I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami visuomenės sveikatos studijų krypties (G04), kuri priklauso sveikatos mokslų studijų krypčių grupei (G), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas visuomenės sveikatos studijų kryptį (toliau – visuomenės sveikatos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Europos regiono visuomenės sveikatos mokyklų asociacijos (ASPHER) parengtą Europos pagrindinių visuomenės sveikatos magistro kompetencijų (European Core Competences for MPH Education – ECCMPHE) aprašą, tarptautinės Visuomenės sveikatos studijų akreditacijos agentūros (APHEA) rekomendacijas, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. V-918 „Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų aprašų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. V-308 „Dėl Gyvensenos medicinos specialisto veiklos reikalavimų tvirtinimo“.
3. Aprašo reikalavimai taikomi universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms, kurios gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine studijų forma. Visuomenės sveikatos krypties studijas organizuojant nuotoliniu būdu, praktinių įgūdžių reikalaujantys gebėjimai negali būti ugdomi nuotolinių studijų būdu.
4. Baigusiesiems suteikiamas sveikatos mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir atitinkamai šeštąjį / septintąjį Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai:
5.1. stojantiesiems į pirmosios pakopos studijų programas Aprašas specialių reikalavimų nenustato;
5.2. į antrosios pakopos studijas rekomenduojama priimti asmenis, baigusius visuomenės sveikatos ir kitų studijų krypčių pirmosios pakopos universitetines arba kolegines studijas, jiems organizuojant universiteto nustatytas papildomąsias studijas.
6. Aukštosios mokyklos priėmimo į antrosios pakopos studijų programas taisyklėse turi būti nurodyta, koks kvalifikacinis laipsnis yra pakankama sąlyga antrosios pakopos studijoms ir kuriais atvejais būtinos papildomosios studijos.
7. Visuomenės sveikatos krypties studijos gali būti dviejų krypčių ar tarpkryptinių studijų programų sudėtinė dalis.
8. Pirmosios pakopos studijų programos apimtis turi būti 180–240 studijų kreditų. Bendra praktikų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 15 studijų kreditų. Studijų programa baigiama absolvento studijų rezultatų pasiekimo įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą.
9. Antrosios pakopos studijų programos apimtis turi būti 90–120 studijų kreditų.
10. Pirmosios ir antrosios pakopų studijose studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų kiekvieno studijų dalyko (modulio) apimties.
11. Visuomenės sveikatos krypties studijų tikslas – parengti visuomenės sveikatos specialistus, gebančius atlikti sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių vertinimą, vykdyti stebėseną ir vertinti gyventojų sveikatos pokyčius, diegti sveikatos stiprinimo bei ligų profilaktikos priemones ir sveikatos programas bendruomenėse, pažeidžiamose populiacijos grupėse, gebančius konsultuoti visuomenės ar asmens sveikatos lygmenyje sveikos gyvensenos, mitybos, maisto saugos, fizinio aktyvumo, psichoemocinio klimato gerinimo, psichologinio atsparumo stiprinimo klausimais, gebančius skleisti informaciją, ugdyti suvokimą apie sveikos gyvensenos vertybes, propaguoti sveikatą palaikančią ir stiprinančią elgseną visuomenėje, atlikti ligų ir sveikatą žalojančių veiksnių kontrolę ir dalyvauti formuojant sveikatos politiką, skatinti sveikos aplinkos kūrimą, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimą, sveikatos netolygumų mažinimą, dalyvauti valdant sveikatos priežiūros įstaigas.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Visuomenės sveikata – tai visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gyventojų gerovė, kurią lemia organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma.
13. Visuomenės sveikatos krypties studijose išskiriamos šios pagrindinės mokymo turinio sritys: visuomenės sveikatos tyrimo metodai; gyventojų, tikslinių jos grupių sveikata bei ją sąlygojantys veiksniai (socialiniai, ekonominiai, psichologiniai, fizikiniai, cheminiai, biologiniai ir kt.); visuomenės sveikatos stebėsena; sveikatos politika, ekonomika ir vadyba; sveikatos ugdymas ir mokymas, sveikatos stiprinimas; epidemiologija; aplinka ir sveikata; gyvensenos elementai (mityba, fizinis aktyvumas ir kt.); visuomenės sveikatos sauga (maisto, gaminių, paslaugų ir kt.); sveikatos rizikos veiksniai, jų valdymas, ligų prevencija; profesinė sveikata; tarpdalykinės su visuomenės sveikata susijusios temos (visuomenės sveikata ir biologija, sveikatos etika, teisė, lyderystė, prevencinė medicina, gyvensenos medicina ir kitos).
14. Visuomenės sveikatos specialistai – lyderiauti, bendrauti ir bendradarbiauti gebantys specialistai, turintys platų, moksliniais įrodymais pagrįstą požiūrį, vertybes bei kompetencijas, gebantys taikyti visuomenės sveikatos intervencijas, teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir formuoti visuomenės sveikatos ir maisto saugos užtikrinimo politiką gerinant gyventojų sveikatą ir gerovę.
