Ugdytinių jose skaičius |
2015-2021 |
Švietimo įstaigos, NVO, ZRSA |
| 2.2.3.4 |
Sukurti stovyklų centrą |
Įkurtas stovyklų centras |
2015-2021 |
ZRSA, ZŠC, ZSC, švietimo įstaigos |
| 2.2.3.5 |
Skatinti respublikinių ir tarptautinių varžybų ir konkursų laimėtojus |
Parengta tvarka Paskatintų asmenų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.2.4. UŽDAVINYS. Gerinti neformalaus ugdymo įstaigų materialinę bazę |
||||
| 2.2.4.1 |
Gerinti meno mokyklų materialinę bazę |
Įrengtas atskiras įėjimas į Zarasų meno mokyklos patalpas Įstaigų, skyrių materialinė bazė buvo atnaujinta, skaičius ir sąrašas |
2015-2021 |
ZRSA, ZMM, DMM |
| 2.2.4.2 |
Rekonstruoti Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos stadioną |
Rekonstruotas (modernizuotas) stadionas |
2015-2021 |
ZRSA, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija |
| 2.2.4.3 |
Gerinti K.Būgos gimnazijos stadiono infrastruktūrą |
Bėgimo takai, apšvietimas, futbolo aikštynas |
2015-2021 |
ZRSA, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija |
| 2.2.4.4 |
Įrengti standartus atitinkančią universalią salę |
Įrengta universali salė Renginių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija |
| 2.2.4.5 |
Sukurti neformalias namų aplinkos erdves mokinių laisvalaikiui |
Įrengtų erdvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, švietimo įstaigos |
| 2.2.4.6 |
Gerinti sporto materialinę bazę |
Skirtos lėšos materialinės bazės stiprinimui Komandų, aprūpintų sporto apranga, skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZSC |
| 2.2.4.7 |
Gerinti neformaliam ugdymui reikalingą bazę |
Neformalaus ugdymo programos, kurioms atnaujintas inventorius, skaičius |
2015-2021 |
Švietimo įstaigos, ZRSA |
| 2.2.4.8 |
Didinti švietimo įstaigų ugdymo infrastruktūros prieinamumą rajono įstaigoms ir bendruomenei |
Parengta tvarka |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.2.4.9 |
Remti Zarasų aerodromo infrastruktūros, reikalingos sklandymo mokyklai, plėtrą |
Paremtų iniciatyvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO |
| 2.2.5. UŽDAVINYS. Kurti mokymosi visą gyvenimą sistemą |
||||
| 2.2.5.1 |
Gerinti neformaliojo švietimo darbuotojų motyvaciją ir gebėjimus |
Tobulinimosi kursus baigusių neformaliojo švietimo darbuotojų skaičius |
2015-2021 |
ZŠC |
| 2.2.5.2 |
Diegti mokytojų profesinės pagalbos ir naujų kompetencijų įgijimo sistemą |
Mokyklų, kuriose įdiegta profesinės pagalbos sistema, skaičius Mentoriaus kompetenciją įgijusių mokytojų skaičius Tobulinimosi kursus baigusių mokytojų skaičius |
2015-2021 |
Švietimo įstaigos, ZŠC |
| 2.2.5.3 |
Sukurti ir įgyvendinti rezultatyviai dirbančių formaliojo ir neformaliojo švietimo mokytojų skatinimo sistemą |
Sukurta skatinimo sistema |
2015-2021 |
Švietimo įstaigos, ZŠC |
| 2.2.5.4 |
Didinti suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugų įvairovę |
Mokymo programų skaičius Dalyvių jose skaičius |
2015-2021 |
ZŠC |
| 2.2.5.5 |
Ugdyti mokytojų gebėjimus dirbti nuotolinio mokymo būdu |
Tobulinimosi kursus baigusių mokytojų skaičius Nuotolinių būdu besimokančių asmenų skaičius |
2015-2021 |
Švietimo įstaigos, ZŠC |
| 2.3. TIKSLAS. Ugdyti gyventojų bendruomeniškumą, pilietiškumą ir lyderystę |
||||
| 2.3.1. UŽDAVINYS. Stiprinti bendruomeniškumą ir ugdyti kūrybingumą |
||||
| 2.3.1.1 |
Remti bendruomenių veiklas, skirtas socialinės rizikos šeimų ugdymui, suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą |
Paremtų ir įgyvendintų iniciatyvų skaičius Rizikos asmenų, dalyvaujančių veiklose, skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO, SPC |
| 2.3.1.2 |
Skatinti bendruomenines saugumo iniciatyvas |
Bendruomeninių saugumo iniciatyvų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO, ZPK |
| 2.3.1.3 |
Skatinti nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į viešųjų paslaugų teikimą |
NVO teikiamų viešųjų paslaugų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO |
