LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1k-499 „DĖL 2014–2020 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ veiksmų programos STEBĖSENOS RODIKLIŲ skaičiavimo aprašO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2017 m. balandžio 14 d. Nr. 1K- 147

Vilnius

P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu I skyrių „Bendrieji rezultato stebėsenos rodikliai“:

1.1. Pakeičiu rodiklio R.B.102 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.102

„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Procentai

Bedarbis dalyvis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).

Bedarbiu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, pasiūlymo dirbti, mokytis, mokytis pameistrystės būdu, atlikti stažuotę (praktiką) gavimo įrodymo dokumentas: darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių, stažuotės (praktikos) atlikimo sutarčių,

priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.102-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

Dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individualiai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties JUI projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.102-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Skaičius

Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs visų jam skirtų veiklų).

Pasiūlymas – savanoriškas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus siūlymas dirbti, mokytis ar atlikti stažuotę (praktiką), kuris konkrečiam dalyviui leidžia suprasti, kad priimdamas pasiūlymą jis kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. Pasiūlymas gali būti įforminamas sutartimi ar kitu dokumentu, kuriame aiškiai išreikštas darbdavio, mokymo įstaigos ar stažuotės (praktikos) organizatoriaus sutikimas priimti konkretų dalyvį. Pasiūlymas gali būti subsidijuojamas ir nesubsidijuojamas. Subsidijuojamu pasiūlymu laikomas pasiūlymas dalyvauti atliekant savanorišką stažuotę (praktiką) ar įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Visi kiti pasiūlymai laikomi nesubsidijuojamais.

Pasiūlymas dėl darbo – pasiūlymas tapti darbuotoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas). Taip pat įskaičiuojamas pasiūlymas tapti valstybės tarnautoju, kuris suprantamas kaip fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

Tolesnis mokymasis – mokymasis pagal formaliojo švietimo programą arba neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

Pameistrystė – profesinio mokymo organizavimo forma, kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (šaltinis: Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas).

Stažuotė (praktika) – ribotos trukmės darbinė praktika verslo, viešojo sektoriaus institucijoje ar pelno nesiekiančioje organizacijoje, siekiant įgyti praktinės darbo patirties prieš pradedant dirbti nuolatinį darbą. Stažuotė (praktika) gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir dažniausiai yra atliekama nesudarant darbo sutarties, kadangi pagrindinė paskirtis yra suteikti darbo patirties, o ne galimybę užsidirbti.

Stažuotės (praktikos) tipai:

1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu).

2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.).

3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis.

4) Stažuotė (praktika), dėl kurios susitaria praktikantas ir priimančioji organizacija (verslo, ne pelno ar valstybinė organizacija (institucija) be trečios šalies įsitraukimo. Ši stažuotė (praktika), dažniausiai atliekama baigus studijas ir (ar) kaip darbo paieškos proceso dalis, vadinama stažuote gavus diplomą, arba atviros rinkos stažuote (praktika).

5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.

Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

1.2. Pakeičiu rodiklio R.B.103 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.103

„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Bedarbiu dalyviu taip pat laikomas asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.103-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

JUI remiama intervencija – visuma Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) lėšomis finansuojamų veiklų ir subsidijuojamų pasiūlymų, kurie yra individuliai suplanuoti jaunam asmeniui, siekiant integruoti jį į darbo rinką (švietimo sistemą) ir (arba) skatinti jo aktyvumą darbo rinkoje.

Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą

R.B.103-2

Pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą

Skaičius

Skaičiuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją, kurios neturėjo pradėdami dalyvauti ir kuri buvo įgyta dėl šio dalyvavimo, arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose nesimokė ar nedirbo.

Bedarbio dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymosi sutartį arba įtrauktas į besimokančių bedarbių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu)

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

Darbuotojas – fizinis asmuo, suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbiai.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas).

Savarankiškai dirbantis asmuo – individualios įmonės savininkas; mažosios bendrijos narys; tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys; asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis, verslo liudijimą turintis asmuo ir kiti asmenys); fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (šaltinis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas).