15. Visuomenės sveikatos specialistai atlieka epidemiologinius, įvairių veiksnių įtakos skirtingų gyventojų grupių sveikatai ir gyvenimo kokybei tyrimus, tiria socialinių, ekonominių, psichologinių veiksnių, aplinkos, sveikatos priežiūros organizavimo modelių įtaką gyventojų sveikatai, atlieka visapusišką gyvensenos rizikos veiksnių įvertinimą, nepalankios sveikatai elgsenos priežasčių įvertinimą, priima sprendimus sveikatos labui ir užtikrina jų įgyvendinimą, bendradarbiaudami sveikatos stiprinimo veikloje su įvairių žinybų atstovais ir bendruomene.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
16. Šiame skyriuje nurodyti siekiami visuomenės sveikatos krypties studijų rezultatai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų (modulių) detalaus turinio specifikacija.
17. Baigus pirmosios pakopos studijas turi būti pasiekti šie bendrieji studijų rezultatai:
17.1. žinios, jų taikymas. Asmuo turi:
17.1.1. išmanyti biomedicinos, gamtos, socialinių, humanitarinių mokslų teorijų pagrindus, visuminę (holistinę) sveikatos sampratą, sveikatos stiprinimo pagrindus, sveikatos stebėsenos pagrindus;
17.1.2. išmanyti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos, kaip sudedamosios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalies, struktūrą;
17.1.3. išmanyti šiuolaikinę visuomenės sveikatos priežiūros teoriją, tikslus, visuomenės sveikatos priežiūros sistemos organizavimo priemones;
17.1.4. išmanyti ir suprasti bendruomenės dalyvavimo reikšmę, siekiant išsaugoti ir stiprinti sveikatą, jos įtraukimo į šią veiklą galimybes;
17.1.5. išmanyti sveikatos stiprinimo motyvavimo bei mokymo formas ir metodus;
17.1.6. išmanyti sveikos gyvensenos ugdymo bei stiprinimo principus ir metodus;
17.1.7. išmanyti psichikos sveikatos raštingumo, psichologinio atsparumo ugdymo, pozityvaus psichoemocinio klimato kūrimo ir palaikymo pagrindus;
17.1.8. išmanyti bioetikos pagrindus, duomenų apsaugos reikalavimus;
17.1.9. išmanyti sveikatos vadybos, sveikatos ekonomikos, sveikatos statistikos pagrindus;
17.1.10. išmanyti epidemiologinių ir populiacinių tyrimų metodus;
17.1.11. išmanyti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo principus;
17.1.12. išmanyti įvairių veiksnių įtakos visuomenės sveikatai pasekmes;
17.1.13. suprasti ir atsižvelgti į individualų kontekstą bei kultūrinius, socialinius, religinius aspektus, vadovaujantis lygiavertiškumo ir orumo principais;
17.1.14. išmanyti socialinės įtraukties reikšmę ir jos stiprinimo galimybes ugdant visuomenės sveikatą;
17.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo turi:
17.2.1. gebėti savarankiškai rinkti, analizuoti, sisteminti su visuomenės sveikata susijusius duomenis, dirbti tarpdalykinėje ir tarprofesinėje komandoje, keistis informacija ir priimti bendrus sprendimus;
17.2.2. suprasti pagrindinius mokslinio tiriamojo darbo principus ir metodus, mokslinių tyrimų etikos reikalavimus ir gebėti jų laikytis spręsdamas visuomenės sveikatos klausimus;
17.2.3. gebėti analizuoti ir sisteminti mokslinę visuomenės sveikatos literatūrą, kelti pagrįstas mokslines prielaidas;
17.2.4. gebėti rinkti, analizuoti ir taikyti tyrimo duomenis visuomenės sveikatos mokslo problemoms spręsti;
17.2.5. gebėti, remdamasis tyrimų duomenimis, formuluoti visuomenės sveikatos mokslo problemų sprendimus, argumentuoti ir daryti išvadas;
17.3. socialiniai ir emociniai gebėjimai. Asmuo turi:
17.3.1. gebėti visuomenės sveikatos klausimais bendrauti valstybine ir užsienio kalba daugiakultūrėje ir tarpsektorinėje aplinkoje;
17.3.2. suvokti bendravimo ir bendradarbiavimo visuomenės sveikatos srityje principus, gebėti kurti pozityvų santykį, jį palaikyti, teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį;
17.3.3. gebėti komunikuoti, pristatydamas mokslu grįstas visuomenės sveikatos žinias specialistams ir visuomenei, motyvuoti šias žinias taikyti praktiškai;
17.3.4. gebėti savarankiškai priimti sprendimus ir įvertinti jų poveikį sveikatai;
17.3.5. gebėti rūpintis savo ir kitų emocine gerove, valdyti stresą, konfliktus, atpažinti psichikos ir elgesio sunkumų, profesinio perdegimo, smurtinio elgesio požymius, tinkamai reaguoti, prireikus ieškoti ir kreiptis pagalbos;
17.3.6. gebėti naudotis šiuolaikinėmis komunikacinėmis priemonėmis ir informacinėmis technologijomis bei socialiniais tinklais, perteikdamas profesinę ir kitą informaciją;
17.3.7. gebėti dirbti komandoje, organizuoti, stiprinti jos veiklą, kurti pozityvią darbo kultūrą, skatindamas imtis pokyčių ar spręsti kompleksines visuomenės sveikatos užduotis;
17.4. asmeniniai gebėjimai. Asmuo turi:
17.4.1. suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, savarankiškai formuoti aktualius mokymosi tikslus, reflektuoti savo veiklą, planuoti profesinį ir asmeninį mokymąsi;
17.4.2. gebėti pateikti, mokslo ar praktikos įrodymais argumentuoti savo nuomonę profesiniais klausimais.