| 2.3.1.4 |
Užtikrinti kultūrinių paslaugų prieinamumą |
Efektyvus kultūros įstaigų paslaugų teikimas
|
2015-2021 |
ZRSA, NVO, kultūros įstaigos |
| 2.3.1.5 |
Užtikrinti kultūrinių paslaugų įvairovę bendruomenėms ir organizuoti kultūrinę edukaciją |
Kultūrinių paslaugų skaičius Naudos gavėjų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO, kultūros įstaigos |
| 2.3.1.6 |
Gerinti kultūros kūrybinę infrastruktūrą |
Modernizuotas Zarasų viešosios bibliotekos pastatas Modernizuotas Zarasų kultūros centro pastatas Modernizuotas Imbrado kultūros namų pastatas Atlikti Salako kultūros namų vidaus įrengimo darbai |
2015-2021 |
ZRSA, kultūros įstaigos |
| 2.3.2. UŽDAVINYS. Pritraukti jaunus asmenis ir šeimas gyventi ir dirbti Zarasuose |
||||
| 2.3.2.1 |
Remti jaunimo darbo vietų kūrimą |
Naujų jaunimo darbo vietų skaičius |
2015-2021 |
DB, verslo įmonės, ZJC |
| 2.3.2.2 |
Remti gyvenamojo būsto jaunoms šeimoms įsigijimą |
Sukurta paramos būstu sistema
|
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.3.2.3 |
Kurti patrauklias erdves jaunoms šeimoms su vaikais |
Įkurtų erdvių, jaunoms šeimoms su ikimokyklinio amžiaus vaikais, skaičius Vaikų žaidimo aikštelių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, BĮ |
| 2.3.2.4 |
Kurti jaunimui patrauklias erdves |
Įkurtų atvirų erdvių jaunimui skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, BĮ, ZJC |
| 2.3.2.5 |
Ugdyti motyvuotus jaunimo darbuotojus |
Organizuotų mokymų skaičius Dalyvių juose skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO, ZJC |
| 2.3.2.6 |
Teikti informaciją apie jaunimo veiklą ir jos galimybes |
Suorganizuotų jaunimo renginių skaičius Dalyvių renginiuose skaičius Atliktas jaunimo užimtumo poreikio tyrimas
Išleistų leidinių, spaudoje arba interneto erdvėje paskelbtų straipsnių ir kitų reprezentacinių priemonių skaičius ir sąrašas |
2015-2021 |
ZRSA, ZJC, NVO |
| 2.3.2.7 |
Remti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklą, jaunimo iniciatyvas, skatinti jaunimą užsiimti savanoriška veikla, didinant jaunimo saviraiškos galimybes |
Pateiktų ir finansuotų paraiškų skaičius
Paremtų organizacijų, programų / iniciatyvų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZJC, NVO |
| 2.3.2.8 |
Rengti ir įgyvendinti projektus, kuriais siekiama įtraukti socialiai pažeidžiamą ir neaktyvų jaunimą |
Paremtų ir įgyvendintų projektų skaičius Prevencinių priemonių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZJC, NVO |
| 2.4. TIKSLAS. Ugdyti socialiai atsakingą bendruomenę |
||||
| 2.4.1. UŽDAVINYS. Vykdyti socialinės atskirties mažinimą |
||||
| 2.4.1.1 |
Ugdyti motyvuotus socialinius darbuotojus |
Organizuotų mokymų skaičius Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.4.1.2 |
Skatinti šeimų socialinį aktyvumą |
Siūlomų veiklų skaičius Dalyvių veiklose skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPC, NVO |
| 2.4.1.3 |
Organizuoti socialinės rizikos vaikų popamokinį užimtumą |
Programų skaičius Vaikų jose skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPC, NVO, ZJC |
| 2.4.1.4 |
Sukurti savanorystės socialinėje srityje sistemą |
Sukurta sistema |
2015-2021 |
ZRSA, SPC, NVO |
| 2.4.2. UŽDAVINYS. Didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir teikti kokybišką socialinę paramą |
||||
| 2.4.2.1 |
Užtikrinti asmens higienos ir kitų bendrųjų socialinių paslaugų teikimą |
Paslaugų gavėjų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPC |
| 2.4.2.2 |
Užtikrinti socialinės priežiūros paslaugų teikimą pagal gyventojų poreikius |
Paslaugų gavėjų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPC |
| 2.4.2.3 |
Plėsti nestacionarių, bendruomeninių socialinių paslaugų infrastruktūrą, vykdant socialinės globos pertvarką |
Įkurtų grupinio gyvenimo namų skaičius Įkurtų vaikų dienos centrų seniūnijose skaičius Dienos socialinės globos centrų skaičius Bendruomeninių paslaugų skaičius Naudos gavėjų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPC, VGN |