Sumuojami bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

1.3. Pakeičiu rodiklio R.B.105 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.105

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Procentai

Ilgalaikis bedarbis – asmuo iki 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir asmuo nuo 25 metų, kurio nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ilgalaikis bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.105-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į bedarbių dalyvių sąrašus.

Bedarbis dalyvis – tiesioginės naudos iš JUI remiamos intervencijos gaunantis asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, kurio gali būti prašoma pateikti informaciją apie jo savybes ir su kuriuo siejamos konkrečios išlaidos (šaltinis: Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013).

Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.105-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Skaičius

Stažuotės (praktikos) tipai:

1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu).

2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.).

3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis.

5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.

Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

1.4. Pakeičiu rodiklio R.B.106 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.106

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo arba neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ilgalaikis bedarbis dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.106-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į bedarbių dalyvių sąrašus.

Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą

R.B.106-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Skaičiuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje nesimokė ar nedirbo.

Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po asmens paskutinio dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymosi sutartį arba įtrauktas į besimokančių bedarbių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI remiamoje intervencijoje įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu).

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

Darbuotojas – fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu).

Sumuojami ilgalaikiai bedarbiai dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą

1.5. Pakeičiu rodiklio R.B.108 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.108

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Procentai

Neaktyvus dalyvis – nedirbantis ir neieškantis darbo asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176)

Neaktyviu asmeniu taip pat laikomas asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Neaktyviu dalyviu taip pat laikomas neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, gauna pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos), kuris yra įrodomas patvirtinimo dokumentais, nurodytais prie pirminių šaltinių.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.108-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.108-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės“

Skaičius

Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka nuo asmens dalyvavimo JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradžios iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino visas jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).

Stažuotės (praktikos) tipai:

1) Stažuotė (praktika), kaip akademinio ir (ar) profesinio mokymosi programos privalomoji arba pasirenkamoji dalis (t. y. stažuotė (praktika) mokymosi metu).

2) Stažuotė (praktika), kaip privalomoji profesinio mokymosi dalis (pvz., teisės, medicinos, mokymo, projektavimo, apskaitos ir pan.).

3) Stažuotė (praktika), kaip aktyvios darbo rinkos politikos dalis.

5) Tarptautinė stažuotė (praktika), kuri gali apimti 1, 2 ir 4 stažuotės (praktikos) tipus.

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės (praktikos) (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

1.6. Pakeičiu rodiklio R.B.109 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.B.109

Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Procentai

Neaktyviu dalyviu taip pat laikomas asmuo, esantis vaikos priežiūros atostogose (iki vaikui sukaks treji metai) ir neregistruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Neaktyvus nestudijuojantis ir nesimokantis dalyvis – neaktyvus asmuo, kuris nesimoko pagal formaliojo švietimo programą ar neformaliojo profesinio mokymo programą. Programos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (ar) dalyvių sąrašų suvestinės, priėmimo į mokyklas pagal formaliojo švietimo programas ar neformaliojo profesinio mokymo programas sutarčių kopijos arba išrašas iš besimokančių dalyvių sąrašo, darbo, paslaugų (civilinių) ar kitų sutarčių kopijos, verslo liudijimų, individualios veiklos vykdymo pažymų kopijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymų apie žemės valdų dydį kopijos; pažymėjimai ir (arba) kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad dalyvaujant JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgytos žinios, gebėjimai ar kompetencija atitinka nustatytus standartus, arba SODROS duomenų bazės, Darbo biržos duomenų bazės išrašai, ataskaitos ir pan.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai nestudijuojantis ir nesimokantis neaktyvus dalyvis, baigęs dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose, pradeda mokytis, įgyja kvalifikaciją arba pradeda dirbti, įskaitant savarankišką darbą, ir tai patvirtinama prie pirminių šaltinių nurodytais dokumentais.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.B.109-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje“

Skaičius

Pradėjęs dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje asmuo – asmuo, įtrauktas į dalyvių sąrašus.

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

R.B.109-2

Pokyčio rodiklis (kintamasis):

„Nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą“

Skaičius

Skaičiuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, o pradėdami dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose nesimokė ar nedirbo.