18. Baigus pirmosios pakopos studijas turi būti pasiekti šie specialieji studijų rezultatai:
18.1. visuomenės sveikatos sauga. Asmuo turi:
18.1.1. gebėti įvertinti grėsmes žmonių grupių ir populiacijos sveikatai, suteikti pirmąją medicinos pagalbą;
18.1.2. gebėti nustatyti aplinkos fizikinius, cheminius ir biologinius veiksnius, taip pat su gyvensena siejamus veiksnius, turinčius įtakos sveikatai, siūlyti jų tyrimo metodus ir aplinkos poveikio sveikatai valdymo būdus;
18.1.3. suprasti visuomenės sveikatos saugos reglamentavimo principus, išmanyti nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, kuriais reglamentuojami visuomenės sveikatos veiksniai bei rodikliai, gebėti įvertinti realios situacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams;
18.1.4. išmanyti ūkio subjektų veiklos priežiūros vykdymo, organizavimo ir vartotojų teisių apsaugos bei gynimo principus;
18.1.5. gebėti taikyti organizacines, teisines, ekonomines, technines, informacines technologines, socialines ir kitas priemones, padedančias išsaugoti, stiprinti ir kontroliuoti gyventojų sveikatą;
18.2. gyventojų sveikatos stebėsena. Asmuo turi:
18.2.1. gebėti atpažinti ir vertinti populiacijos sveikatos problemas, galimas priežastis, prognozuoti visuomenės sveikatos raidos tendencijas ir jų pokyčius;
18.2.2. gebėti analizuoti gyventojų sveikatos problemų ir gyvensenos ypatumus;
18.2.3. išmanyti visuomenės sveikatos stebėsenos (duomenų rinkimo, analizės, interpretavimo ir informavimo planuojant, diegiant ir vertinant visuomenės sveikatos programas (intervencijas)) principus;
18.2.4. suprasti gyventojų sveikatos pokyčių dėsningumus, sveikatai įtakos turinčius veiksnius ir gebėti nustatyti prioritetines visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatos problemas;
18.2.5. gebėti suprasti sveikatos netolygumus ir jiems reikšmingus socialinius, ekonominius bei kitus veiksnius;
18.2.6. gebėti išskirti bendruomenių sveikatos poreikius ir pagrįsti sveikatos ugdymo arba stiprinimo programų reikalingumą;
18.2.7. išmanyti epidemiologinių bei kitų populiacijos tyrimų metodų ir (ar) maisto saugos įvertinimo metodų planavimo, vykdymo ir duomenų analizės principus;
18.3. sveikatos ugdymas, stiprinimas ir ligų profilaktika. Asmuo turi:
18.3.1. gebėti organizuoti ir vykdyti visuomenės sveikatos stiprinimą, stebėseną bendruomenėje, teikti visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugas įvairioms gyventojų grupėms;
18.3.2. gebėti praktikoje taikyti sveikatos išsaugojimo, stiprinimo, ligų rizikos mažinimo teorines žinias visuomenės sveikatos problemoms spręsti, įskaitant motyvacinių interviu taikymą;
18.3.3. suprasti psichikos sveikatos rizikos veiksnius, psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos, atpažinimo ir valdymo aspektus, gebėti taikyti pagalbos sau ir kitiems būdus, teikti emocinę paramą, motyvuoti profesionaliai pagalbai, laikydamasis palankaus požiūrio į psichikos sveikatą;
18.3.4. gebėti naudotis statistiniais sveikatos rodikliais, įvertinti ir nustatyti sveikatos stiprinimo prioritetus;
18.3.5. gebėti formuoti sveikos gyvensenos nuostatas, skatinti sveiką gyvenseną, rengti informacinę ir metodinę medžiagą sveikatos stiprinimo klausimais, skleisti bendruomenėje sveikatos žinias;
18.3.6. gebėti organizuoti ir vykdyti negalią turinčių asmenų, specialiuosius poreikius turinčių asmenų sveikatos stiprinimą;
18.3.7. gebėti organizuoti sveikatos mokymo ir ugdymo renginius;
18.3.8. gebėti teikti asmens savirūpai reikalingą pagalbą;
18.3.9. gebėti kritiškai vertinti ir taikyti teorines ir praktines naujoves visuomenės sveikatos stiprinimo srityje;
18.3.10. gebėti rinkti ir tvarkyti su visuomenės sveikatos stiprinimu susijusią informaciją;
18.3.11. gebėti skleisti žinias apie sveiką gyvenseną, ligų ir traumų prevenciją įvairiose gyventojų grupėse, vykdyti vaikų ir suaugusiųjų sveikatos stiprinimą, taikydamas įvairius informacijos perdavimo ir sveikatos ugdymo ar mokymo būdus;