| 2.4.2.4 |
Užtikrinti dienos ir ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugų teikimą |
Paslaugų gavėjų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPS, SBC |
| 2.4.2.5 |
Skatinti vaikų globą šeimoje ir šeimynose |
Vaikų šeimynose skaičius Vaikų šeimose skaičius Pagalbos globėjams paslaugų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPC, VGN |
| 2.4.2.6 |
Gerinti socialinių paslaugų teikimo techninę bazę |
Įsigytų automobilių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPC |
| 2.4.2.7 |
Skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant didinti socialinių paslaugų kokybę ir įvairovę |
Bendradarbiavimo projektų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPC |
| 2.4.2.8 |
Užtikrinti teisingą piniginės paramos skyrimą |
Paramos gavėjų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPC |
| 2.4.2.9 |
Įkurti NVO centrą po „vienu stogu“ |
Įkurtas NVO centras |
2016-2021 |
ZRSA, SPC, NVO |
| 2.4.2.10 |
Įkurti savarankiško gyvenimo namus |
Įkurti savarankiško gyvenimo namai buvusiame specialiosios internatinės mokyklos pastate Dusetose Naudos gavėjų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, SPC |
| 2.4.3. UŽDAVINYS. Gerinti socialinio būsto sistemą |
||||
| 2.4.3.1 |
Gerinti socialinio ir savivaldybės būsto administravimo sistemą |
Parengta socialinio ir savivaldybės būsto nuomos tvarka Parengta savivaldybės būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos dalies kompensacijų mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarka |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.4.3.2 |
Didinti socialinio būsto fondą |
Iki 25 procentų būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų skirta į jaunų šeimų sąrašą įrašytiems asmenims Nupirkta socialinio būsto (butų skaičius; plotas kv. m) Pastatyta socialinio būsto (butų skaičius; plotas kv. m) Atnaujinta socialinio būsto (butų skaičius; plotas kv. m) |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.4.4. UŽDAVINYS. Vykdyti neįgaliųjų integraciją |
||||
| 2.4.4.1 |
Didinti neįgaliųjų savarankiškumą ir užimtumą |
Naujų socialinės reabilitacijos paslaugų skaičius |
2015-2021 |
NVO, ZRSA, SPC |
| 2.4.4.2 |
Pritaikyti būstą asmenims su negalia |
Pritaikyto būsto skaičius ir plotas |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.4.4.3 |
Teikti socialinės reabilitacijos paslaugas rajono neįgaliesiems |
Socialinės reabilitacijos paslaugų gavėjų skaičius Parengtų ir įgyvendintų projektų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO, socialiniai partneriai |
| 2.4.4.4 |
Didinti socialinių paslaugų įvairovę neįgaliesiems |
Naujų paslaugų (pvz., atokvėpio, „Socialinis taksi“) skaičius Naudos gavėjų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, NVO, SPC, socialiniai partneriai |
| 2.5. TIKSLAS. Kurti patrauklią ir saugią gyvenamąją aplinką |
||||
| 2.5.1. UŽDAVINYS. Gerinti susisiekimo sistemą |
||||
| 2.5.1.1 |
Spartinti Zarasų miesto aplinkkelio projekto įgyvendinimą |
Vykdomas projektas |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.2 |
Rengti, tvirtinti ir vykdyti kelių priežiūros ir plėtros programą |
Patvirtinta kelių priežiūros ir plėtros programa Įgyvendintų priemonių dalis ir sąrašas |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.3 |
Rekonstruoti Zarasų miesto E. Pliaterytės gatvę |
Rekonstruota gatvė |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.4 |
Rekonstruoti Zarasų miesto Zarasų gatvę |
Rekonstruota gatvė |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.5 |
Rekonstruoti Zarasų miesto Šiaulių ir Šaltupės gatves |
Rekonstruota gatvės |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.6 |
Rekonstruoti Zarasų miesto K. Donelaičio gatvę |
Rekonstruota gatvė |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.7 |
Rekonstruoti Zarasų miesto Vilniaus gatvę |