Dalyvavimo pabaiga – laikotarpis, kuris trunka iki 4 savaičių (28 kalendorinės dienos) po paskutinio dalyvavimo JUI remiamoje intervencijoje, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo baigė dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose (įgyvendino jam skirtas veiklas) ar ne (pasitraukė neįgyvendinęs jam skirtų veiklų).

Pradėjęs mokytis asmuo – asmuo, pasirašęs mokymo sutartį arba įtrauktas į besimokančių dalyvių sąrašus. Mokymų finansavimo šaltinis nėra svarbus.

Įgijęs kvalifikaciją asmuo – asmuo, kuris dalyvaudamas JUI lėšomis finansuojamose veiklose įgijo žinių, gebėjimų ar kompetencijų, o atsakinga institucija, atlikusi formalųjį vertinimą pripažino, kad asmens mokymosi (pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programą) rezultatai atitinka nustatytus standartus (šaltinis: Europos Komisijos metodinis dokumentas dėl Europos socialinio fondo stebėsenos ir vertinimo 2014–2020 m. laikotarpiu).

Pradėjęs dirbti asmuo – asmuo, kuris tapo darbuotoju, valstybės tarnautoju arba savarankiškai dirbančiu asmeniu.

Įskaičiuojamas asmuo, kuris:

- dirba subsidijuojamą darbą, t. y. dalyvauja įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones;

- turi darbą arba verslą, tačiau laikinai nedirba dėl, pavyzdžiui, ligos, atostogų, profesinio konflikto arba mokymosi;

- yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse).

Neįskaičiuojamas šauktinis, net jei tam tikrą darbą jis atlieka už atlygį ar pelną (jis laikomas neaktyviu). Neįskaičiuojamas asmuo, kuris yra vaiko priežiūros atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse); šie asmenys skaičiuojami kaip neaktyvūs asmenys, jei jie nėra registruoti kaip bedarbiai.

Sumuojami nestudijuojantys ir nesimokantys neaktyvūs dalyviai, kurie baigę dalyvauti JUI lėšomis finansuojamose veiklose pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties Jaunimo užimtumo iniciatyvos (Europos socialinio fondo) projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

2. Pakeičiu II skyrių „Specialieji rezultato stebėsenos rodikliai“:

2.1. Pakeičiu rodiklio R.S.397 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.397

„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, dalis“

Procentai

Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ ir ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašas pagal grupes, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“.

Skaičiuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios yra registruotos Valstybės tarnautojų registre.

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė – visuma organizacinių, techninių, programinių ir (ar) žmogiškųjų išteklių kompetencijų valdymo priemonių, skirtų atskiriems paslaugų teikimo ir (ar) aptarnavimo aspektams (pavyzdžiui, paslaugos teikimo režimui, aptarnavimo tvarkai, paslaugos pasiekiamumui, kainai, paslaugos teikimo ir (arba) aptarnavimo greičiui, profesionalumui, informatyvumui, orientacijai į vartotoją, fizinę aplinką ir pan.) ar jų visumai pagerinti, paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės stebėsenai vykdyti, paslaugų teikimo administravimui pagerinti ir (arba) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms paskatinti įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones.

Paslauga – viešoji ir (arba) administracinė paslauga, kuri suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Aptarnavimas – paslaugos teikimas jos vartotojui.

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė laikoma įgyvendinta:

1) kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtą priemonę (-es) (taikoma projektų vykdytojams ir partneriams);

2) arba kai projekto vykdytoju ar partneriu nesančios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtos priemonės taikymo valstybės ar savivaldybės institucijoje tvarka.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, sąrašas ir (arba) suvestinė.

Dokumento, kuriame nustatyta (aprašyta) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtos priemonės taikymo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje tvarka, kopija.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje yra apskaičiuojama valstybės ir savivaldybių institucijų ir (ar) įstaigų, įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, dalis (procentais).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

R.S.397-1

B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, registruotos Valstybės tarnautojų registre“

Skaičius

Sumuojamos Valstybės tarnautojų registre registruotos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (institucijų ir įstaigų skaičius).

R.S.397-2

P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, skaičius“

Skaičius

Sumuojamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kuriose vykdant projektą įgyvendinta (įdiegta ar patobulinta) bent viena paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė (institucijų ir įstaigų skaičius).