18.3.12. gebėti apibūdinti pagrindines šiuolaikines sveikatos ugdymo, stiprinimo ir ligų profilaktikos teorijas ir jas taikyti rinkdamasis poveikio metodus ir būdus, skatinti bendruomenių sveiką gyvenseną;
18.3.13. gebėti koordinuoti bendruomenių sveikatos stiprinimo veiklą ir vertinti jos efektyvumą;
18.4. sveikatos politikos plėtojimas ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas. Asmuo turi:
18.4.1. gebėti įgyvendinti valstybines visuomenės sveikatos strategijas ir programas;
18.4.2. gebėti rengti, įgyvendinti tikslines savivaldybių, nacionalines ir tarptautines sveikatos programas, atsižvelgdamas į vyraujančias visuomenės sveikatos problemas, siūlyti profilaktikos priemones, vertinti jų veiksmingumą;
18.4.3. gebėti suprasti ir nusakyti šiuolaikinius pasaulio, šalies ir vietinės sveikatos politikos principus, politinių sprendimų poveikį populiacijos gyvensenai ir sveikatai;
18.4.4. suprasti sveikatos priežiūros modelius, sveikatos reformų tikslą, uždavinius, strategijas, prioritetines sveikatos politikos kryptis;
18.4.5. gebėti suprasti sveikatos ekonomikos dėsningumus;
18.4.6. išmanyti ir gebėti taikyti praktikoje svarbiausius teisės aktus, kuriais reglamentuojama sveikatos priežiūra;
18.4.7. gebėti propaguoti visuomenėje ir diegti praktikoje šiuolaikines visuomenės sveikatos idėjas, kūrybingai taikyti vadybos teorijas ir koncepcijas;
18.4.8. gebėti taikyti sveikatos etikos ir teisės žinias;
18.4.9. gebėti atstovauti sveikatos politikos interesams ir juos ginti, sprendžiant sveikatos priežiūros, gyvensenos, maisto saugos ir kitas problemas visuomenės sveikatai gerinti.
19. Baigus antrosios pakopos studijas turi būti pasiekti šie bendrieji studijų rezultatai:
19.1. žinios, jų taikymas. Asmuo turi:
19.1.1. komentuoti naujausias sveikatos, gamtos, socialinių, humanitarinių ir kitų mokslų teorijas ir koncepcijas, gebėti jas kritiškai vertinti ir siūlyti naujas modernias idėjas, naujas technologijas, modelius visuomenės sveikatos srityje;
19.1.2. gebėti įžvelgti tarpdalykinę perspektyvą visuomenės sveikatos srityje, numatyti aktualių mokslo metodologijos problemų sprendimo galimybes tarpsektorinėje visuomenės sveikatos mokslo erdvėje;
19.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo turi:
19.2.1. gebėti apibūdinti aktualias visuomenės sveikatos problemas, kelti tyrimo tikslą, uždavinius, parinkti tinkamą epidemiologinio ar kito populiacijos tyrimo tipą ir veiksmų planą;
19.2.2. gebėti organizuoti epidemiologinius ar kitus populiacijos tyrimus ir užtikrinti kokybišką duomenų kaupimą;
19.2.3. gebėti pasirinkti tinkamus statistinius metodus visuomenės sveikatos duomenų analizei atlikti, mokėti analizuoti duomenis, kontroliuoti atsitiktines ir sistemines tyrimų klaidas, interpretuoti gautus rezultatus, formuluoti išvadas ir pateikti rezultatus;
19.2.4. gebėti planuoti ir atlikti savarankiškus gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus: apibrėžti problemą, formuluoti hipotezes, tyrimo tikslus ir uždavinius, pasirinkti tinkamus tyrimo metodus, analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus, formuluoti išvadas;
19.2.5. gebėti taikyti mokslinio tiriamojo darbo principus ir metodus, mokslinių tyrimų etikos reikalavimus;
19.2.6. gebėti įžvelgti visuomenės sveikatos mokslo ir praktikos problemas, rinkti duomenis naudodamasis informacinėmis sistemomis ir duomenų bazėmis, empirinio tyrimo metodais, analizuoti ir vertinti rezultatus, jais remdamasis numatyti problemų sprendimo būdus;
19.2.7. gebėti analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą, kelti pagrįstas mokslines prielaidas, formuluoti mokslines išvadas;
19.3. socialiniai ir emociniai gebėjimai. Asmuo turi:
19.3.1. gebėti kūrybiškai, kritiškai mąstyti ir dirbti visuomenės gerovei, remdamasis demokratinėmis ir etinėmis vertybėmis, jausti atsakomybę už savo šalies mokslo ir kultūros plėtrą, visuomenės sveikatos pažangą;
19.3.2. gebėti demonstruoti analitinio mąstymo įgūdžius, gebėti savo nuomonę argumentuoti naujausiomis visuomenės sveikatos mokslo žiniomis;