Rekonstruotos gatvė |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.8 |
Rekonstruoti Zarasų miesto Žaliąją gatvę |
Rekonstruota gatvė |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.9 |
Rekonstruoti Zarasų miesto Pušyno gatvę |
Rekonstruota gatvė |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.10 |
Rekonstruoti Zarasų miesto Griežto gatvę |
Rekonstruota gatvė |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.11 |
Įrengti automobilių stovėjimo aikšteles |
Įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių ir vietų jose skaičius Zarasų mieste, Dusetų seniūnijoje |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.12 |
Užtikrinti viešojo transporto paslaugas |
Keleivių skaičiaus didėjimas, proc. |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.1.13 |
Plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą |
Nutiestų dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis
Įrengtų dviračių laikymo aikštelių ir vietų jose skaičius Įgyvendinti dviračių trasų specialiojo plano sprendiniai |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.2. UŽDAVINYS. Kurti saugią priešgaisrinę aplinką |
||||
| 2.5.2.1 |
Ugdyti gyventojų priešgaisrinės saugos kultūrą |
Organizuotų mokymų skaičius Įvykdytų viešinimo akcijų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZPAT |
| 2.5.2.2 |
Gerinti pastatų ir būstų gaisrinę būklę |
Parengta programa Įgyvendintų priemonių dalis |
2015-2021 |
ZRSA, ZPAT |
| 2.5.2.3 |
Užtikrinti greitą ir kokybišką pagalbą gaisro atveju |
Įrengtų autonominių dūmų signalizatorių skaičius Sutvarkytų privažiavimų prie vandens šaltinių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZPAT |
| 2.5.2.4 |
Skatinti savanoriškų ugniagesių formuočių steigimą |
Savanorių ugniagesių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZPAT |
| 2.5.3. UŽDAVINYS. Stiprinti viešąjį saugumą |
||||
| 2.5.3.1 |
Sukurti vaizdo stebėjimo sistemą |
Sukurta stebėjimo sistema Stebimų vietų skaičius Mokyklų skaičius, kuriose įrengta vaizdo stebėjimo sistemos |
2015-2021 |
ZRSA, ZPK, švietimo įstaigos |
| 2.5.3.2 |
Įrengti išblaivinimo patalpas |
Įrengta išblaivinimo patalpa |
2015-2021 |
ZRSA, ZPK |
| 2.5.3.3 |
Plėsti ir modernizuoti apšvietimo tinklus |
Sutaupyta elektros energijos Modernizuotų apšvietimo tinklų ilgis ir sąrašas |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.3.4 |
Užtikrinti eismo saugumą |
Naujų saugumo priemonių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZPK |
| 2.5.3.5 |
Plėsti ir atnaujinti kapinių infrastruktūrą |
Sutvarkytų teritorijų skaičius ir plotas |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.4. UŽDAVINYS. Atnaujinti ir plėsti vandentiekio ir nuotekų sistemas |
||||
| 2.5.4.1 |
Statyti vandens gerinimo įrenginius |
Įrengti vandens gerinimo įrenginiai Šaulių I, Kumpuolių, Pakniškių, Dulių, Vencavų, Smėlynės ir Raudinės kaimuose |
2015-2016 |
ZRSA, ZV |
| 2.5.4.2 |
Vykdyti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą |
2015-2016 -Dimitriškių k., Magučių k., Donelaičio g. Zarasų m. |
2015-2021 |
ZRSA, ZV |
| 2.5.4.3 |
Renovuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus |
2016 – 2018 m. - Zarasų miesto, Dusetų miesto ir Užtiltės kaimo nuotekų tinklų rekonstrukcija |
2016-2021 |
ZRSA, ZV |
| 2.5.4.4 |
Rekonstruoti ar statyti nuotekų valymo įrenginius |
2015 m. Salako mstl. 2016-2017 m. Degučių, Suvieko ir Imbrado kaimuose 2018 m. Biržūnų ir Baibių (įrenginių statyba) kaimuose |
2015-2021 |
ZRSA, ZV |
| 2.5.4.5 |
Vykdyti paviršinių nuotekų tinklų ir susijusios infrastruktūros rekonstrukciją ir naują statybą |
Sukurta paviršinio lietaus nuotekų priežiūros sistema Rekonstruotų ar naujai pastatytų paviršinių nuotekų tinklų ilgis Rekonstruoti tinklai Užtiltės km. ir Dusetų m. |
2015-2021 |
ZRSA, ZV |
| 2.5.4.6 |
Inventorizuoti paviršines nuotekų tvarkymo sistemas |
Inventorizuotos paviršinės nuotekų tvarkymo sistemos Zarasų ir Dusetų miest.