Ta pati valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, įgyvendinant tą patį projektą įgyvendinusi kelias paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, skaičiuojama vieną kartą.

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios institucijos ir įstaigos.

2.2. Pakeičiu rodiklio R.S.407 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„R.S.407

„ES fondus administruojančio personalo kaita“

Procentai

Europos Sąjungos fondus administruojantis personalas – institucijų, kurios yra techninės paramos gavėjos, darbuotojai, kurie atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijas.

Europos Sąjungos fondų lėšų administravimas – veiksmų programos administravimo projekto, kaip jis apibrėžtas Techninės paramos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, veiklos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Europos Sąjungos fondus administruojančio personalo kaita

skaičiuojama pagal formulę:

P / B * 100 proc.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama

pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų

įgyvendinimo metu pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams projekto vykdytojas apskaičiuoja iki ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą

stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.“

R.S.407-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius“

Skaičius

Darbuotojas – asmuo, kurio funkcijos susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu.

Faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius – nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos (gruodžio 31 d.) projekto vykdytojo institucijoje faktiškai dirbančių darbuotojų, kurių funkcijos susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu, skaičius.

Sumuojami nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos (gruodžio 31 d.) projekto vykdytojo institucijoje faktiškai dirbantys darbuotojai, kurių funkcijos susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu (asmenų skaičius).

R.S.407-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis):

„Savo noru išėjusių darbuotojų skaičius“

Skaičius

Savo noru išėjęs darbuotojas – darbuotojas, atleistas iš pareigų pagal:

- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą;

- Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (taikoma darbuotojams atleistiems ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d.;

- Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (taikoma darbuotojams atleistiems nuo 2017 m. liepos 1 d. );

- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą;

- Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą;

- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Sumuojami nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos (gruodžio 31 d.) savo noru iš darbo išėję darbuotojai, kurių funkcijos susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu (asmenų skaičius).

3. Pakeičiu III skyrių „Bendrieji produkto stebėsenos rodikliai“:

3.1. Pakeičiu rodiklio P.B.238 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P. B.238

„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“

Kvadratiniai metrai

Miestų vietovės – pagal Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos Sąjungos struktūrinių ir investavimo fondų naudojimą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).

Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.

Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.

Kelio servitutas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.117 straipsnyje.

Kelias apibrėžtas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Gatvė apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ir (ar) atnaujintų visuomenei prieinamų, atvirame ore esančių miestų erdvių plotą (kvadratiniais metrais), t. y.:

1. tvarkomų šių naudojimo būdų žemės sklypų plotas, išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą:

1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų,

1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų,

1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų,

1.4. bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų,

1.5. atskirųjų želdynų teritorijų,

1.6. rekreacinių teritorijų,

1.7. rekreacinių miškų,

1.8. apsauginių miškų,

1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų ir (arba)

1.10. visuomeninės paskirties teritorijų ir kultūros paveldo objektų, jei toks sklypas neužstatytas arba tokiame sklype yra kultūros paskirties pastatas, arba pagal projekto veiklas tokiame sklype bus sukuriami ir (ar) atnaujinami sporto inžineriniai statiniai, arba tokiame sklype projekto veiklomis bus prisidedama prie rodiklio „Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“ pasiekimo,

2. tvarkomų susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų plotas, apribotas tvarkomos gatvės atkarpos ilgiu pagal ašinę liniją ir tvarkomo sklypo pločiu,

3. tvarkomų inžinerinių statinių plotas (tvarkomų kelio ar gatvės elementų projektinių sprendinių plotas), kai projekto veiklos įgyvendintos:

3.1. vandens ūkio paskirties žemėje,

3.2. nesuformuotame žemės sklype arba

3.3.visuomeninės paskirties teritorijų ar kultūros paveldo objektų sklype, kuriame tvarkomas servitutinis kelias, einantis į 1 punkte nurodyto naudojimo būdo tvarkomą žemės sklypą.