19.3.3. gebėti populiaria ir patrauklia forma perteikti visuomenės sveikatos mokslo žinias visuomenei;
19.3.4. gebėti rūpintis savo ir kitų emocine gerove, valdyti stresą, konfliktus, atpažinti psichikos ir elgesio sunkumų, profesinio perdegimo, smurtinio elgesio požymius, tinkamai reaguoti, prireikus ieškoti ir kreiptis pagalbos;
19.3.5. gebėti kurti bendradarbiavimui palankią aplinką, spręsti profesines ir socialines problemas, pasitelkdamas konfliktų, streso valdymo, kitas efektyvaus bendravimo strategijas;
19.4. asmeniniai gebėjimai. Asmuo turi:
19.4.1. gebėti strategiškai mąstyti; gebėti sprendžiant visuomenės sveikatos klausimus taikyti vadybos ir lyderystės teorijas ir vadovauti grupės veiklai;
19.4.2. gebėti telkti ir koordinuoti komandos veiklą atliekant kompleksines visuomenės sveikatos užduotis;
19.4.3. gebėti dirbti nuolat besikeičiančioje visuomenės sveikatos aplinkoje, numatyti pokyčius ir planuoti užduočių sprendimo derinius;
19.4.4. gebėti pasirinkti visuomenės sveikatos srityje asmeninio tobulėjimo kryptį ir ugdytis savarankiškai;
19.4.5. gebėti profesinę veiklą grįsti naujausiais visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų duomenimis;
19.4.6. gebėti savarankiškai priimti inovatyvius sprendimus, įvertindamas galimas visuomenines ir etines veiklos pasekmes;
19.4.7. gebėti suvokti ir prisiimti moralinę atsakomybę už savo veiklos poveikį visuomenei, mokslo raidai, gerovei ir aplinkai.
20. Baigus antrosios pakopos studijų programas turi būti pasiekti šie specialieji studijų rezultatai:
20.1. visuomenės sveikatos sauga. Asmuo turi:
20.1.1. gebėti nustatyti ir vertinti aplinkos fizikinius, cheminius ir biologinius veiksnius, taip pat su maisto sauga bei mityba siejamus veiksnius, turinčius įtakos visuomenės sveikatai, ir išmanyti, kaip kompleksiškai valdyti neigiamą aplinkos ir / ar maisto veiksnių įtaką sveikatai;
20.1.2. gebėti nustatyti ligų protrūkius, atlikti jų epidemiologinį tyrimą, pagrįsti jų likvidavimo rekomendacijas ir organizuoti kovos su epidemija priemonių įgyvendinimą;
20.1.3. gebėti apibūdinti populiacijos sveikatą, analizuoti ir interpretuoti gyventojų sveikatos rodiklius, organizuoti ir vykdyti populiacijos sveikatos stebėseną ir vertinimą;
20.1.4. gebėti apibrėžti ligų profilaktikos galimybes ir poreikius;
20.1.5. gebėti pagrįsti ir rengti infekcinių ligų, sveikatos aplinkos gerinimo bei saugos projektus ir mokėti juos įgyvendinti; gebėti rengti ir pagrįsti visuomenės ir (ar) asmens sveikatos lygmeniu neinfekcinių ligų prevencijos programas ir (ar) intervencijas;
20.1.6. suprasti visuomenės sveikatos saugos reglamentavimo principus, maisto tvarkymo saugos kontrolę, asmenų gyvenamosios aplinkos, darbo aplinkos saugą, teritorijų planavimo ir sanitarinių apsaugos zonų visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo principus, teoriją ir praktiką, išmanyti nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, kuriais reglamentuojama visuomenės sveikatos sauga, gebėti įvertinti realios situacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams;
20.1.7. išmanyti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės vykdymo, visuomenės sveikatos saugos organizavimo ir vartotojų teisių apsaugos bei gynimo teoriją ir praktinį įgyvendinimą;
20.1.8. išmanyti visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) efektyvumo stebėseną (monitoringą), higienos normas ir taisykles, kuriomis reglamentuojama fizinių ir juridinių asmenų veikla, gebėti numatyti ir taikyti organizacines, teisines, ekonomines, technines, socialines ir kitas priemones, padedančias išsaugoti, stiprinti ir kontroliuoti visuomenės sveikatą;
20.2. sveikatos stiprinimo politikos plėtra ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas. Asmuo turi:
20.2.1. suprasti sveikatos priežiūros modelius, sveikatos reformų tikslą, uždavinius, strategijas, prioritetines sveikatos politikos kryptis;