|
2015-2021 |
ZRSA, ZV |
| 2.5.5. UŽDAVINYS. Vykdyti melioraciją |
||||
| 2.5.5.1 |
Vykdyti melioracijos įrenginių priežiūrą seniūnijose |
Atlikta inventorizacija Parengta ir įgyvendinta programa |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.5.5.2 |
Rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos įrenginius ir statinius |
Paremtų ir įgyvendintų projektų skaičius Rekonstruoti melioracijos įrenginiai Imbrado, Antazavės, Degučių ir Salako seniūnijose |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6. TIKSLAS. Gerinti viešąjį administravimą |
||||
| 2.6.1. UŽDAVINYS. Gerinti viešųjų paslaugų kokybę |
||||
| 2.6.1.1 |
Įdiegti vieno langelio principą visoms savivaldybės teikiamoms paslaugoms |
Priimti teisės aktai dėl savivaldybės paslaugų teikimo bei asmenų aptarnavimo savivaldybėje tvarkų pakeitimo Sukurta vieno langelio infrastruktūra Paslaugų, integruotų į vieno langelio sistemą, skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6.1.2 |
Didinti viešųjų įstaigų teikiamų elektroninių paslaugų įvairovę |
Įstaigų, teikiančių elektronines paslaugas (informaciją) gyventojams, dalis |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6.1.3 |
Sukurti ir plėtoti viešųjų paslaugų administravimo informacinę sistemą |
Sukurta ir veikianti informacinė sistema, apimanti projektų, sutarčių, dokumentų bei visų viešųjų paslaugų valdymą |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6.1.4 |
Gerinti savivaldybės įmonių valdymą |
Parengti įmonių veiklos vertinimo rodikliai |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6.1.5 |
Įdiegti 3 (dalinio interaktyvumo) ir 4 (visiško interaktyvumo) elektroninių paslaugų brandos lygių savivaldybės viešųjų paslaugų teikimo sistemą |
Elektroninių viešųjų paslaugų, teikiamų 3 ir 4 lygiu, skaičius, dalis nuo visų viešųjų paslaugų ir sąrašas |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6.2. UŽDAVINYS. Gerinti Savivaldybės administracijos veiklos valdymą |
||||
| 2.6.2.1 |
Kelti darbuotojų kvalifikaciją ir sukurti darbuotojų skatinimo sistemą |
Kėlusių kvalifikaciją darbuotojų skaičius Parengta darbuotojų skatinimo sistema |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6.2.2 |
Sukurti bendrą strateginio planavimo dokumentų valdymo sistemą savivaldybės administracijoje ir įstaigose |
Sukurta sistema |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6.2.3 |
Diegti visuotinės kokybės vadybos principus rajono Savivaldybės administracijoje |
Įdiegta kokybės vadybos sistema |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6.2.4 |
Parengti administracinės naštos mažinimo planą |
Parengtas planas Įgyvendintų priemonių skaičius ir dalis |
2015-2016 |
ZRSA |
| 2.6.3. UŽDAVINYS. Didinti bendruomenės dalyvavimą priimant sprendimus |
||||
| 2.6.3.1 |
Sudaryti sąlygas gyventojams naudotis e. demokratijos priemonėmis |
Įgyvendintų e. demokratijos priemonių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6.3.2 |
Parengti ir įgyvendinti Savivaldybės komunikacijos strategiją |
Parengta strategija Įgyvendintų priemonių skaičius ir dalis |
2015-2021 |
ZRSA |
| 2.6.3.3 |
Periodiškai atlikti apklausas, skirtas savivaldybės, jos įstaigų ir įmonių teikiamų viešųjų paslaugų vartotojų poreikių patenkinimo lygiui nustatyti |
Atliktų apklausų skaičius Apklausų dalyvių skaičius Numatytos poveikio priemonės Įgyvendintos poveikio priemonės |
2015-2021 |
ZRSA, BĮ |
| 2.6.3.4 |
Stiprinti seniūnaičio institucijos vaidmenį |