Pirminiai šaltiniai:

Nekilnojamojo turto registro duomenys, skaičiuojant tvarkomų žemės sklypų plotą, ir (arba) statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), ir (arba) atestuoto matininko atliktų matavimų duomenys, kuriais pagrindžiamas pagal projektą tvarkomos teritorijos plotas, ir (arba) kadastrinių matavimų byla, kai projekto veiklos įgyvendintos nesuformuotame sklype ar vandens ūkio paskirties žemėje, arba kai atnaujinamas ir (ar) sukuriamas servitutinis kelias visuomeninės paskirties arba kultūros paveldo objektų sklype, arba kai tvarkomi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių žemės sklypai.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

3.2. Pakeičiu rodiklio P.B.239 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.239

„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“

Kvadratiniai metrai

Viešieji ir komerciniai pastatai suprantami kaip visuomeninės paskirties statiniai, kurie apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“.

Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

Atnaujinimas – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos statinio ir (ar) pastato, ir (ar) patalpos fizinės ir (ar) energinės savybės.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas pastatytų ir (arba) atnaujintų viešųjų arba komercinių pastatų, patalpų ir (arba) statinių, turinčių stogą, miestų vietovėse plotą (kvadratiniais metrais).

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.

4. Pakeičiu IV skyrių „Specialieji produkto stebėsenos rodikliai“:

4.1. Pakeičiu rodiklio P.S.364 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.364

„Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus)“

Kvadratiniai metrai

Vietovės nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus) – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).

Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.

Nauja atvira erdvė – sukurta arba atnaujinta atvira erdvė.

Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.

Kelio servitutas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.117 straipsnyje.

Kelias apibrėžtas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Gatvė apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ar atnaujintų atvirų erdvių plotą (kvadratiniais metrais) vietovėse nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus), t. y.:

1. tvarkomų šių naudojimo būdų žemės sklypų plotas,

išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą:

1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų,

1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų,

1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų,

1.4. bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų,

1.5. atskirųjų želdynų teritorijų,

1.6. rekreacinių teritorijų,

1.7. rekreacinių miškų,

1.8. apsauginių miškų,

1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų ir (arba)

1.10. visuomeninės paskirties teritorijų ir kultūros paveldo objektų, jei toks sklypas neužstatytas arba tokiame sklype yra kultūros paskirties pastatas, arba pagal projekto veiklas tokiame sklype bus sukuriami ir (ar) atnaujinami sporto inžineriniai statiniai, arba tokiame sklype projekto veiklomis bus prisidedama prie rodiklio „Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“ pasiekimo,

2. tvarkomų susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų plotas, apribotas tvarkomos gatvės atkarpos ilgiu pagal ašinę liniją ir tvarkomo sklypo pločiu,

3. tvarkomų inžinerinių statinių plotas (tvarkomų kelio ar gatvės elementų projektinių sprendinių plotas), kai projekto veiklos įgyvendintos:

3.1. vandens ūkio paskirties žemėje,

3.2. nesuformuotame žemės sklype,

3.3. visuomeninės paskirties teritorijų ar kultūros paveldo objektų sklype, kuriame tvarkomas servitutinis kelias, einantis į 1 punkte nurodyto naudojimo būdo tvarkomą žemės sklypą.

Pirminiai šaltiniai:

Nekilnojamojo turto registro duomenys, skaičiuojant tvarkomų žemės sklypų plotą, ir (arba) statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), ir (arba) atestuoto matininko atliktų matavimų duomenys, kuriais pagrindžiamas pagal projektą tvarkomos teritorijos plotas, ir (arba) kadastrinių matavimų byla, kai projekto veiklos įgyvendintos nesuformuotame sklype ar vandens ūkio paskirties žemėje, arba kai atnaujinamas ir (ar) sukuriamas servitutinis kelias visuomeninės paskirties sklype ar kultūros paveldo objektų sklype, arba kai tvarkomi susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių žemės sklypai.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.2. Pakeičiu rodiklio P.S.365 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.365

„Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“

Kvadratiniai metrai

Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

Pastatas arba statinys yra pritaikytas naujai paskirčiai tuomet, kai jame pradedama vykdyti anksčiau nevykdyta veikla, priskiriama prie kitos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, parengto pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) klasifikatorių „Nomenclatures des Activities de Communite Europeene“ – NACE rev. 2 (Statistinis Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius – NACE 2 red.), klasės (4 ženklų nomenklatūra): pavyzdžiui, kultūros įstaigos pastate pradedama teikti švietimo paslauga.