20.2.2. išmanyti sveikatos priežiūros sistemos valdymą ir vertinimą, šiuolaikinius poveikio sveikatai vertinimo principus;
20.2.3. gebėti skleisti, populiarinti, inicijuoti visuomenėje ir diegti praktikoje šiuolaikines visuomenės sveikatos idėjas;
20.2.4. gebėti vertinti (ekspertuoti) įvairių lygmenų strateginės sveikatos stiprinimo veiklos efektyvumą;
20.2.5. gebėti teikti siūlymus ir bendradarbiauti priimant sprendimus dėl šalies visuomenės sveikatos stiprinimo ir plėtros;
20.2.6. gebėti organizuoti švietimo ugdymo įstaigose sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis savirūpai reikalingą pagalbą;
20.2.7. gebėti organizuoti, administruoti ir vertinti sveikatos priežiūros institucijos darbą;
20.2.8. gebėti taikyti sveikatos etikos ir teisės žinias, dokumentus, kuriais reglamentuojama sveikatos priežiūra;
20.2.9. gebėti formuluoti sveikatos priežiūros sistemos ir organizacijų strateginius tikslus, numatyti jiems įgyvendinti reikalingus išteklius ir priemones, užtikrinti pasirinktų strategijų įgyvendinimą;
20.2.10. gebėti taikyti vadybos teorijas ir koncepcijas valdant sveikatos priežiūros sistemą ir jos organizacijas;
20.2.11. gebėti pagrįsti sveikatos priežiūros vadybos sprendimus integruodamas įvairių sričių mokslinių tyrimų naujoves;
20.2.12. gebėti taikyti inovacijas ir siūlymus užtikrinti saugaus maisto tiekimą vartotojams, plėtojant sveikatos stiprinimo politiką;
20.3. sveikatos stiprinimo ir (ar) prevencinių programų kūrimas, valdymas ir vertinimas. Asmuo turi:
20.3.1. gebėti ieškoti ir naudoti mokslo įrodymus, vertinti visuomenės sveikatos intervencijas ir jų veiksmingumą;
20.3.2. gebėti, atsižvelgdamas į apibendrintus tyrimų duomenis, teikti rekomendacijas ir pagrįsti intervencinių sveikatos stiprinimo bei mitybos gerinimo programų poreikį;
20.3.3. gebėti apibendrinti ir išskirti svarbiausius įvairaus amžiaus populiacijų sveikatos stiprinimo prioritetus;
20.3.4. išmanyti įvairių lygmenų visuomenės sveikatos stiprinimo strateginio planavimo principus;
20.3.5. gebėti, vadovaudamasis šiuolaikinėmis visuomenės sveikatos teorijomis, pagrįsti nacionalinio lygmens prevencines programas;
20.3.6. gebėti, vadovaudamasis visuomenės sveikatos stiprinimo strategija, kurti ir įgyvendinti sveikos ir subalansuotos mitybos programas;
20.3.7. gebėti valdyti sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos programas ir vertinti bendruomenių sveikatos stiprinimo projektų efektyvumą.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
21. Studijų organizavimo, mokymosi ir vertinimo strategija turi atspindėti visuomenės sveikatos studijų pobūdį ir skatinti aktyvų studentų dalyvavimą studijų procese. Ji turi būti aiškiai apibrėžta ir aprašyta studijų programose.
22. Studijų procese turi būti skatinama mokymosi visą gyvenimą idėja, studentai turi būti rengiami ir skatinami būti atsakingi už savo studijas, ugdomos bendrosios socialinės ir emocinės kompetencijos. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijoms naudoti ir kitus galimus išteklius ir šaltinius, o dėstytojus – į studijų procesą įtraukti naujoves.
23. Turi būti taikomi aktyvūs, į studentus orientuoti studijų metodai. Gali būti taikomi šie metodai: grupių diskusijos, debatai, seminarai, refleksija, informacijos paieška, konsultacijos ir praktikumai, vaidybiniai žaidimai, darbas grupėse, savarankiškas mokymasis, projektų rengimas, praktika grįstas mokymasis, paskaitos ir įtraukiamosios paskaitos, pristatymai, demonstravimas, filmų peržiūros, nuomonių pateikimas, sąvokų žemėlapių sudarymas, atvejų analizė, problemų sprendimas, projektų rengimas, savarankiškas analitinių praktinių ir rašto darbų rengimas, klaidų analizė, rašiniai, pateikčių rengimas. Studijose gali būti taikoma tiek tradicinės studijos (paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai), tiek probleminis mokymasis (diskusijos, nuomonių pateikimas, savarankiškos studijos), taip pat nuotolinis ar mišrus mokymas, virtualios studijos, patyriminiai projektai ir kita.