Seniūnaičių, kuriems suteiktos sąlygos veikti savivaldybės infrastruktūroje, dalis Bendruomenių poreikiams skirtų patalpų skaičius ir plotas |
2015-2021 |
ZRSA |
| III PRIORITETAS. GAMTOS IR KULTŪROS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS |
||||
| 3.1. TIKSLAS. Išsaugoti reikšmingus kultūros paveldo objektus |
||||
| 3.1.1. UŽDAVINYS. Restauruoti svarbiausius kultūros paveldo objektus |
||||
| 3.1.1.1 |
Restauruoti Antazavės dvaro sodybos rūmų pastatą |
Restauruotas pastatas Veiklai pritaikytų patalpų dalis |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.1.1.2 |
Restauruoti buvusį policijos pastatą |
Restauruotas pastatas Veiklai pritaikytų patalpų dalis |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.1.1.3 |
Restauruoti kultūros paveldo objektus seniūnijose |
Restauruota Dusetų varpinė Pakeistos Salako bažnyčios šventoriuje esančių takų trinkelės |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.1.2. UŽDAVINYS. Išsaugoti ir populiarinti kultūros paveldo objektus |
||||
| 3.1.2.1 |
Garsinti pritaikytus lankymui piliakalnius |
Viešinimo leidinių skaičius Viešinimo priemonių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZKM, TIC |
| 3.1.2.2 |
Išsaugoti ir populiarinti daugiakultūrinį Zarasų krašto paveldą |
Sutvarkytos teritorijos plotas Apsaugotų objektų skaičius Įrengtų informacinių stendų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, ZKM, TIC |
| 3.2. TIKSLAS. Ugdyti kokybišką kultūrą atpažįstančią ir tradicijas puoselėjančią bendruomenę |
||||
| 3.2.1. UŽDAVINYS. Ugdyti vaikų ir jaunimo kūrybingumą ir kultūrinę savimonę |
||||
| 3.2.1.1 |
Skatinti kultūros operatorius organizuoti kultūrines veiklas jaunimui, ypač turistinio sezono metu |
Operatorių skaičius Renginių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, kultūros įstaigos, NVO |
| 3.2.1.2 |
Vykdyti kultūrinės informacijos sklaidą jaunimui e-erdvėje |
E-iniciatyvų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, kultūros įstaigos |
| 3.2.1.3 |
Skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą rengiant projektus vaikų/jaunimo kultūrinei-kūrybinei edukacijai |
Paremtų ir įgyvendintų projektų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, kultūros įstaigos, NVO |
| 3.2.1.4 |
Sukurti Zarasų mieste ir rajone patrauklias erdves vaikų ir jaunimo kultūrinei edukacijai |
Įrengtų erdvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, kultūros įstaigos |
| 3.2.1.5 |
Ugdyti jaunųjų menininkų kartą žanriniuose meno kolektyvuose, studijose |
Programų skaičius Dalyvių jose skaičius |
2015-2021 |
NVO, kultūros įstaigos |
| 3.2.2. UŽDAVINYS. Remti ilgamečių tradicijų tęsimą |
||||
| 3.2.2.1 |
Puoselėti etnokultūrą |
Dalyvių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, kultūros įstaigos, NVO |
| 3.2.2.2 |
Puoselėti Sartų lenktynių tradiciją |
Dalyvių skaičius Sukurta infrastruktūra |
2015-2021 |
ZRSA, kultūros įstaigos, NVO, TIC |
| 3.2.2.3 |
Puoselėti Baltistikos tradicijas |
Veiklos vykdomos K.Būgos memorialiniame muziejuje Pažiegės k. Projektų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA, kultūros įstaigos, TIC |
| 3.3. TIKSLAS. Saugoti unikalų rajono kraštovaizdį ir biologinę įvairovę |
||||
| 3.3.1. UŽDAVINYS. Vykdyti atliekų tvarkymą |
||||
| 3.3.1.1 |
Sukurti atliekų tvarkymo sistemą |
Paskirtas administratorius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.1.2 |
Vykdyti biologinių atliekų tvarkymą |