Kaimo vietovės – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų.

Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).

Atnaujinimas – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos statinio ir (ar) pastato, ir (ar) patalpos fizinės ir (ar) energinės savybės.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas kaimo vietovėse pastatytų, atnaujintų ir (arba) naujai paskirčiai pritaikytų viešųjų pastatų, patalpų ir (ar) statinių, turinčių stogą, plotas (kvadratiniais metrais).

Pirminiai šaltiniai:

statinio projektas arba statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą).

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. „

4.3. Pakeičiu rodiklio P.S.381 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.381

„Mokyklos, kuriose gavus pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos“

Skaičius

Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Ugdymo kokybės gerinimas – švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistema – mokymosi pasiekimams ir pažangai vertinti naudojamų mokinių vertinimo ir įsivertinimo priemonių visuma.

Sistema (priemonės) laikoma įdiegta, kai mokymosi pasiekimams ir pažangai vertinti ar įsivertinti mokykla pradeda ją naudoti.

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant mokyklas, kuriose įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ir (arba) įsivertinimo sistemos (mokyklų skaičius).

Ta pati įstaiga, kurioje įdiegta mokinių kompetencijų vertinimo ir (arba) įsivertinimo sistema, įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

mokyklų, kuriose įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos, sąrašas ar suvestinė, patvirtinti projekto vykdytojo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas sudaro mokyklų, kuriose įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.4. Pakeičiu rodiklio P.S.392 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.392

„Į mokslo ir studijų institucijas panaudojant ESF investicijas pritraukti tyrėjai iš užsienio“

Skaičius

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos – Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams (šaltinis: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas).

Pritrauktas tyrėjas iš užsienio – užsienio šalyje gyvenantis asmuo, įstojęs į doktorantūrą Lietuvos aukštojoje mokykloje, arba užsienio šalyje gyvenantis tyrėjas, pradėjęs dirbti Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje, arba užsienio šalyje gyvenantis tyrėjas, atvykęs trumpalaikio vizito į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas (dalyvaujantis doktorantūros procese arba vykdantis bendrus mokslinius tyrimus).

Mokslinė išvyka – dėstytojo, mokslo darbuotojo ar kito tyrėjo, taip pat mokslo bei meno doktoranto (toliau – tyrėjas) išvykimas iš savo nuolatinės studijų ar darbo vietos atlikti su jo profesine ir (ar) moksline veikla ar su jo studijomis susijusį darbą (šaltinis: Mokslinių išvykų išlaidų fiksuotųjų įkainių apskaičiavimo tyrimo ataskaita patvirtinta Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-191 „Dėl mokslinių išvykų išlaidų fiksuotųjų įkainių dydžių apskaičiavimo tyrimo ataskaitos patvirtinimo“)

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant tyrėjus iš užsienio, kurie įgyvendinant projekto veiklas atvyko į Lietuvą studijuoti doktorantūroje ir (arba) dirbti mokslo ir studijų institucijoje, arba atvyko į Lietuvą trumpalaikio vizito (dalyvaujantis doktorantūros procese arba vykdantis bendrus mokslinius tyrimus). (tyrėjų skaičius).

Tas pats asmuo, kelis kartus atvykęs į Lietuvą įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

studijų sutartis (jei studijuojama doktorantūroje), darbo sutartis su mokslo ir studijų institucija, paslaugų ar autorinė sutartis (tyrėjui atvykus skaityti paskaitų ciklo ar atlikti mokslinės veiklos, kai darbo sutartis nesudaroma), vizito ataskaita (trumpalaikių vizitų atveju), patvirtinta įstaigos arba projekto vadovo (kopijos).

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pavirtinama studijų sutartis (jei studijuojama doktorantūroje), darbo sutartis arba paslaugų ar autorinė sutartis (kai darbo sutartis nesudaroma), vizito ataskaita (trumpalaikių vizitų atveju).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.5. Pakeičiu rodiklio P.S.409 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.409

„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios veiklos valdymo tobulinimo priemones“

Skaičius

Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose.