24. Studijų programų aprašuose turi būti aiškiai suformuluoti programai būdingi studijų rezultatai, su jais turi būti susieti studentų pasiekimų vertinimo kriterijai. Studijų pasiekimų vertinimo metodai turi apimti tiek žinių, tiek gebėjimų lygmenį, leisti studentams pademonstruoti specifinius ir bendruosius gebėjimus, supratimą ir žinias.
25. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir paremtas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais. Studentų pasiekimų vertinimo metodus parenka dėstytojas.
26. Vertinant studentų pasiekimus, rekomenduojama taikyti kaupiamąjį (suminį) vertinimą. Šis vertinimo būdas leidžia kritiškai analizuoti ir koreguoti mokymosi eigą, sumuoti ir apibendrinti studijų pasiekimus. Taikytini tokie studijų pasiekimų vertinimo metodai: esė, rašinių vertinimas, raštiškas egzaminavimas, atsiskaitymas žodžiu, atvejų analizės vertinimas, grupių projektų ir užduočių vertinimas, reflektyvių dienoraščių rašymas ir asmeninių pasiekimų aplankų kaupimo vertinimas, literatūros apžvalga, naujo modelio rengimas, projektas, demonstravimas, praktinės veiklos ataskaitų rengimas, žodinių pranešimų, užduočių vertinimas, pateikčių rengimas ir pristatymas, techninės įskaitos, praktinių įgūdžių vertinimas, testas, kontrolinis darbas, egzaminas. Su visuomenės sveikatos krypties studijų programa susijusių studentų pasiekimų vertinimas gali būti vykdomas alternatyviais būdais, jei studentas turi negalią.
27. Siekiant tobulinti ir plėtoti studijų proceso efektyvumą bei gerinti dėstymo kokybę, labai svarbi studentų pasiekimų (rezultatų) vertinimo dalis – grįžtamosios informacijos teikimas studentams apie jų pasiekimus (rezultatus) bei įvertinimo pagrindimas, taip pat studentų teikiamas grįžtamasis ryšys dėstytojui. Studentai turi laiku gauti pakankamą grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus. Studijų rezultatų įvertinimas turi būti lydimas konstruktyvių komentarų, grindžiamas aiškiais vertinimo kriterijais.
28. Vertinant studentų gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis, atkreipiamas dėmesys į jų gebėjimus atlikti statistinę duomenų analizę ir naudotis statistikos duomenų bazėmis.
29. Studentų pasiekimų vertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota ir turi leisti aukštajai mokyklai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę studijų rezultatus.
30. Jeigu studentas nesutinka su studijų rezultatų pasiekimo vertinimu ir (ar) jo paaiškinimu ir (ar) vertinimo procedūromis, jam turi būti suteikiama teisė pateikti apeliaciją. Aukštojoje mokykloje turi būti numatytos aiškios apeliacijų, skundų pateikimo ir svarstymo taisyklės.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
31. Nustatomi šie bendrieji reikalavimai dėstytojams ir visuomenės sveikatos krypties studijų programų turiniui:
31.1. reikalavimai dėstytojams:
31.1.1. abiejų pakopų studijų programų visuomenės sveikatos krypties ir bendruosius dalykus (modulius) turi dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę dėstomo studijų dalyko (modulio) atitinkančios studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją; visi visuomenės sveikatos krypties dalykų (modulių) dėstytojai dėstomą dalyką (modulį) turi sieti su visuomenės sveikatos problematika, teorines žinias iliustruoti praktinės veiklos pavyzdžiais;
31.1.2. praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip visuomenės sveikatos krypties ar kitos panašios pagal specifiką studijų krypties magistro ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip trejų metų praktinės veiklos patirtį visuomenės sveikatos ar kitoje šios studijų programos ypatumus atitinkančioje srityje;
31.1.3. ne mažiau kaip pusę pirmosios pakopos visuomenės sveikatos krypties dalykų (modulių) apimties (studijų kreditais) turi dėstyti mokslinį laipsnį turintys dėstytojai; ne mažiau kaip 80 procentų antrosios pakopos visuomenės sveikatos krypties visų studijų dalykų (modulių) dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų visuomenės sveikatos krypties dalykų (modulių) dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus (modulius). Ne mažiau kaip 20 procentų visuomenės sveikatos krypties dalykų (modulių) apimties antrosios pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Jeigu visuomenės sveikatos krypties studijų programa antrojoje pakopoje orientuota į praktinę veiklą, iki 40 procentų studijų krypties dalykus (modulius) dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne mažiau kaip 3 metų profesinės veiklos patirtį, atitinkančią dėstomus taikomuosius studijų dalykus (modulius);
31.2. abiejų pakopų visuomenės sveikatos krypties studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu):
31.2.1. baigiamajam bakalauro darbui (projektui) parengti ir apginti skiriama ne mažiau kaip 15 studijų kreditų;
31.2.2. baigiamasis bakalauro darbas turi būti pagrįstas savarankiškais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus ir studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus visuomenės sveikatos krypties darbus, savarankiškai studijuoti ir atlikti visuomenės sveikatos krypties tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas bei rekomendacijas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus;
31.2.3. ne mažiau kaip 30 studijų kreditų skiriama baigiamajam magistro darbui parengti ir apginti;
31.2.4. baigiamasis magistro darbas turi atskleisti studijų programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius visuomenės sveikatos krypties darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti visuomenės sveikatos krypties tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir pateikti praktines rekomendacijas, atsižvelgdamas į gautus mokslinių tyrinėjimų duomenis pagal universiteto patvirtintus reikalavimus.
32. Studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti pakankamai akademinio ir aptarnaujančio personalo, materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti. Materialioji ir metodinė bazė turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus, keliamus specialiesiems materialiesiems ištekliams:
32.1. visuomenės sveikatos ir darbų saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra;
32.2. specialios patalpos, tinkamos dirbti grupėmis, bendravimo įgūdžiams lavinti ir panašiai;
32.3. pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinių ir kokybinių duomenų apdorojimo bei inovatyviomis mokymo programomis;
32.4. bibliotekos ir skaityklos, turinčios pakankamai mokslinės literatūros, reikalingos studijų programai įgyvendinti: vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų, specialiosios literatūros lietuvių, anglų ir kitomis užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su internetine prieiga prie tarptautinių duomenų bazių;
32.5. su studijomis susijusi informacija (studijų planai, dalykų (modulių) aprašai, tvarkaraščiai ir panašiai) turi būti pateikiama viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje. Visa studijų medžiaga turi būti prieinama studentams bibliotekoje ir (arba) elektroninėje aplinkoje.
33. Praktikos reikalavimai:
33.1. praktika turi būti integrali ir privaloma visų studijų programų dalis, per ją studento įgytos žinios ir gebėjimai įtvirtinami ir tobulinami praktinėje profesinėje veikloje;
33.2. antrosios pakopos studijų programose, orientuotose į praktinę veiklą, praktikai turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 kreditai;
33.3. praktika priskiriama prie visuomenės sveikatos krypties dalykų (modulių);
33.4. praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengtu praktikos organizavimo tvarkos aprašu, kuriame apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, tikėtini rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui per praktiką, taip pat kriterijai, pagal kuriuos vertinami per praktiką studento įgyti įgūdžiai;
33.5. rekomenduojamas reflektyvus praktikos užduočių pobūdis (dienoraščio rašymas, reflektyvi analitinė praktikoje įgytos patirties analizė praktikos ataskaitoje ir kita);
33.6. praktikos vadovai turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą;
33.7. aukštosioms mokykloms rekomenduojama organizuoti mokymus praktikos vadovams;
33.8. praktika pirmosios pakopos universitetinių studijų programose organizuojama taip, kad studentas per studijų laikotarpį susipažintų su įvairiomis paslaugas teikiančiomis institucijomis ir galėtų ugdyti profesinius gebėjimus – nuo stebėtojo vaidmens iki savarankiško darbų atlikimo, prižiūrint praktikos vadovui;
33.9. aukštoji mokykla turi supažindinti studentus su galimų praktikos vietų sąrašu. Praktika organizuojama visuomenės sveikatos centruose, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ir kitose institucijose, kurias nustato aukštoji mokykla. Studentas taip pat gali pats pasirinkti praktikos vietą, kurios tinkamumą nustato aukštoji mokykla. Pasirinkus instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos;
33.10. atsiskaitydamas už praktiką, studentas pateikia praktikos užduoties įvykdymo ataskaitą – rašto darbą, kuriame pristato ir išanalizuoja per praktiką atliktas užduotis ir gautus rezultatus.
34. Studentai turi būti skatinami nuo pat studijų pradžios dalyvauti savanoriškoje veikloje įvairiose socialinėse įstaigose ar projektuose ir taip skatinami nuosekliai ir kryptingai tobulinti asmeninius ir specialiuosius gebėjimus.
35. Visuomenės sveikatos krypties programas vykdanti aukštoji mokykla turi užtikrinti studijų kokybę, nuolat tobulinti studijų programas, atsižvelgti į naujausius mokslo pasiekimus visuomenės sveikatos srityje, darbo rinkos ir studentų poreikius.