Kompostavimo priemonių individualiose valdose skaičius Įrengtų konteinerinių aikštelių skaičius Įsigytų konteinerių konteinerinėms aikštelėms skaičius |
2015-2021 |
URATC, ZRSA |
| 3.3.1.3 |
Vykdyti oro taršos stebėseną/ mažinti CO2 išmetimą |
Vykdomas monitoringas |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.1.4 |
Vykdyti bendruomenės aplinkosauginį švietimą |
Surengtų aplinkosauginio švietimo priemonių skaičius Suorganizuotų aplinkos tvarkymo akcijų skaičius |
2015-2021 |
URATC, ZRSA |
| 3.3.2. UŽDAVINYS. Gerinti gyvenamąją aplinką |
||||
| 3.3.2.1 |
Suformuoti ir priskirti teritorijas daugiabučiams namams |
Suformuotų ir priskirtų žemės sklypų plotas |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.2.2 |
Sukurti daugiabučių namų teritorinės priežiūros sistemą |
Sukurta sistema |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.2.3 |
Tvarkyti apleistas teritorijas ir pažeistas žemes |
Sutvarkytų teritorijų plotas Sutvarkytų kasybos darbais pažeistų žemių (karjerų ir durpynų) plotas |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.2.4 |
Tvarkyti bešeimininkius apleistus pastatus ir įrenginius |
Sutvarkytų pastatų, įrenginių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.2.5 |
Išvalyti užterštus vandens telkinius |
Išvalytų vandens telkinių skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.2.6 |
Gerinti gyvenimo kokybę seniūnijose, kuriant saugią ir švarią aplinką |
Parengtos seniūnijų veiklos programos Įgyvendinta seniūnijos veiklos programų dalis |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.2.7 |
Vykdyti teritorijų planavimą siekiant subalansuotos plėtros |
Parengtas Zarasų ir Dusetų kraštovaizdžio tvarkymo specialus planas Parengtas Dusetų miesto bendrasis planas Parengtas vandens apsauginių juostų Zarasų mieste specialusis planas Atliktas Zarasų miesto ribų plano keitimas, kaimų ribų tikslinimas ir koregavimas |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.2.8 |
Vykdyti kraštovaizdžio planavimą |
Įdarbintų specialistų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.2.9 |
Vykdyti aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą |
Parengta ir patvirtinta programa Įgyvendintų priemonių dalis |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.3. UŽDAVINYS. Diegti energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių sistemas |
||||
| 3.3.3.1 |
Vykdyti energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemones |
Įdiegti energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių sprendimai Zarasų miesto nuotekų valymo įrenginiuose Įdiegti energijos taupymo ir atsinaujinančių energijos išteklių sprendimai UAB „Zarasų vandenys“ administraciniame pastate |
2015-2021 |
ZRSA, ZV |
| 3.3.3.2 |
Vykdyti daugiabučių namų renovacijos programą |
Renovuotų (modernizuotų) daugiabučių gyvenamųjų namų skaičius Sutaupyta energijos dalis |
2015-2021 |
ZRSA, Zarasų rajono savivaldybės viešoji įstaiga „Zarasų energinio efektyvumo didinimo agentūra“ |
| 3.3.3.3 |
Renovuoti viešosios paskirties pastatus didinant energijos vartojimo efektyvumą |
Renovuotų (atnaujintų) pastatų skaičius Sutaupyta energijos dalis Rekonstruota Dusetų ambulatorija
|
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.3.4 |
Diegti ir plėsti inovatyvias transporto sistemas |
Įrengtų elektromobilių zonų skaičius |
2015-2021 |
ZRSA |
| 3.3.3.5 |
Skatinti hidroelektrinės prie krioklio Zarasų mieste įrengimą |
Įgyvendintas projektas |
2015-2021 |
ZRSA |
 |