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Veiklos valdymo tobulinimo priemonės:

1) informacinės sistemos;

2) metodiniai dokumentai;

3) institucijų veiklos organizavimo (institucinės sąrangos, atsakomybės ir (ar) veiklos vykdymo tvarkos) nustatymo dokumentai;

4) vertinimo kriterijų sąrašai;

5) kokybės vadybos sistemos ir (ar) metodai;

6) veiklos ir gebėjimų vertinimo ir (ar) veiklos tobulinimo veiksmų planai.

Veiklos valdymo tobulinimo priemonė laikoma įgyvendinta:

1) kai viešojo valdymo institucija baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones (taikoma projektų vykdytojams ir partneriams);

2) arba kai projekto vykdytoju ar partneriu nesančios viešojo valdymo institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos veiklos valdymo tobulinimo priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas, (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones (institucijų skaičius) ir kitas viešojo valdymo institucijas, kuriose vykdant projektą įgyvendinta bent viena veiklos valdymo tobulinimo priemonė.

Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą.

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.

Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas, viešojo valdymo institucijų įgyvendinusių veiklos valdymo tobulinimo priemones, suvestinė.

Dokumento, kuriame nustatyta (aprašyta) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos veiklos valdymo tobulinimo priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka, kopija.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai:

1) projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas;

2) ir (arba) kai iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos projekto vykdytoju ar partneriu nesančios viešojo valdymo institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos veiklos valdymo tobulinimo priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.6. Pakeičiu rodiklio P.S.415 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.415

„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones“

Skaičius

(šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171)

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė – visuma organizacinių, techninių, programinių ir (ar) žmogiškųjų išteklių kompetencijų valdymo priemonių, skirtų atskiriems paslaugų teikimo ir (ar) aptarnavimo aspektams (pavyzdžiui, paslaugos teikimo režimui, aptarnavimo tvarkai, paslaugos pasiekiamumui, kainai, paslaugos teikimo ir (arba) aptarnavimo greičiui, profesionalumui, informatyvumui, orientacijai į vartotoją, fizinę aplinką ir pan.) ar jų visumai pagerinti, paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės stebėsenai vykdyti, paslaugų teikimo administravimui pagerinti ir (arba) viešojo valdymo institucijoms paskatinti įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones.

Paslauga – viešoji ir (arba) administracinė paslauga, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Aptarnavimas – paslaugos teikimas jos vartotojui.

Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė laikoma įgyvendinta:

1) kai viešojo valdymo institucija baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtą priemonę (-es) (taikoma projektų vykdytojams ir partneriams);

2) arba kai projekto vykdytoju ar partneriu nesančios viešojo valdymo institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtos priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas (projekto vykdytojai ir (ar) partneriai), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama įgyvendinti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, ir kitas viešojo valdymo institucijas, kuriose vykdant projektą įgyvendinta (įdiegta ar patobulinta) bent viena paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirta priemonė.

Ta pati viešojo valdymo institucija įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojama vieną kartą.

Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.

Pirminiai šaltiniai:

galutinis mokėjimo prašymas ir viešojo valdymo institucijų, įgyvendinusių paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, suvestinė.

Dokumento, kuriame nustatyta (aprašyta) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtos priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka, kopija.

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai:

1) projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (ar) partneris (-iai) baigia įgyvendinti visas projekto, kuriuo siekiama įgyvendinti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtas priemones, veiklas, ir patvirtinamas šio projekto mokėjimo prašymas;

2) ir (arba) kai iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos projekto vykdytoju ar partneriu nesančios viešojo valdymo institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas patvirtina dokumentą, kuriame nustatoma (aprašoma) projekto veiklų vykdymo metu įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybei gerinti skirtos priemonės taikymo viešojo valdymo institucijoje tvarka.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.7. Pakeičiu rodiklio P.S.425 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.425

„Apmokyti valstybės tarnautojai ir darbuotojai“

Skaičius

Valstybės tarnautojas ir darbuotojas – institucijų, kurios yra techninės paramos gavėjos, darbuotojai, kurie atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijas.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimas – veiksmų programos administravimo projekto, kaip jis apibrėžtas Techninės paramos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, veiklos.

Apmokytas valstybės tarnautojas ir darbuotojas –darbuotojas, kuris baigė dalyvauti kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose). Vykdant tęstinius mokymus stebėsenos rodiklis skaičiuojamas tais metais, kuriais mokymai buvo baigti.

Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – iš projekto lėšų apmokėtas arba vadovaujančiosios institucijos organizuotas renginys, kuriame įgyta kvalifikacija prisidedama prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo. (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus valstybės tarnautojus ir darbuotojus (neunikalių dalyvių skaičius).

Neunikalių dalyvių

skaičius – darbuotojų ir valstybės tarnautojų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės tarnautojas ar darbuotojas gauna dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą), kai pažymėjimas neišduodamas, dalyvavimą renginyje patvirtina renginio dalyvių sąrašas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.8. Pakeičiu rodiklio P.S.426 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.426

„Apmokyti socialiniai ekonominiai partneriai“

Skaičius

Ekonominiai ir socialiniai partneriai – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos administravimo proceso kompetentingos regioninės, vietos savivaldos ir kitos institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir atitinkami subjektai, atstovaujantys pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir asociacijas, taip pat subjektai, atsakingi už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

Apmokyti ekonominiai ir socialiniai partneriai – partneriai, dalyvavę vadovaujančiosios institucijos organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose).

Kvalifikacijos kėlimo renginys (mokymai) – vadovaujančiosios institucijos renginys, kuriame įgyta kvalifikacija prisidedama prie geresnio Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo

(šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos apmokytus ekonominius ir socialinius partnerius (neunikalių dalyvių skaičius).

Neunikalių dalyvių skaičius – ekonominių ir socialinių partnerių dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (mokymuose) kartai.

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Antrinis šaltinis:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu ekonominis ar socialinis partneris gauna dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo renginyje (mokymuose) patvirtinimo dokumentą (pažymėjimą) arba, kai pažymėjimas neišduodamas, dalyvavimą renginyje patvirtina renginio dalyvių sąrašas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

4.9. Pakeičiu rodiklio P.S.428 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.428

„ES fondus administruojantys darbuotojai“

Skaičius

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojantys darbuotojai – institucijų, kurios yra techninės paramos gavėjos, darbuotojai, kurie atlieka Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijas.

Skaičiuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybės, kurių funkcijos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu yra susietos 100 proc. Darbuotojų, kurių pareigybių funkcijos iš dalies susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu, funkcijų susiejimas sumuojamas iki 100 proc. (kaip visos pareigybės). Pavyzdžiui, 2 darbuotojų pareigybės, kurių funkcijos susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu po 50 proc., perskaičiavus kaip visos pareigybės (iki 100 proc. susietų funkcijų), atitinka 1 darbuotoją.

Pareigybė turi būti užimta, t. y. neįskaičiuojamos neužimtos pareigybės, nors jų funkcijos yra susietos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant ataskaitinių (kalendorinių) metų gruodžio 31 d. institucijoje dirbančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybes.

Apskaičiuojant stebėsenos rodiklį turi būti susumuoti visi ankstesnių metų pasiekimai (nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos). Pavyzdžiui, kadangi 2016 m. gruodžio 31 d. šio rodiklio pasiekimas buvo 31,5 pareigybė, 2017 m. – 32, tai 2018 m., atsiskaitant už pasiektus rodiklius iki 2017-12-31, nurodoma reikšmė – 63,5).

Pirminiai šaltiniai:

projekto vykdytojo pažyma ar raštas, kuriuo patvirtinama ir pagrindžiama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu, pasibaigus ataskaitiniams (kalendoriniams) metams, projekto vykdytojas nustato ataskaitinių (kalendorinių) metų gruodžio 31 d. institucijoje dirbančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių darbuotojų pareigybių skaičių.

Projekto vykdytojas duomenis apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę

atnaujina vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip per mėnesį po ataskaitinių (kalendorinių) metų pabaigos, mokėjimo prašyme, kuriame nedeklaruojamos patirtos išlaidos.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

Finansų ministras Vilius Šapoka